- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-05-18
- Bylos Nr.
- 3K-3-314/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualdas Čaika (pirm.), Juozas Šerkšnas, Pranas Žeimys (pran.)
- Pareiškėjas
- D. P.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas) Juozo Šerkšno ir Prano Žeimio (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolio M. A. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 3 d. nutarties ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. P. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui M. A., P. P., R. O. ir R. S. dėl neteisėtų antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja D. P. nurodė, kad su suinteresuotu asmeniu P. P. susituokė 1982 m. rugpjūčio 7 d. Santuoka nėra nutraukta. 2005 m. rugsėjo 19 d. jai tapo žinoma, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 25 d. sprendimu iš P. P. yra priteista 16 800 Lt skola, palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos kreditoriaus R. O. naudai, o 2005 m. birželio 14 d. sprendimu - 52 000 Lt skola, 43 000 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2004 m. balandžio 1 d. iki 2005 m. gegužės 31 d., palūkanos ir teismo išlaidos kreditoriaus R. S. naudai. Apie tai, kad P. P. yra pasiskolinęs pinigines sumas iš trečiųjų asmenų ir kad yra priimti teismo sprendimai dėl skolų priteisimo, ji sužinojo tik pradėjusi aiškintis, dėl kokių priežasčių yra paskelbta apie jos ir P. P. turto (buto ir namų valdos) pardavimą iš varžytynių. 2005 m. rugsėjo 6 d. ji kreipėsi į antstolį M. A., kuris išdavė jai teismo vykdomojo rašto ir įsakymo kopijas. Paskolų sutartis P. P. sudarė be jos sutikimo, P. P. suteiktos paskolos buvo panaudotos ne šeimos interesais, pačių kreditorių ji nebuvo įtraukta į bylinėjimosi procesą, o minėtuose teismo sprendimuose nurodyta, kad pinigai priteisiami tik iš P. P., todėl, pareiškėjos teigimu, ji neturi atsakyti savo turto dalimi pagal P. P. prievoles (CK 3.92 straipsnis, 3.109 straipsnio 3 dalis, 3.112 straipsnis). Parduodamas iš varžytynių turtas – trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir pastatas-gyvenamasis namas, du ūkiniai pastatai bei žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), – yra įregistruotas P. P. vardu, tačiau šis turtas yra įgytas santuokoje, todėl yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Tokiomis aplinkybėmis antstolis M. A. areštavo ir pardavinėja turtą, kuris yra ne tik skolininko P. Pakėno nuosavybė, bet realizuoja ir turto dalį asmens, kuris pagal P. P. prievoles nėra atsakingas. CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojams, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Tik įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrąja nuosavybe esančio turto skolininko turto dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjos teigimu, antstolis M. A., neinformuodamas nei jos (skolininko P. P. bendraturtės), nei kreditorių apie būtinybę kreiptis į teismą, kad būtų nustatyta skolininko P. P. turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, daro trunkamąjį teisės pažeidimą, o turto varžytynės, neįvykdžius CPK 667 straipsnio reikalavimų, yra paskelbtos ir vykdomos neteisėtai, todėl turi būti nutrauktos. Pareiškėja prašė teismo pripažinti antstolio M. A. 2005 m. spalio 3 d. 9 val. paskelbtas P. P. trijų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynes ir 2005 m. spalio 3 d. 9 val. 30 min. paskelbtas P. P. pastato-gyvenamojo namo, dviejų ūkinių pastatų, žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), antrąsias varžytynes neteisėtomis bei įpareigoti antstolį M. A. įvykdyti CPK 667 straipsnyje nustatytus veiksmus – pasiūlyti išieškotojams ir bendrosios nuosavybės dalyviams kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko P. P. turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2005 m. spalio 3 d. nutartimi skundą patenkino. Antstolio M. A. paskelbtas P. P. trijų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynes ir paskelbtas P. P. pastato-gyvenamojo namo, dviejų ūkinių pastatų, žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), antrąsias varžytynes pripažino neteisėtomis. Įpareigojo antstolį M. A. įvykdyti CPK 667 straipsnyje numatytus veiksmus ir pasiūlyti proceso dalyviams kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Teismas sprendė, jog antstolis turėjo nustatyti, ar tai asmeninė ar bendra su kitais asmenimis skolininko P. P. nuosavybė, ir, paaiškėjus, jog tai bendra su kitais asmenimis nuosavybė, – pasiūlyti išieškotojui ar bendrosios nuosavybės dalyviams kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo (CPK 667 straipsnis). Solidarioji sutuoktinių atsakomybė, jeigu vienas jų ima paskolą be kito sutuoktinio žinios ir gautos paskolos nepanaudoja šeimos reikalams, teismo nuomone, neatsiranda (CK 3.109 straipsnio 3 dalis, 312 straipsnis). Duomenų, kad P. P. skolinosi su pareiškėjos D. P. žinia ar sutikimu, bylose nėra. Ši aplinkybė nebuvo nustatinėjama ir pareiškėja į teismo procesus nebuvo įtraukta.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. lapkričio 2 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 3 d. nutartį paliko nepakeistą, suinteresuoto asmens antstolio M. A. atskirąjį skundą atmetė. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendrojo sutuoktinių turto, ar iš asmeninio skolininko turto. Tuo atveju, kai išieškojimas yra vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, skolininkui priklausančios turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalies nustatymo procedūros atlikti nereikia, tačiau, jei išieškojimas pagal skolininko prievolę vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. Bendrosios prievolės yra tokios, kurias įgyja abu sutuoktiniai dažniausiai šeimos interesams (CK 3.109 straipsnis). Asmuo, neigiantis sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją, privalo įrodyti, kad ginčo turtas nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgusi į tai, kad nagrinėjamoje byloje antstolis ir suinteresuoti asmenys nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog paskelbtas parduoti iš varžytynių turtas (trijų kambarių butas ir namų valda) nėra bendroji jungtinė sutuoktinių D. ir P. P. nuosavybė, o yra asmeninė P. P. nuosavybė, į kurią galima nukreipti išieškojimą, taip pat į tai, kad byloje nėra įrodyta, jog kreditoriai R. O. ir R. S. paskolas P. P. suteikė esant jo sutuoktinės D. P. sutikimui, arba kad vėliau D. P. šiuos sandorius patvirtino, arba kad suteiktos paskolos buvo paimtos D. ir P. P. šeimos poreikiams ar panaudotos jų interesais, kolegija darė išvadą, kad skolos yra susijusios tik su P. P., todėl nukreipti išieškojimą į bendrąją sutuoktinių nuosavybę nebuvo pakankamo pagrindo. Kadangi išieškojimas pagal skolininko P. P. prievoles, kolegijos vertinimu, vykdytinas iš jo asmeninio turto, antstolis turėjo nustatyti šio skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka ir tik iš jos vykdyti išieškojimą. Aplinkybę, kad pasiskolintas sumas panaudojo ne šeimos reikalais, patvirtino ir pats P. P., pinigines sumas teismas priteisė tik iš P. P., išduotame vykdomajame rašte skolininku nurodytas taip pat tik P. P. Šių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija pripažino antstolį turėjus pakankamą duomenų išsiaiškinti, ar išieškojimas vykdytinas iš bendrojo sutuoktinių D. ir P. P., ar tik iš asmeninio skolininko P. P. turto.
III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo antstolis M. A. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 3 d. nutartį ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą pareiškėjos D. P. skundą atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tuo, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė sutuoktinių turto teisinį režimą bei sutuoktinių atsakomybę pagal vieno iš jų vardu ir santuokos metu atsiradusias prievoles reglamentuojančias materialinės teisės normas (CK 3.81, 3.92 straipsnius, 3.109 straipsnio 3 dalį ir 3.114 straipsnio 1 dalį), todėl nepagrįstai sprendė, kad skola, atsiradusi santuokos metu, nėra bendra sutuoktinių skola, nebent kreditorius įrodytų, kad prievolė atsirado šeimos interesais. Kasatoriaus teigimu, prievolės, įgytos santuokos metu, laikytinos bendromis sutuoktinių prievolėmis. Sutuoktinis (o ne kreditorius), nesutinkantis su šia prezumpcija, turėtų ją paneigti, įrodydamas CK 3.109 straipsnio 3 dalyje numatytų aplinkybių buvimą. Paskolos sandoriui sudaryti rašytinis kito sutuoktinio sutikimas nėra reikalingas, todėl preziumuotina, kad paskolos sandoris, sudarytas santuokos metu, yra sudarytas su kito sutuoktinio sutikimu (CK 3.92 straipsnis). Aplinkybių, preziumuojamų pagal įstatymus ir nepaneigtų bendra tvarka, nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis), todėl bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nurodė, kad antstolis turėjo įrodinėti, jog paskolas buvo paimtos su D. P. sutikimus arba be jos sutikimo. Be to, teismai nepagrįstai motyvavo, jog D. P. nėra atsakinga ir dėl to, kad vykdomieji dokumentai yra išduoti P. P. vardu. Tuo atveju, kai prievolė yra solidari, nesvarbu, kurio iš skolininkų vardu yra išduoti vykdomieji dokumentai (CK 6.14 straipsnio 1 dalis). Taigi, preziumuojant, kad tiek turtas, tiek prievolės yra bendros, išieškojimo nukreipimas į bendrą sutuoktinių turtą laikytinas teisėtu, nes bendros sutuoktinių prievolės vykdomos iš bendro turto ir jo dalinti pagal CPK 667 straipsnį nereikia.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėja D. P. prašo skundžiamas teismų nutartis palikti nepakeistas, kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime pareiškėja nurodo, kad solidarioji skolininkų atsakomybė nėra preziumuojama (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Ji nėra davusi P. P. sutikimo dėl paskolų paėmimo, taip pat nėra pritarusi jo sudarytiems sandoriams. Be to, pinigų sumos yra priteistos ne iš jų abiejų, o tik iš P. P., teismo sprendimuose nenurodyta, kad prievolė pagal P. P. sudarytus sandorius yra solidari, kad paskolos paimtos su jos (pareiškėjos) sutikimu, kad vėliau ji šiuos sandorius patvirtino arba kad paskolos panaudotos šeimos interesams. Kadangi įstatymais sutuoktinių atsakomybė pagal paskolos sandorį nėra preziumuojama, tik teisminio nagrinėjimo metu, kai yra prašoma priteisti konkrečią pinigų sumą iš vieno sutuoktinio, galima aiškintis, ar pagal paskolos sandorį atsako abu sutuoktiniai, ar tik vienas iš jų. Tik teismui sprendime nustačius, kad paskola yra paimta su kito sutuoktinio žinia ir panaudota šeimos interesams (CK 3.109 straipsnio 3 dalis), galimas išieškojimas iš bendro sutuoktinių turto. Esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui priteisti skolą iš vieno iš sutuoktinių, vykdymo procese įrodinėti, kad pagal šį teismo sprendimą atsakingas ir sprendime nenurodytas asmuo – kitas sutuoktinis, negalima.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės
Pareiškėja D. P. ir suinteresuotas asmuo P. P. susituokė 1982 m. rugpjūčio 7 d. Santuoka nėra nutraukta. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2005 m. kovo 25 d. sprendimu priteisė iš P. P. 16 800 Lt skolą, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas kreditoriaus R. O. naudai, o 2005 m. birželio 14 d. sprendimu – 52 000 Lt skolą, 43 000 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2004 m. balandžio 1 d. iki 2005 m. gegužės 31 d., palūkanas ir teismo išlaidas kreditoriaus R. S. naudai. Išduotame vykdomajame rašte skolininku nurodytas tik P. P.. Antstolis M. A., vykdydamas Panevėžio miesto apylinkės teismo vykdomuosius dokumentus dėl skolų iš skolininko P. P. kreditorių R. O. ir R. S. naudai išieškojimo, areštavo D. P. ir P. P. santuokos metu įgytą ir P. P. vardu įregistruotą turtą (trijų kambarių butą ir namų valdą) bei paskelbė jo pardavimą iš varžytynių. Skolininko P. P. turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje numatyta tvarka nebuvo nustatyta.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad pagal įstatymą kasacinis teismas sprendžia ir analizuoja teisės, o ne fakto klausimus. Tikrindamas skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumą, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų bylos aplinkybių. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kuriais keliami teisės klausimai.
Vykdant teismo sprendimus, privaloma griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismų sprendimų vykdymo tvarkos kad nebūtų pažeistos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Dėl nurodytų aplinkybių teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą.
CPK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje.
Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį režimą reglamentuoja tik CK Trečiosios knygos normos. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis būtų sudarę vedybų sutartį, todėl jų turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Pagal CK Trečiosios knygos trečiojo skirsnio VII skyriaus nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles, galimos įvairios sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles modifikacijos. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo, prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinų turto (CK 3.109 straipsnis), iš asmeninio sutuoktinio turto, o jeigu asmeninio turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti, išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnis), iš asmeninio sutuoktinių turto, kai abu sutuoktiniai yra solidarūs skolininkai, o kreditorių reikalavimams patenkinti bendro sutuoktinių turto nepakanka (CK 3.113 straipsnis). Iš to darytina išvada, kad kreditorinės prievolės atsiradimo pagrindas yra esminis, nustatant prievolės subjektus ir jos dydį. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas ar abu sutuoktiniai, nes tai atitinkamai nulemia išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą – į vieno sutuoktinio asmeninį turtą, į jo dalį bendrame sutuoktinių turte ar į bendrą sutuoktinių turtą, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda abiems sutuoktiniams. Pagal CK 3.92 straipsnio 3 dalį galioja prezumpcija, kad sutuoktinis sudaro sandorius su kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Kol ši prezumpcija nepaneigta, vieno sutuoktinio iniciatyva įgyta prievolė bus laikoma bendra sutuoktinių prievole. Pareiškėja, šioje byloje skųsdama antstolio veiksmus, šios prezumpcijos nepaneigė.
Bylą nagrinėję teismai, remdamiesi aplinkybėmis, jog pinigų sumos yra priteistos tik iš vieno P. P., jog byloje neįrodyta, kad kreditoriai paskolas suteikė esant pareiškėjos sutikimui, kad pareiškėja šiuo sandorius vėliau patvirtino ir kad šie pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti, sprendė, kad nukreipti išieškojimą į bendrą sutuoktinių turtą nebuvo pagrindo. Teismų nuomone, išieškojimas pagal skolininko P. P. prievoles vykdytinos iš jo asmeninio turto, todėl antstolis turėjo nustatyti turto dalį bendrame sutuoktinių turte CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka ir tik iš jos vykdyti išieškojimą.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija su šią bylą nagrinėjusių teismų išvadomis nesutinka. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal teisinę prievolės prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civ. bylose Nr. 3K-3-383/2005, kat. 75.7; 128.11; Nr. 3K-3-484/2005, kat. 129.19.2; Nr. 3K-3-35/2006, kat. 75.7; 129.17. Tuo atveju, kai suma priteista iš vieno sutuoktinio, bet išieškojimas vykdomas iš sutuoktinių bendro turto pagal sutuoktinių solidarią prievolę (pvz., CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1-6 punktai, 2 dalis), tai skolininkui priklausančios turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalies nustatymo procedūros (nustatytos CPK 667 straipsnyje) nereikia atlikti. Teismai, padarydami išvadą, kad paskolos nebuvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, vadovavosi tik sutuoktinių teiginiais. Kreditoriai šiuo svarbiu klausimu nepasisakė, o teismai šios aplinkybės reikiamai neištyrė. Nenustačius prievolės pobūdžio ir jos atsiradimo pagrindo, negalima nustatyti vienas ar abu sutuoktiniai yra atsakingi pagal vieno iš sutuoktinių vardu sudarytą sutartį.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK normas, reglamentuojančias išieškojimo nukreipimą į turtą, jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, ir šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtų nutarčių priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kadangi šie proceso teisės normų pažeidimai yra esminiai ir jie negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, teismų nutarys naikintinos ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 ir 362 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 3 d. nutartį ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.