Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-279-991/2024

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-06-11
Bylos Nr.: e2-279-991/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-03644-2023-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Neringa Ruibytė-Karimžanova
Ieškovas: D. Š., R. Š.
Atsakovas: S. P., A. K., A. V., I. P., J. P., M. D., N. S., R. K., R. D., T. M., V. S.
Advokatai: Dovydas Cvetkovas, Audrius Saulėnas, Darius Kurpavičius, Visvaldas Petryla, Edita Antanauskienė, Mindaugas Udalcovas

Kategorijos

2.4.1.4Valdymo gynimas
2.4.2.5Ginčai, susiję su žemės nuosavybės teise
2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
2.4.2.10Savininko teisių apsauga
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-279-991/2024Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03644-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.4; 2.4.2.5; 2.4.2.9.1; 2.4.2.10; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 11 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova,sekretoriaujant Mortai Kungienei,dalyvaujant ieškovui D. Š.,ieškovų D. Š. ir R. Š. atstovui advokatui Dovydui Cvetkovui,atsakovui S. P.,

atsakovų A. K., A. V., I. P., J. P., M. D., N. S., R. K., R. D., S. P., T. M., V. S. atstovui advokatui Audriui Saulėnui,

trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų (atsakovų pusėje), N. Š. (dabar – K.), M. M., A. M., V. Š., L. Š., V. K., D. M., P. M. atstovei advokatei Editai Antanauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. Š. ir R. Š. ieškinį atsakovams V. S., N. S., I. P. (I. P.), J. P., S. P., M. D., R. D., A. K., R. K., A. V., T. M. dėl valdymo pažeidimų pašalinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, K. I., N. Š. (dabar – K.), M. M., A. M., E. M., V. Š., L. Š., V. K., D. M., P. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami įpareigoti atsakovus solidariai per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos užtikrinti, kad lietaus nuotekos iš atsakovų žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio lietaus nuotekų šulinio ir automobilių stovėjimo aikštelės netekėtų į ieškovų žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nustatyti 50 Eur dydžio baudą už kiekvieną šio įpareigojimo nevykdymo dieną; priteisti ieškovams iš atsakovų lygiomis dalimis patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovai yra žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkai. Žemės sklypas kampu ribojasi su atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini). Į ieškovų žemės sklypą iš atsakovų žemės sklypo teka nuo atsakovų daugiabučio stogo ir kiemo surenkamas lietaus vanduo, kartu plaudamas atsakovų automobilių stovėjimo aikštelėje kenksmingas medžiagas, statybines atliekas. Atsakovų sklype įrengtas nuotekų šulinys nėra prijungtas į bendrą paviršinių nuotekų surinkimo sistemą, todėl, jam persipildžius, vanduo teka į ieškovų žemės sklypą. Ieškovai nuo 2021 metų kelia atsakovams pretenzijas ir reikalauja susitvarkyti nuotekų šalinimą, tačiau atsakovų įvairiausiais pasiteisinimais tai iki šiol nėra padaryta. Ieškovai šiuo klausimu kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, Aplinkos apsaugos departamentą, policiją, teikė atsakovams 2023 m. gegužės 3 d. pretenziją. Atsakovai nurodė, kad bando savo buitinių ir lietaus nuotekų trasas įteisinti per kaimyninį žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei prisijungti į šiame žemės sklype esantį lietaus nuotekų šulinį, tačiau pastarojo žemės sklypo savininkė su tokių inžinerinių tinklų ir jiems aptarnauti reikalingų servitutų nustatymu jos žemės sklype sutiktų tik gavusi piniginę kompensaciją, kurios dydis atsakovams nepriimtinas, be to, žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė nesutinka pasirašyti geodezinių matavimų plano. Atsakovai negali sau leisti su žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininke bylinėtis dėl tokio proceso trukmės, todėl vyksta derybos. Atsakovai iš esmės pripažįsta, kad iš jų žemės sklypo lietaus nuotekos teka į ieškovų žemės sklypą, tačiau dėl jų neveikimo ieškovai ir toliau patiria nepatogumus bei žalą. Nuo iš atsakovų sklypo atitekėjusio vandens žuvo (supuvo) ieškovų sklype augę apie 15 medžių, gadinamas ieškovų šiltnamis, juo naudotis nėra galimybės, nes jame auganti augalija, dėl vandens pertekliaus pelija. Kai kuriais laikotarpiais netgi trys arai ieškovų sklypo ploto būna apsemti, todėl ieškovai negali žemės pilnai panaudoti savo reikmėms. Ieškovai nereiškia atsakovams reikalavimų dėl žalos atlyginimo, tačiau mano, jog 3 metai yra pakankamas laiko tarpas išspręsti lietaus nuotekų vandens patekimo į ieškovų žemės sklypą problemą, organizuojant reguliarų vandens išsiurbimą iš nuotekų šulinio, ką reikėtų atlikti nepalyginamai rečiau, nei išvežti šiukšles. Ieškovai pažymi, kad atsakovai turėtų būti įpareigotini užtikrinti daromo ieškovų teisių pažeidimo pašalinimą, t. y. kad lietaus nuotekos netekėtų į ieškovų žemės sklypą. Kadangi tai padaryti gali tik atsakovai, ieškovai taip pat prašo nustatyti 50 Eur dydžio baudą už kiekvieną lietaus nuotekų vandens tekėjimo iš atsakovų perpildyto šulinio į ieškovų žemės sklypą dieną. Atsakovų prievolė nagrinėjamu atveju yra solidari (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) CK 6.6 straipsnio 3, 4 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 273 straipsnio 3 dalis, 274 straipsnis).

Atsiliepimas

3. Atsakovai S. P., V. S., N. S., I. P., J. P., M. D., R. D., A. K., R. K., A. V., T. M. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies.

4. Atsiliepime į ieškinį atsakovai nurodė, kad gyvenamųjų namų, esančių žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), savininkai butus iš statytojų įsigijo 85 proc. baigtumu, sąžiningai tikėdami, kad pilnam statinių pridavimui ir įregistravimui valstybės įmonei (toliau ir VĮ) „Registrų centras“ 100 proc. baigtumu jiems tereikia užbaigti visus patalpų įrengimo (apdailos) ir gerbūvio sutvarkymo darbus. Tai padarę ir bandydami priduoti užbaigtus statinius atsakovai sužinojo, kad visos inžinerinės komunikacijos (vandentiekio, buitinių nuotekų šalinimo, paviršinio vandens (lietaus) nuotekų šalinimo), kurios turi būti priduotos atskirai, taip pat nėra priduotos, o kai kurios, kaip lietaus nuotekų šalinimo, ir neužbaigtos įrengti - įrengtas tik lietaus nuotekų surinkimo šulinys žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nepajungtas į žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pagal projektą jau įrengtą lietaus nuotekų šulinį, kuris vamzdynais sujungtas su miesto lietaus nuotekų šalinimo magistraliniais tinklais. Bandant įteisinti per kaimyninį žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), einančias tiek buitinių nuotekų, tiek lietaus nuotekų trasas, bei pasijungti į lietaus nuotekų šulinį, adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamųjų namų žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), savininkai sužinojo, kad rašytinius sutikimus atlikti šiuos veiksmus (įrengti inžinerines komunikacijas kaimyniniame žemės sklype (duomenys neskelbtini)) davęs asmuo V. Ž. šį sklypą pardavė, o naujoji šio sklypo savininkė K. I. (teigianti, jog apie atsakovams priklausančių inžinerinių komunikacijų buvimą perkamame žemės sklype pardavėjas V. Ž. jos neinformavo) su tokių inžinerinių tinklų ir jiems aptarnauti reikalingų servitutų buvimu jos sklype sutiktų tik gavusi piniginę kompensaciją bei įvykdžius kitas jos keliamas sąlygas. Atsakovai atsidūrė keblioje situacijoje negalėdami užbaigti ir priduoti inžinerinių komunikacijų, taip pat negalėdami priduoti gyvenamųjų namų 100 proc. baigtumu. Šiuo metu derybos su žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininke K. I. yra gerokai pasistūmėjusios, sutarta beveik dėl visų esminių sąlygų (piniginės kompensacijos už servitutą dydžio, ribojimų inžinerinių komunikacijų apsaugos zonoje ir t. t.), parengti ir derinami tarpusavio susitarimų projektai, notarinės sutarties dėl servituto inžinerinėms komunikacijoms aptarnauti nustatymo žemės sklype (duomenys neskelbtini), projektas, atsakovai deda pastangas, kad situacija būtų išspręsta taikiai. Taip pat mano, kad baudos nustatymas neturėtų vykdytinumo savybės, nes kiekvienu konkrečiu atveju turėtų būti sprendžiamas klausimas, ar atsakovams neįvykdžius įpareigojimo vanduo teka ar neteka iš atsakovų žemės sklypo į ieškovų žemės sklypą ir ar yra pagrindas taikyti baudą už tą konkretų atvejį (dieną, kada tęsiamas ieškovų teisės pažeidimas).

5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, K. I. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ginčas nagrinėjamoje byloje yra todėl, kad lietaus vandenys, besikaupiantys atsakovų žemės sklype (ginčo sklype) patenka į ieškovų žemės sklypą dėl neturėjimo kur nubėgti, nes atsakovai susiformavo savo žemės sklypo paviršių taip, kad nuolydis yra į ieškovams priklausantį žemės sklypą ir lietaus vanduo ten teka savaime, t. y. atsakovai savo žemės sklype nėra įrengę lietaus nuotekų surinkimo sistemos, šalinančios lietaus vandenys į centralizuotus miesto tinklus. Atsakovai atsiliepime nepagrįstai nurodo, kad tokie lietaus nuotekų tinklai buvo suprojektuoti K. I. priklausančiame žemės sklype projektu ir tam buvo gautas ne tik V. Ž. sutikimas, bet ir statybos leidimas. Atsakovų minimu statybos projektu buvo suprojektuoti (duomenys neskelbtini) žemės sklype trys dvibučiai gyvenamieji namai ir buitinių, o ne lietaus nuotekų šalinimo tinklai. Atsakovai neteikė šio projekto, nes jo grafiniuose sprendiniuose apskritai nėra įbraižytas lietaus nuotekų šalinimo tinklas, o tik buitinių nuotekų šalinimo tinklas, kuriam reikėjo pas notarą nusistatyti tinklų tiesimo, naudojimo ir aptarnavimo servitutą. Derybos dėl servituto nusistatymo notariniu sandoriu buvo būtent dėl buitinių nuotekų šalinimo tinklo įrengimo ir įteisinimo, nustatant (duomenys neskelbtini) žemės sklype minėtą servitutą, tačiau jos pasibaigė teisminiu ginču kitoje civilinėje byloje. Taigi nagrinėjamoje byloje ginčas yra ne dėl buitinių nuotekų tinklų įrengimo ir įteisinimo atsakovams priklausančiame žemės sklype pagal projektą ir statybos leidimą, bet dėl naujų lietaus tinklų tiesimo, kuriam net projektas iki šiol nėra pradėtas rengti ir tuo labiau nėra išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Atsakovams žinoma, kad teismas galėtų nustatyti servitutus K. I. žemės sklype tik tokiu atveju, jei atsakovai įrodytų ne tik būtinybę tokiems tinklams, bet ir tai, kad jokios kitos galimybės prijungti namų tinklus prie centralizuotų miesto tinklų nėra kaip tik juos tiesiant per K. I. priklausantį žemės sklypą. Nagrinėjamu atveju visi centralizuoti miesto inžineriniai tinklai yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, t. y. šalia atsakovams priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Dėl neaiškių priežasčių atsakovai nenori jungtis prie centralizuotų miesto inžinerinių tinklų, esančių šalia ((duomenys neskelbtini) gatvėje), o atsiliepime nurodo, kad jie siekia jungtis prie (duomenys neskelbtini) gatvėje esančių inžinerinių tinklų, o tam reikia tinklus nutiesti per K. I. ir kitam asmeniui priklausančius žemės sklypus, prieš tai būtina nusistatyti servitutus, be to tam reikia gauti jų sutikimą. Akivaizdu, kad atsakovai nieko nenori daryti, todėl išsisukinėja kažkokiais nesuprantamais ir nepagrįstais pasiaiškinimais. Jei atsakovai išties būtų norėję šalinti nuo savo žemės sklypo paviršiaus lietaus vandens perteklių, tai jau seniai galėjo nutiesti tinklus į (duomenys neskelbtini) gatvėje esančius lietaus nuotekų tinklus, net ir tokiu atveju, jei tektų statyti siurblinę (pvz. dėl žemės paviršiaus aukščių skirtumų) ir lietaus vandenį perpumpuoti priverstinai, bet tai daryti reikėtų retai, kaip nurodė atsakovai. Taigi, atsakovai be jokių pateisinančių priežasčių pažeidžia ieškovų nuosavybės teises, teisės aktais draudžiamu būdu šalindami nuo savo žemės sklypo paviršiaus lietaus vandens perteklių į gretimą (ieškovų) žemės sklypą, tačiau šis ginčas yra tik tarp ieškovų ir atsakovų, todėl trečiasis asmuo K. I. prašo teismo šį ginčą spręsti savo nuožiūra bei bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

6. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, M. M., A. M., V. Š., L. Š., N. K., V. K., D. M. ir P. M. pateikė atsiliepimą į ieškovų ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7. Atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad atsakovai, įsigiję nebaigtos statybos kotedžus, įsipareigojo pabaigti jų statybą, tretieji asmenys tokių įsipareigojimų už atsakovus nėra prisiėmę. Atsakomybės klausimas tretiesiems asmenims galėtų būti keltinas, jeigu jie kotedžus atsakovams būtų pardavę kaip visiško baigtumo, t. y. 100 proc. Byloje nėra pagrindžiančių duomenų, kad ieškovų žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), susikaupiantis vanduo būtent susikaupia nuo lietaus vandens galimai patenkančio iš žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovai siekia geranoriškai spręsti su ieškovais (kaimynais) esantį nesutarimą dėl lietaus vandens tariamo nutekėjimo į ieškovų sklypą, tačiau šis geranoriškas elgesys nepatvirtina ieškovų ieškinio pagrįstumo. Geografiškai ieškovų žemės sklypas yra pakalnėje, o tuo tarpu atsakovų žemės sklypas ir kiti žemės sklypai yra aukščiau. Vien jau ši aplinkybė leidžia spręsti, kad lietaus vanduo būtent sueina į ieškovų žemės sklypą, o kadangi ieškovai savo žemės sklype nėra įsirengę drenažų lietaus vanduo iš aukščiau esančių sklypų suteka į ieškovų sklypą. Ieškovų sklypas galimai suformuotas taip, kad sklypo vieta, kurioje susikaupia vanduo, yra žemiausia vieta pačiame ieškovų žemės sklype, o nesant sklype tinkamai suformuoto reljefo (nuolydžio) visas gruntinis vanduo susikaupia ir ten laikosi. Jeigu ieškovų žemės sklypas būtų tinkamai suformuotas vanduo sklype nesikauptų. Greta esančiame kaimyniniame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), lietaus vanduo nesikaupia, nors atsakovų žemės sklypas būtent ribojasi su šiuo sklypu. Galimas atvejis, jog žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra iškeltas, t. y. yra aukščiau nei ieškovų žemės sklypas, dėl ko lietaus vanduo patenka į ieškovų žemės sklypą ir jame nusistovi. Taip pat galimas atvejis, jog žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkai yra tinkamai sutvarkę savo sklype drenažo sistemą, ko galimai nėra padarę ieškovai. Byloje nėra vienareikšmių duomenų, kad dėl ieškovų sklype susikaupiančio lietaus vandens yra kalti atsakovai, kad būtent ieškovų žemės sklype lietaus vanduo kaupiasi nuo atsakovų žemės sklype susikaupiančio lietaus vandens. Mano, kad įvardinti priežastis kodėl ieškovų žemės sklype kaupiasi lietaus vanduo galėtų tik specialias žinias turintis asmuo, nes nei šalys nei teismas nėra specialistai gebantys nustatyti ieškovų sklype besikaupiančio lietaus vandens priežastis, kurių gali būti net ne viena. Atsakovų žemės sklype pagal projektą, kuriam išduotas statybos leidimas, lietaus nuotekos nebuvo suprojektuotos nuvesti į centralizuotus miesto tinklus. Kotedžų statybos projekte, kuriam išduotas statybos leidimas, buvo numatyta, kad lietaus nuotekos lietvamzdžiais nuvedamos ant žemės paviršiaus. Tretieji asmenys, atlikdami kotedžų statybos darbus, papildomai įrengė infiltracinį šulinį, - talpą į kurią surenkamas lietaus vanduo ir kuris susigeria į gruntinius vandenis. Taigi, atsakovų žemės sklype nutekantis lietaus vanduo yra surenkamas į šulinį. Jeigu trečiųjų asmenų įrengtas papildomas šulinys trukdo, tai jį atsakovai gali pašalinti, užaklinti nubėgimą iš lietvamzdžių į šulinį. Tikėtina, kad esant gausiam lietui, kuris yra neįprastas įprastoms gamtinėmis sąlygomis, šulinys persipildo ir šulinyje susikaupusio lietaus dalis nuteka paviršiniais vandenimis. Pažymėjo, kad žemės sklypo savininkas turi surinkti jo žemės sklype iškrentantį lietaus vandenį esant įprastomis gyvenamosios vietos klimato juostai oro sąlygoms, tačiau ne esant nenumatytiems stichiniams reiškiniams (force majeure). Tokiu atveju lietaus vandens pratekėjimas į gretimą žemės sklypą neturėtų būti laikomas gretimo žemės sklypo savininko teisių pažeidimu.

8. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, K. I., E. M. atsiliepimų į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (CPK 117 straipsnis, 123 straipsnio 3 dalis).

9. Teismo posėdžio metu ieškovas D. Š. ieškinio reikalavimus palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad žemės sklypą įsigijo prieš 10 metų, pasistatė namą, ramiai gyveno 5 metus, augo augalai, su aplinkiniais kaimynais santykiai buvo geri. Prieš 5 metus prasidėjo statybos sklype, (duomenys neskelbtini), su kuriuo dabar ir kyla problemos. Dar nesant sutvarkytam gerbūviui, jau buvo matyti, kad vanduo užteka, keliant po truputį sklypą ruošiant jį statyboms. Su M. M. nuolat buvo palaikomas ryšys ir buvo žadama viską sutvarkyti, sujungti visas komunikacijas. Paskutiniu etapu prieš klojant trinkeles buvo užpilta 30 cm aukščio nuo ieškovų žemės sklypo ir iki pat kampo padaryta plynas trinkelių laukas, padarytas nutekėjimas. Kiti kaimynai atsivėrė betonine sienele, nuo kurios vanduo subėga į ieškovų sklypą. Vanduo teka nuo esančių takų kartu su skalda ir šiukšlėmis. Nuo automobilių aikštelėje stovinčių automobilių cheminės medžiagos taip suteka į jų sklypą. Žemės sklype yra 3 objektai, gyvena 11 savininkų, nuo stogo lietvamzdžiais vanduo surenkamas po žeme sutekinamas į vamzdžius ir ateina į šulinį, kuris nefunkcionuoja, todėl lietaus metu vanduo eina fontanu ir bėga sraunus upelis, kuris neša visą žvyrą į ieškovų žemės sklypo pievas. Stogas ir trinkelės apima apie 80 proc. to sklypo vandens. Ieškovai gyvena Klaipėdos mieste gyvena (duomenys neskelbtini) kvartale, kuri yra su visomis komunikacijomis, (duomenys neskelbtini) kvartas, kuris taip pat yra su visomis komunikacijomis, ir pagal visus teisės reglamentus jie visi turi susirinkti savo nuotekas. M. M. pripažino, kad yra problema, tačiau pardavęs visus butus, jis išvyko neišsprendęs problemos. Tuomet ieškovams teko komunikuoti su atsakovais. Ieškovai yra apribotas trečdalio savo žemės sklypo vartojimas. Ateityje ieškovai planuoja parduoti savo turtą, tačiau šiuo atveju jau yra užprogramuotos didžiulės problemos, nors problemą buvo gali jau seniai išspręsti. Ieškovas rodė iniciatyvą ir komunikavo su atsakovais, teikė pretenzijas, tačiau, atsakovai jokių veiksmų nesiėmė. Ieškovai dėl atsakovų veiksmų yra suvaržyti ir negali disponuoti savo turtu, o neišsprendus šios problemos, ateityje tai gali sukelti labai didelius nuostolius. Ieškovų žemės sklype aplink namą yra įrengta drenažo sistema, tačiau kol ieškovus užlieja daugiau drenažo ieškovai susidėti negali, nes jis tada surinkinės kitų nuotekas, kai atsakovai išsispręs savo problemas tada ieškovai galės žiūrėti, ar reikalinga papildoma drenažo sistema. Per daug nusausinti irgi nėra gerai, nes vasarą reikia laistyti augalus. Žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)šiuo metu yra sudrenuoti, tačiau dėl papildomo vandens šaltinio, negalima toliau spręsti problemos dėl gerbūvio, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra aukščiau nei ieškovų žemės sklypas. Nuo gretimai esančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nėra jokio tekėjimo, nes ten yra betoninė sienelė.

10. Teismo posėdžio metu ieškovų D. Š. ir R. Š. atstovas advokatas Dovydas Cvetkovas ieškinio reikalavimus palaikė, prašė jį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad atsakovai savo veiksmais, t. y. kitos bylos, susijusios su lietaus nuotekų šalinimo sistemos nesutvarkymu, inicijavimu, taip pat valstybinių institucijų raštai dėl atsakovų veiksmų, iš esmės pripažįsta ieškinį toje dalyje dėl ieškovų teisių pažeidimo. Ieškovų žemės sklypas yra nuolat užpilamas lietaus nuotekomis iš atsakovų sklypo, tačiau dėl problemos išsprendimo nesiimama jokių veiksmų. Lyjant stipriam lietui ant automobilių aikštelės, išklotomis trinkelėmis, esant nuolydžiui, kuris yra nukreiptas į atsakovo sklypo kampą, kuris remiasi į ieškovų sklypą, visas paviršinis lietus vanduo, pakliuvęs daliniai į surinkimo šulinį, įrengtą atsakovų sklype, pro šalį tekėdamas tuo kampu, visas vanduo patenka kartu su žvyru, šiukšlėmis, cheminėmis priemaišomis, patenka į ieškovų sklypą. Ieškovas ateityje nori turtą parduoti, todėl akivaizdu, jog neišsprendus šios problemos dėl užliejamos žemės, ieškovas privalės ženkliai mažinti turto pardavimo kainą. Šios problemos sprendimų būdų gali būti keletas, nebūtinai, kaip teigia atsakovai, komunikacijų pajungimas per K. I. sklypą, atsakovų kiemas yra sudėtas trinkelėmis, kurios iš esmės nesugeria vandens, todėl jų pakeitimas būtų vienas iš problemos sprendimo būdų. Mano, kad sankcija už įpareigojimų nevykdymą, būtų paskatinimas atsakovams realiai pašalinti kliūtis, dėl kurių ieškovai patiria žalą, nors iki šiol ilgą laiką problema nebuvo sprendžiama, todėl 50 Eur baudos dydis per dieną visiems atsakovams nėra per didelis, mano, jo mažesnė bauda neskatintų atsakovų kuo greičiau pašalinti problemą. Dėl pažeidimų pašalinimo termino sutinka, kad jis galėtų būti protingai ilgesnis iki 3 mėn., tačiau ne 7 mėn. Atsakovų žemės sklypas yra valdomas bendrąja daline nuosavybe, žala ieškovų žemės sklypui daroma būtent iš atsakovų bendro sklypo, prievolė yra nedali, todėl atsakovams taikytina solidari atsakomybė ir atsakovai vykdytų pareigą, jog paviršinės nuotekos iš jų sklypo, konkrečiai iš šulinio ir aikštelės nepatektų į ieškovų žemės sklypą. Atsakovų žemės sklype praktiškai nėra įrengta paviršinių nuotekų sistema, šulinį, į kurį subėga vanduo, sistema laikyti negalima, juo labiau, kad toks šulinys net nebuvo suprojektuotas. Buvo suprojektuota, jog vanduo susigers į atsakovų žemės paviršių, jiems įsirengus dangą iš akytų priemonių. Ryšys, tarp pažeidimo ieškovų žemės sklype, t. y. tarp to, kad atsakovai yra neįrengę paviršinių nuotekų šalinimo sistemos ir tarp to, kad perteklinis vanduo kaupiasi ieškovų žemės sklype yra įrodytas. Ieškovų reikalavimas yra suformuluotas aiškiai ir suprantamai, atsakovams užtikrinus, jog iš šulinio netekėtų vanduo, o automobilių aikštelėje būtų įrengta drenažinė sistema, kuri būtų sujungta su šulinio sistema ir užtikrintų jo patekimą į nuotekų šalinimo sistemą, daugiau ieškovai negali reikalauti iš atsakovų ar laikyti, kad teismo sprendimas būtų neįvykdytas, atsakovams įvykdžius tokio techninio pobūdžio vienokius ar kitokius veiksmus.

Šalies argumentai

11. Teismo posėdžio metu atsakovas S. P. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad ieškovai su juo nebendravo, nebuvo niekas užėjęs, nei kažkuo pasidomėjo. Dėl dumblių šiaurinėje pusėje pažymėjo, kad tai nėra susiję su lietaus vandenimis. Šulinys, kuris šiuo metu nefunkcionuoja, yra viena iš problemų, kurią norima išspręsti jį pajungus į bendrus lietaus nuotekų tinklus. Turtą įsigijo, tikėdamiesi gražaus kaimyninio gyvenimo, norėdami be griežtų atsakovų atžvilgių reikalavimų patys susitvarkyti savo kiemą, kad jis būtų tvarkingas ir niekam nekenktų, nebuvo nusiteikę sąmoningai užpilti kaimyninį sklypą. Šiuo metu yra priklausomi nuo K. I. sprendimo, kuri neleidžia atlikti darbus, kurie numatyti pagal statybos leidimus ir projektus. Esant galimybei susitvarkys kiemus, priduos namus, todėl prašo ieškinį atmesti.

12. Teismo posėdžio metu atsakovų A. K., A. V., I. P., J. P., M. D., N. S., R. K., R. D., S. P., T. M., V. S. atstovas advokatas Audrius Saulėnas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad ginčo nėra, jog ieškovų žemės sklype kaupiasi perteklinis vanduo, atsakovai sudarinėjo pirkimo-pardavimo sutartis ne su 100 proc. baigtumu, atsakovai pagrįstai tikėjosi, kad turtas parduodamas su visiškai baigtomis inžinerinėmis komunikacijomis. Nesutinka, kad atsakovai nesiėmė veiksmų. Vien tai, kad atsakovai inicijavo bylą su kita žemės sklypo savininke K. I., vyksta mediacijos procesas, parodo, kad atsakovai ėmėsi veiksmų problemos išsprendimui, tačiau suprantama, kad procesas vyksta ne taip greitai. Ieškovai savo reikalavimu prašo taikyti atsakovams abstrakčią atsakomybę, teismas negali priimti sprendimo dėl to, ko objektyviai negalima padaryti, tuo atveju jeigu atsakovai įsirengs atraminę sienutę, o vanduo vis tiek tekės į ieškovų sklypą, ar tai bus pripažįstama sprendimo vykdymu, ar ne, todėl svarbu nustatyti, kokia apimtimi nuteka vanduo. Prievole nėra susijusi nei su bendra prievole, nei su jungtine veikla, nei su kelių asmenų veiksmais padaryta žala, todėl taikyti solidarios prievolės nėra jokio pagrindo. Visi atsakovai turi savo nuosavybę, jiems priklauso konkrečios dalys, kurios registruotos viešame registre, egzistuoja daug priežasčių dėl kurių vanduo gali patekti į ieškovų sklypą (pvz. išleistas vanduo iš pripučiamo baseino, augmenijos laistymas ir pan.), vienas atsakovas gali įsirengti dangą, kitas ne, vienas atsakovas gali pasistatyti atraminę sienutę, o kitas ne, todėl turi būti individualizuojama kas, kiek ir kokia apimtimi bus atlikta, turi būti siekiama interesų pusiausvyros, įvertinti nuosavybės teisių gynimo ir nuosavybės neliečiamumo kriterijus, ar vieno prioriteto pripažinimas nepažeis kito asmens nuosavybės teisių. Atsakovai laikosi pozicijos, jog tikslinga įrengti komunikacijas per K. I. sklypą, kadangi kiti problemos šalinimo būdai (dangos, atraminės sienelės įrengimas) problemos neišspręstų. Taip pat mano, kad šiuo atveju nėra pagrindo skirti baudą, ne tik iš atsakovų sklypų, bet ir iš kitų žemės sklypų patenka vanduo, todėl atsakovai negali būti atsakingi už iš kitų žemės sklypų patenkantį vandenį į ieškovų sklypą. Problemos išsprendimas yra galimas ir šiuo metu šios problemos sprendimo procesas vyksta kitoje byloje, kurioje prašoma be žemės sklypo savininkės K. I. sutikimo atlikti lauko lietaus nuotekų tinklų, esančių (duomenys neskelbtini), prijungimą prie magistralinių miesto tinklų ir sutvarkyti esamą magistralinių tinklų šulinį, bei atlikti magistralinių tinklų įteisinimą. Taigi, šiuo atveju tenkinus ieškovų reikalavimą visa apimtimi, teismo sprendimas atsakovams sukeltų neigiamas pasekmes, juo labiau atsakovai turtą įsigijo nebaigtos statybos ir negalvojo, kad gali iškilti panašaus pobūdžio problemos. Problemos iškilo ne dėl atsakovų veiksmų, jie yra tokie patys situacijos įkaitai, kaip ir ieškovai, tačiau atsakovai ėmėsi veiksmų problemos šalinimui, kaip ir buvo sutarta su K. I. leisti atlikti darbus, tačiau sklypo savininkė persigalvojo ir ginčas pateko į teismą. Atsakovų nuomone, pats racionaliausias problemos sprendimo būdas yra atlikti darbus per K. I. žemės sklypą, kiti būdai tikėtina problemos neišspręs.

13. Teismo posėdžio metu trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, N. Š. (dabar – K.), M. M., A. M., V. Š., L. Š., V. K., D. M., P. M., atstovė advokatė Edita Antanauskienė su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad tretieji asmenys į bylą yra įtraukti visiškai nepagrįstai, ši byla nesukels jiems jokių teisių ir pareigų. Tretieji asmenys kotedžus ir butus pardavė nebaigtos statybos (baigtumas 85 proc.) ir patys atsakovai, kaip pirkėjai, prisiėmė visą atsakomybę pabaigti įsigytų kotedžų statybą. Mano, kad ieškinys yra nepagrįstas, nes neaišku kaip reikėtų įgyvendinti priimtą sprendimą, kaip užtikrinti, kad vanduo į ieškovų žemės sklypą nenutekėtų, nes gali būti įvairių situacijų, kaip gausūs lietūs, stichinės nelaimės ir kt., tai reikštų, kad vanduo tekės į ieškovų žemės sklypą, o atsakovai nevykdo sprendimo ir kiekvieną kartą bus galima taikyti baudą. Ieškovai nepateikė duomenų, jog būtent jų sklype susikaupiantis vanduo yra iš atsakovų žemės sklypo plaukiančio vandens. Atsakovai pripažįsta, kad dalis vandens nuteka į ieškovų žemės sklypą, tačiau ar būtent ta nutekanti dalis ir lieka susikaupusi ieškovų žemės sklype. Ieškovas nurodė, kad ne visame žemės sklype yra įrengta drenažo sistema, ta vieta, kurioje kaupiasi vanduo yra žemiausia vieta, gretimas sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra aukščiau ieškovų sklypo iš minėto žemės sklypo joks vanduo nesikaupia, todėl galima daryti išvadą, jog priežastis vien ta, kad iš atsakovų žemės sklypo vanduo teka kažkokia dalimi į ieškovų žemės sklypą, tai nėra ta pasekmės, kad ieškovų žemės sklype tas vanduo ir kaupiasi. Priežasčių gali būti daug, todėl negalima vienareikšmiškai teigti, kad vanduo ieškovų sklype kaupiasi būtent iš atsakovų žemės sklypų atitekančio vandens. Neaišku, ką ieškovai laiko pažeidimu, ar kad iš atsakovų sklypo teka vanduo, ar kad ieškovų sklype susilaiko perteklinis vanduo.

14. Ieškovė R. Š., atsakovai A. K., A. V., I. P., J. P., M. D., N. S., R. K., R. D., T. M., V. S. ir jų atstovas advokatas Darius Kurpavičius, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, K. I. ir jos atstovas advokato padėjėjas Visvaldas Petryla, N. Š. (K.), M. M., A. M., E. M., V. Š., L. Š., V. K., D. M., P. M. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą vietą ir laiką informuoti tinkamai, prašymų bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant negauta (CPK 123 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 0,1500 ha žemės sklypas su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2013 m. rugpjūčio 20 d. Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. DR-2494. Žemės sklype esančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumas – 100 proc., 2016 m. rugpjūčio 29 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. ACCR-30-160829-00705. Vandentiekis – komunalinis vandentiekis. Nuotekų šalinimas – komunalinis nuotekų šalinimas.

16. Ieškovams priklausantis žemės sklypas su statiniais, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kampu ribojasi su 0,1501 ha žemės sklypu su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovams N. S., V. S. pagal 2022 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. K1ES-9504, J. P., I. P. pagal 2022 m. liepos 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 9084, A. K., R. K. pagal 2022 m. kovo 25 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. K1ES-3288, M. D., R. D. pagal 2022 m. kovo 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 3494, S. P. pagal 2022 m. vasario 21 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1719, A. V. pagal 2021 m. lapkričio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 13708, T. M. pagal 2021 m. lapkričio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 13708. Žemės sklype suformuoti nebaigti statyti (baigtumas – 85 proc.) dviejų butų pastatai – gyvenamieji namai, esantys (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vandentiekio tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (statusas – formuojamas) nuosavybės teise priklausančiu, vandentiekis – komunalinis vandentiekis, nuotekų šalinimas – komunalinis nuotekų šalinimas.

17. Iš byloje pateiktų pirkimo-pardavimo sutarčių, sudarytų 2022 m. vasario 21 d. tarp M. M. ir S. P., dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo; 2021 m. lapkričio 8 d. tarp A. M. ir A. V., T. M., dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo; 2022 m. rugpjūčio 26 d. tarp E. M. ir V. S., dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo; 2022 m. kovo 25 d. tarp V. Š., L. Š. ir A. K., R. K., dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo; 2022 m. liepos 29 d. tarp N. K., V. K. ir I. P., J. L., dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo; 2022 m. kovo 30 d. tarp D. M., P. M. (atstovaujami M. M.), ir M. D., R. D. dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo; matyti, kad nekilnojamasis turtas parduotas su 85 proc. baigtumu. Įregistruota servituto sutartis 2018 m. gruodžio 13 d. Nr. 14950, teisė galioja žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka pagal 2020 m. birželio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. DR-2811, 2022 m. kovo 25 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. K1ES-3288.

18. Ieškovai 2021 m. spalio 4 d. skundu dėl galimai neteisėtai kaimyniniame žemės sklype paklotų lietaus nuotekų tinklų ir betoninių trinkelių dangos kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kuriame nurodė, kad naujai pastatytų kotedžų savininkas vardu M., adresu (duomenys neskelbtini), įdiegęs lietaus nuotekų inžinerinius tinklus savo sklypo šulinyje, kuris persipildęs veržiasi į viršų ir bėga ant kietosios žemės dangos, t. y. trinkelių, kurių pasėkoje vanduo bėga į kaimynų sklypus“ bei nurodyta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kietasis grindinys – trinkelės išklotos iki pat sklypų ribos be savininkų sutikimo ir prašoma: demontuoti trinkeles 1 metro atstumu nuo sklypo <...> ribos; įpareigoti pastatyti apsauginę sienelę ant sklypų ribos, kadangi savininkas pakėlęs savo sklypą bent 30 cm; draudžiama nutekinti lietaus nuotekas į kaimynų sklypus, todėl privalo sutvarkyti lietaus inžinerinių tinklų pajungimą prie miestui priklausančių lietaus nuotekų inžinerinių tinklų; įpareigoti tarp jo sklypo ir (duomenys neskelbtini) gatvės įrengti apsauginę priemonę, kad vanduo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės per jo trinkeles nepatektų į kaimynų sklypus. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2021 m. spalio 14 d. raštu Nr. 2D-17407 informavo, kad 2021 m. spalio 29 d. 9.00 val. organizuojamas nurodytų aplinkybių patikrinimas, apie atlikto patikrinimo rezultatus informuos atskiru raštu.

19. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2021 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. 2D-19471 informavo ieškovą, kad 2021 m. rugsėjo 29 d. buvo atliktas patikrinimas dėl 2021 m. spalio 4 d. dienos skunde nurodytų aplinkybių bei 2021 m. lapkričio 5 d. surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-2283, kuriame konstatuota, jog įvertinus patikrinimo metu užfiksuotas Skunde nurodytas aplinkybes ir Statinio projekte bei Supaprastintame projekte nurodytus sprendinius, susijusius su betoninių trinkelių ir lietaus nuotekų tinklų statyba, adresu (duomenys neskelbtini), reikalinga kreiptis su privalomuoju nurodymu į statinio projektuotoją pateikti paaiškinimus ir dokumentus, kad būtų galima nustatyti, kokiai inžinerinių statinių kategorijai yra priskirta sklype, adresu (duomenys neskelbtini), suprojektuota kiemo važiuojamosios dalies trinkelių danga ir kokio medžiagiškumo, ar jos statybai buvo privalomas statybą leidžiantis dokumentas, kokie konkretūs lietaus ir paviršinio vandens nuvedimo sklype adresu (duomenys neskelbtini), sprendiniai yra suprojektuoti statinių projektuose ir kaip šiais sprendiniais yra nepažeidžiami gretimų kaimynių žemės sklypų ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) savininkų interesai. Kadangi patikrinimo metu nebuvo pateikta sklypo šiaurinėje pusėje esančioje betoninių trinkelių dangoje, adresu (duomenys neskelbtini), įrengtų lietaus nuotekų tinklų geodezinė nuotrauka, bus pateiktas privalomasis nurodymas statytojui pateikti sklype, adresu (duomenys neskelbtini), esančių lietaus nuotekų tinkle geodezinę nuotrauką, kuri reikalinga nustatyti kokiai inžinerinių statinių kategorijai yra priskirtini šie inžineriniai tinklai. 2021 m. lapkričio 9 d. surašyti ir pateikti vykdymui privalomieji nurodymai Nr. PN-1860 ir Nr. PN-1861 statinio projektuotojui UAB „Archko“ ir statytojui M. M. pateikti iki 2021 m. lapkričio 23 d. papildomą informaciją ir dokumentus, reikalingus tolimesniam tyrimui.

20. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. gruodžio 15 d. rašte Nr. 2D-21745 nurodyta, kad 2021 m. lapkričio 8 d. užregistruotas ieškovo 2021 m. lapkričio 5 d. skundas po inspektorės vizito, kuris papildytas prašymu kuo skubiau padėti išspręsti problemą bei ateityje neleisti priduoti statinio, kol nebus sutvarkyto nuotekos, kadangi M. M. nori priduoti savo statinį, viską išparduoti ir išnykti palikus problemas. 2021 m. lapkričio 9 d. surašyti ir pateikti vykdymui privalomieji nurodymai Nr. PN-1860 ir Nr. PN-1861 statinio projektuotojui UAB „Archko“ ir statytojui M. M. pateikti iki 2021 m. lapkričio 23 d. papildomą informaciją ir dokumentus, reikalingus tolimesniam skundų tyrimui ir sprendimo priėmimui pagal inspekcijos kompetenciją. Skundų nagrinėjimui nebuvo gauti reikšmingi dokumentai: statinio techninis projektas „Trijų dvibučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) statybos projektas“ dalis „Bendroji, sklypo plano, architektūrinė“ dokumente Nr. A/TP/68-01/02/03-TP-TS „Techninė specifikacija“ nurodytas statinio darbo projektas, kuris yra privalomas statybos darbams vykdyti; sklype adresu (duomenys neskelbtini), esančių lietaus nuotekų tinklų geodezinės nuotraukos, todėl statytojui pakartotinai parengtas 2021 m. gruodžio 7 d. privalomasis nurodymas Nr. PN-2150 iki 2021 m. gruodžio 23 d. pateikti nurodytus dokumentus, be kurių negalimas skundų nagrinėjimas.

21. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. sausio 21 d. rašte Nr. 2D-1327 nurodyta, jog nebuvo gauti reikalingi dokumentai pagal 2021 m. gruodžio 7 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-2150. Susisiekus telefonu su statytoju jis nurodė, kad yra išvykęs, tačiau dokumentai yra rengiami ir juos pateiks įgaliotas asmuo. Už privalomojo nurodymo nevykdymą statytojui bus taikoma administracinė atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalyje. Gavus statinio darbo projektą, sklype adresu (duomenys neskelbtini), nutiestų lietaus nuotekų tinklų geodezines nuotraukas, pakartotinai bus atliktas patikrinimas vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), ir apie atlikto patikrinimo rezultatus ir priimtus sprendimus informuos atskiru raštu.

22. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2022 m. vasario 28 d. raštu Nr. 2D-3772 informavo ieškovą, kad statytojui M. M. už 2021 m. gruodžio 7 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-2150 nevykdymą surašytas 2022 m. vasario 25 d. Administracinio nusižengimo protokolas Nr. VTPSI-ANR_P-80-2022. 2022 m. vasario 28 d. raštu Nr. 2D-3739 „Dėl dokumentų pateikimo, atliekant tyrimą pagal 2021 m. spalio 4 d. ir 2021 m. lapkričio 8 d. skundus adresu (duomenys neskelbtini)“ dar kartą kreipėsi į statytoją M. M. iki 2022 m. kovo 16 d. pateikti sklype, adresu (duomenys neskelbtini), esančių lietaus nuotekų tinklų geodezines nuotraukas ir pateikti paaiškinimą raštu: kada (metai, mėnuo) yra pastatyti sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), šiaurinėje pusėje lietaus nuotekų inžineriniai tinklai ir betoninių trinkelių dangos ir kas yra šių statinių statytojai. Departamentas, negavęs iš M. M. iki 2022 m. kovo 16 d. prašomų pateikti dokumentų, inicijuos inžinerinio požeminio statinio – lietaus nuotekų tinklų parametrų sklype, adresu (duomenys neskelbtini), nustatymą, t. y. šių inžinerinių tinklų geodezinės nuotraukos atlikimą, dėl galimos savavališkos statybos nustatymo. Apie tolimesnę eigą informuos papildomai.

23. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2022 m. balandžio 27 d. raštu Nr. 2D-7690 informavo ieškovą, taip pat M. M., jog statytojas pateikė 2022 m. kovo 18 d. paaiškinimą-prašymą dėl skundo nagrinėjimo sustabdymo, pasiekus susitarimą su skundo davėjai bei vykstant parengiamiesiems darbams skundo priežastims pašalinti. Departamentas, statytojo M. M. prašymo laikinai sustabdyti skundų nagrinėjimą netenkino. Departamento atstovą, atliekantį skundų tyrimą žodžiu (telefonu) 2022 m. balandžio 26 d. informavo pareiškėjas, kad skunde nurodyta betoninių trinkelių danga yra apie 1,0 m nuardyta nuo sklypų ribos ir priimami bendri sprendimai dėl skunde nurodytų sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), šiaurinėje pusėje lietaus nuotekų inžinerinių tinklų. Aplinkybių patikslinimui pakartotinai 2022 m. gegužės 27 d. organizuotas faktinių duomenų patikrinimas vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), statytojas įpareigotas pateikti adresu (duomenys neskelbtini), esančių lietaus nuotekų tinklų geodezines nuotraukas ir paaiškinimą raštu, kada (metai, mėnuo) yra pastatyti sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), šiaurinėje pusėje lietaus nuotekų inžineriniai tinklai ir betoninių trinkelių dangos ir kas yra šių statinių statytojai.

24. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2022 m. birželio 6 d. raštu Nr. 2D-10366 dėl 2021 m. spalio 4 d. ir 2021 m. lapkričio 8 d. skundų adresu (duomenys neskelbtini), informavo ieškovą, jog Departamentas 2022 m. balandžio 27 d. rašte Nr. 2D-7690 nurodytu laiku 2022 m. gegužės 27 d. atliko pakartotiną patikrinimą vietoje adresu (duomenys neskelbtini), kuriame statytojas ir ieškovas nedalyvavo. Atlikus patikrinimą surašytas 2022 m. birželio 1 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas reg. Nr. FAK-1064, kuriame konstatuota, apžiūrėjus vizualiai skunduose nurodytas aplinkybes „(duomenys neskelbtini) sklypo kietasis grindinys – trinkelės išklotos iki pat sklypų ribos be savininkų sutikimo ir prašoma: demontuoti trinkeles 1 metro atstumu nuo sklypo <...> ribos“ nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), sklypo šiaurinėje pusėje betoninių trinkelių danga (jos dalis) išardyta ir ji yra apie 1,20 m atstumu nuo pareiškėjos sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). Tikslinantis skunduose nurodytas aplinkybes, susijusias su lietaus nuotekų tinklų statyba sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), šiaurinėje pusėje, susisiekta 2022 m. gegužės 27 d. telefonu su ieškovu ir statytojo nurodytais asmenimis, kurie informavo, kad statytojas ir ieškovas siekia bendro susitarimo dėl paviršinių lietaus nuotekų tinklų nuvedimo sklype, adresu (duomenys neskelbtini), kad paviršinės lietaus nuotekos nuo sklypo, adreso (duomenys neskelbtini), nedarytų žalos ieškovų sklypams, todėl statytojas rengia projektinę dokumentaciją paviršinių nuotekų iš sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), nuvedimo į komunalinį lietaus nuotekų tinklų nuotakyną nuotekų išleistuvu (-ais). Departamentas 2022 m. gegužės 27 d. elektroniniu paštu gavo (duomenys neskelbtini), esančių lietaus nuotekų tinklų situacijos planą, parengtą UAB „Vakarų valda“, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), sklype esantys PVC vamzdyno lietaus nuotekų tinklai pažymėti „L“ yra 110 mm ir 160 mm skersmens. Pagal statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (galiojanti redakcija nuo 2020 m. birželio 16 d.) nesudėtingųjų statinių sąrašo 3 lentelės 2.2 p. lietaus nuotekų tinklai, kurių vamzdyno skersmuo 110 mm ir 160 mm priskiriami I grupės nesudėtingajam inžineriniam statiniui, kurio statybai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017„Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (redakcija galiojusi iki 2022 m. gegužės 1 d.) (toliau – Reglamentas) 3 priedo 1.1 p., nes žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra kultūros paveldo objekto teritorijoje ar jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, Kuršių nerijoje, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje. Nagrinėtinu atveju, kadangi Statinio statybai neprivalomas statybą leidžiantis dokumentas, todėl Statinio statybai nėra privalomas ir statinio projektas pagal Statybos įstatymo (aktuali redakcija) 24 straipsnio 3 dalį. Skunduose nurodyta betoninių trinkelių danga, esanti šiaurinėje pusėje sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), yra apie 1,2 m atstumu nuo pareiškėjų sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribos ir tai nepažeidžia Reglamento 7 priedo „Besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejai“ 3 p. reikalavimų; pagal (duomenys neskelbtini) lietaus nuotekų tinklų situacijos planą, kurį parengė UAB „Vakarų valda“, sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nutiestų lietaus nuotekų tinklų, kurių PVC vamzdyno skersmuo 110 mm ir 160 mm, statybai statytojas neprivalėjo gauti statybą leidžiančio dokumento, vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, todėl Departamentas neturi pagrindo imtis veiksmų pagal Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 11 dalį. Teisės aktai nereglamentuoja maksimalaus gretimų žemės sklypų aukščio skirtumo ties tokių sklypų riba. Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (galiojanti redakcija nuo 2018 m. vasario 8 d. ) 9 punkte nustatyta, kad didžiausias sklypo reljefo nuolydis – ne didesnis kaip 12 procentų. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sienutes ir pan.). Jei sklypas yra teritorijoje, kurioje: 1) yra komunalinis ar vietinis lietaus nuotakynas, paviršinių nuotekų iš sklypo turi būti nuvedamos į komunalinį nuotakyną nuotekų išleistuvu (-ais). Sklypo viduje paviršinės nuotekos nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar sklypo reljefo paviršiumi, latakais ir pan.; 2) nėra komunalinio ar vietinio lietaus nuotakyno, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan. Draudžiama nuvesti paviršines nuotekas reljefo paviršiumi į gretimus sklypus. Įvertinęs nustatytas aplinkybes departamentas skundų nagrinėjimą nutraukė, nes statinio statybai nėra privalomas statybą leidžiantis dokumentas ir pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalį statinio statyba nėra savavališka statyba.

25. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos 2022 m. spalio 5 d. raštu Nr. AD5-19272 dėl galimai netinkamai tvarkomų paviršinių nuotekų, adresu (duomenys neskelbtini), informavo ieškovus, jog pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. rugsėjo 13 d. pranešimą dėl galimai nutekinamų kenksmingų lietaus vandens nuotekų (su kenksmingomis automobilių ir statybinių atliekų nuoplovomis) iš sklypų, adresais (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugsėjo 15 d. atliko apžiūrą ir 2022 m. spalio 3 d. surašė apžiūros aktą Nr. (13.1)-TVR-6747, surašė, kuriame nurodyta, kad teritorijoje, išklotoje trinkelėmis, įrengtas paviršinių nuotekų šulinys, į kurį lietvamzdžiais subėga lietaus nuotekos. Paviršinių nuotekų šulinys apžiūros metu buvo beveik pilnas, vanduo švarus, statybinių atliekų ar kitų atliekų, nuoplovų neužfiksuota. Teritorijos statytojo pateiktais duomenimis, nustatyta, kad statybų projekte, kuris suderintas su visomis reikalingomis institucijoms, tame tarpe ir AB „Klaipėdos vanduo“, statant blokuotus gyvenamuosius namus, nėra numatytas paviršinių nuotekų šulinių įrengimas. Projekte numatyta lietaus nuotekas lietvamzdžiais nuvesti ant žemės paviršiaus, o kietąsias sklypo dangas rekomenduojama įrengti iš skylėtų medžiagų, kurios padidintų vandeniui laidžių paviršių bendrą plotą ir iš dalies išspręstų lietaus vandens nuvedimą. Atkreipė dėmesį, kad statytojas savo lėšomis ir iniciatyva teritorijoje įrengė paviršinių nuotekų surinkimo šulinį, kuris nėra pajungtas į bendrą paviršinių nuotekų surinkimo sistemą. Esant gausiems krituliams teritorijoje įrengtas paviršinių nuotekų surinkimo šulinys persipildo ir paviršinis vanduo nuteka į besiribojantį sklypą, nes jis yra žemiau. Dėl šių priežasčių statytojas kreipėsi į AB „Klaipėdos vanduo“ dėl prisijungimo prie paviršinių nuotekų surinkimo sistemos, gavo prisijungimo sąlygas, kaimynai iš besiribojančio sklypo sutinka, kad būtų prisijungta prie jų teritorijoje esančios paviršinių nuotekų surinkimo sistemos. Šiuo metu vyksta projekto derinimo darbai, teritorijoje esantis paviršinių nuotekų šulinys bus prijungtas prie paviršinių nuotekų surinkimo sistemos. Aplinkosauginių reikalavimų pažeidimų nenustatyta.

26. Trečiųjų asmenų atstovė 2022 m. lapkričio 8 d. kreipėsi į K. I. su pretenzija dėl trukdymo atlikti inžinerinių tinklų įrengimo užbaigimo veiksmus. Pretenzijoje nurodė, kad 2016 m. vasario 8 d. buvo išduotas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos statybos leidimas Nr. LNS-31-160208-00034 žemės sklype, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statyti tris gyvenamuosius namus pagal trijų dvibučių gyvenamųjų namų Klaipėdos mieste (duomenys neskelbtini), statybos projektą (UAB „Archko Projektai“ supaprastintas statybos projektas 2015 m. lapkričio mėn., Lauko vandentiekio, nuotekos šalinimo dalis), kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas ir kuriame numatyta, jog projektuojamų dvibučių ūkio- buities nuotekas numatoma išleisti į anksčiau suprojektuotą buitinių nuotekų tinklą, esantį sklype (duomenys neskelbtini), iš kurio buitinės nuotekos pateks į esamą kvartalinį buitinių nuotekų tinklą. Projekte nurodyta, kad gautas (duomenys neskelbtini), žemės sklypo savininko sutikimas tinklų pasijungimui. Šis sprendimas yra priimtas, kadangi šalia praeinančios buitinio nuotekų tinklo gilinimas yra nepakankamas pasijungimui. Kad pasijungti į anksčiau suprojektuotą šulinį sklype (duomenys neskelbtini), reikia tinklus pakloti per sklypą (duomenys neskelbtini). Gautas sklypo savininko (duomenys neskelbtini) sutikimas leidžiantis kloti tinklus šiame sklype. Pagal išduotą statybos leidimą buvo pradėti statinių statybos darbai, tame tarpe ir projekte numatytų inžinerinių tinklų, įskaitant buitinių nuotekų tinklų, įrengimas. Buitinių nuotekų tinklai buvo pradėti kloti pagal numatytą projektą. Šiai dienai buitinių nuotekų tinklai, turint savininko sutikimą, yra pakloti per žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Kad buitinių nuotekų tinklai būtų visiškai pakloti ir juos būtų galima priduoti atitinkamoms institucijoms, yra reikalinga, be kita ko, sutvarkyti žemės sklype (duomenys neskelbtini) esantį suprojektuotą ir pastatytą šulinį. Kol nėra baigti paklotų buitinių nuotekų tinklų įrengimo darbai ir neatliktas jų pridavimas, tol nėra galimybės atlikti pastatytų dvibučių namų statybos užbaigimo įteisinimo procedūrų. Pastatytų gyvenamųjų namų statybos užbaigimo įteisinimas negali būti atliktas, kadangi šiai dienai nėra priduoti atitinkamoms valstybės institucijoms nutiesti iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), buitinių nuotekų tinklai, nes K. I., žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkė, neleidžia patekti į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) atlikti nutiestų buitinių nuotekų tinklų įrengimo užbaigimo darbų. Kadangi buvęs žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkas buvo davęs sutikimą žemės sklype projektuoti ir kloti lietaus ir nuotekų tinklus, sutikimu prisiimti įsipareigojimai, įsigijus žemės sklypą, jis yra galiojanti, todėl šių įsipareigojimų reikia laikytis ir K. I.. Akcentuotina, kad buitinių nuotekų tinklai pagal išduotą Statybos leidimą per žemės sklypą (duomenys neskelbtini), jau yra nukloti, reikia atlikti tik keletą užbaigiamųjų darbų, tarp kurių - sutvarkyti žemės sklype (duomenys neskelbtini) esantį suprojektuotą ir pastatytą šulinį. Prašo pateikti rašytinį patvirtinimą, jog K. I. nebetrukdys pabaigti inžinerinių tinklų statybos užbaigimo darbų, esant buvusio žemės sklypo savininko išduotam sutikimui šiems darbams atlikti.

27. K. I. 2022 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į trečiųjų asmenų atstovę su pretenzija dėl įrengtų inžinerinių tinklų einančių į (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, nurodyti teisės pažeidėjus, kurie savavališkai įsibrovė į jai priklausantį žemės sklypą ir savavališkai atliko statybos darbus (įrengė inžinerinius tinklus; iki 2022 m. gruodžio 31 d. pašalinti iš jai priklausančio žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) savavališkai įrengtus inžinerinius tinklus, laiku to nepadarius, juos pašalins pati ir sąskaitą pateiks tretiesiems asmenims.

28. Byloje pateikti 2015 m. lapkričio 12 d. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininko V. Ž. sutikimas, 2015 m. lapkričio 16 d. žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) savininkų P. L., A. K. sutikimas, jų žemės sklype suprojektuoti ir pakloti lietaus ir ūkio buities nuotekų tinklus iš greta esančio sklypo, adresu (duomenys neskelbtini).

29. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2023 m. balandžio 13 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 187 straipsnį (Turto sunaikinimas ar sugadinimas), pagal D. Š., pareiškimą, kuriame nurodyta, kad jam priklausantį sklypą teka lietaus vanduo iš sklypų adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Minėtų sklypų statytojas ir gyventojai ne tik neužtikrina lietaus vandens surinkimo, bet ir savo inžineriniais statiniais sąmoningai nutekina vandenį į jo sklypą. Nutarimu konstatuota, kad pagal (duomenys neskelbtini), lietaus nuotekų tinklų situacijos planą (reg. Nr. 1D-11304, 2022-05-27), kurį parengė UAB „Vakarų valda“, sklype (duomenys neskelbtini), galimai netinkamai nutiestus lietaus nuotekų tinklus, dėl ko netiesiogiai, tačiau galimai kylant neigiamiems padariniams, veikoje, dėl galimai gadinamo pareiškėjo turto žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), nėra įžvelgiama nusikaltimo numatyto BK 187 straipsnyje.

30. Ieškovų atstovas 2023 m. gegužės 3 d. pretenzija kreipėsi į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčius, dėl daromos žalos, kuria prašė sklypo savininkus nedelsiant imtis priemonių, kad vanduo iš paviršinių nuotekų šulinio ir nuo automobilių stovėjimo aikštelės, esančių (duomenys neskelbtini), nepatektų į ieškovų žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei iki 2023 m. gegužės 15 d. informuoti kokių priemonių ir kada bus imtasi.

31. Atsakovų atstovas 2023 m. gegužės 15 d. atsakyme į 2023 m. gegužės 5 d. pretenziją nurodė, kad atsiprašo dėl patiriamų nepatogumų ir patikino, jog dedamos pastangos, jog situacija kuo greičiau išsispręstų, nes tuo suinteresuoti patys gyventojai. Rašte nurodyta, kad gyventojai butus įsigijo su nepilnu baigtumu (85 proc.), tikėdami, jog pilnam statinių pridavimui ir įregistravimui tereikia užbaigti visus patalpų įrengimo (apdailos) ir gerbūvio darbus, tačiau paaiškėjo, jog visos inžinerinės komunikacijos (vandentiekio, buitinių nuotekų šalinimo, paviršinio vandens (lietaus nuotekų šalinimo) turi būti priduotos atskirai, taip pat nėra priduotos, o kai kurios, kaip lietaus šalinimo, ir neužbaigtos įrengti. Suprojektuotas lietaus nuotekų surinkimo šulinys neapjungtas į kaimyniniame žemės sklype (duomenys neskelbtini), įrengtą šulinį, kuris per šį sklypą (duomenys neskelbtini), vamzdynais pajungtas į miesto lietaus nuotekų šalinimo tinklą. Siekiant įteisinti buitinių nuotekų tinklą būtina VĮ „Registrų centras“ įregistruoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), patikslintų geodezinių matavimų planą, kuri nesutinka pasirašyti žemės sklypo savininkė K. I.. Gyventojai prieš savo valią susiduria su problemomis, susijusiomis su lietaus vandens patekimu iš žemės sklypo į ieškovų žemės sklypą. Derybomis susitarta su K. I. dėl kompensacijos sumokėjimo, tačiau dar tęsiamos derybos dėl kitų jos reikalavimų – duoti sutikimą K. I. statyti 2 m aukščio nepermatomą tvorą, su kuriuo gyventojai nesutinka.

32. Ieškovų atstovo 2023 m. gegužės 18 d. parengtame atsakyme į 2023 m. gegužės 15 d. pretenziją dėl žemės sklypui (duomenys neskelbtini), daromos žalos, iš atsakovų pareikalauta baigti žaloti klientų turtą bei atlyginti padarytą žalą, pasiūlyti galimi sprendimo būdai 1) lietaus metu siurblio pagalba iš šulinio pumpuoti vandenį į (duomenys neskelbtini) gatvę, 2) pastatyti bortelį su trapu ir nutekinti automobilių aikštelės vandenis į tą patį šulinį, o siurblys išpumpuos į (duomenys neskelbtini) gatvę, 3) tęsti derybas su K. I. dėl galimybės nutekinti nuotekas per (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), 4) atnaujinti derybas su N. S. dėl galimybės nutekinti nuotekas per (duomenys neskelbtini) tinklus, 5) pradėti kalbėti su klientu D. Š. dėl galimybės nutekinti nuotekas per (duomenys neskelbtini) sklypą į (duomenys neskelbtini) gatvės tinklus, 6) pašalinus žalojančius faktorius, atlyginti padarytą žalą (medžių sodinimo ir kiti darbai pagal suderintą sąrašą), 7) piniginė ar kitokia materialinė kompensacija už patirtą žalą.

33. Byloje pateiktas 2023 m. gegužės mėn. tarp V. S., N. S., I. P., J. P., S. P., M. D., R. D., A. K., R. K., A. V., T. M. ir K. I. sudarytas susitarimas, kuriame šalys susitarė, jog K. I. pasirašo žemės sklypo , adresu (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugsėjo 16 d. UAB „Vakarų valda“ parengtą tiksliųjų geodezinių matavimų Žemės sklypo planą ir įsipareigoja jį įregistruoti VĮ „Registrų centras“; įsipareigoja leisti netrukdomai užbaigti buitinių nuotekų tinklo ( šulinio ir vamzdynų) įrengimo darbus; pasirašo sutikimą pajungti (duomenys neskelbtini), paviršinio vandens (lietaus) nuotekų šalinimo infrastruktūrą (vamzdyną) į (duomenys neskelbtini), paviršinio vandens nuotekų šalinimo tinklą per žemės sklype (duomenys neskelbtini), įrengtą paviršinio vandens (lietaus) nuotekų šalinimo šulinį ir kt. (duomenys neskelbtini), savininkai įsipareigoja iki 2023 m. liepos 15 d. savo sąskaita paaukštinti žemės sklype (duomenys neskelbtini), įrengtą buitinių nuotekų šalinimo šulinį iki tokio aukščio, kad jis atitiktų greta stovinčio paviršinio vandens (lietaus) nuotekų šalinimo šulinio aukštį, duoda sutikimą K. I. ant besiribojančių žemės sklypų ribos statyti iki 2 m aukščio metalinę tvorą bei sumoka K. I. 7000 Eur kompensaciją dėl žemės sklype (duomenys neskelbtini), įrengus buitinių nuotekų tinklą, jos patirtų nuostolių nustatymo. Susitarimas šalių nepasirašytas.

34. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų ir vaizdo įrašo matyti, kad perpildytas šulinys, iš kurio vanduo bėga į ieškovų sklypą link šiltnamio ir patvoriu, matyti, jo ieškovų sklypas apsemtas, apsemti medžiai, vanduo netoli namo pamato. Per tvoros apačią vandens srovės suneštos žemės ir žvyras, patvoryje matoma buvusio upelio vaga, po lietaus esant stipriai vandens srovei. Nuo įrengtos automobilių aikštelės automobilių (nuotraukoje pavaizduoti 3 automobiliai) skysčiai teka į ieškovų žemės sklypą, nuo atsakovų namo matyti balta nuotekų tekėjimo juosta (CBP-4787, priedai - Vaizdo įrašas.3gp, fotonuotraukos).

35. Ieškovas pateikė 2023 m. rugsėjo 1 d. bei 2023 m. gruodžio 22 d. vaizdo įrašus, kuriuose matyti, kad į ieškovams priklausantį žemės sklypą, adresu esančio (duomenys neskelbtini), vanduo patenka iš atsakovų žemės sklypo, iš šulinio patvoriu atiteka vanduo (kartu nešdamas žvyrą, šiukšles) iš atsakovų sklypo į ieškovų sklypą ir jame kaupiasi vanduo (apsemta apie ketvirtadalį žemės sklypo) (DOK-46576, priedas VID_20230901_183940.3gp, VID_20230901_184042.3gp, VID_20230901_184141.3gp, VID_20230901_184604.3gp, DOK-11084, priedai 2023 m. gruodžio 22 d. vaizdo įrašas VID_20231222_154923.3gp), iš automobilių aikštelės (užfiksuoti aikštelėje 8 stovintys automobiliai, statybinės medžiagos) (DOK-46576, priedai VID_20230901_064018.3gp, VID_20230831_163326.3gp, DOK-11084, priedas 2023 m. gruodžio 22 d. vaizdo įrašas ID_20231222_154438.3g).

36. Iš UAB „Pajūrio genranga“ pateikto 2023 m. lapkričio 9 d. komercinio pasiūlymo Nr. 23/11-09-1 matyti, kad bendrovė siūlo atlikti lauko lietaus nuotekų tinklų adresu (duomenys neskelbtini) prijungimo prie magistralinio miesto tinklų ir sutvarkyti esamą lietaus magistralinį šulinį. Tam reikia atlikti sekančius darbus: 1) iškelti šulinį iki projektinio lygio, 2) sutvarkyti betoninio šulinio lataką ir suformuoti naujo pajungimą, 3) užtepti siūles su vandeniui atsparia medžiaga, 4) sumontuoti šulinio žymėjimo stovą su lentele. Bendra darbų ir pridavimo eksploatuojančiai organizacijai kaina - 1200,00 Eur + 21 proc. PVM.

37. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1335-980/2024 pagal ieškovų V. S., N. S., I. P., J. P., M. D., R. D., A. K., R. K., A. V., T. M., S. P. ieškinį atsakovei K. I. dėl leidimo atlikti inžinerinių tinklų įrengimo užbaigimo darbus be atsakovės sutikimo. Nagrinėjamoje byloje atsakovai ieškiniu prašo leisti be žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkės K. I. sutikimo atlikti lauko lietaus nuotekų tinklų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), prijungimą prie magistralinio miesto tinklų ir sutvarkyti esamą lietaus magistralinį šulinį; leisti be žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkės K. I. sutikimo pabaigti atlikti paklotų inžinierinių tinklų užbaigimo įteisinimo (įregistravimo) procedūras; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartimi ginčas civilinėje byloje pagal ieškovų V. S., N. S., I. P., J. P., M. D., R. D., A. K., R. K., A. V., T. M., S. P. ieškinį atsakovei K. I. dėl pažeistų teisių gynimo perduotas spręsti teisminės mediacijos būdu. Mediacijos procesas dar nėra pasibaigęs.

Dėl valdymo pažeidimų pašalinimo.

38. Ieškovai ieškiniu atsakovams dėl valdymo pažeidimų pašalinimo, prašo įpareigoti atsakovus solidariai per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos užtikrinti, kad lietaus nuotekos iš atsakovų žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio lietaus nuotekų šulinio ir automobilių stovėjimo aikštelės netekėtų į ieškovų žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovai ir tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje su ieškinio reikalavimu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

39. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Nuosavybės teisės, taip pat ir jos apsaugos institutas visų pirma yra išplėtotas ir detalizuotas CK normose. Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

40. CK 4.98 straipsnyje įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys. Remdamasis CK 4.98 straipsniu, savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas.

41. Kasacinio teismo praktika dėl negatoriniam ieškiniui keliamų reikalavimų yra išplėtota. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

42. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 0,1500 ha žemės sklypas su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Taigi pirmoji sąlyga, t. y. tai, kad ieškovai yra turto savininkai, nustatyta ir įrodyta.

43. Pažymėtina, kad, nusprendžiant dėl negatorinio ieškinio, kaip savininko teisių pažeidimas (trukdymas naudoti daiktą), kurį būtų pagrindas pašalinti, turi būti suprantamos tokios aplinkybės ir (ar) veiksmai, kurie mažina naudojimosi daiktu naudą, daro žalą, didina išlaidas ar kitu būdu konkrečiai neigiamai paveikia savininko teises ar teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-611/2023).

44. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Civilinis procesas, be kita ko, grindžiamas ginčo šalių rungimosi principu, kurio esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai).

45. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

46. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovams priklausantis žemės sklypas su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), kampu ribojasi su žemės sklypu su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovams. Ieškovai ir jų atstovas teigia, kad ieškovų žemės sklypas yra nuolat užpilamas lietaus nuotekomis iš atsakovų sklypo. Paaiškina, kad lyjant stipriam lietui ant automobilių aikštelės, išklotomis trinkelėmis, esant nuolydžiui, kuris yra nukreiptas į atsakovų žemės sklypo kampą, kuris remiasi į ieškovų žemės sklypą, visas paviršinis lietaus vanduo, pakliuvęs dalinai į surinkimo šulinį, įrengtą atsakovų žemės sklype, pro šalį tekėdamas tuo kampu, patenka kartu su žvyru, šiukšlėmis, cheminėmis priemaišomis, į ieškovų žemės sklypą. Pažymėtina, kad atsakovai su nurodytomis aplinkybėmis, t. y. kad lietaus nuotekų vanduo iš atsakovų žemės sklypo patenka į ieškovų žemės sklypą, taip pat kad paviršinių nuotekų sistema atsakovams priklausančiame žemės sklype nėra prijungta prie nuotekų sistemos ir sutvarkyta, iš esmės sutiko. Byloje pateiktas atsakovų atstovo 2023 m. gegužės 15 d. atsakymas į ieškovų 2023 m. gegužės 5 d. pretenziją, kuriame nurodyta, kad atsakovai atsiprašo dėl patiriamų nepatogumų ir patikina, jog dedamos pastangos, kad situacija kuo greičiau išsispręstų, nes tuo suinteresuoti patys gyventojai. Analogiškos aplinkybės nurodytos ir byloje pateiktame atsakovų atsiliepime į ieškovų ieškinį.

47. Byloje pateiktame Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. birželio 6 d. rašte Nr. 2D-10366 dėl 2021 m. spalio 4 d. ir 2021 m. lapkričio 8 d. ieškovo skundų adresu (duomenys neskelbtini), nurodyta, jog susisiekta 2022 m. gegužės 27 d. telefonu su ieškovu ir statytojo nurodytais asmenimis, kurie informavo, kad statytojas ir ieškovas siekia bendro susitarimo dėl paviršinių lietaus nuotekų tinklų nuvedimo žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), kad paviršinės lietaus nuotekos nuo žemės sklypo, esančio adreso (duomenys neskelbtini), nedarytų žalos ieškovų žemės sklypui, todėl statytojas rengia projektinę dokumentaciją paviršinių nuotekų iš žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), nuvedimo į komunalinį lietaus nuotekų tinklų nuotakyną nuotekų išleistuvu (-ais). Byloje pateiktu Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. spalio 5 d. raštu Nr. AD5-19272 dėl galimai netinkamai tvarkomų paviršinių nuotekų, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovai informuoti, jog pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. rugsėjo 13 d. pranešimą dėl galimai nutekinamų kenksmingų lietaus vandens nuotekų (su kenksmingomis automobilių ir statybinių atliekų nuoplovomis) iš sklypų, adresais (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugsėjo 15 d. atlikta apžiūra ir 2022 m. spalio 3 d. surašytas apžiūros aktas Nr. (13.1)-TVR-6747, kuriame nurodyta, kad teritorijoje, išklotoje trinkelėmis, įrengtas paviršinių nuotekų šulinys, į kurį lietvamzdžiais subėga lietaus nuotekos. Paaiškinta, kad paviršinių nuotekų šulinys apžiūros metu buvo beveik pilnas, vanduo švarus, statybinių atliekų ar kitų atliekų, nuoplovų neužfiksuota. Pažymėta, kad teritorijos statytojo pateiktais duomenimis, nustatyta, jog statybų projekte, kuris suderintas su visomis reikalingomis institucijoms, tame tarpe ir AB „Klaipėdos vanduo“, statant blokuotus gyvenamuosius namus, nėra numatytas paviršinių nuotekų šulinių įrengimas; projekte numatyta lietaus nuotekas lietvamzdžiais nuvesti ant žemės paviršiaus, o kietąsias sklypo dangas rekomenduojama įrengti iš skylėtų medžiagų, kurios padidintų vandeniui laidžių paviršių bendrą plotą ir iš dalies išspręstų lietaus vandens nuvedimą. Atkreipė dėmesį, kad statytojas savo lėšomis ir iniciatyva teritorijoje įrengė paviršinių nuotekų surinkimo šulinį, kuris nėra pajungtas į bendrą paviršinių nuotekų surinkimo sistemą. Įvertinus nurodytus rašytinius įrodymus bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, darytina išvada, jog byloje neabejotinai nustatytos aplinkybės, kad atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype su statiniais, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nėra įrengta paviršinių nuotekų sistema.

48. Pastebėtina, kad tarp šalių byloje nekilo ginčas dėl ieškovo pateiktų fotonuotraukų bei vaizdo įrašų, kuriuose fiksuojamas paviršinių nuotekų, t. y. lietaus vandens, tekėjimas iš vieno žemės sklypo į kitą, t. y. kad vaizdo medžiagoje matomi žemės sklypai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateiktų fotonuotraukų ir vaizdo įrašo matyti, kad perpildytas šulinys, iš kurio vanduo bėga į ieškovų sklypą link šiltnamio ir patvoriu, matyti, jog ieškovų sklypas apsemtas, apsemti medžiai, vanduo netoli namo pamato. Per tvoros apačią vandens srovės suneštos žemės ir žvyras, patvoryje matoma buvusio upelio vaga, po lietaus esant stipriai vandens srovei. Nuo įrengtos automobilių aikštelės automobilių (nuotraukoje pavaizduoti 3 automobiliai) skysčiai teka į ieškovų žemės sklypą, nuo atsakovų namo matyti balta nuotekų tekėjimo juosta (CBP-4787, priedai - Vaizdo įrašas.3gp, fotonuotraukos). Ieškovas taip pat pateikė 2023 m. rugsėjo 1 d. bei 2023 m. gruodžio 22 d. vaizdo įrašus, kuriuose matyti, kad į ieškovams priklausantį žemės sklypą, adresu esančio (duomenys neskelbtini), vanduo patenka iš atsakovų žemės sklypo, iš šulinio patvoriu atiteka vanduo (kartu nešdamas žvyrą, šiukšles) iš atsakovų sklypo į ieškovų sklypą ir jame kaupiasi vanduo (apsemta apie ketvirtadalis žemės sklypo) (DOK-46576, priedas VID_20230901_183940.3gp, VID_20230901_184042.3gp, VID_20230901_184141.3gp, VID_20230901_184604.3gp, DOK-11084, priedai 2023 m. gruodžio 22 d. vaizdo įrašas VID_20231222_154923.3gp), iš automobilių aikštelės (užfiksuoti aikštelėje 8 stovintys automobiliai, statybinės medžiagos) (DOK-46576, priedai VID_20230901_064018.3gp, VID_20230831_163326.3gp, DOK-11084, priedas 2023 m. gruodžio 22 d. vaizdo įrašas ID_20231222_154438.3g).

49. Byloje taip pat nustatytos aplinkybės, jog tarp ieškovams ir atsakovams priklausančių žemės sklypų yra aukščių skirtumas, tačiau būtina įvertinti ir tai, kad ieškovai nuosavybės teise žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo 2013 m. rugpjūčio 20 d., 2016 m. rugpjūčio 29 d. baigta gyvenamojo namo statyba, tuo tarpu kotedžų statyba žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pradėta vėliau, atitinkamai vėliau suformuota ir sutvarkyta žemės sklypo, esančios adresu (duomenys neskelbtini), danga bei įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Pažymėtina, jog tai, kad atsakovai pirko nebaigtą statybą, t. y. 85 procentų baigtumo, nepanaikina atsakovų, kurie šiuo metu yra nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkai, atsakomybės už ieškovų teisių pažeidimą.

50. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, jog ieškovai įrodė ir antrąją sąlygą, būtiną reiškiant negatorinį ieškinį – savo teisių pažeidimą, o atsakovai nepateikė įrodymų, kad elgėsi teisėtai.

51. Atsakovai nesutikdami su ieškovo reiškiamu reikalavimu nurodo, jog ginčo atveju atsakovų atžvilgiu negali būti taikoma solidari atsakomybė. CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Iš byloje pateikto VĮ „Registrų centras“ duomenų išrašo nustatyta, jog žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems atsakovams. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovų teisės pažeidžiamos dėl to, kad atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype su statiniais, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nėra įrengta paviršinių nuotekų sistema, atitinkanti teisės aktų reikalavimus. Pažymėtina, kad tokia pareiga kyla visiems bendraturčiams, nepriklausomai nuo jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios turto dalies, todėl nėra galimybės nustatyti ir įvardinti, kuris vienas ar keli bendraturčiai turi pareigą sutvarkyti ir tinkamai įrengti paviršinių nuotekų sistemą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju prievolės dalykas yra nedalus ir atsakovai, kaip bendraturčiai, prieš ieškovus atsako solidariai.

52. Atsakovai ir tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nurodo, kad ieškovų reiškiamas reikalavimas suformuluotas netinkamai, t. y. reikalavimas nekonkretus ir tokio reikalavimo tenkinimo atveju būtų apsunkintas vykdymo procesas. Ieškovų atstovas advokatas Dovydas Cvetkovas 2024 m. gegužės 22 d. teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovai pasirinko tokį teisių gynimo būdą, reikalavimas suformuluotas aiškiai, o ieškovai siekia, kad būtų nutraukti jų kaip nekilnojamojo turto savininkų teises pažeidžiantys atsakovų veiksmai. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-355-701/2018). Šiuo atveju ieškovai reiškia reikalavimą nutraukti jų subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovų lietaus nuotekų sistema (kiemo aikštelėje esantis šulinys) gali būti prijungta prie miesto centralizuotos nuotekų sistemos ne vienoje, o keliose vietose, taip pat yra galimų kitų techninių sprendimų, siekiant bent laikinai užtikrinti ieškovų teisių pažeidimo pašalinimą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad galimi ne vienas lietaus nuotekų tvarkymo būdas, kurie skiriasi savo įgyvendinimo trukme, kaina ir pan., nagrinėjamu atveju ieškovai neturi teisės, o taip pat ir pareigos, rasti ir pasiūlyti atsakovams tinkamą lietaus nuotekų tvarkymo būdą, todėl pripažintina, kad ieškovų reiškiamas reikalavimas suformuluotas tinkamai, aiškiai ir yra įgyvendinamas.

53. Nagrinėdamas pareikštą negatorinį ieškinį, teismas konkrečiu atveju turi įvertinti, ar reikalavimas atitinka susiklosčiusią situaciją, ar tikrai visi reikalavimai ir visa apimtimi turi būti patenkinti, siekiant pašalinti savininko teisių pažeidimą. Tenkindamas ieškinį, teismas turi teisę patenkinti jį visą ar iš dalies. Negatorinio ieškinio atveju tai reikštų, kad teismas nusprendžia, ar visi ieškinio reikalavimuose nurodyti veiksmai (ar reikalavimas juos uždrausti) yra būtini ginant savininko teises, ir atitinkamai tik šį reikalavimą atitinkantys prašymai tenkinami, taikant proporcingas savininko teisių gynimo priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, 36–37 punktai). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad ieškovų reiškiamas reikalavimas dėl valdymo pažeidimų pašalinimo pagrįstas, prašomi atlikti veiksmai yra būtini, siekiant tinkamai apginti ieškovų kaip savininkų teises, todėl tenkintinas, atsakovai solidariai įpareigotini užtikrinti, kad lietaus nuotekos iš atsakovų žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio lietaus nuotekų šulinio ir automobilių stovėjimo aikštelės netekėtų į ieškovų žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

54. Pagal CPK 273 straipsnio 1 dalį, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas arba jeigu atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų (CPK 273 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju, įvertinus valdymo pažeidimų turinį, matyti, jog nustatytus veiksmus gali pašalinti tik atsakovai, atsakovams nustatytinas terminas valdymo pažeidimams pašalinti. Ieškovai ieškiniu prašo nustatyti atsakovams 7 dienų terminą valdymo pažeidimams pašalinti, bylos nagrinėjimo metu patikslino, jog sutiktų su ilgesniu terminu, bet ne ilgesniu nei 2 ar 3 mėnesiai. Atsakovai nurodo, jog protingas, pagrįstas ir pakankamas terminas, atsižvelgiant į ginčo aplinkybes, turėtų būti nustatytas ne trumpesnis nei 7 mėnesiai. Teismo nuomone, ieškovų prašomas nustatyti 7 dienų terminas atsakovams pašalinti valdymo pažeidimus, įvertinus prašomų pašalinti valdymo pažeidimų turinį, yra neproporcingas ir per trumpas, todėl, atsižvelgiant į šalių išdėstytą nuomonę dėl teismo sprendimo įvykdymo terminų, nustatytinas 3 mėnesių terminas atsakovams, per kurį turi būti įvykdytas teismo sprendimas, t. y. pašalinti valdymo pažeidimai.

55. Pastebėtina, kad CPK 273 straipsnio 3 dalies nuostatos nenumato, kokio dydžio bauda gali būti skiriama, jeigu atsakovas per nustatytą terminą neįvykdys teismo sprendimo. Spręsdamas klausimą dėl baudos dydžio, teismas atsižvelgia į CPK 771 straipsnio 6 dalies nuostatas, kurios reglamentuoja teismo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo teisinius padarinius vykdymo procese. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, teismas gali jam skirti iki 300 eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovų prašoma skirti 50 Eur dydžio bauda solidariai visiems atsakovams už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turi būti pašalinti valdymo pažeidimai, pasibaigimo, laikytina pagrįsta, nes yra žymiai mažesnė už vykdymo procese teismo skiriamos baudos maksimalų dydį. Teismas pažymi ir tai, kad CPK 273 straipsnio 3 dalyje numatytos baudos paskirtis yra skatinti atsakovus vykdyti teismo sprendimu nustatytą įpareigojimą ir tuo užtikrinti teismo sprendimo privalomumą ir jo tinkamą įvykdymą. Teismui nusprendus paskirti itin mažą baudą nebūtų pasiekti CPK 273 straipsnio 3 dalyje numatytos baudos tikslai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad atsakovai nuo žemės sklypo su statiniais, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo žinojo (ar turėjo žinoti) apie ieškovų valdymo teisių pažeidimą, pažeidimas tęsiasi ilgą laiką, teismas daro išvadą, kad ieškovų prašoma skirti 50 Eur dydžio bauda solidariai visiems atsakovams už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo nevykdymo dieną nėra per didelė ir atitinka proporcingumo, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus.

56. Esant išdėstytoms aplinkybėms ir nustatytam teisiniam reglamentavimui, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų ir jų atstovų paaiškinimus, teismas pripažįsta, kad ieškovų ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai, atsakovai įpareigotini solidariai per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos užtikrinti, kad lietaus nuotekos iš atsakovų žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), esančio lietaus nuotekų šulinio ir automobilių stovėjimo aikštelės netekėtų į ieškovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), o teismo sprendime nustatytu terminu neįvykdžius teismo įpareigojimo atsakovams solidariai skirtina 50 Eur dydžio baudą už kiekvieną šio įpareigojimo nevykdymo dieną.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

57. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

58. Ieškovai pateikė duomenis apie patirtas 6160 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 110 Eur žyminis mokestis už ieškinio pateikimą, 6050 Eur advokato Dovydo Cvetkovo ir advokato padėjėjo Mindaugo Udalcovo teisinei pagalbai apmokėti (pretenzijos ir atsakymo parengimas – 800, ieškinio parengimas – 2000 Eur, kitų procesinių dokumentų rengimas (nuomonė dėl prašymo atidėti posėdį, prašymai prijungti papildomus įrodymus) – 800 Eur, atsiliepimo į prašymą dėl bylos sustabdymo parengimas – 800 Eur, pasirengimas teismo posėdžiams ir atstovavimas teisme – 1200 Eur, teisinės konsultacijos bylos klausimais – 450 Eur).

59. Atsakovai (atsakovas S. P.) pateikė duomenis apie patirtas 1500 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro advokatų Dariaus Kurpavičiaus ir Audriaus Saulėno išlaidoms apmokėti (susipažinimas su procesiniais dokumentais, teisinės konsultacijos, atstovavimas pirmosios instancijos teisme).

60. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, M. M., A. M., V. Š., L. Š., N. K., V. K., D. M., P. M. pateikė duomenis apie patirtas 1597,20 Eur bylinėjimosi išlaidas advokatės Editos Antanauskienės pagalbai apmokėti (susipažinimas su byla, atsiliepimo į ieškinį rengimas, kitų byloje teiktų procesinių dokumentų rengimas, pasirengimas ir dalyvavimas teismo posėdyje).

61. Teismas, įvertinęs ieškovų patirtus teisinės pagalbos išlaidų dydžius, nustatė, jog jie atitinka Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr.1R-77, kuriuo buvo pakeistas Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytus kriterijus, todėl ieškinį patenkinus visiškai, ieškovams iš atsakovų lygiomis dalims priteistinos 6160 Eur bylinėjimosi išlaidos, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 560 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų ieškinys tenkintinas visiškai, taip pat į tai, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, M. M., A. M., V. Š., L. Š., N. K., V. K., D. M., P. M. byloje dalyvavo atsakovų pusėje, atsakovų ir išvardintų trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, prašymai priteisti iš ieškovų jų turėtas bylinėjimosi išlaidas netenkintini.

62. Teismas šioje byloje patyrė 301,59 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Ieškinį tenkinus visiškai, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteisiamas iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno iš atsakovų po 27,41 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovų D. Š. ir R. Š. ieškinį tenkinti.

Įpareigoti atsakovus V. S., N. S., I. P. (I. P.), J. P., S. P., M. D., R. D., A. K., R. K., A. V., T. M. solidariai per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos užtikrinti, kad lietaus nuotekos iš atsakovų žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), esančio lietaus nuotekų šulinio ir automobilių stovėjimo aikštelės netekėtų į ieškovams D. Š. ir R. Š. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Atsakovams V. S., N. S., I. P. (I. P.), J. P., S. P., M. D., R. D., A. K., R. K., A. V., T. M. teismo sprendime nustatytu terminu neįvykdžius teismo įpareigojimo, atsakovams V. S., N. S., I. P. (I. P.), J. P., S. P., M. D., R. D., A. K., R. K., A. V., T. M. solidariai skirti 50 Eur (penkiasdešimt eurų) dydžio baudą už kiekvieną šio įpareigojimo nevykdymo dieną.

Priteisti ieškovams D. Š. ir R. Š. iš atsakovų V. S., N. S., I. P. (I. P.), J. P., S. P., M. D., R. D., A. K., R. K., A. V., T. M. lygiomis dalimis, t. y. po 560 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt eurų), bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš atsakovų V. S., N. S., I. P. (I. P.), J. P., S. P., M. D., R. D., A. K., R. K., A. V., T. M. lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno po 27,41 Eur (dvidešimt septynis eurus 41 ct), išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti valstybei. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova