- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-21
- Bylos Nr.
- e2-985-639/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07615-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Zajarskas
- Ieškovas
- E. N.-J., E. N.
- Atsakovas
- S. J.
- Trečiasis asmuo
- AB Swedbank
- Advokatai
- Regimantas Špelveris, Romanas Lupeika
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. N. – J. patikslintą ieškinį atsakovui S. J. ir atsakovo priešieškinį, dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo bei santuokoje įgyto turto padalijimo, trečiasis asmuo AB Swedbank ir išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama: 1) nutraukti (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje sudarytą santuoką tarp S. J. ir E. N.-J. (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ), dėl abiejų kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti ieškovei pavardę – „N.-J.“; 3) nustatyti nepilnamečio R. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio D. J., gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą su mama E. N.-J.; 4) nustatyti bendravimo su nepilnamečiu R. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečiu D. J., gim. (duomenys neskelbtini) tvarką, nurodytą patikslintame ieškinyje; 4) priteisti iš atsakovo S. J. nepilnamečio R. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir nepilnamečio D. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) mėnesinį išlaikymui kiekvienam po 400 Eur, mokamus kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatytą tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę E. N.-J.; 5) priteisti iš atsakovo S. J. 1 603 Eur išlaikymo įsiskolinimą už nepilnamečių R. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio D. J., gim. (duomenys neskelbtini) neteiktą vaikų išlaikymą, už laikotarpį nuo 2022-05-01 iki 2022-12-01; 6) padalinti santuokoje įgytą turtą šia tvarka - atsakovui S. J. asmeninės nuosavybės teise priteisti 0,0449 ha žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 36 000 Eur; priteisti iš atsakovo S. J.: 1 070,52 Eur kompensaciją ieškovei E. N.-J., už S. J. tenkančią didesnę turto dalį; 4.612,21 Eur kompensaciją už parduoto turto vertės padidėjimą; 18 000 Eur dydžio kompensacija už S. J. tenkančią didesnę turto dalį; 7) priteisti iš atsakovo S. J. ieškovės E. N.-J. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje buvo įregistruota santuoka, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kuri sudaryta tarp E. N.-J. ir S. J.. Santuokos metu sutuoktiniai susilaukė dviejų sūnų: R. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. J., gim. (duomenys neskelbtini). Iki 2020 metų sutuoktiniai gyveno santuokinį gyvenimą, kartu rūpinosi vaikais, šeimos gerove, gerbė vienas kitą. Nuo 2020 metų atsakovas palaipsniui pradėjo tolti nuo šeimos, bendrą laisvą laiką pradėjo skirti atskirai vis kažkur išvykdamas negrįždamas ilgai po darbo valandų namo bei nurodydamas, kad daug dirba ir neturi pakankamai laiko skirti dėmesio šeimai. Vėliau prasidėjo atsakovo išėjimai iš namų be jokio preteksto ir pasiaiškinimo. Atsakovas pradėjo prieš ieškovę psichologiškai smurtauti, tai pasireiškė ieškovės menkinimu vaikų akivaizdoje, rodoma agresija. Po paskutinio „išėjimo“, kuris įvyko 2022-04-30, sutuoktinių bendras gyvenimas, požiūris į santuoką ir kitos šeimos vertybės, galutinai iširo. Minėtą dieną, atsakovas paliko šeimą ir daugiau nebegrįžo. Kur šiuo metu randasi atsakovas, ieškovei nėra žinoma. Atsakovui išvykus, t.y. pradėjus gyventi atskirai, pastarasis kartas nuo karto susisiekia telefonu su ieškove bei prašo pabendrauti su vaikais. Ieškovė tokią galimybę visada suteikia, tačiau visą laiką pastarajam primena, kad šis turi pareigą prisidėti prie vaikų auginimo materialiai ir teikti bent jau minimalų išlaikymą. Atsakovas šią pareigą vykdo labai vangiai. Nuo 2022 m. gegužės mėnesio, kai šalys nustojo kartu gyventi, Atsakovas iš pradžių iš vis nemokėjo jokių pinigų ieškovei už vaikų išlaikymą, tik ieškovei kreipusis į privalomąją mediaciją, atsakovas pradėjo pervedinėti pinigus, skirtus vaikų išlaikymui: už birželio mėn. 150 Eur, už liepos mėn. 335 Eur, už rugpjūčio mėn. 100 Eur, nuo rugsėjo mėn. po 500 Eur. Sūnus R.ir D. gyvena su ieškove. Ieškovė rūpinasi vaikais, veža į ugdymo įstaigą, gamina maistą, slaugo, kartu leidžia laisvalaikį, tarp mamos ir vaikų yra stiprus „vaiko ir mamos“ ryšys. Su ieškove vaikų teisės į saugią aplinką yra visapusiškai užtikrintos. Ieškovei iki šiol nežinoma kur tiksliai ir kokiomis sąlygomis gyvena atsakovas, ar tos sąlygos tinkamos vaikui. Ieškovė manydama, kad atsakovas pritars ir sutiks, kad judviejų vaikai turi gyventi su Ieškove, teikia reikalavimą nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su mama - ieškove E. N.-J., nes tai atitinka vaikų interesus. Atsižvelgiant į ieškovės keliamą reikalavimą, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove bei atsižvelgiant į vaikų interesus, kad pastariesiems būtų užtikrintas bendravimas su tėvu ieškovė prašo nustatyti patikslintame ieškinyje nurodytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Atsakovui palikus ieškovę su vaikais, pastarasis nuo šių metų (2022 m.) gegužės mėnesio iš pradžių neteikė jokio išlaikymo vaikams. Atsakovas pradėjo teikti išlaikymą pervesdamas pinigines lėšas ieškovei, o konkrečiau: už birželio mėn. 150 Eur, už liepos mėn. 335 Eur, už rugpjūčio mėn. 100 Eur ir tik nuo rugsėjo mėn. pradėjo pervedinėti po 500 Eur už abu vaikus. Ieškovė nurodo, kad vaikų išlaikymui reikalinga suma per mėnesį sudaro apie 1 550 Eur. Ieškovė sekančiai detalizuoja abiejų vaikų bendrą poreikius: maistas (pusryčiai, vakarienė, savaitgaliai) – 200 Eur, 200 Eur, darželis – 115, Mokyklos prailginta grupė - 22 Eur, būreliai 90 Eur, 50 Eur, būsto išlaidos tenkančios vaikams (1/3 dalis) 180 Eur, 180 Eur, drabužiai (rūbai, avalynė, apatiniai ir kt.) 82 Eur, 82 Eur, higiena (prausimosi ir higienos priemonės) – 20 Eur, 20 Eur, sveikatos priežiūra (vitaminai, vaistai, gydytojų paslaugos) - 30 Eur, 30 Eur, kuro dalis tenkanti vaikų poreikiams (vidutiškai 450 km) 45 Eur, 45 Eur, laisvalaikis (išvykos, gimtadieniai, šventės, spektakliai, renginiai, žaislai) - 50 Eur, 50 Eur, papildomos priemonės (dviratukas, paspirtukas, kamuoliai ir t.t.) - 30 Eur, 30 Eur, lavinimo priemonės (knygos, sąsiuviniai, piešimo priemonės, lankstymo, karpymo, minkymo ir kitos priemonės) 30 Eur, 30 Eur, nenumatytos išlaidos patiriamos ne kiekvieną mėnesį, tačiau realiai tikėtinos: patalynė, čiužinys, papildomas baldas (spintelė, lova, spinta, stalas, kėdė), informacinės technologijos (planšetinis kompiuteris, kompiuteris, televizorius) - 30 Eur, 30 Eur, atėmus vaiko pinigus, gaunamus iš valstybės -80,50 eur ir -80,50 Eur. Kiekvienam atskirai reikalinga suma per mėnesį: 728,50 Eur ir 781,50 Eur. Bendra suma: 1510 Eur. Atsakovas yra sveikas, dirbantis gerai apmokamą darbą, gaunantis kur kas didesnes pajamas nei ieškovė, todėl gali visa apimtimi prisidėti prie judviejų vaikų išlaikymo. Atsakovas papildomai užsiima dėvėtų automobilių pirkimu-pardavimu ir gauna iš to nemažas pajamas. 2021-07-09 atsakovas pranešė ieškovei, kad imama vartojimo paskola 7.000 Eur sumai, kuri bus panaudota automobilio įsigijimui, kuris vėliau bus parduotas ir bus uždirbti pinigai. Ieškovei yra žinoma tik tiek, kad atsakovas sudarė su AB „Swedbank“ vartojimo paskolą, pagal kurią ieškovė yra bendraskolininke, ir gautus pinigus panaudojo automobilio įsigijimui. Tolimesnis automobilio realizavimas ir kitos aplinkybės, Ieškovei nėra žinomos. Atitinkamai, įvertinus tai, kad atsakovas nevisapusiškai rūpinasi materialiai išlaikyti vaikų nuo 2022-05-01 iki šio ieškinio teikimo dienos (2022-12-01), kas sudaro 7 mėnesių laikotarpį, bei įvertinus, kad per 7 mėnesius atsakovas vaikų išlaikymui skyrė bendrą 2.135 Eur (už birželio mėn. 150 Eur, už liepos mėn. 335 Eur, už rugpjūčio mėn. 100 Eur, už rugsėjo mėn. 500 Eur, už spalio mėn. 500 Eur, už lapkričio mėn. 500 Eur) sumą, ieškovė apskaičiuoja (7 x 534 – 2.135 = 1.603), kad atsakovo įsiskolinimas už nepilnamečius vaikus sudaro 1.603 Eur. Esant šioms aplinkybėms, Ieškovė reiškia reikalavimą dėl 1.603 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisiant jį iš atsakovo, už laikotarpį nuo 2022-05-01 iki 2022-12-01. Dėl turto padalijimo – nurodo, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), bei jam priklausanti žemės sklypo dalis. Ieškovė nurodo, kad pagal 2006-02-24 d. būsto kredito Nr. 06-011693-FA sutartis su AB „Swedbank“, kuri sudarytos iki santuokos (2013-04-20), skolos likutis AB „Swedbank“ yra 29.182,18 Eur. Po santuokos nutraukimo, minėtas butas liks ieškovei asmeninės nuosavybės teise bei ieškovė liks asmeniškai skolinga kreditoriui, kaip tai numatyta būsto kredito sutartyje. Santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 2022-03-10 buvo įgytas žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), už 25 000 Eur. Šis įgytas žemės sklypas yra kartu su išduotu statybą leidžiančiu dokumentu ir namo projektu. Įvertinus tai, kad šis žemės sklypas buvo pirktas atsakovo iniciatyva bei noru, todėl ieškovės žemės sklypo 1 dalis turėtų atitekti atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Tokiu atveju, kai turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, jis įpareigojamas kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Ieškovė kreipėsi į kvalifikuotą subjektą (turto vertintoją – teismo ekspertą R. G.), tikslu įvertinti realią turto kainą rinkoje. Turto vertintojas 2023-05-22 d. pateikė konsultacinę išvadą dėl 0,0449 ha žemės sklypo (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), vertės, kurioje nustatė, kad turto kaina rinkoje sudaro 36 000 Eur. Tokiu būdu, ieškovei iš atsakovo turi būti priteistina 18 000 Eur dydžio kompensacija už jai netenkančią santuokos metu įgytą turto dalį. Taip pat, kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra laikytina banko sąskaitose esančios piniginės lėšos. Ieškovė teikia tą dieną turėtą savo banko sąskaitoje piniginių lėšų likutį, kuris sudaro 523,54 Eur ir 80,00 Pln (Lenkijos zlotai, kurie pagal valiutų kursą sudaro 17,34 Eur) arba bendrai 540,88 Eur. Pagal Atsakovo pateiktus duomenis (banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus), 2022-02-01 d., t.y. iki dienos, kada gavo 16.300,00 Eur avanso mokėjimą už parduodamą asmeninės nuosavybės teise turėtą gyvenamąjį namą su žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), pastarasis turėjo 2 681,93 Eur sumą. Ši suma buvo pas atsakovą minėtoje banko sąskaitoje ir šalių bendro ūkio pasibaigimo dieną – 2022-05-01 d. banko sąskaitos likutis sudaro 23 965,20 Eur. Pagal esamus duomenis yra skaičiuotina, kad 2022-05-01 dieną šalys finansų įstaigose (banko sąskaitoje ir/ar kredito unijoje) piniginių lėšų sąskaitose bendrai turėjo 3 222,81 Eur (2.681,93 + 540,88) sumą, todėl ieškovė reiškia reikalavimą dėl 1 dalies piniginių lėšų priteisimo – 1.611,40 Eur (3.222,81/ 2). Atsižvelgiant į tai, kad pas ieškovę banko sąskaitoje yra 540,88 Eur, tai tokiu atveju prašoma priteisti kompensaciją ieškovei už Atsakovui tenkančią didesnę turto dalį, kuri sudaro 1 070,52 Eur (1.611,40 – 540,88). Dėl pripažinimo 2021-07-09 d. sudarytos vartojimo paskolos sutarties Nr. 21-028541-GV asmenine atsakovo prievole. Ieškovė buvo nurodžiusi, kad 2021-07-09 atsakovas pranešė ieškovei, kad imama vartojimo paskola 7 000 Eur sumai. Ieškovė, įvertinusi gautus papildomus duomenis ir kreditoriaus AB „Swedbank“ pateiktą nesutikimą dėl vartojimo sutarties pripažinimo asmenine Atsakovo prievole, atsisako šio reikalavimo ir prašo nustatyti, kad po santuokos nutraukimo 2021-07-09 d. sudarytos vartojimo paskolos sutarties Nr. 21-028541-GV pagrindu, šalys ir toliau atsako solidariai. Dėl piniginės kompensacijos priteisimo už gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atliktus pagerinimus. Iki santuokos sudarymo atsakovas asmeninės nuosavybės teise 2007 metais buvo įgijęs gyvenamąjį namą su žemės sklypu. Ieškovei su atsakovu susipažinus bei pradėjus vesti bendrą gyvenimą, o vėliau ir sudarius santuoką, šis gyvenamasis namas bei jo gerbūvis buvo nuolatos gerinamas, tame tarpe įrengiamos naujos erdvės (įrengta terasa, kiemo aikštelės išklotos trinkelėmis), įrengiamos ir remontuojamos vidaus patalpos. Prieš pat subyrant bendram šeimos gyvenimui, atsakovas šį gyvenamąjį namą 2022-02-04 pardavė ir gavo nemažas pinigines lėšas į savo banko sąskaitą. Ieškovė nurodo, kad gyvenamasis namas su gerbūviu buvo pagerinti bei sekančiai tai detalizuojama: 2017 m. pavasarį (kovo mėn.) buvo dedamas dekoratyvinis tinkas bei dažomas visas gyvenamasis namas dažais. Ieškovė kartu su sąmatininku nuvyko į buvusią gyvenamąją vietą ir apžiūrėdama atliktus darbus, išmatuodami atliktų darbų plotus, apimtis sudarė atliktų darbų statybos kainą, pagal darbų grupes ir atitinkamo laikotarpio skaičiuojamą kainą. Šiuo atveju, pagal 2017 m. kovo mėn. skaičiuojamosios sąmatos duomenis už fasado dažymą ir dekoratyvinio tinklo darbus buvo išleista medžiagoms bei mechanizmams 1.114,26 Eur suma. Ieškovė neturi duomenų, koks tikslus subjektas šiuos darbus atliko, todėl daro prielaidą, kad šie darbai buvo atlikti paties atsakovo, t.y. atliktų darbų kaina bei PVM nėra skaičiuojama. 2016 m. pavasarį (balandžio mėn.) buvo atlikti stogo pakalimai ir lietloviai. Atitinkamai aukščiau aprašytu principu bei pateikiama sąmata yra apskaičiuojama, kad medžiagoms bei mechanizmams buvo išleista 751,82 Eur suma. 2016 m. pavasarį (kovo mėn.) buvo paruoštas pagrindas ir sudėtos kiemo trinkelės (kiemo aikštelė, aplink namo perimetrą). Sąmatos duomenimis medžiagoms bei mechanizmams buvo išleista 3.470,48 Eur suma. 2018 m. pavasarį (kovo mėn.) buvo įrengta terasa su stogu. Sąmatos duomenimis medžiagoms bei mechanizmams buvo išleista 950,82 Eur suma. Taip pat, tuo pačiu metu buvo apklijuoti cokoliai, kurių medžiagų vertė 255,12 Eur. 2014 m. pavasarį (kovo mėn.) buvo įrengta medinė tvora. Šios tvoros skaičiuojamoji kaina už medžiagas ir mechanizmus sudaro 2.681,93 Eur. Šių atliktų pagerinimų vertė sudaro 9 224,43 Eur. Pastarieji pagerinimai turėjo reikšmingą įtaką gyvenamojo namo su žemės sklypu vertei, o atlikti pagerinimai buvo iš bendrų santuokos metu sutaupytų piniginių lėšų. Esamu atveju, Ieškovė preliminariai vertina, kad bendro turto vertės padidėjimas, kuri susidarė investuojant bendras pajamas į atsakovo asmeninės nuosavybės teise turimą turtą, sudarė mažiausiai 9.224,43 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, kad santuokos metu atsakovo asmeninės nuosavybės teise turėtas gyvenamasis namas su žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), buvo pagerintas tiek, kad jo vertė pakilo mažiausiai 9 224,43 Eur sumai, todėl Ieškovė prašo teismo iš atsakovo priteisti 4 612,21 Eur kompensaciją už atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklaususio turto pagerinimą.
3. Šalys suderino savo reikalavimus dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo ir prašė teismo priimti dalinį sprendimą byloje, dėl minėtų reikalavimų.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo (kreditorius) AB ,,Swedbank“ pateikė atsiliepimą kuriame nurodė, kad pagal 2021-07-09 kredito sutartį Nr. 21-028541-GV S. J. ir E. N.-J. yra bendraskoliai ir pagal kredito sutartį bankui atsako solidariai. Todėl kredito sutartis negali būti modifikuojama, o nutraukus santuoką šalims lieka galioti solidari atsakomybė.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas 2023 m. liepos 14 d. priėmė dalinį sprendimą, kuriuo nutraukė šalių santuoką sudarytą (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo paliko pavardes, ieškovei - „N. – J.“, atsakovui - „J.“. Taip pat patvirtino ieškovės E. N. – J. ir atsakovo S. J. 2023-06-15 d., sudarytą taikos sutartį ir bylą dėl dalies patikslinto ieškinio reikalavimų bylą nutraukė, t.y. : patvirtino šalių susitarimą, jog dėl nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, t.y. kad ieškovės E. N. – J.s ir atsakovo S. J. nepilnamečių vaikų R. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta yra su vaikų motina E. N. – J., jos gyvenamojoje vietoje. Ieškovė E. N. – J. ir atsakovas S. J. įsipareigoja vienas kitą elektroninėmis ryšio priemonėmis informuoti apie skyrium nuo tėvo gyvenančių vaikų gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą, jeigu vaikų gyvenamoji vieta būtų keičiama. Patvirtino skyrium gyvenančio tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką.
6. Teismas taip pat patvirtino šalių susitarimą, jog ieškovė E. N. – J. ir atsakovas S. J. turi solidarią prievolę kreditoriui AB „Swedbank“, pagal 2021-07-09 d. sudarytą Vartojimo paskolos sutartį Nr. 21- 028541-GV. Šia taikos sutartimi kreditavimo sutarties sąlygos nėra keičiamos ir / ar modifikuojamos, įsipareigojimai prieš kreditorių lieka E. N. – J. ir S. J. solidarūs iki visiško prievolės įvykdymo. Likusi neįvykdytų kreditoriui įsipareigojimų dydis 2023 m. birželio 21 dienai sudaro 6374,60 Eur. Teismas taip pat patvirtino, kad ieškovė E. N. – J. iki santuokos sudarymo yra įgijusi asmeninę prievolę kreditoriui AB „Swedbank“, pagal kredito sutartį Nr. 06-011693-FA, supranta, kad atsakovui S. J. nėra pareigos kartu vykdyti įsipareigojimus pagal šią sutartį. Be to, patvirtino susitarimą (šalių teigimą), jog ieškovė E. N. – J. ir atsakovas S. J. kitų įsipareigojimų - nei asmeninių, nei bendrų - kreditoriams neturi.
7. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų dalinis sprendimas įsiteisėjo 2023 m. rugpjūčio 14 d.
8. Ieškovės E. N. – J. 2023 m. birželio 2 d. gauto patikslinto ieškinio liko neišnagrinėti šie ieškovės reikalavimai: 1) priteisti iš atsakovo S. J. nepilnamečio R. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio D. J., gim. (duomenys neskelbtini) mėnesinį išlaikymui kiekvienam po 400 Eur, mokamus kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatytą tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę E. N.-J.; 2) priteisti iš atsakovo S. J. 1 603 Eur išlaikymo įsiskolinimą už nepilnamečių R. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio D. J., gim. (duomenys neskelbtini) neteiktą vaikų išlaikymą, už laikotarpį nuo 2022-05-01 iki 2022-12-01; 3) padalinti santuokoje įgytą turtą šia tvarka - atsakovui S. J. asmeninės nuosavybės teise priteisti 0,0449 ha žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 36 000 Eur; 4) priteisti iš atsakovo S. J.: 1 070,52 Eur kompensaciją ieškovei E. N.-J., už S. J. tenkančią didesnę turto dalį; 4 612,21 Eur kompensaciją už parduoto turto vertės padidėjimą; 18 000 Eur dydžio kompensacija už S. J. tenkančią didesnę turto dalį; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
9. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 31 d. nutartimi atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės ir atsakovui S. J. nustatytas terminas iki 2023 m. lapkričio 15 d. patikslinti priešieškinio reikalavimus.
Šalies argumentai
10. Atsakovas S. J. pateikė patikslintą priešieškinį kuriuo prašė: 1) konstatuoti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių E. N. – J. ir S. J. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai sutuoktiniai 2022-08-15 pradėjo faktiškai gyventi skyrium; 2) pripažinti, kad žemės sklypas, 0.0449 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), 25 000,00 Eur vertės yra S. J. asmeninė nuosavybė; tuo atveju, jeigu teismas laikys, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė nuosavybė, tai tuomet nukrypti nuo lygių dalių principo ir žemės sklypą, turintį bendrą 0.0449 ha plotą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 25 000,00 Eur vertės asmeninėn nuosavybėn priteisti S. J., ieškovei E. N. – J. iš šio žemės sklypo vertės nepriteisiant kompensacijos; 2) priteisti iš E. N. – J. 10 488,76 Eur dydžio kompensaciją S. J. naudai, kaip panaudotų ne šeimos poreikiams patenkinti; 3) priteisti iš ieškovės E. N. – J. 11 734,46 Eur dydžio kompensaciją S. J. naudai; 4) iš atsakovo S. J. priteisti 6 944,10 Eur kompensaciją ieškovės E. N. – J. naudai; 5) atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, iš ieškovės E. N. – J. priteisti 4 790,36 Eur kompensaciją atsakovo S. J. naudai; 6) pripažinti, kad automobilis „Toyota RAV4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertinamas 25 000,00 Eur verte, yra atsakovo S. J. asmeninė nuosavybė.
11. Patikslintame priešieškinyje nurodė, kad atsakovas S. J. 2023-04-25 transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartimi už 25 000,00 Eur kainą nupirko automobilį „Toyota RAV4“, kurį 2023-05-12 užregistravo VĮ Regitra, automobiliui suteiktas valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Iš pateiktos S. J. AB banko „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad S. J. 2022-05-06 atliko (duomenys neskelbtini) mokėjimą 19 663,45 Eur sumai. Tai, kad atsakovas nusipirko automobilį iš turėtų asmeninių lėšų, aiškiai įrodo pateikta 2022-02-10 notarinė pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurią K. K. už 122 000,00 Eur kainą iš S. J. nupirko nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Pateikti rašytiniai įrodymai įrodo, kad už parduotą nekilnojamąjį turtą gautos lėšos buvo pervestos į atsakovo banko sąskaitą ir atsakovo kreditoriui. Ieškovė nagrinėjamoje byloje nereiškė reikalavimo pripažinti, kad atsakovo gautos lėšos pardavus nekilnojamąjį turtą yra bendroji jungtinė nuosavybė ir šias pinigines lėšas padalinti. Atsakovas pripažįsta, kad automobilio į dalytiną turtą sąrašą neįtraukė, nes skaito, kad automobilis yra jo asmeninė nuosavybė, nes įsigytas už asmenines lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe turėtą turtą, ir tai aiškiai įrodo teismui pateikti rašytiniai įrodymai. Jeigu ieškovė savo patikslintu ieškiniu į dalintino turto balansą neįtraukė atsakovo įsigyto automobilio ir neprašė šio turto padalinti ir / ar priteisti kokią nors piniginės kompensacijos dalį, tai galima preziumuoti, kad ieškovė pripažįsta, kad automobilis yra įgytas atsakovo už asmenines lėšas, gautas pirmiau pardavus nekilnojamąjį turtą. Atsakovas nurodė, kad ieškovė, vykdydama asmeninę prievolę kreditoriui AB bankui „Swedbank“, per laikotarpį nuo sudarytos santuokos (2013-04-20) iki faktinio gyvenimo skyrium (2022-08-15) kreditoriui viso sumokėjo 23 468,92 Eur. Prievolė kreditoriui buvo vykdoma iš bendrų šeimos piniginių lėšų, kas reiškia, kad ieškovė atsakovui turėtų sumokėti 1/2 dalį kompensaciją, skaičiuojamą nuo 23 468,92 Eur, kas sudarytų 11 734,46 Eur. Atsakovas nurodė, kad atsakovas, vykdydamas asmeninę prievolę kreditoriui AB SEB bankui, per laikotarpį nuo sudarytos santuokos (2013-04-20) iki turto pardavimo (2022-02-10) kreditoriui viso sumokėjo 13 888,20 Eur. Atsakovas pripažįsta, kad prievolė kreditoriui buvo vykdoma iš bendrų šeimos piniginių lėšų, kas reiškia, kad jis ieškovei turėtų sumokėti 1/2 dalį kompensaciją, skaičiuojamą nuo 13 888,20 Eur, kas sudarytų 6 944,10 Eur. Kaip rodo ieškovės ir atsakovo kreditoriams sumokėtos įmokos, vykdant asmeninio pobūdžio prievoles, skirtumas yra 4 790,36 Eur (11 734,46 Eur - 6 944,10 Eur), kas reiškia, kad atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, ieškovė atsakovui turi kompensuoti 4 790,36 Eur.
Atsiliepimas
12. Ieškovė pateikė atsiliepimą į patikslintą priešieškinį, kuriuo prašo atsakovo S. J. patikslintą priešieškinį atmesti ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
13. Atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad dėl patikslintame priešieškinyje skaičiuojamų šalių sumokėtų įmokų kreditoriams įskaitymai, pagal šiuos skaičiavimus: ieškovė, laikotarpiu nuo 2013-04-20 iki 2022-08-15, kreditoriui viso sumokėjo 23 468,92 Eur, kas reiškia, kad buvo vykdoma iš bendrų šeimos piniginių lėšų, o tai sąlygoja, kad ieškovė atsakovui turėtų sumokėti 1/2 dalį kompensacijos: 11 734,46 Eur (23.468,92 / 2). Atsakovas, laikotarpiu nuo 2013-04-20 iki 2022-02-10, kreditoriui viso sumokėjo 13 888,20 Eur, kas reiškia, kad buvo vykdoma iš bendrų šeimos piniginių lėšų, o tai sąlygoja, kad atsakovas ieškovei turėtų sumokėti ½ dalį kompensacijos: 6 944,10 Eur (13 888,20 / 2). Atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, atsakovas prašo ieškovės kompensuoti 4 790,36 Eur (11.734,46 - 6.944,10). Ieškovė nesutinka su nurodytu atsakovo skaičiumi, nes jis yra neteisingas. Ieškovė perskaičiavo atsakovo banko sąskaitose sumokėtų kreditoriui bendrą sumą ir ji sudaro ne 13 888,20 Eur sumą, o 16 857,17 Eur. Esant šiai faktinei aplinkybei, atliekamas įskaitymas, kuris apskaičiuojamas 5.2 ir 5.3 punktuose turėtų pasikeisti ieškovės naudai. Atsakovas ieškovei turėtų sumokėti ½ dalį kompensacijos: 8 428,58 Eur (16 857,17 / 2), o tai sąlygoja, kad atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, ieškovė turėtų atsakovui kompensuoti ne 4 790,36 Eur (11 734,46 – 6 944,10), o 3 305,88 Eur (11 734,46 – 8 428,58). Dėl automobilio „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - ieškovė proceso metu įrodinėjo aplinkybes, kad atsakovas, su ieškovės žinia, užsiėmė papildoma automobilių pirkimo-pardavimo veikla, dėl ko šeima turėjo papildomų pajamų, o ir finansų valdymas vyko ne tik bankinių sąskaitų apimtyje. Tokio pobūdžio pajamų turėjimas leido šeimai disponuoti pinigines lėšas ne tik per finansų institucijas (bankus), kas sąlygojo, jog pas vieną šeimos narį galėjo būti pinigai banke, pas kitą grynųjų pinigų forma. Dėl atsakovo nurodomo automobilio įsigijimo aplinkybių, ieškovė plačiau nepasisakys, kadangi nepretenduoja į šį automobilį ir sutinka, kad jis pagal faktą yra atsakovo asmenine nuosavybės teise įgytas daiktas.
14. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą kurioje nurodė, kad kadangi tarp šalių nėra ginčo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir Skyrius neturi duomenų, jog ieškovė E. N.-J. negalėtų tinkamai pasirūpinti nepilnamečiais vaikais, Skyrius neprieštarauja dėl ieškinyje pateikto reikalavimo nustatyti R. J. ir D. J. gyvenamąją vietą su motina E. N.-J.. Taip pat nurodė, kad skyriaus vertinimu, prašoma nustatyti bendravimo tvarka neprieštarauja nepilnamečių R. J. ir D. J. prioritetiniams geriausiems interesams. Be to, Skyriaus vertinimu, ieškinio reikalavimas, priteisti nepilnamečiams R. J. ir D. J. po 400 Eur išlaikymą kiekvienam iš vaikų, mokant kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, mokant iki vaikų pilnametystės, atitinka nepilnamečių vaikų interesus.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismo posėdžio metu ieškovė prašo patikslintą ieškinį tenkinti jame nurodytų motyvų pagrindu. Nurodo, kad ieškovės tėvas parduodamas sodą, nusprendė pirkti butą. Jis nemoka naudotis generatoriais, todėl ieškovė už jį pinigus pervedinėdavo. Banke yra nustatytas pinigų pervedimo limitas. Tėvas pardavė sodą, oficialiai už 25 000 Eur, dalis neoficialiai - maždaug 25 000 Eur. Nutarė pirkti(duomenys neskelbtini) butą. ,,Force palace“ buvo atlikti du mokėjimai, kadangi buvo nustatytas limitas, tėtis pinigus įnešė į ieškovės sąskaitą, o ji padarė pavedimą ,,Force palace“. Pirmu mokėjimu sumokėjo apie 10 000 Eur, o antru – 6000 Eur. Prieš tai gavo šias sumas grynais iš tėvo, o po to padarė pavedimą. Likusius pinigus sumokėjo iš tėvo sąskaitos. Dėl buto įrengimo – ieškovės atlikti pavedimai buvo iš tėvo gautų pinigų. Ž. N. pervesti pinigai už tėvui pirktą dovaną. Darbininkams buvo mokėti pinigai grynaisiais už atliktus darbus. Už viską atsiskaitinėjo tėvas. Pinigus pervesdavo iš savo sąskaitos, kad nereiktų vykti pas tėvą, taip buvo patogiau. Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo - prašo mokėti išlaikymą vaikams po 400 Eur kiekvienam vaikui. Prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą.
16. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašo patikslintą ieškinį tenkinti jame nurodytų motyvų pagrindu. Nurodo, kad ieškovės pateikta išlaikymo poreikių lentelė pagrindžia vaikų išlaikymo poreikius, visos išlaidos pagrįstos. Išlaikymo įsiskolinimas sudaro 1603 Eur. Duomenų apie atsakovo atliktus mokėjimus nėra. Atsakovas aplinkybių nenurodė. Reikalavo pagrįstumas aiškiai apskaičiuotas. Dėl gyvenimo skyrium momento – objektyviausias kriterijus – banko sąskaitos. Pats atsakovas pateikė sąskaitas, nuo kada vaikams teikė išlaikymą. Nuo birželio mėnesio atsakovas pradėjo mokėti pinigines sumas ieškovei į banko sąskaitą. 2022 m. gegužės 1 d. šalys nustojo faktiškai gyventi, atsirado pavedimai. Rugsėjo 7 dieną suformuojamas aiškus pavedimas, atliekamos adekvačios sumos vaikų išlaikymui. Banko sąskaitos 2022 metų gegužės 1 dienai turi būti vertinamos. Pakliuvo pinigai, kurie buvo gauti už parduotą turtą avansas – 16 000 Eur (2022-02-01), buvo dar vienas atsiskaitymas. Žemės sklypo įsigijimas – už 25 000 Eur. Ieškovės vertinimu, sklypo vertė 36 000 Eur. 2022-02-10 buvo parduotas žemės sklypas su gyvenamuoju namo, ir nepraėjus mėnesiui perkamas kitas turtas – žemės sklypas su statyba leidžiančiu dokumentu. Atsakovas nurodė, kad buvo parduotas jo asmeninės nuosavybės teise turimas turtas. Ieškovė nurodo kitas aplinkybes. Šeima gyveno 10 metų. Sutartyje fiksuojamas bendrosios jungtinės nuosavybės statusas. Turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta valia įgyti turtą bendrąja jungtine nuosavybe. Registruojamos daiktinės teisės – registruojama bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Prašomas turto pagerinimas 4600 Eur, yra įrodytas, turi būti tenkintas. Nėra reiškiamas dvigubas reikalavimas, šie reikalavimai nesusiję. Dėl priešieškinio – žemės sklypo reikalavimas pripažinti asmenine nuosavybe – nepagrįstas, nes laiko tarpas tarp sandorių trumpas. Turime bendrą jungtinę nuosavybę. Dėl kompensacijos priteisimo – dėl ieškovės tėvo pirkto buvo ir prekių jam įrengti. Ieškovės tėvas patvirtino, kad butas įgytas iš jo pinigų. Dukra padėjo tėvui atlikti tam tikrus veiksmus.
17. Teismo posėdžio metu atsakovas patikslinto priešieškinio reikalavimus palaikė jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Nurodė, kad apie ieškovės perkamą butą, adresu (duomenys neskelbtini) nieko nežinojo iki 2022 metų, kol nepamatė ieškovės susirašinėjimo su darbininkais. Apie tai, kad ieškovės tėvas įsigijo butą, sužinojo bylos nagrinėjimo metu. Tik iš sąskaitų sužinojo, kad daromas buto remontas. Nuomojamame bute nedarė jokių remontų. Tėvo turtui įsigyti buvo panaudotos šeimos lėšos, kurios ieškovės buvo sutaupytos. 8000 Eur įsinešė į sąskaitą, sutaupė, tai yra bendri pinigai. Ieškovė visada taupydavo pinigus, gyveno iš atsakovo sąskaitos. Kažką pardavinėdavo, pirkdavo, gaudavo pinigus. Šeimos poreikiams tenkinti išlaidas patirdavo atsakovas – maistas, darželis ir t.t. Išlaidų šeimos poreikiams tenkinti iš ieškovės pajamų nebuvo. Ž. N. – ieškovės broliui padarytas pavedimas, nežino už ką. Nuo 2022-08-15 faktiškai nustojo gyventi kartu. Kai sužinojo apie išlaidas, su ieškovė santykiai buvo ,,ant ribos“. Tokie santykiai buvo gal 2 - 4 metus. Automobilį įsigijo, dabar yra įregistruotas atsakovo vardu. Buvo pirktas iš Amerikos. Lietuvoje užregistruotas 2023 metais. Sutinka mokėti išlaikymą vaikams po 250 Eur kiekvienam vaikui. Nesutinka su reikalavimu priteisti išlaikymo įsiskolinimą.
18. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas patikslinto priešieškinio reikalavimus palaikė priešieškinyje nurodytais pagrindais ir motyvais. Nurodė, kad teisinės pasekmės turėtų būti taikomos nuo 2022-08-15, nes tuomet atsakovui buvo uždarytos durys ir jis turėjo išeiti gyventi kitur. Ieškovė pati sau prieštarauja, kalbėdama apie išlaikymo įsiskolinimą. Tarp šalių buvo susitarimas, kad atsakovas mokės 500 Eur abiejų vaikų išlaikymui. Atsakovas mokėjo išlaikymą vaikams po 250 Eur nuo 2022-09-01 iki 2022-12-31. Pretenzijų ieškovė atsakovui dėl išlaikymo mokėjimo nereiškia. Teismai orientuojasi į vieną minimalią algą (iš kurios reikia atimti vaiko pinigus) ir neprašo pateikti vaikų poreikių. Atsakovas dirba valstybės tarnyboje, jo pajamos – 1200 Eur. Ieškovės – apie 2000 Eur. Ieškovė vykdo asmeninę prievolę – 300 Eur, atsakovas vykdo bendrą prievolę. Ieškovė turi butą (duomenys neskelbtini) taigi ieškovės turtinė padėtis geresnė. Išlaikymas teikiamas proporcingai gaunamomis pajamomis. Atsakovas sutinka su išlaikymo priteisimo iš dalies. Dėl žemės sklypo – reikalavimas pripažinti arba asmenine nuosavybe arba bendrąja jungtine nuosavybe, nukrypstant nuo lygių dalių principo. Protingumo, teisingumo principais toks reikalavimas turi būti tenkintas. Pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo tuo atveju, jeigu buvo įsigyta iš parduoto asmeninės nuosavybės įgyto turto. Nukrypti nuo lygių dalių principo – reikia įvertinti už kokias lėšas įgyta. Dėl turto pagerinimo – įrodymų, jog parduotas turtas, buvo pagerintas, nėra. Jeigu buvo padarytos investicijos iš bendrų lėšų, turi būti įrodymai, bet nėra jokių įrodymų. Nėra įrodymų apie turto padarytas investicijas. Turto pardavimo sutarties 7.5 punkte nustatyta, kad santuokos metu jokių bendrų lėšų nepanaudota. Pati ieškovė patvirtino, kad bendrų lėšų nebuvo panaudota. Šis įrodymas turi aukštesnę galią nei ieškovės teiginiai apie investicijas. Ieškovės reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo už turto pagerinimą turi būti atmestas. Dėl kompensacijų už sumokėtas įmokas kreditoriams – buvo suskaičiuota kiek sumokėjo kreditoriams kiekvienas iš šalių, atlikti tarpusavio įskaitymai. Dėl ne šeimos poreikių tekinimo sumokėtų sumų – 2022 metų vasario mėnesį išaiškėjo, kad yra perkamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovės tėvo vardu. Turtas turėjo būti įsigytas šalių vardu. 2/3 dalis kainos už šį turtą, yra sumokėta ieškovės lėšomis. Tai turi būti bendroji jungtinė nuosavybė. Tačiau atsakovas tokių reikalavimų nekelia. Ieškovės banko sąskaitos išrašas įrodo, kad buvo atlikti pavedimai ,,Force palace“ pagal sutartį. Ieškovės tėvas nurodė, kad turtą pardavė už 50 000 Eur, nors pardavė turtą už 25 000 Eur. Iš ne teisės negali atsirasti teisė. Ieškovės tėtis turėjo 25 000 Eur, turtas kainavo 36 000 Eur, dar papildomai investavo. Taigi ieškovės tėvas tokios sumos neturėjo. Ieškovės tėvas ir ieškovė nesąžiningai aiškino aplinkybes apie turto įsigijimą. Ieškovės paaiškinimai yra prieštaringi. Ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kad išleido tokias pinigines lėšas šeimos poreikių tenkinimui.
19. Liudytojas V. N. (V. N.) (ieškovės tėvas) paliudijo, kad iki to momento, kada prasidėjo skyrybos, sutuoktiniai gyveno taikiai, kažkas atsitiko gegužės mėnesį. Paaiškina, kad tarėsi su ieškove ir atsakovu dėl pinigų investavimo. Iš pradžių norėjo pirkti žemę, tada nusprendė įsigyti būstą. Įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), 2021 metais savo vardu. Pradėjo dokumentų įforminimą, šiuo klausimu padėjo ieškovė ir atsakovas. Pirmą įnašą sumokėjo jis - 11 000 Eur, banko limitas buvo 11 000 Eur, todėl visą likusią sumą sumokėjo dukra - 9 000 Eur, jis dukrai perdavė savo pinigus grynaisiais. Šiuos pinigus turėjo pardavęs sodą. Kai atėjo laikas antram įnašui, sumokėjo 8000 Eur ir davė dukrai 6000 Eur, kad ji mokėtų likusius. Paaiškina, kad pardavus sodą, pinigus gavo į banko sąskaitą, dalis grynais. Pardavėjas neturėjo pretenzijų, kad pinigai buvo mokami iš skirtingų sąskaitų. Dukrai duodavo pinigus grynaisiais. Pavedimus vykdė pats. Apie vykdomus pavedimus žinojo ir dukra ir S. J.. Jis yra buvęs bute. Dukrai pretenzijų neturi. Sudarė sutartį su ,,Force palace“, butą nusipirko iš asmeninių lėšų. Tik kai kuriuos mokėjimus darydavo dukra. Mokėjimus tokiu būdu atliko, nes buvo banko apribojimai. Pinigų tiesiogiai neįnešė ,,Force palace“, nes jie taikė apribojimus. Sudarė preliminarią sutartį su ,,Force palace“, kad nupirks butą už 35 000 Eur. Buvo sutarta, kad mokės dalimis. Pirma įnašas buvo 21 000 Eur, vėliau – 14 000 Eur. Tą visą sumą turėjo dalį AB ,,Swedbank“ banke – 25 000 Eur, o likusią turėjo grynais. 8000 Eur davė dukrai grynais. Viskas matosi sąskaitose. Turėjo vieną sąskaitą AB ,,Swedbank“. Sutartyje buvo nustatytas limitas. Interneto banku nesinaudoja. Turi tik mokėjimo kortelę. Nežino koks yra dienos, mėnesio limitas, nesidomėjo. 11 000 Eur mokėjo grynais. Kitos įmokos grynais nepriėmė, nes įmonė turi apribojimų. Turtas, kurį pardavė – sodą, buvo adresu (duomenys neskelbtini), jį pardavė 2021 metais rudenį už 25 000 Eur - per banką ir gavo grynais dalį, kokią dalį gavo grynais, nenori atsakyti. Buvo gautas užstatas prieš pirkimą. Oficiali kaina 25 000 Eur. Turtą (duomenys neskelbtini) pirko už 35 000 Eur. Dukrai duodavo pinigus už buitinę techniką, statybines medžiagas. Antrą mokėjimą ,,Force palace“ atliko pats, o dalį davė dukrai.
20. Trečiojo asmens AB ,,Swedbank“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta, atsižvelgiant į tai bylą išnagrinėta jų atstovui nedalyvaujant.
21. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius atstovė į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant, atsižvelgiant į tai bylą išnagrinėta institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
patikslintas ieškinys ir patikslintas priešieškinys tenkintini iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
22. Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje.
23. Iš byloje esančio 2014 m. liepos 17 d. gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ieškovė E. N.-J. ir atsakovas S. J. yra R. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.
24. Iš byloje esančio 2017 m. liepos 12 d. gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ieškovė E. N.-J. ir atsakovas S. J. yra D. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.
25. Byloje pateiktas AB ,,Swedbank“ sąskaitos išrašas (terminas 2022-05-01 - 2022-11-25) iš banko sąskaitos apie pervedamas vaikų išlaikymo sumas.
Žemesnės instancijos teismas
26. Byloje ieškovė pateikė AB ,,Swedbank“ sąskaitas apie vaiko darželio, mokyklos, būrelio išlaidas, interneto išlaidas.
27. Į bylą pateikta 2022-02-26 gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1, iš kurios nustatyta, kad S. J. išsinuomojo butą, esantį (duomenys neskelbtini).
28. Byloje pateikti įrodymai apie mokėjimus už buto, (duomenys neskelbtini), komunalines paslaugas, briketų kvitas.
Žemesnės instancijos teismas
29. Į bylą pateikta 2022-11-09 Priekulės I. S. gimnazijos pažyma apie ieškovės priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį 2022-06 – 2022-10.
30. Iš byloje esančių valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad ieškovės vardu yra įregistruota: ½ dalis buto (duomenys neskelbtini) (2012-07-04 Pirkimo - pardavimo sutartis Nr. K1ES-6930) ir ½ dalis buto (duomenys neskelbtini) (2007-02-06 Pirkimo - pardavimo sutartis Nr. K1MS-1674); ir 1/45 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).
31. Į bylą pateikta 2015-07-15 gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis iš kurios nustatyta, kad ieškovė nuomoja butą, esantį (duomenys neskelbtini).
32. Byloje pateiktas AB ,,Swedbank“ sąskaitos išrašas (terminas 2022-09-01 - 2022-11-21) iš banko sąskaitos apie būsto paskolos išlaidas.
33. Į bylą pateiktas būsto kredito Nr. 06-011693-FA sutarties išrašas su likučio duomenimis.
34. Į bylą pateiktas išrašas iš banko sąskaitos apie 2022-05-01 likutį.
Žemesnės instancijos teismas
35. Į bylą pateikta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) 2022-03-20 pirkimo –pardavimo sutartis.
36. Byloje pateiktas vartojimo kredito Nr. 21-028541-GV sutarties išrašas su likučio duomenimis.
Žemesnės instancijos teismas
37. Į bylą pateikta VĮ Regitra pažyma, iš kurios nustatyta, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis E. N. – J. vardu įregistruotų transporto priemonių nėra.
38. Į bylą pateikta VĮ Regitra pažyma, iš kurios nustatyta, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis S. J. vardu įregistruotų transporto priemonių nėra.
39. Atsakovas į bylą pateikė mokėjimų pavedimus vaikų išlaikymui, vaiko ugdymo įstaigai, mokėjimų pavedimus už paslaugas;
40. Į bylą pateikta Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos užmokesčio pažyma apie S. J. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį 2022-01 – 2022-12.
41. Į bylą pateikta 2022-02-10 sutarties dalis dėl kainos už parduotą turtą sumokėjimo.
42. Į bylą pateikta vartojimo kredito Nr. 21-028541-GV sutartis.
43. Byloje pateikti atsakovo: SEB sąskaitos išrašas 2016-04-19 - 2017-04-18, SEB sąskaitos išrašas 2017-04-18 - 2018-04-17, SEB sąskaitos išrašas 2018-04-18 - 2019-04-17, SEB sąskaitos išrašas 2019-04-17 - 2020-04-16, SEB sąskaitos išrašas 2020-04-17 - 2021-04-16, SEB sąskaitos išrašas 2021-04-17 2022-03-17, Swedbank sąskaitos išrašas, 2021-07-06 - 2022-05-01, Swedbank sąskaitos išrašas 2022-05-01.
44. Į bylą pateiktas atsakovo Swedbank sąskaitos išrašas 2021-07-06 - 2022-05-01.
45. Byloje pateiktos AB SEB banko 2007-04-26 kredito sutartis sodo namo pirkimui ir 2010-10-14 susitarimas pakeisti 2007-04-26 kredito sutarties sąlygas, kuri skirta namo statybos užbaigimui.
46. Į bylą pateiktas 2022-02-28 pakvitavimas apie tai, kad S. J. sumokėjo visą kainą – 122 000 Eur pagal 2022-02-10 pirkimo – pardavimo sutartį.
47. Į bylą pateikta 2023-04-25 transporto priemonės Toyota RAV4 pirkimo – pardavimo sutartis, kaina – 25000 Eur, pirkėjas S. J..
48. VĮ Regitra registracijos liudijimo duomenimis, transporto priemonės Toyota RAV4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
49. Atsakovas į bylą pateikė 2022-02-10 pirkimo – pardavimo sutartį apie parduotą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini).
50. Byloje pateiktas preliminariosios sutarties Nr. RAG13 2021-02-11/2 išrašas.
Dėl šalių taikos sutarties sudarymo (dalyje dėl atsakovo reikalavimo priteisti iš ieškovės kompensaciją už kreditoriams sumokėtas įmokas) bei bylos šioje dalyje nutraukimo
51. Atsakovas patikslintu priešieškiniu reiškia reikalavimą priteisti iš ieškovės E. N. – J. 4 790,36 Eur kompensaciją atsakovo S. J. naudai, atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą už kreditoriams sumokėtas įmokas, vykdant šalių prievoles.
52. Atsakovas nurodo, kad ieškovė, laikotarpiu nuo 2013-04-20 iki 2022-08-15, kreditoriui sumokėjo 23 468,92 Eur iš bendrų šeimos piniginių lėšų, todėl ieškovė atsakovui turėtų sumokėti 1/2 dalį kompensacijos, t.y. 11 734,46 Eur (23.468,92 / 2). Tuo tarpu atsakovas, laikotarpiu nuo 2013-04-20 iki 2022-02-10, kreditoriui viso sumokėjo 13 888,20 Eur iš bendrų šeimos piniginių lėšų, todėl atsakovas ieškovei turėtų sumokėti 1/2 dalį kompensacijos: 6 944,10 Eur (13.888,20 / 2). Atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, atsakovas prašo ieškovės kompensuoti 4 790,36 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
53. Teismo posėdžio metu atsakovas, atsižvelgdamas į ieškovės pateikto atsiliepimo į priešieškinį motyvus, patikslino priešieškinį dalyje dėl prašomos priteisti kompensacijos, sumažino patikslinto priešieškinio reikalavimą ir įskaičius atliktus šalių mokėjimus kreditoriams, prašė priteisti iš ieškovės piniginę kompensaciją - 3305,88 Eur (vietoje 4 790,36 Eur).
54. Ieškovė ir jos atstovas su patikslinto priešieškinio reikalavimu dėl priteistinos kompensacijos dydžio sutiko. Patvirtino, kad ieškovė sutinka sumokėti atsakovui 3305,88 Eur piniginę kompensaciją.
55. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 3 dalis nustato, kad šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi.
56. Aplinkybių, kad taikos sutarties sąlygos ir jos sudarymo aplinkybės prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, pažeidžia šalių ar kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, nenustatyta. Šalys supranta ir žino, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio ir 6.985 straipsnio nuostatas taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje.
57. Šalims CPK 42 straipsnyje, 140 straipsnio 3 dalyje, 293 straipsnio 5 punkte, 294 straipsnyje numatytos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo bei civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės yra žinomos ir suprantamos.
58. Esant tokioms aplinkybėms taikos sutarties sąlyga tvirtintina - atsakovas sumoka ieškovei 3305,88 Eur piniginę kompensaciją už šalių kreditoriams sumokėtas įmokas, per 1 (vieną) mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
59. Civilinė byla dalyje dėl atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimo priteisti iš ieškovės kompensaciją už kreditoriams sumokėtas įmokas (3305,88 Eur kompensacijos priteisimo) nutrauktina (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas).
60. Atsakovas, reikšdamas patikslintą prieieškinį, už reikalavimą dėl prašomos priteisti 4790,36 Eur kompensacijos sumokėjo 108,00 Eur žyminio mokesčio. Šalims sudarius taikos sutartį šio bylos dalyje, atsakovui grąžintina 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 81,00 Eur (CPK 87 straipsnio 2 dalis).
Dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių taikymo nuo gyvenimo skyrium momento
61. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašo nustatyti, kad gyvenimas skyrium sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai sutuoktiniai nustojo gyventi kartu, t.y. nuo 2022-08-15. Atsakovas tvirtina, kad ieškovės ir atsakovo faktinė gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini), būstas buvo nuomojamas pagal 2022-02-26 sudarytą nuomos sutartį, šalys kas mėnesį mokėjo ne tik 350,00 Eur dydžio nuomos mokestį, bet ir mokesčius už komunalines paslaugas. Nuomojame bute atsakovas gyveno iki 2022-08-15, o faktiškai išsikraustė, kai ieškovė su vaikais grįžo iš poilsinės kelionės (duomenys neskelbtini). Nepaisant jau prasidėjusių konfliktinių santykių, ieškovė ir atsakovas iki 2022-08-15 bendrai naudojosi nuomojamu būstu, bendrai rūpinosi vaikais, bendrai būtiniausiems poreikiams patenkinti buvo įgyjamas maistas ir maitinamasi, bendrai naudotasi tais pačiais buities ir namų apstatymo daiktais, ir tai buvo atliekama ne epizodiškai, o sistemingai.
62. Ieškovė patikslintu ieškiniu neprašo teismo konstatuoti momento, nuo kurio santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms turės teisines pasekmes, tačiau nurodo, kad bendro ūkio tvarkymas pasibaigė 2022-05-01, ir tai sieja su atsakovo vaikų išlaikymui pervestomis sumomis.
63. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK ) 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 str. 2 d.). Toks teisinis reglamentavimas siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 str. 1 d.) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 str. 1 d.). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendrąja jungtine nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai, gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).
64. Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo siekiant nustatyti momentą, nuo kada kilo padariniai sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms. Nors ieškovė bylos nagrinėjimo metu procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovas šeimos gyvenamajame būste negyveno nuo 2022-05-01, tačiau iš byloje pateiktų mokėjimų pavedimų matyti, kad atsakovas iki 2022-08-15 mokėjo šalių nuomojamo buto nuomos kainą ir teikiamus komunalinius mokesčius (vanduo ir nuotekos, elektros energija ir kt.); be to, nuo šio momento atsakovas pradėjo teikti stabilų ir sistemingą išlaikymą vaikams, - kiekvieną mėnesį pervesdamas po 500 Eur (mokėjimo paskirtyje nurodydamas „asmeninis pavedimas vaikų išlaikymui“). Šie duomenys patvirtina faktinę aplinkybę, kad sutuoktiniai kartu nebegyveno ir bendro ūkio nebevedė nuo 2022-08-15 (CPK 178 straipsnis).
65. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, taip pat ir šalių procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose žodžiu nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad šalių nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog nuo 2022-08-15 jos nevedė bendro ūkio, faktiškai nustojo gyventi kartu. Dėl to teismas tenkina atsakovo reikalavimą nustatyti, kad šalių santuokos nutraukimas jų turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2022-08-15 (CK 3.67 straipsnio 1 dalis).
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
66. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.
67. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepaisant to, ar jie gyvena kartu ar atskirai. Tėvų asmeninės pareigos teikti vaikams materialinį išlaikymą negalima atsisakyti ar šią pareigą perleisti vykdyti kitiems asmenims. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką, vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos ir kt. Kartu turi būti įvertintas šių pajamų reguliarumas. Vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, taip pat atsižvelgiama į turimą turtą, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose, reikalavimo teises ir skolinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims.
68. Nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Svarbu įvertinti ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010 ir kt.).
69. Spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams priteisimo, teismas analizuoja vaikų poreikius. Vaikų poreikius lemia jų gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. Ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, jog ieškovė turi papildomų išlaidų dėl nepilnamečių vaikų sveikatos būklės, vaikų specialaus ugdymo. Būtinoms vaikų vystymosi sąlygoms sudaryti tenkintini vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokymui, ugdymui. Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Pažymėtina, kad šis orientacinis kriterijus nėra absoliutus ir kiekvienu atveju teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi įvertinti nepilnamečio vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas.
70. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
71. Patikslintu ieškiniu ieškovė teismo prašo priteisti išlaikymą sūnų R. J. ir D. J. išlaikymui kas mėnesį po 400,00 Eur dydžio periodines išmokas iki vaikų pilnametystės, pradedant mokėjimus nuo ieškinio padavimo teismui dienos. Ieškinyje bei patikslintame ieškinyje nurodė, kad šiuo metu atsakovas bendru sutuoktinių sutarimu moka po 250 Eur per mėnesį išlaikymą kiekvienam iš vaikų. Ieškovė sekančiai detalizuoja abiejų vaikų bendrą poreikius: maistas (pusryčiai, vakarienė, savaitgaliai) – 200 Eur, 200 Eur, darželis – 115, mokyklos prailginta grupė - 22 Eur, būreliai 90 Eur, 50 Eur, būsto išlaidos tenkančios vaikams (1/3 dalis) 180 Eur, 180 Eur, drabužiai (rūbai, avalynė, apatiniai ir kt.) 82 Eur, 82 Eur, higiena (prausimosi ir higienos priemonės) – 20 Eur, 20 Eur, sveikatos priežiūra (vitaminai, vaistai, gydytojų paslaugos) - 30 Eur, 30 Eur, kuro dalis tenkanti vaikų poreikiams (vidutiškai 450 km) 45 Eur, 45 Eur, laisvalaikis (išvykos, gimtadieniai, šventės, spektakliai, renginiai, žaislai) - 50 Eur, 50 Eur, papildomos priemonės (dviratukas, paspirtukas, kamuoliai ir t.t.) - 30 Eur, 30 Eur, lavinimo priemonės (knygos, sąsiuviniai, piešimo priemonės, lankstymo, karpymo, minkymo ir kitos priemonės) 30 Eur, 30 Eur, nenumatytos išlaidos patiriamos ne kiekvieną mėnesį, tačiau realiai tikėtinos: patalynė, čiužinys, papildomas baldas (spintelė, lova, spinta, stalas, kėdė), informacinės technologijos (planšetinis kompiuteris, kompiuteris, televizorius) - 30 Eur, 30 Eur.
72. Atsakovas prieškieškiniu prašo priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 250 Eur nuo ieškinio padavimo dienos atitinkamai iki vaikų pilnametystės, jas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovo teigimu, jokių ginčų dėl atsakovo teikiamo išlaikymo vaikams iki šiol tarp šalių nekilo. Atsakovo nuomone, yra pagrindas pripažinti, kad atsakovo mokama vaikų išlaikymui suma – po 250 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui - yra pakankama būtiniems vaikų poreikiams tenkinti.
73. Pagal į bylą pateiktus įrodymus, vaikų ugdymu ir priežiūra rūpinasi ieškovė, kuri šiuo metu dirba I. S. gimnazijoje, jos mėnesinės pajamas sudaro apie 1000 Eur (atskaičius mokesčius) ir 171,50 Eur vaikų pinigai. Taip pat, ieškovė turi asmeninės nuosavybės teise butą, adresu (duomenys neskelbtini), bei jam priklausančia žemės sklypo dalimi, kuris buvo įgytas iki santuokos. Šį butą ieškovė nuomoja nuomininkams už 275 Eur/mėn, kurie taip pat apmoka visas komunalinių paslaugų išlaidas. Gautus nuompinigius ieškovė iš jų dengia šio buto paskolą, pagal kredito sutartį atlikdama pervedimus – po 233 Eur. Taigi, ieškovės gaunamos per mėnesį pajamos sudaro apie 1 766,00 Eur. Ieškovė taip pat patiria visas su tuo susijusias išlaidas: vaikų maistui, rūbams, higienos reikmėms ir lavinimo, sveikatinimo išlaidoms. Teismo manymu, nereikia įrodinėti šių visuotinai žinomų aplinkybių.
74. Atsakovas pateikė duomenis apie gaunamas pajamas, iš kurių matyti, kad jo mėnesinės pajamos (duomenys neskelbtini) sudaro apie 1200,00 Eur (atskaičius mokesčius), taip pat bylos duomenys pagrindžia, kad atsakovas užsiima naudotų automobilių pirkimu - pardavimu ir iš šios veiklos gauna papildomas pajamas.
75. Nustatydamas R. J. ir D. J. išlaikymo poreikį šios civilinės bylos nagrinėjimo metu, teismas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti. Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
76. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimą Nr. 834 „Dėl 2022 m. taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2023 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) yra 840,00 Eur dydžio neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro 633,00 Eur.
77. Nustatant priteistino išlaikymo dydį, pažymėtina, kad pagal Kasacinio teismo suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose yra vadovaujamasi tuo, jog pagal Lietuvos Respublikos Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis Nr. e3K-3-164-687/2020). Minėtoje nutartyje kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Išmokų vaikams įstatymu vaikams teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) yra skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą.
78. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartyje Nr. e3K-3-181-823/2022, Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl Išmokų vaikams įstatymu vaikui teikiamos išmokos paskirties, yra nurodęs, kad ši išmoka skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą.
79. Byloje nustatyta, kad ieškovei kas mėnesį yra mokama išmoka po 85,75 Eur kiekvienam vaikui. Tokia suma nagrinėjamu atveju mažintinas nustatytas nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydis.
80. Esant tokiai situacijai, teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, atsakovas gali vaikams teikti kiekvienam po 300,00 Eur išlaikymą, kuris atsižvelgiant į vaikų poreikius, dabartinį pragyvenimo lygį, laikytinas atitinkančiu protingumo bei realumo kriterijų. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių negalėtų teikti vaikams nurodyto dydžio išlaikymo. Atsakovas yra darbingo amžiaus ir gali laisvai pasirinkti darbą ar verslą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis). CK 3.192 straipsnyje numatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus siejama ir su pareiga susirasti tokį darbą, kurio apmokėjimas užtikrintų vaikų poreikius ir būtinas vaikams vystytis sąlygas. Objektyviai vertinant byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad būdamas darbingas žmogus turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų ne tik jo paties, bet ir jo nepilnamečių vaikų poreikius.
81. Teismas, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, tai, kad vaikams nėra nustatyti specialieji poreikiai, bei vadovaudamasis aktualia kasacinio teismo praktika, institucijos pateiktą išvadą byloje, sprendžia, kad yra pagrindas iš atsakovo priteisti kiekvienam vaikui po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, kuris indeksuotinas LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200, 3.208 straipsniai). Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė E. N. – J..
82. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pasikeitus aplinkybėms šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis).
83. Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
84. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (LAT 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007, LAT 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009, LAT 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
85. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti nepilnamečio R. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio D. J., gim. (duomenys neskelbtini) 1603,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojamą per laikotarpį nuo 2022-05-01 iki 2022-12-01. Nurodo, kad atsakovas nevisapusiškai rūpinosi materialiai išlaikyti vaikus nuo 2022-05-01 iki pradinio ieškinio teikimo dienos (2022-12-01), kas sudaro 7 mėnesių laikotarpį, vertina, kad per 7 mėnesius atsakovas vaikų išlaikymui skyrė bendrą 2 135,00 Eur (už birželio mėn. 150,00 Eur, už liepos mėn. 335,00 Eur, už rugpjūčio mėn. 100,00 Eur, už rugsėjo mėn. 500,00 Eur, už spalio mėn. 500,00 Eur, už lapkričio mėn. 500,00 Eur) sumą.
86. Atsakovas su šiuo ieškovės reikalavimu nesutinka, teismo prašo tokį reikalavimą atmesti. Atsakovo teigimu, per laikotarpį nuo 2022-06-01 iki 2022-12-31 atsakovas į ieškovės sąskaitą pervedė bendrą 2 685,00 Eur sumą, pinigai buvo skirti nepilnamečių vaikų išlaikymui.
87. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas per laikotarpį nuo 2022-05-01 iki 2022-12-31 į ieškovės sąskaitą pervedė bendrą 2 685,00 Eur sumą. Be to, kaip nustatė teismas, šalims gyvenant vienoje gyvenamojoje vietoje (iki 2022-08-15), laikotarpiu 2022 m. gegužės - birželio mėnesiais atsakovas mokėjo už vaikų būrelius, ugdymą, bei laikotarpiu nuo 2022 m. birželio — rugpjūčio mėnesiais mokėjo už būsto komunalines paslaugas, bendrai skirdamas 427,01 Eur. Be to, laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės iki rugpjūčio mėn., atsakovas mokėjo būsto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos mokestį po 350,00 Eur, viso 1400 Eur.
88. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė išlaikymo įsiskolinimo sumos, todėl teismas atmeta ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo kaip nepagrįstą.
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir kompensacijų priteisimo
89. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, CPK 385 straipsnis).
90. Ieškovė reiškia reikalavimus: 1) atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti 0,0449 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 36 000 Eur, o iš atsakovo S. J. priteisti 18 000 Eur dydžio kompensaciją už S. J. atitenkantį turtą; 2) priteisti ieškovei iš atsakovo 4 612,21 Eur kompensaciją už atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklaususio turto pagerinimą už gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atliktus pagerinimus.
91. Ieškovės teigimu, šalys santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 2022-03-10 įgijo žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už 25 000 Eur. Ieškovė kreipėsi į kvalifikuotą subjektą, tikslu įvertinti realią turto kainą rinkoje. Turto vertintojas 2023-05-22 pateikė konsultacinę sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vertės, kurioje nustatė, kad turto kaina rinkoje sudaro 36 000 Eur, tokiu būdu, prašo priteisti iš atsakovo 18 000 Eur dydžio kompensaciją. Dėl 4612,21 Eur piniginės kompensacijos priteisimo – paaiškina, kad atsakovas nuosavybės teise 2007 metais buvo įgijęs gyvenamąjį namą su žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovei su atsakovu sudarius santuoką, šis turtas bei jo gerbūvis buvo nuolatos gerinamas, tame tarpe įrengiamos naujos erdvės (įrengta terasa, kiemo aikštelės išklotos trinkelėmis), įrengiamos ir remontuojamos vidaus patalpos. Atsakovas 2022-02-04 šį gyvenamąjį namą ir žemės sklypą pardavė. Ieškovė į bylą pateikė Statybos kainos įvertinimo lokalinę sąmatą, iš kurios nustatyta, kad minėtas gyvenamasis namas su žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), buvo pagerintas ir jo vertė pakilo 9 224,43 Eur, todėl ieškovė prašo teismo iš atsakovo priteisti 4 612,21 Eur kompensaciją už atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklaususio turto pagerinimą.
92. Atsakovas su nurodytais ieškovės reikalavimai nesutinka ir patikslintu priešieškiniu reiškia reikalavimus pripažinti, kad žemės sklypas, 0,0449 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra S. J., asmeninė nuosavybė, - tuo atveju, jeigu teismas laikys, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė nuosavybė, atsakovas prašo nukrypti nuo lygių dalių principo ir žemės sklypą, turintį bendrą 0,0449 ha plotą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), priteisti S. J., asmeninės nuosavybės teise, ieškovei E. N. – J. iš šio žemės sklypo vertės nepriteisiant piniginės kompensacijos.
93. Atsakovas patikslintame priešieškinyje ir teismo posėdžio metu įrodinėjo, kad iki santuokos sudarymo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį 2022-02-10 pirkimo - pardavimo sutartimi už bendrą 122 000,00 Eur kainą pardavė K. K.. Iš gautų piniginių lėšų 29 705,03 Eur buvo pervesti atsakovo kreditoriui AB SEB bankui, o kita dalis 92 294,97 Eur į atsakovo banko sąskaitą. Atsakovo teigimu, ginčo žemės sklypas buvo įsigytas už tas pinigines lėšas, kurias jis gavo pardavęs jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Atsakovo tvirtinimu, nepaisant to, jog žemės sklypo, kurio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), notarinėje pirkimo - pardavimo sutartyje yra nurodyta, jog šis turtas įgyjamas šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise bei Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas „bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė“, tačiau nurodytas turtas buvo įsigytas asmenine nuosavybės teise - iš atsakovo turėtų asmeninių lėšų. Atsakovas aiškina, kad ieškovė žinojo, jog atsakovas planavo ir ketino įsigyti asmeninėn nuosavybėn turtą, nes jis turtą surado ir bendravo su pirkėjais dėl sandorio sudarymo sąlygų. Atsakovo teigimu, prieš sudarant sutartį, notaras, pasiteiravo, ar šis yra sudaręs santuoką, o jeigu jau sudaręs, tai tokiu atveju į sutartį reikia įrašyti ir sutuoktinę; atsakovas neprieštaravo šiam notaro paaiškinimui, nes manė, kad turtą įsigyja asmeninės nuosavybės teise. Atsakovas aiškina, kad sudarant notarinę pirkimo – pardavimo sutartį, jam nebuvo išaiškinta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o tai sudaro pagrindą paneigti bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją.
94. Atsakovas taip pat nesutiko su ieškovės argumentais kad santuokos metu nekilnojamasis turtas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo pagerintas iš bendrų sutuoktinių lėšų, į šį turtą investuojant 9 224,43 Eur. Atsakovo teigimu, ieškovės atlikta turto sąmata nepagrindžia, jog turto vertė pakilo ieškovės nurodyta pinigine suma.
95. Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo tiek abiejų sutuoktinių, tiek vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
96. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, gali būti paneigta įrodžius, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Asmenine nuosavybe gali būti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia turtą įgyti asmeninės nuosavybės teise (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, turi būti nustatytos šios kumuliatyvios sąlygos: 1) sutuoktinio turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas; 2) buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia už asmenines lėšas įgyjamą turtą įgyti savo asmeninėn nuosavybėn (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018 15 punktą). Pareiga paneigti minėtą prezumpciją tenka sutuoktiniui, teigiančiam, kad tam tikras turtas yra asmeninė jo nuosavybė. Paneigus šią prezumpciją ir įrodžius, kad turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė, toks turtas į dalytino turto masę nepatenka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478-248/2015).
97. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad nustatęs ne esminio turto pagerinimo, atlikto santuokos metu, faktą, teismas turi spręsti kompensacijos priteisimo klausimą. Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis ar (ir) bendromis santuokinėmis lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į turto bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-916/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506-969/2018 ir kt.).
98. Byloje nustatyta, kad atsakovas prieš santuokos su ieškove sudarymą ir įregistravimą, 2007-05-09 pirkimo pardavimo sutarties Nr. MV7-9643 ir 2007-05-09 priėmimo – perdavimo akto Nr. MV7-9645 pagrindu, asmeninės nuosavybės teise įgijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šiame žemės sklype esantis pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu(duomenys neskelbtini) įregistruotas 2015-01-02 Deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu S. J. nuosavybės teise. Byloje pateiktas Statybos skaičiuojamosios kainos sudarymo projekto dalies ekspertizės vadovo M. L. (atestato Nr. (duomenys neskelbtini) ) turto, esančio (duomenys neskelbtini) statybos kainos įvertinimas bei pateikta lokalinė sąmata, iš kurios nustatyta, kad 2014-2018 metais buvo atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), su gerbūviu darbai, kurių bendra vertė 9 224,43 Eur.
99. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad aukščiau nurodytas nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) šalimis gyvenant santuokoje, 2022-02-10 pirkimo — pardavimo sutartimi parduotas už bendrą 122 000,00 Eur kainą, ir praėjus mėnesiui laiko nuo šio sandorio sudarymo, t.y. 2022-03-10 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo kitą nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) už 25 000,00 Eur kainą. Nors atsakovas byloje įrodinėja, kad jo tikroji valia buvo šį turtą įsigyti asmeninės nuosavybės teise, tačiau jis nagrinėjamoje byloje neginčijo nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), 2022-03-10 notarinės pirkimo – pardavimo sutarties, todėl teismas sprendžia, kad nors nurodytam turtui įsigyti buvo panaudotos vieno iš sutuoktinių, (t.y. atsakovo) asmeninės lėšos, tačiau tai nėra pagrindas pripažinti turtą asmenine vieno iš sutuoktinių (šiuo atveju atsakovo) nuosavybe. Pažymėtina, kad notarinė žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis yra galiojanti ir nenuginčyta bei patvirtina, kad žemės sklypą šalys įgijo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise. Šį faktą pagrindžia ir galiojantys Nekilnojamojo turto registro duomenys apie įregistruotą juridinį faktą - bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
100. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei įvertinus nustatytą byloje aplinkybę, apie tai, kad santuokoje įgytam turtui (žemės sklypui, adresu (duomenys neskelbtini)) įsigyti buvo panaudotos vieno iš sutuoktinių (atsakovo) asmeninės lėšos, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant santuokoje įgytą turtą (CK 3.98 straipsnio 2 dalis, 3.123 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas tenkina atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimą ir priteisia atsakovui 0,0449 ha žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), nepriteisiant iš atsakovo ieškovei piniginės kompensacijos už jam atitenkančią didesnę santuokoje įgyto šio turto dalį.
101. Sprendžiant klausimą dėl ieškovės santuokinėmis lėšomis prisidėjimo prie daikto pagerinimo, įvertinus bylos duomenis, teismo vertinimu, yra pagrindas pripažinti, kad atsakovė pagrindė savo prisidėjimą prie turto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimo, 4612,21 Eur suma. Tuo pagrindu teismas tenkina ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo 4 612,21 Eur kompensaciją už parduoto turto vertės padidėjimą.
102. Ieškovė patikslintu ieškiniu taip pat reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovo 1 070,52 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį, t.y. 2022-05-01 banko sąskaitose esančias pinigines lėšas. Ieškovės teigimu, 2022-05-01 šalys finansų įstaigose (banko sąskaitoje ir/ar kredito unijoje) piniginių lėšų sąskaitose bendrai turėjo 3 222,81 Eur (2 681,93 + 540,88) sumą, todėl ieškovės teigimu, yra pagrindas priteisti ieškovei 1 070,52 Eur.
103. CK 3.88 str. 2 d. nustato, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra laikytina banko sąskaitose esančios piniginės lėšos. Bylos duomenimis, teismas nustatė, kad šalių santuokos nutraukimas jų turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2022-08-15. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes dėl šalių bendro ūkio pasibaigimo momento – 2022-08-15 dienos, ieškovės banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) 2022-08-15 dienai buvo 167,29 Eur likutis. Atsakovo banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini)-08-15 dienai buvo 260,95 Eur likutis. Vertinant šalių banko sąskaitose buvusių piniginių lėšų likučius 2022-08-15 datai, abiejų sutuoktinių sąskaitose bendras likutis sudarė 428,24 Eur, kas reiškia, kad kiekvienai šaliai tenka po 214,12 Eur. Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti 46,83 Eur dydžio kompensacija.
104. Atsakovas patikslintu priešieškiniu reiškia reikalavimą priteisti iš ieškovės 10 488,76 Eur dydžio kompensaciją jo naudai dėl ieškovės išlaidų ne šeimos poreikių patenkinimui.
105. Atsakovas byloje įrodinėja, kad ieškovės tėvas V. N. su UAB „F. P.“ sudarė preliminariąją sutartį Nr. RAG13 2021-02-11/2, kurios pagrindu ieškovė, ir pasinaudojant savo tėvu V. N., santuokos metu faktiškai įgijo nekilnojamąjį turtą - butą (duomenys neskelbtini). Atsakovo teigimu, šio buto įsigijimu, remontu, įrengimu, išimtinai rūpinosi ieškovė, atsakovui nežinant apie tai, tokiu būdu ieškovė panaudojo 20 977,53 Eur piniginę sumą šeimos lėšų. Kadangi ieškovė šeimos pinigines lėšas naudojo savo asmeninių poreikių patenkinimui, todėl ji turi atsakovui kompensuoti 1/2 dalį patirtų išlaidų, t. y. 10 488,76 Eur.
106. Ieškovė procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu įrodinėja, kad pagal nurodytos preliminarios sutarties sąlygas, V. N. (atsakovės tėvas) pasirašė sutartį su pardavėju UAB „F. P.“ pagal kurią V. N. susitarė įsigyti butą ir ateityje pasirašyti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal sutarties sąlygas (2.6 p.), V. N. turėjo pervesti pardavėjui 21 085 Eur. Vykdydamas šį įsipareigojimą V. N. negalėjo atlikti visos šios sumos dėl esančio limito, todėl kreipėsi į ieškovę prašydamas atlikti dalį pervedimo. Pastarasis atliko 11 500,00 Eur pavedimą, o likusią sumą (9 585,00 Eur) padavė grynais pinigais ieškovei, kad ši atliktų pavedimą. Ieškovė 2021-02-18 atliko 9 585,00 Eur pavedimą, pagal V. N. prašymą. Ieškovė nurodo, kad gavusi 9 585,00 Eur grynais pinigais, 2021-02-17 į savo sąskaitą įnešė 7 000,00 Eur, o likusią sumą pasiliko grynaisiais pinigais, tikslu juos naudoti šeimos poreikiams (maisto pirkimas, vaikų poreikiai ir t.t.). Analogiškai viskas vyko ir su antru mokėjimu. V. N. turėjo atlikti mokėjimą 13 800,00 Eur sumai, ir dalį sumos, t.y. 6 300,00 Eur, perdavė ieškovei, kad ši atliktų mokėjimą, kas ir buvo padaryta. Vėlgi, tikslu jog nenuiminėti pinigų ir atsiskaitinėti kortele, ši pinigų suma buvo padėta namuose ir naudota šeimos poreikiams. Iki šalių bendro ūkio pasibaigimo momento, t.y. iki 2022-05-01, minėta pinigų suma buvo išleista. Apie visas šias aplinkybes žinojo ir atsakovas.
107. Teismo posėdyje ieškovė aiškino aplinkybes, kad savo tėvui V. N. kaip šeimos nariui padėjo atlikti bankinius pavedimus, tvarkyti finansinius reikalus, susijusius su buto įsigijimu, kadangi tėvas yra vyresnio amžiaus, nekalba lietuviškai, nesugeba naudotis interneto banku. Ieškovės teigimu, atsakovas puikiai žinojo visas aplinkybes apie V. N. parduotą sodą, perkamą butą, jame atliekamus remonto darbus, jis net padėjo tam tikras statybines medžiagas, buitinę techniką nugabenti į V. N. butą.
108. Bylos duomenimis nustatytos aplinkybės, kad atsakovas 2021-02-16 į ieškovės banko atsiskaitomąją sąskaitą pervedė 1 000,00 Eur, ieškovė 2021-02-17 į savo banko sąskaitą įnešė 7 000,00 Eur. 2021-02-18 į UAB „F. P.“ banko sąskaitą, buvo pervesta 9 585,00 Eur. Ieškovė 2021-07-19 į UAB „F. P.“ sąskaitą taip pat atliko mokėjimo pavedimą 6 300,00 Eur dydžio sumai. Be to, nustatyta ir tai, kad iš ieškovės sąskaitos laikotarpyje nuo 2022-01-18 iki 2022-07-15 buvo atliekami mokėjimų pavedimai statybinių medžiagų ir kitų namų apyvokos daiktų, santechnikos, vonios kambario įrangos, specializuotos dažų, grindų dangos, buities technikos parduotuvėms, kurių bendra suma sudaro 5 092,53 Eur; dalis pinigų ieškovės buvo paimta grynaisiais pinigais, mokėjimo paskirtyje nurodant ,,Grynųjų pinigų išėmimas atsiskaityti su darbininkais už statybos darbų atlikimą bute“.
109. Kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.98 straipsnio 3 dalis).
110. Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), santuokos metu faktiškai įsigytas yra ieškovės, jai pasinaudojant savo tėvu V. N., su kuriuo buvo sudaryta preliminarioji sutartis Nr. RAG13 2021-02-11/2. Išanalizavus ieškovės sąskaitos išrašą, tikėtina, kad ieškovė aukščiau minėtas pervestas sumas UAB „F. P.“ bei statybinių medžiagų ir buitinės technikos parduotuvėms bei darbininkams už atliekamus remonto darbus sutaupė iš savo gaunamų pajamų per laikotarpį nuo 2021-03-08 iki 2021-07-14. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos tėvas (liudytojas V. N.) skirtingai aiškino aplinkybes apie turto įsigijimą. Ieškovės tėvas aiškino, kad butą, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo iš piniginių lėšų, pardavus jam nuosavybės teise priklausantį turtą, už kurį gavo 25 000 Eur pavedimą į savo asmeninę banko sąskaitą, dalį pinigų – grynaisiais. Tačiau liudytojas atsisakė atskleisti aplinkybę, kokia dalis pinigų už parduotą turtą buvo gauta grynaisiais pinigais. Tuo tarpu ieškovė teismo posėdžio metu pažymėjo, kad tėvas savo turtą pardavė už 50 000 Eur, iš kurių pusę sumos gavo grynais pinigais. Pažymėtina, kad liudytojas ir ieškovė teismo posėdžio metu nepateikė aiškių paaiškinimų, dėl kokios priežasties dalis pavedimų pagal preliminariąją sutartį Nr. RAG13 2021-02-11/2 UAB „F. P.“ buvo daromi iš tėvo banko sąskaitos, kita dalis - iš ieškovės. Ieškovė teigė, kad dėl banko taikomų apribojimų nebuvo galimybės pervesti didesnę pinigų sumą, tačiau tuo pačiu nurodė, jog ji nepasidomėjo galimybe su prašymu kreiptis į teismą dėl bankinio pavedimo limito padidinimo. Tokie ieškovės ir liudytojo (ieškovės tėvo) paaiškinimai tiek apie buto įsigijimo aplinkybes, tiek preliminariosios sutarties Nr. RAG13 2021-02-11/2, vykdymą apie yra prieštaringi, nelogiški, todėl vertintina, kad ieškovės tėvas ir ieškovė nesąžiningai aiškino aplinkybes apie turto įsigijimą.
111. Svarbu pažymėti ir tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, ji per laikotarpį nuo 2021-03-08 iki 2021-07-14 šeimos poreikių patenkinimui buvo panaudojusi išleistas pinigines sumas. Priešingai, kaip byloje nustatyta, būtiniausių poreikių patenkinimui didžiąja dalimi lėšų skirdavo atsakovas (CPK 178 straipsnis).
112. Pateiktų duomenų pagrindu darytina išvada, kad ieškovė bendras šeimos pinigines lėšas naudojo savo asmeninių poreikių patenkinimui, tokiu būdu sumažindama šalių bendrąją jungtinę nuosavybę, todėl ji privalo atsakovui kompensuoti 1/2 dalį patirtų išlaidų, t. y. 10 488,76 Eur (CK 3.123 straipsnio 4 dalis). Atsakovo patikslintas priešieškinys dalyje dėl 10 488,76 Eur yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkinamas.
113. Atsakovas patikslintu priešieškiniu reiškia reikalavimą pripažinti, kad automobilis „Toyota RAV4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertinamas 25 000,00 Eur, yra atsakovo S. J. asmeninė nuosavybė. Tam neprieštarauja ieškovė, nurodydama, jog sutinka kad automobilis yra atsakovo asmenine nuosavybės teise įgytas daiktas.
114. Tarp šalių nesant ginčo dėl transporto priemonės „Toyota RAV4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo šis turtas priteisiamas atsakovui asmeninės nuosavybės teise, nepriteisiant iš jo kompensacijos ieškovės naudai.
Dėl kitų šalių argumentų
115. Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
116. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 96, 98 straipsnių nuostatos. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, išvardytos CPK 88 straipsnyje. Jų paskirstymui yra taikomos CPK 93 straipsnyje nustatytos taisyklės. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio1 dalis).
117. Ieškovė pateikė duomenis, jog patyrė 2790,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (827,00 Eur ir 21,00 žyminio mokesčio, 1500,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, 200,00 Eur nekilnojamojo turto vertės konsultacija, 242,00 Eur lokalinės sąmatos parengimas). Atsakovas pateikė įrodymus, jog patyrė 2930,00 Eur (563,00 Eur ir 267,00 Eur žyminio mokesčio, 2100,00 Eur advokato pagalbos išlaidų).
118. Teismas, įvertinęs ieškovo patirtas advokatų pagalbos išlaidas, atsižvelgdamas į 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoje rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, į bylos apimtį, pateiktų procesinių dokumentų kiekį, atstovavimą teismo posėdžiuose, atstovavimą ieškovui kitose institucijose teikiant teisinę pagalbą, sprendžia, kad ieškovės ir atsakovo advokatų teisinei pagalbai apmokėti pateiktos išlaidos neviršija nustatytų teikiamų paslaugų maksimalių dydžių, yra realios, būtinos, todėl teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos pagrįstomis.
119. Kadangi patikslintas ieškinys ir patikslintas priešieškinys tenkinti iš dalies, atitinkamai tarp ginčo šalių paskirstytinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79, 88, 93, 98 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės patikslinto reikalavimai tenkinti 55 proc. o atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimai 90 proc., tai proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidos priteistinos: ieškovei iš atsakovo priteistina 1534,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (2790 Eur x 55 proc.), o atsakovui iš ieškovės priteistina 2637 Eur (2637 Eur x 90 proc.) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).
120. Padarius tarpusavio bylinėjimosi išlaidų įskaitymą atsakovui iš ieškovės priteistina 1102,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (2637-1534,50 = 1102,50).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265, 268-269, 270 ir 307 straipsniais, teismas
nusprendė:
ieškovės E. N.-J., gim. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo S. J., gim. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo dalyje dėl atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimo priteisti iš ieškovės 3305,88 Eur kompensaciją už kreditoriams sumokėtas įmokas tenkinti.
Patvirtinti ieškovės E. N.-J., gim. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo S. J., gim. (duomenys neskelbtini), sudarytą taikos sutarties sąlygą, kuria šalys susitaria, kad atsakovas sumoka ieškovei 3305,88 Eur kompensaciją už kreditoriams sumokėtas įmokas per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Bylą dalyje dėl atsakovo S. J., gim. (duomenys neskelbtini) patikslinto priešieškinio reikalavimo priteisti iš ieškovės 3305,88 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų eurų 88 ct) kompensacijos už kreditoriams sumokėtas įmokas nutraukti.
Priteisti iš atsakovo S. J., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams R. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. J., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 centų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2022-12-01, iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteisto išlaikymo tvarkymą uzufrukto teise pavesti ieškovei E. N.-J., gim. (duomenys neskelbtini).
Teismo sprendimą šioje dalyje vykdyti skubiai.
Nustatyti, jog santuokos nutraukimas ieškovės E. N.-J., gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo S. J., gim. (duomenys neskelbtini), turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2022 m. rugpjūčio 15 d.
Po santuokos nutraukimo šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą padalinti šiuo būdu:
- atsakovui S. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmeninės priteisti asmeninės nuosavybės teise priteisti 0,0449 ha žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).
- atsakovui S. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmeninės priteisti asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę „Toyota RAV4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo S. J., gim. (duomenys neskelbtini), 4 612,21 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus dvylika eurų 21 ct) kompensaciją už parduoto turto vertės padidėjimą, ieškovės E. N.-J., gim. (duomenys neskelbtini), naudai.
Priteisti iš atsakovo S. J., gim. (duomenys neskelbtini), 46,83 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 83 ct) kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį 2022-08-15 datai buvusią šalių banko sąskaitose, ieškovės E. N.-J., gim. (duomenys neskelbtini), naudai.
Priteisti iš ieškovės E. N.-J., gim. (duomenys neskelbtini), 10 488,76 Eur kompensaciją už ieškovės išlaidas ne šeimos poreikių tenkinimui, atsakovo S. J., gim. (duomenys neskelbtini), naudai.
Kitoje dalyje patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės E. N.-J., gim. (duomenys neskelbtini), 1102,50 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovo S. J., gim. (duomenys neskelbtini), naudai.
Grąžinti atsakovui S. J., gim. (duomenys neskelbtini), 81,00 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio (,,Liteko“ žyminio mokesčio užduoties kodas (duomenys neskelbtini) ). Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos šios nutarties pagrindu.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.