Šiaulių apygardos teismo nutartis

2018-11-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-215-300/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-29
Bylos Nr.
AN2-215-300/2018
Teisminio proceso Nr.
4-36-3-00132-2018-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vidmantas Mylė
Pažeidėjas
V. B.
Advokatai
Algimantas Šindeikis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-215-300/2018Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00132-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 19.11; 21.11.10; 21.11.11. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 29 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. B. atstovo advokato Algimanto Šindeikio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. spalio 2d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 508 straipsnį 130 Eur bauda už tai, kad jis 2018 m. liepos 9 d. apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), sprendžiant konfliktą tarp A. B. ir V. B., Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato (toliau – Raseinių r. PK) pareigūnus M. K. ir M. G., girdint kitiems greta buvusiems pareigūnams bei konflikto dalyviams, išvadino „kopūstgalviais“.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto V. B. atstovas advokatas Algimantas Šindeikis prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. spalio 2 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

2.1. Apeliantas pripažįsta, kad policijos pareigūnus išvadino „kopūstgalviais“, nes jie lydėjo asmenį, kuris kėsinosi padaryti itin didelę žalą ūkininko ūkiui. Teismas pagrįstai konstatavo, kad žodis „kopūstagalvis“ nėra necenzūrinis, jis yra įžeidžiantis. Statutiniai pareigūnai yra valstybės tarnautojai, todėl jie gali būti kritikuojami dėl jų atliekamų pareigų, be to, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsniu, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsniu žmogus turi teisę turėti įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, žmogui negali būti kliudoma skleisti idėjas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2007) V. B. neturėjo tikslo pažeminti, įskaudinti ar sumenkinti policijos pareigūnų prestižą.

2.2. Skunde nurodoma, kad teismas turėjo vertinti ar byloje yra duomenų, kurie pateisintų tokio pobūdžio žodžių vartojimą (Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN-282-579/2018), ar policijos pareigūnai neviršijo savo kompetencijos ribų, elgėsi korektiškai, pažeidėjo neprovokavo (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-109-332/2018). Šiuo konkrečiu atveju V. B. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su pastatais. Sutartyse, kurių pagrindu V. B. įgijo nekilnojamąjį turtą, atskirai nėra aptartas nuosavybės teisės į žemės sklype esančio vandens gręžinį perleidimas, tačiau remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.14 straipsniu antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, todėl jam nuosavybės teise priklauso ir vandens gręžinys. A. B. nepagrįstai laiko savo gręžinio savininku. 2013 m. kovo 20 d. PVM sąskaita faktūra patvirtina, kad V. B. taisė, keitė siurblį, atlikto kitus jo tvarkymo darbus. Kadangi pareigūnų procesiniuose dokumentuose nurodoma, kad vandens gręžinys V. B. teisiškai nepriklauso, tai rodo, kad policijos pareigūnai nesuprato tarp V. B. ir A. B. kilusio konflikto. Pripažįsta, kad V. B. ir jo tėvo A. B. santykiai itin konfliktiški dėl vykstančių civilinių ginčų. A. B. nepagrįstai kreipėsi į policijos pareigūnus ir pranešė, kad neva V. B. savavališkai atjungė vandens tiekimą iš vandens gręžinio, todėl į įvykio vietą atvyko kartu su policijos pareigūnais. Pareigūnai, būdami neįsigilinę į ginčo aplinkybes, iš esmės gynė A. B. interesus ir jiems atstovavo, tuo pažeisdami V. B. teisėtus interesus ir keldami grėsmę V. B. turtui, t. y. 400 gyvulių ūkiui, ir būtent tai išprovokavo pasakyti nurodytus žodžius. Jei policijos pareigūnai įvykio vietoje būtų išklausę V. B. paaiškinimų apie tai, kam priklauso vandens gręžinys, apeliantas nurodytų žodžių nebūtų sakęs. Situacija, kai policijos pareigūnai nereaguoja į apelianto paaiškinus ir lydį žmogų, kuris rankose laiko reples ir sako, kad atjungs vandenį, kelia neigiamas emocijas.

2.3. Skunde teigiama, kad teismas neįvertino policijos pareigūnų veiksmų apelianto atžvilgiu. Pareigūnai neturėjo pareigos lydėti A. B. link vandens gręžinio. Pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnį pareigūnai turi teisę duoti privalomus nurodymus jiems nepavaldiems asmenims, tačiau šiuo konkrečiu atveju būtina nustatyti, ar policijos pareigūnų veiksmai, duodant nurodymus apeliantui dėl vandens gręžinio naudojimo tvarkos, buvo neteisėti. Apeliantas yra vandens gręžinio savininkas, jis neturi pareigos užtikrinti vandens teikimo A. B., todėl pareigūnai negalėjo duoti jokių privalomų nurodymų dėl vandens gręžinio naudojimo. Policijos pareigūnai pažeidė pareigūnų etikos kodekso 4 punktą, nes neįvertino susidariusios situacijos, nelogiškų ir prieštaringų A. B. paaiškinimų, kad gręžinys jam gyvybiškai svarbus, kad jis nori atjungti gręžinį, kad būtent A. B. siekia sunaikinti vandens gręžinį. Jei V. B. nebūtų reagavęs į A. B. ir policijos pareigūnų neteisėtus veiksmus, A. B. būtų nukirpęs elektros kabelį, kuris užtikrina tinkamą vandens tiekimą ūkininko V. B. galvijų fermai. Siekį sunaikinti vandens gręžinį patvirtina ir 2018 m. rugpjūčio 15 d. trumposios žinutės, išsiųstos iš T. B. bei A. B. mobiliųjų telefonų numerių. Be to, 2018 m. liepos 20 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-2-05-00228-18 nurodyti Raseinių r. PK D. B. paaiškinimai, kad „A. B. pasakė prijungti vandenį, nes kitaip nueis į gręžinį ir jį atjungs.“

2.4. Skunde teigiama, kad A. B. neteisėtai lankydamasis ūkininko V. B. ūkyje sukėlė grėsmę sanitarinei galvijų ūkio būklei, nes remiantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2015 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. B1-680 „Dėl biologinio saugumo reikalavimų galvijų, avių ir ožkų laikymo vietose patvirtinimo“ dėl galimo užkrečiamų ligų platinimo galvijų fermų teritorijoje draudžiama lankytis čia nedirbantiems asmenims. Tokiais savo veiksmais A. B. padarė ANK 343 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą.

3. Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, t. y. Raseinių r. PK, nepateikė atsiliepimo į V. B. apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas atmestinas

Žemesnės instancijos teismas

4. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu atsakomybėn patrauktas asmuo ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir padarytą išvadą, kad V. B. pažemino Raseinių r. PK pareigūnų M. K. ir M. G. garbę ir orumą juos pavadindamas „kopūstgaviais“, t. y. padarė ANK 508 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą.

5. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais ir administracinio nusižengimo bylos medžiaga, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir pagrįstai pripažino, kad V. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 508 straipsnyje. Skundžiamoje teismo nutartyje nuosekliai išdėstyti teismo posėdyje ištirti įrodymai, pateikta administracinėn atsakomybėn patraukto V. B., nukentėjusiųjų M. K., M. G. bei liudytojų D. B., A. Š. parodymų ir kitų byloje įrodymų vertinimo analizė ir remiantis ja padarytos motyvuotos išvados. Vien tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, padarė nepagrįstas išvadas dėl V. B. kaltės.

6. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos laisvė – asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, kuri yra saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė. Tačiau ši teisė nėra absoliuti, demokratinėje visuomenėje šios teisės įgyvendinimo ribos priklauso nuo poreikio gerbti kitų asmenų reputaciją ir teises, vengiant įžeidžiamo pobūdžio formuluočių (Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2000 m. birželio 27 d. sprendimas byloje Constantinescu prieš Rumuniją, Nr. 28871/95). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2014). Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė gali būti pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015), ypač tais atvejais, kai pasisakymais tėra išreikštas pyktis, nepasitenkinimas, nenurodant susierzinimo priežasties. Pavyzdžiui, EŽTT laikė įžeidžiamais teisėjui adresuotame laiške nurodytus teiginius ,,kažkoks kvailys“, „ribota asmenybė“, ,,akivaizdus kretinas“, nes jais išreikštas pareiškėjo pyktis, frustracija, tačiau suprantamai nepaaiškintos to priežastys (EŽTT 2003 m. gegužės 27 d. sprendimas byloje Skalka prieš Lenkiją, Nr.43425/98). Jei reiškiant asmeninę nuomonę siekiama nepagrįstai pulti kitą asmenį, turint tikslą jį įžeisti, tai nesuderinama su konvencine teise į saviraiškos laisvę (EŽTT 2009 m. liepos 16 d. sprendimas byloje Wojtas-Kaleta prieš Lenkiją, Nr. 20436/02). Taigi demokratinėje visuomenėje teisės laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus įgyvendinimo ribos priklauso nuo poreikio gerbti kitų asmenų reputaciją ir teises, vengiant įžeidžiamo pobūdžio formuluočių (EŽTT 2000 m. birželio 27 d. sprendimas byloje Constantinescu prieš Rumuniją, Nr. 28871/95).

7. ANK 508 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu. Įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Ar žodžiai yra ištariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo ištarti. ANK 508 straipsnio paskirtis yra sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumą. Įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2007. Teismų praktika. 2007, 28; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2009. Teismų praktika. 2009, 32) Teismų praktikoje pripažįstama, kad pareigūno įžeidimas objektyviai gali reikštis įvairių užgaulių žodžių (pavyzdžiui, „gaidys“, „idiotas“, „kyšininkai“, „korumpuoti vagys“, „ožiai“, „benamiai šunys“ ir pan.), necenzūrinių keiksmažodžių vartojimu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 1 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-28-2013) Nagrinėjamu atveju V. B. neneigia, kad 2018 m. liepos 9 d. kilus konfliktui tarp jo ir tėvo A. B., kuriame taip pat dalyvavo ir Raseinių r. PK pareigūnai, pasakė žodį „kopūstgalvis“. Lietuvių kalbos žodyne žodis „kopūstgalvis“ apibrėžiamas kaip menkinantis, reiškiantis menko proto žmogus (http://www.lkz.lt), todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, kad jis yra įžeidžiantis.

8. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. B. ir A. B. tarpusavio santykiai įtempti, konfliktiški, vyksta įvairūs teisminiai procesai (pavyzdžiui, T. B. ir A. B. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą prašydami pripažinti negaliojančiomis dovanojimo sutartis, kuriomis ieškovai padovanojo savo sūnui V. B. nekilnojamąjį turtą, tačiau Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-343-357/2017 ieškinys atmestas, šiuo metu Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2A-176-943/2018 dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo, kurioje A. B. reikalauja priteisti iš sūnaus V. B. 181 571,48 Eur sumą kaip įgytą be teisinio pagrindo, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-15548-237/2018 dėl servituto nustatymo). 2018 m. liepos 5 d. A. B. kreipėsi į Raseinių r. PK pranešdamas, kad sūnus V. B. užsuko jam vandenį. (Pastebėtina, kad Šiaulių apygardos teismas 2018 m. spalio 29 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-181-282/2018 pripažino, kad V. B. pagrįstai nubaustas pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis nuo 2018 m. birželio 28 d. 8 val. iki 2018 m. liepos 5 d. 8 val. savavališkai atjungė vandens tiekimą savo tėvų namui) Siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes, į įvykio vietą nuvyko Raseinių r. PK pareigūnai M. K. ir D. B.. Besiaiškinant įvykio aplinkybes V. B. pasakė Raseinių r. PK pareigūnui M. K.: „Eik iš čia, kopūstgalvi“ (2018 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio garso įrašo 49 min. 20 sek.–49 min. 33 sek., 56 min. 50 sek.–58 min. 10 sek.). Šiuos žodžius girdėjo įvykio vietoje buvę asmenys: A. B., Raseinių r. PK pareigūnė D. B. ir V. B. darbuotojas. Pats administracinėn atsakomybėn patrauktas V. B. paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir kvietė policijos pareigūnus. Pagal gautą iškvietimą atvyko Raseinių r. PK pareigūnai M. G. ir A. Š.. Vos sustojus tarnybiniame policijos automobiliui ir iš jo išlipus Raseinių r. PK pareigūnui M. G., V. B. pasisukęs ir pažvelgęs į M. G. pasakė: „Dar vienas kopūstgalvis atvyko“ (2018 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio garso įrašo 33 min.–34 min. 45 sek., 36 min. 44 sek.). Šiuos žodžius girdėjo įvykio vietoje buvęs A. B., Raseinių r. PK pareigūnai M. K., D. B. ir A. Š.. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad apelianto žodžiai, išvadinant pareigūnus „kopūstgalviais“, neabejotinai yra nederami, užgaulūs, menkina pareigūnus. Tokiais teiginiais rodoma nepagarba policijos pareigūnams, tai negali būti vertinama tik kaip kritiška nuomonė dėl bendro pareigūnų darbo.

9. Pažymėtina, kad šioje byloje yra sprendžiamas tik pažeidėjo atliktų veiksmų, t. y. pareigūnams išdėstytų įžeidžiančių žodžių, teisinis vertinimas, tačiau nėra analizuojami ir vertinami policijos pareigūnų veiksmai ar tikrinamas šių veiksmų teisėtumas bei pagrįstumas, todėl plačiau nepasisakoma dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pareigūnų veiksmais. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje dėl pareigūnų garbės ir orumo įžeidimo yra nurodęs, kad tai, ar pareigūnai įžeidinėjami dėl jų teisėtų nurodymų, reikalavimų, duodamų vykdant tarnybines pareigas, ar apskritai dėl to, kad nukentėjusysis yra pareigūnas (kaltininkui tai suvokiant), tai neturi reikšmės veiką kvalifikuojant pagal ANK 508 straipsnį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2009. Teismų praktika. 2009, 32) Daroma išvada, kad tokių įžeidžiančių žodžių vartojimas pareigūnų atžvilgiu negali būti pateisinamas tuo, kad jie buvo pavartoti esant konfliktinei situacijai.

10. Taigi, įvertinus anksčiau nurodytų V. B. pasisakymų aplinkybes ir kontekstą, žodžių prasmę, akivaizdu, jog šiuo atveju pareigūnai vykdė jiems pavestas tarnybines pareigas, o V. B., išvadindamas policijos pareigūnus „kopūstgalviais“, siekė parodyti negatyvų požiūrį į pareigūnus, jų atliekamas pareigas, neabejotinai pažemino pareigūnų garbę ir orumą, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, kad V. B. padarė ANK 508 straipsnyje numatytą administracinio nusižengimą. Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, kad apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

11. Apeliaciniame skunde suformuotas prašymas išreikalauti iš Raseinių r. PK įvykio dieną darytą vaizdo įrašą, tačiau nėra pagrindo tenkinti šį prašymą, nes policijos pareigūnė A. Š. pirmosios instancijos teismo posėdyje pripažino, kad filmuoti ji pradėjo tik po to, kai V. B. jos kolegą M. G. išvadino „kopūstgaviu“ (2018 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 29 min.–1 val. 30 min. 45 sek.). Taigi nėra pagrindo manyti, kad šiame įraše gali būti užfiksuota šio administracinio nusižengimo tyrimui reikšmingi duomenys, ir prašymas išreikalauti vaizdo įrašą atmestinas.

12. Atkreiptinas dėmesys, kad Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo S. K. 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-1-01-59633-18 buvo nuspręsta nutarimo nuorašą išsiųsti Raseinių valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl administracinės atsakomybės taikymo A. B. pagal ANK 343 straipsnį (1 t., b. l. 169–174). Atsižvelgiant į tai, kad duomenys apie galbūt padarytą administracinį nusižengimą buvo perduoti institucijai, kompetentingai tirti ir surašyti administracinio nusižengimo protokolą dėl ANK 343 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo (ANK 589 straipsnio 30 punktas), apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl 2.4 punkte nurodyto apeliacinio skundo argumento, kad A. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 343 straipsnyje.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. spalio 2 d. nutarimą ir netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto V. B. atstovo advokato Algimanto Šindeikio apeliacinio skundo.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas VidmantasMylė