- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-05-11
- Bylos Nr.
- 1A-128-209/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14636-2016-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbienė, Virginija Švedienė, Stasys Lemežis
- Nuteistasis
- J. L.
- Nukentėjusysis
- T. K.
- Advokatai
- Konstantinas Mironovas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Švedienės, Lauretos Ulbienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją byla pagal nuteistojo J. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant per visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti arba būti registruotam darbo biržoje.
Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2016-03-28 iki 2016-03-29.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, J. L. įpareigotas 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Iš J. L. priteista Vilniaus teritorinei ligonių kasai 79,67 eurai turtinės žalos atlyginimo.
Nutrauktas procesas dėl T. K. 1000 eurų neturtinės žalos civilinio ieškinio.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. L. nuteistas už tai, kad 2016-03-26, apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini), buto kambaryje, smurtaudamas artimoje aplinkoje savo močiutės T. K. atžvilgiu, konflikto metu kumščiu sudavė T. K. į galvos sritį, delnu sudavė jai į veidą bei pastūmė rankomis nukentėjusiąją į krūtinę, po to kumščiu vieną kartą sudavė jai į dešinį žandikaulį, dėl ko T. K. pargriuvo ant grindų, atsitrenkdama galva ir ranka į stalą, tokiais savo veiksmais dėl mažiausiai aštuonių trauminių poveikių nukentėjusiajai T. K. buvo padarytos dešinio žando, dešinio peties ir dešinio žasto poodines kraujosruvos, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis J. L. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-16 nuosprendį panaikinti ir bylą nutraukti arba sumažinti laisvės apribojimo terminą. Nurodo, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas pažeidė pareigą objektyviai bei visapusiškai išnagrinėti bylą, nenagrinėjo visų byloje esančių įrodymų, nevertino jų visumos, o vertino tik pavienius įrodymus. Teismas besąlygiškai rėmėsi nenuosekliais nukentėjusiosios T. K. parodymais, specialisto išvada ir visiškai atmetė apelianto poziciją bei liudytojos D. L. parodymus. Juolab, kad specialisto išvada paremta prielaidomis, naudojant terminus „galimai“, „neatmetama galimybė“. Be to, apeliantas teigia, kad byloje nėra duomenų, jog jis turėjo išankstinę tyčią ir norėjo sužaloti nukentėjusiąją. Todėl byloje esant daugybei prieštaravimų, netikslumų ir neįrodytų faktų, teismas turėjo visas abejones vertinti apelianto naudai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistasis J. L. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas, susitaikė su nukentėjusiąja savo močiute T. K. ir prašo bylą nutraukti jam susitaikius su nukentėjusiąja. Nuteistojo gynėjas prašo bylą nutraukti, nes anūkas su močiute susitaikė, jam atleido ir jokių pretenzijų neturi. Teismui pateikta susitaikymo sutartis. Prokuroras prašo nuosprendį panaikinti, taikyti BK 38 straipsnį ir bylą nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Nuteistasis J. L. apeliaciniu skundu prašė nuosprendį panaikinti ir bylą nutraukti arba sumažinti laisvės apribojimo terminą. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas su gynėju prašė suteikti galimybę susitaikyti su nukentėjusiąja. Teisėjų kolegija padarė pertrauką ir nutarė atlikti įrodymų tyrimą. 2017-03-07 teismo posėdyje nukentėjusioji T. K. ir J. L. pareiškė norą susitaikyti. Teismas tokią galimybę suteikė. Teismui pateikta 2017 m. kovo 21 d. susitaikymo sutartis, pagal kurią J. L. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, viešai jos atsiprašė, pasižadėjo daugiau nenusikalsti, nukentėjusioji materialinių pretenzijų atsisako, kaltininkui atleido, su juo susitaikė ir jokių pretenzijų ar reikalavimų jam neturi ir neturės ateityje.
Kaltinamasis 2017-04-11 teismo posėdyje kaltu dėl jam inkriminuotos veikos padarymo prisipažino pilnai, gailisi, kad taip pasielgė su savo močiute, kad ateityje išvengti konfliktinių situacijų išsikraustė gyventi kitur.
Baudžiamosios teisės doktrinoje yra suformuluota pozicija, kad iš baudžiamosios atsakomybės esmės, humanizmo principo kyla būtinybė individualizuojant atsakomybę atsižvelgti ir į aplinkybes, tiesiogiai nesusijusias su kaltininko padaryta nusikalstama veika, bei kad tokios pozicijos turi būti laikomasi ir taikant BK 38 str. nuostatas.
Pagal pastarojo baudžiamojo įstatymo reikalavimus, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:
2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir
3) susitaikė su nukentėjusiuoju asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir
4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Teismas turi teisę atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Tokią teisę jis gali realizuoti tik tada, kai yra visos anksčiau išvardintos sąlygos ir nėra aplinkybių, numatytų to paties straipsnio 2 d. (negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai).
BK 38 str. 1 d. nustatytas sąlygas privalo įvykdyti pats kaltininkas, o teismas turi patikrinti šių sąlygų įvykdymo tinkamumą.
Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, nuteistasis J. L. savo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d. ir priskiriamo nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), padarymo pripažino visiškai.
Jis neturi nepanaikintų ir neišnykusių teistumų ir, atitinkamai, nėra pripažintas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). Administracine tvarka nebaustas ir nebuvo anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str.
Minėtoje susitaikymo sutartyje nukentėjusioji T. K. ir J. L. pareiškė, kad jie susitaiko, bei dar kartą patvirtino, kad nereiškia reikalavimų atlyginti jai žalą ir tokia žala jai nėra padaryta.
Nuteistasis J. L. atsiprašė nukentėjusiosios ir apeliacinėje instancijoje pasižadėjo daugiau nebenusikalsti bei išreiškė labai kritišką savo požiūrį į savo elgesį, buvusį praeityje.
Šiuo metu jis dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Šios aplinkybės neabejotinai leidžia kolegijai daryti išvadą apie nuteistojo dabartinį teigiamą ir pozityvų socialinį elgesį.
Taigi, minėtų duomenų visetas rodo, kad aplinkybių, draudžiančių nutraukti bylą pagal BK 140 str. 2 d. dėl minėtų proceso dalyvių susitaikymo, nėra. Byloje nesant duomenų, patvirtinančių, kad apeliantas ateityje gali daryti naujas nusikalstamas veikas, darytina išvada, jog J. L. būsima gyvensena ir elgesio pobūdis ateityje nebus nusikalstami.
Aukštesnysis teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad, šiuo atveju, yra visos BK 38 str. 1 d. numatytos sąlygos atleisti J. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d. ir baudžiamąją bylą šioje dalyje jam nutraukti. Tokią teismų praktiką dėl BK 38 str. nuostatų taikymo formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys Nr. 2K-77/2012, 2K-589/2011, 2K-490/2011, 2K-291/2011, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-386/2012).
Vilniaus teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 79,67 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 12-13,14). Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys ir reikalavimai dėl turtinės žalos įrodyti pateiktais dokumentais, žala padaryta dėl nusikalstamų J. L. veiksmų, tarp žalos ir kalto asmens veikos egzistuoja priežastinis ryšys. Nustatęs visas privalomas žalos atlyginimo sąlygas teismas Vilniaus teritorinės ligonių kasos reikalavimą tenkina visiškai, priteisdamas civiliniam ieškovui visą prašomą turtinės žalos dydį.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nuosprendį, kuriuo J. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, panaikinti.
Vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, J. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Iš J. L. priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 79,67 eurus (septyniasdešimt devynis eurus šešiasdešimt septynis eurocentus) turtinės žalos atlyginimą.