Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis V. J. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl plėšimo neprisipažino, jis nieko negrobė, tačiau parodė, kad tam žmogui sudavė. Paaiškino, kad jie dirbo statybos srityje ir savaitgaliais važiuodavo į kaimą pas jį atsipalaiduoti, pailsėti. Vieną kartą A. R. pasiūlė nuvažiuoti pas jį. Žino, kad kažkur (duomenys neskelbtini) ar už (duomenys neskelbtini). Jie nuvažiavo. Buvo užrakinta ar kažkas panašaus, buvo durys, ten buvo šviesa. Jis (teismo pastaba – kaltinamasis A. R.) sakė, kad jo name kažkas įsibrovęs yra. Kaip pateko į namelio vidų neatsimena, jam atrodo nukentėjusysis atidarė, bet kad laužtų nepamena. Ką darė po to neatsimena. Patalpa, kurioje buvo, jei neklysta yra kaip sodo namelis, dviejų aukštų. Ką veikė nukentėjusysis, jiems būnant namelyje, nepamena. Pripažįsta, kad sudavė, bet nepamena į kurią vietą, ar į krūtinę ar į veido sritį. Gali būti veido sritis. Jam atrodo, kad nukentėjusiojo atžvilgiu daugiau veiksmų neatliko, nepamena. Nepamena už ką sudavė nukentėjusiajam, galbūt pagalvojo, kad jis įsibrovėlis, kai A. sakė, kad ten yra jo namas. Nepamena ar nukentėjusysis sudavus nukrito. Nepamena ir ką darė kiti. Jis gydėsi nuo alkoholio (duomenys neskelbtini), taip reabilitacijos centre ir susipažino su A. ir G. Kartu su R. ir V. dirbo statybų įmonėje. Atlyginimas vėluodavo, todėl negali pasakyti kokiu periodiškumu mokėdavo, mokėdavo grynais. Iš pradžių alkoholio nebuvo vartoję. Ten viduje, po to kai įėjo į tuos namus, alkoholį vartojo. Jei gerai pamena, alkoholio buvo nusipirkę (duomenys neskelbtini), prieš važiuojant į sodo namelį. Pinigų alkoholiui turėjo. Nepamena, kiek laiko po atlyginimo buvo praėję, pinigų alkoholiui gavo iš atlyginimo. Tame sodo namelyje kiek buvo laiko nepamena, atrodo vieną parą, bijo suklysti. Nukentėjusiojo prieš įvykį nepažinojo, nei vienas su juo buvusių asmenų nukentėjusiojo nepažinojo. Dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio iš dalies sutinka, jei suduotas jo smūgis, gal kažkiek dalimis galėtų sumokėti. Dėl turtinės žalos be abejo, nusikaltimas padarytas. Nežino ar kai ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus geriau atsiminė įvykio aplinkybes. Dėl sugadintų daiktų nieko neatsimena. 2020 birželio 19 d. nurodė, kad televizorių sudaužė G. ir kad jis įmetė telefoną į kibirą, ir pas jį buvo priedėlis, galbūt dėl to, nes tuo metu atsiminė. Šiuo metu dėl telefono ar dėl televizoriaus tikrai nepamena.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi ir atsižvelgiant į kaltinamojo G. V. gynėjo advokato Šarūno Vadeikio prašymą, buvo pagarsinti kaltinamojo V. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Kaltinamasis V. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmė suprantama. Įvykdęs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtarimas, jis prisipažįsta iš dalies. Psichiatrinėse įstaigoje nesigydė, narkologo įskaitoje neįrašytas. Gydėsi nuo alkoholizmo. Kada tai buvo nepamena, bet tai galėjo būti įtarime nurodytą datą, t. y. 2020 m. kovo 20 d. baigė darbą. Jis dirbo kartu su A. R. ir G. V.. Jis buvo gavęs 200 eurų avansą, o A. ir G. po 100 eurų. Po darbo jie nusprendė važiuoti į (duomenys neskelbtini), nes norėjo išsikepti šašlykų. Su A. ir G. susipažino centre (duomenys neskelbtini), kuris buvo (duomenys neskelbtini). Jie ten gydėsi nuo alkoholizmo. A. jiems sakė, kad kai baigsim gydytis, tai galėsim gyventi pas jį (duomenys neskelbtini). Jis sakė, kad turi namą. Jie jau planavo važiuoti į (duomenys neskelbtini) pas A. išsikepti šašlykų. Jie tada dirbo (duomenys neskelbtini), viešbutyje. Dirbo (duomenys neskelbtini). Tą dieną darbą baigė 16 val. Iš pradžių nusiprausė, po to nuėjo į „IKI" parduotuvę ir apsipirko. „IKI" parduotuvėje pirko kavos, šašlykų, duonos. Po to jis iškvietė taksi ir visi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jie išlipo prie pat kapinių. Už taksi jis sumokėjo 20 eurų. A. jiems pasakė, kad eina pas kaimynę pasiimti rakto nuo namo, o jis ir G. A. laukė prie kapinių. Po 10 min. grįžęs A. pasakė, kad nerado kaimynės ir jie nuėjo į parduotuvę „Aibė“. Parduotuvėje buvo prieš 20 val. Parduotuvėje nusipirko pakuotę „Tėviškės“ stipraus alaus, brendžio ir degtinės. A. ir G. taip pat pirko alkoholio. Iš parduotuvės jie nuėjo link kapinių. A. jiems parodė namą, kur jis gyvena. Jis vėl jiems pasakė, kad eina pas kaimynę raktų nuo namo. O jis su G. stovėjo prie namo vartų, prie kurio nurodė, kad gyvena A. Sugrįžęs A., pasakė, kad nerado kaimynės. Jie pradėjo gerti alų. Jis atidarė vartelius ir jie įėjo į kiemą. Vartai buvo neužrakinti. Jie kieme gėrė alų. Jam prireikė nueiti į tualetą ir A. parodė kur reikia eiti. Kai sugrįžo, pamatė, kad lange dega šviesa. Degė šviesa name, kuriame jiems nurodė, kad gyvena A. Jis A. paklausė ar gyvena, ar namas per puse su kokiu kaimynu. A. pasakė, kad ne. Jis pabeldė į langą. Namo duris atidarė senukas. A. to senuko paklausė, ką veikia jo name. Senukas pasakė, kad čia gyvena 20 metų. G. ir A. stovėjo priekyje jo. A. ar G. pastūmė tą senuką. Jam atrodo, kad tą senuką pastūmė G. ir užėjo į namo vidų. Jis nepamena ar G., ar A. užėjo į namo vidų. Jis užėjo paskutinis. Namo durų niekas nelaužė. Užėję į vidų, jie kambaryje prisėdo prie stalo ir pradėjo gerti. Nepamena ar senukas su jais gėrė, bet lyg ne. Sėdėdami prie stalo, jie pradėjo aiškintis kaip tas senukas pateko pas A. į namą. Senukas jiems sakė, kad čia gyvena 20 metų. A. parodė į seną televizorių ir sakė, kad jo. Kas tiksliai buvo, nepamena. Jis senuko pinigų nereikalavo tik sakė, kad turi sumokėti A., kad gyvena jo name. Jis vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė senukui į veido – akies sritį už tai, kad jis melavo. Bent jau taip jis galvojo. Senukas buvo vienas. Jis nepamena ar kiti mušė tą senuką, ar ne. Jis pamena, kad senukui sudavė vieną smūgį, bet galėjo ir daugiau suduoti, bet to nepamena. Jis dėl to labai gailisi. Dar buvo atvažiavęs vienas jų pažįstamas vardu R., bet jis nieko nedarė. G. įmetė senuko telefoną į kibirą, kuriame buvo vandens. Jis nežino kodėl taip padarė. Prieš išeinat iš namo G. sudaužė televizorių „Samsung". G. išeidinėjo paskutinis iš namo, atsisukęs jis matė kaip krenta plazminis televizorius ant žemės. Jis nežino kiek tiksliai buvo tame name. Namų knygos jis neplėšė ir nematė kas ją suplėšė. Einant į namą nebuvo tikslo pavogti kažką, jis ėjo, nes galvojo, kad ten gyvena A. Jei būtų žinojęs, kad namas priklauso ne A., būtų nėjęs. Grįžęs į viešbutį, jis pamatė, kad G. turi televizoriaus priedėlį. Jis suprato, kad G. paėmė iš senuko, bet kai ėmė, nematė. Tikslo apiplėšti senuko neturėjo, nes turėjo pinigų ir tuo metu dirbo. Tą dieną vilkėjo striukę geltonos ir pilkos spalvos, juodos spalvos sportines kelnes. Vilniuje jis gyvena apleistame name, esančiame netoli Krivulės gatvės. Telefono jis neturi. Jis gali pasakyti savo seną telefono numerį ir pririnkęs butelių nusipirks telefoną (2 t., b. l. 167–168).

Pagarsinus kaltinamojo V. J. parodymus, jis parodė, kad parodymai surašyti iš jo žodžių, jis juos tvirtina. Ar G. V. sudavė senukui neatsimena, nematė. Iš senuko pinigų lyg kad nebuvo reikalaujama.

Papildomai apklaustas kaltinamasis V. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jeigu gerai pamena buvo keturiese. Ketvirtas buvo R. L.. Nepamena kada jis atvažiavo. Kai sėdi kalėjime gerti nebenori, bet būdamas laisvėje, sutiktų gydytis, kad įsitvirtintų.

Kaltinamasis A. R. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl plėšimo neprisipažino. Savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 165 straipsnio 1 dalyje, pripažino. Paaiškino, kad nuvažiavo, bet smūgių jis pats nesudavė, negalėtų. Norėjo atsipalaiduoti ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Jis nuėjo pas kaimynus paimti namo raktą. Kaimynų nerado. Nuėjo į „Aibę“, kurioje paėmė brendžio, alaus. „Aibėje“ už viską mokėjo G., V. ir jis, susimetė, visi turėjo pinigų. Vėl nuėjo prie namo, laukė gėrė alų. Po to žiūri dega šviesa. Senukas pats įsileido juos, jie durų nelaužė. Juos visus – jį, G. ir V., įleido į namo vidų. Viduje išgėrė brendžio, turėjo užkąsti – sumuštinių, šašlykų nekepė. Po to prasidėjo muštynės namo viduje. Mušėsi senukas, ir V. jam supykęs sudavė. Kur ir kiek kartų sudavė nepamena, vieną kartą tai tikrai. Ar daugiau smūgių buvo nepamena, tiek laiko praėjo. Po suduotų smūgių ant akies nukentėjusiajam atsirado mėlynė. Nukentėjusysis po smūgio dar su jais padarė po 100 g. Toliau prasidėjo barniai. Jokio prietaiso, kad ėmė nepamena. Televizoriaus daužymo irgi neprisimena. Ar telefoną kažkas metė į kibirą, nežino, gal jis tada rūkė. Jo draugai rūko, bet eidavo rūkyti po vieną. Dėl adatos nieko nematė. Pats senuko pirštu nelietė, nei su koja, nei rankom, jis nesimuša, jis ramus. Ar kas nors iš senuko reikalavo pinigų nežino, jie negalėjo grasinti ir reikalaut, jis tikrai niekada nepaprašytų pinigų. Visi dirbo, turėjo pinigų. Tas namas yra jo močiutės, jos pavardė R. V.. Jo močiutė mirė prieš pora mėnesių. Kaip ten atsirado nukentėjusysis nežino. Jis ten gyveno, kol nuvažiavo į centrą. Namų tikrai nepainioja. Tas senukas jam kažkur matytas, bet jis su juo nėra kalbėjęs, nėra jo matęs. Tame name nukentėjusysis 20 metų niekaip negalėjo gyventi. Yra baigęs 8 klases, juridinius teisinius klausimus supranta. Močiutės name svetimas žmogus negalėjo gyventi, močiutė vyro neturėjo, gal jis buvo močiutės gyvenimo draugas, jis jam matytas, bet kur neprisimena, močiutės laidotuvėse dalyvavo, senuko ten nematė. Tame name buvo močiutės sodas, o ji anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini). Ieškojo namų knygos, bet nerado, žiūrėjo kieno čia tas namas. Galbūt konfliktas kilo nuo to, kad norėjo išsiaiškinti kieno namas. Įvykio metu jie gyveno viešbutyje – (duomenys neskelbtini), mieste, ten ir dirbo, visi trys gyveno dviejuose kambariuose. Viešbutyje televizorius buvo abiejuose kambariuose, sugedęs nebuvo, žiūrėjo lietuviškus kanalus, ar daugiau jų buvo nežino. Daugiau kanalų nenorėjo. Po įvykio grįžo tą patį vakarą, apie 22-23 val. vakaro. Svetimų daiktų neparsinešė, jų nematė. Civilinį ieškinį pripažįsta.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 4 dalimi, kitiems byloje esantiems įrodymams patikrinti, ir atsižvelgiant į prokurorės prašymą, buvo pagarsinti kaltinamojo A. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Kaltinamasis A. R. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įtarimo esmė suprantama. Jis neprisipažįsta visiškai įvykdęs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtarimas. Psichiatrinėse įstaigoje nesigydė, narkologo įskaitoje neįrašytas. Lietuviškai skaito ir rašo, tačiau kalbėti jam lengviau rusiškai, todėl reikalingas vertėjas. Jis gyvenamosios vietos neturi, kartais apsistoja pas kokį nors draugą. 2020 m. kovo viduryje, tikslios datos nepamena, bet jau buvo prasidėjęs karantinas, jis po darbo, kartu su pažįstamais G. ir V. važiavo į (duomenys neskelbtini). Jis norėjo važiuoti pas pažįstamą, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) pasiimti kažkokių daiktų (drabužių). G. ir V. pažįsta pusę metų. Jis su jais susipažino (duomenys neskelbtini) centre (duomenys neskelbtini), ten gydėsi nuo alkoholizmo. Po to kartu dirbo statybose (duomenys neskelbtini) Jie dirbo neoficialiai. Kiek žino, V. yra iš (duomenys neskelbtini), o G. iš (duomenys neskelbtini), bet jie gyvena (duomenys neskelbtini). Kur gyvena nežino, nes jie taip pat neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. G. vilkėjo geltonos - pilkos spalvos striukę su kapišonu, o V. – tamsios geltonos ir pilkos spalvos, dryžuotą (viduryje buvo geltona). (duomenys neskelbtini) jie buvo apie 19 val. Iki (duomenys neskelbtini) važiavo taksi „1424“ automobiliu. Iš pat pradžių jie nuėjo pas V. pažįstamą, tačiau durų jiems niekas neatidarė. Prieš tai jie dar buvo užėję į parduotuvę „Aibė“. Parduotuvėje nusipirko alaus, konjako. Jis nusipirko alaus ir brendžio „Grand cavalier“. V. pasiūlė nueiti kitu adresu, ir jie nuėjo. Jis nežino kodėl jie ten ėjo. V. ir G. pabeldė į langą ir jiems duris atidarė pagyvenęs vyriškis. Jis to vyriškio nepažįsta, bet buvo sutikęs. Jie paprašė, kad jis juos įleistų į vidų, nes norėjo išgerti. Tas vyriškis sutiko ir juos įleido į vidų. Durų jie nelaužė, namo savininkas juos pats įleido į vidų. Jie jau buvo prieš tai išgėrę. Jie sėdėjo kartu kambaryje ir visi gėrė. Namo savininkas gėrė kartu su jais. Jis buvo išėjęs į lauką, į tualetą. Tuo metu name pasiliko namo savininkas, G. ir V. Būdamas lauke, jis išgirdo triukšmą. Įėjęs į namo vidų, jis pamatė senuką sėdintį ant sofos, G. sėdėjo ant kėdės prie stalo, o V. stovėjo kambario viduryje. Po to V. spyrė tam senukui į veidą. Po smūgio, senukas nukrito ant šono, bet buvo ant sofos. Iš senuko nosies pradėjo bėgti kraujas, bėgo apie dvi minutes. Jis nežino dėl ko V. sudavė tam senukui. Po to namo savininkas atsistojo ir atsisėdo šalia salo. Po to tam vyriškiui G. sudavė su kumščiu į petį. Smūgis nebuvo stiprus, bent jau jam taip pasirodė. Pinigų niekas nereikalavo iš to senuko. G. ir V. senuko klausinėjo apie kažkokį namą. Jo akivaizdoje jokių dokumentų neplėšė. Po kurio laiko pas juos dar atvažiavo R. Su R. jie taip pat kartu dirbo. R. atvažiavo pasiimti pinigų, kuriuos jis šiam turėjo perduoti. Jis R. kvietė taksi, tuo metu kartu gyveno viešbutyje. R, yra iš (duomenys neskelbtini). Kai atvažiavo R., tai jie iš karto išvažiavo. Jis iškvietė taksi. Skambino numeriu 1424. Išeidamas jis pamatė kaip nuo staliuko krenta televizorius ant žemės, o šalia to staliuko stovėjo V. Dar būnant name, kai jie gėrė, G. nuo stalo nustūmė senuko telefoną į kibirą su vandeniu. Vandens buvo iki pusės kibire, jis stovėjo po stalu. G. tai padarė specialiai, bet kodėl nežino. Jis nematė ar kas paėmė televizoriaus priedėlį, jis iš vis jo nematė. Jis nematė kaip senukui su adata dūrė po panage. Jis matė kaip V. paėmė adatą, kuri buvo krepšelyje su siūlais, kuri buvo ant stalo šalia televizoriaus. Jis girdėjo kaip G. su V. kalbėjo kaip tam senukui dūrė su adata po panage. Dūrė V., tai suprato iš kalbos, bet pats to nematė. Jis norėjo tą senuką apginti, buvo atsistojęs priešais juos, kad G. su V. jo nemuštų. R. senuko nemušė. R. name buvo apie 15 min. Kai V. ir G. mušė tą senuką, tai kažką sakė, bet jis visko negirdėjo. Girdėjo, kad kalbėjo apie namą ir kažkokius dokumentus. Jis negirdėjo, kad būtų klausinėję senuko apie pinigus. Kai atvažiavo taksi, jie visi išvažiavo į viešbutį (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno. Pinigų jie turėjo. Jis turėjo 150 eurų, kai kurie – 200 eurų. Už taksi pirmą kartą mokėjo V., o kai grįžo namo, jis sumokėjo 13 eurų. Tas vyriškis, pas kurį jie buvo, gyvena (duomenys neskelbtini). Namas iškaltas baltomis dailylentėmis. Su senuku daugiau nebendravo. Sutinka bendradarbiauti su policija ir padėti atskleisti visas įvykio aplinkybes (2 t., b. l. 71–72).

Kaltinamasis A. R. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykdęs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtarimas, jis prisipažįsta iš dalies. Psichiatrinėse įstaigoje nesigydė, narkologo įskaitoje neįrašytas. Lietuviškai skaito ir rašo, tačiau sunku kalbėti lietuviškai, todėl geriau, kad apklausoje dalyvautų vertėjas. Jis savo kaltę pripažįsta tik dėl to, kad ten dalyvavo, tačiau S. P. jis nemušė. Jis negali pasakyti ar duris jie išlaužė, ar jos buvo išlaužtos. Jis pamena momentą, kai S. P. atidaro duris ir V. pastarąjį pastūmė į namo vidų ir po to jis su G. užėjo į vidų. Jis nežino dėl ko jie ėjo į tą namą, kur gyvena S. P.. Tuo metu jie buvo neblaivūs. Į (duomenys neskelbtini) jis važiavo, nes norėjo užeiti ir pasiimti drabužius pas draugą, kur ankščiau gyveno. Gyveno (duomenys neskelbtini) ar tai (duomenys neskelbtini) namas, tiksliai nepamena. Jis V. ir G. nesakė, kad namas, kur gyvena S. P. priklauso jam. S. P. jis pažįsta iš matymo, nes ankščiau gyveno (duomenys neskelbtini) Bet pas jį namuose nėra buvęs. Tą vakarą buvo pirmą kartą pas S. P.. Užėję į vidų, pas S. P. jie gėrė brendį, o po to prasidėjo kažkoks konfliktas. Konfliktuoti pradėjo V., bet dėl ko, nepamena. G. ir V. pradėjo mušti S. P., bet dėl ko mušė, negali pasakyti. Jis matė kaip V. S. P. spyrė į veido sritį, o G. lyg kumščiu sudavė nukentėjusiajam į veidą. Jis nemušė S. P.. Jis dabar nelabai pamena šį įvykį, nes buvo neblaivus ir daug laiko praėjo. Jis nematė kas sudaužė televizorių. Jis matė TV priedelį pas G., kuris po to jį perdavė V. Tą momentą matė lauke, kai jie sėdo į taksi automobilį. Tą TV priedelį paėmė iš S. P. namų. Kai G. ir V. mušė S. P., jie reikalavo iš jo pinigų. Jis nesuprato kodėl jie reikalavo pinigų, nes abu turėjo po 200 eurų, buvo sumokėtas tą dieną atlyginimas. Jis S. P. pinigų nereikalavo. Vienu metu bandė užstoti S. P., bet jam nepavyko. Jis dėl savo veiksmų gailisi. Jis lieka prie ankščiau duotų parodymų. Einant pas S. P. nebuvo tikslo apiplėšti. Jis negrasino A. P., nereikalavo pinigų, nemušė ir nieko nelaužė. Kai atvažiavo taksi, jis išėjo į lauką vienas ir apie 10 min. laukė taksi automobilyje kol ateis G. ir V. Ką jie darė tuo metu pas A. P. name, jis nematė (2 t., b. l. 91–92).

Pagarsinus kaltinamojo A. R. parodymus, jis parodė, kad kai buvo pas tyrėją, pasakojo teisybę. Geriau prisiminė aplinkybes, kada buvo pas tyrėją, tais parodymais ir vadovautis. Kur V. padėjo televizoriaus priedėlį nematė.

Kaltinamasis A. R. teisiamojo posėdžio metu apklausus liudytoją M. E. P. parodė, kad liudytoja tikrai ne jo močiutė, pirmą kartą ją mato.

Papildomai apklaustas kaltinamasis A. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo keturiese, ketvirtas buvo R. Neparsimena kada, bet jie paskambino ir jis (teismo pastaba – R.) atvažiavo pačioje pabaigoje. Jis atvažiavo, jie truputį išgėrė, pasėdėjo ir išvažiavo su taksi. Jis tikrai negalėjo matyti, nes atvažiavo pusę valandos pabuvo ir visi kartu su taksi išvažiavo. Jis, A. R., pakvietė juos (teismo pastaba – kaltinamuosius V. J. ir G. V.) į svečius ir sakė, kad tai jo močiutės namas. Anksčiau būdavo problemų dėl alkoholio, dabar nėra. Mano, kad gydytis nuo alkoholio nebereikia.

Kaltinamasis G. V. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, nepripažino. Parodė, kad buvo penktadienis, jie nusprendė važiuoti pailsėti pas A. R., kuris pasakė, kad ten nuosavas sodo namas. Jie buvo nuvargę, dirbo savaitgaliais, norėjo nuvažiuot atsipalaiduoti. Jis su V. buvo nevartoję tris mėnesius, apie A. nežino. Nuvažiavo pas A. ir iš ten išvažinėdami prisipirko 2-3 maišus maisto. Ten nuvyko su taksi. Kai nerado durų rakto, sugalvojo nueiti į (duomenys neskelbtini) prie šašlykų nusipirkti alkoholio. Ten netoliese apsipirko – alaus, šnapso, ir grįžo atgal. A. nuėjo pas kaimynę, sakė, kad raktas pas ją. Vieną kartą jos nebuvo, po to sakė, kad ji ligoninėje. Jis (teismo pastaba – kaltinamasis A. R.) sakė, kad čia jo namas. Jie buvo ne kieme, o ten kur važiuoja mašinos. Išgėrinėjo ir tada pamatė, kad name šviesa. Galvojo lipti per tvorą, bet varteliai buvo atidaryti. Jie klausė, kaip gali kažkas ten būti. Jie važiavo vien dėl to, kad jo (teismo pastaba – kaltinamojo A. R.) namelis, niekas netrukdys, šašlykų pavalgyti. Pradėjo baladotis, atėjo žmogus, atrakino duris, įleido. Jie klausė kodėl jis ten, ką jis ten veikia, jis sakė, kad ten gyvena. Tada jis (teismo pastaba – kaltinamasis G. V.) sakė kaip gali ten gyventi, jei va žmogus sako, kad čia jo. A. neneigė, kad ten jo namai. Jie galvojo, kad įėjo, pasikeitė rakto šerdelę ir viskas. Jie pasakė, kad jie įeis. Jie įėjo į vidų pas jį. Jie jo (teismo pastaba – nukentėjusiojo) neskriaudė, nemušė. Jis sakė A., kad rodytų, įtikintų, kad ten jo namai. Kai jis pasakė, kad kviesi policiją, tas žmogus išsigando, bet jis buvo „durnas“, kad nepaskambino. Buvo išgėręs, bet reikėjo paskambint, būtų išsisprendę kitaip. Jis (teismo pastaba – kaltinamasis A. R.) detaliai parodė kur kas yra, kad tai jo, A. Prie to žmogaus atsidarė butelį, jie prie jo išgėrinėjo, jie klausinėjo jo. Jis (teismo pastaba – nukentėjusysis) aiškino, kad dvidešimt metų gyvena, o A. sakė, kad ten jo. A. sakė ten 100 procentų jo namas. A. pats susivėlė, ar pamiršo namą, taip tamsu nebuvo, kad neatpažinti namo. V. užpyko ir trinktelėjo. Pyktis laikėsi, V. iš inercijos, iš nesupratimo. Jis sulaikė V., kad daugiau nemuštų, nenorėjo muštynių. Pinigų nereikalavo. Adatų niekas nekaišiojo, nėra sadistas, yra tikintis. Nepadarė tokių dalykų kaip adatos. Dar kažkas į akį pataikė, iškart pasirodė mėlynė. Jis nei vieno smūgio nesudavė, spėjo tik sulaikyt V., sakydamas, kad jis išgėręs ir ramintųsi. Senukui į veidą sudavė V., vieną kartą. A. tylenis, jis nieko tokio nenorėjo, jokių pykčių, vienintelis pyktis V., daugiau jokių nebuvo. Niekas to žmogaus per prievartą niekur nelaikė. Nesuprato, kaip ten kas įvyko, gavosi vidiniai konfliktai. Po to iš jo pusės buvo taip, kad sakė, kad turi grįžt į viešbutį arba vykti į kitą viešbutį, kad pratęsti šventę, atsipalaidavimą. Jiems reikėjo pailsėti, o ne konfliktuoti atvyko. Situacija buvo neteisinga, kad sėdėjo, išgėrinėjo, buvo įsitikinę, kad ten A. namas. Tas žmogus (teismo pastaba – nukentėjusysis) pats paprašė išgerti. Po to atsirado keiksmažodžiai, nenori gilintis kas ten per žmogus, bet jis irgi visokių „nakolkių“ turėjo, jis matė, yra pastabus žmogus. Tas nesusipratimas buvo pirmas kartas. Nesutinku su A. parodymais, jis buvo prigąsdintas, negali būti, kad neprisiminti taip, kad kažkas mušė, kažkas laikė, taip negali būti. Name žmogaus rūbai buvo koridoriuje, daiktų daug nebuvo. Buvo televizorius, staliukas, virtuvėje nieko beveik nebuvo, baldų kaip sodo namas, nieko ten nebuvo. Jie ten buvo gal pora valandų, dvi–tris. Tikrai „bonką“ išgėrė ir dar kitą pradėjo. Kai išgėrinėjo namų knygos ant stalo nebuvo. Iš jo niekas neplėšė namų knygos. Jo klaida, kad įmetė telefoną. Įmetė ne dėl to, kad iškvies policiją, jos nebijojo, nes buvo įsitikinęs, kad ten A. namas. A. išgėrinėja, jis pijokas, jį galėjo apgauti geriant, galėjo popierius pasirašyt. Telefonas buvo „knopkinis“, stovėjo ten kur alkoholis, įmetė iš pykčio tiesiog. Telefoną įmetė, o dėl televizoriaus netyčia sudaužė, buvo išgėręs. Televizorių numetė jis, nespecialiai, buvo senai negėręs, gal atsirėmė, jam jau buvo nesvarbu kaip jis ten kris. Kada nukrito televizorius ar išeinant, ar ten kažkaip einant į tualetą nepasakys, buvo apsinešęs, ilgas tarpas buvo negerta, prieš tai tris mėnesius nevartojo. Specialiai tikrai nebuvo. Priedėlį jis kažkaip paėmė, dėl to tiki, nespecialiai paėmė. Taip gavosi pavogė. Yra kaltas, kad ten įėjo, nežinojo kas ten per namai. Kaltas, kad įmetė telefoną, dėl televizoriaus, sutinka dėl piniginės. R. atvažiavo su taksi. Prie R. niekas nemušė. Kaip grįžo nepamena, kai išvažinėjo, jis užmigo. Norėjo greičiau išvažiuoti ilsėtis, alkoholį ir maistą išsivežė į viešbutį. Pinigų jie turėjo, buvo gautas avansas – 200 eurų. Ten (duomenys neskelbtini) vienintelis viešbutis, visi trys ten dirbo, daugiau pažįstamų dar. Po to laiko, kai po įvykio grįžo kitą dieną, susipyko su direktoriumi, nes matė, kad jie išgėrę. Direktorius jam negražino pinigu, išmetė iš darbo ir jis iškart grįžo į reabilitaciją. Po įvykio, kitą dieną apie įvykį bendravo su R. Klausė jo, kas ten įvyko, dėl ko jis pats nieko nesuprato, sakė išsiaiškinti pas močiutę. Taip nieko ir nesužinojo, ar jis sužinojo kažką ar ne.

Kaltinamasis G. V., pakeitus kaltinimą iš BK 187 straipsnio 3 dalies į BK 187 straipsnio 1 dalį, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dalinai yra kaltas. Daug ko neatsimena kaip ten viskas buvo. Neprisimena dėl priedėlių – ar juos paėmė, ar sulaužė. Tuo metu buvo išgėręs ir tų dalykų neprisimena.

Papildomai apklaustas kaltinamasis G. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su jais buvo ketvirtas asmuo, žino tik jo vardą – R., pavardės nežino. Jis atvažiavo dėl to, kad tik išgerti ir kartu grįžti. Jie grįžo kartu į viešbutį (duomenys neskelbtini), kur kartu dirbo. Jie jam paskambino, tiksliai neatsimena galėjo ir jie paskambinti, ar jis jiems paskambino. Jis žinojo, kad jie vietoje yra, kad yra (duomenys neskelbtini). Jis pats norėjo išgerti, todėl ir atvažiavo. Atvažiavo blaivus. Jis (teismo pastaba – R.) gal galėjo matyti, kad televizorius numestas, gal kad nukentėjusysis sumuštas, o kad toliau nukentėjusįjį kažkas skriaustų, nebuvo tokių dalykų. Dėl to ką padarė nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamieji V. J., A. R. ir G. V. išreiškę pozicijas, savo kaltės dėl plėšimo nepripažino, tačiau pripažino padarę jiems inkriminuojamas veikas, o būtent V. J. nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, A. R. – BK 165 straipsnio 1 dalyje, o G. V. – BK 187 straipsnio 1 dalyje. Jų kaltė, padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, įrodyta ir kitais duomenimis, kurie buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Liudytoja L. P. posėdžio metu parodė, kad žino apie ką nagrinėjama byla, viskas surašyta dokumentuose. Tėvas gyvena (duomenys neskelbtini). Ten nuvykę šeimos nariai patikrino, kodėl jis kažkurį laiką neatsiliepia telefonu ir pamatė tą situaciją. Jos šeimos nariai nuvykę rado sumuštą tėvą, išlaužtas duris, jis buvo šoko būsenoje. Namiškiai parodė nuotraukas, veidas sumuštas ir panagės badytos, išvartyta namie viskas, suplėšyta namo kadastro byla, televizorius sudaužytas, pilna butelių, įmestas telefonas į vandenį. Jį rado tokios būsenos, kad jis ar sėdėjo, ar gulėjo lovoje šoko ištiktas, negalėjo orientuotis iš tos baimės. Kreipėsi į policiją. Nedalyvavo toje vietoje, ji tik kreipėsi į policiją. Į vietą nuvažiavo mama ir jos vyras. Tėvo gydytojams nerodė. Žala buvo padaryta tik turtui. Dėl pavogtų daiktų neatsimena. Televizoriaus nepirko, tai jos brolio televizorius atiduotas tėvui. Suma įrašyta byloje, ji negali pateikti. Tėvas minėjo, kad vieną žmogų atpažino, kuris gyveno už kapų, ir tą žmogų matydavo prie parduotuvės. Dėl kitų, jis neprisimena. Kiek jų ten buvo negali pasakyti. Jis gyvena tuose namuose, jie jį lanko kiekvieną dieną, nes jo sunki būklė. Tėvo būklė itin sunki, lanko jį kiekvieną dieną, nes jis nesupranta, kad reikia kūrenti trobą. Spartėja jo atminties praradimas, tai nediagnozuota, tiesiog jie šeimos nariai tą pastebi. Jis anūkų neatpažįsta ir sunkiai orientuojasi erdvėje, nesupranta kur diena, kur naktis. Norint diagnozuoti demenciją reikia atskirai kreiptis dėl tų dalykų. Raštiško patvirtinimo neturi, bet visi galėtų patvirtinti, kad jis visai nesiorientuoja erdvėje. Tėtis vartoja alkoholį ir serga nuo tos ligos.

Liudytoja J. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prieš kažkiek laiko buvo apvogtas ir sumuštas kaimynas. Kaimyno vardo ir pavardės nepasakys, nebendrauja, pavardė – P. Jo namas (duomenys neskelbtini), jei jos namas (duomenys neskelbtini), tai jo (duomenys neskelbtini) namas, (duomenys neskelbtini). Pas tą kaimyną, kai gaudavo pensiją, visada buvo triukšmaujama ir rinkosi žmonės. Į triukšmą nebekreipia dėmesio. Per tujas kiemo nemato, reikia žiūrėti specialiai. Triukšmauja dažnai, kai gauna pensiją – antroje mėnesio pusėje. Kitą rytą po įvykio, pas juos buvo policija. Bendravo su policija pati. Nieko nenurodė, nes nieko negalėjo pasakyti. Namuose buvo, nieko ypatingo negirdėjo, kitų žmonių nematė. Nebuvo kaimynas pagalbos prašyti, pas juos neitų, nebendrauja. Nebendrauja su kaimyno vaikais, jie atveža maisto ir išvažiuoja, jis gyvena vienas, rakto jai nepalikdavo. 10 metų gyvena ten. Kaimynas kiek mato ten visą tą laiką gyvena vienas, kelis kartus ateina žmona su dukra sutvarko ir išeina. Jokios ten gyvenančios moters nebuvo. Jiems atsikrausčius, jis ten jau gyveno. Name niekada nebuvo, dėl namo nuosavybės nežino. Po įvykio iš giminaičių niekas nebuvo užėję. Kaimyną paskutinį kartą matė sniegą valant, kai pravažiavo. Jis gyvena ten pat, savo ūkyje besitvarkant retkarčiais mato. Fiziškai vaikščioja, eina į parduotuvę. Kaimynas piktnaudžiaudavo alkoholiu. Jo namuose lankydavosi pašaliniai asmenys. Ką jie ten veikdavo – pagal garsus geria, švenčia, užtrukdavo iki savaitės. Salėje sėdintį kaltinamąjį ir ekrane matomo vieno nemačiusi, kitą atpažįsta – matytas.

Liudytojas M. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra nukentėjusiojo sūnus. Žino, kad incidento metu nukentėjo jo tėvas, patyrė materialinę ir fizinę žalą, sumušimus, taip pat ir moralinę žalą. Tiesiogiai po nusikaltimo įvykdymo nebuvo pirmasis liudytojas, bet po keliu dienų matė fizinius sužalojimus ant tėvo skruosto, sužalojimų žymes ant rankų, nagų, ant veido, akivaizdžius sužalojimo požymius. Sužalojimus pamena akivaizdžius, ne kritimo, bet akivaizdžius smūgiavimo požymius, veidas, skruostai buvo ištinę. Ir matė materialius nuostolius – sudaužytas televizorius skystųjų kristalų, priedėlis buvo įmestas į vandenį, išlaužtos sodo namelio durys, mobilus telefonas taip pat neveikė. M. P. yra pirma liudytoja, kuri matė visus sužalojimus dar anksčiau negu jis. Po šitos moralinės traumos tėvas porai savaičių persikėlė gyventi pas dukrą, nes buvo šoko būsenos. Apie įvykį su tėvu kalbėjo tiesiogiai, ir mama kalbėjo. Didelio bendravimo nebuvo, tiesiog toks faktas ir klausimas ką jiems daryti. Negali atsakyti ar detaliai pasakojo apie sužalojimus. Mano, kad tėvas jų nepažinojo, kad tai buvo tiesiog iš piktos valios, impulsyvus užpuolimas. Prielaidų nebuvo, žmogus senas, turi dimensinių sveikatos problemų, nemato priežasčių, kodėl senyvas žmogus buvo užpultas ir padaryta žala. Negali atsakyti ar nukentėjusysis kažko papildomai pasigedo, ne jo namai. Buvo suplėšyti dokumentai. Jis matė tai, kas sugadinta, bet ar kažko buvo pasigesta negali pasakyti. Televizoriaus priedėlis buvo vandenyje –kibire su vandeniu, elektronikos prietaisą tai sugadino. Televizoriaus dokumentai neišliko, bet analogišką panašų įsigijo panašiu metu pats, televizoriaus vertė buvo 2 000 litų, tai eurais apie 800 eurų. Tas, kurį padovanojo tėčiui, yra panašių parametrų, kiek mažesnis, tai jo vertė turėjo būti 600–700 eurų, tiksliai neatsimena. Jo vertę nustatyti 2020 metais sunku, bet jis buvo dar veikiantis pilnai. Televizorius buvo pilnai veikiantis, kartu su priedėliu. Nežino, kaip apskaičiuoti nuvertėjimą, buvo naudotas 10 metų, bet tai nebuvo senas, susidėvėjęs televizorius, tai buvo skystųjų kristalų televizorius, kuris pilnai veikė, su pultu. Analogiškas televizorius buvo įsigytas 2011 metais, jis tą padovanotą pakeitė nauju, šitas buvo įsigytas gal 2009 metais, 32 colių įstrižainės. Televizoriaus priedėlis, konvertuojantis analoginį signalą į skaitmeninį, kurį priima tas „Samsung“ televizorius, įsigijimo metu kainavo 20-30 eurų. Modelio neatsimena, jis buvo pirktas oficialioje parduotuvėje, bet čia yra ne ilgalaikis turtas, mažavertis. Tėvukas tų priedėlių turėjo kelis, kažkurie gal neveikė, bet tas, kuris buvo pajungtas buvo veikiantis. Tėvas alkoholį vartoja, išgėrinėja, alkoholiu piktnaudžiauja.

Liudytoja M. E. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusysis yra mano sutuoktinis. Apie įvykį sužinojo kitą dieną. Atsirado sode, nuvažiavo su žentu A. R. Buvo išlaužtos sodo durys. Pamatė vyrą nežmoniškai sumuštu veidu, kuris slankiojo po kambarį baisioje padėtyje. Televizoriaus šukės buvo visur kambaryje. Klausė kas nutiko, pasakė, kad jį užpuolė keturi, gal trys asmenys. Be to su juo sunki kalba, ką atsimena, ką neatsimena, sunku susikalbėti, aplinkybes pamena sunkiai. Jau tada buvo blogai, dabar išvis, matyt nuo to streso pablogėjo žymiai. Sužalojimai buvo ant veido, ant kūno sužalojimų nebuvo, tik ant veido. Sakė, kad jam badė pirštus. Kuo badė pirštus nesakė, jau nebegali pasakyti, praėjo du metai. Negali pasakyti ar pasakojo dėl ko jį užpuolė. Lygtai sakė, kad prašė jo pinigų, bet nieko arba neturėjo, arba buvo pasislėpęs, bet nepaėmė. Daiktų nepasigedo. Apie tai, kaip buvo durys sulaužytos nepasakojo, bet durys su visa mediena buvo užkabintos ir išlaužtos, net reikėjo naujus apvadus dėti. Tai buvo lauko durys, ne vidaus. Buvo ištaškytos televizoriaus šukės ant grindų, vandens pilname kibire buvo įmestas telefonas, ir tas kur televizorių prijungti – priedėlis, ir namų knygutė suplėšyta į gabaliukus. Apie televizoriaus vertę viską pasakė sūnus, nebėra gero daikto. Jis (teismo pastaba – nukentėjusysis) turi kelis priedėlius, kadangi televizoriai keitėsi, jis kaip senas žmogus neišmeta. Klausė kaimynų, bet nieko nematė, nieko negirdėjo. Vyrui pensija išmokama 10 mėnesio dieną. Neatsimena, kada prieš įvykį buvo apsilankiusi. Ten lankosi beveik kiekvieną dieną, bet kada įvyko įvykis nebuvo. Mano, kad nukentėjusysis negali duoti paaiškinimų, susikalbėti su juo sunku.

Liudytojas A. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad uošvė skambinėjo savo vyrui, kuris buvo ne ryšio zonoje. Pagalvojo nuvažiuoti pažiūrėti ar jam kas nors atsitiko. Nuvažiavo, jo pirmas vaizdas buvo, kad išlaužtos durys, jos nebuvo uždarytos, jie tiesiog įėjo. A. P., kuris yra jo sutuoktinės tėvas, sumuštas, su mėlynėm, visas ištinęs. Buvo sumuštas veidas, visas ištinęs, po akim mėlynės, skundėsi, kad adatas po nagais kišo. Jis (teismo pastaba – nukentėjusysis A. S. P.) pats nesuprato, kodėl jam adatas kišo. Jo (teismo pastaba – nukentėjusiojo A. S. P.) emocinė būklė buvo tragiška, jis net bijojo jiems paskambinti. Rado jį namie sėdintį. Pirma reakcija buvo iškviesti policiją. Iškvietė policiją, jie atsisakė atvažiuoti, kadangi pandemija ir jie į įvykio vietą nevažiuoja. Paskambino žmonai, paaiškino. Toliau jau viską darė žmona – parašė pareiškimą policijai. Uošvė aptvarkė namus, kai policija atsisakė važiuoti. Klausė A. ar pats prisikvietė, ar kažkas buvo. Jis (teismo pastaba – nukentėjusysis A. S. P.) sakė kažkokie atėjo, spardė jam duris, pradėjo gerti, liepė jam sėdėti, atėmė telefoną, įmetė telefoną į vandenį. Visą laiką liepė jam sėdėti ir tylėti, o jie sau gėrė. Negali pasakyti, ar apart to, kad liepė jam sėdėti, dar kažko jo prašė. Matė, kad buvo kambaryje išversta, išdaužyta. Jam buvo šokas, bet jam atrodo, kad spinta buvo atidaryta ir kažkas ieškota. Pastebėjo, kad televizoriaus priedėlio nėra, kad televizorius sudaužytas. telefonas vandenyje. Televizoriaus vertės įvardinti negali, nes ne jo pirktas. Ant stalo buvo numesta suplėšyta inventorinė knyga, telefonas buvo įmestas į vandenį. Daugiau labai nesigilino kokių vertybių nėra. Nelipo į antrą aukštą, nežino, kas ten buvo. A. jam sakė, kad lyg tai trys buvo. Anksčiau nepažįstamų asmenų nebūdavo, tik draugai, kaimynai užsukdavo. Tokie patys diedukai kaip ir jis, jaunų tokių nebūdavo. Kai atvažiavo, A. buvo blaivus. Jis (teismo pastaba – nukentėjusysis A. S. P.) mėgsta alaus išgerti. Iki to įvykio pas A. atvažiuodavo kas antrą dieną arba kiekvieną dieną, atveždavo jam valgyti, nes iki parduotuvės jis nelabai nueidavo, sunkiai vaikščiodavo. Uošvė ten negyvena, jie tik atvažiuoja, jis (teismo pastaba – nukentėjusysis A. S. P.) visada ten gyvena. Prieš tai nebuvo pastebėjęs, kad durys būtų išlaužtos. Raktu durys užsirakina iš vidaus, po to įvykio jis (teismo pastaba – nukentėjusysis A. S. P.) negalėjo jų užsirakinti.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, kitiems byloje esantiems įrodymams patikrinti, buvo pagarsinti nukentėjusiojo A. S. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Nukentėjusysis A. S. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), dviejų aukštų gyvenamajame name, kuris nuosavybės teise priklauso jam. Name yra vienas kambarys. Antras aukštas neįrengtas. Čia gyvena vienas. Namas aptvertas tvora, varteliai nėra rakinami. Name ir namo teritorijoje neįrengtos stebėjimo kameros, „pavojaus mygtuko“ name nėra, taip pat nėra ir apsaugos sistemos. Kaimynystėje gyvena kiti kaimynai iš vienos ir kitos pusės. Priešais jo namo sklypą vyksta statybos ir čia niekas negyvena. 2020 m. kovo 20 d. apie 20:00 val. buvo namuose, kambaryje. Kambaryje, kuriame buvo, degė šviesa. Iš kelio pusės matosi, kad name dega šviesa. Buvo vienas. Tą dieną alkoholio nevartojo. Jau ruošėsi eiti gulti. Tuo metu išgirdo kaip kažkas pradeda laužtis į namą, t. y. išgirdo, kad kažkas laužia duris. Prieš tai jokio beldimo į duris nebuvo. Skambučio prie įėjimo durų nėra. Jei kas ateina, tai beldžia į langą arba beldžia į duris. Tuokart nieks nesibeldė, iš karto pradėjo laužtis. Įėjimo durys medinės. Jam būnant kambaryje, į jį iš karto įėjo trys vyrai. Dviejų tų vyrų iš viso nepažinojo, juos matė pirmą kartą. Trečią vaikiną pažinojo iš matymo. Jis gyvena kaimynystėje, už geležinkelio pervažos. Tą vakarą jis nelaukė svečių. Po to, kai buvo išlaužtos jo namo durys, į kambarį, kuriame buvo, įėjo iš karto visi trys minėti vyrai. Jie tarpusavyje kalbėjo rusiškai. Nesikreipė vienas į kitą vardais, todėl nežino jų vardų. Vyrai su savimi atsinešė tris ar keturis butelius degtinės ir konjako. Vyrai pradėjo iš pradžių gerti atsineštą alkoholį. Jam siūlė, bet jis atsisakė. Pas jį neateina nepažįstami. Kartais ateina kaimynas Stasys, kuris gyvena priešais, daugiau niekas neateina. Vaikai jį ateina aplankyti. Vėliau, 2020 m. kovo 20 d. apie 22.00 val., atėjo dar ketvirtas vyras. Jo nepažįsta ir anksčiau nebuvo matęs. Galvoja, kad tą vyrą pasikvietė kažkas iš aukščiau aprašytų vyrų. Tas vyras atėjo maždaug po dviejų valandų, kai atėjo anie trise. Jis neprisimena ar tas ketvirtas atsinešė alkoholio, ar neatsinešė, bet gėrė po to visi keturi. Jis negėrė. Jis nebandė jų išvaryti, bijojo. Jie buvo keturiese. Kai visi prisigėrė, pradėjo ieškoti pas jį namie pinigų, landžiojo po spintą, varstė stalčius, klausė kur pinigus laiko. Pasakė, kad jo pinigai ir dokumentai pas žmoną Marytę, kuri gyvena atskirai. Jie neklausė kur žmona gyvena. Jis ir nesakė, neliepė skambinti žmonai. Tie vyrai pinigų nerado, nors ieškojo visur. Jie jo neklausė ar name yra slėptuvės. Tik klausė kur yra padėti pinigai, neįvardino konkrečios pinigų sumos, apibendrintai klausė, kur pinigai. Jis buvo labai išsigandęs. Nepasakys kas iš aukščiau aprašytų vyrų tiksliai kurioje vietoje ieškojo pinigų. Prisimena, kad buvo ieškoma spintoje ir stalčiuose. Ieškojo pinigų visi keturi vyrai. Kai pasakė tiems vyrams, kad pinigų namie nėra, šie jį pradėjo mušti. Mušė, nes norėjo pinigų. Pirmą smūgį jam sudavė vyras, apie 180-200 cm. ūgio. Sudavė į veidą kumščiu. Kai šis jam sudavė, tai rusiškai pradėjo reikalauti, kad jam pasakytų kur yra pinigai ir jo dokumentai. Jis nežino kam jiems reikėjo jo dokumentų. Po kiekvieno jam suduoto smūgio jautė fizinį skausmą. Buvo labai išsigandęs ir neprisimena tikslios įvykių sekos. Prisimina, kad tas aukščiausias vyras vėliau jį laikė verandoje, nes norėjo pabėgti iš namų, bet jo neišleido. Pirmą smūgį tas aukštas vyras jam sudavė, kai gulėjo kambaryje ant lovos. Kiek tiksliai tas vyras jam iš viso sudavė smūgių, jis neprisimena. Drebėjo visas. Mušė jį tik rankomis, kumščiais. Nespardė. Jis neatgamins tikslios įvykių sekos, nes buvo labai išsigandęs. Prisimena tik fragmentus. Prisimina, kad gulėjo lovoje, kad jį pradėjo daužyti. Mušė trise, tas su megzta kepure nemušė, bet visi keturi reikalavo, kad pasakytų kur guli pinigai. Visi keturi buvo girti. Po to vyras, kuris buvo su geltona striuke, sudaužė jo televizorių. Televizorių jis sudaužė kai lipo per langą. Ko jis lipo per tą langą, nežino. Po to jis jam sudavė kumščiu į veidą. Kiek tiksliai jam buvo suduota smūgių jis neatsimena. Negali pasakyti kiek kartų ir kuris vyras jam sudavė. Neatsimena ar jam buvo suduodami smūgiai į kitas kūno dalis. Atsimena tik smūgius į veidą. Po to tas vyras su geltona striuke nuo šaldytuvo paėmė adatą ir ją jam kišo po panagėm, kad pasakytų kur pinigai. Kišo po kairės rankos vidurinio piršto panage tą adatą. Neatsimena kiek tiksliai kartų kišo tą adatą. Jis nepasakė kur yra pinigai. Tik sakė, kad pinigų namuose nėra. Jo nebuvo surišę. Tik po to išeidami jo mobilų telefoną įmetė į kibirą su vandeniu. Galvoja, kad taip padarė, kad jis nepaskambintų į policiją. Kuris tiksliai numetė jo telefoną į kibirą su vandeniu nežino. Koks telefonas buvo, neatsimena, 100 eurų vertės, televizoriaus, kurį sudaužė, vertė, 200.00 eurų. Nei telefono, nei televizoriaus pavadinimo neatsimena ir jų įsigijimo dokumentų neturi. Po to pamatė, kad tie vyrai pavogė jo televizoriaus priedelį, kurio nei pavadinimo, nei modelio nežino. Įsigijimo dokumentų neturi. Tas priedelis gulėjo ant stalo kambaryje. Telefonas sudaužytas nebuvo, bet buvo įmestas į kibirą su vandeniu. Kibiras stovėjo prie jo lovos. Kibire vanduo buvo iki tiems vyrams ateinant. Telefonas po to nebeveikė. Jo vertė 50.00 eurų. Durų vertė 100.00 eurų. Viso dėl šio įvykio patyrė 450.00 eurų žalą. Po šio įvykio nėjo iš namų, bijojo, drebėjo. Į kaimynus nesikreipė, neprašė, kad jie iškviestų pagalbą. Ryte žmona atvažiavo pas jį. Jai ir papasakojo viską. Tada žmona paskambino žentui. Žentas kreipėsi į policiją. Jis nesikreipė į medikus. Jis pats nevartoja alkoholio. Išgeria kartais, bet labai retai. Pas jį nesilanko nei draugai, nei nepažįstami. Nieko į svečius nekviečia. Šiuo atveju tie vyrai pas jį atėjo nekviesti. Jų nekvietė. Jie patys atėjo, išlaužė duris, sumušė jį, reikalavo pinigų, ieškojo pinigų name, po to išėjo. Kelintą išėjo, nežino. Prisiminė, kad jam grasino, kažkuris iš tų vyrų sakė, kad padegs jo namą, jei nepasakys kur yra pinigai. Kuris sakė, kad namą padegs, jis neatsimena. Tas vyras tik sakė, kad padegs, bet veiksmų jokių nesiėmė (1 t., b. l. 106–108).

Nukentėjusysis A. S. P. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad norėtų patvirtinti ankščiau duotus parodymus ir papildyti, kad kažkur prieš pusantrų metų, išlaužus verandos duris namo, adresu (duomenys neskelbtini), į namo vidų įsibrovė trys nepažįstami vyriškiai. Duris išlaužė metaliniu strypu. Į namo vidų jie užėjo be jo leidimo. Jie buvo neblaivūs. Jis jų bijojo. Jie atsinešė savo alkoholio ir maisto. Jie sėdėjo ir gėrė kambaryje. Po to jie reikalavo pinigų, bet jis atsisakė jų duoti. Po to šie jį pradėjo mušti. Sudavė smūgius kumščiais į įvairias kūno vietas. Kai jį mušė, jis gulėjo ant sofos. Jis dabar tiksliai negali pasakyti kur sudavė jam smūgius, nes daug laiko praėjo ir visų aplinkybių nepamena. Tikslesni parodymai yra duoti pirminėje apklausoje. Po to vienas iš vaikinų įmetė jo mobilaus ryšio telefoną „Nokia" į kibirą su vandeniu. Telefonas jo neveikė. Telefono jis nevertina dėl mažareikšmiškumo. Jis matė kaip vienas vaikinas tyčia nuo staliuko numetė televizorių "Samsung" – 350 eurų vertės. Televizoriaus "Samsung" buvo sudaužytas ekranas ir reikėjo išmesti. Taip pat pavogė TV „Viasat“ blokelį už 50 eurų. Sulaužytas duris sutvarkė sūnūs, todėl žala dėl to nepadaryta. Dėl šio nusikaltimo jam padaryta 400 eurų turtinė žala. Neturtinę žalą jis vertina 5 000 eurų, nes patyrė stresą, pašlijo sveikata, su atmintimi problemos atsirado, bijojo būti vienas ir dabar bijo, kad jį kas neužpultų (1 t., b. l. 119– 120).

Iš 2020 m. kovo 22 d. protokolo – pareiškimo, kurio pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl plėšimo pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, matyti, kad pareiškėjas A. S. P., pageidaujantis pareikšti apie įvykį, parodė, kad 2020 m. kovo 20 d. apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini), trys neblaivūs vyrai, iš kurių vienas jam iš matymo pažįstamas, išlauždami įėjimo durys, įsibrovė į jam priklausantį užrakintą gyvenamąjį sodo namelį ir prieš jį panaudodami fizinį smurtą, kuris pasireiškė kumščių daužymais į įvairias kūno vietas ir adatų kišimu po panagėmis ir tokiais savo veiksmais atimdami galimybę priešintis, reikalavo atiduoti visus pinigus esančius name ir gavus neigiama atsakymą, išvartydami bute esančius daiktus, pagrobė jam priklausantį televizoriaus priedėlį. Jam padaryta 150 eurų turtinė žala (1 t., b. l. 1–14).

2020 m. kovo 22 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir pridėtose fotonuotraukose užfiksuota įvykio vietos, sodo namelio, adresu (duomenys neskelbtini) apžiūra. Sodo namelis yra dviejų aukštų, teritorija yra aptverta tvora. (Pastaba: sodo namelio savininkas po įvykio sutvarkė vidinės patalpas). Atėjus prie įėjimo durų, jos yra sugadintos, durų fiksavimo velkė yra sulenkta, durų staktoje esantis liežuvėlio ir velkės fiksatorius išlaužtas. Apžiūrint įėjimo duris kokių nors laužimo pėdsakų, tinkamų identifikavimui neaptikta. Atidarius įėjimo duris, ant durų iš vidinės pusės rastas avalynės pėdsako fragmentas, kuris nukopijuotas ant vienos daktiloskopinės plokštelės ir supakuotas į voką Nr. 1. Pro jas praėjus patenkama į prieangį, kuris yra stačiakampio formos, jame yra langai, patalpoje guli sudėti įvairūs daiktai. Toliau prieangyje yra durys, kurios techniškai yra tvarkingos. Pro jas praėjus patenkama į koridorių, kur kairėje pusėje yra laiptai į antrą aukštą. Antrame aukšte yra viena patalpa, kurioje yra lovos, spintos ir kiti daiktai, bendra tvarka nepažeista, daiktai savo vietose. Nusileidus laiptais į pirmą aukštą ir praėjus koridorių dešinėje pusėje yra virtuvės kambarys, jame yra šaldytuvas, stalas, virtuvės komplektas, taip pat yra krosnis. Virtuvės kambaryje viskas sutvarkyta, ant šaldytuvo yra padėta adata su siūlu, nuo jos buvo paimta viena nuoplova su galimais biologiniais pėdsakais ir supakuota į voką Nr. 2. Adata su siūlu taip buvo paimta ir supakuota į voką Nr. 8. Taip pat ant šaldytuvo yra padėtas 0,7 l. butelis „IMPERIAL". Siekiant surasti nusikaltimo metu paliktus kontaktinius pėdsakus daiktai ir objektai ant kurių galėjo atsirasti kontaktiniai pėdsakai buvo apžiūrimi vizualiai, nematomiems arba silpnai matomiems pėdsakams išryškinti buvo naudojami baltos ir juodos spalvų daktiloskopiniai milteliai. Apdirbus daktiloskopiniais milteliais butelį, išryškėjo rankų pėdsakai, kurie buvo nukopijuoti ant dviejų juodos spalvos daktiloskopinių plokštelių, daktiloskopinės plokštelės buvo supakuotos į voką Nr. 4. Butelis „IMPERIAL" taip pat buvo paimtas ir supakuotas į voką Nr. 9. Virtuvės kambaryje, spintelės viduje, kuri yra pakabinta, paimtos dvi stiklinės taurelės, nuo kurių kakliukų paimtos dvi nuoplovos su galimais biologiniais pėdsakais, dvi nuoplovos supakuotos į voką Nr. 3. Išėjus iš virtuvės kambario dešinėje pusėje yra kambarys, kuriame yra lova, spintos, lentynos, keli stalai, dviratis, du televizoriai, kurių vienas yra ant žemės ir sudaužytas. Apžiūrint kambarį ant grindų ir lovoje ant patalynės rastos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraujo pėdsakus. Nuo vienos raudonos dėmės buvo paimta viena nuoplova su galimais kraujo pėdsakais ir supakuota į voką Nr. 5. Apžiūrint sudaužytą televizorių „SAMSUNG", ant ekrano rasti avalynės pėdsakų fragmentai, kurie buvo nukopijuoti ant trijų daktiloskopinių plokštelių ir supakuoti į voką Nr. 6. Sodo namelio savininko paaiškinimu visos šiukšlės įvykio metu buvo išmestos į šiukšlių konteinerį, kuris stovi lauke prie namo. Apžiūrint šiukšlių konteinerio paviršiuje esančias šiukšles rastos nuorūkos, kurių penki vienetai buvo paimti ir supakuoti į voką Nr. 7. Ant sodo namelio nėra vaizdo stebėjimo kamerų. Daugiau kokių nors reikšmingų tyrimui pėdsakų neaptikta (1 t., b. l. 68–91).

2020 m. kovo 24 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G927/2020 (01) nurodyta, kad A. S. P. padarytas odos nubrozdinimas kairio antakio srityje su poodine kraujosruva kairės akies vokuose, sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), maždaug 2-3 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienu metu – vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimų vietose nėra pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie įrankių kiekį. Sužalojimų vietose nėra pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie įrankių formą, dydį. Sužalojimuose nėra specifinių požymių, kuriais remiantis galima būtų nurodyti kokiu daiktu ar būdu jie buvo padaryti ir griūvant ir/ar atsitrenkiant į kietą buką daiktą. Sužalojimai padaryti maždaug 2-3 parų laikotarpyje iki apžiūros. A. S. P. nustatytų sužalojimų metu galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 116–118).???

2020 m. kovo 24 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad prekybos centro „Aibė" darbuotojas pateikė parduotuvės vaizdo įrašus bei sąskaitas faktūras ir išrašą (1 t., b. l. 146–147).

2020-03-26 kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad: 1) Apžiūros objektas – išrašas iš informacinės sistemos, kuriame matyti ekrano nuotrauka su prekybos centro „Aibė'' 2020 m. kovo 20 d. kasos aparatų duomenimis: kasos aparatų numeriais, data ir laiku, kuomet buvo apsipirkta, suma, už kurią apsipirkta, PVM sąskaitų faktūrų numeriai „914399'' (19.06 val.), „914400'' (19.06 val.), „914401'' (19.06 val.); 2) Apžiūros objektas – PVM sąskaita faktūra Nr. 914399, kurioje matyti apsipirkimo duomenys – apsipirkta 2020-03-20. Įsigytos prekės ir sumos už jas: užstatinė PET tara (6 vnt.) – 0,60 eurų; alus „Tėviškės Stiprusis'' (6 vnt.) – 7,74 eurų; brendis „IMPERIAL XII '' (1 vnt.) – 10,49 eurų; brendis „Koblevo 4*'' (1 vnt.) – 8,99 eurai; cigaretės „Malboro'' (1 vnt.) – 3,95 eurai; maišelis „Aibė' (1 vnt.) – 0,15 eurų; 3) Apžiūros objektas – PVM sąskaita faktūra Nr. 914400, kurioje matyti apsipirkimo duomenys – apsipirkta 2020 m. kovo 20 d. Įsigytos prekės ir sumos už jas: užstatinė PET tara (1 vnt.) – 0,10 eurų; natūralus mineralinis vanduo ,,Vytautas'' (1 vnt.) – 0,54 eurų; užstatinė PET tara (1 vnt.) – 0,10 eurų; natūralus mineralinis vanduo „Vytautas'' (1 vnt.) – 0,54 eurų; užstatinė PET tara (1 vnt.) – 0,10 eurų; natūralus mineralinis vanduo „Vytautas'' (1 vnt.) – 0,54 eurų; viskis „GRANT'S'' (1 vnt.) – 12,99 eurų; maišelis „Aibė'' (1 vnt.) - 0,15 eurų; 4) Apžiūros objektas – PVM sąskaita faktūra Nr. 914401, kurioje matyti apsipirkimo duomenys – apsipirkta 2020 m. kovo 20 s. Įsigytos prekės ir sumos už jas: užstatinė PET tara (1 vnt.) – 0,10 eurų; alus „1410 Tamsusis Elis'' (1 vnt.) – 1.05 eurų; užstatinė PET tara (1 vnt.) – 0,10 eurų; alus „1410 Tamsusis Elis'' (1 vnt.) – 1.05 eurų; užstatinė PET tara (6 vnt.) – 0,60 eurų; alus „Tėviškės Šviesusis'' (6 vnt.) – 5,34 eurai; brendis „GRAND CAVALIER'' (1 vnt.) – 11,99 eurų; maišelis „Aibė'' (1 vnt.) – 0,15 eurų; 5) Apžiūros objektas – vaizdo įrašai iš prekybos centro „Aibė'', esančio (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu (kamera Nr. 1) matyti, kad 2020 m. kovo 20 d. 18.57.55 val. į parduotuvę užeina trys vyriškiai. Vyriškis Nr. 1 – dėvintis baltos spalvos sportinę avalynę, tamsios spalvos kelnes ir margą striukę (tamsios ir geltonos spalvos) su gobtuvu ant galvos. Vyriškis Nr. 2 – dėvintis tamsios spalvos avalynę, tamsios spalvos kelnes ir margą striukę (du pilkos spalvos atspalviai ir geltona spalva), su gobtuvu, stambaus kūno sudėjimo, su tamsiais, trumpais plaukais. Vyriškis Nr. 3 – dėvintis tamsios spalvos avalynę, tamsios spalvos kelnes ir tamsios spalvos striukę, iš kurios išlindęs šviesiai žalios spalvos megztinio gaubtuvas, vyriškis lieso kūno sudėjimo, labai trumpais, tamsiais plaukais. Kameroje Nr. 6 matyti, kad 2020 m. kovo 20 d. 18.57.57 val. minėti trys vyriškiai, užeina į parduotuvės patalpas, išsirenka prekes ir 18.58.30 val. prieina prie kasos. 19.00.45 val. atsilaisvinus sekančiai kasai, prie jos prieina vyriškis Nr. 2 (dėvintis tamsios spalvos avalynę, tamsios spalvos kelnes ir margą striukę (du pilkos spalvos atspalviai ir geltona spalva), su gaubtuvu, stambaus kūno sudėjimo, su tamsiai, trumpais plaukais) dešinėje rankoje nešinas 6 vnt. tamsios spalvos buteliais, supakuotais į vieną skaidrę pakuotę, taip pat užsisako pas pardavėją du tamsios spalvos skysčio butelius, cigarečių pakelį, maišelį ir susimoka grynaisiais. Visą šį laiką vyriškis Nr. 1 ir vyriškis Nr. 3 stovi šalia, bendrauja su vyriškiu Nr. 2 ir laukia savo eilės kasoje. Vyriškis Nr. 2 gauna grąžą ir laukia su įsigytomis prekėmis prie kasos. Tarp jų vykstant dialogui (19.02.35 val.) vyriškis Nr. 1 (dėvintis baltos spalvos sportinę avalynę, tamsios spalvos kelnes ir margą striukę (tamsios ir geltonos spalvos) su gobtuvu ant galvos), paduoda kasininkei savo prekes – tris skaidrios spalvos skysčio butelius su mėlynos spalvos etiketėmis. Tada nusiima savo striukės gobtuvą nuo galvos, bendrauja su vyriškiu Nr. 2 bei vyriškiu Nr. 3. Tuomet užsisako tamsios spalvos skysčio butelį ir maišelį. Susimoka grynaisiais. Tuo metu vyriškis Nr. 2 krauna savo prekes ir vyriškio Nr. 1 prekes į vieną – bendrą maišelį bei sumoka už vyriškio Nr. 1 prekes. Tuomet prie kasos savo prekes pateikia vyriškis Nr. 3 (dėvintis tamsios spalvos avalynę, tamsios spalvos kelnes ir tamsios spalvos striukę, iš kurios išlindęs šviesiai žalios spalvos megztinio gaubtuvas, vyriškis lieso kūno sudėjimo, labai trumpais, tamsiais plaukais), jis pateikia dvi tamsios spalvos skardines, 6 vnt. tamsios spalvos butelius, supakuotus į vieną skaidrę pakuotę, dar užsisako tamsios spalvos skysčio butelį ir maišelį. Dalį minėtų prekių į kitą bendrą maišą sukrauna vyriškis Nr. 1. Vyriškis Nr. 3 susimoka grynaisiais, gauna grąžą, susideda prekes į maišelį ir visi trys minėti vyriškiai nueina nuo kasų. Kameroje Nr. 3 matyti, kad 2020 m. kovo 20 d., 19.01.11 val. minėti trys vyriškiai stovi eilėje prie kasų, išdėlioję dalį savo prekių, bendrauja tarpusavyje. Pridėta fotolentelė (1 t., b. l. 152–153, 154–157).

2020 m. balandžio 30 d. savanoriškų daiktų, dokumentų protokole užfiksuota, kad L. P. pateikė suplėšytą Kolektyvinio sodo techninės apskaitos bylą Nr. 41/55301 su brėžiniais (1 t., b. l. 137).

2020 m. balandžio 30 d. kitų objektų apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota L. P. pateiktos Kolektyvinio sodo techninės apskaitos bylos Nr. 41/55301 su brėžiniais apžiūra. Protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra popierinė knygutė, kuri suplėšyta. Ant šviesiai rudos spalvos viršelio matosi juodos spalvos spausdintinėmis raidėmis užrašytas užrašas „Kolektyvinio sodo techninės apskaitos byla". Žemiau yra spausdintinėmis raidėmis užrašyta „(duomenys neskelbtini)". Kairėje pusėje, viršuje yra ranka užrašytas bylos Nr. 41/55301. Šviesiai rudos spalvos viršelis perplėštas į 4 dalis. Matosi suplėšyti baltos spalvos lapai su rankraštiniais įrašais, brėžiniai (1 t., b. l. 138–141) Po apžiūros Kolektyvinio sodo techninės apskaitos byla Nr. 41/55301 su brėžiniais pakvitavimu grąžinta L. P. (1 t., b. l. 142).

2020 m. birželio 17 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad įtariamasis A. R. nurodė, kad iš jam pateiktų atpažinimui asmenų nuotraukų, jis atpažįsta vyriškį nuotraukoje Nr. 2, tai yra G. Jį atpažįsta pagal bendrus veido bruožus. Su juo susipažino centre (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Gydėsi nuo alkoholizmo. Jis 2020 kovo mėn., kai buvo (duomenys neskelbtini), pas senuką, tai jis šiam vieną kartą sudavė į kairės pusės petį ir įmetė mobilaus ryšio telefoną į kibirą, kur buvo vandens (2 t., b. l. 74–78).?

2020 m. birželio 17 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad įtariamasis A. R. pareiškė, kad iš jam pateiktų atpažinimui 4 asmenų nuotraukų, jis atpažįsta vyriškį nuotraukoje Nr. 2, tai yra V. Jį atpažįsta pagal bendrus veido bruožus. Jis yra įsitikinęs, kad tai yra V. Kartu su juo buvo centre (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2020 m. kovo mėn., kai jie buvo pas senuką, gyvenantį (duomenys neskelbtini), jis matė kaip šis du kartus tam senukui spyrė į veidą, taip pat matė rankoje turėjo adatą. Adata buvo vidutinio ilgio (2 t., b. l. 79– 82).

2021 m. balandžio 9 d. akistatos protokole užfiksuota, kad akistata atlikta tarp V. J. ir G. V.. V. J. akistatos metu nurodė, kad 2020 m. kovo 20 d. į (duomenys neskelbtini) važiavo jis, G. V. ir A. R. pailsėti nuo darbinės įtampos, po sunkių darbų. A. sakė jiems, kad turi (duomenys neskelbtini) namą ir jis pasiūlė ten važiuoti. A. sutiko. Kelionę planavo apie porą savaičių. A. jiems parodė namą, adresu (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad tas namas jam priklauso, kurį jam užrašius močiutė. Adresą pamena, nes tuo adresu kvietė taksi. Užėjus į kiemą, pamatė šviesą lange. Iš pat pradžių į duris pabeldžiau jis, o po to pabeldė A. Jis pamatė, kad koridoriuje užsidegė šviesa ir duris atidarė senukas. Senukas leido jiems užeiti į namo vidų. Durų nelaužė. Užėjus į vidų, senukas nieko nesakė. Jis A. paklausė kur jo daiktai, jei namas priklauso jam ir jis parodė televizorių, telefoną. Jis galvojo, kad namas priklauso A., o senukas tvirtino, kad namas priklauso jam. A. jis pažinojo daugiau kaip metus ir todėl tikėjo juo. Jie pradėjo kambaryje gerti alkoholinius gėrimus, kuriuos patys atsinešė. Senukas, atrodo kartu negėrė, bent jis to nematė. Po to jis senukui pasakė, kad jei gyvena svetimame name, tai tegul susimoka. Senukas tvirtino, kad čia jo namas. Jis supyko ant to senuko ir vieną kartą tam senukui sudavė dešinės rankos kumščiu į veido sritį. G. jį atitraukė nuo senuko. Nepamena kiek kartų sudavė tam senukui, lyg du kartus sudavė, tiksliai nepamena. G. to senuko nemušė. A. taip pat nemušė. Jis matė kaip G. į kibirą, kuris buvo vandeniu, įmetė mobilaus ryšio telefoną. Kam telefonas priklausė, nežino. Taip pat matė kaip sudužo „Samsung" televizorius, šalia kurio stovėjo G. Matė, kai televizorius gulėjo ant žemės. Dėl ko nukrito televizorius nežino. Po to kai grįžo į viešbutį, esantį (duomenys neskelbtini), kur tuo metu gyveno, matė, kad G. turėjo TV priedėlį ir suprato, kad jį paėmė iš to senuko namų; G. V. nurodė, kad girdėjo V. J. parodymus, juos suprato ir su jais sutinka. Jis TV priedelį iš senuko namų paėmė, bet neprisiminė, nes tą dieną buvo neblaivus, o V. dabar jam priminė, kad paėmė tą TV priedelį. Nežino kodėl paėmė TV priedelį iš senuko namų, greičiausiai dėl to, kad nerodė televizorius viešbutyje. Pinigų jis turėjo. TV priedelį greičiausiai paliko viešbutyje arba išmetė, nepamena (3 t., b. l. 74–75).

Kaltinamieji V. J., A. R. ir G. V. teismui atiduoti kaltinant juos pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. BK 180 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už plėšimą – svetimo turto pagrobimą panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. Šio straipsnio 2 dalyje yra numatyti plėšimą kvalifikuojantys požymiai – įsibrovimas į patalpą arba nešaunamojo ginklo, peilio ar kito specialiai žmogui sužaloti pritaikyto daikto panaudojimas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208-1073/2018, 11 punktas). Įsibrovimu laikytinas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą. Patekimo į patalpą neteisėtumą atskleidžia ne tik fizinis patekimo į patalpą būdas, bet ir tai, kokį tikslą turėjo kaltininkas, prieš patekdamas į patalpą, kada jam kilo sumanymas pagrobti svetimą turtą, kada ir kaip jis šį sumanymą realizavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2010 m. balandžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-167/2010). Plėšimo bylose, kaip ir visose kitose nusikalstamų veikų kategorijų bylose, bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Minėta, kad būtinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Tačiau įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, Nr. 2K-275/2007, Nr. 2K-229/2008, Nr. 2K-P-218/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-264-449/2021).

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, įvykių seka rodo pareikšto kaltinimo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį nelogiškumą. O būtent, visi kaltinamieji parodė, kad po darbų į kaltinime nurodytą vietą važiavo atsipalaiduoti ir pailsėti. A. R. pasiūlė nuvažiuoti pas jį į (duomenys neskelbtini), sakydamas, kad ten turi nuosavą sodo namelį, kad ten niekas netrukdys ir jie galės išsikepti šašlykų. Prieš išvažiuojant nusipirko du-tris maišus maisto. Su taksi nuvykus į A. R. nurodytą vietą, jis nuėjo pas kaimynę paimti raktų nuo sodo namelio, tačiau pasakė, kad kaimynų nerado. Tuomet jie sugalvojo nueiti į (duomenys neskelbtini) esančią parduotuvę „Aibė“ prie šašlykų nusipirkti alkoholio. Nurodytas aplinkybes patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėti parduotuvės „Aibė“ kasos aparatų duomenys bei vaizdo įrašai (1 t., b. l. 152–153, 154–157), iš kurių matyti, kad trys vyrai (kaltinamieji V. J., A. R. ir G. V.) perka alkoholinius gėrimus, natūralų mineralinį vandenį, cigaretes, už prekes susimoka visi trys, gauna grąžą. Po to grįžę prie sodo namelio, lauke vartojo alkoholį ir pamatė name degančią šviesą. V. J. ir G. V. klausė A. R. kaip name gali kažkas gyventi. Patekę į namo vidų pas nukentėjusįjį, klausė jo ką jis ten veikia, nukentėjusysis pasakė, kad namelyje gyvena. G. V. klausė nukentėjusiojo kaip jis gali gyventi, jei namelis priklauso A. R., pasakė A. R. įrodyti, kad ten jo namai. Prie nukentėjusiojo atsidarė alkoholio butelį, prie jo išgėrinėjo ir klausinėjo nukentėjusiojo. Nukentėjusysis aiškino, kad dvidešimt metų gyvena tame namelyje, o A. R. įtikinėjo, kad namas jo.

Nors nukentėjusysis, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad kaltinamieji pas jį namuose ieškojo pinigų, landžiojo po spintą, varstė stalčius, klausė kur pinigai, reikalavo, kad pasakytų kur yra pinigai ir dokumentai, bei vienas iš kaltinamųjų paėmęs adatą kišo ją jam po panagėmis, kad pasakytų kur yra pinigai, tačiau nukentėjusiojo parodymų nepatvirtina jokie kiti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Šiame kontekste pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 301 straipsnio 2 dalimi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais. Šių asmenų parodymais galima pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybė apie tai, jog nukentėjusiajam po kairės rankos vidurinio piršto panage buvo kišta adata, neįrodyta ir nuo subjektyvaus asmens vertinimo nepriklausančiais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais duomenis, o būtent Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G927/2020 (01), kurioje konstatuota, kad nukentėjusiajam A. S. P. padarytas tik odos nubrozdinimas kairio antakio srityje su poodine kraujosruva kairės akies vokuose (1 t., b. l. 116–118). Aplinkybė, kad iš nukentėjusiojo buvo reikalauta pinigų, grindžiama tik jo paties žodžiais. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad kaltinamieji turėjo piniginių lėšų, buvo gavę darbo užmokestį, turėjo pinigų alkoholiui ir maistui įsigyti, apmokėti taksi išlaidas. Vien įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotas faktas, t. y. išverstos spintos, nepatvirtina, kad kaltinamieji būtų ieškoję pinigų ir siekę juos pagrobti. Priešingai kaltinamieji, duodami parodymus, paaiškino, kad konfliktas kilo dėl sodo namelio priklausomybės. V. J. ir G. V. buvo giliai įsitikinę, kad sodo namelis yra A. R. močiutės, todėl tam įsitikinimui patvirtinti ieškojo nuosavybės dokumentų ir taip galimai buvo padarytą įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota netvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad ir pats nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamieji reikalavo dokumentų. Be kita ko kaltinamųjų nurodytas aplinkybes patvirtina ir įvykio vietoje rasta ir suplėšyta „namų knyga“.

Bylą nagrinėjantis teismas pažymi ir tai, kad nukentėjusiojo A. S. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, patikimumas kelia dideles abejones. Liudytoja L. P., teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jos tėvas A. S. P. serga senatvine dimensija, jo būklė sunki, spartėja jo atmintis praradimas, jis neatpažįsta anūkų, visai nesi orientuojasi erdvėje, nesupranta kada naktis, kada diena, nesupranta, kad reikia kūrenti trobą. Tiek nukentėjusiojo dukros L. P. teigimu nukentėjusysis dėl diagnozuotų ligų negalėtų dalyvauti teisme, tiek jo sutuoktinės teisme apklaustos liudytojos M. E. P. teigimu, A. S. P. negali duoti paaiškinimų, su juo sunku susikalbėti. Svarbu pažymėti ir tai, kad bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytas ir nukentėjusiojo A. S. P. piktnaudžiavimo alkoholiu faktas. Teisme apklausta J. Č., nukentėjusiojo kaimynė, parodė, kad pas kaimyną, kai jis gaudavo pensiją visada buvo triukšmaujama, rinkdavosi žmonės. Triukšmavimas vykdavo dažnai. Kaimynas piktnaudžiavo alkoholiu, jo namuose lankydavosi pašaliniai asmenys, pagal garsus sprendžia, kad jie ten gerdavo, švęsdavo, tai užtrukdavo iki savaitės. Patys nukentėjusiojo artimieji tiek dukra L. P., tiek sūnus M. P. ir žentas A. R. patvirtino, kad A. S. P. vartoja alkoholį, juo piktnaudžiauja. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pareikštas kaltinimas, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, nelogiškas ir dėl to, kad kaltinamieji įėję į nukentėjusiojo sodo namelio vidų vartojo alkoholį, šventė, į sodo namelį pasikvietė draugą, alkoholį vartojo kartu su nukentėjusiuoju.

Nustatytų aplinkybių pagrindu, teismas daro išvadą, kad kaltinamieji nebuvo iš anksto susitarę veikti kartu ir neturėjo tikslo bendrais veiksmais pagrobti svetimą turtą įsibrovus į gyvenamąsias patalpas, todėl pareikštas kaltinimas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, nepasitvirtino.

Kaip jau minėta, nagrinėjama baudžiamoji byla teismui buvo atiduoti kaltinant V. J., A. R. nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymu, o G. V. nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Konstitucijos reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja tai, kad teismas turi teisingai nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes, teisingai pritaikyti baudžiamuosius įstatymus (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d., 2000 m. rugsėjo 19 d., 2001 m. vasario 12 d., 2003 m. birželio 10 d., 2006 m. sausio 16 d., 2008 m. gegužės 28 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai). BPK normų, nustatančių bylos nagrinėjimo teisme ribas, paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo teisę į gynybą, konkrečiai – teisę žinoti kaltinimo pobūdį ir pagrindą bei turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti gynybai. Nusikalstamos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme klausimai reglamentuojami BPK 255, 256 straipsniuose. BPK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. BPK 256 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota, apie šią galimybę nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Nurodytu atveju teismas praneša kaltinamajam ir jo gynėjui apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai. Patenkinęs tokį prašymą, teismas nustato konkretų pertraukos laiką (BPK 256 straipsnio 3 dalis). Iš pacituotų normų turinio išplaukia išvada, kad nusikalstamos veikos kvalifikavimo keitimą gali inicijuoti tiek prokuroras ir nukentėjusysis, tiek ir pats teismas, o nustatyta perkvalifikavimo tvarka užtikrina tiek kaltinamojo teisę žinoti kaltinimo turinį, tiek ir teisę į gynybą. Taigi teismas, keisdamas faktinį kaltinimo turinį ar teisinį kaltinime nurodytų veikų kvalifikavimą, turi įvertinti tų keitimų reikšmę kaltinamojo teisės į gynybą kontekste, t. y. ar gynyba dėl pakeisto kaltinimo būtų kitokia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, Nr. 2K-262/2014, Nr. 2K-265-693/2015, Nr. 2K-61-689/2020, Nr. 2K-89-689/2020, Nr. 2K-215-976/2020, Nr. 2K-86-788/2021).

Nagrinėjamu atveju, neginčytinai nustatytas faktas, kad A. R. su V. J. ir G. V. pateko į nukentėjusiojo A. S. P. gyvenamojo sodo namelio vidų. Kaip jau minėta, V. J. ir G. V. parodė, kad A. R. jiems pasakė, jog turi namą (duomenys neskelbtini) ir pasiūlė ten nuvažiuoti. Jie ten važiavo pailsėti. Pats A. R. neneigė taip pasakęs. Svarbu pažymėti, kad kaltinamasis A. R., atsakydamas į gynėjos advokatės Elenos Žilėnienės klausimą, pripažino, kad sodo namelis, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso ne jam ir ne jo artimiesiems. Nustatytos aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad A. R., neturėdamas nukentėjusiojo leidimo ar kito teisėto pagrindo, suvokdamas, kad neteisėtai prieš savininko valią, įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį sodo namelį, ir norėjo taip veikti. A. R. veiksmai, su V. J. ir G. V. pagalba, išlaužiant įėjimo durų spyną ir patenkant į sodo namelio vidų, vertinami pagal BK 165 straipsnio 1 dalį.

Kaip ir minėta nusikalstama veika, numatyta BK 165 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia. Nustatyta, kad A. R. suklaidino V. J. ir G. V., teigdamas, kad sodo namelis priklauso jam. Net patekus į namelio vidų ir jame būnant A. R. teigė, kad pats nukentėjusysis į jį pateko bei jame yra neteisėtai. Visas konfliktas su nukentėjusiuoju ir kilo būtent dėl to, kad V. J. ir G. V. norėjo išsiaiškinti kam priklauso sodo namelis. Atsižvelgiant į tai, kad V. J. ir G. V. sąžiningai klydo, patekdami į nukentėjusiojo gyvenamąjį vietą neturėjo tiesioginės tyčios įsibrauti, jų veiksmai pagal BK 165 straipsnio 1 dalį nekvalifikuojami.