- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-21
- Bylos Nr.
- 2S-238-221/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-02687-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Atsakovas
- Y. A. N., L. L.
- Ieškovas
- P. N.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Y. A. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės P. N. ieškinį atsakovui Y. A. N. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu, atsakovo Y. A. N. priešieškinį ieškovei P. N., atsakovei L. L. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, turto padalijimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės P. N. (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovui Y. A. N. (toliau – atsakovas) dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu, atsakovo priešieškinį ieškovei, atsakovei L. L. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, turto padalijimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
2. Atsakovas su priešieškiniu pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko L. N., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakovu, nustatyti, kad nepilnamečio vaiko L. N. ligos atveju su juo būna ir juo rūpinasi tas iš tėvų, su kuriuo vaikas turi būti pagal nustatytą bendravimo tvarką, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. nutarties rezoliucinės dalies „h“ papunktyje nurodytą sąlygą, kad „į kitą miestą išvykti su vaiku L. N., gim. (duomenys neskelbtini), iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-532-217/2018, neleidžiama, išskyrus, jei raštiškai sutinka ieškovė P. N.“.
Atsiliepimas
3. Atsakovas prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad ieškovė ir jos motina smurtavo prieš atsakovą vaiko akivaizdoje, todėl vaikui saugią aplinką gali užtikrinti tik atsakovas. Atsakovas su vaiku gyventų Vilniuje, nes Jonavoje nėra realios galimybės išsinuomoti vaiko poreikius atitinkantį būstą. Ieškovės bendravimo su vaiku tvarka galėtų būti tokia pati, kaip buvo nustatyta atsakovui Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. nutartyje. Atsakovas išsinuomotų erdvų būstą Vilniuje, leistų vaiką į darželį Vilniuje, jį išlaikytų, juo rūpintųsi. Jei teismas netenkintų atsakovo prašymo dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, atsakovas prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. nutartimi nustatytą sąlygą (papunktis „h“), kad atsakovui neleidžiama su vaiku išvykti į kitą miestą ar valstybę, išskyrus jei raštiškai sutinka ieškovė. Atsakovas teigė, kad ši sąlyga yra neadekvati, nes jis neketina išvežti vaiko ieškovei nežinant. Tokia sąlyga apriboja atsakovo galimybę bendrauti su vaiku. Atsakovas net negali su vaiku nuvykti į Kauną papramogauti. Dėl to ši sąlyga yra keistina, nustatant, kad atsakovas su vaiku be ieškovės sutikimo negali išvykti į kitą valstybę. Atsakovas tinkamai rūpinasi vaiku jo ligos atveju, kai ieškovė būna išvykusi, turi įgūdžių ir žinių kaip slaugyti vaiką, todėl būtina pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių tvarką, nustatant, kad vaiko ligos atveju su juo būna ir juo rūpinasi tas iš tėvų, su kuriuo vaikas turi būti pagal nustatytą bendravimo tvarką.
Šalies argumentai
4. Ieškovė nesutiko su atsakovo prašymu, prašė jo netenkinti. Ieškovė teigė, kad atsakovas, bendraudamas su vaiku, tinkamai neužtikrina vaiko poreikių, neturi įgūdžių rūpintis sergančiu vaiku, atsakovo prašymas neatitinka vaiko interesų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 5 d. nutartimi netenkino atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (pakeitimo).
6. Spręsdamas atsakovo prašymą, teismas atsižvelgė į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) išvadą ir tai, kad analogiškas atsakovo prašymas buvo atmestas Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nutartimi, kurios atsakovas neskundė. Teismas pažymėjo, kad nėra duomenų, jog po nurodytos nutarties priėmimo atsirado naujų aplinkybių ar jos pasikeitė. Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nutartimi buvo įvertintas vaiko amžius ((duomenys neskelbtini) metai), įprasta dienotvarkė – poilsio, miego, maitinimo režimas, sveikata ir psichologinė būsena, poveikis šiems faktoriams pakeitus vaiko gyvenamąją vietą. Teismas nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nutartyje buvo pažymėta, jog vaikas yra alergiškas kai kuriems maisto produktams, dažnai serga, vaiko atskyrimas nuo nuolat kartu su juo būnančios močiutės ir motinos, galbūt neigiamai paveiktų mažamečio vaiko psichologinę būseną, neatitiktų geriausių vaiko interesų apsaugos. Teismas sprendė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl vaiko gyvenamosios vietos su motina ir bendravimo su abiem tėvais tvarkos nepažeidžia nė vienos iš šalių interesų, užtikrina mažamečio vaiko bendravimą su abiem tėvais ir močiute jam įprastomis sąlygomis, kadangi atsakovas gyvena ir toliau gali gyventi toje pačioje gyvenamojoje vietoje kartu su mažamečiu sūnumi vaikui įprastoje aplinkoje, vaikas taip pat turi galimybę būti jam įprastomis sąlygomis, prižiūrimas abiejų tėvų ir močiutės. Teismas nurodė, kad atsakovas neturi kitos gyvenamosios vietos, todėl nėra galimybės įvertinti, ar pakeitus vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, vaikui bus užtikrinta saugi ir tinkama aplinka.
7. Teismas laikė nepagrįstu atsakovo prašymą nustatyti, kad ligos atveju su juo būna ir juo rūpinasi tas iš tėvų, su kuriuo vaikas turi būti pagal nustatytą bendravimo tvarką, pažymėjęs, kad šiame ginče tėvams pirmiausiai turėtų rūpėti vaiko interesai, jo saugumas, sveikata, ja rūpintis turėtų abu tėvai arba tas, kuris tuo metu labiausiai galėtų pasirūpinti tokio amžiaus vaiku, juolab, kad dabartinėmis sąlygomis grėsmės lygis vaikui nenustatytas, atsakovui iki bylos išnagrinėjimo yra suteikta galimybė gyventi tame pačiame name, kur gyvena vaikas. Teismas sprendė, kad šalių santykiams esant priešiškiems, panaikinus atsakovo prašomą sąlygą, tarp šalių gali kilti naujų reikalavimų dėl bendravimo su vaiku.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas neatliko byloje pateiktų rašytinių įrodymų analizės, rėmėsi išimtinai tik Tarnybos išvada. Tarnybos išvada yra formali, parengta tik imituojant veiklą, tačiau visiškai nesigilinant į situacijos esmę. Po 2018 m. lapkričio 29 d. teismo posėdžio Tarnybos atstovas paprašė atsakovą atvykti į Tarnybą pateikti paaiškinimus dėl pateiktų prašymų priešieškinyje. Paaiškinimų teikimo metu Tarnybos atstovas akivaizdžiai ignoravo atsakovo teikiamus paaiškinimus, ne kartą teko prašyti atkreipti dėmesį į nurodomus faktus. Tarnybos išvadoje nėra analizuojama, kaip ieškovės ir jos motinos smurtas prieš atsakovą vaiko akivaizdoje gali įtakoti vaiko psichologinę būseną.
1.2. Teismas netyrė atsakovo nurodytų aplinkybių dėl 2018 m. rugsėjo 2 d. ieškovės ir jos motinos vykdyto fizinio smurto prieš atsakovą vaiko akivaizdoje. Po šio įvykio ieškovė ir jos motina buvo laikinai sulaikytos, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje, tačiau teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė. Tai reiškia, kad teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė byloje esančias aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, neatsižvelgdamas į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos principą.
1.3. Teismas nepagrindė, kodėl atsakovas negali rūpintis vaiku. Atsakovas vaiką prižiūri savaitėmis, kai ieškovė dirba ir dėl to nėra buvę problemų. Vaiko buvimas su smurtaujančiais asmenimis pažeidžia vaiko interesus, todėl nesuprantama, kodėl teismas netyrė šių aplinkybių, neprašė Tarnybos pateikti papildomą informaciją, neužklausė ikiteisminio tyrimo institucijų.
1.4. Teismas nepagrindė, kuo remdamasis nustatė, kad ieškovė gali žymiai geriau pasirūpinti vaiku jo ligos atveju nei atsakovas, atsakovas vaiko ligos atveju negali pasirūpinti vaiku. Atsakovas ne kartą rūpinosi vaiku jo ligos atveju ir visada tai atliko labai rūpestingai, pagal gydytojų nurodymus. Teismo teiginys, kad atsakovui sudaryta galimybė gyventi tame pačiame name, kur gyvena vaikas, neatitinka faktinės situacijos, nes ieškovė gyvena savo motinos name, kuris yra per keliolika metrų nuo ginčo namo, kuriame gyvena atsakovas. Be to, tėvų teisės vaiko atžvilgiu yra lygios, todėl bet kurio iš tėvų išskyrimas kaip labiau tinkamo vykdyti tėvų pareigas ar įgyvendinti tėvų teises nesant tam faktinio pagrindo, laikytinas diskriminaciniu ir pažeidžiančiu atsakovo teises.
1.5. Teismas nutarties motyvacinėje ir rezoliucinėje dalyse neužsiminė apie atsakovo prašymą dėl sąlygos, neleidžiančios išvykti iš Jonavos, panaikinimui. Tarnyba savo išvadoje nepateikė argumentų, kodėl atsakovas negali su vaiku laisvai judėti Lietuvoje, nors tokią teisę turi ieškovė. Atsakovas nori su vaiku nuvykti į Kauną papramogauti, pakeisti aplinką, tačiau visą laiką susiduria su ieškovės nesutikimu išvykti net trumpam. Tokiu būdu nepagrįstai sudaromos kliūtys judėti Lietuvoje, nesant tam faktinio pagrindo.
Atsiliepimas
9. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
9.1. Tarnybos išvada yra dokumentas, išduotas kompetentingos valstybės institucijos ir laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 197 straipsnis).
9.2. Atsakovas yra pareiškęs, kad nori gyventi Vilniuje. Tuomet iškiltų ugdymo įstaigos keitimo klausimas, kuris nesuderinamas su vaiko gerove. Vaikas antrus metus lanko (duomenys neskelbtini), kuriame yra labai laimingas, adaptavosi, turi draugų. Atsakovas neturi kur ir kam palikti vaiko, jei jam reikėtų staiga išvykti. Ieškovės artimieji noriai rūpinasi vaiku.
9.3. Atsakovo negebėjimą pasirūpinti vaiko sveikata parodo tai, kad, atsakovas, nudeginęs vaikui pėdas, nesikreipė į medikus, vaikas turėjo kęsti skausmą, negalėjo vaikščioti ant pėdų daugiau nei dvi savaites, atsakovas miegančiam vaikui lašino vaistus į nosį ir purškė purškalą į gerklę, nesuprasdamas, kad vaikas gali užspringti ir uždusti.
9.4. Atsakovas sąmoningai akcentuoja 2018 m. rugsėjo 2 d. įvykius, siekdamas save parodyti kaip auką, tačiau yra priešingai. Atsakovas taiko sisteminį psichologinį smurtą ieškovės atžvilgiu, nuolat menkina ieškovės motinystės jausmą ir gebėjimus, tuo pačiu iškeldamas savo tėviškuosius jausmus, menkina ieškovę kaip moterį, priskirdamas jai nebūtus amoralius poelgius, menkina ją kaip asmenį, gebantį turėti ir valdyti savarankiškas pajamas, išlaikyti vaiką, menkina ieškovės išsilavinimą ir darbą, tuo pačiu iškeldamas savo darbą, išsilavinimą ir gebėjimus, šmeižia ieškovę, jos šeimos narius, skleisdamas neigiamo pobūdžio informaciją, siekia kontroliuoti ieškovę, ja nepasitiki, grasina atimti vaiką. Buvo atvejų, kai atsakovas sukėlė ieškovei ir fizinį skausmą.
9.5. Atsakovas neužtikrina bendravimo su vaiku tvarkos laikymosi ir savanaudiškais tikslais ignoruoja Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. nutartimi nustatytą bendravimo tvarką. Atsakovas buvo išvežęs vaiką į kitą miestą be ieškovės sutikimo, laikė jį ieškovei, Tarnybai ir ugdymo įstaigai nežinomu adresu nuo 2018 m. rugsėjo 2 d. 15.30 val. iki 2018 m. rugsėjo 4 d. 16.30 val. Taip pat atsakovas neužtikrino Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. nutarties punkto dėl galimybės ieškovei bendrauti su vaiku ryšio priemonėmis, jai esant komandiruotėje, vykdymo. Taip pat atsakovas neleido ieškovei pasimatyti su vaiku, jai grįžus po aštuonių dienų komandiruotės.
9.6. Vaikas šiuo metu jaučiasi saugus, ieškovė visapusiškai rūpinasi harmoningu vaiko vystymusi ir vaiko teisių įgyvendinimu, užtikrina atsakovo bendravimą su vaiku, todėl keisti šios situacijos nėra pagrindo.
10. Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
11. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – išrašus iš susirašinėjimo 2018 m. spalio 19 d., 2018 m. lapkričio 6 d., 2018 m. lapkričio 7 d. Ieškovė neprašo priimti prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėtų įrodymų, neargumentuoja jų priėmimo būtinybės, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti.
Dėl atsakovo atskirojo skundo
12. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (pakeitimo), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. CPK 148 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita.
14. Nagrinėjamoje byloje iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi ieškovės prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki bylos išnagrinėjimo teisme iš esmės nepilnamečio L. N. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. Šalių nepilnamečio vaiko laikina gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove, motyvuojant tuo, kad mažametis šalių vaikas yra gimęs Lietuvoje, jo gyvenamoji vieta nuo (duomenys neskelbtini) deklaruota su jo motina – ieškove jai nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atsakovas yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir ieškovė turi pagrindą manyti, jog atsakovas gali be jos sutikimo išvežti vaiką į (duomenys neskelbtini). Atsakovas neskundė šios pirmosios instancijos teismo nutarties.
15. Atsakovas pirmosios instancijos teismui padavė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydamas nustatyti šalių nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su atsakovu. Šis atsakovo prašymas buvo atmestas, pirmosios instancijos teismui nurodžius, kad nėra duomenų apie atsiradusias naujas aplinkybes ar pasikeitusias aplinkybes, šalių vaikas yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, turi įprastą dienotvarkę, jo atskyrimas nuo motinos galbūt neigiamai paveiktų mažamečio vaiko psichologinę būseną, neatitiktų geriausių vaiko interesų apsaugos. Atsakovas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė remdamasis tik formalia Tarnybos išvada, neįvertinęs atsakovo nurodytų aplinkybių dėl jo atžvilgiu šalių mažamečio vaiko akivaizdoje ieškovės ir jos motinos naudoto fizinio smurto, nepagrindus, kodėl atsakovas negali rūpintis vaiku.
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Vadovaudamasis nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą, todėl keisti (net ir laikinai) vaiko įprastą aplinką galima tik konstatavus, kad vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas.
17. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovo atskirojo skundo argumentu, kad šalių nepilnamečio vaiko laikina gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su atsakovu dėl atsakovo atžvilgiu šalių mažamečio vaiko akivaizdoje ieškovės ir jos motinos naudoto fizinio smurto. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovo nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo aplinką, kurioje auga šalių mažametis vaikas, vertinti kaip nesaugią, nebeatitinkančią reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi. Byloje nesant duomenų, kad ieškovės elgesys šalių nepilnamečio vaiko atžvilgiu yra netinkamas, vien atsakovo objektyviais įrodymais nepagrįstas teiginys, jog atsakovo nurodomas ieškovės ir jos motinos smurtas prieš atsakovą vaiko akivaizdoje gali įtakoti vaiko psichologinę būseną, negali būti vertinamas kaip įrodantis būtinybę nustatyti šalių nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su atsakovu. Pažymėtina, kad dėl šalių konfliktiškų santykių ir priešingų interesų nagrinėjamoje byloje vien atsakovo paaiškinimai negali būti vertinami kaip objektyvūs įrodymai, pagrindžiantys jo nurodomas aplinkybes.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Tarnybos 2018 m. lapkričio 2 d. išvadoje nenurodytos aplinkybės, sudarančios prielaidas ieškovės elgesį šalių nepilnamečio vaiko atžvilgiu vertinti kaip netinkamą, priešingai, Tarnybos nuomone, šiuo metu nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nors atsakovas nurodo, kad Tarnybos išvada yra formali, parengta tik imituojant veiklą, tačiau nepateikia įrodymų, patvirtinančių tokius jo teiginius, taip pat įrodymų, paneigiančių išvadoje nurodytas aplinkybės. Dėl to apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo abejoti Tarnybos išvadoje nurodytomis aplinkybėmis. Tarnybos išvadoje yra pažymėta, kad nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių atsakovo teiginį, jog vaikui saugią aplinką gali užtikrinti tik atsakovas. Apsilankymų šalių gyvenamosiose vietose metu yra nustatyta, jog vaikui yra sudarytos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos. Šalims dėl galimo smurto vienas kito atžvilgiu, kurio liudininku galbūt tampa vaikas, yra paskirta atvejo vadyba ir sudarytas pagalbos šalių šeimai planas.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi nustačius šalių nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su ieškove, ieškovė netinkamai rūpinasi šalių nepilnamečio vaiko sveikata, jo auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, daro žalingą įtaką vaikui savo elgesiu ar kitaip neigiamai veikia vaiką. Byloje nesant tokių duomenų, atsakovo galimybių pasirūpinti šalių nepilnamečiu vaiku vertinimas nėra atliekamas, kadangi jis nesudarytų pagrindo pakeisti teismo procesinį sprendimą dėl laikinos šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tinkamai šalių nepilnamečiu vaiku besirūpinančia ieškove. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad atskirojo skundo argumentai dėl atsakovo, kaip tėvo, pareigų vykdymo tinkamumo nėra susiję su ieškovės galimybių užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas ir saugią aplinką šalių nepilnamečiam vaikui vertinimu, todėl atmestini kaip nepagrįsti.
20. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi nustatytą laikiną šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, kadangi šioje situacijoje prioritetas turi būti teikiamas šalių nepilnamečio vaiko interesus atitinkančios ir šiuo metu jam įprastos gyvenamosios vietos stabilumo užtikrinimui.
21. Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. nutartimi, iš dalies patenkinus atsakovo prašymą, taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nustatant laikiną atsakovo bendravimo su sūnumi L. N. tvarką: a) atsakovas bendrauja su vaiku vieną kartą per savaitę dvi dienas iš eilės su nakvyne, pasiimdamas vaiką pirmadienio 10 val. ir grąžindamas vaiką motinai trečiadienio 10 val. ir penktadienį nuo 10 val. iki 20 val.; atsakovas susitartu metu pasiima vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos ir pristato jį atgal; b) atsakovas bendrauja su vaiku vieną dieną savaitgalį, pasiimdamas jį kiekvieną šeštadienį nuo 10 val. ir grąžindamas motinai sekmadienį 10 val.; atsakovas nustatytu metu pasiima vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos ir pristato jį atgal; atsakovui negalint prižiūrėti vaiko nurodytu laiku, jis ne vėliau kaip iki penktadienio 15 val. informuoja ieškovę telefonu ir susitaria dėl kito bendravimo su vaiku laiko; c) ieškovei išvykus darbo reikalais, o atsakovui tuo metu nedirbant, atsakovas visą ieškovės išvykimo laikotarpį bendrauja su vaiku, t. y. vaikas gyvena pas atsakovą; d) kiekvienas iš tėvų (ieškovė, atsakovas) turi teisę pasimatyti su vaiku, kai vaikas yra pas kitą iš tėvų; kitas iš tėvų neturi teisės neleisti ar trukdyti vienam iš tėvų pasimatyti su vaiku; e) atsakovas pasiima vaiką bendravimui antrą šv. Velykų ir šv. Kalėdų dieną, taip pat Tėvo dienos, vaiko gimtadienio dienomis; vaiko gimtadienio dienos priskyrimas tėvams atliekamas rotacijos principu, pradedant nuo 2018 metų, kai vaikas gimtadienio dieną praleidžia su atsakovu; nurodytomis dienomis atsakovas sūnų pasiima 10 val. iš ieškovės gyvenamosios vietos ir iki 20 val. pristato atgal ieškovei; f) sūnus L. N. atsakovo atostogų metu nepertraukiamai bendrauja su tėvu 14 kalendorinių dienų iš eilės atsakovo pasirinktoje ir iš anksto su ieškove suderintoje vietoje; atsakovas su ieškove suderintu laiku paima sūnų iš ieškovės gyvenamosios vietos ir grąžina atgal; apie planuojamą atostogų laiką atsakovas informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš mėnesį iki atsakovo atostogų pradžios; g) ieškovė ir atsakovas užtikrina galimybę vaikui esant su vienu iš jų tuo metu paplitusiomis ir prieinamomis ryšio priemonėmis (balso ar vaizdo skambučiai, greitasis susirašinėjimas) susisiekti su kitu iš tėvų ir kitam iš tėvų susisiekti su sūnumi L. N.; h) į kitą miestą ar valstybę išvykti su vaiku L. N., iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-532-217/2018, neleidžiama, išskyrus, jei raštiškai sutinka ieškovė; i) atsakovas turi teisę lankyti vaiką ir bendrauti su juo ir kitomis dienomis, iš anksto suderinęs susitikimo laiką su ieškove; atsakovas taip pat turi teisę bendrauti su sūnumi ir ieškovės gyvenamojoje vietoje, jei vaikas serga; j) jeigu bet kuris iš tėvų planuoja pakeisti gyvenamąją vietą, jis (ji) privalo kaip įmanoma anksčiau, bet ne vėliau nei 7 dienos prieš išsikeliant iš esamos gyvenamosios vietos, apie tai informuoti kitą iš tėvų, nurodant naujos gyvenamosios vietos adresą bei kitus kontaktinius duomenis raštiškai.
22. Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartyje išaiškino, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėl bendravimo su vaiku tvarkos (i) punktas patikslina atsakovo bendravimo tvarką, numatytą punktuose (a), (b), ir (e), su vaiku ypatingu – vaiko ligos atveju, kad vaikui sergant ieškovė neturi pareigos perduoti vaiko atsakovui pagal (a), (b) ir (e) bendravimo tvarkos punktus, tačiau atsakovui turi būti leidžiama bendrauti su sergančiu vaiku ieškovės gyvenamojoje vietoje. Kauno apygardos teismas 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2038-324/2018 paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartį, nurodęs, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog, atsižvelgiant į vaiko amžių ir artimą (duomenys neskelbtini) vaiko ryšį su motina, tikėtina, jog ieškovė geriau gali pasirūpinti sergančiu vaiku (slauga). Taigi aplinkybė, kad būtent ieškovė turėtų rūpintis sergančiu šalių mažamečiu vaiku, yra nustatyta nurodytomis teismų nutartimis. Atsakovas nepateikė įrodymų apie ieškovės negebėjimą rūpintis sergančiu šalių mažamečiu vaiku, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo prašymą nustatyti, kad nepilnamečio vaiko L. N. ligos atveju su juo būna ir juo rūpinasi tas iš tėvų, su kuriuo vaikas turi būti pagal nustatytą bendravimo tvarką.
23. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad nebuvo nagrinėjamas atsakovo prašymas panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. nutarties rezoliucinės dalies „h“ papunktyje nurodytą sąlygą, jog „į kitą miestą išvykti su vaiku L. N., gim. (duomenys neskelbtini), iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-532-217/2018, neleidžiama, išskyrus, jei raštiškai sutinka ieškovė P. N.“. Pirmosios instancijos teismas atmetė šį atsakovo prašymą, motyvuodamas tuo, kad, esant šalių priešiškiems santykiams, panaikinus šią sąlygą, gali kilti naujų reikalavimų dėl bendravimo su vaiku. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiems pirmosios instancijos teismo argumentams, papildomai pažymėdamas, kad atsakovas niekaip nepagrindė poreikio išvykti su šalių mažamečiu vaiku į kitą miestą, negavus ieškovės sutikimo. Atsakovo argumentas, kad jis nori nuvykti į Kauną papramogauti su (duomenys neskelbtini) vaiku, nesudaro pagrindo spręsti apie atsakovo teisių ir laisvių ribojimą, nesant duomenų, ko konkrečiai jis negali nuveikti su šalių mažamečiu vaiku Jonavoje, kad dėl to reikia vykti į kitą miestą, kaip apskritai atsakovo nurodyta sąlyga apriboja atsakovo galimybę bendrauti su vaiku. Taip pat atsakovas nepateikė teismui duomenų, kad ieškovė nepagrįstai neduoda sutikimo atsakovui išvykti į kitą miestą su šalių nepilnamečiu vaiku. Atsakovui nepagrindus poreikio išvykti į kitą miestą su šalių mažamečiu vaiku, negavus ieškovės sutikimo, kaip nepagrįsti atmestini su tuo susiję atskirojo skundo argumentai.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje klausimai dėl nuolatinės šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su juo tvarkos patvirtinimo bus išspręsti teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus teismo sprendimą, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama išspręsti klausimus dėl laikinos šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų, laikinos vaiko bendravimo su vienu iš tėvų tvarkos patvirtinimo. Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, atsakovas atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.