Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) P. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės P. N. ieškinį atsakovui Y. A. N. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei materialinio išlaikymo vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, išvada duodanti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė P. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Y. A. N. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo vaikui priteisimo bei santuokoje įgyto turto padalijimo.

2. Kauno apylinkės teismas 2018 m. sausio 19 d. nutartimi ieškovės prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė laikinąją atsakovo Y. A. N. su sūnumi L. N., gimusiu (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką, uždraudė atsakovui su vaiku išvykti iš Jonavos į kitą miestą, išskyrus jei su tuo raštiškai sutinka ieškovė bei įpareigojo ieškovę ir trečiuosius asmenis netrukdyti ieškovui naudotis gyvenamąja patalpa, esančia adresu: (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

2. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

3. Pažymėtina, kad šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Jis yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.

4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

5. CPK 384 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į sutuoktinių, vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 straipsnyje. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta, kad teismas gali taikyti ir kitas, teismo manymu, reikalingas laikinąsias apsaugos priemones. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

6. Teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas šiuo atveju yra laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų tarp šalių (ieškovės ir atsakovo), kylančių dėl bendravimo su nepilnamečiu šalių sūnumi tvarkos bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais, palaikyti tėvo ir vaiko emocinį ryšį, t. y. siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečio vaiko asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo, o ne užtikrinti būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

7. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Iš bylos medžiagos matyti, kad Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir šalių nepilnamečio sūnaus L. N. gyvenamąją vietą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nustatė kartu su ieškove P. N.

9. Kauno apylinkės teismas 2018 m. sausio 19 d. nutartimi nustatė laikinąją atsakovo Y. A. N. su sūnumi L. N. bendravimo tvarką:

a) atsakovas Y. A. N. bendrauja su vaiku vieną kartą per savaitę dvi dienas iš eilės su nakvyne, pasiimdamas vaiką pirmadienio 10 val. ir grąžindamas vaiką motinai trečiadienio 10 val. ir penktadienį nuo 10 val. iki 20 val. Atsakovas susitartu metu pasiima vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos ir pristato jį atgal;

b) atsakovas bendrauja su vaiku vieną dieną savaitgalį, pasiimdamas jį kiekvieną šeštadienį nuo 10 val. ir grąžindamas motinai sekmadienį 10 val. Atsakovas nustatytu metu pasiima vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos ir pristato jį atgal. Atsakovui negalint prižiūrėti vaiko nurodytu laiku, jis ne vėliau kaip iki penktadienio 15 val. informuoja ieškovę telefonu ir susitaria dėl kito bendravimo su vaiku laiko;

c) ieškovei išvykus darbo reikalais, o atsakovui tuo metu nedirbant, atsakovas visą ieškovės išvykimo laikotarpį bendrauja su vaiku, t. y. vaikas gyvena pas atsakovą;

d) kiekvienas iš tėvų (ieškovė, atsakovas) turi teisę pasimatyti su vaiku, kai vaikas yra pas kitą iš tėvų. Kitas iš tėvų neturi teisės neleisti ar trukdyti vienam iš tėvų pasimatyti su vaiku;

e) atsakovas pasiima vaiką bendravimui antrą Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų dieną, taip pat Tėvo dienos, Vaiko gimtadienio dienomis. Vaiko gimtadienio dienos priskyrimas tėvams atliekamas rotacijos principu, pradedant nuo 2018 metų, kai vaikas gimtadienio dieną praleidžia su atsakovu. Nurodytomis dienomis atsakovas sūnų pasiima 10 val. iš ieškovės gyvenamosios vietos ir iki 20 val. pristato atgal ieškovei;

f) sūnus L. N. atsakovo atostogų metu nepertraukiamai bendrauja su tėvu 14 (keturiolika) kalendorinių dienų iš eilės atsakovo pasirinktoje ir iš anksto su ieškove suderintoje vietoje. Atsakovas su ieškove suderintu laiku paima sūnų iš ieškovės gyvenamosios vietos ir grąžina atgal. Apie planuojamą atostogų laiką atsakovas informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš mėnesį iki atsakovo atostogų pradžios;

g) ieškovė ir atsakovas užtikrina galimybę vaikui esant su vienu iš jų tuo metu paplitusiomis ir prieinamomis ryšio priemonėmis (balso ar vaizdo skambučiai, greitasis susirašinėjimas) susisiekti su kitu iš tėvų ir kitam iš tėvų susisiekti su sūnumi L. N.;

h) į kitą miestą ar valstybę išvykti su vaiku L. N. iki bus išnagrinėta civilinė byla neleidžiama, išskyrus, jei raštiškai sutinka ieškovė P. N.;

i) atsakovas turi teisę lankyti vaiką ir bendrauti su juo ir kitomis dienomis, iš anksto suderinęs susitikimo laiką su ieškove. Atsakovas taip pat turi teisę bendrauti su sūnumi ir ieškovės gyvenamojoje vietoje, jei vaikas serga;

j) jeigu bet kuris iš tėvų planuoja pakeisti gyvenamąją vietą, jis (ji) privalo kaip įmanoma anksčiau, bet ne vėliau nei 7 (septynios) dienos prieš išsikeliant iš esamos gyvenamosios vietos, apie tai informuoti kitą iš tėvų, nurodant naujos gyvenamosios vietos adresą bei kitus kontaktinius duomenis raštiškai.

10. Šalys Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. nutarties neskundė, sutiko su nutartyje nustatytomis sąlygomis, nutartis yra įsiteisėjusi, byloje nėra duomenų, kad šalys nustatytos bendravimo ir vaiko auklėjimo tvarkos nesilaikė.

11. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. nutartimi patvirtintos bendravimo tvarkos (h) sąlygą, kuria atsakovui draudžiama išvykti su sūnumi iš Jonavos į kitą miestą be rašytinio ieškovės sutikimo, nustatant, kad atsakovas turi teisę jam skirtu laiku nuolat su vaiku būti Kaune, o taip pat ir bet kur kitur Lietuvoje, apie tokią išvyką iš Kauno ar Jonavos iš anksto pranešant ieškovei.

12. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 5 d. nutartimi pakeitė Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. nutartimi nustatytą atsakovo bendravimo tvarkos sąlygą, nustatant, kad – Y. A. N. turi teisę jam skirtu laiku bendrauti su vaiku nuolat su vaiku L. N. būti Kaune, o taip pat ir bet kur kitur Lietuvoje, apie tokią išvyką iš Kauno ar Jonavos iš anksto pranešant P. N. Kitas laikinos bendravimo tvarkos sąlygas paliko nepakeistas.

13. Kaip matyti iš atskirojo skundo, ieškovė neskundžia teismo nutarties toje dalyje, kuria buvo pakeista bendravimo tvarka ir panaikintas draudimas atsakovui be rašytinio ieškovės sutikimo išsivežti vaiką iš Jonavos miesto, tačiau ieškovė nesutinka, kad teismas nepakeitė laikinos bendravimo tvarkos pagal jos prašomas pakeisti sąlygas: 1) atsakovas su vaiku nebendrauja darbo dienomis; 2) vaiko tėvas su vaiku bendrauja, kas antrą kiekvieno mėnesio lyginės savaitės savaitgalį nuo penktadienio vakaro iki pirmadienio ryto; 3) vaiko motinai būnant komandiruotėse, vaiką prižiūri vaiko motinos pavedimu vaiko senelė L. L., vaiko motinos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Taigi, darytina išvada, kad ieškovė iš esmės prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. nutartimi patvirtintos bendravimo tvarkos a, b, c sąlygas.

14. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas Y. A. N. pakeitė gyvenamąją vietą ir persikėlė gyventi į Kauno miestą, jo gyvenamojoje vietoje yra sudarytos sąlygos vaikui vystytis, taip pat atsižvelgdamas į atsakovo darbo pobūdį, jog atsakovas gali dirbti savaitgalio dienomis, o darbo dienomis būti laisvas, teismas padarė išvadą, kad yra tikslinga pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. nutartimi nustatytą atsakovo bendravimo sąlygą, kuria draudžiama atsakovui išvykti su vaiku L. N. iš Jonavos be rašytinio ieškovės sutikimo. Teismo manymu šios sąlygos pakeitimas nepažeis nei vienos iš šalių ir nepilnamečio vaiko interesų. Taip pat teismas atmetė ieškovės prašymą nustatyti sąlygą, jog jai būnant komandiruotėse, vaiką prižiūri senelė L. L., kadangi L. L. nėra šio ginčo šalis. Be to byloje nėra duomenų, jog atsakovas netinkamai rūpintųsi vaiku, todėl teismas sprendė, kad keisti bendravimo tvarkos šiuo metu nėra pagrindo.

15. Ieškovė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskirąjį skundą grindžia tuo, kad nauja atsakovo gyvenamoji vieta yra nutolusi nuo vaiko gyvenamosios vietos, todėl atsakovas su vaiku neturėtų bendrauti darbo dienomis ir kiekvieną šeštadienį, o turėtų bendrauti kas antrą savaitgalį, kad vaikui nereikėtų išgyventi dažnų ir ilgų kelionių. Taip pat ieškovė mano, kad jai esant komandiruotėse, jos su vaiku buvimo metu vaikas turėtų gyventi jos nuolatinėje gyvenamoje prižiūrimas vaiko senelės, o ne pas atsakovą. Su tokia ieškovės pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

16. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Kauno miesto VTAS) 2019 m. vasario 21 d. pateiktos išvados dėl laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje, matyti, kad šiuo metu skyrius neturi galimybės pateikti išvados dėl ginčo, kadangi nėra ištirtos atsakovo nurodyto būsto buities ir gyvenimo sąlygos.

17. Pažymėtina, kad maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai), negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti. Nagrinėjamos bylos atveju susiklosčiusi situacija lemia tai, jog nepilnametis šalių sūnus iš esmės maksimaliai bendrauja su tėvu, t. y. pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką – atsakovas bendrauja su vaiku vieną kartą per savaitę dvi dienas iš eilės su nakvyne; atsakovas bendrauja su vaiku vieną dieną savaitgalį, pasiimdamas jį kiekvieną šeštadienį; ieškovei išvykus darbo reikalais, o atsakovui tuo metu nedirbant, atsakovas visą ieškovės išvykimo laikotarpį bendrauja su vaiku, t. y. vaikas gyvena pas atsakovą; sūnus atsakovo atostogų metu nepertraukiamai bendrauja su tėvu 14 (keturiolika) kalendorinių dienų iš eilės, atsakovas turi teisę lankyti vaiką ir bendrauti su juo ir kitomis dienomis, iš anksto suderinęs susitikimo laiką su ieškove ir t.t.

18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog teismas neturi pagrindo daugiau riboti atsakovo bendravimo su vaiku, kadangi tėvų teisės mažamečio vaiko atžvilgiu yra lygios. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ieškovei galint bendrauti bei keliauti su vaiku be apribojimų, teismo manymu apriboti atsakovo teisę keliauti su vaiku Lietuvoje, nėra pagrindo, juolab kai atsakovas įsipareigoja apie tai informuoti ieškovę iš anksto.

19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka atitinka nepilnamečio vaiko ir jo tėvų interesus, nuo teismo nutarties priėmimo dienos situacija tarp šalių iš esmės nepasikeitė, o teismas negali numatyti visų gyvenimiškų situacijų ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri numatytų tam tikrą elgesio modelį, iškilus vienam ar kitam sunkumui. Pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatyta tėvo ir jo nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarka iš esmės yra teisinga, pilnai atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir vien aplinkybė, kad atsakovas persikėlė gyventi iš Jonavos miesto į Kauną, nesudaro pakankamo ir pagrįsto pagrindo keisti nustatytą laikiną bendravimo tvarką.

20. Byloje nėra nustatyta jokių faktinių duomenų, kad atsakovo bendravimas su sūnumi kenktų vaiko interesams, raidai ar darytų kokią nors neigiamą įtaką. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tenkinus ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, šalių mažametis sūnus netektų galimybės bendrauti su atsakovu darbo dienomis. Taip pat jei ieškovei būnant komandiruotėse, vaiką prižiūrėtų jo senelė L. L., o ne atsakovas, žymiai sumažėtų vaiko ir tėvo bendravimas laikas kartu, o tai neabejotinai pažeistų tiek atsakovo, tiek jo sūnaus interesus maksimaliai bendrauti. Taip pat negalima sutikti su atsakovės argumentais, jog skundžiama teismo nutartimi nebuvo atsižvelgta į vaiko interesus, atsakovui pakeitus gyvenamąją vietą iš Jonavos rajono į Kauno miestą. Kaip matyti teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, įvertino atsakovo gyvenamosios vietos pasikeitimą ir nustatė, kad atsakovo gyvenamosios vietos pakeitmas nesudarys jokių kliūčių laikytis nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos.

21. Ieškovės nurodoma aplinkybė, jog dėl atsakovo pasikeitusios nutolusios gyvenamosios vietos, vaikui važiuojant pas tėvą teks praleisti daug laiko automobilyje, intensyviai keliauti, o tokios kelionės vargins vaiką ir atsilieps jo vystymuisi bei ugdymosi procesui, laikytinos nepagrįstos ir atmestinos. Teismas sprendžia, kad ieškovės nurodytos aplinkybės nėra pagrindas apriboti tėvui galimybę matytis ir bendrauti su sūnumi ar sumažinti jų susitikimų laiką, keičiant nustatytą laikiną bendravimo tvarką, kadangi atsakovo gyvenamoji vieta nėra labai nutolusi nuo vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos. Teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovo gyvenamosios vietos pakeitimas nėra pagrindas keisti nustatytą bendravimo tvarką, nes akivaizdu, kad 30-40 kilometrų atstumas nesudarys objektyvių kliūčių atsakovui laikytis nustatytos bendravimo tvarkos.

22. Teismui nėra pateikta įrodymų, kad atsakovo gyvenamoji vieta būtų pavojinga ar kelianti grėsmę mažamečiui vaikui, jo saugumui. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad atsakovo gyvenamojoje patalpoje vidiniai laiptai yra be turėklų ir apsauginių sienelių, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovo išsinuomotas butas nėra saugus vaikui. Teismo vertinimu, ši aplinkybė yra laikino pobūdžio, juolab, kad atsakovas įsipareigojo artimiausiu metu pasirūpinti laipto turėklais, taip pat užtikrinti nuolatinę vaiko priežiūrą jam naudojantis laiptais į antrą aukštą.

23. Byloje nėra duomenų apie netinkamą tėvo valdžios naudojimą sūnaus atžvilgiu. Kauno VTAS papildomoje išvadoje pažymėjo, kad skyrius neturi objektyvių duomenų, jog atsakovas tuo metu, kai pagal galiojančią laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką būna paėmęs sūnų pas save svečiuotis, tame tarpe ir tuo laiku, kai ieškovė būna komandiruotėse, netinkamai rūpinasi vaiku. Byloje taip pat nėra duomenų, jog aplinkybė, kad šalių vaikas, tuo metu, kai ieškovė yra išvykusi į komandiruotę, būna pas atsakovą, prieštarautų teisėtiems vaiko interesams. Taigi, akivaizdu, kad šiuo atveju keisti nustatytą laikiną bendravimo tvarką pagal ieškovės prašomas sąlygas, nėra jokio teisinio pagrindo.

24. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ieškovas deda pastangas, kad galėtų bendrauti su mažamečiu sūnumi, siekia maksimaliai su juo bendrauti, o tai, kad atsakovas išsinuomavo gyvenamąją patalpą ne Jonavos rajone, kur gyvena vaiko motina, o Kaune, neleidžia daryti išvados, jog atsakovas dėl to turėtų rečiau matytis su vaiku ar mažiau su juo bendrauti.

25. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog šalys gera valia kiekvieną kartą tarpusavyje gali susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos, padėti vienas kitam, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apeliantės nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo konstatuoti teismo nustatytos atsakovo laikinos bendravimo su nepilnamečių šalių sūnumi tvarkos ydingumo.

26. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai ir visapusiškai išsiaiškinti faktinių aplinkybių, kurios liudytų apie tėvų galimybes sudaryti tinkamas sąlygas vaikui pilnavertiškai augti ir vystytis, tėvų norą matytis su vaiku, taip pat apie vaiko poreikius ir interesus, bendraujant su skyriumi gyvenančiais tėvais, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos intensyvumo. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. paaiškės tiek tikrieji vaiko poreikiai, tiek tėvų galimybės matytis su vaiku. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, su kuriuo iš tėvų nepilnamečiam šalių vaikui yra tinkamiausia gyventi, augti ir vystytis, kokią įtaką skyriumi gyvenantis vienas iš tėvų daro savo nepilnamečiam vaikui, taip pat kokias galimybes jis turi, atsižvelgiant į gyvenimo specifiką, matytis ir bendrauti su vaiku.

27. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

28. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius duomenis, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.