Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.4; 2.4.2.5; 2.4.2.9.1; 2.4.2.12.2; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21

2024 m. rugsėjo 18 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo) ir Birutės Simonaitienės, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų S. P., V. S., N. S., I. P., J. P., M. D., R. D., A. K., R. K., A. V., T. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. Š. ir R. Š. ieškinį atsakovams V. S., N. S., I. P. (I. P.), J. P., S. P., M. D., R. D., A. K., R. K., A. V., T. M. dėl valdymo pažeidimų pašalinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, K. I., N. Š. (dabar – K.), M. M., A. M., E. M., V. Š., L. Š., V. K., D. M., P. M.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. Š. ir R. Š. ieškiniu prašė įpareigoti atsakovus solidariai per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos užtikrinti, kad lietaus nuotekos iš atsakovų žemės sklype, adresu N. K., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio lietaus nuotekų šulinio ir automobilių stovėjimo aikštelės netekėtų į ieškovų žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nustatyti 50 Eur dydžio baudą už kiekvieną šio įpareigojimo nevykdymo dieną; iš atsakovų lygiomis dalimis priteisti ieškovui pastarojo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovai yra žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkai. Žemės sklypas kampu ribojasi su atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini). Į ieškovų žemės sklypą iš atsakovų žemės sklypo teka nuo atsakovų daugiabučio stogo ir kiemo surenkamas lietaus vanduo, kartu plaudamas atsakovų automobilių stovėjimo aikštelėje kenksmingas medžiagas, statybines atliekas. Atsakovų sklype įrengtas nuotekų šulinys nėra prijungtas į bendrą paviršinių nuotekų surinkimo sistemą, todėl, jam persipildžius, vanduo teka į ieškovų žemės sklypą. Ieškovai nuo 2021 metų kelia atsakovams pretenzijas ir reikalauja susitvarkyti nuotekų šalinimą. Ieškovai šiuo klausimu kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, Aplinkos apsaugos departamentą, policiją, teikė atsakovams 2023 m. gegužės 3 d. pretenziją. Atsakovai nurodė, kad bando savo buitinių ir lietaus nuotekų trasas įteisinti per kaimyninį žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), bei prisijungti į šiame žemės sklype esantį lietaus nuotekų šulinį, tačiau pastarojo žemės sklypo savininkė su tokių inžinerinių tinklų ir jiems aptarnauti reikalingų servitutų nustatymu jos žemės sklype sutiktų tik gavusi piniginę kompensaciją, kurios dydis atsakovams nepriimtinas, be to, žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkė nesutinka pasirašyti geodezinių matavimų plano. Dėl atsakovų neveikimo ieškovai patiria nepatogumus bei žalą. Nuo iš atsakovų sklypo atitekėjusio vandens supuvo ieškovų sklype augę apie 15 medžių, gadinamas ieškovų šiltnamis, juo naudotis nėra galimybės, nes jame auganti augalija, dėl vandens pertekliaus pelija. Kai kuriais laikotarpiais netgi trys arai ieškovų sklypo ploto būna apsemti, todėl ieškovai negali žemės pilnai panaudoti savo reikmėms. Ieškovai pažymi, kad atsakovai turėtų būti įpareigotini užtikrinti daromo ieškovų teisių pažeidimo pašalinimą, t. y. kad lietaus nuotekos netekėtų į ieškovų žemės sklypą. Kadangi tai padaryti gali tik atsakovai, ieškovai taip pat prašo nustatyti 50 Eur dydžio baudą už kiekvieną lietaus nuotekų vandens tekėjimo iš atsakovų perpildyto šulinio į ieškovų žemės sklypą dieną.

3. Atsakovai V. S., N. S., S. P., I. P., J. P., M. D., R. D., A. K., R. K., A. V., T. M. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Gyvenamųjų namų, esančių žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), savininkai butus iš statytojų įsigijo 85 proc. baigtumu, sąžiningai tikėdami, kad pilnam statinių pridavimui ir įregistravimui valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centras 100 proc. baigtumu jiems tereikia užbaigti visus patalpų įrengimo (apdailos) ir gerbūvio sutvarkymo darbus. Priduodami užbaigtus statinius atsakovai sužinojo, kad visos inžinerinės komunikacijos (vandentiekio, buitinių nuotekų šalinimo, paviršinio vandens (lietaus) nuotekų šalinimo), kurios turi būti priduotos atskirai, nėra priduotos, o kai kurios, kaip lietaus nuotekų šalinimo, ir neužbaigtos įrengti – įrengtas tik lietaus nuotekų surinkimo šulinys žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nepajungtas į žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), pagal projektą jau įrengtą lietaus nuotekų šulinį, kuris vamzdynais sujungtas su miesto lietaus nuotekų šalinimo magistraliniais tinklais. Bandant įteisinti per kaimyninį žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), einančias tiek buitinių nuotekų, tiek lietaus nuotekų trasas, bei pasijungti į lietaus nuotekų šulinį, adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamųjų namų žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), savininkai sužinojo, kad rašytinius sutikimus atlikti šiuos veiksmus (įrengti inžinerines komunikacijas kaimyniniame žemės sklype (duomenys neskelbtini),) davęs V. Ž. šį sklypą pardavė, o naujoji šio sklypo savininkė K. I. su tokių inžinerinių tinklų ir jiems aptarnauti reikalingų servitutų buvimu jos sklype sutiktų tik gavusi piniginę kompensaciją bei įvykdžius kitas jos keliamas sąlygas. Mano, kad baudos nustatymas neturėtų vykdytinumo savybės, nes kiekvienu konkrečiu atveju turėtų būti sprendžiamas klausimas, ar atsakovams neįvykdžius įpareigojimo vanduo teka ar neteka iš atsakovų žemės sklypo į ieškovų žemės sklypą ir ar yra pagrindas taikyti baudą už tą konkretų atvejį (dieną, kada tęsiamas ieškovų teisės pažeidimas).

4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, K. I. rašytiniuose paaiškinimuose prašė ginčą spręsti savo nuožiūra. Nurodė, kad ginčas yra todėl, kad lietaus vandenys, besikaupiantys atsakovų žemės sklype patenka į ieškovų žemės sklypą dėl neturėjimo kur nubėgti, nes atsakovai susiformavo savo žemės sklypo paviršių taip, kad nuolydis yra į ieškovams priklausantį žemės sklypą ir lietaus vanduo ten teka savaime, t. y. atsakovai savo žemės sklype nėra įrengę lietaus nuotekų surinkimo sistemos, šalinančios lietaus vandenys į centralizuotus miesto tinklus. Atsakovai atsiliepime nepagrįstai nurodo, kad tokie lietaus nuotekų tinklai buvo suprojektuoti K. I. priklausančiame žemės sklype projektu ir tam buvo gautas ne tik V. Ž. sutikimas, bet ir statybos leidimas. Atsakovų minimu statybos projektu buvo suprojektuoti, adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklype trys dvibučiai gyvenamieji namai ir buitinių, o ne lietaus nuotekų šalinimo tinklai. Derybos dėl servituto nusistatymo notariniu sandoriu buvo dėl buitinių nuotekų šalinimo tinklo įrengimo ir įteisinimo, nustatant (duomenys neskelbtini) žemės sklype minėtą servitutą, tačiau jos pasibaigė teisminiu ginču kitoje civilinėje byloje. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl naujų lietaus tinklų tiesimo, kuriam projektas nėra pradėtas rengti ir nėra išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Visi centralizuoti miesto inžineriniai tinklai yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, t. y. šalia atsakovams priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). Dėl neaiškių priežasčių atsakovai nenori jungtis prie centralizuotų miesto inžinerinių tinklų, esančių šalia ((duomenys neskelbtini) gatvėje), ir atsiliepime nurodo, kad jie siekia jungtis prie (duomenys neskelbtini) gatvėje esančių inžinerinių tinklų. Atsakovai be jokių pateisinančių priežasčių pažeidžia ieškovų nuosavybės teises, teisės aktais draudžiamu būdu šalindami nuo savo žemės sklypo paviršiaus lietaus vandens perteklių į gretimą (ieškovų) žemės sklypą.

5. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, M. M., A. M., V. Š., L. Š., N. K., V. K., D. M. ir P. M. atsiliepime į ieškinį prašė ieškovų D. Š. ir R. Š. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti iš ieškovų D. Š. ir R. Š. trečiųjų asmenų V. Š., L. Š., N. K., V. K., A. M., D. M., P. M., M. M. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovai, įsigiję nebaigtos statybos kotedžus, įsipareigojo pabaigti jų statybą. Tretieji asmenys tokių įsipareigojimų už atsakovus nėra prisiėmę. Byloje nėra pagrindžiančių duomenų, kad ieškovų žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), susikaupiantis vanduo būtent susikaupia nuo lietaus vandens galimai patenkančio iš žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Geografiškai ieškovų žemės sklypas yra pakalnėje, o tuo tarpu atsakovų žemės sklypas ir kiti žemės sklypai yra aukščiau, todėl lietaus vanduo suteka į ieškovų žemės sklypą. Ieškovai savo žemės sklype nėra įsirengę drenažų, todėl lietaus vanduo iš aukščiau esančių sklypų suteka į ieškovų sklypą. Nesant sklype tinkamai suformuoto reljefo (nuolydžio) visas gruntinis vanduo susikaupia žemiausioje ieškovų sklypo vietoje ir ten laikosi. Jeigu ieškovų žemės sklypas būtų tinkamai suformuotas vanduo sklype nesikauptų. Greta esančiame kaimyniniame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), lietaus vanduo nesikaupia, nors atsakovų žemės sklypas būtent ribojasi su šiuo sklypu. Galimas atvejis, jog žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), yra aukščiau nei ieškovų žemės sklypas, dėl ko lietaus vanduo patenka į ieškovų žemės sklypą ir jame nusistovi. Taip pat galimas atvejis, jog žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkai yra tinkamai sutvarkę savo sklype drenažo sistemą. Byloje nėra vienareikšmių duomenų, kad dėl ieškovų sklype susikaupiančio lietaus vandens yra kalti atsakovai, kad būtent ieškovų žemės sklype lietaus vanduo kaupiasi nuo atsakovų žemės sklype susikaupiančio lietaus vandens. Atsakovų žemės sklype pagal projektą, kuriam išduotas statybos leidimas, lietaus nuotekos nebuvo suprojektuotos nuvesti į centralizuotus miesto tinklus. Kotedžų statybos projekte, kuriam išduotas statybos leidimas, buvo numatyta, kad lietaus nuotekos lietvamzdžiais nuvedamos ant žemės paviršiaus. Tretieji asmenys, atlikdami kotedžų statybos darbus, papildomai įrengė infiltracinį šulinį – talpą į kurią surenkamas lietaus vanduo ir kuris susigeria į gruntinius vandenis. Tikėtina, kad esant gausiam lietui, kuris yra neįprastas įprastoms gamtinėmis sąlygomis, šulinys persipildo ir šulinyje susikaupusio lietaus dalis nuteka paviršiniais vandenimis. Žemės sklypo savininkas turi surinkti jo žemės sklype iškrentantį lietaus vandenį esant įprastomis gyvenamosios vietos klimato juostai oro sąlygoms, tačiau ne esant nenumatytiems stichiniams reiškiniams (force majeure). Tokiu atveju lietaus vandens pratekėjimas į gretimą žemės sklypą neturėtų būti laikomas gretimo žemės sklypo savininko teisių pažeidimu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. birželio 11 d. sprendimu teismas ieškovų D. Š. ir R. Š. ieškinį tenkino; įpareigojo atsakovus V. S., N. S., I. P., J. P., S. P., M. D., R. D., A. K., R. K., A. V., T. M. solidariai per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos užtikrinti, kad lietaus nuotekos iš atsakovų žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), esančio lietaus nuotekų šulinio ir automobilių stovėjimo aikštelės netekėtų į ieškovams D. Š. ir R. Š. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); atsakovams V. S., N. S., I. P., J. P., S. P., M. D., R. D., A. K., R. K., A. V., T. M. teismo sprendime nustatytu terminu neįvykdžius teismo įpareigojimo, atsakovams solidariai skirti 50 Eur dydžio baudą už kiekvieną šio įpareigojimo nevykdymo dieną; priteisti ieškovams D. Š. ir R. Š. iš atsakovų V. S., N. S., I. P., J. P., S. P., M. D., R. D., A. K., R. K., A. V., T. M. lygiomis dalimis, t. y. po 560 Eur, bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; priteisti iš atsakovų V. S., N. S., I. P. (I. P.), J. P., S. P., M. D., R. D., A. K., R. K., A. V., T. M. lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno po 27,41 Eur, išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti valstybei.

7. Teismas pažymėjo, kad ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 0,1500 ha žemės sklypas su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Taigi pirmoji sąlyga, t. y. tai, kad ieškovai yra turto savininkai, nustatyta ir įrodyta. Teismas nustatė, kad ieškovams priklausantis žemės sklypas su statiniais kampu ribojasi su žemės sklypu su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovams. Teismas pažymėjo, kad atsakovai sutiko, kad lietaus nuotekų vanduo iš atsakovų žemės sklypo patenka į ieškovų žemės sklypą, taip pat kad paviršinių nuotekų sistema atsakovams priklausančiame žemės sklype nėra prijungta prie nuotekų sistemos ir sutvarkyta. Byloje pateiktas atsakovų atstovo 2023 m. gegužės 15 d. atsakymas į ieškovų 2023 m. gegužės 5 d. pretenziją, kuriame nurodyta, kad atsakovai atsiprašo dėl patiriamų nepatogumų ir patikina, jog dedamos pastangos, kad situacija kuo greičiau išsispręstų, nes tuo suinteresuoti patys gyventojai. Teismas įvertinęs duomenis nurodytus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. birželio 6 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini), Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. spalio 5 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. spalio 3 d. apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini), bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, padarė išvadą, jog byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), nėra įrengta paviršinių nuotekų sistema.

8. Teismas pažymėjo, kad iš byloje pateiktų fotonuotraukų ir vaizdo įrašo matyti, kad perpildytas šulinys, iš kurio vanduo bėga į ieškovų sklypą link šiltnamio ir patvoriu, jog ieškovų sklypas apsemtas, apsemti medžiai, vanduo netoli namo pamato. Teismas atkreipė dėmesį, jog tarp ieškovams ir atsakovams priklausančių žemės sklypų yra aukščių skirtumas, tačiau įvertino ir tai, kad ieškovai nuosavybės teise žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo 2013 m. rugpjūčio 20 d., 2016 m. rugpjūčio 29 d. baigta gyvenamojo namo statyba, tuo tarpu kotedžų statyba žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), pradėta vėliau, atitinkamai vėliau suformuota ir sutvarkyta šio žemės sklypo danga bei įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Teismas pažymėjo, tai, kad atsakovai pirko nebaigtą statybą, t. y. 85 procentų baigtumo, nepanaikina jų, kai savininkų atsakomybės už ieškovų teisių pažeidimą. Teismas pripažino, jog ieškovai įrodė ir antrąją sąlygą, būtiną reiškiant negatorinį ieškinį – savo teisių pažeidimą, o atsakovai nepateikė įrodymų, kad elgėsi teisėtai.

9. Teismas atsižvelgė, kad solidarioji atsakomybė atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Teismas nustatė, kad žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems atsakovams. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 4.75 straipsnio 1 dalį, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Ieškovų teisės pažeidžiamos dėl to, kad atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype su statiniais nėra įrengta paviršinių nuotekų sistema, atitinkanti teisės aktų reikalavimus. Teismas atkreipė dėmesį, kad tokia pareiga kyla visiems bendraturčiams, nepriklausomai nuo jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios turto dalies, todėl nėra galimybės nustatyti ir įvardinti, kuris vienas ar keli bendraturčiai turi pareigą sutvarkyti ir tinkamai įrengti paviršinių nuotekų sistemą. Teismas padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju prievolės dalykas yra nedalus ir atsakovai, kaip bendraturčiai, prieš ieškovus atsako solidariai.

10. Teismas nustatė, kad atsakovų lietaus nuotekų sistema (kiemo aikštelėje esantis šulinys) gali būti prijungta prie miesto centralizuotos nuotekų sistemos ne vienoje, o keliose vietose, taip pat yra galimų kitų techninių sprendimų, siekiant bent laikinai užtikrinti ieškovų teisių pažeidimo pašalinimą. Teismas vertino, jog atsižvelgiant į tai, kad galimi ne vienas lietaus nuotekų tvarkymo būdas, kurie skiriasi savo įgyvendinimo trukme, kaina ir pan., ieškovai neturi teisės, o taip pat ir pareigos, rasti ir pasiūlyti atsakovams tinkamą lietaus nuotekų tvarkymo būdą, todėl pripažintino, kad ieškovų reiškiamas reikalavimas suformuluotas tinkamai, aiškiai ir yra įgyvendinamas.

11. Teismas pripažino, kad ieškovų reiškiamas reikalavimas dėl valdymo pažeidimų pašalinimo pagrįstas, prašomi atlikti veiksmai yra būtini, siekiant tinkamai apginti ieškovų kaip savininkų teises, todėl jį tenkino: atsakovus solidariai įpareigojo užtikrinti, kad lietaus nuotekos iš atsakovų žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), esančio lietaus nuotekų šulinio ir automobilių stovėjimo aikštelės netekėtų į ieškovų žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Teismas įvertinęs valdymo pažeidimų turinį, jog nustatytus veiksmus gali pašalinti tik atsakovai, atsakovams nustatė terminą valdymo pažeidimams pašalinti. Teismo nuomone, ieškovų prašomas nustatyti 7 dienų terminas atsakovams pašalinti valdymo pažeidimus, įvertinus prašomų pašalinti valdymo pažeidimų turinį, yra neproporcingas ir per trumpas, todėl, atsižvelgęs į šalių išdėstytą nuomonę dėl teismo sprendimo įvykdymo terminų, nustatė 3 mėnesių terminas atsakovams, per kurį turi būti įvykdytas teismo sprendimas, t. y. pašalinti valdymo pažeidimai.

12. Teismas atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 771 straipsnio 6 dalies nuostatas, į tai, kad atsakovai nuo žemės sklypo su statiniais, įsigijimo žinojo (ar turėjo žinoti) apie ieškovų valdymo teisių pažeidimą, pažeidimas tęsiasi ilgą laiką, sprendė, kad ieškovų prašoma skirti 50 Eur dydžio bauda solidariai visiems atsakovams už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turi būti pašalinti valdymo pažeidimai, pasibaigimo, laikytina pagrįsta, nes yra žymiai mažesnė už vykdymo procese teismo skiriamos baudos maksimalų dydį, be to nėra per didelė ir atitinka proporcingumo, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Teismas atkreipė dėmesį, kad teismui nusprendus paskirti itin mažą baudą, nebūtų pasiekti CPK 273 straipsnio 3 dalyje numatytos baudos tikslai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

13. Apeliaciniu skundu atsakovai S. P., V. S., N. S., I. P., J. P., M. D., R. D., A. K., R. K., A. V., T. M. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. birželio 11 d. sprendimą panaikinti, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovų atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Teismo sprendimas yra neargumentuotas, nepakankamai motyvuotas, o padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

13.2. 2016 m. vasario 8 d. išduotame statybos leidime Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statyti tris gyvenamuosius namus pagal Trijų dvibučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) statybos projektą. Projekte, kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas, buvo numatyta, jog projektuojamų dvibučių namų ūkio-buities nuotekas numatoma išleisti į anksčiau suprojektuotą buitinių nuotekų tinklą, esantį sklype (duomenys neskelbtini), kurio buitinės nuotekos pateks į esamą kvartalinį buitinių nuotekų tinklą. Gautas žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkų P. L. ir A. K. sutikimas tinklų pasijungimui. Siekiant pasijungti į anksčiau suprojektuotą šulinį žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), reikia tinklus pakloti per žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Buvęs šio žemės sklypo savininkas V. Ž., dar iki trečiajam asmeniui K. I. įsigyjant minėtą žemės sklypą, davė sutikimą, kuriuo leido suprojektuoti ir pakloti lietaus ir nuotekų tinklus žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Projekte, kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas, yra nurodyta, kad inžineriniai tinklai tiesiami per žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), turint žemės sklypo savininko sutikimą. Apeliantai laikosi pozicijos, kad ieškovų ieškinyje keliamas klausimas dėl lietaus nuotekų tinkamo sutvarkymo yra įmanomas tik atlikus lietaus nuotekų, adresu (duomenys neskelbtini), prijungimą prie magistralinių miesto tinklų.

13.3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1335-980/2024 pagal apeliantų ieškinį atsakovei K. I. dėl leidimo atlikti inžinerinių tinklų įrengimo užbaigimo darbus be atsakovės sutikimo, kadangi K. I. neduoda darbų atlikimui sutikimo. Apeliantai mano, kad sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1335-980/2024 turi įtakos šios bylos nagrinėjimui, todėl buvo prašoma sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki įsiteisės procesinis teismo sprendimas minėtoje civilinėje byloje. Pirmosios instancijos teismas prašymo dėl bylos sustabdymo netenkino, tačiau vienintelis tvarus būdas užtikrinti, kad lietaus nuotekos netekėtų į ieškovų žemės sklypą iš apeliantų žemės sklypo, – lauko lietaus nuotekų tinklų, esančių apeliantų žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), prijungimą prie magistralinio miesto tinklų ir sutvarkyti esamą lietaus magistralinį šulinį.

13.4. Ieškovų suformuluotas reikalavimas yra pernelyg abstraktus ir neatitinka reikalavimų ieškinio dalykui. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad ieškovai neturi teisės ir pareigos, rasti ir pasiūlyti atsakovams tinkamą lietaus nuotekų tvarkymo būdą, bei su teismo vertinimu, kad ieškovų reiškiamas reikalavimas suformuluotas tinkamai, aiškiai ir yra įgyvendinamas. Priešingai, ieškovai turėjo procesinę pareigą tiksliai ir aiškiai suformuluoti konkretų reikalavimą. Teismas iš esmės pritaikė atsakovams objektyvią atsakomybę ir priėmė sprendimą dėl to, ko objektyviai gali būti neįmanoma padaryti. Liko nepaneigti ir trečiųjų asmenų atstovės išsakyti teiginiai dėl šalių žemės sklypų nelygumų bei to, kad ne visas ieškovų žemės sklype esantis vanduo atiteka tik iš apeliantų žemės sklypo. Gali būti įvairių priežasčių, dėl vandens atsiradimo ieškovų sklype (pvz. stipri liūtis, vandentiekio avarija ir pan.), dėl kurių apeliantai negali būti atsakingi. Tačiau, pagal teismo sprendimą apeliantai be išlygų privalo užtikrinti, kad vanduo netekėtų į ieškovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir dar mokėti teismo paskirtą baudą už vandens patekimą nepriklausomai nuo priežasčių. Pažymi, kad apeliantai siekia įrengti paviršinių nuotekų sistemą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, dėl ko yra inicijavę minėtą civilinę bylą dėl darbų atlikimo be žemės sklypo savininko sutikimo.

13.5. Nagrinėjamu atveju prievolė nėra susijusi nei su jungtine veikla, nei su paslaugų teikimu ar žalos atlyginimu, todėl taikyti apeliantams solidarios prievolės (CK 6.6 straipsnio 3 dalis) nebuvo teisinio pagrindo. Apeliantai turi savo nuosavybę, jiems priklauso konkrečios dalys, kurios registruotos viešame registre. Egzistuoja daug priežasčių dėl kurių vanduo gali patekti į ieškovų sklypą, vienas iš apeliantų gali įsirengti dangą, kitas ne, vienas gali pasistatyti atraminę sienelę, o kitas ne, todėl turi būti individualizuojama kas, kiek ir kokia apimtimi bus atlikta, turi būti siekiama interesų pusiausvyros, įvertinti nuosavybės teisių gynimo ir nuosavybės neliečiamumo kriterijus, ar vieno prioriteto pripažinimas nepažeis kito asmens nuosavybės teisių. Teismo išvada, kad prievolės dalykas yra nedalus ir atsakovai, kaip bendraturčiai atsako prieš ieškovus solidariai yra niekuo nepagrįsta.

13.6. Teismas sprendime nurodė, jog ieškovams priklausantis žemės sklypas su statiniais, kampu ribojasi su 0,1501 ha žemės sklypu su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovams N. S., V. S. pagal 2022 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovų teismui pateiktas VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad atsakovas N. S. nėra žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas, jam įregistruota nuosavybės teisė kartu su V. S. tik į pastatą nurodytu adresu, bet ne į žemės sklypą. Teismas nepatikrino ieškovų ieškinyje pateiktų duomenų, todėl nepagrįstai tenkino ieškinį atsakovo N. S. atžvilgiu, taip pat negrįstai priteisė iš jo bylinėjimosi išlaidas.

14. Ieškovai D. Š. ir R. Š. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, atsakovų apeliacinį skundą atmesti; iš atsakovų lygiomis dalimis priteisti ieškovų apeliacijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 2 420 Eur už teisinę pagalbą, parengiant šį ieškovų atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantai iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.

14.2. Apeliantai skunde aiškiai nenurodo, kokios konkrečiai išvados, jų nuomone, neatitinka kokių konkrečių byloje nustatytų aplinkybių. Apeliantai skunde išdėstė prielaidas ir retorinius klausimus: galbūt vanduo ieškovų žemės sklype kaupiasi dėl šalių žemės sklypų nelygumų; galbūt ne visas ieškovų žemės sklype esantis vanduo atiteka tik iš atsakovų žemės sklypo; vanduo ieškovų sklype gali atsirasti dėl stiprios liūties, vandentiekio avarijos ir pan., dėl kurių atsakovai niekaip negali būti atsakingi; vanduo gali atsirasti išleidus vandenį iš pripučiamo baseino, dėl augmenijos laistymo ir pan.; kas bus, jeigu atsakovai įrengs atraminę sienelę, o vanduo vis tiek tekės į ieškovų žemės sklypą ir t. t. Ieškovai nereiškė reikalavimo nusausinti savo žemės sklypo, užtikrinti jo apsaugą nuo stichinių nelaimių, avarijų ir pan., o ieškinio reikalavimą suformulavo aiškiai – įpareigoti atsakovus užtikrinti, kad lietaus nuotekos iš atsakovų žemės sklype esančio lietaus nuotekų šulinio ir automobilių stovėjimo aikštelės netekėtų į ieškovų žemės sklypą.

14.3. Byloje pateikti objektyvūs įrodymai neginčijamai patvirtina, kad lietaus nuotekų šulinys yra nepakankamas lietaus vandeniui surinkti ir vanduo teka į ieškovų žemės sklypą. Apeliantai nurodė, kad žino problemą, jos pašalinimo būdą ir siekia pastarąjį įgyvendinti – šiuo metu padavę į teismą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkę K. I.. Pagal teismų praktiką atsakovai turi įrodyti, jog jų elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Todėl apeliantai turi ne modeliuoti hipotetines situacijas ir kelti prielaidas, o įrodyti, kad lietaus nuotekos į ieškovų žemės sklypą patenka ne iš jų valdomo žemės sklypo. Teismas neprivalėjo šalinti atsakovų hipotetines prielaidas ir abejones.

14.4. Ieškovų reikalavimai pareikšti ne dėl teisių pripažinimo (CK 1.138 straipsnio 1 punktas), o dėl įpareigojimo atlikti pareigą natūra (CK 1.138 straipsnio 5 punktas). Ieškovai aiškiai nurodė, kuo pasireiškia jų daiktinių teisių pažeidimas, iš paties reikalavimo akivaizdu, kokių padarinių jie siekia – kad lietaus nuotekos iš atsakovų žemės sklype esančio lietaus nuotekų šulinio ir automobilių stovėjimo aikštelės netekėtų į ieškovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą.

14.5. Ieškovams nesvarbu, kokį konkretų teismo įpareigojimo įvykdymo būdą pasirinks apeliantai, ar įrengs atraminę sienelę, ar savo lietaus nuotekų sistemą prijungs prie miesto centralizuotos nuotekų sistemos per K. I. žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), ar į (duomenys neskelbtini) gatvėje esančius lietaus nuotekų tinklus, ar periodiškai išpumpuos vandenį iš šulinio ar dar kitaip. Ieškovams svarbus tik rezultatas – kad lietaus nuotekos iš apeliantų žemės sklype esančio lietaus nuotekų šulinio ir automobilių stovėjimo aikštelės netekėtų į ieškovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Tuo tarpu sprendimo įvykdymo tinkamumo klausimai bus sprendžiami vadovaujantis CPK 771 straipsnio nuostatomis, tai yra jau sprendimo vykdymo procese.

14.6. Apeliantų dėstomi teiginiai apie tariamą ieškovų reikalavimų abstraktumą yra nesąžiningi, kadangi atsiliepime į ieškinį jie apie tai neužsiminė. Atsiliepime į ieškinį patys nurodė jog dės visas pastangas, kad susidariusi situacija iš jų pusės būtų kaip galima greičiau išspręsta, susitarti su ieškovais dėl objektyviai realaus termino, kuriuo įsipareigotų žemės sklype (duomenys neskelbtini) esantį lietaus nuotekų surinkimo šulinį pajungti į (duomenys neskelbtini) einančius lietaus nuotekų šulinį ir iš jo einantį lietaus nuotekų šalinimo vamzdyną, sujungtą su miesto magistraliniais lietaus nuotekų šalinimo tinklais, taip išsprendžiant susidariusią problemą. Taigi, apeliantams ieškovų reikalavimas, siekiamos pasekmės ir bent vienas reikalavimo įvykdymo būdas buvo ir yra visiškai aiškūs ir įvykdomi. Priešingai, jeigu ieškovai patys reikalavime nurodytų kokį nors konkretų įvykdymo būdą (pavyzdžiui, įrengiant atraminę sienelę), atsakovai galėtų motyvuoti, kad reikalavimas nepagrįstas, nes ieškovų teisų pažeidimą pašalinti galima ir kitomis priemonėmis. Primena, kad patys apeliantai skunde akcentuoja, jog laikosi pozicijos, kad ieškovų ieškinyje keliamas klausimas dėl lietaus nuotekų tinkamo sutvarkymo yra įmanomas tik atlikus lietaus nuotekų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) prijungimą prie magistralinių miesto tinklų per K. I. žemės sklypą, (duomenys neskelbtini).

14.7. Nesutinka su apeliantų vertinimu, kad teismas jiems nepagrįstai nustatė solidarią prievolę, kadangi prievolė nėra susijusi nei su jungtine veikla, nei su paslaugų teikimu ar žalos atlyginimu. Ieškovai ieškinį grindė aplinkybėmis, kad dėl iš atsakovų sklypo atitekėjusio vandens žuvo (supuvo) ieškovų sklype augę apie penkiolika medžių, gadinamas ieškovų šiltnamis, jame auganti augalija, dėl vandens pertekliaus pelija, kai kuriais laikotarpiais trys arai ieškovų sklypo ploto būna apsemti, todėl ieškovai negali žemės pilnai panaudoti savo reikmėms. Taigi aplinkybė, kad ieškovai šioje byloje nepareiškė reikalavimo atlyginti žalą pinigine forma, nereiškia, kad apeliantai, pažeisdami ieškovų daiktines teises, nepadarė ieškovams žalos. Pažymi, kad CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų pareiga atsiranda, kai prievolės dalykas yra nedalus. Pagal kasacinio teismo praktiką solidarioji atsakomybė gali būti grindžiama ne tik bendrai padaryta žala, bet tam tikru bendrumu, jis egzistuoja ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų atžvilgiu. Taip pat pagal kasacinio teismo praktiką taikant deliktinę atsakomybę, netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti. Nagrinėjamu atveju apeliantų neveikimas laikytinas deliktu, ir nėra galimybės įvertinti kiekvieno atsakovo individualaus „indėlio“, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atsakovams įpareigojimus solidariai.

14.8. Nesutinka su apeliantų argumentais, kad N. S. nėra atsakingas kartu su kitais apeliantais dėl ieškovų nuosavybei daromo pažeidimo. Iš apeliantų į bylą pateiktos 2022 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad ją iš pirkėjo pusės sudarė vienasmeniškai V. S., kuri neatstovavo N. S. kaip įgaliotinė. Taigi pirkėjos nurodymas sutartyje, kad žemė sklypą ji perka asmeninės nuosavybės teise, o butą jungtinės (2.4. punktas), tėra tik V. S. deklaracija, kuri nekeičia teisės aktuose nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo (CK 3.87 straipsnis). V. S. sutartyje patvirtino, kad yra sudariusi santuoką, nėra sudariusi vedybų sutarties (sutarties 5.2.1 punktas). Atkreipia dėmesį, kad apeliantų į bylą pateiktame ieškinyje atsakovei K. I., nurodyta, jog N. S. ir V. S. nuosavybės teise priklauso 251/1501 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Be to, nesvarbu, ar yra N. S. žemės sklypo savininkas. Jam priklauso butas, statinio bendros konstrukcijos. Lietaus vanduo, tekantis į ieškovų sklypą susikaupia ne vien kiemo aikštelėje, bet ir ant statinių stogų, ir tinkamas nuotekų pašalinimas neįrengtas. CK 4.98 straipsnis nesieja jo taikymo galimybės su skolininko nuosavybės teise į žemės sklypą, atsakomybė gali kilti ir valdytojui .

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal 2013 m. rugpjūčio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovams D. Š. ir R. Š. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 0,1500 ha žemės sklypas su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Žemės sklype esančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumas – 100 proc., 2016 m. rugpjūčio 29 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini). Vandentiekis – komunalinis vandentiekis. Nuotekų šalinimas – komunalinis nuotekų šalinimas (el. byla 1 t., b. l. 54–56).

17. Ieškovams priklausantis žemės sklypas su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kampu ribojasi su 0,1501 ha žemės sklypu su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso apeliantams N. S., V. S. pagal 2022 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), J. P., I. P. pagal 2022 m. liepos 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), A. K., R. K. pagal 2022 m. kovo 25 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), M. D., R. D. pagal 2022 m. kovo 30 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), S. P. pagal 2022 m. vasario 21 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), A. V. pagal 2021 m. lapkričio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), T. M. pagal 2021 m. lapkričio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklype suformuoti nebaigti statyti (baigtumas – 85 proc.) dviejų butų pastatai – gyvenamieji namai, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vandentiekio tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (statusas – formuojamas) nuosavybės teise priklausančiu, vandentiekis – komunalinis vandentiekis, nuotekų šalinimas – komunalinis nuotekų šalinimas (el. byla, t. 1, b. l. 44–48).

18. Iš pirkimo–pardavimo sutarčių, sudarytų: 2022 m. vasario 21 d. M. M. ir S. P., dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo; 2021 m. lapkričio 8 d. A. M. ir A. V., T. M., dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo; 2022 m. rugpjūčio 26 d. E. M. ir V. S., dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo; 2022 m. kovo 25 d. V. Š., L. Š. ir A. K., R. K., dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo; 2022 m. liepos 29 d. N. K., V. K. ir I. P., J. L., dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo; 2022 m. kovo 30 d. D. M., P. M. (atstovaujami M. M.) ir M. D., R. D. dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo, nustatyta, kad nekilnojamasis turtas parduotas su 85 proc. baigtumu. Įregistruota servituto sutartis 2018 m. gruodžio 13 d. Nr. (duomenys neskelbtini), teisė galioja žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka pagal 2020 m. birželio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. kovo 25 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (el. byla, t. 2, b. l. 5–102).

19. Ieškovai 2021 m. spalio 4 d., 2021 m. lapkričio 8 d. skundais kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – Teritorijų planavimo ir statybos inspekcija) dėl kaimyniniame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), paklotų trinkelių ir dėl iš minėtame žemės sklype įrengto lietaus nuotekų tinklų šulinio tekančių nuotekų (vandens) į ieškovų žemės sklypą. Teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2022 m. birželio 6 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tikslinantis skunduose nurodytas aplinkybes, susijusias su lietaus nuotekų tinklų statyba sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), šiaurinėje pusėje, susisiekta 2022 m. gegužės 27 d. telefonu su ieškovu ir statytojo nurodytais asmenimis, kurie informavo, kad statytojas ir ieškovas siekia bendro susitarimo dėl paviršinių lietaus nuotekų tinklų nuvedimo sklype, adresu (duomenys neskelbtini), kad paviršinės lietaus nuotekos nuo sklypo, adreso (duomenys neskelbtini), nedarytų žalos ieškovų sklypams, todėl statytojas rengia projektinę dokumentaciją paviršinių nuotekų iš sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), nuvedimo į komunalinį lietaus nuotekų tinklų nuotakyną nuotekų išleistuvu (-ais). Departamentas 2022 m. gegužės 27 d. elektroniniu paštu gavo (duomenys neskelbtini), esančių lietaus nuotekų tinklų situacijos planą, parengtą UAB „Vakarų valda“, kuriame nurodyta, kad sklype, adresu (duomenys neskelbtini), esantys PVC vamzdyno lietaus nuotekų tinklai pažymėti „L“ yra 110 mm ir 160 mm skersmens. Pagal statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (galiojanti redakcija nuo 2020 m. birželio 16 d.) nesudėtingųjų statinių sąrašo 3 lentelės 2.2 p. lietaus nuotekų tinklai, kurių vamzdyno skersmuo 110 mm ir 160 mm priskiriami I grupės nesudėtingajam inžineriniam statiniui, kurio statybai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017„Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (redakcija galiojusi iki 2022 m. gegužės 1 d.) (toliau – Reglamentas) 3 priedo 1.1 p., nes žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra kultūros paveldo objekto teritorijoje ar jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, Kuršių nerijoje, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje. Nagrinėtinu atveju, kadangi Statinio statybai neprivalomas statybą leidžiantis dokumentas, todėl Statinio statybai nėra privalomas ir statinio projektas pagal Statybos įstatymo (aktuali redakcija) 24 straipsnio 3 dalį. Pagal (duomenys neskelbtini), lietaus nuotekų tinklų situacijos planą, kurį parengė UAB „Vakarų valda“, sklype, adresu (duomenys neskelbtini), nutiestų lietaus nuotekų tinklų, kurių PVC vamzdyno skersmuo 110 mm ir 160 mm, statybai statytojas neprivalėjo gauti statybą leidžiančio dokumento, vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, todėl Departamentas neturi pagrindo imtis veiksmų pagal Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 11 dalį. Teisės aktai nereglamentuoja maksimalaus gretimų žemės sklypų aukščio skirtumo ties tokių sklypų riba. Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (galiojanti redakcija nuo 2018 m. vasario 8 d. ) 9 punkte nustatyta, kad didžiausias sklypo reljefo nuolydis – ne didesnis kaip 12 procentų. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sienutes ir pan.). Jei sklypas yra teritorijoje, kurioje: 1) yra komunalinis ar vietinis lietaus nuotakynas, paviršinių nuotekų iš sklypo turi būti nuvedamos į komunalinį nuotakyną nuotekų išleistuvu (-ais). Sklypo viduje paviršinės nuotekos nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar sklypo reljefo paviršiumi, latakais ir pan.; 2) nėra komunalinio ar vietinio lietaus nuotakyno, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan. Draudžiama nuvesti paviršines nuotekas reljefo paviršiumi į gretimus sklypus. Įvertinęs nustatytas aplinkybes departamentas skundų nagrinėjimą nutraukė, nes statinio statybai nėra privalomas statybą leidžiantis dokumentas ir pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalį statinio statyba nėra savavališka statyba (el. byla, t. 2, b. l. 57–60).

20. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos apsaugos departamentas) 2022 m. spalio 5 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) dėl galimai netinkamai tvarkomų paviršinių nuotekų, adresu (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad žemės sklypuose, adresais (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugsėjo 15 d. atliko apžiūrą ir 2022 m. spalio 3 d. surašė apžiūros aktą Nr. (duomenys neskelbtini), surašė, kuriame fiksuota, kad teritorijoje, išklotoje trinkelėmis, įrengtas paviršinių nuotekų šulinys, į kurį lietvamzdžiais subėga lietaus nuotekos. Paviršinių nuotekų šulinys apžiūros metu buvo beveik pilnas, vanduo švarus, statybinių atliekų ar kitų atliekų, nuoplovų neužfiksuota. Teritorijos statytojo pateiktais duomenimis, nustatyta, kad statybų projekte, kuris suderintas su visomis reikalingomis institucijoms, tame tarpe ir AB „Klaipėdos vanduo“, statant blokuotus gyvenamuosius namus, nėra numatytas paviršinių nuotekų šulinių įrengimas. Statytojas savo lėšomis ir iniciatyva teritorijoje įrengė paviršinių nuotekų surinkimo šulinį, kuris nėra pajungtas į bendrą paviršinių nuotekų surinkimo sistemą. Esant gausiems krituliams teritorijoje įrengtas paviršinių nuotekų surinkimo šulinys persipildo ir paviršinis vanduo nuteka į besiribojantį sklypą, nes jis yra žemiau. Dėl šių priežasčių statytojas kreipėsi į AB „Klaipėdos vanduo“ dėl prisijungimo prie paviršinių nuotekų surinkimo sistemos, gavo prisijungimo sąlygas, kaimynai iš besiribojančio sklypo sutinka, kad būtų prisijungta prie jų teritorijoje esančios paviršinių nuotekų surinkimo sistemos. Šiuo metu vyksta projekto derinimo darbai, teritorijoje esantis paviršinių nuotekų šulinys bus prijungtas prie paviršinių nuotekų surinkimo sistemos. Aplinkosauginių reikalavimų pažeidimų nenustatyta (el. byla, t. 1, b. l. 41–43).

21. Trečiųjų asmenų atstovė 2022 m. lapkričio 8 d. kreipėsi į K. I. su pretenzija dėl trukdymo atlikti inžinerinių tinklų įrengimo užbaigimo veiksmus, kuriame nurodyta, kad statybos projekte, pagal kurį 2016 m. vasario 8 d. buvo išduotas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklype, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statyti tris gyvenamuosius namus, nurodyta, kad gautas žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), savininko sutikimas tinklų pasijungimui. Šis sprendimas yra priimtas, kadangi šalia praeinančios buitinio nuotekų tinklo gilinimas yra nepakankamas pasijungimui. Kad pasijungti į anksčiau suprojektuotą šulinį sklype (duomenys neskelbtini) g., reikia tinklus pakloti per sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Gautas sklypo savininko (duomenys neskelbtini) sutikimas leidžiantis kloti tinklus šiame sklype. Pagal išduotą statybos leidimą buvo pradėti statinių statybos darbai, tame tarpe ir projekte numatytų inžinerinių tinklų, įskaitant buitinių nuotekų tinklų, įrengimas. Buitinių nuotekų tinklai buvo pradėti kloti pagal numatytą projektą. Šiai dienai buitinių nuotekų tinklai, turint savininko sutikimą, yra pakloti per žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Kad buitinių nuotekų tinklai būtų visiškai pakloti ir juos būtų galima priduoti atitinkamoms institucijoms, yra reikalinga, be kita ko, sutvarkyti žemės sklype (duomenys neskelbtini) esantį suprojektuotą ir pastatytą šulinį (el. byla, t. 4, b. l. 65–66).

22. K. I. 2022 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į trečiųjų asmenų atstovę su pretenzija dėl įrengtų inžinerinių tinklų einančių į žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), nurodyti teisės pažeidėjus, kurie savavališkai įsibrovė į jai priklausantį žemės sklypą ir savavališkai atliko statybos darbus (įrengė inžinerinius tinklus) ir iki 2022 m. gruodžio 31 d. pašalinti iš jai priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini)) savavališkai įrengtus inžinerinius tinklus, laiku to nepadarius, juos pašalins pati ir sąskaitą pateiks tretiesiems asmenims (el. byla, t. 4, b. l. 50–51).

23. Iš 2015 m. lapkričio 12 d. žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), savininko V. Ž. sutikimo, 2015 m. lapkričio 16 d. žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkų P. L., A. K. sutikimų nustatyta, kad minėtų žemės sklypų savininkai sutiko, kad jų žemės sklype būtų suprojektuoti ir pakloti lietaus ir ūkio buities nuotekų tinklus iš greta esančio sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (el. byla, t. 4, b. l. 48–49).

24. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2023 m. balandžio 13 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnį (Turto sunaikinimas ar sugadinimas) konstatuota, kad pagal (duomenys neskelbtini), lietaus nuotekų tinklų situacijos planą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį parengė UAB „Vakarų valda“, sklype (duomenys neskelbtini), galimai netinkamai nutiestus lietaus nuotekų tinklus, dėl ko netiesiogiai, tačiau galimai kylant neigiamiems padariniams, veikoje, dėl galimai gadinamo pareiškėjo turto žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), nėra įžvelgiama nusikaltimo numatyto BK 187 straipsnyje (el. byla, t. 1, b. l. 12–17).

25. Ieškovų atstovas 2023 m. gegužės 3 d. pretenzija kreipėsi į žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčius, dėl daromos žalos, kuria prašė sklypo savininkus nedelsiant imtis priemonių, kad vanduo iš paviršinių nuotekų šulinio ir nuo automobilių stovėjimo aikštelės, esančių (duomenys neskelbtini), nepatektų į ieškovų žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iki 2023 m. gegužės 15 d. informuoti kokių priemonių ir kada bus imtasi (el. byla, t. 1, b. l. 61–62).

26. Apeliantų atstovas 2023 m. gegužės 15 d. atsakyme į 2023 m. gegužės 5 d. pretenziją nurodė, kad dedamos pastangos, jog situacija kuo greičiau išsispręstų, nes tuo suinteresuoti patys gyventojai. Suprojektuotas lietaus nuotekų surinkimo šulinys neapjungtas į kaimyniniame žemės sklype (duomenys neskelbtini), įrengtą šulinį, kuris per šį sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), vamzdynais pajungtas į miesto lietaus nuotekų šalinimo tinklą. Siekiant įteisinti buitinių nuotekų tinklą būtina VĮ Registrų centras įregistruoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), patikslintų geodezinių matavimų planą, kurį nesutinka pasirašyti žemės sklypo savininkė K. I. Gyventojai prieš savo valią susiduria su problemomis, susijusiomis su lietaus vandens patekimu iš žemės sklypo į ieškovų žemės sklypą. Derybomis susitarta su K. I. dėl kompensacijos sumokėjimo, tačiau dar tęsiamos derybos dėl kitų jos reikalavimų – duoti sutikimą K. I. statyti 2 m aukščio nepermatomą tvorą, su kuriuo gyventojai nesutinka (el. byla, t. 1, b. l. 24–26).

27. Ieškovų atstovo 2023 m. gegužės 18 d. parengtame atsakyme į 2023 m. gegužės 15 d. pretenziją dėl žemės sklypui (duomenys neskelbtini), daromos žalos, iš apeliantų pareikalauta baigti žaloti klientų turtą bei atlyginti padarytą žalą, pasiūlyti galimi sprendimo būdai 1) lietaus metu siurblio pagalba iš šulinio pumpuoti vandenį į (duomenys neskelbtini) gatvę, 2) pastatyti bortelį su trapu ir nutekinti automobilių aikštelės vandenis į tą patį šulinį, o siurblys išpumpuos į (duomenys neskelbtini) gatvę, 3) tęsti derybas su K. I. dėl galimybės nutekinti nuotekas per (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g., 4) atnaujinti derybas su N. S. dėl galimybės nutekinti nuotekas per (duomenys neskelbtini) g. tinklus, 5) pradėti kalbėti su klientu D. Š. dėl galimybės nutekinti nuotekas per (duomenys neskelbtini) g. 28 sklypą į (duomenys neskelbtini) gatvės tinklus, 6) pašalinus žalojančius faktorius, atlyginti padarytą žalą (medžių sodinimo ir kiti darbai pagal suderintą sąrašą), 7) piniginė ar kitokia materialinė kompensacija už patirtą žalą (el. byla, t. 1, b. l. 18–19).

28. 2023 m. gegužės mėn. V. S., N. S., I. P., J. P., S. P., M. D., R. D., A. K., R. K., A. V., T. M. ir K. I. susitarimo projekte, kuris nėra šalių pasirašytas, nurodyta, kad šalys susitarė, jog K. I. pasirašo žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugsėjo 16 d. UAB „Vakarų valda“ parengtą tiksliųjų geodezinių matavimų Žemės sklypo planą ir įsipareigoja jį įregistruoti VĮ „Registrų centras“; įsipareigoja leisti netrukdomai užbaigti buitinių nuotekų tinklo (šulinio ir vamzdynų) įrengimo darbus; pasirašo sutikimą pajungti (duomenys neskelbtini), paviršinio vandens (lietaus) nuotekų šalinimo infrastruktūrą (vamzdyną) į (duomenys neskelbtini), paviršinio vandens nuotekų šalinimo tinklą per žemės sklype (duomenys neskelbtini), įrengtą paviršinio vandens (lietaus) nuotekų šalinimo šulinį ir kt. (duomenys neskelbtini), savininkai įsipareigoja iki 2023 m. liepos 15 d. savo sąskaita paaukštinti žemės sklype (duomenys neskelbtini), įrengtą buitinių nuotekų šalinimo šulinį iki tokio aukščio, kad jis atitiktų greta stovinčio paviršinio vandens (lietaus) nuotekų šalinimo šulinio aukštį, duoda sutikimą K. I. ant besiribojančių žemės sklypų ribos statyti iki 2 m aukščio metalinę tvorą bei sumoka K. I. 7 000 Eur kompensaciją dėl žemės sklype (duomenys neskelbtini), įrengus buitinių nuotekų tinklą, jos patirtų nuostolių nustatymo (el. byla, t. 3, b. l. 164–166).

29. Iš nuotraukų ir vaizdo įrašo matyti, kad perpildytas šulinys, iš kurio vanduo bėga į ieškovų sklypą link šiltnamio ir patvoriu, matyti, jo ieškovų sklypas apsemtas, apsemti medžiai, vanduo netoli namo pamato. Per tvoros apačią vandens srovės suneštos žemės ir žvyras, patvoryje matoma buvusio upelio vaga, po lietaus esant stipriai vandens srovei. Nuo įrengtos automobilių aikštelės automobilių (nuotraukoje pavaizduoti 3 automobiliai) skysčiai teka į ieškovų žemės sklypą, nuo atsakovų namo matyti balta nuotekų tekėjimo juosta (CBP-4787, priedai - Vaizdo įrašas.3gp, fotonuotraukos).

30. Iš ieškovo pateiktų 2023 m. rugsėjo 1 d. bei 2023 m. gruodžio 22 d. vaizdo įrašų matyti, kad į ieškovams priklausantį žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), vanduo patenka iš atsakovų žemės sklypo, iš šulinio patvoriu atiteka vanduo (kartu nešdamas žvyrą, šiukšles) iš atsakovų sklypo į ieškovų sklypą ir jame kaupiasi vanduo (apsemta apie ketvirtadalį žemės sklypo) (DOK-46576, priedas VID_20230901_183940.3gp, VID_20230901_184042.3gp, VID_20230901_184141.3gp, VID_20230901_184604.3gp, DOK-11084, priedai 2023 m. gruodžio 22 d. vaizdo įrašas VID_20231222_154923.3gp), iš automobilių aikštelės (užfiksuoti aikštelėje 8 stovintys automobiliai, statybinės medžiagos) (DOK-46576, priedai VID_20230901_064018.3gp, VID_20230831_163326.3gp, DOK-11084, priedas 2023 m. gruodžio 22 d. vaizdo įrašas ID_20231222_154438.3g).

31. Iš UAB „Pajūrio genranga“ pateikto 2023 m. lapkričio 9 d. komercinio pasiūlymo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad bendrovė siūlo atlikti lauko lietaus nuotekų tinklų, adresu (duomenys neskelbtini), prijungimo prie magistralinio miesto tinklų ir sutvarkyti esamą lietaus magistralinį šulinį. Tam reikia atlikti sekančius darbus: 1) iškelti šulinį iki projektinio lygio, 2) sutvarkyti betoninio šulinio lataką ir suformuoti naujo pajungimą, 3) užtepti siūles su vandeniui atsparia medžiaga, 4) sumontuoti šulinio žymėjimo stovą su lentele. Bendra darbų ir pridavimo eksploatuojančiai organizacijai kaina – 1200,00 Eur + 21 proc. PVM (el. byla, t. 4, b. l. 58).

32. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1335-980/2024 pagal ieškovų V. S., N. S., I. P., J. P., M. D., R. D., A. K., R. K., A. V., T. M., S. P. ieškinį atsakovei K. I. dėl leidimo atlikti inžinerinių tinklų įrengimo užbaigimo darbus be atsakovės sutikimo. Šioje byloje apeliantai ieškiniu prašo leisti be žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkės K. I. sutikimo atlikti lauko lietaus nuotekų tinklų, adresu (duomenys neskelbtini), prijungimą prie magistralinio miesto tinklų ir sutvarkyti esamą lietaus magistralinį šulinį; leisti be žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkės K. I. sutikimo pabaigti atlikti paklotų inžinierinių tinklų užbaigimo įteisinimo (įregistravimo) procedūras.

Dėl ieškinio reikalavimo formuluotės

33. Apeliantai skunde teigia, kad ieškovų suformuluotas reikalavimas yra pernelyg abstraktus ir neatitinka reikalavimų ieškinio dalykui – ieškovai turėjo procesinę pareigą tiksliai ir aiškiai suformuluoti konkretų reikalavimą, t. y. pasiūlyti atsakovams tinkamą lietaus nuotekų tvarkymo būdą. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovai neturi pareigos, rasti ir pasiūlyti atsakovams tinkamą lietaus nuotekų tvarkymo būdą.

34. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reglamentavimą teismui pareiškiamame ieškinyje turi būti nurodyta, be kita ko, ieškovo atsakovui reiškiamas materialusis teisinis reikalavimas (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas).

35. Pagal civilinio proceso teisėje įtvirtintą dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Tai reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti. Ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Faktinis ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, taip pat sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika).

36. Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 4.95–4.99 straipsniuose. Pagal šiuose straipsniuose nustatytą teisinį reglamentavimą, būdas, kuris turėtų būti taikomas, ginant pažeistas savininko teises, priklauso nuo to, kaip pasireiškia daikto savininko teisių pažeidimas. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, turėtų būti reiškiamas ieškinys dėl nuosavybės teisės pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, pašalinimo – negatorinis ieškinys (lot. actio negatoria).

37. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Taigi, negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-7-378/2015).

38. Nagrinėjamoje byloje ieškovai prašė, be kita ko, įpareigoti atsakovus solidariai per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos užtikrinti, kad lietaus nuotekos iš atsakovų žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), esančio lietaus nuotekų šulinio ir automobilių stovėjimo aikštelės netekėtų į ieškovų žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini). Tai gi, ieškovai reiškė negatorinį ieškinį, kuriuo prašė priimti sprendimą, kurį įvykdžius būtų nutraukti jų subjektinės nuosavybės teisę pažeidžiantys veiksmai.

39. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad apeliantų lietaus nuotekų sistema (kiemo aikštelėje esantis šulinys) gali būti prijungta prie miesto centralizuotos nuotekų sistemos ne vienoje, o keliose vietose, taip pat yra galimų kitų techninių sprendimų, siekiant bent laikinai užtikrinti ieškovų teisių pažeidimo pašalinimą. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju yra galimi ne vienas lietaus nuotekų tvarkymo būdas, kurie skiriasi savo įgyvendinimo trukme, kaina ir pan., ieškovai neturi pareigos pasiūlyti apeliantams tinkamą lietaus nuotekų tvarkymo būdą, todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovų reiškiamas reikalavimas suformuluotas tinkamai, aiškiai ir yra įgyvendinamas. Pažymėtina, kad apeliantai patys turi teisę pasirinkti, kokiu būdu įvykdyti teismo sprendimą, kad būtų pašalintas daromas pažeidimas. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantai savo procesiniuose dokumentuose yra nurodę, kokiu būdu jie ketina įgyvendinti ieškinio reikalavimą – tai atlikti lietaus nuotekų šulinio žemė sklype, adresu (duomenys neskelbtini), prijungimą prie magistralinių miesto tinklų, esančių (duomenys neskelbtini), per K. I. žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini).

40. Esant nustatytoms aplinkybėms, jog ieškovų ieškinio reikalavimas yra aiškus, tinkamai suformuluotas ir įgyvendinamas pačių apeliantų pasirinktinu būdu, atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl ieškinio reikalavimo abstraktumo.

Dėl negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygų

41. Negatoriniu ieškiniu ieškovai reikia reikalavimą įpareigoti atsakovus solidariai per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos užtikrinti, kad lietaus nuotekos iš atsakovų žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), esančio lietaus nuotekų šulinio ir automobilių stovėjimo aikštelės netekėtų į ieškovų žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini). Reikalavimą ieškovai grindžia aplinkybėmis, jog dėl to, kad jiems priklausančiame žemės sklype kaupiasi iš apeliantų žemės sklype esančio lietaus nuotekų šulinio ir automobilių stovėjimo aikštelės atitekantis vanduo, supuvo ieškovų sklype augę apie penkiolika medžių, gadinamas ieškovų šiltnamis, juo naudotis nėra galimybės, nes jame auganti augalija, dėl vandens pertekliaus pelija, kai kuriais laikotarpiais trys arai ieškovų sklypo ploto būna apsemti, todėl ieškovai negali žemės pilnai panaudoti savo reikmėmis.

42. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Nuosavybės teisės, taip pat ir jos apsaugos institutas visų pirma yra išplėtotas ir detalizuotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normose. Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

43. CK 4.98 straipsnyje įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys. Remdamasis CK 4.98 straipsniu, savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

44. 24. Kasacinio teismo praktika dėl negatoriniam ieškiniui keliamų reikalavimų yra išplėtota. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo, apsunkinimo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitikimu teisei. Išvadai, kad savininko teisės yra pažeistos, padaryti reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019 33 punktą).

45. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 36 punktas).

46. Pažymėtina, kad, nusprendžiant dėl negatorinio ieškinio, kaip savininko teisių pažeidimas (trukdymas naudoti daiktą), kurį būtų pagrindas pašalinti, turi būti suprantamos tokios aplinkybės ir (ar) veiksmai, kurie mažina naudojimosi daiktu naudą, daro žalą, didina išlaidas ar kitu būdu konkrečiai neigiamai paveikia savininko teises ar teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-611/2023).

47. Nagrinėjamu atveju byloje ginčo nėra, jog ieškovams priklausančiame žemės sklype kaupiasi vanduo, kuris apriboja ieškovų galimybę naudotis vandeniu užlieta žemės sklypo dalimi – auginti augalus, naudotis pastatytų šiltnamiu, ar kitaip naudotis šia sklypo dalimi. Apeliantai neginčija, kad dalis vandens į ieškovų žemės sklypą atiteka iš jų žemės sklypo, tačiau teigia, kad taip pat dalis vandens ieškovų sklype susikaupia ir iš kitų kaimyninių sklypų dėl žemės sklypų nelygumų, be to gali būti įvairių kitų priežasčių dėl vandens kaupimosi ieškovų žemės sklype, pavyzdžiui, liūtis, vandentiekio avarija ir pan.

48. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantais, tą pripažino ir sprendime pirmosios instancijos teismas, kad ieškovams priklausančio žemės sklypo reljefas yra žemesnis, lyginant su greta esančiu apeliantų žemės sklypu. Pažymėtina, kad Aplinkos apsaugos departamentas 2022 m. spalio 5 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) dėl galimai netinkamai tvarkomų paviršinių nuotekų, adresu (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad statytojas savo lėšomis ir iniciatyva teritorijoje įrengė paviršinių nuotekų surinkimo šulinį, kuris nėra pajungtas į bendrą paviršinių nuotekų surinkimo sistemą, o esant gausiems krituliams teritorijoje įrengtas paviršinių nuotekų surinkimo šulinys persipildo ir paviršinis vanduo nuteka į besiribojantį, žemiau esantį ieškovų sklypą (el. byla, t. 1, b. l. 41–43). Pažymėtina, kad byloje nesant duomenų, jog į ieškovų žemės sklypą tekėtų ir kauptųsi vanduo ne tik iš apeliantų žemės sklypo, bet iš kitų žemės sklypų, vien tai, kad ieškovų žemės sklypo reljefas yra žemesnis, lyginant su gretimai esančiu apeliantų žemės sklypu, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ieškovų žemės sklype besikaupiančio vandens kiekiui neturi esminės reikšmės iš apeliantų žemės sklype esančio paviršinių nuotekų surinkimo šulinio per automobilių stovėjimo aikštelę atitekantis vanduo. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra jokių duomenų, jog vanduo ieškovų žemės sklype nuolat kauptųsi dėl vandentiekio avarijos įvykusios gretimuose, ar ieškovų žemės sklypų teritorijoje, ar būtų nuolat buvusios aplinkybės, kurias būtų pagrindas pripažinti force majeure (nenugalima jėga) (pvz. labai didelio stiprumo liūtis).

49. Vertinant dėl ieškovų ir apeliantų žemės sklypų aukščio reikšmės, sprendžiant dėl negatorinio ieškinio, būtina atsižvelgti į žemės sklypų įsigijimo ir statybos juose pradžios laiką. Byloje nustatyta, kad ieškovai nuosavybės teise žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo 2013 m. rugpjūčio 20 d., gyvenamojo namo statybos pradžia 2014 m., statyba pabaigta 2016 m. rugpjūčio 29 d., o atsakovams priklausančių butų kotedžuose statyba žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), pradėta vėliau – 2016 m., statyba pabaigta 85 procentų 2021 m., atitinkamai suformuota ir sutvarkyta žemės sklypo danga bei įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Iš šių duomenų nustatyta, kad ieškovai įsigijo jiems priklausantį žemės sklypą ir statybas pradėjo anksčiau, negu buvo pradėtos statybos apeliantų žemės sklype. Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad apeliantų žemės sklype, įrengtas paviršinių nuotekų surinkimo šulinys, nėra pajungtas į bendrą paviršinių nuotekų surinkimo sistemą. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog iki lietaus vandens surinkimo šulinio įrengimo apeliantų žemės sklype, ieškovams būtų kilusių problemų dėl vandens susikaupimo jų žemės sklype, todėl apeliantai yra atsakingi už ieškovų kaip žemės sklypo savininkų teisių pažeidimą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tai, kad apeliantai įsigijo nebaigtą statybą, t. y. 85 procentų baigtumo, nepanaikina apeliantų, kurie yra nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkai, atsakomybės už ieškovų teisių pažeidimą. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovai įrodė antrąją būtiną sąlygą reiškiant negatorinį ieškinį – savo teisių pažeidimą (dėl į ieškovams priklausantį žemės sklypą iš apeliantų paviršinio nuotekų surinkimų šulinio ištekančio vandens, kuris kaupiasi ieškovų žemės sklype, ir ieškovai negali naudoti jiems priklausančio žemės sklypo dalies pagal paskirtį), o apeliantai neįrodė, jog elgėsi teisėtai ir nepažeidė ieškovų teisės į nuosavybę.

50. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 273 straipsnio 3 dalimi, nustatė, kad sprendime nustatytu terminu neįvykdžius teismo įpareigojimo, apeliantams solidariai skirti 50 Eur dydžio baudą už kiekvieną šio įpareigojimo nevykdymo dieną.

51. CPK 273 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu įpareigojamą atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas arba jeigu atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

52. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į CPK 273 straipsnio 3 dalyje numatytos baudos paskirtį skatinti vykdyti teismo sprendimu nustatytą įpareigojimą ir tuo užtikrinti teismo sprendimo privalomumą ir jo tinkamą įvykdymą, į tai, kad paskyrus itin mažą baudą nebūtų pasiekti CPK 273 straipsnio 3 dalyje numatytos baudos tikslai, taip pat įvertinęs, kad apeliantai nuo žemės sklypo su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo žinojo (ar turėjo žinoti) apie ieškovų valdymo teisių pažeidimą, pažeidimas tęsiasi ilgą laiką, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai nusprendė skirti 50 Eur dydžio baudą solidariai visiems atsakovams už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo nevykdymo dieną. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirta bauda, atsižvelgiant į daromą pažeidimą, atitinka proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus ir skatins apeliantus, kaip galima greičiau įvykdyti teismo sprendimą.

53. Apeliantai tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl nagrinėjamos bylos sustabdymo, kol Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1335-980/2024 ir įsiteisės priimtas sprendimas. Minėta byla iškelta pagal apeliantų ieškinį atsakovei K. I. dėl leidimo atlikti inžinerinių tinklų įrengimo užbaigimo darbus be atsakovės sutikimo, kadangi K. I. neduoda sutikimo darbų atlikimui. Apeliantų įsitikinimu, ieškovų reikalavimas dėl lietaus nuotekų tinkamo sutvarkymo, yra įmanomas tik vieninteliu būdu – atlikus lietaus nuotekų, adresu (duomenys neskelbtini), pagal projektą prijungimą prie magistralinių miesto tinklų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), paklojant lietaus ir nuotekų tinklus per trečiajam asmeniui K. I. priklausantį žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini).

54. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. kovo 22 d. nutartimi atsakovų (apeliantų) prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo netenkino, motyvuodamas, kad valdymo pažeidimo pašalinimo klausimas, garinėjamas šioje byloje, ir leidimo be K. I. sutikimo atlikti lauko lietaus nuotekų tinklų prijungimą, kuris nagrinėjamas kitoje civilinėje byloje, nėra betarpiškai susiję, todėl kitoje nagrinėjamoje byloje nustatyti faktai ir priimtas procesinis sprendimas, neturės įtakos teismui priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl valdymo pažeidimo pašalinimo.

55. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia apeliantai, ieškovai nagrinėjamoje byloje nesieja savo reikalavimų įvykdymo išimtinai tik su apeliantų lietaus nuotekų šalinimo šulinio prijungimu prie miesto tinklų. Ieškinio reikalavimai dėl ieškovams daromos žalos ir įpareigojimo apeliantus nutraukti žalą keliančius veiksmus, gali būti įgyvendinti ne tik apeliantų nurodytų būdu, bet ir kitais būdais, pavyzdžiui kaip nurodyta apeliantų pateiktame projekte, įrengiant sklypo kietąsias dangas iš skylėtų medžiagų. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1335-980/2024 nustatyti faktai ir priimtas procesinis sprendimas, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl apeliantų apeliacinio skundo pagrįstumo.

Dėl solidarios atsakomybės

56. Apeliantai teigia, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad prievolės dalykas yra nedalus ir apeliantai, kaip bendraturčiai atsako prieš ieškovus solidariai. Apeliantų įsitikinimu, kadangi jiems priklauso konkrečios turto dalys, kurios registruotos viešame registre ir egzistuoja daug priežasčių, dėl kurių vanduo gali patekti į ieškovų sklypą, todėl turi būti individualizuojama apeliantų atsakomybė.

57. CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus.

58. Taigi, pagal bendrą civilinės atsakomybės taisyklę skolininkų daugeto atveju prievolė yra dalinė (CK 6.5 straipsnis). Tačiau deliktinės atsakomybės atveju CK 6.6 straipsnio 3 dalyje ir 6.279 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Toks reguliavimas užtikrina nukentėjusio asmens intereso veiksmingai įgyvendinti teisę į žalos atlyginimą apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018, 31 punktas).

59. Iš byloje esančio nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad apeliantams nuosavybės teise priklauso nustatytos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalys, todėl darytina išvada, kad apeliantai žemės sklypą valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.73 straipsnio 1 dalis).

60. Pagal CK 4.76 straipsnį, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Tačiau CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.

61. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovų kaip žemės sklypo savininkų teisės pažeidžiamos dėl to, kad jų sklype kaupiasi vanduo, atitekantis iš apeliantams priklausančio žemės sklypo, nes apeliantų sklype nėra įrengta tinkama paviršinių nuotekų sistema. Už šios sistemos įrengimą yra atsakingi visi bendraturčiai, nepriklausomai nuo jiems nuosavybės teise priklausančio turto dalies, ir nesant bendraturčių susitarimo nėra galimybė individualizuoti prievolės dalies. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog, nagrinėjamu atveju, prievolės dalykas yra nedalus ir apeliantai, kaip bendraturčiai, dėl ieškovams daromo pažeidimo, atsako solidariai. Kiti apeliantų nurodyti argumentai dėl solidarios atsakomybės taikymo nėra reikšmingi, sprendžiant dėl skundžiamo sprendimo pagrįstumo.

Dėl tinkamo atsakovo

62. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovu laikė N. S., nes jis nėra žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas, jam įregistruota nuosavybės teisė kartu su V. S. tik į pastatą nurodytu adresu, bet ne į žemės sklypą.

63. Iš byloje esančios 2022 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad pirkėja V. S. perka butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 251/1501 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pirkimo–pardavimo sutarties 2.4. punkte nurodyta, kad V. S. perka sau ir sutuoktiniui N. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pirkimo–pardavimo sutarties 2.5. punkte nurodyta, kad V. S. perka asmeninės nuosavybės teise 251/1501 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat šios pirkimo–pardavimo sutarties 2.6. punkte konstatuota, jog V. S. yra žinoma, kad pardavus minėtas žemės sklypo dalis, įgytos lėšos bus laikomos bendrąja sutuoktinių nuosavybe su sutuoktiniu N. S., o išmokos arba paveldėjimo atvejais sutuoktinis turi teisę į ½ dalies turto vertės dydžio kompensaciją. Pirkimo–pardavimo sutarties 5.2.1. punkte V. S. patvirtino, kad sutarties pasirašymo dieną yra sudariusi santuoką ir nėra sudariusi vedybų sutarties (el. byla t. 2, b. l. 41–52).

64. Tai gi, iš aptartų minėtos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų nustatyta, kad V. S. minėtą nekilnojamąjį turtą įsigijo, esant sudarytai santuokai su N. S., vedybų sutarties sutuoktiniai nebuvo sudarę ir byloje nėra duomenų, jog būtų sudarę vėliau.

65. Įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentuoja CK 3.87–3.100 straipsniai (CK 3.81 straipsnio 2 dalis). CK 3.87 straipsnyje įtvirtinta, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (1 dalis). Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (2 dalis).

66. Nagrinėjamu atveju, nors V. S. pirkimo–pardavimo sutartyje deklaravo žemės sklypą įgyti asmeninės nuosavybės teise, tačiau šioje sutartyje yra aptartos sąlygos perleidžiant žemė sklypą, kurios siejasi su bendrąja sutuoktinių nuosavybe (pirkimo–pardavimo sutarties 2.6. punktas). Be to, kaip minėta, įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Apeliantai nėra pateikę į bylą duomenų, jog V. S. ir N. S. santuoka būtų nutraukta ar turtas įgytas santuokos metu padalintas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentus, jog N. S. nėra tinkamas atsakovas.

Dėl įrodymų vertinimo

67. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 02 15 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 07 02 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 10 31, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

68. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantai, nesutikdami su teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, teisės normas būtų pažeidęs ar netinkamai jas taikęs. Apeliantai iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia ginčo šalių nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik byloje esančiais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.

69. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

70. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimo į skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, spręsdamas dėl negatorinio ieškinio reikalavimų, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

71. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantams neatlygintinos.

72. Ieškovas D. Š. pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.

73. Spręsdamas dėl atsakovams atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, atsakovų atstovo darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį.

74. Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių.

75. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, ir įvertinus bylos pobūdį, ieškovų atstovo darbo laiko sąnaudas, kad ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su advokato teikta teisine pagalba, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus užmokesčio už advokato teisinę pagalbą dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis), ieškovui D. Š. iš apeliantų lygiomis dalimis priteistinos 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme, t. y. iš kiekvieno po 220 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. P. (I. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 2 420 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų dvidešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 220 Eur (du šimtus dvidešimt eurų).

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.