- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-09
- Bylos Nr.
- AN2-247-898/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01145-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus pataisos namai
- Kategorijos
- 19.11Valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens, statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas (ANK 507-508 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal L. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutarimo, kuriuo L. A. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 508 straipsnyje ir jam paskirta 118 Eur dydžio bauda, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. L. A. nubaustas už tai, kad 2020 m. kovo 7 d., apie 21.02 val., (duomenys neskelbtini), eidamas skambinti, vartodamas necenzūrinius žodžius ir rodydamas nepasitenkinimą dėl to, kad nedelsiant nebuvo išleistas skambinti, pasakė 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniajam specialistui, tuo metu atlikusiam tarnybines pareigas, R. T., necenzūrinius žodžius, nurodytus administracinio nusižengimo protokole, taip pažemindamas R. T. garbę ir orumą. Šie L. A. veiksmai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 508 straipsnyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. L. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje.
3. Skunde nurodo, kad paprašius pateikti vaizdo registratorių medžiagą, kuriuos privalo būti įsijungę pareigūnai tokių įvykių metu, jie nebuvo pateikti. Apeliantas pažymi, kad bylą nagrinėjančiam teismui turi būti pateikiami išsamūs įrodymai, jog asmuo iš tiesų atliko teisės aktais draudžiamą veiką, o pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę in dubio pro reo visi neaiškumai traktuojami asmens, kuriam yra inkriminuojami pažeidimai, naudai. Priešingų atveju būtų nepaisoma pagrindinių šiuolaikinės demokratinės ir teisinės valstybinės principų.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutarimą. Nurodo, kad tiek pareigūnas, tiek atsakomybėn traukiamas asmuo, nagrinėjant bylą nurodė, jog tarpusavio konfliktų tarp jų nebuvo, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo netikėti pareigūnų parodymais bei jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytais faktais bei pateiktais duomenimis. Pažymi, kad apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo bylą ir tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei priėmė teisingą procesinį sprendimą. Administracinė nuobauda paskirta nepažeidus ANK 32, 34 straipsnių reikalavimų, nuobauda proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Apeliaciniame skunde L. A. nesutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 508 straipsnį. Apeliantas iš esmės ginčija byloje nustatytas administracinio nusižengimo faktines aplinkybes, todėl aukštesnės instancijos teismas, apeliacinio skundo ribose, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
6. ANK 508 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, reiškiama žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pareigūno įžeidimas objektyviai gali reikštis įvairių užgaulių žodžių (pavyzdžiui, „gaidys“, „idiotas“, „kyšininkai“, ir pan.), necenzūrinių keiksmažodžių vartojimu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 1 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-28-2013). Nagrinėjamu atveju apeliantas nubaustas už tai, kad išėjęs iš kameros ir eidamas skambinti, reikšdamas savo nepasitenkinimą, dėl to, kad nedelsiant nebuvo išleistas atlikti skambutį, vartojo pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytus necenzūrinius žodžius savo pareigas atlikusio Vilniaus pataisos namų pareigūno R. T. atžvilgiu. Šiais savo veiksmais L. A. pažemino statutinio valstybės tarnautojo garbę ir orumą.
7. L. A. apeliaciniame skunde ginčija byloje esančių duomenų vertinimą, nurodo, kad pareigūnams nepateikus vaizdo registratorių medžiagą, bylą nagrinėjančiam teismui, nebuvo pateikti išsamūs įrodymai, patvirtinantys jo kaltę padarius jam inkriminuotą nusižengimą, todėl nagrinėjamų atveju teismas turėjo vadovautis in dubio pro reo principu.
8. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Vadovaujantis minėto straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
9. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
10. Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad jame visi byloje esantys įrodymai yra aptarti ir įvertinti, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą apylinkės teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes: teismo posėdyje buvo apklausti administracinėn atsakomybėn traukiamas L. A., liudytojai R. T., V. J., ištirti kiti įstatymo nustatyta tvarka surinkti duomenys ‒ Vilniaus pataisos namų 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniųjų specialistų tarnybiniai pranešimai, vaizdo ir garso fiksavimo, panaudojant vaido registratorių, apskaitos žurnalo nuorašas.
Žemesnės instancijos teismas
11. Apklausiamas teismo posėdyje L. A. savo kaltės nepripažino, parodė, kad su pareigūnais nėra konfliktavęs, nežino, kodėl pareigūnai galėjo jį apkalbėti, dėl to ir paprašė vaizdo registratorių įrašų. Tačiau apylinkės teismas atmetė L. A. parodymus ir vadovavosi Vilniaus pataisos namų 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniųjų specialistų R. T. ir V. J., tiesiogiai mačiusio administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, parodymais. R. T. ir V. J. parodė, kad nuteistasis L. A. paprašė išleisti jį paskambinti, išėjęs iš kameros, jis pradėjo reikšti nepasitenkinimą dėl to, kad nebuvo nedelsiant išleistas iš kameros, vartojo necenzūrinius žodžius, žargonus, R. T. atžvilgiu. Visi žodžiai, kuriuos L. A. naudojo, nurodyti tarnybiniuose pranešimuose. Tai girdėjo 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas V. C. ir 1-ojo Saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas V. J. Pažymėtina, kad šių liudytojų parodymus patvirtina ir R. T., V. C., V. J. tarnybiniuose pranešimuose nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės (b. l. 3-4).
12. Nagrinėjamu atveju apeliantas naujų argumentų ar duomenų, kurių pagrindu reikėtų naikinti ginčijamą teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą, teismui nepateikė, tokių nenustatė ir apygardos teismas. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad teismui nebuvo pateikta vaizdo registratorių medžiaga, neduoda pagrindo abejoti liudytojų R. T. ir V. J. duotų parodymų bei pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių teisingumu.
13. Remiantis Vilniaus pataisos namų 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto V. C. tarnybiniu pranešimu ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Apsaugos ir priežiūros skyriaus Vaizdo ir garso fiksavimo, panaudojant vaizdo registratorių, apskaitos žurnalo (b. l. 12, 13-14) 2020 m. kovo 7 d., apie 21.02 val. konflikto metu su nuteistuoju iš tiesų vaizdo registratorius nebuvo naudojamas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu laikotarpiu (past. ‒ nuo 2017 m. gruodžio 5 d. iki 2020 m. balandžio 4 d.) tarnybinių vaizdo registratorių naudojimą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarką reglamentavo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-522 patvirtintas Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašas, kurio 8 punkte nustatyta, kad vaizdo registratoriai naudojami: apsaugos ir priežiūros skyrių budinčiųjų priežiūros pamainų pareigūnams budint mobiliuose priežiūros postuose; vykdant suimtųjų ir nuteistųjų nusikalstamų veikų ir teisės pažeidimų prevenciją užtikrinant dienotvarkės laikymąsi; bendrųjų, planinių ir neplaninių kratų metu; bendrų mokymų su Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, policijos ir kitų tarnybų pareigūnais metu; bendraujant su konfliktuojančiais, nuolat drausmės pažeidimus darančiais suimtaisiais ir nuteistaisiais; vykdant įeinančių į laisvės atėmimo vietos įstaigą ir išeinančių iš jos pareigūnų ir kitų asmenų daiktų patikrinimus, jeigu tikrinimo patalpose nėra vaizdo kamerų; vykdant laisvės atėmimo vietos įstaigoje besilankančių asmenų apsaugą jų lydėjimo metu; vykdant apsaugos ir priežiūros postų ar kitų darbo vietų patikrinimus; kitais atvejais užtikrinant Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų vykdymą (Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo 8.1-8.9 punktai). Todėl, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nagrinėjamu atveju, pagal žodinį prašymą suteikti telefoninį skambutį, prie telefono aparato esančio pirmo aukšto koridoriuje, iš kameros išleidus drausmės grupei priskirtą nuteistąjį L. A. ir jį lydint, Vilniaus pataisos namų 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus pareigūnai nebuvo įpareigoti naudoti vaizdo registratorių.
14. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo padarytos išvados, nepalankios pareiškėjui, savaime nereiškia in dubio pro reo principo pažeidimo, jei išvados padarytos išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus ir įvertinus bylos duomenis, o pareiškėjo savaip pateikta įvykio aplinkybių interpretaciją, negali būti priežastimi byloje priimti kitokį sprendimą nei priėmė apylinkės teismas.
15. Apygardos teismas, patikrinęs ir įvertinęs nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino L. A. kaltu padarius ANK 508 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą. L. A. kaltė įrodyta administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir nutarime išdėstytų įrodymų visuma: liudytojų R. T. ir V. J. parodymais, tarnybiniais pranešimais (b. l. 3-4) ir kita rašytine bylos medžiaga (b. l. 12-14). Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių pareigūnai būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto nusižengimo padarymu ar jam pakenkti. Tokių aplinkybių nenurodė ir pareiškėjas.
16. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad L. A. pagrįstai nubaustas pagal ANK 508 straipsnį, skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes, todėl nėra pagrindo jį naikinti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
L. A. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.