- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-23
- Bylos Nr.
- AN2-102-813/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00033-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Darius Kantaravičius (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. K.
- Institucija
- Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija
- Advokatai
- Elmaras Urbonas
- Kategorijos
- 19.11Valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens, statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas (ANK 507-508 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. rugsėjo 18 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. M. K. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad jis, 2020 m. vasario 17 d. apie 15.20 val. (duomenys neskelbtini) pataisos namų-(duomenys neskelbtini) be leidimo įėjo į (duomenys neskelbtini)‑ojo būrio pareigūnų tarnybines patalpas ir pradėjo reikšti nepasitenkinimą pareigūnų darbu, vartojo necenzūrinius žodžius, kadangi norėjo patekti į užrakintą pastato aukštą. Nuteistasis, iš pareigūnų gavęs pastabą, kad be leidimo įėjo į postą, pradėjo garsiai šaukti bei vartoti necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu. Nuteistajam nurodžius parašyti paaiškinimą dėl savo elgesio, nuteistasis pareiškė, jog užtampys per teismus ir apipils skundais. Tokiais savo veiksmais M. K. pažeidė Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 18 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 508 straipsnyje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 18 d. nutarimu pripažino M. K. padarius ANK 508 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – 115,00 (vieno šimto penkiolikos) eurų baudą.
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. K. atstovas advokatas Elmaras Urbonas apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutarimą M. K. administracinio nusižengimo byloje.
3.1. Skunde nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. K. administracinė tvarka buvo nubaustas remiantis išimtinai tik policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kurie yra subjektyvūs ir neatitinka faktinių aplinkybių. Be to, įvykio aplinkybės nebuvo registruotos vaizdo registratoriumi.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į administracinės atsakomybėn patraukto asmens atstovo apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
M. K. atstovo advokato Elmaro Urbono apeliacinis skundas netenkinamas
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde ginčijamos teismo išvadų dėl M. K. kaltės padarius ANK 508 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, pagrįstumas. Apygardos teismas skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina skundo ribose.
6. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pripažinti, kad administracinio nusižengimo bylą įrodymai buvo įvertinti nesilaikant nurodytų reikalavimų ar kad buvo padaryti procesiniai pažeidimai, turėję įtakos nutarime padarytų išvadų pagrįstumui, aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą bei visą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, sprendžia, kad skunde iš esmės pateikiami subjektyvūs, apeliantui palankiai dėstomi samprotavimai, kuriuos M. K. nurodė ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir kurie buvo aptarti skundžiamame nutarime.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pagal ANK 508 straipsnį administracinė atsakomybė kyla už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu. Ši teisės norma skirta ginti valdymo tvarką, sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas ir apsaugoti pareigūnų garbė ir orumą nuo pažeminimų, reiškiamų, be kita ko, žodžiais, įžeidžiančiu ar kitokiu elgesiu. Įžeidimu laikomi tokie pažeidėjo veiksmai, kuriais jis pareigas vykdančiam pareigūnui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse. Vertinant ANK 508 straipsnyje numatytą pažeidimą, svarbu nustatyti pasakytų žodžių prasmę, tai, ar jie tikrai buvo nukreipti į pareigūnus, kokie konkrečiai žodžiai buvo išsakyti, ar jais buvo siekiama įžeisti pareigūnus, pažeminti jo orumą. ANK 508 straipsnyje nurodytos veikos objektyvusis požymis pasireiškia savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Įžeidimas gali pasireikšti žodžiais ar veiksmais, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. ANK 508 straipsnio paskirtis – sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybine funkcijas, saugoti jų garbę ir orumą. Vertinant ANK 508 straipsnyje numatytą pažeidimą, neabejotinai svarbu nustatyti pasakytų žodžių prasmę, tai yra, ar jie tikrai buvo nukreipti asmeniškai į pareigūnus; kokie konkrečiai žodžiai buvo vartojami; ar jie šie žodžiai buvo vartojami protestuojant prieš pareigūnų veiksmus; ar jie buvo nukreipti į pareigūnus, siekiant juos įžeisti, pažeminti jų orumą.
8. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, M. K. yra kaltas dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo. Iš bylos medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) pataisos namų-(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)-ojo sektoriaus (duomenys neskelbtini) jaunesniųjų specialistų M. J. ir R. M. 2020 m. vasario 17 d. tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 6, 7) nurodyta, jog 2020 m. vasario 17 d. apie 15.20 val. atliekant tarnybą drausmės būryje į kabinetą be leidimo, agresyviai mosikuodamas popieriaus lapu ir vartodamas necenzūrinius žodžius įėjo nuteistasis M. K., kuris reikalavo patekti į kitą, užrakintą būrio aukštą. Gavęs pastabą, kad be leidimo įėjo į postą, kėlė triukšmą ir vartojo necenzūrinius žodžius M. J. atžvilgiu, nuteistasis sureagavo grubiu tonu, nevykdė reikalavimų ir toliau rėkė išsakydamas necenzūrinius žodžius. Tuo nuteistasis pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 18 punkto reikalavimus. 2020 m. kovo 19 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4) nurodytos ta pačios administracinio nusižengimo padarymo faktinės aplinkybės, kaip ir tarnybiniuose pranešimuose.
9. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 „Dėl pataisos įstaigų ir tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ buvo patvirtintos pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės, kurių 18 straipsnio 18.1-18.5 punktuose išdėstytos nuteistųjų ir suimtųjų elgesio taisyklės. Šių taisyklių 18.4 punkte nurodyta, jog viena iš nuteistųjų elgesio taisyklių yra nevartoti necenzūrinių žodžių, žargono, nenaudoti pravardžių, netriukšmauti, be kita ko, nuteistųjų pareiga netrukdyti pataisos pareigūnams atlikti savo funkcijų (18.12 punktas). Nagrinėjamu atveju, iš pataisos įstaigos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, jog M. K. be leidimo įėjo į jų postą. Nei teikdamas paaiškinimą (b. l. 7a), nei administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, M. K. neneigė, kad administracinio nusižengimo padarymo dieną buvo atėjęs tarnybines patalpas (kabinetą) be leidimo, tačiau nuosekliai neigė įžeidinėjęs pareigūnus. Visgi, šie skundo argumentai neabejotinai paneigti administracinio nusižengimo byloje esančiais duomenimis, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais ir jais rėmėsi spręsdamas dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengią. Aplinkybės, kad patekęs į pataisos pareigūnų postą M. K. vartojo necenzūrinius, įžeidžiančio turinio žodžius užfiksuota pareigūnų M. J. ir R. M. tą pačią dieną surašytuose tarnybiniuose pranešimuose, 2020 m. kovo 19 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole. Iš tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotų aplinkybių abejonių, jog M. K. išsakyti necenzūriniai ir orumą žeminančios frazės buvo nukreiptos ne į pataisos įstaigos pareigūnus, nekyla, kadangi tarnybinėse patalpose be pareigūnų daugiau nieko nebuvo. Todėl M. K. turėjo suvokti, jog užgaulius, įžeidžiamus žodžius adresuoja būtent pareigūnui ir siekiant jį pažeminti. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog M. K. necenzūrinių žodžių nevartojo, tačiau, netikėti pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, administracinio nusižengimo protokole užfiksuotomis aplinkybėmis bei pareigūnų parodymais, duotais administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi administracinio nusižengimo byloje nenustatyta jokių aplinkybių, duodančių pagrindą pareigūnus laikyti suinteresuotais nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį nebūto pažeidimo padarymu bei tarnybiniuose pranešimuose nurodyti melagingas įvykio aplinkybes.
10. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog be pataisos pareigūnų tarnybinių pranešimų ir administracinio nusižengimo protokole užfiksuotų duomenų, jokių kitų įrodymų, objektyviai patvirtinančių M. K. padarytą administracinį nusižengimą byloje nėra. Susipažinus su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga matyti, jog M. K. pirmosios instancijos teisme prašė išreikalauti iš pataisos įstaigos vaizdo registratoriumi užfiksuotus duomenis, ką pirmosios instancijos teismas tenkino ir kreipėsi į (duomenys neskelbtini) pataisos namų-(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)-ojo sektoriaus administraciją dėl (duomenys neskelbtini)-ojo būrio tarnybinių patalpų, pareigūnų posto bei vaizdo registratoriaus įrašų pateikimo (b. l. 84). Tačiau buvo gautas atsakymas, jog pataisos įstaiga tokių duomenų pateikti negali (b. l. 87). M. K. atstovas savo apeliaciniame skunde taip pat akcentuoja tai, kad administracinio nusižengimo padarymas nebuvo užfiksuotas vaizdo registratoriumi, tačiau pažymima, kad administracinio nusižengimo padarymo metu dar galiojo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 5 d. įsakymas Nr. V-522 „Dėl Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Minėto aprašo 8 straipsnio 8.1-8.9 punktuose išvardinti atvejai, kuomet yra naudojami vaizdo registratoriai, tačiau tarp minėtų nuostatų nėra numatyta, jog vaizdo registratorius turi būti naudojamas ir tarnybinėse patalpose. Pažymima, jog pataisos įstaigos pareigūnai neatlikinėjo veiksmų, numatytų minėto aprašo 8.1-8.9 punktuose, todėl ir vaizdo registratoriaus naudoti neprivalėjo. Šiuo atveju pabrėžtina tai, jog M. K. buvo ne bendro naudojimo patalpose, o pataisos įstaigos pareigūnų tarnybinėse patalpose, M. J. ir R. M. galbūt ir galėjo tikėtis, jog į šias patalpas gali patekti koks nors nuteistasis, tačiau negalėjo tikėtis, kad bus žeminama jų garbė ir orumas. Net ir vertinant tai, kad minėti pareigūnai privalėjo turėti tarnybinius vaizdo registratorius, tačiau dėl anksčiau paminėtų aplinkybių vertintina, jog galimybės jais pasinaudoti tiesiog neturėjo. Kaip jau minėta, netikėti pataisos įstaigų pareigūnų parodymais bei rašytinėje bylos medžiagoje užfiksuotomis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybėmis netikėti nėra pagrindo. Taigi priešingai apelianto teiginiams, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog kaltei padarius ANK 508 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą pagrįsti, vertinamu atveju įrodymų pakanka, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl šio administracinio nusižengimo padarymo M. K. pripažino kaltu ir skyrė jam administracinę nuobaudą.
11. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes konstatuojama, kad M. K. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 508 straipsnyje, visiškai įrodyta, jo padarytas administracinis nusižengimas teisingai kvalifikuotas, nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 18 d. nutarimą nepakeistą ir M. K. atstovo advokato Elmaro Urbono apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.