Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-06-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-387-497/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-19
Bylos Nr.
1A-387-497/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-11661-2016-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Andrius Cininas (pirm.), Gintaras Dzedulionis, Aušra Bielskė
Nukentėjusysis
V. G.
Nuteistasis
S. G.
Advokatai
Gediminas Skaistys
Baudžiamoji byla Nr. 1A-387-497/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11661-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.6.1.; 1.2.4.6.2.1.; 2.4.6.3.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2017 m. birželio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Andriaus Cinino, teisėjų Aušros Bielskės, Gintaro Dzedulionio,sekretoriaujant Renatai Novickienei,dalyvaujant prokurorui Vičeslavui Jevmenovui,nukentėjusiajam V. G.,

nuteistajai S. G.

nuteistosios gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo S. G. pripažinta kalta pagal LR BK 140 str. 2 d., bei jai paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant ją nekeisti gyvenamosios vietos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

N. V. G. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies ir priteista iš S. G. nukentėjusiajam V. G. 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

S. G. nuteista pagal BK 140 str. 2 d. už tai, kad ji 2016-03-10, apie 21 val. būdama apsvaigusi nuo alkoholio, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r., kieme, metaline lazda sudavė ne mažiau kaip du kartus savo sutuoktiniui V. G. į veidą ir pilvą, tuo padarydama sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir pasireiškusius poodine kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimu su poodine kraujosruva pilvo kairėje pusėje.

Apeliaciniu skundu nuteistoji S. G. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, taip pat pranešti Vilniaus apygardos vyriausiajam prokurorui apie smurtą jos atžvilgiu. Skunde nurodo, kad teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Byloje esantys medicininės apžiūros kortelės įrašai apie įvykio dieną S. G. padarytus kūno sužalojimus įrodo, kad smurto auka buvo ne nukentėjusysis, o pati kaltinamoji S. G.. Kitą vertus, V. G. specialisto išvada dėl sužalojimų įrodo tik faktą, kad jam buvo padaryti sužalojimai, bet ne faktą, kad tuos sužalojimus padarė apeliantė. V. G. apeliantę apkalba, siekdamas sau naudingesnio sprendimo skyrybų byloje. Liudytojais apklausti asmenys (S. S. ir R. F.) įvykio nematė ir jame nedalyvavo ir kalbėjo, remdamiesi tik V. G. ir jos žodžiais. Tai, kad teismas neteisingai įvertino įrodymus lėmė neteisingą išvadą dėl S. G. kaltės.

Teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes įvykio metu apeliantė ir nukentėjusysis V. G. nebebuvo šeimos nariai. Nors formaliai santuoka dar nebuvo nutraukta, tačiau kartu nebegyveno, nevedė bendro ūkio, vyko skyrybų procesas. Todėl veika negalėjo būti kvalifikuojama pagal BK 140 str. 2 d. kaip smurto prieš šeimos narį atvejis.

Bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, nes bylą nagrinėjantis teisėjas, turėdamas duomenų apie prieš pačią nuteistąją pavartotą smurtą ignoravo tokius įrodymus, t.y. jog įvykio metu nukentėjo pati apeliantė, ką įrodo medicininės apžiūros kortelės įrašai apie S. G. ir pačios kaltinamosios parodymai. Todėl anot apeliantės teismas be pagrindo nepranešė apie tai prokurorui BPK 257 str. 1 d. nustatyta tvarka apie padarytą nusikaltimą.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantė S. G. kalta prisipažino ir parodė, kad dėl padaryto nusikaltimo gailisi. Parodė, kad įvykio metu buvo neblaivi, ir galimai su lazda nukentėjusiajam sudavė į veidą ir pilvą. Lazdą rado konflikto metu. Kai ji atėjo pas V. G., su savimi iš pradžių lazdos neturėjo, ją rado toje vietoje, kur gyvena V. G.. Nukentėjusysis V. G. pareiškė, kad su nuteistąja susitaikė, prašo bylą nutraukti, tuo atveju, jei teismas pripažins, kad tai privataus kaltinimo byla. Nuteistoji ir nukentėjusysis pareiškė, kad susitarė dėl žalos atlyginimo, pagal šį susitarimą, apeliantė įsipareigoja per metus sumokėti nukentėjusiajam 400 €.

Prokuroras apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė bylą nutraukti BK 38 str. pagrindu.

S. G. veika perkvalifikuotina iš BK 140 str. 2 d. į BK 140 str. 1 d. ir byla nutrauktina kaltinamajai ir nukentėjusiajam susitaikius (LR BPK 326 str. 1 d. 2 p., 327 str. 1 d. 1 p., 3 str. 1 d. 5 p.)

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, nuteistosios S. G. apeliacinį skundą, atlikusi byloje dalinį įrodymų tyrimą, kurio metu papildomai apklaususi nukentėjusįjį V. G. ir nuteistąją S. G. dėl faktinių bylos aplinkybių, nusikalstamos veikos padarymo motyvų, jų tarpusavio santykių tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek jos metu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje netinkamai kvalifikavo nuteistosios S. G. veiką pagal BK 140 str. 2 d..

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Kaip minėta, šeimos samprata grindžiama šeimos tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu.

Remiantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija, konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t.y. santykių turiniu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d., 2012 m. birželio 4 d. nutarimai). Vertinant konkrečių asmenų santykių turinį ir sprendžiant dėl šeimos santykių fakto, svarbios tokios aplinkybės, kurios liudija apie kaltinamo asmens požiūrį į kartu su juo gyvenantį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų prisiėmimą vienas kitam, todėl vien asmenų bendro gyvenimo viename būste faktas nėra pagrindas besąlygiškai išvadai, jog šių asmenų santykiai vertintini kaip šeimos narių, pavyzdžiui, sugyventinių santykiai (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-6/2012, 2K-487/2013, 2K-525/2013).

Nukentėjusysis V. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek abiejų instancijų teismuose parodė, kad nors įvykio metu su S. G. dar nebuvo išsituokęs, tačiau įvykio metu jau vyko santuokos nutraukimo procesas, gyveno atskirai toje pačioje sodyboje skirtinguose pastatuose. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis pakartojo iki įvykio jie su S. G. jau nebegyveno du metus, nevedė jokio bendro ūkio, jokių šeimyninių santykių nepalaikė. Jie su S. G. gyveno šalia, viename sklype. Jis gyveno pirtelėje, o žmona gyveno name, tame pačiame sklype. Tarp namo ir pirtelės yra apie 30 m atstumas. Tiek maistas, tiek buitiniai daiktai buvo atskirai. Šiuo metu jie yra išsituokę, santuoka nutraukta 2016-10-10. Apklausta apeliacinės instancijos teisme S. G. taip pat parodė, jog iki įvykio su nukentėjusiuoju apie du metus kartu negyveno, bendro ūkio nevedė, jokių šeimyninių santykių nepalaikė.

Atsižvelgiant į tai, kad V. G. ir S. G. iki įvykio jau 2 metus kartu negyveno, nevedė bendro ūkio, šeimyninių santykių nepalaikė, nėra pagrindo išvadai, kad nukentėjusįjį ir nuteistąją siejo tarpusavio atsakomybė, noras ir apsisprendimas prisiimti šeimos nariams būdingas teises ir pareigas. Nesant byloje neginčijamų duomenų, kad nuteistasis ir nukentėjusioji būtų vedę bendrą šeiminį gyvenimą, vien formalus santuokos įregistravimo faktas negali būti vertinamas kaip šeimos egzistavimas. Todėl laikytina, kad nukentėjusysis V. G. įvykio metu nebuvo kaltinamosios S. G. šeimos narys, todėl pastarosios veika, pasireiškusi nežymiu nukentėjusiojo V. G. sveikatos sužalojimu, atitinka BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.) ir S. G. veika perkvalifikuojama iš BK 140 str. 2 d. į BK 140 str. 1 d.

Pagal BPK 417 str. 2 d., bylą nagrinėjant teisme, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinamojo veika gali būti perkvalifikuota iš nusikalstamos veikos, nagrinėjamos valstybinio kaltinimo tvarka, į nusikalstamą veiką, nagrinėjamą privataus kaltinimo tvarka, teisiamojo posėdžio pirmininkas iki įrodymų tyrimo pabaigos paklausia nukentėjusįjį, ar šis nesusitaikytų su kaltinamuoju, jei veika būtų perkvalifikuota pagal šio Kodekso 407 straipsnyje nurodytus BK straipsnius. Pagal BPK 324 str. 6 d. taisykles šie reikalavimai taikomi ir apeliacinės instancijos teismui.

Kaip jau buvo minėta anksčiau, nukentėjusysis pareiškė, kad su nukentėjusiąja susitaikė. Nuteistoji ir nukentėjusysis pareiškė, kad susitarė dėl žalos atlyginimo.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis su kaltinamąja susitaikė, dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako.

BPK 3 str. 1 d. 5 p. baudžiamąjį procesą neleidžia pradėti, o pradėtą įpareigoja nutraukti, jeigu nukentėjusysis su asmeniu, kaltinamu BPK 407 str. nurodytos nusikalstamos veikos padarymu, susitaikė. BK 140 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika priskirta privataus kaltinimo bylų kategorijai (BPK 407 str. 1 d.). Kliūčių baudžiamąją bylą nutraukti, vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 5 p. pagrindu, nenustatyta (BPK 327 str. 1 d.). Esant nustatytoms aplinkybėms, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nuosprendis naikintinas, o baudžiamoji byla S. G. atžvilgiu nutrauktina nukentėjusiajam V. G. ir kaltinamajai S. G. susitaikius.

BPK 413 str. 3 d. nustato, kad nukentėjusysis ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo susitaikydami gali sudaryti sutartį dėl žalos atlyginimo. Pagal sutartį dėl žalos atlyginimo vėliau gali būti išduotas vykdomasis dokumentas. Teisiamojo posėdžio metu V. G. ir S. G. žodžiu susitarė, kad S. G. per 12 mėnesių nuo šio teismo sprendimo priėmimo neturtinei žalai atlyginti sumokės 400 Eur. Šis V. G. ir S. G. žodinis susitarimas dėl neturtinės žalos atlyginimo patvirtintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 3 str. 1 d. 5 p., 326 str. 1 d. 2 p., 327 str. 1 d. 1 p., 416 str. 3 d., nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nuosprendį panaikinti.

S. G. veiką perkvalifikuoti iš BK 140 str. 2 d. į BK 140 str. 1 d. ir bylą nutraukti, kaltintojui V. G. susitaikius su kaltinamąja S. G..

Patvirtinti susitarimą dėl žalos atlyginimo, pagal kurią S. G. įsipareigoja sumokėti V. G. 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo iki 2018 m. birželio 19 d.

Išaiškinti, kad pagal šį susitarimą vėliau gali būti išduotas vykdomasis raštas.

S. G. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: metalinę lazdą - sunaikinti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Kolegijos pirmininkas Audrius CininasTeisėjai Aušra BielskėGintaras Dzedulionis