- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-15
- Bylos Nr.
- 2K-490/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Armanas Abramavičius (pirm.), Albinas Sirvydis, Vytautas Masiokas (pran.)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Armano Abramavičiaus, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Vytauto Masioko
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Brunono Maculevičiaus kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nuosprendis ir baudžiamoji byla nutraukta, V. R. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, jam susitaikius su nukentėjusiosiomis, panaikinta V. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu V. R. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, V. R. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, V. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens V. R. ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu V. R. buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2010 m. kovo 22 d., apie 13.00 val., Vilniaus r., kelio Vilnius – Utena 23,34 km, vairuodamas automobilį „Peugeot 406“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Vilniaus link, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 9, 105, 122 punktų reikalavimus nustatančius, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, o eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, kad eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse. Priešingų krypčių eismą važiuojamojoje dalyje, jeigu nėra kitaip nustatančių kelio ženklų ar ženklinimo, skiria menamoji išilginė važiuojamosios dalies ašis, įpareigojanti vairuotojus važiuoti kelio eismo juostomis, suskirstytomis kelio ženklinimo linijomis ir kelio ženklais, t. y. nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kur jo vairuojamas automobilis susidūrė su Utenos link važiavusiu automobiliu „Audi 80“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo J. E., dėl to šio eismo įvykio metu buvo apgadintos transporto priemonės ir nukentėjo: automobilio „Peugeot 406“ keleivė V. R., kuriai dėl krūtinės kairės pusės sumušimo, kairio V šonkaulio lūžio, buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas; „Audi 80“ keleivės: A. E., kuriai dėl krūtinės sumušimo, kairiųjų 7-9 šonkaulių lūžių, dešiniojo raktikaulio lūžio, buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, bei D. E., kuriai dėl galvos smegenų sukrėtimo, buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šio eismo įvykio metu žuvo automobilio „Audi 80“ vairuotojas J. E. – nuo bendro kūno sumušimo (daugybiniai abipusiai šonkaulių lūžiai, širdiplėvės ir širdies plyšimai; stuburo lūžis, vidaus organų sužalojimų ir kt.), kraujo išsiliejimo po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, bei keleivė A. E. – nuo daugybinių kūno sužalojimų (abipusiai šonkaulių, dilbių ir atvirų blauzdų kaulų, dešiniojo žastikaulio, apatinio žandikaulio, stuburo lūžiai ir kt.), kaukolės skliauto ir pamato lūžių, galvos smegenų sužalojimo, kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu atleido V. R. nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukė, jam susitaikius su nukentėjusiosiomis, konstatavęs, kad tam yra BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, o V. R. asmenybė, jo veiksmai bei elgesys po įvykio rodo, kad nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė V. R. elgesio pasekmė, todėl yra pagrindas manyti, kad V. R. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taip pat teismas, motyvuodamas tuo, kad V. R. sistemingai nepažeidinėja Kelių eismo taisyklių, administracine tvarka paskirtas baudas yra sumokėjęs, praeityje nebuvo teistas, šioje byloje nuteistas už neatsargų nusikaltimą, prisipažino ir gailisi dėl padarytos veikos, padarytą žalą atlygino, su nukentėjusiosiomis susitaikė, darbinėje veikloje jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas, panaikino V. R. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Šalies argumentai
Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 7 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nuosprendį.
Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 38 straipsnio 1 dalį. Kasatorius pažymi, kad V. R. padaryti KET pažeidimai nėra atsitiktiniai, jis nuolat pažeidinėja Kelių eismo taisykles, o dėl KET pažeidimų nagrinėjamoje byloje kilo itin sunkūs padariniai: du žmonės žuvo, dviem padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai ir vienam – nežymus sveikatos sutrikdymas. Tai rodo atmestiną V. R. požiūrį į įstatymų reikalavimus bei visuomenės saugumą ir tai, kad jis linkęs pažeidinėti KET reikalavimus. Nėra pagrindo manyti, kad V. R. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jis nepagrįstai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Kasatorius taip pat nurodo, kad teismas netinkamai išsprendė baudžiamojo poveikio priemonių panaikinimo klausimą. Byloje nėra gyvybiškai svarbių aplinkybių, kurioms esant būtų atimtas V. R. pragyvenimo šaltinis ar sužlugdyta visa bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veikla. Prokuroro manymu, nėra teisinių kliūčių taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, nes V. R., dirbančiam bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, o ne tos įmonės eiliniu vairuotoju, ir savo darbinėje veikloje turinčiam galimybę, bet ne būtinybę pasinaudoti specialia teise, baudžiamojo poveikio priemonės taikymas nereikštų pragyvenimo šaltinio atėmimo.
Be to, prokuroras pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog taikyti BK 38 straipsnį bei atleisti V. R. nuo baudžiamosios atsakomybės nėra pagrindo, ir pagrįstai jam pritaikė baudžiamojo poveikio priemonę (pagal BK 68 straipsnį). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagrindinis tiesioginis nusikaltimo objektas yra kelių transporto eismo saugumas, turėjo pagrindą, esant kartotiniam KET pažeidimui, konstatuoti, jog nėra BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos sąlygos. Atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, šiam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, nėra besąlygiška kaltininko teisė, įgyvendinama neatsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus, motyvus bei kitas aplinkybes, o nutraukti bylą BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, net ir esant visoms įstatyme nurodytoms sąlygoms, teismas turi teisę, bet ne pareigą.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl BK 38 straipsnio taikymo
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nukentėjusiųjų A. E. ir D. E. ir nuteistojo V. R. apeliacinius skundus, padarė išvadą, kad yra BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų visuma, todėl atleido V. R. nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiosioms susitaikius bei nutraukė baudžiamąją bylą.
Šis teismas įvertino aplinkybes, kad V. R. prisipažino padaręs neatsargų nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, labai išgyveno dėl kilusių padarinių, po įvykio nuo 2010 m. balandžio 20 d. iki 2010 m. gegužės 1 d. gydėsi Rokiškio psichiatrijos ligoninėje dėl trumpalaikės depresinės reakcijos, dalyvavo eismo įvykio metu žuvusiųjų laidotuvėse, atsiprašė nukentėjusiųjų ir savo noru atlygino joms padarytą žalą, susitaikė su jomis; nukentėjusiosios A. E. bei D. E. jam pretenzijų neturi ir apeliaciniu skundu prašė atleisti V. R. nuo baudžiamosios atsakomybės bei bylą nutraukti. V. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, V. R. praeityje neteistas ir, nors buvo baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų nebeturi, darbovietėje apibūdinamas teigiamai. Teismas pažymėjo, jog vien dėl to, kad jis anksčiau buvo baustas administracine tvarka dėl KET pažeidimų ir kad dėl jo padaryto nusikaltimo kilo sunkūs padariniai, negalima daryti vienareikšmės išvados, kad V. R. ateityje darys naujas nusikalstamas veikas, o minėtos aplinkybės šią tikimybę mažina. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į V. R. asmenybę, jo veiksmus ir elgesį po įvykio, padarė išvadą, kad nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė vairuotojo elgesio pasekmė, todėl yra pagrindas manyti, kad V. R. nedarys naujų nusikalstamų veikų, ir tikslinga V. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiosiomis.
Atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 straipsnis), teismas turi ne tik konstatuoti nuosprendyje, bet ir įrodymais pagrįsti bei motyvuoti visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą, papildomai nurodyti dar ir kitus motyvus, kodėl tokiam asmeniui galima taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės ir, tik esant sąlygų visumai, teismas turi apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų visumą ir padarė išsamiai motyvuotą išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog V. R. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kasatoriaus argumentas, kad V. R. nuolat pažeidinėja KET (pažeidimų pobūdis - nežymiai viršytas greitis), nepaneigia minėtos teismo išvados.
Kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria V. R., pritaikius BK 38 straipsnio 1 dalį, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiosioms A. E. bei D. E. susitaikius, yra teisėta, todėl šios nuosprendžio dalies naikinti nėra teisinio pagrindo.
Dėl BK 68 straipsnio taikymo
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, apribojanti nuteistojo teises ir laisves. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės (BK VI skyriuje numatytais pagrindais) arba bausmės (BK X skyriuje numatytais pagrindais).
Vilniaus rajono apylinkės teismas nustatė, kad vairuodamas automobilį V. R. šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus, ir nuosprendžiu pripažino jį kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, bei uždraudė jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams. Vilniaus apygardos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nutraukdamas V. R. baudžiamąją bylą, jam susitaikius su nukentėjusiosiomis, panaikino ir jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teismų praktika patvirtina (kasacinės nutartys Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010), jog ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Vien tai, kad BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę (net jeigu uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas kaltininkui iš esmės reikštų atėmimą teisės dirbti šį darbą). Teismas šią aplinkybę turi įvertinti kartu su kitais bylos duomenimis.
Ta aplinkybė, kad V. R. darbo reikalais reikalingas vairuotojo pažymėjimas, nėra pakankamas pagrindas panaikinti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Be to, apeliacinės instancijos teismas neįvertino V. R. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pobūdžio – išvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą (dėl to ir įvyko eismo įvykis) yra šiurkštus minėtų taisyklių pažeidimas, tai teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas.
Taigi šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nesilaikė teismų praktikos. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo laikyti, kad V. R. nepaskyrus baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – buvo tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas – BK 68 straipsnis, todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendis keistinas (BPK 369 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,
nutaria:
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 7 d. nuosprendį: panaikinti šio nuosprendžio dalį, kuria panaikinta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu V. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.