Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – ir Marijampolės apylinkės teismas) 2025 m. lapkričio 3 d. nutarimo, kuria tenkintas pareiškėjo M. S. skundas – panaikintas Institucijos 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 508 straipsnio 1 dalį M. S. atžvilgiu nutraukta.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Atsiliepimų į Institucijos apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016, nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022). Nagrinėjamu atveju Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu ir to pagrindu padarytomis išvadomis dėl M. S. kaltės. Institucija apeliaciniame skunde prašo pripažinti M. S. padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 508 straipsnyje.

6. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

7. Apygardos teismas, išnagrinėjęs Institucijos apeliacinį skundą bei susipažinęs su skundžiama apylinkės teismo nutartimi, administracinio nusižengimo bylos medžiaga, neturi pagrindo sutikti su Institucijos apeliacinio skundo argumentais, kaip ir neturi pagrindo konstatuoti, kad skundžiamu Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 508 straipsnį M. S. atžvilgiu nutraukta nepagrįstai. Patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis, būtų nesilaikęs įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus įvertinęs netinkamai, šališkai ar vienpusiškai, nevertinęs įrodymų visumos. Kitaip vertinti bylos duomenis, daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas, ar pripažinti, kad skundžiamame apylinkės teismo nutarime išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadoms, jog byloje esančių įrodymų nepakanka išvadoms dėl M. S. kaltės įvykdžius administracinį nusižengimą pagrįsti, todėl apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai jo atžvilgiu nutraukė administracinio nusižengimo teiseną dėl ANK 508 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir yra Institucijos savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta įrodymų interpretacija, nesudaranti pagrindo pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ir skundžiamą nutarimą panaikinti.

8. Pagal ANK 508 straipsnį administracinę atsakomybę užtraukia statutinio valstybės tarnautojo, kario ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu. Įžeidimas reiškia, kad pažeidėjas pareigas vykdančiam pareigūnui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse. Vertinant ANK 508 straipsnyje numatytą pažeidimą, svarbu nustatyti pasakytų žodžių prasmę, tai, ar jie tikrai buvo nukreipti į pareigūnus, kokie konkrečiai žodžiai buvo išsakyti, ar jais buvo siekiama įžeisti pareigūnus, pažeminti jo orumą. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. ANK 508 straipsnio taikymas reikalauja ne tik objektyvaus žodžių užgaulumo fakto, bet ir subjektyviosios pusės – kaltės – nustatymo, tai yra būtina įrodyti, kad asmuo sąmoningai ir tyčia siekė įžeisti valstybės tarnautoją.

9. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įžeidimas žodžiu yra neigiamas nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas (administracinių nusižengimų bylas: Nr. AN2-272-493/2018, Nr. AN2-253-397/2018, AN2-97- 334/2018, Nr. AN2-115-195/2018, Nr. AN2-139-574/2018, Nr. AN2-215-300/2018, Nr. AN2-287-634/2020, Nr. AN2-102-813/2021). Šiuo atveju turi būti konstatuotas asmens įžeidimas ne dėl jo asmeninių savybių, o dėl turimo policijos pareigūno statuso ir gali pasireikšti užgauliu žodžių vartojimu, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ir pan. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pareigūno įžeidimas objektyviai gali reikštis įvairių užgaulių žodžių (pavyzdžiui, „gaidys“, „idiotas“, „kyšininkai“, „korumpuoti vagys“, „ožiai“, „benamiai šunys“ ir pan.), necenzūrinių keiksmažodžių vartojimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-28-2013, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-247-898/2020).

10. Institucija skunde apygardos teismui teigia, jog vaizdo įraše ((duomenys neskelbtini)) girdimas žodis „pyderai“ yra išsakytas M. S. policijos pareigūnų atžvilgiu. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su minėtu vaizdo įrašu, sprendžia, jog vis dėlto nėra galimybės nustatyti, kad vaizdo įrašo 0:00:10 laike girdimas žodis „pyderas“ išsakytas būtent M. S. pareigūnų atžvilgiu. Nors nėra pagrindo nesutikti su apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybe, jog iš vaizdo įrašo nematyti jokio kito vyriškos lyties asmens nei M. S., tačiau vis dėlto, apygardos teismo įsitikinimu, pritartina skundžiamame pirmosios instancijos teismo nutarime padarytai išvadai, kad iš aptarto vaizdo įrašo nėra galimybės objektyviai nustatyti kas pasakė fone girdimą įžeidžiantį žodį, o taip pat kam jis buvo skirtas.

11. Apeliaciniame skunde akcentuojamas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio K. A. 2025 m. rugpjūčio 2 d. 23:37:42 pasirašytas tarnybinis pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris Institucijos vertinimu, patvirtina, kad M. S. pareigūnams važiuojant tarnybiniu automobiliu, atsisuko į juos ir pradėjo garsiai šūkauti, bei, kad išlipus iš tarnybinio automobilio, asmeniui buvo pasakyta, kad apsiramintų, garsiai nešūkautų. Susipažinus su minėtu tarnybiniu pranešimu matyti, kad jame užfiksuota, jog policijos pareigūnų buvo pastebėtas einantis neblaivus asmuo, su kuriuo ėjo dar kelios moterys. Pareigūnams važiuojant tarnybiniu automobiliu, asmuo atsisuko į juos ir pradėjo garsiai šūkauti, o pareigūnui K. A. išlipus iš tarnybinio automobilio, asmeniui buvo pasakyta, kad apsiramintų, garsiai nešūkautų, nes bus pristatytas į policijos komisariatą dėl viešosios tvarkos pažeidimų, taip pat asmuo nešėsi rankose alkoholinių gėrimų ir pats buvo stipriai neblaivus, t. y. šlitinėjo. Asmuo atsiprašė ir teigė, kad daugiau tai nepasikartos, šis buvo sudrausmintas, asmuo ėjo galimai link namų. Policijos pareigūnams nuvažiavus ir gale gatvės apsisukus, važiuojant pro minėtą sudrausmintą asmenį, šis atsisuko į pareigūnus ir vėl garsiai pasakė jiems „pyderai“, tokiais savo žodžiais įžeisdamas policijos pareigūnų kaip statutinių valstybės tarnautojų garbę ir orumą. Aukštesnysis teismas nagrinėjamame kontekste atkreipia Institucijos dėmesį, jog kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas 2025 m. lapkričio 3 d. skundžiamame nutarime, nors administracinio nusižengimo byloje pateikti vaizdo įrašai nuo pat M. S. ėjimo gatve iki pat jo sulaikymo areštinėje, tačiau nei vienas iš vaizdo įrašų nepatvirtina Institucijos apeliaciniame skunde tvirtinamo M. S. elgesio, o taip pat neteisėtų veiksmų, kurie užtrauktų administracinę atsakomybę pagal ANK 508 straipsnį. Priešingai, nei viename vaizdo įraše M. S. elgesio negalima vertinti kaip iššaukiančio ar chuliganiško.

12. Aukštesnysis teismas, įvertinęs vaizdo įraše (duomenys neskelbtini) esančią medžiagą, taip pat neturi pagrindo sutikti su Institucijos apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis, kad iš minėto vaizdo įrašo matyti itin konfliktiškas ar priešingas teisei M. S. elgesys. Iš minėto vaizdo įrašo matyti, jog M. S. policijos pareigūnams nurodžius, jog bus tikrinamas jo blaivumas, jis pats iškart pasakė, kad gėrė alaus. M. S. teigė, kad nesiginčijo su policijos pareigūnais, o ginčijosi su juo kartu ėjusiomis moterimis. Policijos pareigūnui nurodžius, kad M. S. reikės nusiimti laikrodį ir grandinėlę, pastarasis nurodė, jog grandinėlės nuo kaklo nenukabinęs dešimt metų, o taip pat per išmanųjį laikrodį bandė kažkam paskambinti. Sutiktina, jog laikrodį ant areštinėje esančio stalo M. S. padėdamas trenkė, tačiau tai nagrinėjamu atveju, nevertintina kaip išskirtinai provokuojančiu elgesiu.

13. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, jog ištirtų įrodymų visuma nėra nustatyta, kad M. S. įžeidinėjo policijos pareigūnus, įžeidžiamais žodžiais pažemindamas policijos pareigūnų garbę ir orumą. Apylinkės teismas pagrįstai panaikino Institucijos 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 508 straipsnį M. S. atžvilgiu nutraukė, nenustačius minėtų administracinių nusižengimų sudėties. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnio 4 dalis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vien tai, kad Institucijai nepriimtinos apylinkės teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, tai nelaikytina netinkamu įstatymo taikymu ar ANK normų pažeidimu. Taigi, teisėtas ir pagrįstas apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistu, o Institucijos apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. lapkričio 3 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.