Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2-1636-1097/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-06-28
Bylos Nr.: e2-1636-1097/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00172-2024-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rūta Latvelė
Ieškovas: G. V.
Advokatai: Elena Venckienė

Kategorijos

2.1.5.1.2.3Ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo
2.1.5.2Ieškinio senaties termino pradžia ir ieškinio senaties termino pabaigos teisiniai padariniai
2.6.8.4Preliminarioji sutartis
2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
3.2.4.11Įrodymų vertinimas

Civilinė byla Nr. e2-1636-1097/2024Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00172-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.3; 2.1.5.2; 2.6.8.4; 2.6.8.10; 3.2.4.4; 3.2.4.11

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė,sekretoriaujant Daivai Vasiliauskei,dalyvaujant ieškovės G. V. atstovei advokatei Elenai Venckienei,

atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Kalvos namai“ (buv. uždaroji akcinė bendrovė ,,RO16“) atstovės nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės ,,BankromaX“ įgaliotam asmeniui A. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Kalvos namai“ (buv. uždaroji akcinė bendrovė „RO16“) dėl avanso grąžinimo ir baudos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė G. V. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,RO16“ dėl preliminarios sutarties nutraukimo, avanso grąžinimo ir baudos priteisimo, prašydama priteisti iš atsakovės 120 000 Eur avansą, 120 000 Eur baudą, 5 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skaičiuojamas nuo prašomos priteisti 240 000 Eur sumos, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovė nurodė, kad 2022 m. vasario 10 d. ieškovė ir atsakovė sudarė preliminariąją gyvenamojo namo ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Preliminarioji sutartis), kuria šalys susitarė dėl pagrindinės gyvenamojo namo ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo sąlygų, terminų ir pagrindinių jos nuostatų. Preliminarioji sutartis sudaryta dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir būsimo turto – nebaigtos statybos gyvenamojo namo, kurį pardavėja Preliminarioje sutartyje nustatytomis sąlygomis įsipareigojo pastatyti žemės sklype iki atitinkamo Preliminarioje sutartyje numatyto baigtumo lygio (toliau – gyvenamasis namas), pirkimo-pardavimo. Preliminariosios sutarties 4.1 punktu šalys susitarė sudaryti pagrindinę sutartį iki 2022 m. gruodžio 31 d., o, atsiradus sutartyje nenumatytoms aplinkybėms, šis terminas galėjo būti pratęstas papildomai 1 (vieno) mėnesio terminui. Šalys susitarė dėl gyvenamojo namo statybos (iki 80 proc. baigtumo) ir, įvykdžius šią sąlygą, pagrindinės gyvenamojo namo ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Preliminariosios sutarties 3.4 punkte buvo nustatyta, jog bendra pardavėjos parduodamo turto kaina bus 779 000 Eur. Ieškovė nurodė, kad 2022 m. vasario 11 d. ir 2022 m. balandžio 29 d. atliko du mokėjimo pavedimus, kuriais atsakovei pervedė 120 000 Eur, taip įvykdydama Preliminariosios sutarties 3.6.1 ir 3.6.2 punktų reikalavimus dėl avanso sumokėjimo.

3. Ieškovė nurodė, kad šalys dėl Preliminarios sutarties sąlygų vykdymo (gyvenamojo namo statybos leidimo gavimo, statybos) bendravo el. paštu. Atsakovė 2024 m. vasario 12 d. el. paštu ieškovei pateikė informaciją, kad atsakovė yra susidūrusi su rimtais finansiniais sunkumais ir nebeturi objektyvių galimybių toliau vykdyti savo finansinių įsipareigojimų kontrahentams, ketina inicijuoti savo nemokumo procedūrą. Ieškovei tapo aišku, kad atsakovė neturi galimybių įvykdyti Preliminarios sutarties ir jos sąlygų, t. y. pastatyti gyvenamąjį namą ir jį bei žemės sklypą Preliminariosios sutarties sąlygomis parduoti ieškovei. Ieškovės teigimu, pagrindinė sutartis negalėjo būti sudaryta, kol gyvenamojo namo statybos užbaigimas (80 proc. baigtumo) ir atsakovės nuosavybės teisės į namą nebus įregistruotas VĮ Registrų centre. Preliminariosios sutarties 5.1 punktu pardavėja (atsakovė) užtikrino, kad jos nuosavybės teisė į parduodamą objektą bus tinkamai ir laiku įregistruota Nekilnojamojo turto registre iki pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dienos, t. y. pagal Preliminariąją sutartį atsakovė prisiėmė riziką dėl jos nuosavybės teisės įregistravimo laiku kaip būtinos pagrindinės sutarties sudarymo prielaidos. Atsakovės nesąžiningas elgesys – negalėjimas įvykdyti Preliminarios sutarties 4.1 ir 5.1 punktuose prisiimtų įsipareigojimų, sudaro pagrindą spręsti, kad pagrindinė sutartis negali būti sudaryta dėl atsakovės veiksmų (neveikimo), todėl atsakovei tenka pareiga atlyginti ieškovės patirtus nuostolius.

4. Ieškovės teigimu, Preliminarioji sutartis nebuvo įvykdyta dėl atsakovės kaltės, todėl atsakovei taikytina Preliminariosios sutarties 9.6 punkte nustatyta atsakomybė – pareiga grąžinti ieškovei jos sumokėtą pinigų sumą (avansą).

5. Ieškovė argumentavo, kad egzistuoja visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei taikyti. Atsakovė 2024 m. vasario 12 d. el. paštu informavo ieškovę, jog neturi galimybių įvykdyti Preliminarios sutarties ir jos sąlygų, t. y. pastatyti gyvenamąjį namą ir jį bei žemės sklypą vėliau parduoti ieškovei. Šiuos atsakovės veiksmus galima vertinti kaip nesąžiningus, kurie apriboja atsakovės galimybę sudaryti pagrindinę sutartį. Preliminarios sutarties 9.5 ir 9.6 punktuose šalys susitarė dėl netesybų baudos forma, t. y. sumokėto avanso negrąžinimo už atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį ir įmokėto avanso dydžio baudos už notarinės sutarties nesudarymą. Preliminariosios sutarties 9.5, 9.6 punktais šalys susitarė, jog Preliminarioje sutartyje nustatytos netesybos yra laikomos teisingomis, ne per didelėmis bei pagrįstomis, ir sutiko, kad netesybų suma nebūtų mažinama, nepriklausomai nuo to, ar dalis prievolės yra įvykdyta, ar ne; pirkėja ir pardavėja taip pat pripažino, kad minėtų netesybų dydis yra laikomas minimalia neginčijama nukentėjusios šalies patirtų nuostolių suma, kurią kita šalis turi kompensuoti nukentėjusiai šaliai dėl sutarties pažeidimo (nesilaikymo), nereikalaudama nuostolių dydį patvirtinančių įrodymų. Atsakovė, kaip verslininkė, nepateikė ieškovei, kaip vartotojai, informacijos apie Preliminarios sutarties vykdymą, iškraipė bei vilkino Preliminarioje sutartyje numatytus terminus. Dėl pardavėjos nesąžiningumo ir kaltės pirkėja nebuvo tinkamai informuojama apie gyvenamojo namo statybos leidimo išdavimą, statybos leidimo išdavimo terminai buvo dirbtinai vilkinami, pardavėja neatliko savo, kaip gyvenamojo namo statytojos, teisių ir pareigų.

Atsiliepimas

6. Atsakovė UAB ,,Kalvos namai“ (buv. UAB ,,RO16“) atsiliepime į ieškinį prašė taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą sutrumpintą ieškinio senaties terminą ir ieškovės reikalavimą dėl 120 000 Eur baudos sumokėjimo atmesti. Atsakovė nurodė, kad sutinka su ieškinio reikalavimu dėl 120 000 Eur avanso grąžinimo pagal Preliminariąją sutartį.

7. Atsakovė nurodė, kad 2022 m. vasario 10 d. šalys sudarė preliminariąją gyvenamojo namo ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kuria susitarė dėl pagrindinės žemės sklypo, esančio (duomenys nekslebtini) ir būsimo nebaigtos statybos gyvenamojo namo, kurį žemės sklype turėjo pastatyti atsakovė, pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo sąlygų, terminų ir pagrindinių jos nuostatų. Preliminariosios sutarties 4.1 punktu šalys susitarė sudaryti pagrindinę sutartį dėl gyvenamojo namo ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo iki 2022 m. gruodžio 31 d., o atsiradus Preliminariojoje sutartyje nenumatytoms aplinkybėms, Preliminariosios sutarties terminas galėjo būti pratęstas papildomai 1 (vieno) mėnesio terminui. Tad pagrindinė sutartis vėliausiai turėjo būti sudaryta iki 2023 m. sausio 31 d. Atsakovė dėjo pastangas Preliminariąją sutartį tinkamai įvykdyti, tačiau dėl ne nuo atsakovės priklausančių aplinkybių, atsakovė gyvenamojo namo žemės sklype iki Preliminariąją sutartimi sutartos datos nepastatė ir pagrindinė sutartis sudaryta nebuvo. Šalims per Preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, prievolė sudaryti pagrindę sutartį pasibaigė, taigi, pasibaigė ir Preliminarioji sutartis. Atsakovės teigimu, laikotarpiu 2023 m. rugsėjo – lapkričio mėnesiais, Preliminarioji sutartis buvo pasibaigusi ir šalys derino naujos preliminariosios sutarties sąlygas, tačiau nauja preliminarioji sutartis dėl gyvenamojo namo ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sudaryta nebuvo. 2024 m. vasario 12 d. atsakovė kreipėsi į ieškovę el. laišku, informuodamas apie statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrų eigą bei nurodydama, kad „šiai dienai vystytojas (UAB „RO16“) yra susidūręs su rimtais finansiniais sunkumais ir nebeturi objektyvių galybių toliau vykdyti savo finansinių įsipareigojimų kontrahentams. Dėl to vystytojas ketina inicijuoti savo nemokumo procedūrą. Šiam momentui dar yra ieškoma alternatyvių susidariusios situacijos sprendimo būdų, tačiau mažai tikėtina, kad pavyks išvengti nemokumo.“ Taigi, atsakovė, būdama sąžininga ir matydama, kad negali prisiimti naujų įsipareigojimų dėl gyvenamojo namo statybos žemės sklype šalių naujai derinamomis sąlygomis, informavo apie tai ieškovę.

8. Atsakovės teigimu, 2024 m. vasario 12 d. atsakovės el. laiškas ieškovei yra visiškai nesusijęs su Preliminariosios sutarties vykdymu, todėl ieškovė nepagrįstai teigia, kad tik 2024 m. vasario 12 d. sužinojo, jog Preliminarioji sutartis nebus vykdoma. Atsakovė sutiko, kad privalo grąžinti ieškovei avansu gautus 120 000 Eur išnykus pagrindui (pasibaigus Preliminariosios sutarties terminui), kuriam esant šie pinigai buvo perduoti. Tačiau įvertinus Preliminariosios sutarties pasibaigimo datą (galutinio šalių sutarto termino Pagrindinei sutarčiai sudaryti pabaiga – 2023 m. sausio 31 d.), t. y. kuomet ieškovė turėjo objektyviai suvokti apie savo teisių pažeidimą, ieškinio senaties terminas dėl baudos (netesybų) baigėsi 2023 m. rugpjūčio 1 d., todėl ieškovė nepagrįstai reikalauja baudos pagal Preliminariąją sutartį priteisimo. Ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi 2024 m. vasario 20 d., ieškinys priimtas 2024 m. vasario 23 d. Taigi, ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl netesybų (baudos) pagal Preliminariąją sutartį pareikšti yra praleistas, o tai yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškovės reikalavimą dėl baudos (CK 1.125 straipsnio 5 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

9. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-1843-866/2024, atsakovei UAB ,,Kalvos namai“ iškelta bankroto byla; nutartis įsiteisėjo 2024 m. balandžio 30 d.

Atsiliepimas

10. Atsakovę BUAB ,,Kalvos namai“ atstovaujanti nemokumo administratorė UAB „BankromaX“ palaikė atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstytus motyvus ir argumentus. Papildomai nurodė, kad į bylą pateikti du susirašinėjimai el. laiškais su priedais, tokiais kaip papildomo susitarimo projektas, kainų skaičiavimai, darbų grafikai, susitarimas dėl preliminariosios sutarties pakeitimo, rangos sutarties projektas, lokalinės sąmatos, darbų grafikas, patvirtina, kaip buvo siekiama pakeisti sutarties apimtį didinant namo plotą ir pridedant papildomus mažosios architektūros statinius; taip pat matyti, kad po statybos leidimo gavimo turėjo būti perleidžiamas žemės sklypas ir tuomet pagal rangos sutartį turėjo būti užbaigiami namo statybos darbai. Taigi, Preliminariajai sutarčiai pasibaigus buvo derinamos naujos sutarties sąlygos.

11. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Nurodė, kad buvo sudaryta preliminarioji sutartis dėl žemės sklypo ir būsimo būsto pirkimo-pardavimo (CK 6.401 straipsnis); tai atskira preliminariosios sutarties rūšis. Paaiškino, kad byloje ginčas yra kilęs dėl baudos. Pagal Preliminariosios sutarties 9.6 punktą nustatytas baudos dydis yra lygus ieškovės sumokėtam avansui, todėl baudos dydis atitinka įprastą praktiką, šalių interesų pusiausvyrą. Ieškovės sumokėtu avansu buvo finansuojamos statybos; dalis namų kvartale buvo pastatyti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė, vartotoja, Preliminariąją sutartį sudariusi savo asmeniniams interesams tenkinti, sumokėjusi didelį avansą, ilgą laiką negalėjo disponuoti pinigais, be to, patyrė nuostolių neįsigijusi namo ir dėl infliacijos ir kainų pokyčio už tokią kainą jau nebegalinti įsigyti, būtų nesąžininga laikyti, jog bauda nemokėtina. Taip pat nurodė, kad atsakovė vystė individualių namų kvartalą, kuriame skirtingi namai pastatyti iki skirtingo baigtumo lygio, kai kurių kreditorių reikalavimai užtikrinti hipoteka, o ieškovė – paprasta antros eilės kreditorė. Baudos dydis sutartas sutartyje, t. y. atsakovė nelaikė, kad tai didelė suma. Pati atsakovė pripažįsta formulę, jog yra įprasta, kai bauda atitinka avansą. Be to, nemokumo byloje turėtų būti keliamas atsakovės vadovo atsakomybės klausimas dėl prisiimtų tokių įsipareigojimų, jei kyla dėl to abejonių, bet tai nėra pagrindas tokių įsipareigojimų nevykdyti. Argumentavo, kad, suėjus Preliminarioje sutartyje nustatytam pagrindinės sutarties sudarymo terminui, Preliminari sutartis nesibaigė – el. susirašinėjimas patvirtina, kad šalys tęsė santykius, bendravo apie sutarties įgyvendinimą, buvo siunčiama nauja preliminariosios sutarties redakcija, ieškovė nereikalavo grąžinti avanso, o atsakovė jo ir negrąžino. Preliminarioji sutartis buvo pratęsta šalių konkliudentiniais veiksmais. Ieškovės atstovės teigimu, iš byloje esančių įrodymų matyti, jog šalys tęsė santykius pagal Preliminariąją sutartį: (i) ieškovei nebuvo grąžintas avansas; (ii) ji buvo informuojama apie teritorijų planavimo ir statybą leidžiančio dokumentų gavimo procesą; (iii) gerokai po termino pagrindinei sutarčiai sudaryti buvo svarstomi Preliminariosios sutarties pakeitimai. Tai pagrindžia, kad Preliminarioji sutartis buvo pratęsta, todėl 2024 m. vasario 12 d. el. laišku atsakovei informavus, jog atsakovė negalės įvykdyti savo įsipareigojimų, ieškovė Preliminariosios sutarties 9.6 punkto pagrindu įgijo teisę reikalauti sugrąžinti avansą ir sumokėti avanso dydžio baudą. Atsakovės atstovės pateikti papildomi dokumentai – el. susirašinėjimas ir jį lydintys dokumentai – pagrindžia ne atsakovės atsikirtimus, o ieškovės reikalavimus, nes įrodo, jog Preliminarioji sutartis nelaikyta pasibaigusia. Atsakovė siūlė daryti Preliminariosios sutarties pakeitimus, o pasibaigusios sutarties pakeitimas nėra galimas. Taigi, abi šalys 2023 m. rugsėjo 21 d. laikė sutartį galiojančia (todėl net nuo šios datos skaičiuojant ieškinio senaties terminas nėra praleistas). Tai, kad atsakovė teigia, jog Preliminarioji sutartis pasibaigė suėjus joje įtvirtintam terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti, yra tik gynybinė atsakovės pozicija, prieštaraujanti byloje esantiems įrodymams. Taigi, preliminari sutartis galiojo, nebuvo pasibaigusi, todėl ieškovė turi teisę atgauti avansą ir gauti baudą.

12. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, kad sutinka su ieškinio reikalavimu dėl avanso grąžinimo, prašė ieškinio dalį dėl baudos priteisimo atmesti; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Paaiškino, kad Preliminariosios sutarties atsakovė negalėjo įvykdyti dėl susiklosčiusių nepalankių, nuo atsakovės valios nepriklausančių aplinkybių – tiekimo trikdžių, karo, išaugusių kainų. Dėl to buvo peržiūrėtos visos preliminariosios sutartys. Ginčo Preliminarioji sutartis pasibaigė 2023 m. sausio 31 d. Ieškovė išreiškė papildomų reikalavimų, keitė projektą, dėl to išaugo kaina, todėl buvo kalbama ne apie šios Preliminariosios sutarties tęsimą, o apie naują sutartį, derintos rangos sutarties sąlygos; kalbėta apie žemės sklypo pirkimą, o avansas būtų įskaitytas į sklypo kainą, atsakovė būtų tapusi rangove. Kai atsakovė suprato savo nemokumą, pranešė ieškovei, jog nauji santykiai negali būti kuriami ir santykiai nutrūko. Nors šalių derinti susitarimai nepasirašyti, bet iš jų aiškus turinys ir esmė, t. y. tai, jog buvo tartasi ne dėl Preliminariosios sutarties pratęsimo, o dėl visai naujo susitarimo. Be to, tartasi ir dėl visai kitokio baudos dydžio – 50 000 Eur. Preliminariojoje sutartyje nustatyta bauda neadekvati; lyginant su kitais kreditoriais, nė su vienu sudarytose sutartyse nebuvo nustatyta tokių didelių baudų. Preliminarioje sutartyje buvo susitarta būtent dėl tokio dydžio baudos, nes yra bendra taisyklė, kad įprastai nustatoma avanso dydžio bauda. Bet tai nėra adekvatus dydis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

13. Ieškovė byloje pareikštu ieškiniu atsakovei prašo priteisti iš atsakovės 120 000 Eur avansą, sumokėtą pagal šalių 2022 m. vasario 10 d. sudarytą preliminariąją gyvenamojo namo ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, 120 000 Eur baudą pagal nurodytos sutarties 9.6 punktą, 5 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Dėl sumokėto avanso priteisimo

14. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė sutiko su ieškinio dalimi, kuria reiškiamas reikalavimas dėl 120 000 Eur avanso grąžinimo, ir šio reikalavimo neginčijo, teismas dėl šio ieškinio reikalavimo išdėsto sutrumpintus motyvus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalis).

15. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2022 m. vasario 10 d. atsakovė (pardavėja) ir ieškovė (pirkėja) sudarė Preliminarią nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį (e. t. 1, b. l. 22-29). Sutarties 3.6 punkte šalys susitarė, kad visą turto kainą pirkėja privalo sumokėti pardavėjai avansu sutarties 3.6.1–3.6.4 punktuose nurodytomis dalimis ir terminais. Vykdydama Preliminariosios sutarties 3.6.1, 3.6.2 punktų reikalavimus, ieškovė 2022 m. vasario 11 d. sumokėjo atsakovei 20 000 Eur (e. t. 1, b. l. 30), 2022 m. balandžio 29 d. – 100 000 Eur (e. t. 1, b. l. 31). Byloje nėra ginčo dėl to, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, atsakovė dėl nemokumo neturi galimybių įvykdyti Preliminariosios sutarties, t. y. pastatyti gyvenamąjį namą ir parduoti jį su žemės sklypu ieškovei. Byloje nėra duomenų, kad ieškovės sumokėtas avansas būtų grąžintas ieškovei; atsakovė neginčija savo prievolės grąžinti avansą ieškovei.

16. Avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pvz., pagrindinė sutartis nesudaroma, tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018). Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti šią sumą, išskyrus tuos atvejus, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šalių susitarimą dėl atsakomybės už sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22-219/2015; 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-378/2021).

17. Nagrinėjamu atveju Preliminariosios sutarties 3.4, 3.6, 3.7 punktais ieškovės sumokėtos sumos buvo apibrėžtos kaip mokėjimai, atliekami būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita, o jų grąžinimas ieškovei (pirkėjai) Preliminariosios sutarties 9.6 punkte nustatytas tuo atveju, jei dėl pardavėjos kaltės nustatytu terminu nesudaroma pagrindinė sutartis. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Preliminarioji sutartis nebuvo įvykdyta (pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta) dėl atsakovės kaltės, todėl neatsirado pagrindas ieškovės sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį, o pagal Preliminariosios sutarties 9.6 punktą atsakovei kyla prievolė sumokėtą avansą grąžinti ieškovei. Atsakovė šios savo prievolės, taip pat ir jos dydžio, neginčija.

18. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, Preliminariosios sutarties nuostatas ir įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei tai, kad atsakovė ieškinio reikalavimo dėl avanso priteisimo neginčija, spręstina, jog ieškovės reikalavimas priteisti avansą tenkintinas ir reikalaujama 120 000 Eur dydžio sumokėto avanso suma priteistina ieškovei iš atsakovės.

Dėl baudos priteisimo

19. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1dalis). Šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2013).

20. Nagrinėjamu atveju ginčo Preliminariosios sutarties 9.6 punkte šalys įtvirtino, kad nesudarius pagrindinės nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutarties dėl pardavėjos kaltės (įskaitant pardavėjai atsisakius ar vengiant sudaryti pagrindinę sutartį) iki Sutarties 5.4 punkte nurodyto termino ar šioje Sutartyje nustatyta tvarka pratęsto termino arba šioje Sutartyje nustatytais atvejais pirkėjai nutraukus Sutartį, pardavėja ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo Sutarties nutraukimo dienos privalo grąžinti pirkėjai visą pagal Sutarties 3.6 punktą pirkėjos sumokėtą avansą ir sumoka pirkėjai 3.6 punktuose įmokėto avanso dydžio baudą už pagrindinės nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymą.

21. Vadovaudamasi nurodyta Sutarties nuostata ir atsižvelgdama į tai, jog, vykdant Preliminariosios sutarties 3.6 punkto sąlygas ieškovė avansu sumokėjo atsakovei 120 000 Eur, ieškovė argumentuoja, kad yra visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, iš kurių kyla atsakovės pareiga atlyginti ieškovės patirtą žalą ir sumokėti Preliminarioje sutartyje nustatyto 120 000 Eur dydžio baudą.

22. Atsakovė, ginčydama šį ieškinio reikalavimą, argumentuoja, kad: 1) ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą šiam reikalavimui reikšti; 2) prašoma priteisti bauda yra neprotingo ir neproporcingo dydžio.

1) Dėl senaties termino reikalavimui dėl baudos priteisimo pareikšti

23. Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1.124 straipsnis). Sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo (CK 1.125 straipsnio 5 dalis). Ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovės baudą pagal sutartį, todėl šiam reikalavimui taikytinas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas.

24. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties terminą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, t. y. ieškinio senaties termino eiga prasideda po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisių pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti arba ginčijami. Vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, todėl konkreti diena, kai asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, nustatoma pagal to asmens nurodymą, tačiau savo teiginiams apie sužinojimo momentą pagrįsti asmuo turi pateikti įrodymus (CPK 178 straipsnis). Tais atvejais, kai atsakovas ginasi ieškinio senaties terminu, o ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai ir ieškovo nurodytas aplinkybes turi vertinti pagal byloje esančių įrodymų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013).

25. Nagrinėjamu atveju atsakovė, argumentuodama prašymą taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą ieškinio senaties terminą ir šiuo pagrindu atmesti ieškinio reikalavimą dėl baudos priteisimo, nurodo, kad Preliminarioji sutartis pasibaigė suėjus joje nustatytam terminui – 2023 m. sausio 31 d., ir atsakovei iki šio termino nepastačius sutarto gyvenamojo namo, šalims nesudarius pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties. Atsakovės teigimu, suėjus terminui prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigė, t. y. pasibaigė ir Preliminarioji sutartis. Ieškovė, pasibaigus galutiniam terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti ir tokios nesudarius, turėjo objektyviai suvokti apie savo teisių pažeidimą, tačiau nesikreipė į atsakovę su reikalavimu sumokėti Preliminariojoje sutartyje nustatytą baudą už pagrindinės sutarties nesudarymą dėl atsakovės kaltės. Dėl to, atsakovės teigimu, atsižvelgiant į CK 1.125 straipsnio 5 dalį, senaties terminas reikšti reikalavimą dėl baudos (netesybų) baigėsi 2023 m. rugpjūčio 1 d., o ieškovė, ieškinį padavusi 2024 m. vasario 20 d., yra praleidusi ieškinio senaties terminą šiam reikalavimui reikšti; atsakovė prašo taikyti ieškinio senaties terminą šiam reikalavimui ir ieškovės reikalavimą dėl baudos priteisimo atmesti šiuo pagrindu.

26. Ieškovė, nesutikdama su šiais atsakovės teiginiais ir palaikydama reikalavimą dėl baudos priteisimo, argumentavo, kad ir pasibaigus Preliminariojoje sutartyje nustatytam gyvenamojo namo pastatymo iki sutarto baigtumo lygio terminui, t. y. ir po 2023 m. sausio 31 d., šalys bendravo ir bendradarbiavo Preliminariosios sutarties įgyvendinimo klausimu, Preliminarioji sutartis buvo pratęstas konkliudentiniais veiksmais, o apie savo teisių pažeidimą ieškovė sužinojo ir suvokė gavusi atsakovės 2024 m. vasario 12 d. el. laišką, kuriame atsakovė nurodė susidūrusi su rimtais finansiniais sunkumais ir informavo nebeturinti objektyvių galimybių toliau vykdyti savo įsipareigojimų kontrahentams. Dėl to, ieškovės teigimu, ieškinį pateikus teismui 2024 m. vasario 20 d., ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl baudos priteisimo pareikšti nebuvo praleistas.

27. Taigi, byloje kilo ginčas dėl to, nuo kada skaičiuotinas ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl baudos priteisimo reikšti, t. y. dėl to, kada ieškovė turėjo suvokti savo teisių pažeidimą. Nuo atsakymo į šį klausimą priklauso, ar buvo praleistas sutrumpintas ieškinio senaties terminas ieškinio reikalavimui dėl baudos priteisimo pareikšti.

28. Preliminariosios sutarties 4.1 punkte buvo nustatyta, kad pardavėja įsipareigoja pastatyti gyvenamąjį namą iki tokio baigtumo lygio, kuris bus nustatytas atlikus visus šios Sutarties priede Nr. 3 nurodytus statybos rangos darbus (bet ne mažesnio nei 80 proc. baigtumo), ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 31 d.; pardavėjos prašymu ir esant objektyvioms aplinkybėms, šiame punkte nurodytas terminas gali būti pratęstas papildomai 1 (vieno) mėnesio terminui. Byloje nėra šalių ginčo dėl to, kad Preliminariąja sutartimi apibrėžtas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti baigėsi 2023 m. sausio 31 d.

29. Vis dėlto, kaip pagrįstai nurodė ieškovė, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) šalys gali pakeisti raštu sudarytos sutarties turinį, jeigu tai atitinka jų ketinimus. Siekdamos, kad toks elgesys nebūtų įvertintas kaip rašytinės sutarties pakeitimas, šalys gali įtraukti į sutartį jos pakeitimą ribojančią išlygą, t. y. susitarti, kad rašytinė sutartis gali būti pakeista, papildyta ar nutraukta tik raštu (CK 6.183 straipsnio 1 dalis). Tačiau net ir tada viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis tokia sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu (CK 6.183 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-249-1075/2019). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad šalies veiksmai, kuriais ji išreiškė pageidavimą pagrindinę sutartį sudaryti vėliau, nei nustatyta sutartyje, sudaro pagrindą taikyti CK 6.183 straipsnio 2 dalį, kurios nuostatos leidžia šalims nepaisyti sutarties sąlygos, reikalaujančios jos pakeitimus atlikti rašytine forma, tais atvejais, kai iš šalių konkliudentinių veiksmų galima pagrįstai spręsti, kad tos sąlygos abi šalys yra atsisakiusios (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2014) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-378/2024).

30. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.165 straipsnio 3 dalį, preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo. Tuo atveju, kai teismai konstatuoja, jog preliminariojoje sutartyje nustatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti buvo pratęstas, tačiau šalys nenustatė naujo termino pagrindinei sutarčiai sudaryti, taikytina CK 6.165 straipsnio 3 dalis ir pripažintina, kad pagrindinę sutartį šalys turėjo sudaryti per vienerius metus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2014; 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-378/2024).

31. Atsižvelgiant į nurodytą, pripažintina, kad Preliminariojoje sutartyje nustatyto termino pabaiga savaime nesudaro pagrindo pripažinti, jog šiam terminui suėjus ieškovė turėjo pagrindą ir pareigą suvokti, kad jos teisės yra pažeistos. Kaip minėta, pagal formuojamą teismų praktiką, tiek vertinant senaties termino pradžios momentą, siejamą su subjektyviu asmens suvokimu apie jo teisių pažeidimą, tiek atsižvelgiant į galimybę šalių veiksmais pratęsti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti ir toliau tęsti bendradarbiavimą pagrindinės sutarties sudarymo klausimu, sprendžiant dėl momento, nuo kurio ieškovė turėjo suvokti savo teisių pažeidimą atsakovei nevykdant įsipareigojimų pagal Preliminariąją sutartį, turi būti įvertintas ne tik Preliminariosios sutarties tekstas, tačiau ir šalių veiksmai bei elgesys pasibaigus sutartyje nustatytam terminui.

32. Iš į bylą pateikto šalių atstovų susirašinėjimo el. paštu matyti, kad ir po Preliminarioje sutartyje nustatyto termino pabaigos vyko šalių bendravimas, iš kurio turinio matyti aiškus ir nedviprasmiškas abiejų šalių bendras ketinimas tęsti bendradarbiavimą ir po Preliminariojoje sutartyje nustatyto termino pagrindinei sutarčiai sudaryti (e. t. 1, b. l. 32-40; 113-169), o susirašinėjimo turinys leidžia nustatyti, kad nė viena iš šalių nelaikė, jog pagrindinė sutartis nebeturi būti sudaroma. Kaip matyti, 2023 m. rugsėjo-lapkričio mėn. buvo siunčiami el. laiškai, kurių tema įvardinta ,,susitarimas dėl preliminariosios sutarties pakeitimo“; buvo siunčiami susipažinti susitarimų dėl preliminariosios sutarties pakeitimo projektai, rangos darbų grafikai su sąmatomis, rangos sutarties forma; laukiama komentarų bei pastabų dėl siustų dokumentų; siūlytas susitarimas, ,,kuriuo preliminari sutartis išdėstoma naujai persitartomis sąlygomis; siunčiama rangos sutartis, kuri būtų pasirašoma pagrindinės sutarties sudarymo momentu; sutartas statybos rangos darbų atlikimo grafikas ir sąmatos; laukiama komentarų, papildymų, pasiūlymų“; iš ieškovės pusės – klausiama informacijos dėl komercinio susitarimo dėl objekto kainos ir statybos terminų, suderinto finansavimo grafiko, situacijos su statybos leidimu bei pačių statybų eiga; atsakovės pateikti atsakymai, kuriuose kalbama apie ,,naujos redakcijos preliminarios sutarties nuostatas“; 2023 m. lapkričio 15 d. el. laiške nurodytas reikalingas 2,5 mėn. terminas statybą leidžiančiam dokumentui gauti; 2024 m. vasario mėn., po nurodyto termino kreipusis su užklausa dėl eigos – atsiųstas atsakovės 2024 m. vasario 12 d. el. laiškas, kuriuo atsakovės atstovas informavo ieškovę, jog vystytoja (atsakovė) yra susidūrusi su rimtais finansiniais sunkumais ir nebeturi objektyvių galimybių toliau vykdyti savo finansinių įsipareigojimų kontrahentams, ketina inicijuoti savo nemokumo procedūrą (e .t. 1, b. l. 32). Iš šalių atstovų susirašinėjimo turinio matyti, kad visą laiką buvo kalbama apie preliminariosios sutarties pakeitimus ir / ar papildomus susitarimus prie preliminariosios sutarties. Teikti projektai – papildomo susitarimo prie ginčo 2022 m. vasario 10 d. preliminariosios Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties; pagal pakeitimus perskaičiuojama kaina, numatomi papildomi statiniai; teiktas projektas susitarimo dėl 2022 m. vasario 10 d. preliminariosios sutarties pakeitimo, kuriame nurodoma, jog dėl nuo šalių nepriklausančių aplinkybių padidėjus gyvenamojo namo statybos kaštams, šalys derybų būdu pasiekė susitarimą pakeisti sutartį nustatant naujas esmines žemės sklypo ir nebaigtos statybos gyvenamojo namo pardavimo pirkėjui sąlygas, bei susitarti dėl gyvenamojo namo statybos rangos atlikimo tvarkos ir sąlygų; susitarimu nurodoma, kad 2022 m. vasario 10 d. sutartis išdėstoma nauja redakcija.

33. Įvertinus susirašinėjimo turinį, atmestini kaip jo neatitinkantys ir dėl to nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad buvo tariamasi dėl kitos / naujos preliminariosios sutarties sudarymo, nes, kaip minėta, ir pačių šalių įvardinta susirašinėjimo tema, ir siūlyti susitarimų projektai buvo orientuoti Preliminariajai sutarčiai keisti ar pildyti; kalbama apie tos pačios preliminarios sutarties modifikavimą. Kita vertus, akivaizdu, jog vyko tęstinis šalių bendravimas dėl to paties ginčo objekto vystymo; nei ieškovė nekėlė klausimo dėl pagal Preliminariąją sutartį sumokėto avanso grąžinimo, nei atsakovė siūlė tokį grąžinti ar aiškiai įvardijo, jog pagal vieną sutartį sumokėtos sumos bus užskaitomos sumokėtomis pagal naują sutartį. Šalys aiškiai išreiškė valią tęsti sutartinius santykius iki ieškovės pageidavimų atsakovės galimybėmis įvykdymo šalims priimtinomis sąlygomis. Atsakovė priešingai neįrodė ir nepagrindė savo teiginių, kad šalių valia buvo ne tęsti bendradarbiavimą Preliminariosios sutarties pagrindu jį modifikuojant, o sudaryti visiškai naują sutartį, aiškiai suvokiant ir komunikuojant valią laikyti Preliminarią sutartį pasibaigusia (CPK 178, 185 straipsniai).

34. Esant aptartam tęstiniam šalių bendradarbiavimui ginčo objekto statybų klausimu, pripažintina, kad ieškovei iš esmės nebuvo pagrindo manyti, kad Preliminarioji sutartis pasibaigė, kad šalių bendravimas vystant ginčo objektą nutrūko ir / kad šalių nebesieja sutartiniai santykiai pagal Preliminariąją sutartį. Šalims tęsiant bendradarbiavimą, ieškovei nebuvo priežasčių laikyti jos teises pažeistomis ir / ar reikalauti mokėti baudą pagal sutartį. Atitinkamai, realus pagrindas ieškovei suvokti jos teises esant pažeistas atsirado 2024 m. vasario 12 d. atsakovei el. laišku aiškiai pranešus apie tai, jog ji įsipareigojimų vykdyti nebegalės. Atsižvelgiant į nurodytą, pripažintini pagrįstais ieškovės teiginiai, kad ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl baudos priteisimo pareikšti nebuvo praleistas.

2) Dėl baudos dydžio

35. Preliminariosios sutarties 9.6 punkte nustatyta, kad nesudarius pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties dėl pardavėjos kaltės (įskaitant pardavėjai atsisakius ar vengiant sudaryti pagrindinę sutartį) iki sutarties 5.4 punkte nurodyto termino ar šioje sutartyje nustatyta tvarka pratęsto termino arba šioje sutartyje nustatytais atvejais pirkėjai nutraukus sutartį, pardavėja ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sutarties nutraukimo dienos privalo grąžinti pirkėjai visą pagal sutarties 3.6 punktą pirkėjos sumokėtą avansą ir sumoka pirkėjai 3.6 punktuose įmokėto avanso dydžio baudą už pagrindinės sutarties nesudarymą.

36. Atsižvelgdama į šias sutarties nuostatas, ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 120 000 Eur baudą, t. y. sumą, lygią ieškovės pagal Preliminarią sutartį sumokėtų avanso įmokų dydžiui.

37. Atsakovė argumentuoja, kad prašoma priteisti bauda yra nepagrįstai didelės netesybos, viršijančios atsakovės kitose sutartyse su to paties kvartalo vystomų objektų potencialiais pirkėjais nustatytas baudas, taip pat gerokai viršijančios Preliminariosios sutarties pakeitimo projektuose numatomą nustatyti baudą; būtų neproporcingos atsižvelgiant ir į tai, jog yra prasidėjęs atsakovės nemokumo procesas.

38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2011; kt.). Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias konkrečios individualios bylos aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, ar šalys yra vartotojai, į skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus; atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2010 lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2011; 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).

39. Be to, pažymėtina, kad šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017). Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška. Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo. Šis konsensualizmo principas yra vienas fundamentalių principų komerciniams santykiams reguliuoti, todėl valstybė gali kištis į šalių sutartinius santykius ir nustatyti tam tikrus apribojimus tik esant pakankamam pagrindui, siekiant apsaugoti silpnesnės šalies, visuomenės, kreditoriaus interesą, viešąją tvarką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013).

40. Nagrinėjamu atveju, vertinant šalių Preliminariojoje sutartyje aptartų prievolių apimtį bei dydį, taip pat įtvirtintų netesybų (baudos) dydį, svarbu atsižvelgti į konkrečias reikšmingas faktines aplinkybes. Netesybos ir jų dydis buvo sutartos ir įtvirtintos šalių laisva valia sudarytoje sutartyje. Įtvirtintas baudos dydis, kaip pripažino ir atsakovė, atitinka bendrą įprastą praktiką, kad, sutarties nesudarymo atveju, baudos dydis yra lygus kitos šalies sumokėto avanso dydžiui. Susitarimą dėl tokio baudos dydžio pasirašiusi atsakovė – verslo subjektas, turintis patirties verslo bei derybų srityje, galintis numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantis sutarties sąlygas. Kita vertus, ieškovė – fizinis asmuo, Preliminariąją sutartį sudariusi savo asmeniniams poreikiams tenkinti, turinti vartotojos statusą, nepaisant kurio, sumokėjo didelį – net 120 000 Eur – avansą. Atsižvelgiant į tai, kad Preliminari sutartis sudaryta dar 2022 m. vasario 10 d., o avansas (ar jo dalis) ieškovei nėra grąžintas, nors atsakovė dar 2024 m. vasario 12 d. pranešė apie tai, jog sutarties įvykdyti nebegalės, nėra pagrindo pripažinti, jog pirkėjos pagal sutartį įmokėto avanso dydžio bauda būtų neproporcinga, neprotingo dydžio ar iš esmės pažeistų sutarties šalių interesų pusiausvyrą. Šios išvados nepaneigia aplinkybė, kad atsakovei buvo iškelta nemokumo byla, nes pasikeitęs atsakovės statusas ir ribotos galimybės vykdyti prievoles savaime nepaneigia kreditoriams prisiimtų prievolių turinio, o kitų kreditorių interesų gynimas negali būti prioretizuojamas.

41. Atsakovė, keldama klausimą dėl nepagrįstai didelių netesybų, nurodo, kad su kitais pirkėjais sudarytose sutartyse buvo nustatytos mažesnės baudos, be to, šalių susirašinėjimas dėl Preliminariosios sutarties patvirtina, jog susitarimų projektuose taip pat buvo nustatytas gerokai mažesnis baudos dydis. Tačiau nurodyti susitarimai, dėl kurių sąlygų bendravo šalys, pasirašyti nebuvo, o teiginiams dėl kitokio dydžio baudų kitiems kreditoriams įtvirtinimo pagrįsti atsakovė nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Be to, kaip pagrįstai nurodė ieškovės atstovė, nėra duomenų apie tai, ar tų kitų kreditorių reikalavimai nebuvo užtikrinti turto hipoteka, ar su jais sudarytos preliminariosios sutartys buvo tapataus turinio, todėl kitų ir su kitais asmenimis sudarytų sutarčių sąlygos nepaneigia ginčo sutartimi atsakovės laisvai prisiimtų sutartinių įsipareigojimų.

42. Teismo vertinimu, atsakovės nurodytos aplinkybės, atsižvelgiant į prieš tai aptartus argumentus, neduoda pagrindo pripažinti sutartimi šalių nustatytas netesybas nepagrįstai didelėmis (CPK 185 straipsnis). Minėta, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, jog šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2013). Taigi, šalims sutartyje įtvirtinus konkretaus dydžio netesybas (baudą), ieškovė neturėjo prievolės įrodyti ir pagrįsti tikslų patirtų nuostolių dydį. Galimų nuostolių dydis yra aktualus tiek, kiek jis reikšmingas vertinant netesybų proporcingumą. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, jog baudos dydis yra lygus ieškovės sumokėtam avansui, jog ieškovė pripažintina vartotoja, sutartį sudariusia savo asmeniniams poreikiams tenkinti, jog ieškovė avansu sumokėjo didelę sumą ir šia suma disponavo atsakovė, dėl kurios negalėjimo įvykdyti sutartį ieškovė prarado galimybę įsigyti ketintą pirkti ginčo turtą, o, pasikeistus rinkos situacijai dėl infliacijos tapataus turto kainos padidėjusios, nėra pagrindo konstatuoti, kad sutartimi sulygtos netesybos būtų neadekvačios ar akivaizdžiai neproporcingos.

43. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nenustačius pagrindo mažinti netesybų, konstatuotina, jog, atsakovei pažeidus sutartinę prievolę pagal Preliminarią sutartį, vadovaujantis šios sutarties 9.6 punktu, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 120 000 Eur baudą pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų

44. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

45. Atsižvelgiant į tai, tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

46. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys yra tenkinamas, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas iš atsakovės.

47. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nagrinėjamu atveju ieškovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui teisinei pagalbai turėtų bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančių dokumentų, todėl ieškovei šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteisiamas.

48. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė byloje sumokėjo 2 829 Eur žyminio mokesčio (e. t. 1, b. l. 41, 58, 59). Ieškinį tenkinus, šių išlaidų atlyginimas priteisiamas ieškovei iš atsakovės (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei G. V. (a. k.(duomenys neskelbtini)) iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Kalvos namai“ (j. a. k. 305487981) 120 000 Eur (vieną šimtą dvidešimt tūkstančių eurų) sumokėto avanso, 120 000 Eur (vieną šimtą dvidešimt tūkstančių eurų) baudą, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (240 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. vasario 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 829 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Rūta Latvelė