Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. Ž. (E. Ž.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. nutarimo, kuriuo E. Ž. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste ANK) 493 straipsnio 2 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnyje, ir, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, nubaustas galutine 1 000 eurų bauda, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. Ž. nubaustas už tai, kad 2017 m. gruodžio 29 d., 7.18 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (sklido stiprus alkoholio kvapas, svirduliavo, nesiorientavo aplinkoje, neblaivumą pasitikrinti kategoriškai atsisakė) skambino bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112 ir žinomai melagingai pranešė apie nusikalstamą veiką bei pagalbos būtinybę, dėl ko buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie atvykę jokių nusikalstamų veikų neaptiko, o pradėjus bendrauti su E. Ž., pastarasis įžeidinėjo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais bei nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų išeiti iš kambario.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, tinkamai įvertino įrodymus (ANK 569 straipsnio 4 dalis), ir padarė teisingas išvadas dėl E. Ž. kaltės padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 493 straipsnio 2 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnyje.

ANK 508 straipsnyje numatyta atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu.

Nors E. Ž. nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu, tačiau byloje esantys objektyvūs įrodymai patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl E. Ž. kaltės, su kuriomis sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

Administracinio nusižengimo byloje nustatyta, jog 2017 m. gruodžio 29 d. 07.17 val. buvo gautas E. Ž. pranešimas, kad viešbutyje „C. H. sudaužytas jo telefonas ir sumušta galva (b.l. 3). Pareigūnams nuvykus nurodytu adresu, ten buvo pranešėjas E. Ž., kuris buvo neblaivus, jokių sužalojimų nesimatė. Pareigūnams pasiteiravus, E. Ž. negalėjo paaiškinti kodėl kvietė policiją, neigė, jog kvietė policiją. Pareigūnams paskambinus numeriu (duomenys neskelbtini), E. Ž. telefonas pradėjo skambėti, E. Ž. telefoną išsitraukė iš kišenės, norėjo pasišalinti. Pareigūnams paaiškinus, kad už melagingą pranešimą bei teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymą yra numatyta atsakomybė, dėl ko pastarasis pradėjo reikšti nepasitenkinimą necenzūriniais žodžiais pareigūnų atžvilgiu, vėliau kategoriškai atsisakė išeiti iš viešbučio kambario (b.l. 5). Iš bylos medžiagos matyti, kad pareigūnams pasiūlius pasitikrinti blaivumą, E. Ž. tai daryti atsisakė (b.l. 6). E. Ž. buvo sulaikytas už tai, kad savo elgesiu kėlė pavojų, dėl neblaivumo nesiorientavo aplinkoje (b.l. 16). Aplinkybę, jog E. Ž. buvo neblaivus patvirtino ir pareigūnus pasitikusi viešbučio administratorė (b.l. 5).

Apeliantas skunde nurodo, kad, kai pareigūnai atvažiavo, asmenys, nuo kurių jam reikėjo pagalbos, pasišalino, tačiau byloje nėra jokių tokį apelianto teiginį patvirtinančių duomenų. Antai, viešbučio administratorė, bendraudama su pareigūnais, nenurodė jokių aplinkybių, kad su E. Ž. būtų buvę daugiau asmenų bei, kad jis galėjo būti sumuštas. Kaip matyti iš byloje esančio tarnybinio pranešimo, vyriausiasis patrulis R. Ž. nurodė, kad vizualiai nesimatė, kad E. Ž. buvo sumuštas (b.l. 5), o paklausus E. Ž., kodėl kvietė policiją, pastarasis negalėjo paaiškinti, priešingai, pradėjo neigti, kad kvietė policiją.

Tai, kad į teismo posėdį nebuvo kviečiami liudytojai bei nebuvo apžiūrėtas vaizdo įrašas iš viešbučio, nėra pagrindas naikinti teisėtą bei pagrįstą apylinkės teismo nutarimą. Kaip matyti E. Ž. buvo neblaivus, jokių sužalojimų ant jo nesimatė, paaiškinti pareigūnams dėl ko kvietė pagalbą jis negalėjo, dar daugiau, ėmė neigti, kad iš viso kvietė pagalbą, vėliau bandė pasišalinti, necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo pareigūnus, nevykdė teisėtų jų reikalavimų. Taip pat kviesdamas pagalbą, E. Ž. nurodė, kad buvo sudaužytas jo telefonas, tuo tarpu pareigūnams, atvykus į vietą ir paskambinus į E. Ž. telefono numerį, telefonas skambėjo, dėl neva sudaužyto telefono jokių aplinkybių nenurodė. Duomenų, kad pareigūnai ar viešbučio administratorė būtų suinteresuoti apkalbėti E. Ž., byloje nėra.

Pirmiau nurodyti duomenys tik patvirtina pagrįstas pirmosios instancijos teismo išvadas, jog E. Ž., būdamas neblaivus, iš savo telefono paskambindamas bendruoju pagalbos telefonu ir melagingai, žinodamas, kad pagalba nereikalinga, pranešdamas, jog jam reikalinga pagalba, padarė ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, be to, jis, nevykdydamas policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų išeiti iš viešbučio kambario, padarė ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o įžeidinėjimais pažemino policijos pareigūnų garbę ir orumą, padarė ANK 508 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą. Daryti priešingas išvadas, apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

E. Ž. (E. Ž.) apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.