- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-16
- Bylos Nr.
- 2S-824-896/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-02687-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Atsakovas
- Y. A. N., L. L.
- Ieškovas
- P. N.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Y. A. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1493-217/2019 pagal ieškovės P. N. ieškinį atsakovui Y. A. N. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu, atsakovo Y. A. N. priešieškinį ieškovei P. N., atsakovei L. L. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, turto padalijimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuria iš dalies tenkinant atsakovės pagal priešieškinį prašymą įpareigotas atsakovas per vieną mėnesį nuo nutarties įsiteisėjimo dienos išsikraustyti iš gyvenamųjų patalpų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės P. N. ieškinį atsakovui Y. A. N. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu, atsakovo Yvo A. N. priešieškinį ieškovei P. N., atsakovei L. L. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, turto padalijimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Atsiliepimas
2. Atsakovė L. L. atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad su priešieškinio reikalavimais nesutinka ir prašė atmesti priešieškinio reikalavimus pripažinti bendrąja jungtine Y. A. N. ir P. N. nuosavybe gyvenamąjį namą, esantį jos (L. L.) vardu registruotame žemės sklype (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei padalinti šį turtą Y. A. N. ir P. N. po ½ dalį su visa jame esančia įranga ir namų apyvokos daiktais kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Be to atsakovė prašė panaikinti laikinąsias apsaugos priemones - Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. nutarties dalį, kuria teismas iki teismo sprendimo priėmimo įpareigojo ieškovę P. N., gimusią (duomenys neskelbtini), ir trečiuosius asmenis netrukdyti atsakovui Y. A. N., gimusį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečiui, naudotis gyvenamąja patalpa, esančia adresu (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovą išsikraustyti iš gyvenamųjų patalpų per dvi savaites nuo nutarties įsigaliojimo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi atsakovės L. L. prašymą atmetė.
4. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovės L. L. skundą dėl 2018 m. lapkričio 27 d. nutarties, 2019 m. sausio 31 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – ieškovės P. N. ir trečiųjų asmenų įpareigojimą iki teismo sprendimo priėmimo netrukdyti atsakovui Y. A. N. naudotis gyvenamąja patalpa, esančia adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovės L. L. prašymą įpareigoti atsakovą Y. A. N. išsikraustyti iš gyvenamųjų patalpų per dvi savaites nuo nutarties įsigaliojimo perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 14 d. nutartimi atsakovės pagal priešieškinį L. L. prašymą įpareigoti atsakovą Y. A. N. išsikraustyti iš gyvenamųjų patalpų per dvi savaites nuo nutarties įsigaliojimo tenkino iš dalies, įpareigojo atsakovą per vieną mėnesį nuo nutarties įsiteisėjimo dienos išsikraustyti iš gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini).
6. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad gyvenamoji patalpa, esanti adresu (duomenys neskelbtini), teisiškai neįregistruota, atsakovo nuosavybės teisės nekilnojamajam daiktui neįrodytos, tarp atsakovo ir nekilnojamojo turto (sklypo) savininkės L. L. kyla nesutarimai ir konfliktai dėl naudojimosi šiuo nekilnojamuoju turtu, mokesčių nemokėjimo, vaizdo kamerų įrengimo, pas atsakovą atvykstančių svečių, atsakovo ketinimą nuomotis butą (duomenys neskelbtini), kur galėtų gyventi su sūnumi, jei teismas nustatytų vaiko laikinąją gyvenamąją vietą su juo, jo turtinę padėtį, darbo pobūdį leidžiantį susirasti kitą pasirinktą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) ir tai, kad jis yra užsienio valstybės pilietis, sprendė, jog šios aplinkybės niekaip neįtakoja jo padėties pablogėjimo (duomenys neskelbtini), nes iki šiolei jis čia gyvena ir dirba.
7. Spręsdamas dėl termino susirasti atsakovui kitą gyvenamąją vietą nustatymo teismas nurodė, kad turi būti įvertintos aplinkybės dėl jo galimybės per atitinkamą terminą susirasti kitą jam gyventi tinkamą patalpą. Todėl, atsižvelgdamas į atsakovo darbo pobūdį, Lietuvių valstybinės kalbos nemokėjimą, atsakovės prašomą nustatyti dviejų savaičių terminą išsikraustymui iš gyvenamųjų patalpų laikė per trumpu. Kadangi per tą laiką atsakovui reikia susirasti tinkamą būstą, jį apžiūrėti, suderinti galimos nuomos sąlygas, įforminti dokumentus ir atlikti jų vertimą, persikraustyti, o šiam dirbant, tai daryti galima tik su pertraukomis, laikė, kad atsakovui nustačius pernelyg trumpą terminą kitai gyvenamajai vietai (duomenys neskelbtini) susirasti, gali būti nepagrįstai pažeista jo teisė turėti jo poreikius ir galimybes atitinkantį gyvenamąjį būstą, bei vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, prašomą nustatyti dviejų savaičių terminą laikė per trumpu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį ir arba išspręsti klausimą iš esmės arba perduoti jį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde nurodo, kad atsakovui išsikraustymas iš ginčo namo lemia tai, kad jis turi susirasti būstą, kuris atitiktų sąlygas gyventi jo nepilnamečiam vaikui. Pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. nutartimi nustatytą laikinąją tvarką, vaikas būna su atsakovu nepertraukiamai nuo pirmadienio iki trečiadienio ryto, penktadienį iki šeštadienio ryto, taip pat gyvena pas atsakovą ir tuo metu, kai ieškovė išvyksta į komandiruotę, kuri paprastai trunka savaitę ar ilgiau. Tokia tvarka buvo vykdoma ir vaikas gyvendavo pas atsakovą. Pagal laikinąją atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, atsakovas negali išvykti iš (duomenys neskelbtini) be rašytinio ieškovės sutikimo. Objektyviai vertinant, (duomenys neskelbtini) nėra tinkamų butų nuomai, kadangi jie neatitinka minimalių reikalavimų. Dėl šios priežasties atsakovas nusprendė išsinuomoti butą artimiausiame mieste - (duomenys neskelbtini), kuriame yra didelė butų pasiūla, gera infrastruktūra, užtikrinanti vaiko poreikius. Atsakovas sudarė sutartį dėl buto nuomos, tačiau esant teismo nustatytai sąlygai, jog jis negali išvykti iš (duomenys neskelbtini) su vaiku, atsakovas kreipėsi į teismą su prašymu dėl šios sąlygos panaikinimo. Todėl, jeigu teismas nuspręstų, kad teismo nustatyta sąlyga, draudžianti atsakovui su vaiku judėti (duomenys neskelbtini) yra nekeičiama, jis atsidurtų paradoksalioje situacijoje - teismo nutartimi jam leidžiama bendrauti su vaiku jį pasiimant keletui dienų per savaitę, taip pat vaikui leidžiama nepertraukiamai gyventi pas atsakovą ieškovės komandiruočių metu, tačiau atsakovas iškeldintas iš šeimos gyvenamosios vietos, o atsakovui teismo nustatytoje teritorijoje Vaiko interesus atitinkančių gyvenamųjų vietų nėra. Net nevertinant to, kad draudimas su vaiku išvykti iš (duomenys neskelbtini) yra atsakovo ir vaiko teisių pažeidimas, atsakovui faktiškai būtų apribotos teisės bendrauti su vaiku, nors formaliai tokią teisę jis ir turėtų. Todėl teismas, nuspręsdamas įpareigoti atsakovą išsikraustyti iš šeimos gyvenamosios vietos, turėjo įvertinti šias aplinkybes ir nustatyti atsakovo teisę toliau bendrauti su vaiku užtikrinančią įpareigojimo išsikelti iš šeimos gyvenamosios patalpos tvarką. Akivaizdu, kad esamas įpareigojimas išsikraustyti iš ginčo namo neužtikrina atsakovo teisių toliau nepertraukiamai bendrauti su vaiku ir taip pažeidžia ir vaiko teisę bendrauti su tėvu.
Atsiliepimas
9. Ieškovė P. N. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovo Y. A. N. atskirąjį skundą ir palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį. Atsiliepime nurodo, kad su atsakovo pateiktu atskiruoju skundu nesutinka, kadangi ruošiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, atskirajame skunde nurodytos aplinkybės yra iš esmės pasikeitusios ir neaktualios. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 5 d. nutartimi tenkino atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, pakeitė Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. nutartimi nustatytą atsakovo Y. A. N. bendravimo sąlygą, kuria draudžiama išvykti su vaiku L. N. iš (duomenys neskelbtini) be rašytinio ieškovės P. N. sutikimo, nustatant, kad – Y. A. N. turi teisę jam skirtu laiku bendrauti su vaiku nuolat, su vaiku L. N. būti (duomenys neskelbtini), o taip pat ir bet kur kitur (duomenys neskelbtini), apie tokią išvyką iš (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) iš anksto pranešant P. N.. Šios nutarties priėmimą sąlygojo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikta išvada dėl buities sąlygų, kurioje nurodyta, kad atsakovas turi sąlygas svečiuotis sūnui L. N., tačiau jis turi užtikrinti nuolatinę vaiko priežiūrą naudojantis laiptais į antrą aukštą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas iš dalies tenkindamas atsakovės pagal priešieškinį prašymą dėl termino nustatymo atsakovui išsikraustyti iš gyvenamųjų patalpų, įpareigojo atsakovą tai padaryti per vieną mėnesį nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama ieškovės P. N. atsakovui Y. A. N. santuokos nutraukimo byla, kurioje sprendžiami ir kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai. Atsakovė L. L. pateikė byloje atsiliepimą į atsakovo priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, turto padalijimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, kuriame nurodė, jog su priešieškinio reikalavimais nesutinka ir prašė atmesti priešieškinio reikalavimus pripažinti bendrąja jungtine Y. A. N. ir P. N. nuosavybe gyvenamąjį namą, esantį jos (L. L.) vardu registruotame žemės sklype (duomenys neskelbtini), bei padalinti šį turtą Y. A. N. ir P. N. po ½ dalį su visa jame esančia įranga ir namų apyvokos daiktais, o taip pat panaikinti laikinąsias apsaugos priemones - Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. nutarties dalį, kuria teismas iki teismo sprendimo priėmimo įpareigojo ieškovę P. N. ir trečiuosius asmenis netrukdyti atsakovui Y. A. N. naudotis gyvenamąja patalpa, esančia adresu (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovą išsikraustyti iš gyvenamųjų patalpų per dvi savaites nuo nutarties įsigaliojimo. Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi atsakovės L. L. prašymą atmetė. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovės L. L. atskirąjį skundą dėl 2018 m. lapkričio 27 d. nutarties, 2019 m. sausio 31 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – ieškovės P. N. ir trečiųjų asmenų įpareigojimą iki teismo sprendimo priėmimo netrukdyti atsakovui Y. A. N. naudotis gyvenamąja patalpa, esančia adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovės L. L. prašymą įpareigoti atsakovą Y. A. N. išsikraustyti iš gyvenamųjų patalpų per dvi savaites nuo nutarties įsigaliojimo perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 14 d. nutartimi iš dalies tenkino atsakovės pagal priešieškinį L. L. prašymą ir įpareigojo atsakovą Y. A. N. per vieną mėnesį nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos išsikraustyti iš ginčo gyvenamųjų patalpų. A. Y. A. N. nesutikdamas su šia teismo nutartimi dėl jos pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, jog ši teismo nutartis pažeidžia jo teisę bendrauti su vaiku ir vaiko teisę bendrauti su tėvu, kadangi teismas, spręsdamas dėl įpareigojimo atsakovui išsikelti iš šeimos gyvenamosios patalpos, nenustatė atsakovui termino gyvenamajai vietai susirasti, neįpareigojo vaiko teises prižiūrinčios institucijos patikrinti atsakovo nurodytos gyvenamosios vietos ir nustačius, kad ji atitinka vaiko interesus, išspręsti ir teismo draudimo atsakovui su vaiku išvykti iš (duomenys neskelbtini) panaikinimo klausimą, kartu nustatant terminą išsikelti iš šeimos gyvenamosios patalpos.
13. Apeliacinės instancijos teismas atsakovo atskirojo skundo pagrįstumą nagrinėja pagal šiuo metu byloje ir teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenis. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad byloje esantys duomenys leidžia teigti, kad tarp bylos šalių yra kilęs konfliktas dėl ginčo nekilnojamojo turto. Todėl pažymi, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl įpareigojimo atsakovui išsikelti iš gyvenamojo būsto termino nustatymo, būtina atsižvelgti ne tik į atsakovo Y. A. N., bet ir į kitų byloje dalyvaujančių asmenų, tame tarpe ir mažamečio vaiko interesus. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovo prašymas dėl termino išsikraustyti iš gyvenamųjų patalpų nustatymo sprendžiamas antrą kartą. Taip pat iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 5 d. nutartimi tenkino atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, pakeitė Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. nutartimi nustatytą atsakovo Y. A. N. bendravimo sąlygą, kuria draudžiama atsakovui išvykti su vaiku L. N. iš (duomenys neskelbtini) be rašytinio ieškovės P. N. sutikimo, nustatant, kad – Y. A. N. turi teisę jam skirtu laiku bendrauti su vaiku nuolat, su vaiku L. N. būti (duomenys neskelbtini), o taip pat ir bet kur kitur (duomenys neskelbtini), apie tokią išvyką iš (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) iš anksto pranešant P. N.. Ši nutartis nėra įsiteisėjusi, kadangi P. N. dėl jos pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo iš dalies pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartį papildant 2018 m. sausio 19 d. nutartimi nustatytą atsakovo Yvo A. N. bendravimo su vaiku tvarką, tačiau atskirajame skunde nereiškia jokių prieštaravimų dėl Kauno apylinkės teismo skundžiama nutartimi nustatytos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, kuria atsakovui suteikta teisė bendrauti su vaiku nuolat būnant ne tik (duomenys neskelbtini) bet ir kur kitur (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į tai, kad dar kartą patenkinus atsakovo prašymą būtų pažeisti lygiateisiškumo bei interesų pusiausvyros principai, ieškovės, mažamečio vaiko bei atsakovės L. L. teisės ir teisėti interesai, o privatus atsakovo interesas būtų nepagrįstai suabsoliutintas, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog termino atsakovui išsikraustyti iš gyvenamojo namo, esančio atsakovės L. L. vardu registruotame žemės sklype, pratęsimas reikštų pažeidimo toleravimą, konfliktų tęstinumą. Nurodytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, turėjo nustatyti atsakovui terminą gyvenamajai vietai susirasti, esant poreikiui įpareigoti vaiko teises prižiūrinčią instituciją patikrinti atsakovo nurodytą gyvenamąją vietą bei išspręsti teismo draudimo atsakovui su vaiku išvykti iš (duomenys neskelbtini) panaikinimo klausimą, nesudaro apeliacinės instancijos teismui pagrindo daryti priešingų išvadų, nei padarė pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį, kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių visuma pagrindžia skundžiamos nutarties teisėtumą.
14. Apeliantas nurodydamas, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, yra pažeidžiami jo ir mažamečio vaiko interesai, šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas dėjo visas įmanomas pastangas susirasti gyvenamąjį būstą ir ne nuo jo valios priklausančių priežasčių jam to padaryti nepavyko, nepateikė, todėl pagrindo naikinti pagrįstą ir teisėtą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacinės instancijos teismas neturi.
15. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai išaiškino ir pritaikė procesinės teisės normas, dėl ko priėmė teisiškai pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.