- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-05
- Bylos Nr.
- 2S-1309-896/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-02687-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Ieškovas
- P. N.
- Atsakovas
- Y. A. N., L. L.
- Advokatai
- Agnė Paškevičiūtė
- Kategorijos
- 3.1.16Priešieškinis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, L. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1493-217/2019 pagal ieškovės P. N. ieškinį atsakovui Y. A. N. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu, atsakovo Y. A. N. priešieškinį ieškovei P. N., atsakovei L. L. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, turto padalijimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuria atsisakyta priimti atsakovės L. L. pagal atsakovo Y. A. N. priešieškinį, kaip trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus ieškinį ieškovei P. N. ir atsakovui Y. A. N. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės P. N. ieškinį atsakovui Y. A. N. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu, atsakovo Y. A. N. priešieškinį ieškovei P. N., atsakovei L. L. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, turto padalijimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Šalies argumentai
2. Atsakovė L. L. 2019 m. gegužės 21 d. pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti solidariai iš ieškovės P. N. ir atsakovo Y. A. N. 373,79 Eur skolos, priteisti iš atsakovo Y. A. N. 944,58 Eur skolos, priteisti iš atsakovo Y. A. N. 5 (penkis) proc. metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovo Y. A. N. L. L. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė L. L. nurodė, kad ji yra bendra ieškovės P. N. ir atsakovo Y. A. N., taip pat asmeninė Y. A. N. kreditorė, todėl teikia ieškinį dėl 1 318,37 Eur dydžio skolos už sunaudotą elektros energiją priteisimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 24 d. nutartimi atsakovės L. L. pagal atsakovo Y. A. N. priešieškinį, kaip trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, ieškinį ieškovei P. N. ir atsakovui Y. A. N. dėl skolos priteisimo civilinėje byloje Nr. 2-1493-217/2019 atsisakė priimti.
5. Teismas nustatė, kad atsakovė L. L., pagal atsakovo Y. A. N. priešieškinį ieškovei P. N. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, pateikė teismui ieškinį kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus ieškovei P. N. ir atsakovui Y. A. N. dėl skolos priteisimo civilinėje byloje Nr. 2-1493-217/2019. Pagal nagrinėjamos bylos procesinę padėtį L. L. yra atsakovė pagal atsakovo Y. A. N. priešieškinį ieškovei P. N., tačiau ieškinį reiškia kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus ir įvardija save ginčo šalių – ieškovės ir atsakovo kreditore. Teismas, atsižvelgęs į šalių procesinę padėtį, šioje proceso stadijoje L. L. pateiktą ieškinį vertino kaip priešieškinį į atsakovo priešieškinį.
6. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad bylos nagrinėjimas vyksta iš esmės, į proceso stadiją, siekiant nevilkinti tolesnio bylos nagrinėjimo, kad šalis savo teises gali ginti pareikšdama ieškinį bendra tvarka teisme, kuris būtų išnagrinėtas per trumpesnį terminą, ieškinį atsisakė priimti.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, L. L., atstovaujama advokatės Agnės Paškevičiūtės, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. L. L. teiktas ieškinys negali būti laikomas priešieškiniu į atsakovo priešieškinį, nes neatitinka CPK 143 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 2 punkte numatytų sąlygų. Ieškinys, kurį L. L. teikė Kauno apylinkės teismui, yra susijęs su santuokos nutraukimo byla, tačiau jį priėmus ir nagrinėjant kartu su P. N. patikslintu ieškiniu bei Y. A. N. priešieškiniu, tiek ieškovės, tiek atsakovo procesinis dokumentas galės būti tenkinamas (visas ar iš dalies) net ir patenkinus L. L. ieškinio reikalavimus (visus ar iš dalies). Todėl negali būti aktuali ir taikytina CPK 143 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią atsakovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu. Vėlesnis priešieškinio priėmimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priėmimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.
1.2. Pagal CPK 46 straipsnio 1 dalį tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą iki baigiamųjų kalbų pradžios.
1.3. Tuo atveju, jei L. L. kreiptųsi į teismą su savo reikalavimais atskiroje byloje, ji turėtų išversti ieškinį į Y. A. N. suprantamą kalbą, taip pat turėtų išversti į šią kalbą ir visus kartu su ieškiniu pateikiamus priedus. L. L. patirtų papildomas ir nemažas išlaidas. Naujai pradėtoje civilinėje byloje turėtų dalyvauti vertėjas, o tai vėlgi reikštų papildomas nemažas išlaidas. L. L. į naują bylą turėtų pateikti įrodymus, susijusius su P. N. ir Y. A. N. gyvenimu pastate, su jų santuokos trukme ir panašiai, t. y. įrodymus, kurie jau šiuo metu yra surinkti nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1493-217/2019 ir, kurie galimai bus surinkti sprendžiant kitus šioje byloje iškeltus klausimus. Naujai pradėta byla reikštų papildomas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti trečiojo asmens pareiškiančio savarankiškus reikalavimus dėl skolos priteisimo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama ieškovės P. N. atsakovui Y. A. N. santuokos nutraukimo byla, kurioje sprendžiami ir kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai. L. L., kurios procesinė padėtis civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo tarp ieškovės P. N. ir atsakovo Y. A. N., yra atsakovė, pateikė teismui ieškinį priteisti solidariai iš ieškovės P. N. ir atsakovo Y. A. N. 373,79 Eur skolos, priteisti iš atsakovo Y. A. N. 944,58 Eur skolos ir procesinės palūkanas. Skola (1318,37 Eur) susidarė už sunaudotą elektros energiją, tiektą į L. L. nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, kuriuo naudojosi P. N. ir atsakovas Y. A. N..
11. Santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai, be kita ko, turi aptarti savo turtines teises ir pareigas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis).
12. Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CK 3.126 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją (CK 3.126 straipsnio 2 dalis).
13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turto padalijimo byloje bendros sutuoktinių skolos, kurių įvykdymo terminai yra suėję, iš sutuoktinių priteisiamos tais atvejais, kai į bylą trečiaisiais asmenimis su savarankiškais reikalavimais įstoja sutuoktinių kreditoriai (CK 3.109 straipsnis, 3.126 straipsnio 1 dalis, CPK 266, 383 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
14. Vieno arba abiejų sutuoktinių sudarytų sandorių ar kitais pagrindais atsiradusios turtinės prievolės, vadovaujantis CK trečiosios knygos VII skyriaus nuostatomis dėl sutuoktinių atsakomybės pagal turtines prievoles, skirstomos į asmenines ir bendrąsias sutuoktinių turtines prievoles. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, bendrosios sutuoktinių turtinės prievolės gali būti solidariosios ir dalinės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Atsižvelgiant į tai, galimos įvairios sutuoktinių atsakomybės pagal jų turtines prievoles modifikacijos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2006; kt.).
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad turtas, iš kurio vykdomos sutuoktinių turtinės prievolės, nustatomas pagal turtinės prievolės pobūdį, nes tik nustačius prievolės pobūdį galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas ar abu sutuoktiniai, o tai atitinkamai nulemia išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą – į vieno sutuoktinio asmeninį turtą, į jo bendro sutuoktinių turto dalį ar į bendrą sutuoktinių turtą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007; kt.).
16. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai L. L. pareikštą ieškinį dėl skolos priteisimo laikė priešieškiniu į atsakovo priešieškinį. Iš pareikšto ieškinio dalyko ir pagrindo matyti, jog L. L. prašo už sunaudotą elektros energiją priteisti solidariai iš ieškovės P. N. ir atsakovo Y. A. N. 373,79 Eur skolos, o iš atsakovo Y. A. N. - 944,58 Eur skolos ir procesines palūkanas. Skola (1318,37 Eur) susidarė už sunaudotą elektros energiją, tiektą į L. L. nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, kuriuo naudojosi P. N. ir atsakovas Y. A. N.. Taigi, L. L., kaip ieškovės P. N. ir atsakovo Y. A. N., kreditorė santuokos nutraukimo byloje pareiškė savarankišką reikalavimą CK 3.126 straipsnio 1 dalies pagrindu.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsisakymas priimti sutuoktinių kreditoriaus savarankišką reikalavimą santuokos nutraukimo byloje nesąlygos greitesnio santuokos nutraukimo bylos išnagrinėjimo, nes tokiu atveju, jei sutuoktinių kreditorė kreiptųsi į teismą su ieškiniu kitoje byloje, teismas turėtų sustabdyti santuokos nutraukimo bylą, nes iki sprendimo įsiteisėjimo kitoje byloje nebūtų aiški sutuoktinių prievolių apimtis. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad operatyviau ir ekonomiškiau trečiojo asmens savarankiškas reikalavimas bus išnagrinėtas santuokos nutraukimo byloje, kurioje, be kita ko, jau yra surinkti įrodymai, susiję su santuokos trukme, sutuoktinių gyvenimu pastate ir kt., bei kurie bus vertinami ir nustatant prievolės pobūdį.
18. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai įvertino bylos aplinkybes, netinkamai išaiškino ir pritaikė procesinės teisės normas, dėl ko priėmė teisiškai nepagrįstą nutartį, kuri naikintina, ieškinio dėl skolos priteisimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutartį panaikinti ir ieškinio dėl skolos priteisimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.