Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Žuklio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. birželio 19 d. nuosprendžio, kuriuo K. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį – 38 MGL (1 900 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais į bausmės laiką K. G. įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. gegužės 31 d. 11.15 val. iki 2020 m. birželio 1 d. 11.21 val., vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai ir galutinė bausmė jam paskirta - 36 MGL (1 800 Eur) bauda, kuri turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, K. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vienerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuoti automobilį „Chrysler Voyager“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. K. G. nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent, kad jis 2020 m. gegužės 31 d., apie 10:10 val., ties Pakalnės g. 2 pastatu, Liaušių mstl., Šešuolių sen., Ukmergės r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Chrysler Voyager“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,4 promilių etilo alkoholio koncentracija.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras Linas Žuklys prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. birželio 19 d. nuosprendį dalyje dėl kartu su bausme paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones termino ir griežtinti iki 3 (trejų) metų.

2.1. Skunde prokuroras nurodo, kad paskirtas nuteistajam baudžiamosios poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (vairuoti) terminas yra akivaizdžiai neproporcingas pastarojo padarytai nusikalstamai veika, neatitinka teismų susiformavusios praktikos panašiose bylose, todėl mano, kad buvo pažeistas teisingumo principas. Pastebi, kad K. G. paskirtas baudžiamojo poveikio priemonės minimalus terminas atitinka ANK 422 straipsnio 6 dalyje, numatančioje administracinę atsakomybę už mažiau pavojingą vairavimą neblaiviam, sankcijoje nustatytą minimumą. Todėl toks švelnus girto asmens, kuriam buvo nustatytas net 2,4 promilių girtumas, nubaudimas, paneigia baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį bei padeda formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą įstatymui.

2.2. Teigia, kad vertinant paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino pagrįstumą, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad tokia priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taip pat į jos prevencinį tikslą – užkirsti kelią kaltininkui pažeidinėti Kelių eismo taisykles ateityje. Nors teismas skundžiamame nuosprendyje įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (nustatytas 2,4 promilės alkoholio, vairuota buvo gyvenvietėje, tuo sukeliant pavojų ir aplinkiniams asmenims), tačiau neatsižvelgta, kad K. G. buvo praeityje baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už važiavimą dviračiu neblaiviam, teisės vairuoti nėra net įgijęs, vairavimo metu automobilyje buvo dar trys asmenys, kas patvirtina nuteistojo lengvabūdišką požiūrį į visuomenėje galiojančias ir nusistovėjusias atsakingo elgesio normas.

3. Atsiliepimai į skundą nepateikti.

4. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėja - skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos BPP 320 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio 3 dalimi teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o 4 dalyje, be kita ko, numatyta ir tai, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam bylą nutrukta, padėtį, tačiau ne daugiau, negu to prašoma skunde, apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai.

7. Prokuroro apeliaciniame skunde neginčijama K. G. kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimas, tačiau, prokuroro nuomone, teismas skyrė nepagrįstai trumpą baudžiamosios poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą ir prašo jį prailginti iki 3 (trejų) metų.

8. BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuojama, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, iš jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones skyrimo klausimą. Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281 ar 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

9. Pagal teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas nusikaltimą transporto eismo saugumui padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-677/2015, 2K-593/2011, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K–85/2010 ir kt.). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008).

10. Bylos duomenimis K. G. padarė nusikaltimą transporto eismo saugumui, t. y. vairavo motorinę transporto priemonę neblaivus, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, kai jo iškvėptame ore buvo nustatyta 2,4 promilių etilo alkoholio koncentracija. Vadinasi, jam nustatytas girtumas žymiai viršijo sankcijoje numatytą minimalią ribą (1,5 promilės). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš K. G., liudytojo V. Š. parodymų bei tarnybinio pranešimo matyti, kad alkoholį nuteistasis ir dauguma automobilyje buvusių asmenų (liudytojas V. Š., R. Š., S. A.) vartojo ir nusikaltimo padarymo išvakarėse, tačiau 2020 m. gegužės 31 d. ryte, nuteistasis, dar išgėręs alkoholio, leido sau vairuoti V. Š. priklausantį automobilį, nors niekada teisės vairuoti transporto priemonių net nėra įgijęs, už ką buvo nubaustas ir pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį. Taigi, rizikavo ne tik savo ar kartu važiavusių, bet ir kitų asmenų sveikata ir gyvybe bei nuosavybe. Praeityje buvo nubaustas už tai, kad 2017 m. lapkričio 25 d., vairavo dviratį, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (ANK 428 straipsnio 7 dalis). K. G. teistumai bylos nagrinėjimo metu yra išnykę, tačiau jo asmenybę apibūdinantys bylos duomenys patvirtina, kad praeityje jis buvo du kartus teistas: 1) Ukmergės rajono apylinkės teismo 2002 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 2 ir 3 dalis ir Ukmergės rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 7 d. nuosprendžiu - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (b. l. 102-103). Nors administracinės nuobaudos yra negaliojančios, o teistumas išnykęs, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad K. G. nepadarė tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų (laikytis KET), taigi jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.

11. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamą veiką, dėl jos kilusius padarinius, kaltininko kaltės laipsnį ir asmenybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017).

12. Šiuo atveju svarbu atsižvelgti ir į tai, kad už iš esmės analogišką veiką (t. y. asmeniui, kuris neblaivus vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas 0,4-1,5 promilės girtumas) administracinių nusižengimų kodeksas – ANK 422 straipsnio 5 dalis, numato įpareigojimą skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienų metų šešių mėnesių, todėl šiuo konkrečiu atveju, kai nustatytas net 2,4 promilių girtumas, baudžiamoji atsakomybė neturėtų užtraukti analogiškas teisines pasekmes kaip ir administracinė atsakomybė arba baudžiamojo poveikio priemonė neturėtų būti švelnesnė, nei administracinio poveikio priemonės termino maksimumas.

13. Aukštesnės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, išnagrinėjęs ir įvertinęs skundžiamo nuosprendžio motyvus bei apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, jog K. G. nustatytas minimalus uždraudimo vairuoti transporto priemones terminas yra nepakankamas, kad padėtų įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės skyrimo tikslus. Šiuo konkrečiu atveju minimalus BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės terminas negali būti pagrindžiamas pirmosios instancijos teismo aptartais nuteistąjį ir jo veiksmų pavojingumą apibūdinančiais duomenimis, todėl iš dalies tenkinant prokuroro skundą, K. G. skirtinas artimesnis vidutiniam šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas – dveji metai.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

14. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos žmogaus teisių teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, 1A-314-307/2020, 1A-310-318/2020).

15. Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, turi dalyvauti gynėjas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), ir į tai, jog K. G. neturėjo sudaręs su jokiu gynėju sutarties, 2020 m. rugpjūčio 28 d. kreipėsi su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių dėl gynėjo parinkimo jam. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrius K. G. parinko gynėją advokatę Kristiną Sandaraitę-Butvilienę, kuri Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartimi nuteistajam kaip gynėja ir paskirta.

16. Vilniaus apygardos teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. spalio 8 d. pažyma Nr. (12.32 PT-4518) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 100 Eur už K. G. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

17. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam K. G. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. Nuteistasis yra darbingas, prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta, todėl ji išieškotina iš nuteistojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Žuklio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. birželio 19 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, K. G. nustatyti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą 2 (dvejiems) metams.

Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. birželio 19 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Išieškoti iš K. G. valstybės naudai 100 Eur (vieną šimtą eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.