Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mildos Skersienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. N.-J. apeliacinį skundą ir atsakovo S. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. N.-J. patikslintą ieškinį atsakovui S. J. ir atsakovo priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo bei santuokoje įgyto turto padalijimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Rezoliucinė dalis

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

34. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

35. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

36. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalis, kuria civilinėje byloje pagal ieškovės E. N.-J. patikslintą ieškinį atsakovui S. J. ir atsakovo priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo bei santuokoje įgyto turto padalijimo buvo nuspręsta:

1) tenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimą nustatyti, jog santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2022 m. rugpjūčio 15 d.;

2) atmesti ieškovės ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo 1 070,52 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį 2022 m. rugpjūčio 15 d. buvusią šalių banko sąskaitose dalį dėl 1 023,69 Eur;

3) atmesti ieškovės ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo 18 000 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią 0,0449 ha žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį;

4) tenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimą priteisti iš ieškovės 10 488,76 Eur kompensaciją už ieškovės išlaidas ne šeimos poreikių tenkinimui;

5) tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo 4 612,21 Eur kompensaciją už parduoto turto (duomenys neskelbtini), vertės padidėjimą.

38. Atsakovo apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė ir netinkamai įvertino dalį įrodymų ir reikšmingų bylai aplinkybių, todėl neteisingai nustatė iš atsakovo ieškovei priteisiamos piniginės kompensacijos dydį, dėl to skundžiamo teismo sprendimo dalis turi būti keičiama.

39. Remiantis byloje esančiais duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2007 m. gegužės 9 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovas asmeninės nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą ir statomą namą, adresu (duomenys neskelbtini).

41. Nekilnojamojo turto registre 2015 m. vasario 4 d. įregistruota gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 2015 m. sausio 2 d. deklaracija apie statybos užbaigimą.

50. Santuokos sudarymas nulemia sutuoktinių tarpusavio turtinių ir asmeninių neturtinių santykių atsiradimą ir, be kita ko, gali pakeisti sutuoktinių turto teisinį režimą. Tuo atveju, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jiems yra taikomas įstatyme nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kurio turinys yra atskleistas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.87–3.100 straipsniuose. Jo esmė yra ta, kad visas turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, yra laikomas jų bendrąja jungtine nuosavybe ir išsaugo tokį statusą iki tol, kol nėra padalijamas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nesibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-943/2023).

51. Taikant įstatyme nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą, aplinkybė, kad po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, yra preziumuojama (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija turi svarbią reikšmę tiek materialiosios, tiek proceso teisės atžvilgiu. Visų pirma ji reiškia, kad sutuoktinis, teigiantis, jog tam tikras turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes jis yra įgytas sudarius santuoką, neprivalo šio teiginio įrodinėti, kadangi ši aplinkybė preziumuojama pagal įstatymą. Antra, sutuoktinis, teigiantis, kad tam tikras turtas, įgytas sudarius santuoką, nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, privalo šį teiginį įrodyti (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Sutuoktinių turto pripažinimo jų bendrąja jungtine nuosavybe prezumpcija yra nuginčijama, tačiau ją galima ginčyti tik leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-701/2021).

52. Pirmiau aptartas teisinis reglamentavimas dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo nėra savitikslis. Toks teisinis reglamentavimas yra skirtas prioritetiškai ginti įstatyme nustatyta tvarka sukūrusių šeimą asmenų lygiateisiškumą ir suteikti sutuoktiniams jų turtinių interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-332/2006). Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija yra nustatyta laikantis pagrindinių santuokos principų, tokių kaip susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą (CK 3.7, 3.28 straipsniai), sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis) ir pareiga būti vienas kitam lojaliam, vienas kitą remti bei, atsižvelgiant į kiekvieno iš sutuoktinių galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnis). Taigi bendroji jungtinė nuosavybė yra skirta bendriems sutuoktinių tikslams ir bendroms pareigoms įgyvendinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018).

53. Nors įstatyme yra nustatyta bendra taisyklė, kad sutuoktinių po santuokos sudarymo įgytas turtas priklauso jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tam tikrais atvejais sutuoktinių turtas gali būti pripažintas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. Tokie atvejai yra išvardyti CK 3.89 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis šia nuostata, turtas yra priskiriamas prie asmeninės vieno sutuoktinio nuosavybės pagal kelis kriterijus: turto įsigijimo laiką, turto įgijimo pagrindą, turto pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019). Pavyzdžiui, aptariamoje normoje nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, pripažįstamas turtas, abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo; sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo turtas, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad jis perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn; sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai); sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, ir kt. (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 7 punktai). Vis dėlto net ir šios nuostatos, reglamentuojančios, koks turtas gali būti pripažįstamas sutuoktinio asmenine nuosavybe, negali būti aiškinamos atsietai, neatsižvelgiant į sutuoktinių turto teisinį režimą apibrėžiančių normų visumą.

54. Kasacinio teismo praktikoje šiuo aspektu yra pažymėta, kad, aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias asmeninę sutuoktinių nuosavybę, būtina atsižvelgti į CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatytą prezumpciją, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Įstatyme nėra nustatyta prezumpcijos, jog tam tikras turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, todėl kiekvienu abejotinu atveju būtina įrodyti, kad konkretus daiktas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatytą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas rašytinius įrodymus, o tuo atveju, kai yra leidžiama įstatyme – įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2019).

55. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos paneigimas tam tikrų sandorių pagrindu turi būti vertinamas sistemiškai, pasitelkiant ne vieną kurį nors įrodymą (pavyzdžiui, turto registraciją ar lėšas, panaudotas jam sukurti) kaip visa lemiantį, bet įrodymų visumą, leidžiančią nuosekliai įvertinti ginčo šalių gyvenimo sąlygas, susitarimus, ketinimus ir lūkesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-701/2021). Taigi išvada, ar konkretus turtas laikytinas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, ar vieno iš jų asmenine nuosavybe, turi būti paremta išsamiu visų byloje pateiktų įrodymų įvertinimu; kitaip nei išvada dėl santuokoje įgyto turto bendrumo, išvada, kad turtas sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybės teise, negali būti preziumuojama.

56. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pagal CK išdėstytą reglamentavimą, ne tik turtas, vieno iš sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, gali būti pripažintas jo asmenine nuosavybe, tačiau ir priešingai, sutuoktinio iki santuokos sudarymo asmeninės nuosavybės teise įgytas turtas gali būti pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Toks atvejis yra aptartas CK 3.90 straipsnio 1 dalyje. Šioje normoje galimybė vieno iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise valdomą turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra siejama su tokio turto esminiu pagerinimu šalims esant santuokoje. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, siekiant pripažinti turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, bendrąja sutuoktinių nuosavybe CK 3.90 straipsnio 1 dalies pagrindu turi būti nustatyta visuma šių įstatyme nurodytų teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Sprendžiant CK 3.90 straipsnio pagrindu turto, kuris yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe klausimą, įrodinėjimo našta tenka tam sutuoktiniui, kuris siekia, kad kito sutuoktinio asmeninė nuosavybė būtų pripažinta bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-916/2020).

57. Be to, paprastai nutraukiant santuoką bendras sutuoktinių turtas yra padalijamas jiems lygiomis dalimis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis), o nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Tokios sąlygos, sudarančios prielaidas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo jį dalijant, yra išvardytos CK 3.123 straipsnyje, kuriame yra pateiktas nebaigtinis kriterijų sąrašas. Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, tačiau įstatymų leidėjui CK 3.123 straipsnyje nurodžius iš esmės pagrindinius kriterijus, kuriems esant galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, remiantis kitais kriterijais nuo šio principo galima nukrypti tik nustačius tam realų poreikį. Galimybė kitas aplinkybes pripažinti reikšmingomis ir dėl jų nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo palikta teismo diskrecijai, įvertinus kiekvienos konkrečios bylos teisiškai reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-387/2022).

58. CK 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Pagal CK 3.127 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

59. Tačiau vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium (CK 3.127 straipsnio 2 dalis). Sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Toks teisinis reglamentavimas siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020).

60. Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendrąja jungtine nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo. Prašymą taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį pareiškiantis sutuoktinis paprastai siekia turtinės naudos (išvengti jo įgyto turto dalijimo ir (arba) kito sutuoktinio prisiimtų prievolių bendrumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

61. CK 3.67 straipsnio 2 dalis įtvirtina aiškų momentą, nuo kada anksčiau nei pats santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms gali kilti teisiniai padariniai – nuo sutuoktinių faktinio negyvenimo kartu. Tačiau teisės normoje nėra pateikti kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatomas faktinis negyvenimas kartu. Vertinant sistemiškai, laikytina, kad faktinis negyvenimas kartu turėtų būti nustatomas pagal tai, ar sutuoktiniai nebeveda kartu bendro ūkio. Todėl vien sutuoktinių gyvenimas skirtinguose būstuose nereiškia, kad šalys nebeveda bendro ūkio, lygiai kaip ir gyvendami tame pačiame būste sutuoktiniai gali nebetvarkyti bendro ūkio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020

62. Paprastai bendru ūkio tvarkymu pripažįstamos situacijos, kai asmenys bendroms reikmėms naudoja kiekvieno jų gautas lėšas, kartu rūpinasi buto išlaikymu, remontu, bendrai maitinasi, naudojasi tais pačiais buities ir namų apstatymo daiktais, teikia vieni kitiems buitinę paramą ir pan. Be to, svarbus prisidėjimo prie bendro ūkio tvarkymo sistemingumas, nuolatinis pobūdis. Konkreti bendro ūkio tvarkymo išraiška kiekvienu atveju priklauso ir nuo sutuoktinių socialinės padėties, interesų ir kita. Įprastai kartu gyvenantys sutuoktiniai, esant geriems santykiams, nesaugo kasdienes išlaidas patvirtinančių finansinių dokumentų, ypač dėl nedidelių sumų, nekaupia savo indėlį į bendro ūkio tvarkymą galėsiančių patvirtinti rašytinių įrodymų. Atsižvelgiant į tarpusavio santykių specifiką bei į tai, kad teisės normos nenustato, jog bendro ūkio tvarkymo aplinkybės gali būti patvirtinamos tik tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 3 dalis), tokio pobūdžio bylose apie tai, ar bylai reikšminga aplinkybė įrodyta, turėtų būti sprendžiama pateiktų įrodymų pagrindu, o ne nurodant įrodymus, kurie šias aplinkybes galėtų patvirtinti patikimiau (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-248/2019).

63. Ieškovė pirmosios instancijos teisme apskritai nereiškė reikalavimo nustatyti momentą, nuo kurio santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms sukėlė teisines pasekmes. Tačiau ieškovė laikėsi pozicijos, kad faktiškai šalys nustojo kartu gyventi nuo 2022 m. gegužės 1 d. Ieškovė nurodė, kad atsakovas 2022 m. balandžio 30 d. paliko šeimą nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), ir daugiau nebegrįžo. Tuo tarpu atsakovas nurodė, kad jis nuomojamame būste gyveno iki 2022 m. rugpjūčio 15 d. – faktiškai išsikraustė, kai ieškovė su vaikais grįžo iš poilsinės kelionės. Atsakovo teigimu, nepaisant jau prasidėjusių konfliktinių santykių, šalys iki 2022 m. rugpjūčio 15 d. bendrai naudojosi nuomojamu būstu, bendrai rūpinosi vaikais, bendrai būtiniausiems poreikiams patenkinti buvo įgyjamas maistas ir maitinamasi, bendrai naudotasi tais pačiais buities ir namų apstatymo daiktais, ir tai buvo atliekama ne epizodiškai, o sistemingai.

64. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nėra pateikta įrodymų, tiesiogiai patvirtinančių, jog šalys kartu nebegyveno nuo 2022 m. gegužės 1 d. ar nuo 2022 m. rugpjūčio 15 d. Tačiau byloje nėra ginčo, kad atsakovas 2022 m. birželio 30 d. ir 2022 m. liepos 15 d. atliko mokėjimo pavedimus ieškovei paskirtyje nurodydamas: „Asmeninis pavedimas vaikams“, taip pat, kad atsakovas pagal 2022 m. vasario 26 d. sudarytą nuomos sutartį mokėjo nuomos mokestį, mokesčius už suteikiamas komunalines paslaugas iki 2022 m. rugsėjo 1 d. Šalių teigimu, 2022 m. rugpjūčio viduryje šalys kreipėsi į privalomą mediaciją (2022 m. rugpjūčio 26 d. buvo paskirtas mediatorius). Nėra ginčo, kad po prasidėjusio mediacijos proceso atsakovas pradėjo teikti stabilų ir sistemingą išlaikymą vaikams – kiekvieną mėnesį pervesdamas po 500 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas: „asmeninis pavedimas vaikų išlaikymui“.

65. Ieškovės argumentai, kad buto nuomos mokestis, komunaliniai mokesčiai buvo mokami tik dėl to, kad atsakovo sudarytos buto nuomos sutarties terminas buvo iki 2022 m. rugsėjo 1 d. ir kad jie buvo mokami kaip išlaikymo forma, atmestini kaip nepagrįsti. Teismo vertinimu, tai yra subjektyvi ieškovės pozicija nagrinėjamu klausimu. Taip pat minėtos išvados nepaneigia ir tai, kad atsakovas, ypač jau esant nesutarimams tarp šalių, per tris su puse mėnesio atliko du lėšų pervedimus ieškovei paskirtyje nurodydamas: „Asmeninis pavedimas vaikams“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į minėtą teismų praktiką, į nustatytas faktines aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvados, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog šalys jau laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 15 d. kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio, t. y. kad atsakovas ginčo laikotarpiu neprisidėjo prie bendro ūkio tvarkymo.

66. Nesant ginčo, kad šalys laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 15 d. jau kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio, darytina išvada, kad būtent nuo šios datos santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms sukėlė teisines pasekmes. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamo sprendimo dalis, kuria nuspręsta tenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimą nustatyti, jog santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2022 m. rugpjūčio 15 d., laikytina teisėta ir pagrįsta.

67. Remdamasis tuo, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms sukėlė teisines pasekmes būtent nuo 2022 m. rugpjūčio 15 d., pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo ieškovei 46,83 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto, buvusio 2022 m. rugpjūčio 15 d. šalių banko sąskaitose, dalį.

68. Ieškovė šios skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies banko sąskaitose 2022 m. rugpjūčio 15 d. buvusio šalių turto teisinio režimo ar šalims priklausiusių dalių, taip pat šio turto ir priteistos kompensacijos dydžio aspektais neginčija ir ginčija tik tuo aspektu, kad, jos manymu, turėjo būti vertinamas 2022 m. gegužės 1 d. šalių banko sąskaitose buvęs turtas. Atsakovas šios skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies apskritai neginčija. Atsižvelgiant į tai, kad konstatuota, jog santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms sukėlė teisines pasekmes nuo 2022 m. rugpjūčio 15 d. apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalyje išdėstytais motyvais ir argumentais, susijusiais su šalių banko sąskaitose 2022 m. rugpjūčio 15 d. buvusiu turtu ir atsakovui tenkančia didesne to turto dalimi, jų nebekartoja.

69. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamo sprendimo dalis, kuria nuspręsta atmesti ieškovės ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo 1 070,52 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto, buvusio 2022 m. rugpjūčio 15 d. šalių banko sąskaitose, dalį, dalyje dėl 1 023,69 Eur, laikytina teisėta ir pagrįsta.

70. Byloje nėra ginčo, kad nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), dar iki šalims sudarant santuoką atsakovo buvo įgytas asmeninės nuosavybės teise. Tačiau, atsakovės teigimu, jai turėtų būti priteisiama 4 612,21 Eur kompensacija už laikotarpiu nuo šalių santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) iki šio nekilnojamojo turto pardavimo 2022 m. vasario 10 d. atliktus šio nekilnojamojo turto pagerinimus, t. y. naujų erdvių (terasos, trinkelių kiemo aikštelės) įrengimą, taip pat vidaus patalpų įrengimą ir remontą.

71. Byloje pateiktas Statybos skaičiuojamosios kainos sudarymo projekto dalies ekspertizės vadovo M. L. (atestato Nr. 33367) turto, esančio (duomenys neskelbtini), statybos kainos įvertinimas bei pateikta lokalinė sąmata, kurioje nurodyta, kad 2014–2018 metais buvo atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), su aplinkotvarka darbai, kurių bendra vertė –9 224,43 Eur.

72. Pažymėtina, kad kai vieno sutuoktinio asmeninis turtas pagerinamas kito sutuoktinio asmeninėmis lėšomis ir (ar) darbu, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesudaro pagrindo pripažinti turto bendrąja jungtine nuosavybe, kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti kompensacijos už turto pagerinimą (CK 3.98 straipsnis). Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010, 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011, 2014 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2014).

73. Tačiau, pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį, dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų, neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią; aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pagal CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatas, notaro patvirtinta sutartis yra oficialusis rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią. Toks įrodymas ji yra tais atvejais, kai pateikiama bylai kaip patvirtinanti vieną ar kitą būtiną toje byloje nustatyti faktą, t. y. kai ji byloje yra tik įrodinėjimo priemonė, kurioje užfiksuoti duomenys, reikšmingi nustatant įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes. Notaro patvirtinta sutartis yra joje užfiksuotų faktų prima facie (turintis didesnę įrodomąją galią) įrodymas, joje nurodytos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2008, 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-378/2015, 2019 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-378/2019 25 punktą). Aptariama CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostata taikytina tik oficialiajame rašytiniame įrodyme nurodytoms aplinkybėms, o faktinėms aplinkybėms, kurios sudaro įrodinėjimo dalyką konkrečioje byloje, tačiau nėra nurodytos oficialiajame rašytiniame įrodyme, ji netaikytina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2016).

74. Kaip minėta, gyvenamasis namas su žemės sklypu, esantys (duomenys neskelbtini), buvo parduoti 2022 m. vasario 10 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, kurios I dalyje „Sutarties šalys“ kaip „Pardavėjai“ nurodomi ieškovė ir atsakovas. Šios sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad parduoda pardavėjas S. J. ir Pardavėjai. Šios sutarties 7.5 punkte nurodyta, jog pardavėjas pareiškia ir garantuoja, kad šios sutarties sudarymas neprieštarauja pardavėjo sutuoktinės interesams ir nepažeidžia jos teisių, nes parduodamas turtas, asmeninės nuosavybės teise priklausantis pardavėjui, nebuvo pagerintas pardavėjo sutuoktinės lėšomis ar darbu ir (ar) bendromis pardavėjo ir jo sutuoktinės lėšomis ar darbu. Šią sutartį pasirašė tiek ieškovė, tiek atsakovas. Ši sutartis ar atskiros jos sąlygos nėra nuginčytos.

75. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pasirašydama minėtą sutartį sutiko su ieškovo šios sutarties 7.5 punkte nurodytu pareiškimu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutartis, kaip oficialusis rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią, patvirtina, jog turtas (duomenys neskelbtini), nebuvo pagerintas ieškovės lėšomis ar darbu ir (ar) bendromis šalių lėšomis ar darbu. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamo sprendimo dalis, kuria nuspręsta tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo 4 612,21 Eur kompensaciją už parduoto turto (duomenys neskelbtini), vertės padidėjimą, laikytina neteisėta ir nepagrįsta.

76. Byloje nėra ginčo, kad šalys 2022 m. kovo 10 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo nekilnojamąjį turtą – 0,0449 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 25 000 Eur, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Šalių paaiškinimais patvirtinta, jog žemės sklypas buvo įsigytas šeimos poreikiams tenkinti, t. y. žemės sklype buvo planuojama statyti namą, kuriame ateityje turėjo apsigyventi šalių šeima.

77. Tačiau atsakovas teigia, kad įsigytas žemės sklypas turėtų būti laikomas jo asmenine nuosavybe, kadangi jis įsigytas už jo asmenines lėšas, t. y. lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe buvusį turtą (duomenys neskelbtini).

78. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, neužtenka vien nustatyti, kad turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių lėšas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, jog to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Teisinis reguliavimas, reikalaujantis aiškios sutuoktinio, panaudojančio savo lėšas turtui įgyti, valios išraiškos įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn reiškia ne ką kita, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos dominantę turtiniuose sutuoktinių santykiuose, taigi jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesusitaria dėl nuosavybės teisių į turtą, toks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012).

79. Nagrinėjamu atveju tokia sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn išreikšta nebuvo. Tai patvirtina tiek 2022 m. kovo 10 d. pirkimo–pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad šalys turtą įsigyja bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tiek šalių nurodomi turto įsigijo tikslai. Kaip nurodo atsakovas, sudarant minėtą sutartį notaras pasiteiravo, ar šis yra sudaręs santuoką, o jeigu jau sudaręs, tai tokiu atveju į sutartį reikia įrašyti ir sutuoktinę, taigi atsakovo argumentai, kad jis buvo suklaidintas notaro ar pan., laikytini subjektyvia atsakovo pozicija nagrinėjamu klausimu ir atmestini kaip nepagrįsti. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, kad nėra pagrindo 0,449 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe.

80. Vis dėlto CK 3.123 straipsnyje išvardytos sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis. Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktika, aiškinanti CK 3.123 straipsnio nuostatas, yra pakankamai gausi ir išplėtota. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006, 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009, 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017 ir kt.).

81. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką, yra nurodęs, kad šiame straipsnyje pateikiamas kriterijų sąrašas, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, priklausomai nuo byloje konstatuotų teisiškai reikšmingų faktų. Įstatymų leidėjui nurodžius CK 3.123 straipsnyje iš esmės pagrindinius kriterijus, kuriems esant galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, remiantis kitais kriterijais nuo šio principo galima nukrypti tik nustačius tam realų poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007, 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2009; kt.). Kadangi šis sąrašas nėra baigtinis, galimybė kitas aplinkybes pripažinti reikšmingomis ir dėl jų nukrypti nuo minėto principo palikta teismo diskrecijai, įvertinus kiekvienos konkrečios bylos teisiškai reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-687/2020).

82. Pagal įstatymo nuostatas ir kasacinio teismo formuojamą praktiką bendras sutuoktinių turtas padalijamas lygiomis dalimis, jeigu kiekvienu konkrečiu atveju nenustatomi svarbūs kriterijai, sudarantys teisinį pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo. Teismas nustato kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus ir toks padalijimas turi atitikti sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011, 2014 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2014).

83. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007, 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).

84. Be kita ko, kasacinio teismo praktikoje kaip svarbus kriterijus, leidžiantis nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, be kita ko, pripažįstamas vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-916/2019, 2021 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-403/2021). Šiuo aspektu taip pažymėtina, kad CK 3.98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė į kompensaciją tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos asmeninės sutuoktinio lėšos. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog siekiant nustatyti, ar yra pagrindas taikyti CK 3.98 straipsnio 2 dalį, turi būti įvertintos šios aplinkybės: ar vienas iš sutuoktinių, ar jie abu iki sukuriant bendrąją jungtinę nuosavybę turėjo asmeninio turto (sprendžiant, ar sutuoktinis turėjo asmeninio turto, lėšų, kurios galėjo būti panaudotos kuriant bendrosios jungtinės nuosavybės objektą, turi būti atsižvelgiama į CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus); ar sutuoktinių turėtas asmeninis turtas buvo panaudotas kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę (tai gali būti akivaizdus faktas, pavyzdžiui, asmenine nuosavybe turėto buto išmainymas į didesnį, įgyjamą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, arba faktas, nustatomas ištyrus aplinkybių visumą, pavyzdžiui, kokiu tikslu buvo naudojamos sutuoktinių turėtos asmeninės lėšos); kokio dydžio asmeninės investicijos buvo padarytos kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020).

85. Kaip minėta, gyvenamasis namas su žemės sklypu, esantys (duomenys neskelbtini), 2022 m. vasario 10 d. pirkimo–pardavimo sutartimi buvo parduoti už 122 000 Eur (iš gautų piniginių lėšų 29 705,03 Eur buvo pervesti atsakovo kreditoriui, kita dalis – 92 294,97 Eur į atsakovo banko sąskaitą). Ieškovė nei į atsakovo iki santuokos įgytą ir asmeninės nuosavybės teise turėtą turtą (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini), nei į už šio turto pardavimą gautas lėšas, apart kompensacijos už šio turto pagerinimą, nepretenduoja. T. y. tarp šalių nėra ginčo, kad tiek šis turtas, tiek gautos lėšos pardavus šį turtą laikytinos atsakovo asmeninėmis. Byloje taip pat nėra ginčo, kad šalys 2022 m. kovo 10 d. pirkimo–pardavimo sutartimi bendrosios jungtinės nuosavybės teise 0,0449 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 25 000 Eur įsigijo būtent panaudojant lėšas gautas 2022 m. vasario 10 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavus atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklaususį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). Duomenų apie jokį kitokį šalių indėlį (asmeninėmis ar bendromis lėšomis, darbu ar kt.) į nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), byloje nėra pateikta. Šalių paaiškinimais, šis nekilnojamasis turtas buvo surastas ir įsigytas atsakovo pastangomis, todėl šalių teigimu, jis po santuokos nutraukimo turėtų asmeninės nuosavybės teise priklausyti atsakovui. Taigi, nustatyta, kad iki bendrąja jungtine nuosavybe įsigyjant minėtą žemės sklypą, atsakovas turėjo asmeninio turto – piniginių lėšų, kurios buvo panaudotos žemės sklypui įsigyti.

86. Atsižvelgiant į CK 3.98 straipsnio 2 dalies nuostatas, šios normos sisteminį ir loginį kartu su kitomis CK normomis, reglamentuojančiomis nukrypimą nuo sutuoktinio bendro turto lygių dalių pricipo, aiškinimą, nagrinėjamu atsižvelgiant į šalių indėlį sukuriant bendrąją jungtinę nuosavybę, be kita ko, į laikotarpį, per kurį nuo asmeninių lėšų gavimo turtas buvo įsigytas, ir į laikotarpį, kurį turtas prabuvo sutuoktinių bendra jungtine nuosavybe, apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamo pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini), nepriteisiant ieškovei kompensacijos. Teismo vertinimu, būtent toks šio turto padalijimas atitinka sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus.

87. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamo sprendimo dalis, kuria nuspręsta atmesti ieškovės ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo 18 000 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią 0,0449 ha žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį, laikytina teisėta ir pagrįsta.

88. Byloje nėra ginčo, kad ieškovės tėvas V. N. 2021 m. vasario 11 d. sudarė su pardavėja UAB „Force Palace“ preliminariąją sutartį Nr. RAG13 2021-02-11/2, pagal kurią V. N. susitarė įsigyti butą, adresu (duomenys neskelbtini), už 35 141 Eur, ir ateityje pasirašyti pagrindinę buto pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovė 2021 m. vasario 17 d. į savo sąskaitą įnešė 7 000 Eur ir 2021 m. vasario 18 d. atliko 9 585 Eur pavedimą UAB „Force Palace“ pagal preliminariąją sutartį Nr. RAG13 2021-02-11/2. Ieškovė 2021 m. liepos 19 d. atliko 6 300 Eur pavedimą UAB „Force Palace“ pagal preliminariąją sutartį Nr. RAG13 2021-02-11/2. V. N. 2021 m. gruodžio 28 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. K1MS-2553 pagrindu asmeninės nuosavybės teise įgijo butą, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat tarp šalių nėra ginčo, kad buto įrengimas vyko iki 2022 m. vasaros ir tuo tikslu ieškovė iš savo sąskaitos panaudojo dar 5 092,53 Eur įvairiai įrangai, medžiagoms ir kt. pirkti.

89. Atsakovas laikosi pozicijos, jog ieškovė bendromis šalių lėšomis prisidėjo prie ieškovės tėvo buto pirkimo (15 885 Eur (6 300 + 9 585)) bei įrengimo (5 092,53 Eur) tai nuslėpdama nuo šalių šeimos, todėl padalijant šalių turtą pusė šios sumos – 10 488,76 Eur ((15 885 Eur + 5 092,53 Eur) / 2) – turi būti priteista kaip kompensacija atsakovui. Atsakovas nurodo, kad apie šias ieškovės nuslėptas nuo šalių šeimos ir savo asmeniniams poreikiams tenkinti panaudotas pajamas sužinojo tik ieškovei pateikus nagrinėjamai bylai banko sąskaitų išrašus. Tuo tarpu ieškovė nurodo, kad ji visas atsakovo nurodomas sumas (iš viso 20 977,53 Eur (15 885 + 5092,53)) iš savo tėvo gavo grynaisiais pinigais, tačiau į banko sąskaitą įnešė tik 7 000 Eur, o kitus pasiliko grynaisiais pinigais naudoti šeimos poreikiams.

90. CK 3.123 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad vieno sutuoktinio dalis iš bendro turto taip pat gali būti sumažinama šeimos negautų pajamų suma, kurių šeima negavo dėl sutuoktinio aplaidumo arba kurias jis nuslėpė nuo šeimos ir naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti; terminas, už kurį apskaičiuojamos tokios negautos pajamos, negali būti ilgesnis nei paskutiniai penkeri metai iki turto padalijimo bylos iškėlimo. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, šios teisės normos taikymui turi būti nustatytas faktas, kad šeima negavo tam tikrų pajamų dėl vienos iš priežasčių, t. y. arba dėl sutuoktinio aplaidumo, arba dėl to, kad vienas iš sutuoktinių gautas pajamas nuslėpė ir jas panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009). Šioje kasacinėje byloje teisėjų kolegija pažymėjo, kad tam, jog vieno iš sutuoktinių dalis iš bendro turto būtų sumažinta CK 3.123 straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu, reikia nustatyti teisiškai reikšmingų faktų visumą: konkrečią šeimos negautų pajamų sumą bei vieno iš sutuoktinių kaltus veiksmus arba neveikimą dėl šių pajamų negavimo.

91. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010, 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021).

92. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad V. N. grynųjų pinigų perdavimo aplinkybes pagrindžia šie duomenys: 1) paties V. N. pateiktas pakvitavimas bei pastarojo patvirtintos aplinkybės teismo posėdžio metu; 2) 2021 m. vasario 17 d. ieškovės į banko sąskaitą įnešta 7 000 Eur suma; 3) Nekilnojamojo turto registro išrašas, kuriame nurodyta, kad buto savininkas – V. N.; 4) aplinkybė, kad 2021 m. vasario 15 d. V. N. sumokėjo pardavėjui dalį preliminariojoje sutartyje numatyto avanso – 11 500 Eur sumą, iš reikalingos 21 085 Eur sumos, o likusį nesumokėtą likutį – 9 585 Eur – ieškovė 2021 m. vasario 18 d. pavedimu; 5) aplinkybė, kad 2021 m. liepos mėnesį V. N. sumokėjo pardavėjui likusios kainos pagal preliminarią sutartį dalį – 7 500 Eur sumą – iš reikalingos 13 800 Eur sumos, o likusį nesumokėtą likutį – 6 300 Eur – ieškovė sumokėjo 2021 m. liepos 19 d. pavedimu.

93. Ieškovė teigia, kad V. N. 2021 m. vasario mėnesį jai grynaisiais pinigais perdavė likusią avanso sumą – 9 585 Eur, iš kurios ji į banko sąskaitą įnešė 7 000 Eur, o likusius 2 585 Eur pasiliko grynaisiais pinigais šeimos poreikių tenkinimui. Be to, ieškovės teigimu, V. N. 2021 m. liepos mėnesį jai grynaisiais pinigais perdavė likusią kainos dalį – 6 300 Eur, kurią ieškovė visą pasiliko grynaisiais pinigai šeimos poreikių tenkinimui.

94. Kaip minėta, įprastai kartu gyvenantys sutuoktiniai, esant geriems santykiams, nesaugo kasdienes išlaidas patvirtinančių finansinių dokumentų, ypač dėl nedidelių sumų, nekaupia savo indėlį į bendro ūkio tvarkymą galėsiančių patvirtinti rašytinių įrodymų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-248/2019). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės apeliaciniame skunde pateikta banko sąskaitų analize, iš kurios matyti, jog lyginant su ankstesniais laikotarpiais ieškovė, tikėtina, būtent 2021 m. vasario ir liepos mėnesiais gavusi grynųjų pinigų iš savo tėvo, iš savo banko sąskaitos grynino žymiai mažesnes sumas. Tuo tarpu atsakovas apskritai nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų ar skaičiavimų, kurie sudarytų pagrindą nuspręsti, kad ieškovė turėjo galimybę sutaupyti ir tuo labiau nepastebint atsakovui išleisti 20 977,53 Eur bendrų šeimos pajamų. Ieškovas nenurodė, kad kokiu nors laikotarpiu šeimai būtų trūkę ar sumažėję pajamų ar kad ieškovui būtų tekusi didesnė šeimos išlaikymo našta nei įprastai. Pažymėtina ir tai, kad byloje nebuvo keltas ginčas dėl buto pirkimo–pardavimo sandorio apsimestinumo ar dėl to, kad V. N. neturėjo finansinių galimybių įsigyti buto ar jį įsirengti.

95. Kita vertus, taip pat sutiktina su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovo sudaryta lentelė apie ieškovės išlaidas ieškovės tėvo įsigytam butui įrengti (atsakovo 2023 m. birželio 26 d. priešieškinyje) kelia abejonių, kad atsakovas apskritai nieko nežinojo apie tai, jog ieškovė naudoja lėšas iš savo sąskaitos tokioms išlaidoms apmokėti. Neaišku, kaip ieškovas nieko nežinodamas apie minėtas aplinkybes prie 2022 m. kovo 10 d. įvykdytų dviejų grynųjų pinigų išėmimų (500 Eur ir 200 Eur) nurodė, jog tai yra grynųjų pinigų išėmimai atsiskaityti su darbininkais už statybos darbų atlikimą bute.

96. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, nėra pagrindo spręsti, kad nagrinėjamu atveju ieškovė nuslėpė nuo šeimos ir naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti kokias nors pajamas. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamo sprendimo dalis, kuria nuspręsta tenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimą priteisti iš ieškovės 10 488,76 Eur kompensaciją už ieškovės išlaidas ne šeimos poreikių tenkinimui, laikytina neteisėta ir nepagrįsta.

97. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Remdamasis tuo, apeliacinės instancijos teismas kitų apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į apeliacinius skundus motyvų ir argumentų, kaip neturinčių reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, plačiau neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

98. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas ieškovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir panaikinti skundžiamo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta tenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimą priteisti iš ieškovės 10 488,76 Eur kompensaciją už ieškovės išlaidas ne šeimos poreikių tenkinimui ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – šią atsakovo priešieškinio dalį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).

99. Taip pat yra pagrindas tenkinti atsakovo apeliacinį skundą ir panaikinti skundžiamo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo 4 612,21 Eur kompensaciją už parduoto turto (duomenys neskelbtini), vertės padidėjimą ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – šią ieškovės ieškinio dalį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).

100. Kitų skundžiamo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalių panaikinti ar pakeisti remiantis ieškovės apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl kita ieškovės apeliacinio skundo dalis atmestina ir kitos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys paliktinos nepakeistos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, perskirstymo ir bylinėjimosi

101. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 93 straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas; teismas, nustatęs, kad šalis neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija arba prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai, arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus, taip pat gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis). CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

102. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

103. Kadangi apeliacinės instancijos teismo sprendimu dalis pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinta ir dėl tos dalies priimtas naujas sprendimas, todėl atitinkamai keistinas pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimai tenkinti 45 proc., o atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimai tenkinti 70 proc., tai proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidos priteistinos: ieškovei iš atsakovo priteistina 1 116 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 790 Eur x 40 proc.), o atsakovui iš ieškovės priteistina 1846 Eur (2637 Eur x 70 proc.). Padarius tarpusavio bylinėjimosi išlaidų įskaitymą atsakovui iš ieškovės priteistina 730 Eur (1 846 – 1 116) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

104. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės apeliacinio skundo reikalavimai tenkinti 30 proc., o atsakovo apeliacinio skundo reikalavimai tenkinti 100 proc., tai proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidos priteistinos: ieškovei iš atsakovo priteistina 649 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 164 Eur x 30 proc.), o atsakovui iš ieškovės priteistina 1 104 Eur (1 104 Eur x 100 proc.). Padarius tarpusavio bylinėjimosi išlaidų įskaitymą atsakovui iš ieškovės priteistina 455 Eur (1 104–649) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovės E. N.-J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Atsakovo S. J. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti skundžiamo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta tenkinti atsakovo S. J. priešieškinio reikalavimą priteisti iš ieškovės E. N.-J. 10 488,76 Eur kompensaciją už ieškovės išlaidas ne šeimos poreikių tenkinimui ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – šią atsakovo priešieškinio dalį atmesti.

Panaikinti skundžiamo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta tenkinti ieškovės E. N.-J. ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo S. J. 4 612,21 Eur kompensaciją už parduoto turto (duomenys neskelbtini), vertės padidėjimą ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – šią ieškovės ieškinio dalį atmesti.

Panaikinti skundžiamo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta atsakovui iš ieškovės priteisti 1 102,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – atsakovui iš ieškovės priteisti 730 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Kitas Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Atsakovui iš ieškovės priteisti 455 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Sprendimas įsigalioja nuo jo priėmimo dienos.