Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovei K. M. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Dubliku ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai nurodė, kad atsakovė pripažino, jog buvo deramasi dėl baldų ir jie buvo įtraukti į pardavimą. Atsakovė viešai deklaravo, kad butas parduodamas su baldais. Teigia, kad atsakovė pripažino, jog virtuvės durys egzistavo, todėl nepagrįstas atsakovės nesutikimas kompensuoti šių išlaidų. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad grindjuostės neegzistavo prieš buto pardavimą.

5. Tripliku atsakovė palaikė atsiliepimo į ieškinį argumentus.

6. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas iš esmės remdamiesi procesiniuose dokumentuose išdėstytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais prašė ieškinį tenkinti pagal patikslintus reikalavimus, nes atsakovė atlaisvino rūsį ir perdavė jo raktus. Papildomai paaiškino, kad virtuvės durų nebuvo bei buvo išluptos grindjuostės ir apie tai atsakovė nepranešė.

7. Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas iš esmės remdamiesi procesiniuose dokumentuose išdėstytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad ieškovė dėl baldų pas notarę nieko nesakė. Nupirkusi butą ieškovė pradėjo ieškoti baldų. Atsakovė paaiškino, kad durys jai buvo reikalingos. Butas buvo remontuotas maždaug prieš penkiolika metų.

8. Teismo posėdžio metu liudytoja L. M. parodė, kad ji yra atsakovės dukra ir dalyvavo ieškovei apžiūrint butą. Prisimena, kad ieškovė prašė palikti virtuvės baldus.

9. Teismo posėdžio metu liudytoja L. R. parodė, kad į ją atsakovė kreipėsi dėl buto pardavimo. Šalių konfliktas dėl virtuvės durų įvyko buto perdavimo metu. Ieškovė buvo nepatenkinta dėl neatlaisvinto rūsio, dėl netvarkos ir dėl durų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

10. Nagrinėjamoje byloje, rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais, nustatyta ir dėl to nėra ginčo, kad šalys 2022 m. liepos 12 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė įsigijo iš atsakovės butą su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini).

Dėl baudos priteisimo

11. Dispozityvumo principas lemia proceso šalies – atsakovo – teisę pripažinti ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio pripažinimas yra ieškovo reikalavimo pagrįstumo besąlygiškas pripažinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2003). Atsakovui pripažinus ieškinį, tarp bylos šalių nebelieka ginčo, kurio nagrinėjimui yra skirtos rungimosi principu pagrįstos ieškinio teisenos taisyklės. Dėl šios priežasties, kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 140 straipsnio 2 dalis) ir surašyti sutrumpintus teismo sprendimo motyvus, nenurodydamas argumentų, dėl kurių atmeta kuriuos nors įrodymus (CPK 268 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020).

12. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1dalis). Šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2013).

13. Nagrinėjamu atveju šalių sudarytos 2022 m. liepos 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties 6.1. punkte įtvirtinta, kad atsakovė turi parduodamą turtą atlaisvinti iki 2022 m. rugpjūčio 11 d. Sutarties 8.3. punkte numatyta, kad nustatytu terminu neatlaisvinus turto, atsakovė turi mokėti ieškovei 50 Eur baudą už kiekvieną pavėluotą dieną. Vadovaudamasi nurodyta pirkimo-pardavimo sutarties nuostata, ieškovė už 29 dienas paskaičiavo atsakovei 1 450 Eur dydžio baudą.

14. Nagrinėjamu atveju, teikdamas prioritetą dispozityvumo principui, leidžiančiam šalims ir kitiems proceso dalyviams laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis) ir atsižvelgdamas į tai, jog atsakovė šį ieškinio reikalavimą pripažįsta, teismas konstatuoja, kad reikalavimas dėl baudos priteisimo yra pagrįstas, todėl jis tenkinamas. Teismo vertinimu, atsakovės pateiktas ieškinio pripažinimas šioje dalyje neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

Dėl nuostolių atlyginimo

15. Reikalavimai pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1 ir 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

16. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020; kt.).

17. Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra pasisakęs dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo šalims tokio pobūdžio bylose, – sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti parduoto daikto trūkumų faktą, t. y. kad parduotas daiktas neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020).

18. Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pabrėžta, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Taigi, tik iš įrodymų visumos (viseto) sprendžiama apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Juolab, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas, tačiau svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, ir atitinkamai būtų pagrįsta, kad priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2017 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/20172019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019). 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017, kt.). Šalys, vadovaujantis rungimosi ir dispozityvumo principais, turi įstatyme įtvirtintą įrodinėjimo pareigą, pagal kurią kiekviena privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 12, 13 ir 178 straipsniai).

19. Ieškovės teigimu, buto pardavimo skelbime buvo nurodyta, kad butas yra parduodamas su baldais. Ši aplinkybė taip pat buvo užfiksuota ir nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje, kurioje yra buto nuotraukos su baldais, todėl perdavusi butą ne su visais baldais, atsakovė pažeidė CK 6.333 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus daikto kokybei.

20. Teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su tokiais ieškovės teiginiais, nes buto skelbime nekonkretizuoti perduotini baldai, apsiribota bendro pobūdžio fraze „su baldais“. Teismo posėdžio metu liudytoja L. R. patvirtino, kad atsakovė sutiko parduoti butą su baldais, tačiau dėl konkrečių baldų buvo palikta deryboms su potencialiu pirkėju. Teismui liudytoja L. M. patvirtino, kad šalys žodžiu susitarė tik virtuvės baldų palikimo. Dėl kitų baldų šalių susitarimo nebuvo ir ieškovė prašė, kad būtų išardyta bute esanti balta spinta. Konkrečiu atveju, teismas atkreipia dėmesį, kad šalių sudarytoje 2022 m. liepos 12 d. pirkimo-pardavimo sutartyje buvo sulygta tik dėl buto pardavimo, o ne dėl jame esančių baldų ar kitų kilnojamųjų daiktų perdavimo. Be to, sutarties 7.2.1. punkte ieškovė patvirtino, kad ji neturi pretenzijų dėl buto įsigijimo ir butas atitinka jos lūkesčius. Šių aplinkybių nepaneigia ir nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kurioje nėra nustatyti įsipareigojimai butą perduoti su baldais. Taip pat pažymėtina, kad susitarimo dėl baldų ar kitų kilnojamųjų daiktų perdavimo nebuvo ir 2022 m. birželio 8 d. preliminariojoje sutartyje. Atsižvelgdamas į nurodytą, teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė ieškinio pagrįstumo dalyje dėl nuostolių atlyginimo, todėl šioje dalyje ieškinys atmetamas (CPK 185 straipsnis).

21. Teismas dėl šalių nurodytų kitų argumentų bei aplinkybių, neturinčių esminės reikšmės bylos išsprendimui, plačiau nepasisako, atsižvelgdamas ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; CPK 3 straipsnio 1, 7 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų

22. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

24. Ieškinys patenkintas iš dalies (37 proc.), todėl ieškovei iš atsakovės priteistinas 185 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (500 Eur * 37 proc.), o atsakovei iš ieškovės – 693 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (1 100 Eur * 63 proc.). Atlikus nurodytų išlaidų tarpusavio įskaitymą, atsakovei iš ieškovės priteisiamas 508 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (693 Eur – 185 Eur).

25. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje yra 24,40 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies, šių išlaidų atlyginimas valstybei paskirstomas proporcingai tarp šalių, atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį. Ieškovė įpareigojama sumokėti 15,37 Eur (24,40 Eur * 63 proc.), o atsakovė – 9,03 Eur (24,40 * 37 proc.) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės K. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 450 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt eurų) netesybų (baudos) ir 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1450 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugsėjo 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti atsakovei K. M. (a. k (duomenys neskelbtini) iš ieškovės D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 508 Eur (penkis šimtus aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovės D. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 15,37 Eur (penkiolika eurų 37 ct), o iš atsakovės K. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) – 9,03 Eur (devynis eurus 3 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.