Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.2.14.1.2.5; 1.2.14.1.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.3.4.3; 1.1.7.2.4; 1.1.6.7

2025 m. gruodžio 8 d.

kaltinamajam A. B. (A. B.), jo įstatyminei atstovei A. B. ir jo gynėjui advokatui Viktorui Cilindz (Viktor Cilindz),

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių skyriaus atstovui Gžegožui Masian (Gžegož Masian),

uždarame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B. (A. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimnazijos (duomenys neskelbtini) klasės moksleivis, nevedęs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 5 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje.

D. M. (D. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, registruotas užimtumo tarnyboje, teistas:

1. 2024 m. lapkričio 13 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirta 45 parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta bausmė – 30 parų areštas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, arešto bausmės vykdymas atidėtas 9 mėnesiams su intensyvia priežiūra;

2. 2025 m. gegužės 29 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį ir 258 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, ir skirta 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta bausmė – laisvės apribojimas 10 mėnesių, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2024 m. lapkričio 13 d. Vilniaus regiono apylinkės Šalčininkų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 30 parų arešto bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 63 parų areštas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 6 dalies 5 punktu, 7 punktu, 8 punktu, 10 punktu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams su intensyvia priežiūra;

3. 2025 m. birželio 11 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalyje (J. G. priklausančios transporto priemonės vagystės), paskirta 30 parų arešto bausmė. BK 178 straipsnio 1 dalyje (M. S. priklausančios transporto priemonės vagystės), paskirta 45 parų areštą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, skirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant, prie paskirtos 45 parų arešto bausmės pridedant dalį švelnesnės, t. y. 15 parų arešto bausmės dalį ir paskirta subendrinta 60 parų arešto bausmę. Taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 40 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalimi, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. A. B., veikdamas bendrininkų grupėje, įvykdė svetimo turto vagystę, o būtent: 2024 m. rugpjūčio 22 d., apie 14.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), atėjo pas J. C. išgerti kartu alkoholinių gėrimų bei pagrobė iš kambario nuo stalčiaus mobilaus ryšio telefoną „Samsung A13“, 64 GB, IMEI (duomenys neskelbtini), priklausantį nukentėjusiajam J. C., 158,92 Eur vertės, ir ryšulį su raktais ir pulteliu nuo E. A. garažo-serviso, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijos vartų, taip padarydami nukentėjusiajam J. C. 158,92 Eur turtinę žalą. Taip pat veikdamas bendrininkų grupėje, įvykdė svetimo turto vagystę, o būtent: laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 22 d., 21.00 val. iki 2024 m. rugpjūčio 23 d. 08.40 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su D. M., pavogę raktų ryšulį su raktais ir pulteliu nuo E. A. garažo-serviso, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijos vartų, atrakino vartus ir įsibrovė į E. A. priklausančią garažo-serviso teritoriją, iš kur pagrobė nukentėjusiajam E. A. priklausantį automobilį „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 5 000 Eur vertės, taip pagrobė E. A. priklausančio turto viso už 5 000 Eur.

2. D. M., veikdamas bendrininkų grupėje, įvykdė svetimo turto vagystę, o būtent: nuo 2024 m. rugpjūčio 22 d. 21.00 val. iki 2024 m. rugpjūčio 23 d., 08.40 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su A. B., pavogę raktų ryšulį su raktais ir pulteliu nuo E. A. garažo-serviso, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijos vartų, atrakino vartus ir įsibrovė į E. A. priklausančią garažo-serviso teritoriją, iš kur pagrobė nukentėjusiajam E. A. priklausantį automobilį „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 5 000 Eur vertės, taip pagrobė E. A. priklausančio turto viso už 5 000 Eur

II. Byloje surinkti įrodymai

3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. B. nurodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, savo kaltę pripažįsta. Parodė, kad jis iš J. C. paėmė raktus, taip pat buvo paėmęs ir telefoną, kurį J. C. grąžino. Imdamas raktus, jis nežinojo nuo ko tie raktai, tiesiog jam taip „šovė į galvą“. Tuo metu buvo blaivas. Su niekuo nesitarė dėl raktų paėmimo, paimti raktus buvo jo iniciatyva. Vėliau D. M. pamatė pas jį tuos raktus. Jie nuėjo į centrą, pabuvo mieste, vartojo alkoholį, pas ką tuo metu buvo raktai, neprisimena. Vėliau nuėjo pas D. M. į garažą, išgėrė alkoholio, jo atėjo pasiimti tėvai, todėl nuėjo namo. Vėliau D. M. jam parašė žinutę ir pasiūlė pasivaikščioti, jis sutiko. Susitikę su D. M., ėjo į autoservisą, jis pats atidarė vartus, atsisėdo į mašiną ir nuvažiavo. Žinojo, kad tie raktai nuo vartų. Nežino, kodėl nusprendė pasivažinėti. Autoservise buvo dar vienas automobilis „Volvo“, tačiau nuo jo raktų nebuvo, o automobilis „Škoda“ buvo atrakintas ir rankai gulėjo salone. Automobiliu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) išgerti, tada važiavo į (duomenys neskelbtini) ir bevažiuojant įvažiavo į griovį. Automobilį vairavo D. M., ar jis turi vairavimo teises, nežino. Abu buvo pavartoję alkoholio. Buvo pultelis ir du raktai, kuriuos pavogė. Pultelis buvo nuo vartų, o nuo ko buvo raktai nežino. Vartus atidarė pulteliu. Savo elgesį vertina labai blogai, gailisi dėl to, ką padarė. Padarytą žalą su tėvų pagalbą ketina atlyginti. Papildomų pajamų neturi, gauna tik vaiko pinigus.

4. 2025 m. vasario 17 d. apklaustas kaip įtariamasis nepilnametis A. B. parodė, kad kaltę pripažįsta. Jis su draugu pavogė raktus iš autoserviso darbuotojo. Buvo neblaivūs. Nuėjo į autoservisą, atidarė vartus, atsisėdo į mašiną, nuvažiavo link (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini), paimti pas vieną draugą vandens. Vėliau važiavo atgal į (duomenys neskelbtini), sudaužė mašiną nuvažiavę į griovį. Važiavo su draugu D. M.. Įvykis buvo vasarą, mėnesio, dienos neprisimena. Iš anksto nebuvo susitarę. Tiesiog paėmė raktus, buvo neblaivūs ir paėmė mašiną. Mašina stovėjo ne garaže, o kieme. Raktai buvo pas D. M.. Raktus paėmė pas darbuotoją, kuris dirba autoservise. Buvo gal 14-15 val. Buvo pavėsinėje buvo su draugais, gėrė. Ten buvo A. Š. ir D. M.. Vėliau nuėjo visi trys pas serviso darbininką į namus. Duris atidarė jo sugyventinė. Pas jį atėjo paimti darbuotojo telefoną. Tai sugalvojo A.. Į namą užėjo visi. Iš pradžių užėjo A. ir D., jis vėliau. Darbuotojas miegojo. Jie norėjo šį prigirdyti ir paimti telefoną. Paėmė telefoną, raktus ir pultą nuo vartų. Name buvo gal 10 min. Pasiėmę raktus ir pultą, nuėjo į pavėsinę trise. Telefonas neatsimena pas ką buvo. Raktus turėjo D. M.. 23-24 val. nuėjo namo, pradėjo krauti telefoną, jam parašė „einam pasivaikščioti“. SMS gavo per „Snapchat“. Po to su D. M. nuėjo link autoserviso. Pultu atidarė vartus, nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Automobilio durys buvo atidarytos, raktas buvo mašinos užvedimo spynelėje. Vairavo D. M., jis sėdėjo keleivio vietoje. Grįžtant įvažiavo į griovį. D. M. neturi vairavimo teisių. Servisas ir automobilis priklauso E. A.. D. M. vairavo, jis sėdėjo ir filmavo video, kaip važiuoja. Video matėsi kelias ir D. M.. Vėliau tą video iš telefono ištrynė, jo niekam nesiuntė, „Snapchat“ užblokavo. Telefoną surado, jis nebuvo sugadintas. Vartus atidarė D. M.. Pirmas į automobilį įsėdo M., tada pakvietė jį atsisėsti. Dėl to, kad įvažiavo į griovį buvo sugadintas automobilio sparnas, bamperis ir variklis, sutinka atlyginti žalą (t. 2, b. l. 15-17).

5. 2025 m. liepos 23 d. pakartotinai apklaustas A. B. parodė, kad visiškai sutinka padaręs nusikalstamą veiką. Jis pavogė J. C. priklausantį mobilaus ryšio telefoną, buvo kartu su D. M., kai jis vogė automobilį, išvarydamas jį iš E. A. autoserviso. Tos dienos įvykių smulkiai jau nebeatgamins, nes praėjo jau pakankamai daug laiko, be to, įvykio metu jis buvo neblaivus. Tą dieną jis su D. M. ir A. Š. buvo nuėję pas pažįstamą J. C. į namus. Kai buvo pas J. C., matė raktų ryšulį, kuriame buvo pultas, įvairūs raktai. Iš pradžių jis nežinojo, kad tas raktų ryšulys yra nuo E. A. autoserviso. Jis žinojo tik tai, kad J. C. dirba pas E., nusprendė vienas pats tuos raktus pavogti (kodėl taip pasielgė nežino, iš pradžių D. M. apie tai, kad jis pasiėmė raktus nieko nežinojo), tai nebuvo iš anksto suplanuotas veiksmas, tiesiog jis taip sugalvojo pamatęs raktus ant virtuvės stalo. Pasiėmė ne tik tuos raktus, bet ir J. C. telefoną, kuris gulėjo J. C. kambaryje. Pas J. pabuvo apie 10 minučių ir išėjo iš J. namų, nes J. C. nenorėjo su jais gerti alkoholio. A. Š. išėjo savo keliais, jie liko tik su D. M.. Tada jis ir parodė D. M., kad turi pasiėmęs raktų ryšulį iš J. C. namų. D. M. raktų ryšulį pasiėmė ir juos laikė pas save. Tą vakarą jie dar kažkiek gėrė, po to jis nuėjo namo pakrauti savo telefono, jam būnant namie, D. M. parašė žinutę per „Snapchat“, kad išeitų pasivaikščioti. Jis išėjo ir tada jie abudu nuėjo į E. A. autoservisą, nes iš karto suprato, kad tai bus raktai nuo jo autoserviso. Priėję prie autoserviso, pultu, buvusiu raktų ryšulyje, D. M. atidarė vartus, užėjo į autoserviso teritoriją, raktus pastoviai turėjo M., priėję prie įėjimo durų, D. M. parinko raktą nuo įėjimo durų ir jie pateko į autoserviso teritoriją. Autoserviso teritorijoje pamatė du automobilius „Škoda“ ir „Volvo“, apžiūrėjo juos, „Volvo“ automobilyje nebuvo spynos užvedimo raktų, raktus nuo užvedimo spynos rado „Škodos“ automobilyje, kuris stovėjo autoserviso kieme, tada M. pasakė, kad važiuoja pasivažinėt ir sėdo už vairo, jis sėdo į priekinę keleivio pusę, nes nemoka vairuoti. Išvažiavo pasivažinėti, nuvažiavo link (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini) paimti pas vieną draugą vandens. Važiavo atgal į (duomenys neskelbtini), tačiau D. M. nesuvaldė automobilio ir jį sudaužė, nes nuvažiavo į griovį. Kai išvažiavo, autoserviso nerakino, nei įėjimo durų nei vartų nuo jo. Vairavo visą laiką D., kuris ir pasiūlė pavogti automobilį. Pavogtas J. C. telefonas visą laiką buvo pas jį, vėliau buvo grąžintas J. C., jis nesudaužytas, nuostolius padarė tik E. A. sudaužydami automobilį. Kai jie įvažiavo į griovį, ketino automobilį dar iš jo ištraukti, tačiau to padaryti jiems nepavyko, todėl nusprendė nueiti namo. Raktus nuo automobilio užvedimo spynos pasiėmė su savimi, taip pat pasiėmė ir raktų ryšulį, pavogtą iš J. C.. Kitą dieną iš pat ryto pas jį namo atvažiavo E. A. ir rado J. telefoną, raktus nuo automobilio ir raktų ryšulį, jie kartu nuvažiavo į vietą, kur buvo paliktas griovyje automobilis. Iš karto pasakė, kaip viskas buvo. Jis nuosavu telefonu darė vaizdo įrašą, kur aiškiai matosi, kad vairuoja automobilį D. M., šį vaizdo įrašą buvo patalpinęs „Snapchat“ programėlėje, vėliau jį ištrynė, turbūt taip E. juos ir atsekė, nežino. Dėl to, ką padarė, nuoširdžiai gailisi, įvykio dieną buvo stipriai apsvaigęs, nevertėjo taip elgtis (t. 2, b. l. 29-31).

6. 2025 m. liepos 23 d. apklaustas A. B. parodė, kad visiškai sutinka su tuo, kad padarė nusikalstamą veiką, ryšulį su raktais, telefoną pavogė jis, o automobilį pavogė kartu su D. M., žalą atlyginti E. A. sutinka su D. M. per pusę, nes nieko kito išskyrus automobilį neapgadino (t. 2, b. l. 34-36).

7. Kaltinamasis D. M. teisiamojo posėdžio metu sutiko duoti parodymus, nurodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, savo kaltę pripažįsta iš dalies, nes beveik nieko neprisimena, kadangi buvo neblaivus. Parodė, kad užėjo į namą pas J. C., buvo trise, kartu buvo dar A. Š., kas paėmė raktus ir pas ką jie buvo, nematė, jo tai nedomino. Visi buvo neblaivūs, tiesiog vaikščiojo. Žinojo, kur J. C. gyveno, su juo gerai bendravo, todėl, neturėdami ką veikti, ir užėjo pas jį pažiūrėti, ką jis veikia. Pas J. C. pabuvo 10-20 min. ir nuėjo į centrą pasivaikščioti. Atsimena tik tai, kad buvo su mašina nuvažiavę į griovį, daugiau nieko neatsimena. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, paaiškino, kad automobilį, kuris vėliau atsidūrė griovyje, vairavo jis. Galimai viskas galėjo būti taip, kaip papasakojo A. B.. Tą dieną jie visi visą dieną vartojo alų, degtinę, dar kažkokį spalvotą gėrimą. Iki šio įvykio alkoholį vartodavo dažnai - kas antrą ar kas trečią dieną, dabar jau nebevartoja. Atsimena, kad raktų pas jį nebuvo, jis jų neėmė, gal, išėjus iš J. C. namų, draugas ir pasakė, kad turi raktus, bet to neatsimena. Apie tai, kad draugas paėmė raktus, sužinojo po kurio laiko. Kadangi jie buvo pas J. C., kuris dirba pas E., tai suprato nuo ko gali būti tie raktai. Gal ir laikė pats tuos raktus, bet jie nebuvo visada pas jį. Eidami keliu, spaudinėjo pultelį ir tikėjosi, kad kažką atrakins. Vartus atrakino paspaudę pultelį, vartams atsidarius, iš teritorijos išbėgo šunys ir jie kartu su A. užėjo į teritoriją. Pamatė mašinas, iš pradžių minčių nebuvo, bet vėliau nusprendė paimti vieną iš mašinų. Neatsimena, kas pirmas sėdo į mašiną. Automobilis buvo atidarytas, užvedimo spynelėje buvo raktai, tai užvedė ir išvažiavo pasivažinėti. Vairavimo teisių neturi, neseniai yra išėjęs į laisvę. Pasivažinėjo ir atsidūrė griovyje. Atsimena, kad mašina stovėjo griovyje, ją paliko ir pėsčiomis išėjo namo. Automobilio raktai galimai buvo palikti spynelėje. Raktai nuo teritorijos buvo su jais. Žinojo kieno automobilį ima. Savo kaltę pripažįsta visiškai, gailisi dėl padarytos veikos. Po šios nusikalstamos veikos daugiau jokių nusikaltimų nėra padaręs, pasižada daugiau nusikalstamų veikų nedaryti, alkoholio nebevartoja, taip pat pažada atlyginį pusę padarytos žalos.

8. 2024 m. spalio 8 d. apklaustas įtariamuoju D. M. parodė, kad kaltės nepripažįsta visiškai. (Duomenys neskelbtini), seniai gydėsi (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Kuo įtariamas supranta, tačiau apie įvykį nieko pasakyti negali, nes neprisimena. Atsimena, kad su A. (B.) gėrė pas jį garaže (duomenys neskelbtini), kai paskambino A. ir paprašė išeiti, o toliau nieko neprisimena. Taip pat atsimena, kad buvo prie griovio, kur įvažiavo mašina „Škoda Octavia“, daugiau nieko neprisimena. Kaip jis ten atsirado, nežino, buvo girtas. Šiuo metu dirba nelegaliai, dirba (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini) vienas, kur ir deklaruoja gyvenamąją vietą. Šiuo metu jokių vaistų nevartoja, narkotinių medžiagų nevartoja. (t. 2, b. l. 74-75)

9. 2025 m. liepos 25 d. pakartotinai apklaustas įtariamuoju D. M. parodė, kad visiškai nesutinka padaręs nusikalstamą veiką. Dėl automobilio „Škoda“ vagystės nesutinka, nes automobilio jis nevogė, sutinka, kad vairavo E. A. automobilį „Škoda“, tačiau jo nevogė. Tos dienos įvykių jis jau gerai neprisimena, bet negalėjo taip būti, kad jis tą automobilį vogė. A. B. pažįsta, tačiau jau labai senai su juo nebendrauja, nes nuo 2024 metų lapkričio mėnesio gyvena (duomenys neskelbtini), nevartoja alkoholio, šiuo metu neturi draugų, bendrauja tik su savo mergina. Jis tiesiog neprisimena, kad vagystę galėjo padaryti jis, matyt įvykio metu buvo stipriai neblaivus, be to, turi problemų su atmintimi, o ypač kai vartoja alkoholį. Kad vairavo jis pripažįsta, nes yra vaizdo įrašas, kad įvažiavo į griovį, tačiau kokiomis aplinkybėmis gavo tą automobilį, nežino, negali atsakyti, neprisimena. Su E. dėl automobilio vagystės nekalbėjo, jo neatsiprašė, dėl automobilio apgadinimo sutinka, jis E. gali atlyginti patirtą žalą dalimis, kartu su A. B. (t. 2, b. l. 124-26).

10. A. B. motina A. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su sūnumi gyvena kartu, su sūnumi santykiai yra geri. Mano, kad galės užtikrinti, jog sūnus daugiau nenusižengtų įstatymui, dės dėl to visas pastangas. Daugiau vaikų neturi. A. tėvo neturi, gyvena su patėviu. Sūnui mokslai sekasi gerai. Šeimos pajamos yra apie 1 000 Eur. Anksčiau nebuvo traukta baudžiamojon atsakomybėn. Pažada padėti sūnui atlyginti žalą. Dėl žalos atlyginimo susitarė su E. A..

11. Kadangi kaltinamieji savo kaltę dėl jiems pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamieji sutiko duoti parodymus, proceso dalyviams sutinkant, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys teisiamajame posėdyje kaltinamiesiems ir prokurorui pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

12. Be kaltinamųjų parodymų, jų kaltę padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

13. 2024 m. rugpjūčio 23 d. E. A. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad nuo 2024 m. rugpjūčio 22 d. 21.00 val. iki 2024 m. rugpjūčio 24 d. 08.40 adresu (duomenys neskelbtini) patekus į garažo masyvo teritoriją (teritorija aptverta) buvo pavogtas jo automobilis „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Jam padarytas turtinis nuostolis apie 5 000 Eur. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Apklaustas kaip liudytojas E. A. parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 22 d. apie 21.00 val. atvažiavo namo su automobiliu „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įvažiavo į garažo masyvo teritoriją, kur pastoviai palikinėdavo savo automobilį. Automobilio nerakino, kadangi teritorija aptverta ir užrakinta, be to, teritorijoje buvo du šunys. Užrakino teritorijos vartus bei pats nuėjo namo. 2024 m. rugpjūčio 23 d. apie 08.40 val. atsikėlė bei nuėjo į garažą, kur paliko automobilį, nes jam reikėjo važiuoti pas daktarą į (duomenys neskelbtini). Priėjęs prie vartų, pamatė, kad vartai yra atidaryti. Užėjęs į teritoriją, pamatė, kad nėra jo automobilio „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš karto paskambino policijai bei pranešė apie įvykį. Nuvažiavo pas savo darbininką J. C., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), kadangi jis turi raktelius nuo vartelių, bei paklausė ar niekam jis nedavė raktų. Šis jam atsakė, kad vakar buvo girtas, pas jį į svečius buvo atėjęs D. M., A. Š. ir dar vienas vardu R., kvieti jį išgerti, tačiau jis atsisakė, kadangi jau buvo girtas. Jiems išėjus, dingo raktai, kur buvo prikabintas pultelis nuo vartelių. Raktai gulėjo ant stalo. Iš karto nuvažiavo pas A. Š., paklausė kur yra jo automobilis, šis atsakė, kad jo automobilį turi D. M., su automobiliu važinėjo. Paskui nuvažiavo pas kaimyną vardu A., kuris jam pasakė, kad A. Š. pavogė jo automobilį bei su juo išvažiavo. A. pasakė, kad dar kartu buvo D. M., taip pat pasakė, kad automobilis „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), numestas griovyje šalia (duomenys neskelbtini). Vėliau jis nuvažiavo pas D. M., kalbėjo su juo, šis viską neigė, sakė, kad jokio automobilio neėmė. Iškart nuvažiavo į tą vietą, kur buvo paliktas jo automobilis. Privažiavęs pamatė, kad automobilis stovi griovyje. Priėjo prie automobilio, per langą pamatė, kad užvedimo spynelėje nėra raktų. Paskambino tėvui J. A., kad atvažiuotų prie automobilio bei pasaugotų. Jis nuvažiavo namo ir laukė policijos pareigūnų, jam padarytas nuostolis apie 5 000 Eur. Jo pažįstamas, kol kas vardo sakyti nenori, atsiuntė jam video iš „Snapchat“, kur matosi, kaip D. M. vairuoja jo automobilį. Iš video atpažino, kad tai jo automobilio salonas, matosi kad šalia sėdėjo A.. Taip pat užfiksuota, kad apžiūrėta, aprašyta ir nufotografuota įvykio vieta - vieno aukšto mūrinis pastatas (garažas), įmonės teritorija. Teritorija aptverta metaline aukšta tvora, teritorija rakinama. Vaizdo stebėjimo kameros neįrengtos. Į teritoriją patenkama per metalinius vartus. Tiesiai matomas pastatas, pastatas mūrinis. Dešinėje pusėje matomi stovintys du automobiliai, pilkos spalvos „Volvo“ automobilius bei mėlynos spalvos „Ford“ automobilis. Šalia jų stovi geltonos spalvos traktorius. Kairėj pusėj matomas įėjimas į garažą, garažo vartai atidaryti. Šalia matome pėdsakus nuo automobilio, vieta kur stovėjo automobilis „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 38-48).

14. 2024 m. rugsėjo 5 d. J. C. pareiškime užfiksuota, kad 2024 m. rugpjūčio 22 d. apie 14.00 val. pas jį į namus atėjo A. Š. ir M.. Kvietė jį išgerti degtinės, bet jis jau buvo išgėręs, todėl atsisakė. Išeidamas iš namų, A. Š. pavogė ant stalo gulintį telefoną ir raktus nuo jo namų (duomenys neskelbtini) bei pakabintą pultą nuo garažo, esančio (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 63-65)

15. 2024 m. rugsėjo 13 d. J. C. apklaustas liudytoju parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 22 d. apie 14.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), namuose miegojo atsigulęs ant sofos. Išgirdo, kad jį žadina du jam pažįstami asmenys: D. M., gim. (duomenys neskelbtini)m., ir A. Š., gim. (duomenys neskelbtini)m. Pažadinę pradėjo įkalbinėti, kad jis eitų su jais išgerti alkoholinių gėrimų, tačiau jis tą dieną jau buvo išgėręs alkoholio, todėl pasakė, kad niekur su jais neis. Supratę, kad jo neįkalbės, išėjo iš jo namų, o jis taip ir liko gulinėti ant sofos. Kiek vėliau pastebėjo, kad nuo stalčiaus, kuris buvo šalia sofos, dingo jo mobilaus ryšio telefonas „Samsung A13“ (64 GB IMEI (duomenys neskelbtini)), jame taip pat buvo įdiegta abonementinė SIM kortelė priklausanti „Tele2“ tinklui su Nr. (duomenys neskelbtini), bei raktai nuo namų su pulteliu nuo garažo, kuris yra serviso teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini). O kitą dieną sužinojo, kad iš serviso teritorijos buvo pavogtas jo sūnėno E. A. automobilis „Škoda Oktavia“. Dėl minėto įvykio, t. y. jo telefono vagystės, įtaria A. Š. ir D. M., kadangi jie buvo užėję pas jį į namus, o po jų išėjimo dingo telefonas. Namuose, išskyrus jį, nieko nebuvo. Telefoną įgijo išsimokėtinai iš „Tele2“ salono už 158,92 Eur, jam padarytas 159 Eur materialinis nuostolis, dėl civilinio ieškinio neapsisprendė, teiks tyrimo eigoje (t. 1, b. l. 68-72).

16. 2025 m. sausio 8 d. J. C. apklaustas kaip liudytojas papildė anksčiau duotus parodymus. Parodė, kad, kai atėjo D. M. ir A. Š., jiems duris atidarė jo sugyventinė L. - jie nebuvo įsibrovę į jo namus. D. M. ir A. Š. įkalbinėjo jį eiti su jais išgerti, rodė jam visą tašę degtinės, kurią turėjo su savimi. Jis atsisakė ir net nebuvo atsikėlęs iš lovos. Ar su jais buvo dar kažkas atėjęs, nematė. Jo telefonas buvo ant spintelės šalia lovos, kur jis miegojo, o raktai buvo virtuvėje. Kad nėra telefono ir raktų, pastebėjo tik kitą dieną, kai paaiškėjo, kad pavogta E. A. mašina „Škoda Octavia“, kadangi raktų ryšulyje buvo ir pultelis nuo sūnėno E. A. serviso teritorijos. Kai sužinojo, kad pavogta mašina, tai papasakojo E., kas pas jį vakare buvo atėjęs, ir tai, kad dingo jo telefonas ir raktai. Ar buvo atėjęs A. B., negali pasakyti, jis šio nematė, kadangi iš kambario nebuvo išėjęs. A. pažįsta, tačiau šis niekada nebuvo pas jį namuose. Pas E. A. servise jis būdavo - ateidavo prašyti kažką suvirinti, taip pat jo motina valydavo serviso teritoriją, tai jis ateidavo pas motiną. 2024 m. rugsėjo 22 d. ryte jis buvo mieste, tačiau nei D. M., nei A. Š., nei A. B. nematė. Anksčiau nei vienas iš jų nebuvo pas jį namuose, kodėl jie pas jį atėjo tą dieną, nežino. Anksčiau kelis kartus yra vartojęs alkoholį mieste kartu su A.. D. M. pažinojo, šis irgi kartais padėdavo dirbti servise. Automobilio paieškose nedalyvavo ir daugiau nieko dėl šio įvykio parodyti neturi. Kadangi telefonas ir raktai jam grąžinti, pretenzijų dėl to neturi ir civilinio ieškinio neteiks (t. 1, b. l. 73-75).

17. Iš 2024 m. rugpjūčio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis šalikelėje, koordinatėse (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), netoliese (duomenys neskelbtini). Automobilis stovi dešine automobilio dalimi link žvyru dengto kelio. Automobilio durys uždarytos, atrakintos. Ant automobilio priekinio stiklo yra pažeidimas, kuris nufotografuotas. Nuo vairuotojo sėdynės sėdimos dalies yra paimtas kvapo pėdsakas, kuris įdėtas į stiklainį Nr. 1, plombos Nr. 033795. Iš automobilio salono buvo paimtas foninio kvapo pėdsakas ir įdėtas į stiklainį Nr. 2, plombos Nr. 033796. Nuoplova su galimais biologinės kilmės pėdsakais paimta nuo vairuotojo pusės vidinės durų rankenėlės supakuota į voką Nr. 3. Nuoplova su galimais biologinės kilmės pėdsakais paimta nuo vairo ir supakuota į voką Nr. 4. Nuoplova su galimais biologinės kilmės pėdsakais paimta nuo pavarų perjungimo svirties ir supakuota į voką Nr. 5. Nuoplova su galimais biologinės kilmės pėdsakais paimta nuo priekinės keleivio pusės durų vidinės rankenėlės supakuota į voką Nr. 6. Automobilio užvedimo spynelėje nėra rakto. Automobilis „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), paimtas (t. 1, b. l. 83-90).

18. Iš 2024 m. rugpjūčio 23 d. raštiško pasižadėjimo saugoti turtą, kol baigsis procesas matyti, kad automobilis „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perduodama saugoti E. A.. (t. 1, b. l. 91-92)

19. 2025 m. sausio 28 d. Specialisto išvadoje nurodyta, kad ant tirti pateikto tampono, tiriant pažymėto Nr. 2, su nuoplova nuo vairo, padaryta 2024 m. rugpjūčio 23 d. apžiūrint automobilį „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, tinkamų vieno vyro tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tampono Nr. 2 rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų, žmogaus biologinių pėdsakų genotipas sutampa su D. M. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų D. M. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 3×10-17. Ant tirti pateiktų tamponų, tiriant pažymėtų Nr. 3, Nr. 4, su nuoplovomis nuo pavarų svirties ir keleivio durų rankenėlės, padarytomis 2024 m. rugpjūčio 23 d. apžiūrint automobilį „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateikto tampono, tiriant pažymėto Nr. 1, su nuoplova nuo vairuotojo durų rankenėlės, padaryta 2024 m. rugpjūčio 23 d. apžiūrint automobilį „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (t. 1, b. l. 95-97).

20. 2025 m. kovo 14 d. Specialisto išvadoje nurodyta, kad ant tampono Nr. 2 su nuoplova nuo vairo, padaryta 2024 m. rugpjūčio 23 d. apžiūrint automobilį „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rasti asmens tapatybei nustatyti tinkami žmogaus biologiniai pėdsakai yra ne A. B. (t., 1 b. l. 100-101).

21. 2024 m. rugpjūčio 29 d. Apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas ir aprašytas vaizdo garso įrašas, pateiktas prie 2024 m. rugpjūčio 28 d. Tarnybinio pranešimo dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo. Vaizdo garso įrašas pavadinimu „VID_20240823_101839_440“, mp4, 6.39 MB apimties, trukmė 00.00.19 min. Atidarius vaizdo garso įrašą, matoma, kad jis spalvotas su garsu. Vaizdo įraše nufilmuota, kaip važiuoja automobilis ir filmuojamas jo vairuotojas. Automobilį vairuoja D. M., kas filmuoja nesimato. Vaizdo įraše girdimi vairuotojo keiksmažodžiai ir kelios atskiros nesuprantamos frazės (t. 1, b. l. 105).

22. 2024 m. rugpjūčio 16 d. Patalpų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra vieno aukšto gyvenamojo namo esančio (duomenys neskelbtini) gyvenamasis vieno aukšto medinis namas bei teritorijoje esantys pastatai. Teritorija yra neaptverta. Į teritoriją priėjimas yra laisvas. Matome medinį namą. Į namo vidų patenkame pro rudos spalvos medines duris. Užėjus į namus, patenkame į koridorių, po to patenkame į virtuvę, kur matome stalčių su stalu bei pečiumi. Dar toliau, už virtuvės, yra svetainės kambarys kuriame po kaire ir dešine puse yra sustatytos sofos. Namuose taip pat yra dar vienas kambariukas, kuriame kairėj pusėj yra sofa, prie lango, ant grindų stovi lango baltos spalvos rėmas, langas uždarytas užkabinta rudai raudonos spalvos užuolaida. Po dešine puse nuo sofos stovi stalo staliukas (t. 1, b. l. 106-109).

23. 2024 m. rugpjūčio 23 d. Savanoriškų daiktų ir dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad A. B. pateikė: 1. Raktų krūvą; 2 raktai, 1 raktas nuo automobilio, 2 pulteliai 1 pakabukas su užrašu „Lietuva“; 1 vnt.; Vokas Nr. 1. 2. MRT juodos spalvos mobiliojo ryšio telefonas, 1 vnt. Vokas Nr.1. (t. 1, b. l. 110-115).

24. 2024 m. rugsėjo 23 d. Apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimi: 1) MRT Samsung A13 64 GB IMEI (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, telefone nėra SIM kortelės, ekrano dešiniajame kampe įtrūkęs stiklas, telefono galinėje pusėje yra užrašas „Samsung“; 2) raktų ryšulys, kuriame yra raktas nuo automobilio su pakabuku „Rome“; du pulteliai - viena pilkos spalvos, kitas juodos spalvos, du metaliniai raktai - vienas baltas, kitas geltonas. Pulteliai ir 2 raktai prikabinti prie pakabuko „Lietuva“ (t. 1, b. l. 120-122).

25. 2024 m. rugsėjo 23 d. E. A. nutarimu grąžinti daiktai - raktų ryšulys, kuriame nukentėjusiajam priklauso vienas raktas nuo automobilio „Škoda“ su pakabuku „Roma“ (t. 1, b. l. 123-125).

26. 2024 m. rugsėjo 23 d. pakvitavimas - E. A. grąžintas raktas nuo automobilio su pakabuku „Roma“ (t. 1, b. l. 126).

27. 2025 m. sausio 8 d. J. C. raštišku pasižadėjimu saugoti turtą, kol baigsis procesas, ir pakvitavimu buvo grąžintas raktų ryšulys ir MRT (t. 1, b. l. 127-129).

28. 2025 m. vasario 7 d. liudytoja apklausta L. N. parodė, kad J. C. yra jos sugyventinis. 2024 m. rugpjūčio 22 d., tikslaus laiko neprisimena, ji pabudo, o J. gulėjo lovoje. Ji apsirengė ir išgirdo, kad kažkas beldžiasi į duris. Ji atidarė duris ir užėjo trise - A. Š., D. M. ir trečias, kurio nei vardo, nei pavardės nežino, jis gyvena (duomenys neskelbtini), žino jį iš matymo. Ji paklausė, ko jie atėjo, o jie atsakė, kad pagerinti J. sveikatą ir su savimi turėjo butelį alaus. Tuomet jie nuėjo į kambarį, kur gulėjo J.. Ji nuėjo į kambariuką plauti indų, o kai grįžo jų jau nebuvo. Po kurio laiko J. išvažiavo ir liko nakvoti pas savo seserį. Kitos dienos rytą J. grįžo ir pasakė, kad pagrobė E. A. automobilį. Tada J. pasakė, kad pavogė ir jo mobiliojo ryšio telefoną bei raktų ryšulį, kur buvo raktai nuo serviso vartų. J. telefonas gulėjo ant spintelės šalia jo lovos, o raktų ryšulys buvo virtuvėje ant stalo. Kas iš jų pavogė, negali pasakyti, nes nepastebėjo (t. 1, b. l. 133-135).

29. 2025 m. vasario 7 d. apklausta kaip liudytoja A. B. parodė, kad A. B. jos sūnus, jam (duomenys neskelbtini) metų. Šiuo metu jis mokosi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) klasėje. Šiuo metu A. eina į mokyklą, o po to būna namie, niekur į jokias kompanijas neina. J. C. jie gerai pažįsta, anksčiau ji su juo kartu dirbo. Ar A. yra buvęs pas jį namuose, nežino, bet žmonės sako, kad buvo. E. A. taip pat gerai pažįsta, ji anksčiau pas jį dirbo valytoja. Kai ji tvarkydavo serviso teritoriją, A. kartais ateidavo. Dėl E. automobilio vagystės jai žinoma, nes kitą dieną po vagystės, 2024 m. rugpjūčio 23 d. iš ryto, pas juos namo atėjo E. A. ir klausinėjo pas A., kur mašina. A. iš pradžių neprisipažino, tačiau E. pradėjo rėkti, reikalavo, kad A. duotų telefoną, nes telefone buvo automobilio video, tuomet A. davė telefoną ir E. pamatė tą video. A. pasakojo, kad naktį nuėjo pas J., paėmė raktus, nuėjo į servisą ir pagrobė E. automobilį „Škodą“. D. M. vairavo, o A. sėdėjo keleivio vietoje. A. sakė, kad jie buvo dviese. Kai A. tai papasakojo, E. jį pasiėmė ir jie nuvažiavo į vietą, kur buvo paliktas automobilis. A. parodė E. tą vietą. Tą pačią dieną po pietų E. vėl pas juos atėjo jau su policijos pareigūnu ir pareikalavo atiduoti raktus nuo automobilio. A. atidavė raktų ryšulį ir J. C. mobiliojo ryšio telefoną. Protokolas buvo užpildytas jos vardu, kad ji pateikė tuos daiktus. Daiktai gulėjo ant spintelės šalia A. lovos. A. sakė, kad daiktus paėmė ir automobilį pavogė D. M. (t. 1, b. l. 138-141).

30. Iš 2024 m rugpjūčio 23 d. alkotesterio Draeger Alcotest 7510 ARJK0154 šaknelės Nr. 2251 matyti, kad D. M. nustatytas 2,00 promilių neblaivumo laipsnis. Alkotesterio patikros Nr. 2194717 (t. 2, b. l. 37-38).

31. Iš (duomenys neskelbtini) specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad specialistė Aurelija Survilaitė pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog D. M. tikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę. (t. 2, b. l. 85).

32. (Duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad teismo psichiatrė ekspertė Greta Murauskienė ir teismo psichologė Vilma Joneliūkštienė pateikia išvadą, kad D. M. inkriminuojamos veikos metu, laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 22 d. iki 2024 m. rugpjūčio 23 d., konstatuojami (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) dėl savo psichikos būklės jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu D. M. konstatuojami (duomenys neskelbtini), dėl savo psichikos būklės jis gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. D. M. šiuo metu dėl psichikos būklės gali suprasti tyrimui reikšmingas faktines įvykių aplinkybes, duoti apie jas parodymus, dalyvauti teisminiame bylos nagrinėjime. D. M. nėra pagrindo taikyti priverčiamąsias medicinos priemones (nenustatyti nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo kriterijai) (t. 2, b. l. 110-115).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Dėl nusikalstamos veikos nustatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

33. BK 178 straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė, tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui.

34. Baudžiamojoje teisėje ir teismų praktikoje svetimo turto pagrobimas paprastai apibrėžiamas kaip tyčinis neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas, taip padarant nukentėjusiajam žalos, arba fizinis užvaldymas, atimantis galimybę teisėtam jo savininkui tuo turtu naudotis, juo disponuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2010, 2K-254/2010, 2K-6/2012, 2K-517-203/2015, 2K-66-976/2019). Kartu tokio pobūdžio bylose formuojamoje teismų praktikoje nuosekliai pasisakoma dėl negalimumo remtis vien tik objektyviosiomis aplinkybėmis užvaldant svetimą turtą, pabrėžiamas būtinumas nustatyti ir subjektyviąsias aplinkybes, t. y. kaip asmuo suvokė savo veiksmus, kokius padarinius numatė ir kokio tikslo siekė. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje išaiškinta, kad svetimo turto užvaldymas konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas neabejotinai suvokė, jog paima svetimą daiktą, numatė, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to norėjo arba kai kaltininkas suvokė, kad jis neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, kad dėl tokių jo veiksmų padaroma turtinė žala kitam asmeniui, ir to norėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2013, 2K-63-648/2016, 2K-187-895/2017, 2K-61-489/2018). Vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-746/2016, 2K-147-511/2016, 2K-151-628/2018, 2K-243-699/2018, 2K-94-303/2019, 2K-183-511/2019). Be to, teismų praktikoje pažymima, kad nors motyvas ir tikslas nėra tiesiogiai vagystės nusikalstamos veikos sudėtyje nurodyti požymiai, tačiau jų nustatymas padeda atskirti vagystę nuo į ją panašių, bet kitokią prasmę turinčių veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2-1073/2025 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

35. Kaltinamieji D. M. ir A. B. kaltinami tuo, kad jie, veikdami bendrininkų grupėje, įvykdė svetimo turto vagystę, t. y. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje veikdami kartu, pavogę raktų ryšulį su raktais ir pulteliu nuo E. A. garažo–serviso, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijos vartų, atrakino vartus ir įsibrovė į E. A. priklausančią garažo–serviso teritoriją, iš kur pagrobė nukentėjusiajam E. A. priklausantį automobilį „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 5 000 Eur vertės.

36. Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus vienas kitą papildančius ir tarpusavyje sutampančius įrodymus, kurie, vadovaujantis BPK 20 straipsniu, pripažintini įrodymais, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad įrodymų visuma yra pakankama kaltinamųjų padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jų kaltei įrodyti.

37. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji D. M. ir A. B. visiškai pripažino savo kaltę, patvirtino, kad įvykdė jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, t. y. A. B. pavogus J. C. rantus, abu nuėjo į nukentėjusiajam priklausantį autoservisą, autoserviso vartus atidarė pulteliu, kuris buvo tarp pavogtų raktų, įėję į autoserviso teritoriją, pamatė automobilius, vienas iš jų buvo atrakintas – automobilis „Škoda“, raktai buvo automobilio užvedimo spynelėje, abu atsisėdo į automobilį, užvedė jį ir išvažiavo, vėliau, jiems bevažiuojant, įvažiavo į griovį. Suprato, kieno yra automobilis, kai pamatė automobilio valstybinius numerius. Abu prisipažino, kad buvo neblaivūs, vairavimo teisių nei vienas neturėjo. Savo elgesį vertina blogai, dėl padarytos veikos gailisi.

38. Surinkti įrodymai: pačių kaltinamųjų parodymai, nukentėjusiojo E. A. parodymai apie įvykio aplinkybes, apie pokalbį su J. C., kuris nurodė, kad kaltinamieji buvo pas jį svečiuose ir galimai jie pavogė raktus, apie įrašą iš programėlė „Snapchat“, kuriame matosi, kaip vienas iš kaltinamųjų vairuoja jo automobilį, o kitas sėdi šalia; 2024 m. rugpjūčio 23 d. E. A. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas; 2024 m. rugsėjo 5 d. J. C. pareiškimas dėl pavogtų raktų, tarp kurių buvo raktai nuo nukentėjusiojo E. A. garažo, iš kurio buvo pavogtas automobilis; J. C. parodymai; 2025 m. sausio 28 d. specialisto išvada, kad pėdsakų genotipas sutampa su D. M. genotipu; 2024 m. rugpjūčio 29 d. apžiūros protokolas, kad vaizdo įraše matosi, jog automobilį vairuoja D. M.; kiti įvykio bei kitų objektų apžiūros protokolai; liudytojos L. N. parodymai; liudytojos A. B. parodymai; alkotesterio parodymai, yra neprieštaringi ir visiškai įrodo kaltinamųjų D. M. ir A. B. kaltę padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, dėl kurių teismui neaiškumų nekyla, o būtent: kad D. M. ir A. B. laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 22 d. 21.00 val. iki 2024 m. rugpjūčio 23 d. 08.40 val., (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, pavogę raktų ryšulį su raktais ir pulteliu nuo E. A. garažo–serviso, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijos vartų, atrakino vartus ir įsibrovė į E. A. priklausančią garažo–serviso teritoriją, iš kur pagrobė nukentėjusiajam E. A. priklausantį automobilį „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 5 000 Eur vertės, taip pagrobė E. A. priklausantį 5 000 Eur vertės turtą.

39. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamieji savo kaltę visiškai pripažino, kaltinamųjų veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai – neteisėtus veiksmus pagrobdami svetimą turtą kaltinamieji atliko veikdami tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), kaltinamieji neabejotinai suvokė, kad automobilis jiems nepriklauso, kad, jo netekęs, automobilio savininkas patirs turtinį nuostolį, jie žinojo, kam priklauso tas automobilis, tačiau vis tiek jį pagrobė. Su pagrobtu turtu (automobiliu) kaltinamieji pasišalino, todėl vagystė laikoma baigta.

40. Atsižvelgiant į tai, kaltinamiesiems inkriminuota nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.

Dėl nusikalstamos veikos nustatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

41. BK 178 straipsnio 5 dalyje nustatyta atsakomybė, tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori.

42. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį, turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 patvirtintas 50 Eur dydžio bazinis bausmių ir nuobaudų dydis.

43. Kaltinamasis A. B. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje, įvykdė svetimo turto vagystę, t. y. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, atėjo pas J. C. išgerti kartu alkoholinių gėrimų, bei pagrobė iš kambario nuo stalčiaus mobilaus ryšio telefoną „Samsung A13“, 64 GB, IMEI (duomenys neskelbtini), priklausantį nukentėjusiajam J. C., 158,92 Eur vertės bei ryšulį su raktais ir pulteliu nuo E. A. garažo–serviso, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijos vartų, taip padarydamas nukentėjusiajam J. C. 158,92 Eur turtinę žalą.

44. Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus vienas kitą papildančius ir tarpusavyje sutampančius įrodymus, kurie, vadovaujantis BPK 20 straipsniu, pripažintini įrodymais, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad įrodymų visuma yra pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti.

45. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. B. visiškai pripažino savo kaltę, patvirtino, kad įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, t. y. iš J. C. paėmė raktus, taip pat buvo paėmęs ir telefoną, kurį J. C. vėliau grąžino. Imdamas raktus ir telefoną, su niekuo nesitarė dėl raktų paėmimo, raktus paimti spontaniškai sugalvojo pats, savo elgesį vertina labai blogai, gailisi dėl to, ką padarė.

46. Surinkti įrodymai: kaltinamojo A. B. parodymai bei kaltinamojo D. M. parodymai dėl raktų ir telefono paėmimo (A. B. nurodė, kad iš ryto pas jį namo atvažiavo E. A. ir rado J. telefoną, raktus nuo automobilio ir raktų ryšulį, jie kartu nuvažiavo į vietą, kur griovyje buvo paliktas automobilis); nukentėjusiojo E. A. parodymai apie įvykio aplinkybes, apie pokalbį su J. C., kuris nurodė, kad kaltinamieji buvo pas jį svečiuose ir galimai jie pavogė raktus; 2024 m. rugsėjo 5 d. J. C. pareiškimas, dėl pavogtų raktų ir telefono; J. C. parodymai; įvykio bei kitų objektų apžiūros protokolai; liudytojos L. N. parodymai; liudytojos A. B. parodymai; alkotesterio parodymai, yra neprieštaringi ir visiškai įrodo kaltinamojo A. B. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, dėl kurių teismui neaiškumų nekyla, o būtent, kad A. B. 2024 m. rugpjūčio 22 d., apie 14.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), atėjo pas J. C. išgerti kartu alkoholinių gėrimų bei pagrobė iš kambario nuo stalčiaus mobilaus ryšio telefoną „Samsung A13“, 64 GB, IMEI (duomenys neskelbtini), priklausantį nukentėjusiajam J. C., 158,92 Eur vertės ir ryšulį su raktais ir pulteliu nuo E. A. garažo-serviso, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijos vartų, taip padarydami nukentėjusiajam J. C. 158,92 Eur turtinę žalą.

47. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai – neteisėtus veiksmus pagrobdamas svetimą turtą kaltinamasis atliko veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), kaltinamasis neabejotinai suvokė, kad raktų ryšulys ir telefonas jam nepriklauso, kad, jų netekęs, savininkas patirs tam tikrus nuostolius, pagrobęs J. C. daiktus, buvusius jo namuose, suvokė, kad daiktai gali priklausyti J. C., tačiau vis tiek juos pagrobė. Su pagrobtu turtu (raktais ir telefonu) kaltinamasis pasišalino, todėl vagystė laikoma baigta.

48. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.

IV. Bausmės individualizavimas

49. BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

50. BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.

51. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, Nr. 2K-118/2011, Nr. 2K-568/2013, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-492/2014 ir kt.).

52. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K-265-1073/2018, Nr. 2K-98-1073/2019, Nr. 2K-49-976/2020).

53. Taigi, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga ir proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus, gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.

Dėl D. M. skirtinos bausmės

54. Prokurorė teisiamojo posėdžio metu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarymą kaltinamajam D. M. siūlė skirti 60 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 40 parų arešto bausmę. Arešto bausmės vykdymo atidėjimo netaikyti.

55. Teismas, skirdamas kaltinamajam D. M. bausmę, atsižvelgia į tai, kad jis tyčia padarė vieną baigą nusikalstamą veiką nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, kurią įstatymas priskiria prie apysunkių tyčinių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis).

56. Kaltinamojo D. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. D. M. gydėsi (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 79), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 2, b. l. 81).

57. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis yra jaunas, nevedęs, nepilnamečių vaikų neturi, oficialiai nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (t. 2, b. l. 57-59, 60-61, 62, 63). Administracine tvarka per pastaruosius penkerius metus baustas 8 kartus ir vieną kartą administracinio nusižengimo bylos teisena buvo nutraukta, kadangi administracinio nusižengimo padarymo metu nebuvo sukakę šešiolika metų (ne visos baudos yra sumokėtos) (t. 2, b. l. 48-56). Anksčiau yra teistas 3 kartus (1 kartą būdamas nepilnametis), paskutinį kartą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. birželio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), dėl transporto priemonių vagysčių (t. 2, b. l. 41-47). D. M. žadėjo atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą kartu su kitu kaltinamuoju A. B..

58. Įvertinęs pirmiau nurodytas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes bei faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam D. M. paskyrus 45 parų arešto bausmę.

59. Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę ir byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, D. M. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant jam 30 parų arešto bausmę.

60. Kaltinamojo gynėjas prašė vadovaudamasis BK 75 straipsniu, prašė kaltinamajam skirti arešto bausmės vykdymo atidėjimą 3 mėnesių laikotarpiu, kadangi kaltinamasis pakeitė aplinką, iš gyvenamosios vietos, kur vykdė nusikalstamas veikas, išsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini), po šios nusikalstamos veikos naujų veikų neįvykdė, padarė tinkamas išvadas dėl savo neteisėto poelgio. Kaltinamasis dirba, turi tam tikrų pajamų, yra pasiryžęs atlyginti žalą.

61. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.

62. Pagal teismų praktiką teismui, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus bausmės atlikimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, Nr. 2K-106-511/2017, Nr. 2K-22-628/2018, Nr. 2K-277-495/2019, Nr. 2K-143-1073/2020, Nr. 2K-53-697/2021 ir kt.).

63. Nors šiuo atveju ir egzistuoja formalūs pagrindai taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, tačiau teismas, įvertinęs tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino tik teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis teisiamas jau nebe pirmą kartą, paskutinį kartą teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. birželio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) dėl transporto priemonių vagysčių (bausmė atlikta 2025 m. spalio 22 d.), administracine tvarka per pastaruosius penkerius metus baustas 8 kartus (ne visos baudos yra sumokėtos), neturi pastovių legalių pajamų (kaltinamasis posėdžio metu teigė, kad dirba neoficialiai), konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus jam šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo. Teismo vertinimu, kaltinamojo gynėjo akcentuota aplinkybė, kad kaltinamasis pakeitė savo gyvenamąją vietą, t. y. persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), nekeičia situacijos vertinimo ir nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad ateityje kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų ir kad pakeitė savo požiūrį į gyvenimą.

64. Nurodytų argumentų pagrindu šiuo atveju D. M. bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančios teisės normos netaikytinos .

65. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, tokia bausmės rūšis yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir kaltinamojo pavojingumui, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

66. Kaltinamojo gynėjas prašė baudžiamąją bylą A. B. atžvilgiu nutraukti pagal laidavimą, perduodant kaltininką motinos A. B. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą.

67. Prokurorė prašė prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, taikant vienerių metų laidavimo terminą, tenkinti.

68. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių skyriaus atstovas sutiko su atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nurodydamas, kad kaltinamojo motina gali būti tinkama laiduotoja. Be to, neprieštaravo, kad būtų taikomas vienerių metų laidavimo terminas.

69. Viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių – atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis). BK 40 straipsnio 1 ir 5 dalyse nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be užstato, nustatant laidavimo terminą nuo vienerių iki trejų metų. Asmuo, padaręs apysunkį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 3 dalis). Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir; 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. (BK 40 straipsnio 2 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 4 dalis).

70. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymima, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecijos teisė motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-86-895/2015, 2K-7-266-942/2015), nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018 ir kt.).

71. BK 178 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už aptartame straipsnyje nurodytą nusikaltimą kaltininkas gali būti baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Tokia BK 178 straipsnio 3 dalyje įstatymų leidėjo įtvirtinta sankcija reiškia, kad aptariamas nusikaltimas priskirtinas apysunkių nusikaltimų grupei (rūšiai) (BK 11 straipsnio 4 dalis). BK 178 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad už aptartame straipsnyje nurodytą baudžiamąjį nusižengimą kaltininkas gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, tokia BK 178 straipsnio 5 dalyje įstatymų leidėjo įtvirtinta sankcija reiškia, jog aptariama veika priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams (BK 12 straipsnis). Kadangi baudžiamasis įstatymas BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą priskiria apysunkių nusikaltimų grupei (rūšiai), 178 straipsnio 5 dalyje veiką priskiria baudžiamiesiems nusižengimams, tai reiškia, kad yra tenkinama viena iš BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, t. y. laidavimas galimas esant asmeniui padarius baudžiamąjį nusižengimą ir apysunkį tyčinį nusikaltimą.

72. Baudžiamasis įstatymas įpareigoja teismą įvertinti laiduotoją pasitikėjimo aspektu. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką; atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis; nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan.; laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 201 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-628/2019).

73. Nagrinėjamu atveju asmuo, siekiantis būti kaltinamojo laiduotoju, yra kaltinamojo motina A. B., tai reiškia, kad laiduotojas yra vienas iš BK 40 straipsnio 4 dalyje įvardintų asmenų, galinčių būti laiduotojais. A. B. yra neteista (2025 m. lapkričio 26 d. įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas apie fizinį asmenį), administracine tvarka nebausta (2025 m. spalio 30 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacijos teikimo skyriaus, Nr. 5-S-37813), nedirbanti, gyvena kartu su sūnumi (2025 m. lapkričio 11 d. (duomenys neskelbtini) pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą), (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojama teigiamai, kaip ramaus būdo, tvarkinga gyventoja, skundų pagal gyvenamąją vietą dėl A. B. pateikta nebuvo, nuobaudos skirtos nebuvo, kaimynai dėl jos nesiskundė. Laiduotoja teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad su sūnumi gyvena kartu, jų santykiai yra geri, tikisi, kad galės užtikrinti, jog sūnus daugiau nenusižengtų įstatymui, žadėjo padėti sūnui atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą.

74. Įvertinęs surinktus duomenis apie asmenį, siekiantį būti kaltinamojo laiduotoju, teismas sprendžia, kad nėra aplinkybių, kurios indikuotų A. B. negalėjimą būti laiduotoja, ar kad A. B. nėra vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Teismo vertinimu, šiuo atveju A. B. savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis ir nuolatiniu bendravimu galės daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

75. Kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą), jis visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalies 1-2 punktai); įsipareigojo atlyginti padarytą turtinę žalą per 6 mėnesių terminą (terminas yra trumpesnis negu laidavimo terminas) (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 3 dalies 3 punktas).

76. Vertinant, ar egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 3 dalies 4 punkte numatytos sąlygos – yra pagrindas manyti, kad visiškai atlygins padarytą turtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, turi būti atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus; vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan.; vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021). Kaltinamasis yra moksleivis. Kaip minėta, kaltinamasis anksčiau neteistas (t. 1, b. l. 172-174), per paskutinius 5-erius metus tris kartus buvo padaręs administracinius nusižengimus, buvo priimti sprendimai dėl informacijos apie nepilnametį perdavimo (ANK 6 straipsnio 2 dalis), kadangi jam nebuvo susakę 16 metų (t. 1, b. l. 175-179). Teismo posėdžio metu kaltinamasis kaltę pripažino, gailėjosi dėl savo neteisėtų veiksmų, ketina, padedant motinai, atlyginti žalą. Byloje nėra kokių nors duomenų, kurie indikuotų apie tai, jog kaltinamasis ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujas nusikalstamas veikas.

77. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nenustatyta aplinkybių, numatytų baudžiamajame įstatyme, kurios aptariamos bylos kontekste darytų negalimą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal A. B. laidavimą. Teismo vertinimu, A. B. asmenybė, taip pat kaltinamojo motyvacija bei kritiškas požiūris į padarytą nusikalstamą veiką ir aptariamoje situacijoje parodyta iniciatyva ne formaliai išvengti teisinių padarinių, o realus siekis pasitaisyti, permąstant savo elgesio padarinius, leidžia kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal motinos laidavimą.

78. Įvertinus tai, kad kaltinamasis yra moksleivis, jokių pajamų, išskyrus išmoką vaikui (vaiko pinigus), negauna, taip pat tai, kad motina A. B. nedirba, o šeimos mėnesinės pajamos yra apie 1 000 Eur, be to, kaltinamasis, padedant motinai, įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, darytina išvada, kad teismo pasitikėjimas laiduotoju gali būti įgyvendinamas ir nereikalaujant užstato.

79. Baudžiamajame įstatyme numatyta, kad laidavimas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų. Aptariamoje nuostatoje įtvirtinto termino vidurkis – du metai.

80. Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis A. B. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, savo poelgį vertina kritiškai, teismas sprendžia, kad kaltinamasis sugebės kontroliuoti savo veiksmus ir susilaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, todėl galima taikyti minimalų BK 40 straipsnio 5 dalyje nurodytą terminą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

81. Prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė įpareigoti D. M. per 6 mėnesius atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajam ir įsidarbinti arba tęsti darbo paieškas Užimtumo tarnyboje.

82. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis)

83. Vadovaujantis BK 69 straipsnio 1 ir 3 dalimis, kaltinamajam D. M. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas, įpareigojant atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą. Įvertinus tai, kad kaltinamajam skiriama reali arešto bausmė, ir į tai, kad kaltinamasis neturi pastovių pajamų, kaltinamasis žalą įpareigojamas atlyginti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

84. BK 75 straipsnio, reglamentuojančio bausmės vykdymo atidėjimą, 6 dalyje numatyta, kad, atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, teismas gali paskirti nuteistajam šio straipsnio 1 dalyje numatytą intensyvią priežiūrą, teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. BK 75 straipsnio 6 dalies 5 punkte numatytas įpareigojimas pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą.

85. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam D. M. skirtina reali arešto atlikimo bausmė, BK 75 straipsnio 6 dalies 5 punkte numatytas įpareigojimas, kurį prašo skirti prokurorė, šiuo atveju neskirtinas.

Dėl auklėjamojo poveikio priemonių

86. Nepilnamečiui, padariusiam baudžiamąjį nusižengimą ar nusikaltimą ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės, taip pat nepilnamečiui, kuriam atidėtas bausmės vykdymas arba kuris lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos šios auklėjamojo poveikio priemonės: įspėjimas, turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimas arba jos pašalinimas; nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai; atidavimas tėvams ar kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rūpinasi vaikais, ugdyti ir prižiūrėti; elgesio apribojimas; atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą. Teismas nepilnamečiui gali paskirti ne daugiau kaip tris tarpusavyje suderintas auklėjamojo poveikio priemones (BK 82 straipsnio 1 ir 2 dalys).

87. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. B. ir jo motina (laiduotoja) A. B. prašė leisti nukentėjusiajam padarytą žalą atlyginti per 6 mėnesių laikotarpį. Į bylą buvo pateiktas 2025 m. spalio 28 d. raštiškas nukentėjusiojo E. A. sutikimas dėl žalos atlyginimo, kuriame nurodoma, kad nukentėjusysis sutinka, kad kaltinamasis žalą atlygintų pagal savo galimybes dalimis. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad sutinka, jog kaltinamasis A. B. atlygintų savo padarytos žalos dalį per 6 mėnesius, su tokiu terminu sutiko ir kaltinamasis bei jo motina (laiduotoja) A. B..

88. Vadovaujantis minėtu susitarimu ir BK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 84 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam A. B. skirtinas įpareigojimas per 6 mėnesius atlyginti nukentėjusiam padarytą turtinę žalą.

89. Taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo amžių bei į tai, kad mokymasis yra prioritetinis nepilnamečio interesas, kaltinamajam skirtina auklėjamojo poveikio priemonė - įpareigojimas laidavimo laikotarpiu mokytis, tęsti mokslą bendrojo ugdymo mokykloje arba dirbti (BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktas ir 87 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

V. Dėl civilinio ieškinio

90. Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Taip pat turi būti nustatyti neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos

91. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 207,69 Eur turtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 22 d. 20 val. iki 2024 m. rugpjūčio 23 d. 8:40 val. buvo pagrobtas jam priklausantis automobilis „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo sugadintas. Dėl automobilio apgadinimo buvo patirta 2 207,69 Eur turtinė žala, tai patvirtina su ieškiniu pateiktas 2024 m. rugsėjo 5 d. transporto priemonės atkūrimo (remonto) sąnaudų skaičiavimas (t. 1, b. l. 58, 59-60) ir (duomenys neskelbtini)dokumentas, kuriame nurodoma, kad filialas atlygino nukentėjusiajam patirtą žalą, išmokėdamas 2 207,69 Eur draudimo išmoką (t. 1, b. l. 61). Į bylą buvo pateiktas 2025 m. spalio 28 d. sutikimas dėl žalos atlyginimo tvarkos, kuriame nurodoma, kad nukentėjusysis sutinka, jog A. B. 1 100 Eur sumą atlygintų ne iš karto, o, laikui bėgant, pagal savo finansines galimybes, kad jis neturi pretenzijų dėl žalos atlyginimo termino, jei kaltinamasis ją atlygins gera valia.

92. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nukentėjusiajam buvo padaryta žala dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų. Reikalavimas atlygtini nusikalstama veika padarytą turtinę žalą yra pagrįstas į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, reikalavimo suma nėra neproporcingai didelė, be to, kaltinamieji civilinio ieškinio neginčijo, sutiko žalą atlyginti, todėl civilinis ieškinys tenkintinas.

93. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, nukentėjusiojo E. A. atžvilgiu padarė abu kaltinamieji, t. y. padaryta turtinė žala atsirado dėl abiejų kaltinamųjų kaltų veiksmų. Pažymėtina, kad CK 6.6 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. CK 6.279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Nagrinėjamu atveju abu kaltinamieji savo bendrais suderintais veiksmais prisidėjo prie nusikaltimo, o kartu ir prie žalos, padarymo, todėl nukentėjusiajam padaryta turtinė žala iš abiejų kaltinamųjų priteistina solidariai. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad tuo atveju, jeigu asmenų (šiuo atveju kaltinamųjų) pareiga yra solidari, tai kreditorius (šiuo atveju nukentėjusysis) turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad solidariosios atsakomybės atveju atskiros, konkrečiai iš kiekvieno skolininko (šiuo atveju kaltinamųjų) priteistinų pinigų sumų dydžiai nėra nustatomi. Be to, išaiškintina, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).

94. Kaltinamasis A. B. yra nepilnametis. CK 6.276 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai žalą padaro nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų ir neturi lėšų ar turto, pakankamo žalai atlyginti, žalą turi atlyginti tėvai ar rūpintojai.

95. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad yra pagrindas civilinį ieškinį tenkinti visiškai, nukentėjusiajam E. A. priteisiant solidariai iš D. M. ir A. B., o pastarajam neturint lėšų ir turto, kurio pakaktų žalai atlyginti, subsidiariai iš jo atstovės pagal įstatymą A. B., 2 207,69 Eur turtinės žalos atlyginimą.

VI. Kiti klausimai

96. 2024 m. spalio 8 d. nutarimu kaltinamajam D. M. paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2., b. l. 76-77), paliktina iki nuosprendis bus pradėtas vykdyti, o pradėjus vykdyti – panaikintina.

97. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dėžutė, DNR pavydžiai, foninis kvapo pėdsakas paimtas iš automobilio salono, kvapo pėdsakas paimtas nuo vairuotojo sėdynės sėdimos dalies, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsniu, 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 dalimis ir 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. M. (D. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs D. M. (D. M.) faktiškai pradės atlikti arešto bausmę arba nuo faktinio D. M. (D. M.) sulaikymo pagal šį įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu ir 69 straipsnio 1 ir 3 dalimis, kaltinamajam D. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. M. (D. M.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendis bus pradėtas vykdyti, o pradėjus vykdyti – panaikinti.

A. B. (A. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant A. B. (A. B.) laiduotojos A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą dėl A. B. (A. B.) padarytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje bei 178 straipsnio 5 dalyje, nutraukti.

Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, 84 straipsnio 1 dalimi ir 87 straipsnio 2 dalies 2 punktu, A. B. skirti auklėjamojo poveikio priemones: įpareigojimą per 6 (šešis) mėnesius atlyginti nukentėjusiam padarytą turtinę žalą; įpareigojimą laidavimo laikotarpiu mokytis, tęsti mokslą bendrojo lavinimo mokykloje arba dirbti.

Nukentėjusiojo E. A. (E. A.) civilinį ieškinį tenkinti – E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti solidariai iš kaltinamųjų D. M. (D. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. B. (A. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) o pastarajam neturint lėšų ir turto, kurio pakaktų žalai atlyginti, subsidiariai iš jo atstovės pagal įstatymą A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 207,69 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų septynių eurų šešiasdešimt devynių centų) turtinės žalos atlyginimą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dėžutę, DNR pavydžius, foninį kvapo pėdsaką paimtą iš automobilio salono, kvapo pėdsaką paimtą nuo vairuotojo sėdynės sėdimos dalies, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. B. (A. B.), kad laidavimo metu jam padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jam padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai A. B., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl A. B. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.