Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-769-618/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-09-23
Bylos Nr.: e2A-769-618/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-33-3-00452-2020-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė, Giedrė Seselskytė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centro“, uždarosios akcinės bendrovės „Veistas“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centrui“

Kategorijos

2.1.6.3Civilinių teisių gynimas
2.6.8.6Sutarties turinys (sutarties sąlygos)
2.6.8.8Sutarčių aiškinimas
2.6.8.9Sutarčių vykdymas
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-769-618/2021Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00452-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.3; 2.6.8.6; 2.6.8.8; 2.6.8.9; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centro“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-110-1024/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Veistas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centrui“ dėl įpareigojimo vykdyti sutartinę pareigą natūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Veistas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovę UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centrą“ vykdyti: 1) 2013 m. liepos 12 d. Telšių regiono atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio – biologinio apdorojimo paslaugų teikimo sutartimi Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) (toliau – Sutartis), jos 10.3. punktu ir 2016 m. birželio 22 d. susitarimu nustatytą pareigą – priimti iš ieškovės po mišrių komunalinių atliekų mechaninio–biologinio apdorojimo susidariusią medžiagą – stabilatą, kuri atitinka Sutartyje nustatytą sąvoką ir teisės aktuose nustatytus stabilatui keliamus parametrus; 2) Sutartį ir jos 9.2. punktu nustatytą pareigą – priimti į Telšių regioninį sąvartyną, esantį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), visas atvežamas biologiškai skaidžias atliekas (kodas 20 02 21), įskaitant žaliąsias atliekas, ir jas vežančius vežėjus nukreipti į ieškovės valdomą sąvartyno teritoriją, kurioje yra pastatyti mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai, ir šias atliekas perduoti ieškovei apdoroti mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose pagal Sutartį; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškovė nurodė, kad ji pastatė ir eksploatuoja atliekų mechaninio ir biologinio apdorojimo (toliau – MBA) įrenginius atsakovei priklausančio (duomenys neskelbtini) sąvartyno teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini) Tarp ieškovės ir UAB „Plungės lagūna“, kaip ūkio subjektų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, kaip tiekėjų, ir atsakovės, kaip užsakovės, 2013 m. liepos 12 d. buvo sudaryta Telšių regiono atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio–biologinio apdorojimo paslaugų teikimo sutartis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), ja ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei komunalinių atliekų mechaninio ir biologinio apdorojimo paslaugas (Sutarties 4.1 punktas). Dėl šios priežasties ieškovei yra suteikta teisė naudotis (duomenys neskelbtini) sąvartyno teritorijos dalimi, kurioje yra pastatyti ir įrengti atliekų MBA įrenginiai. Sutartimi ieškovė įsipareigojo priimti į šių įrenginių teritoriją visas Telšių regiono (Mažeikių, Telšių, Plungės rajonų ir Rietavo savivaldybės) atliekų vežėjų į (duomenys neskelbtini) sąvartyną atvežtas komunalines atliekas (Sutarties 4.2.1 punktas), kurios išverčiamos ieškovės nurodytoje MBA teritorijoje (Sutarties 4.3, 9.2 punktai). Ieškovė įsipareigojo į šių įrenginių teritoriją priimtas komunalines atliekas apdoroti mechaniniu būdu, iš viso komunalinių atliekų srauto atskiriant Sutarties priede Nr. 4 nurodytas medžiagas ir žaliavas, ir mechaninio apdorojimo metu atskirtas 20–80 mm frakcijas apdoroti biologiniu būdu (Sutarties 4.2.2, 4.2.3 punktai). Šių bioskaidžių atliekų frakcijos apdorojimo procese, t. y. po šių atliekų apdorojimo anaerobinio apdirbimo tuneliuose ir kompostavimo tuneliuose ir jų tolimesnio stabilizavimo brandinimo zonoje, yra gaunamas techninis kompostas arba stabilatas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. D1-778 patvirtintų Reikalavimų techninio komposto, techninio raugo ir stabilato kokybei ir naudojimui (toliau – Reikalavimai) 4.5 punkte, nustatyta, kad stabilatas – po mechaninio mišrių komunalinių atliekų apdorojimo gauta stabilizuota masė, apdorota kompostavimo ar anaerobinio rauginimo (fermentavimo) būdu, viršijanti Reikalavimų 1 ir 2 lentelėse nustatytus parametrus. Reikalavimų 16 punkte nustatyta, kad stabilatas, atitinkantis Reikalavimų 13 punkte nustatytus stabilumo (biologinio skaidumo) parametrus, naudojamas atliekų perdengimui sąvartynuose. Įvertinusios Sutarties vykdymo procese po atliekų mechaninio – biologinio apdorojimo gautos medžiagos parametrus ir atsižvelgusios į teisinį reguliavimą, šalys 2016 m. birželio 22 d. susitarimu patikslino Sutarties 1 dalyje įtvirtintą „Techninio komposto“ sąvoką, nustatydamos, kad techninis kompostas ir / ar techninis raugas ir / ar stabilatas – Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatyta biologinė ir / ar stabilizuota medžiaga, kurią po mechaninio–biologinio komunalinių atliekų apdorojimo teikėjas perduoda užsakovui kaupo teritorijos perdengimui. Taigi, minėtu susitarimu šalys nustatė, kad po mechaninio – biologinio komunalinių atliekų apdorojimo gautas medžiaga – stabilatas – ieškovės yra perduodamas atsakovei sąvartyno kaupo teritorijos perdingimui.

1.2. Sutarties 10.3. punkte nustatyta, kad inertines medžiagas ir techninį kompostą ir / ar Techninį raugą ir / ar Stabilatą <...> išskirtas iš komunalinių atliekų, tiekėjas turi teisę perduoti užsakovui netaikant šalinimo mokesčio. Taigi, atsakovė įsipareigojo priimti į sąvartyno kaupo teritoriją po mechaninio–biologinio komunalinių atliekų apdorojimo gautą medžiagą – stabilatą, tačiau nuo 2020 m. vasario 28 d. vengia vykdyti savo sutartines prievoles ir atsisako priimti iš ieškovės stabilatą. Atsakovės teiginiai dėl galbūt netinkamos stabilato kokybės ir neatitikimo teisės aktų keliamiems reikalavimams yra nepagrįsti. Reikalavimų 13 punkte yra nustatyta, jog po mišrių komunalinių atliekų mechaninio–biologinio apdorojimo gautas ir atliekų perdengimui sąvartynuose naudojamas stabilatas turi atitikti vieną iš stabilumo (skaidumo) parametrų, nurodytų Reikalavimų 13.1 – 13.3 punktuose (statinis kvėpavimo indeksas, dinaminis kvėpavimo indeksas, dujų susidarymo testas arba bendrosios organinės anglies parametras). Šie reikalavimai yra nustatyti ir ieškovės direktoriaus 2016 m. kovo 30 d. įsakymu patvirtintų Techninio komposto, techninio raugo ir stabilato kokybės ir naudojimo reikalavimų 7 punkte. Byloje pateikto 2020 m. kovo 27 d. tyrimo protokolo duomenimis, po mechaninio-biologinio komunalinių atliekų apdorojimo gautas stabilatas atitinka teisės aktų nustatytus parametrus, todėl atsakovė nepagrįstai atsisako priimti stabilatą iš ieškovės.

1.3. Ieškovė nurodo, kad atsakovė nepristato ir neperduota ieškovei apdoroti Telšių regione surinktų ir į sąvartyną atvežamų žaliųjų atliekų, tokiu būdu pažeisdama savo sutartinius įsipareigojimus. Sutartimi atsakovė įsipareigojo priimti į sąvartyną visas atvežamas komunalines atliekas ir jas vežančius vežėjus nukreipti į ieškovės valdomą atliekų mechaninio ir biologinio apdorojimo įrenginių teritoriją (Sutarties 9.2 punktas), o ieškovė įsipareigojo visas į sąvartyną atvežtas komunalines atliekas priimti į šią teritoriją ir jas apdoroti mechaniniu ir biologiniu būdu (Sutarties 4.2.1, 4.2.2, 4.2.3 ir 4.3 punktai). Pagal Sutarties 1 punktą komunalinėmis atliekomis laikomos atliekos, priskiriamos komunalinių atliekų sąrašui, pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu N. 217 patvirtintas Atliekų tvarkymo taisykles (toliau – Taisyklės). Taisyklių IV skyriuje yra pateikiamas Atliekų sąrašas, jame nurodyta, kad biologiškai skaidžios atliekos (kodas 20 02 21) yra priskiriamos sodų ir parkų atliekoms (kodas 20 02) ir patenka į komunalinių atliekų grupę (kodas 20). Pagal Taisyklių 5.13 punktą žaliosios atliekos – sodų, parkų ir želdynų tvarkymo biologiškai skaidžios atliekos (šakos, lapai, žolė, daržo atliekos), miškininkystės atliekos. Šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovė Sutarties 9.2. punktu įsipareigojo į sąvartyno teritoriją priimti visas biologiškai skaidžias atliekas bei žaliąsias atliekas ir jas vežančius vežėjus nukreipti ieškovei į atliekų mechaninio ir biologinio apdorojimo įrenginių teritoriją, tačiau šios pareigos nevykdo.

Atsiliepimas

2. Atsakovė UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Atsakovė nurodė, kad pagal Reikalavimų 4.5 punktą stabilatas – tai po mechaninio mišrių komunalinių atliekų apdorojimo gauta stabilizuota masė, apdorota kompostavimo ar anaerobinio rauginimo (fermentavimo) būdu, viršijanti Reikalavimų 1 ir 2 lentelėse nustatytus parametrus. Reikalavimų 1 lentelėje yra nustatyti didžiausi leistini sunkiųjų metalų ir kitų priemaišų kiekiai techniniame komposte ir techniniame rauge. Nors pagal Reikalavimų 4.5 punktą stabilate esantys plastikų, metalų, stiklo ir kt. priemaišų (> 2 mm) kiekiai gali viršyti Reikalavimų 1 lentelėje techniniam kompostui ir techniniam raugui nustatytų didžiausių leistinų tokių priemaišų kiekių (t. y. 2 proc.), tačiau, manytina, kad stabilate esantys aptariamų priemaišų kiekiai negali būti neproporcingai dideli. UAB „Ekometrija“ 2020 m. balandžio 27 d. tyrimų protokolo Nr. 2834 duomenimis, ieškovės pagamintame stabilate plastikai, metalai, stiklas ir kt. didesnės nei 2 mm priemaišos sudaro net 46,4 proc. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 444 patvirtintų Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklių (toliau – Sąvartynų taisyklės) 61 punkte nustatyta, jog sąvartynas turi būti eksploatuojamas taip, kad būtų kiek įmanoma sumažintas neigiamas poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai, kurį gali sukelti inter alia vėjo nešiojamos atliekos. Sąvartyne šalinamos atliekos turi būti kraunamos taip, kad atliekų masė bei sąvartyno konstrukcijos būtų stabilios ir nebūtų nuošliaužų. Atliekos sąvartyne turi būti kraunamos sekcijomis, tankinamos bei perdengiamos grunto arba kitos panašios fizine struktūra inertinės medžiagos sluoksniu. Grunto ar kitos medžiagos sluoksnis turi užtikrinti apsaugą inter alia nuo vėjo nešiojamų medžiagų (Sąvartynų taisyklių 62, 62¹ punktai). Sąvartyne šalintinas atliekas perdengus nurodytos kokybės stabilatu gali būti būtų padarytas neigiamas poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai, taip pat paties svartyno konstrukcijų stabilumui ir patvarumui, nes vėjas neabejotinai išnešiotų stabilate esančias priemaišas. Be to, pagal Reikalavimų 9 punktą stabilato gamintojai turi vertinti stabilumo (biologinio skaidumo) parametrus, nustatytus Reikalavimų 13 punkte, stabilato gamybos metu kiekvienoje stabilato partijoje. Ieškovė nevertina minėtų parametrų kiekvienoje stabilato partijoje, ėminius tyrimams ima ne iš atskirų partijų, o iš aikštelėje nežinomu brandinimo laikotarpiu sukauptos stabilato krūvos.

2.2. Ieškovės pagamintas stabilatas neatitinka Reikalavimų 13 punkte nustatytų stabilumo (biologinio skaidumo) parametrų. UAB „Ekometrija“ 2020 m. balandžio 27 d. tyrimų protokolo duomenimis, ieškovės pagamintame stabilate bendrosios organinės anglies yra net 2040 mg/l, t. y. bendrosios organinės anglies kiekis daugiau kaip 4 (keturis) kartus viršija Reikalavimų 13 punkte nustatytą didžiausią leistiną kiekį. Pagal Reikalavimų 16 punktą Reikalavimų 13 punkte nustatytus stabilumo (biologinio skaidumo) parametrus atitinkantis stabilatas yra naudojamas atliekų perdengimui sąvartynuose. Taigi, tuo atveju, jei ieškovės pagamintas stabilatas atitiktų minėtus reikalavimus, jis galėtų būti naudojamas tik atliekų perdengimui sąvartynuose. Sutarties 1 punkte nustatyta, kad ieškovė perduoda atsakovei stabilatą sąvartyno kaupo teritorijos perdengimui. 2019 m. ieškovė perdavė atsakovei šalinti sąvartyne 4 298 t atliekų ir 10 702 t stabilato, t. y. jau kurį laiką yra susidariusi situacija, kad ieškovė perduoda atsakovei du su puse karto daugiau stabilato nei atliekų, kurios gali būti juo perdengiamos. Atsakovė neturi nei poreikio, nei galimybės panaudoti tiek stabilato atliekų perdengimui sąvartyne, o kitu tikslu pastarasis negali būti naudojamas. Atsakovė vertina, kad ji turi teisę nepriimti iš ieškovės stabilato (nepriklausomai nuo jo kokybės), kuris nėra naudojamas ir dėl objektyvios priežasties (nesant poreikio ir fizinės galimybės) negali būti naudojamas atliekų perdengimui sąvartyne. Priešingu atveju, ieškovės perteklinis (nereikalingas) stabilatas priimtinas tik kaip šalintina atlieka. Kita vertus, Sutarties 10.3 punkte numatyta, kad ieškovė turi teisę ne tik perduoti stabilatą atsakovei, bet ir netrukdomai jį išgabenti iš atliekų mechaninio ir biologinio apdorojimo įrenginių teritorijos ir (ar) realizuoti tretiesiems asmenims. Ieškovė siekia priverstinai perduoti atsakovei jai nereikalingą (perteklinį) stabilatą, nors galėtų jį išgabenti iš atliekų mechaninio ir biologinio apdorojimo įrenginių teritorijos ir (ar) realizuoti tretiesiems asmenims.

2.3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų (toliau – TIPK leidimas) išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių (toliau – TIPK leidimų taisyklės) 10 punkte nustatyta, jog veiklos vykdytojai, eksploatuojantys taisyklėse apibrėžtus įrenginius, privalo turėti leidimą. Veiklos vykdytojas turi eksploatuoti įrenginį, jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis laikydamasis leidime nustatytų sąlygų (TIPK leidimų taisyklių 118 punktas). Ieškovei išduotame TIPK leidimo2 punkte nurodyta, jog mechaninio rūšiavimo pastate sukauptos aruoduose organinės atliekos (BSA) kraunamos į mobilų maišytuvą-pakrovėją (priekabą), kuriame sumaišomas su struktūrine medžiaga (pvz. smulkintomis medžių šakomis), siekiant reikiamo poringumo; galutinai stabilizuoto komposto (stabilato) atskiriama struktūrinė medžiaga, kuri pakartotinai naudojama poringumui padidinti perdirbant naujas bioskaidžias atliekas. Ieškovė bioskaidžių atliekų nesumaišo su struktūrine medžiaga, o iš pagaminto stabilato neatskiria struktūrinės medžiagos ir pakartotinai jos nenaudoja poringumui padidinti perdirbant naujas bioskaidžias atliekas. Tai reiškia, kad ieškovė nesilaiko TIPK leidime nurodytos ūkinės veiklos aprašymo.

2.4. Sutarties 4.2.3 punktu ieškovė įsipareigojo komunalinių atliekų mechaninio apdorojimo metu atskirtas 20–80 mm dydžio frakcijas perduoti biologiniam apdorojimui. Viešojo pirkimo dokumentų II skyriaus „Sutarties sąlygos“ 5 skirsnio „Užtikrinimo formos“ dalyje „Pirminis atliekų rūšiavimas“ buvo numatyta, kad pirminiam atliekų rūšiavimui numatoma naudoti dviejų frakcijų būgninį sijotuvą. Sijotuvo pagalba atliekos padalijamos į dvi pagrindines atliekų frakcijas: 1) 0–80 mm frakcija; 2) didesnė negu 80 mm frakcija, o dalyje „0–80 mm atliekų frakcijos rūšiavimas“ buvo numatyta, kad 0–80 mm frakcija arba tiekiama tiesiai į bioskaidžių atliekų konteinerį <...> arba į inertinės medžiagos atskyrimo įrenginį, žvaigždinį separatorių, kuriame 0–80 mm frakcija padalijama į inertinę ir biologiškai skaidžią atliekų frakcijas. <...> Tokiu atveju biologiškai skaidžias atliekas sudarys 20–80 mm dalelių dydžio atliekų frakcija, o inertines atliekas – 0–20 mm frakcija. Žvaigždinio separatoriaus pagalba atskiriama 0–20 mm dydžio inertinė atliekų frakcija. Dalyvaudama viešajame pirkime, ieškovė kartu su techniniu pasiūlymu pateikė ir technologinio proceso aprašymą, jame nurodyta, jog sietinis būgnas sukdamasis visiškai horizontalioje padėtyje pro sieto skyles nubarsto 0–80 mm bioskaidžias ir smulkias inertinės frakcijas. Atliekų srautas, kurio frakcija didesnė kaip 80 mm išleidžiamas per būgno galą. Iškritusi pro sietą 0–80 mm frakcija konvejeriu keliauja pro (Fe) magnetą, kuris iš viso srauto išrenka juodosius metalus. Iš magneto metalai surenkami į konteinerį. Likęs 0–80 mm frakcijos srautas konvejeriu nukreipiamas į žvaigždinį separatorių, kuriame atskiriama inertinė frakcija nuo bioskaidžios. Inertinis medžiagos (0–20 mm smėlis žvyras), nukrenta po žvaigždiniu separatoriumi, o bioskaidžios atliekos (20–80 mm virtuvinės, žaliosios), nukrenta už žvaigždinio separatoriaus. Ieškovė, vykdydama komunalinių atliekų mechaninio ir biologinio apdorojimo veiklą, t. y. gamindama stabilatą, nesilaiko šių Sutarties, Viešojo pirkimo dokumentų ir Technologinio proceso aprašymo reikalavimų. Naudodama būgninį sijotuvą (sietinį būgną) ieškovė neatskiria arba netinkamai atskiria didesnę nei 80 mm atliekų frakciją, o naudodama žvaigždinį separatorių, neatskiria arba netinkamai atskiria mažesnę nei 20 mm atliekų frakciją (inertines medžiagas). Dėl šių priežasčių tarp bioskaidžių atliekų (virtuvinių, žaliųjų), kurias turi sudaryti tik 20–80 mm dydžio dalelių frakcija, patenka tiek mažesnės nei 20 mm, tiek didesnės nei 80 mm dalelės, kurios po biologinio apdorojimo proceso galiausiai atsiduria stabilate. Tokiu būdu yra dirbtinai didinamas stabilato kiekis. Šias aplinkybes patvirtina 2020 m. balandžio 29 d. antstolės I. Girdenienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir transporto priemonės svėrimo ataskaita už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 27 d.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Plungės apylinkės teismas 2021 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškovės UAB „Veistas“ ieškinį tenkino iš dalies – įpareigojo atsakovę UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centrą“ vykdyti šalių sudarytą 2013 m. liepos 12 d. Telšių regiono atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio – biologinio apdorojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)ir jos 9.2. punktu atsakovei nustatytą pareigą, t. y. įpareigojo atsakovę UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centrą“ priimti į Telšių regioninį sąvartyną, esantį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), visas atvežamas biologiškai skaidžias atliekas (kodas 20 02 01), įskaitant žaliąsias atliekas, ir jas vežančius vežėjus nukreipti į ieškovės UAB „Veistas“ valdomą sąvartyno teritoriją, kurioje yra pastatyti mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai, bei šias atliekas perduoti ieškovei UAB „Veistas“ apdoroti mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose pagal 2013 m. liepos 12 d. Telšių regiono atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio – biologinio apdorojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), priteisė iš atsakovės UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centro“ 286,09 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Veistas“; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

3.1. Teismas nurodė, kad Sutartimi ir 2016 m. birželio 22 d. susitarimu atsakovė įsipareigojo priimti į sąvartyno kaupo teritoriją po mechaninio-biologinio komunalinių atliekų apdorojimo gautą medžiagą – stabilatą iš ieškovės, o ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovei stabilatą, atitinkantį Sutartyje nustatytą sąvoką ir teisės aktuose nustatytus stabilatui keliamus reikalavimus. Atsisakymą priimti iš ieškovės stabilatą atsakovė grindžia netinkama jo kokybe: 1) ieškovė neatskiria 20–80 mm dydžio atliekų frakcijos; 2) ieškovė biologiškai skaidžių atliekų nesumaišo su struktūrine medžiaga, o iš pagaminto stabilato neatskiria šios medžiagos; 3) ieškovės pagamintame stabilate yra per daug neorganinių priemaišų, t. y. plastikų, metalų, stiklo ir pan., kas sudaro pagrindą manyti, jog stabilatas yra gaminamas ne vien (tik) iš biologiškai skaidžių (organinių) atliekų; 4) ieškovė nevertina Reikalavimuose nustatytų stabilumo parametrų (neatlieka jų matavimų) kiekvienoje stabilato partijoje; 5) ieškovės pagamintas stabilatas ne kiekvienu atveju tenkina Reikalavimuose nustatytus stabilumo parametrus. Sutartimi atsakovė iš ieškovės pirko komunalinių atliekų mechaninio ir biologinio apdorojimo paslaugas, kurias teikiant, be kita ko, yra pagaminamas stabilatas, todėl sprendžiant dėl ieškovės teisės perduoti ir atitinkamai dėl atsakovės pareigos priimti stabilatą, turi būti analizuojamas ir vertinamas ne tik stabilato kaip „prekės“ tinkamumas, bet ir jo gamybos (technologinio proceso) kaip paslaugos tinkamumas.

3.2. Teismas konstatavo, kad ieškovės pagamintas stabilatas turi atitikti vieną iš Reikalavimuose nustatytų stabilumo (biologinio skaidumo) parametrų, stabilate turi būti išskirta 20–80 mm dydžio frakcija, ieškovė taip pat turi įvertinti stabilumo parametrus kiekvienoje stabilato partijoje. Sutartimi ieškovė įsipareigojo biologiniam apdorojimui perduoti komunalinių atliekų mechaninio apdorojimo metu atskirtą 20–80 mm dydžio frakciją. Ieškovės atstovo D. M. paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad atliekų rūšiavimo procese ieškovė išskiria dvi – 0–20 mm ir 20–80 mm dydžio frakcijas, tačiau į fermentavimo tunelius kraunamos jos abi t. y. 20–80 mm frakcija kraunama ant dugno, iki 20 mm frakcija dedama ant viršaus, o iš tunelio ištraukiama viena frakcija. Taigi, abi frakcijos į tunelius pakraunamos taikant Sutarties 8.1 punkte nustatytą „gerąją praktiką“, tačiau atsakovei perduodant stabilatą frakcijos vėl turėtų būti atskiriamos, kadangi ieškovė turi tam skirtą sijotuvą ir tai atitinka Sutarties sąlygas bei technologinio proceso aprašymą.

3.3. Teismas nurodė, kad pagal sutarties 1 punktą „inertinės atliekos“ – 0–20 mm dydžio medžiagų dalelės, kuriose nevyksta pastebimi cheminiai, fizikiniai ar biologiniai pokyčiai, kurios netirpsta, nedega ar kitaip nereaguoja fizikiniu ar cheminiu požiūriu, nebiodegraduoja bei nesukelia kitoms medžiagoms, su kuriomis liečiasi, neigiamo poveikio, galinčio sąlygoti aplinkos taršą ar pakenkti žmonių sveikatai ir šiose medžiagose esančių teršalų kiekis, bendras medžiagos išplovimas bei išplauto filtrato ekotoksiškumas neturi kelti pavojaus paviršinio ir (arba) požeminio vandens kokybei. Kadangi, ieškovės teigimu, šioje frakcijoje vyksta biologiniai procesai ir ji taip pat turi būti pakraunama į tunelius ir biologiškai apdorojama, teismo manymu, šios dvi frakcijos vėl gali būti išskirtos pasibaigus atliekų aprodojimo procesui ir perduodamos atsakovei. Tokiu būdu būtų įgyvendinta ieškovės pareiga išskirti ne vieną 0–80 mm dydžio frakciją, o dvi – 0–20 mm ir 20–80 mm dydžio frakcijas.

3.4. Teismas pažymėjo, kad nors technologiniame aprašyme nurodytas reikalavimas biologiškai skaidžias atliekas sumaišyti su struktūrine medžiaga, o iš pagaminto stabilato atskirti šias medžiagas, tačiau atsakovė negali reikalauti iš ieškovės to, ko pati nevykdo, t. y. atsakovė nevykdo pareigos perduoti ieškovei biologiškai skaidžių atliekų, kurios yra neatsiejama stabilato gamybos proceso dalis, o teismo posėdžio metu atsakovės atstovas patvirtino, kad ieškovė negali šios medžiagos įsigyti iš kito šaltinio

3.5. Teismas konstatavo, kad ieškovė pateiktais 2020 m. sausio 16 d., 2020 m. kovo 27 d., 2020 m. balandžio 16 d., 2020 m. gegužės 15 d., 2020 m. gegužės 15 d., 2020 m. rugsėjo 23 d. ir 2020 m. gruodžio 22 d. tyrimų protokolais įrodė, kad stabilato kokybė yra tinkama. Bet kokie kiti atsakovės reikalavimai, kurie nėra nurodyti Reikalavimuose yra pertekliniai. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) 2020 m. kovo 20 d. rašte nurodyta, kad pagal Reikalavimų 9 punktą stabilato gamintojai turi vertinti stabilumo (biologinio skaidrumo) parametrus, nustatytus Reikalavimų 13 punkte, stabilato gamybos metu kiekvienoje partijoje. Papildomi reikalavimai ir dokumentai dėl stabilato perdavimo naudoti atliekoms perdengti sąvartynuose Reikalavimuose nereglamentuojami.

3.6. Teismas nurodė, jog nepaisant to, kad atsakovė privalo priimti ieškovės pagamintą stabilatą, tačiau, atsižvelgiant į ieškinyje pareikštą reikalavimą, teismas negali tenkinti šios ieškinio dalies. Ieškovės pareikštas reikalavimas dėl stabilato yra dviprasmiškas, pernelyg abstraktus, objektyviai negalėtų būti vykdomas. Ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovė reiškia reikalavimą dėl viso stabilato, t. y. tiek dėl stabilato, pagaminto iki ieškinio teismui pateikimo, tiek dėl stabilato, kuris bus pagamintas ateityje. Vis dėlto teismas negali spręsti dėl pristatyto stabilato atitikties Sutarties ir teisės aktų reikalavimams. Byloje nepateikti įrodymai apie tai, kokiomis partijomis išskirstytas ieškovės stabilatas, ar iš jo išskirta 20–80 mm frakcija, ieškovė taip pat turi įvertinti kiekvienos stabilato partijos atitiktį stabilumo parametrams. Ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę priimti ateityje pagamintą stabilatą yra nepagrįstas, kadangi nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė nepagrįstai atsisako ji priimti, nėra aišku, ar šis stabilatas atitiks jam keliamus reikalavimus.

3.7. Teismas pažymėjo, jog Sutarties ir Taisyklių nuostatų sisteminė analizė sudaro pagrindą konstatuoti, kad Sutarties 9.2 punktu atsakove įsipareigojo į sąvartyno teritoriją priimti visas komunalines atliekas, tarp jų ir biologiškai skaidžias atliekas bei žaliąsias atliekas, ir jas vežančius vežėjus nukreipti ieškovei į MBA teritoriją. Pagal Sutarties 1 punktą „Komunalinės atliekos“ reiškia Taisyklėse komunalinių atliekų sąrašui priskiriamas atliekas. Taisyklių IV skyriuje yra pateikiamas Atliekų sąrašas, kuriame atliekų sąraše 20 kodu pažymėtos komunalinės atliekos, kurioms priskiriamos biologiškai skaidžios atliekos (kodas 20 02 01), kitos komunalinės atliekos (kodas 20 03), mišrios komunalinės atliekos (kodas 20 03 01). Taisyklių 5.2 punkte nurodyta, kad biologiškai skaidžios atliekos – bet kokios atliekos, kurios gali skaidytis ar būti suskaidytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu, pavyzdžiui, maisto ir virtuvės atliekos, žaliosios atliekos, popieriaus ir kartono, medienos, natūralių audinių atliekos, taip pat nuotekų dumblas, biologiškai skaidžios gamybos atliekos. Taisyklių 5.13 punktas apibrėžia, kad žaliosios atliekos – sodų, parkų ir želdynų tvarkymo biologiškai skaidžios atliekos (šakos, lapai, žolė, daržo atliekos), miškininkystės atliekos. Taigi, komunalinės atliekos apima tiek mišrias komunalines atliekas, tiek rūšiuojamu būdu atskirai surenkamas antrines žaliavas. Be to, kaip matyti iš Sutarties 2.2.1 ir 2.2.2 punktų pagrindinis MBA įrenginių eksploatavimo ir Sutarties vykdymo tikslas – kad į Sąvartyno kaupą šalinamos biologiškai skaidžios komunalinės atliekos sudarytų ne daugiau kaip 35 proc. nuo viso Telšių regione (Telšių, Plungės, Mažeikių rajonuose ir Rietavo savivaldybėje) susidariusio biologiškai skaidžių atliekų kiekio ir kad būtų užtikrinamas ne mažiau kaip 50 proc. Telšių regione susidarančių biologiškai skaidžių atliekų perdirbimas ir (ar) kitoks naudojimas.

3.8. Teismas konstatavo, kad ieškovės TIPK leidimo nuostatų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad TIPK leidimas skirtas ne tik mišrioms komunalinėms atliekoms. Iš ieškovei išduoto TIPK leidimo matyti, kad ieškovei suteikta teisė tvarkyti atliekas kodu 20 02 01, t. y. biologiškai skaidžias atliekas, taip pat atliekas, pažymėtas kodu 20 01 08 – biologiškai skaidžias virtuvių ir valgyklų atliekas (žr. TIPK leidimo 38 puslapis). TIPK leidime taip pat nurodyta, kad ieškovė turi biologiškai skaidžių atliekų fermentavimo tunelius, kuriose gali šias atliekas apdoroti, o 8 lentelėje nurodytas leidžiamas laikyti atliekų kiekis (žr. TIPK leidimo 39-41 puslapiai). Be to, TIPK leidime nurodyta, kad pas ieškovę veikia žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė, kaip triukšmo šaltinis nurodytas žaliąsias atliekas atvežantis transportas (žr. TIPK leidimo 34 – 44 puslapiai). Taigi, ieškovė turi visas technines galimybes ir leidimus apdoroti biologiškai skaidžias atliekas, jos turi būti nukreipiamos į MBA įrenginius. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad rūšiuojamu būdu atskirai surenkamų atliekų priėmimo tvarka į MBA įrenginius bus skirtinga nei mišrių komunalinių atliekų.

3.9. Teismas nurodė, kad šalių sudaryta 2018 m. spalio 18 d. žaliųjų atliekų perdirbimo sutartis Nr. TRAC-181018-1 ir 2019 m. rugpjūčio 9 d. susitarimas Nr. 1, kuriais atskirai susitarta dėl bioskaidžių atliekų pristatymo ir apdorojimo, nepaneigia tarp šalių sudarytos Sutarties ir joje nustatytos pareigos atsakovei priimti į sąvartyną visas atvežamas komunalines atliekas ir jas vežančius vežėjus nukreipti į MBA teritoriją bei pačios komunalinių atliekų sąvokos, nurodytos Sutartyje. Priešingai, ieškovės atstovai nurodė, kad šiais susitarimais buvo pakeista tik bioskaidžių atliekų sutvarkymo kaina. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas direktorius V. D. patvirtino, kad atsakovė žaliųjų atliekų ieškovei neveža ir nenukreipia vežėjų pas ieškovę dėl per didelės kainos, todėl nusprendė žaliąsias atliekas kompostuoti pati. Savivaldybių tarybų įsteigtos atskiros kompostavimo aikštelės, taip pat, nepaneigia atsakovės pareigos priimti į sąvartyną visas atvežamas komunalines atliekas ir jas vežančius vežėjus nukreipti į MBA teritoriją, kadangi savivaldybės pačios sprendžia kaip organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Nagrinėjamu atveju nenustatytą aplinkybių, jog atsakovė faktiškai ar teisiškai negalėtų įvykdyti Sutartinės prievolės natūra.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą ir atmesti ieškovės UAB „Veistas“ reikalavimą įpareigoti atsakovę UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centrą“ vykdyti 2013 m. liepos 12 d. Telšių regiono atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio – biologinio apdorojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)ir jos 9.2. punktu nustatytą pareigą – priimti į Telšių regioninį sąvartyną, esantį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), visas atvežamas biologiškai skaidžias atliekas (kodas 20 02 21), įskaitant žaliąsias atliekas, ir jas vežančius vežėjus nukreipti į ieškovės valdomą sąvartyno teritoriją, kurioje yra pastatyti mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai, ir šias atliekas perduoti ieškovei apdoroti mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose pagal Sutartį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

4.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Sutarties dalykas yra visų (bet kokių) komunalinių atliekų (kodas 20), įskaitant biologiškai skaidžias atliekas (kodas 20 02 01), o ne tik mišrių komunalinių atliekų (kodas 20 03 01) apdorojimas. Pagal Taisyklių 1 priedo IV skyriuje pateiktą lentelę „Atliekų sąrašas“ komunalinės atliekos apima biologiškai skaidžias atliekas, taip pat mišrias komunalines atliekas, tačiau ši aplinkybė nepatvirtina, jog sudarydamos Sutartį šalys siekė susitarti dėl visų (bet kokių) komunalinių atliekų, įskaitant biologiškai skaidžias atliekas, apdorojimo. Sutiktina, kad vienas iš Sutarties tikslų yra pasiekti atitinkamus sąvartyne šalinamų ir perdirbamų ir (ar) kitaip panaudojamų biologiškai skaidžių komunalinių atliekų rodiklius, tačiau šio tikslo siekiama naudojant (eksploatuojant) MBA įrenginius. Visuotinai žinoma, jog didžiąją dalį surenkamų komunalinių atliekų sudaro mišrios komunalinės atliekos, o iš jų – apie pusę sudaro biologiškai skaidžios atliekos. MBA įrenginiai buvo įrengti siekiant iš mišraus komunalinių atliekų srauto išskirti ir apdoroti biologiškai skaidžias atliekas.

4.2. Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad ieškovė pagal Sutartį ketino (planavo) apdoroti būtent mišrias komunalines atliekas. TIPK leidimo sąlygų 11 straipsnyje „Atliekų susidarymas, naudojimas ir (ar) šalinimas“ pateiktoje 7 lentelėje „Biologiškai skaidžių atliekų fermentavimo tuneliai“ (38 – 39 l.) nurodytos leidžiamos naudoti atliekos, įskaitant biologiškai skaidžias atliekas, turi būti aiškinamos sistemiškai su 6 lentelėje „Mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo įrenginys“ nurodytomis atliekomis. Pagal TIPK leidimą ieškovei yra leidžiama naudoti tik iš mišrių komunalinių atliekų atskirtas biologiškai skaidžias atliekas (20 000 t/m), o atskirai surinktų biologiškai skaidžių atliekų naudoti neleidžiama. TIPK leidimo sąlygų 16 straipsnyje „Reikalavimai triukšmui valdyti, triukšmo mažinimo priemonės“ yra nurodyti esami triukšmo šaltiniai, t. y. atliekų šalinimo zonoje, žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėje, aptarnavimo bei nuotekų valymo įrenginių zonoje esantys triukšmo šaltiniai ir transportas sąvartyno teritorijoje, ir planuojami triukšmo šaltiniai. Esami triukšmo šaltiniai, įskaitant žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę, reiškia atsakovės valdomoje sąvartyno teritorijoje esančius statinius ir įrenginius, o planuojami triukšmo šaltiniai reiškia ieškovės valdomoje sąvartyno teritorijoje, t. y. MBA teritorijoje, esančius statinius ir įrenginius.

4.3. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir neįvertino šalių elgesio po Sutarties sudarymo. Ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad Sutarties vykdymo metu į sąvartyną būtų vežamos atskirai surinktos, t. y. į mišrių komunalinių atliekų srautą nepatenkančios, biologiškai skaidžios atliekos, kad atsakovė šias atliekas priėmė ir vežėjus nukreipė į MBA teritoriją, ir, kad būtų sumokėjusi ieškovei už šių atliekų apdorojimą. 2018 m. spalio 18 d. žaliųjų atliekų perdirbimo sutartis ir 2019 m. rugpjūčio 9 d. susitarimas Nr. 1 patvirtina, kad biologiškai skaidžias atliekas atsakovė pristatydavo (perduodavo), o ieškovė tvarkydavo (apdorodavo) pagal atskirus susitarimus.

4.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Sutarties dalykas apima iš esmės visų (bet kokių) komunalinių atliekų (kodas 20) apdorojimą. Pagal Taisyklių 1 priedo IV skyriuje pateiktą lentelę „Atliekų sąrašas“ komunalinės atliekos (buitinės atliekos ir panašios verslo, gamybinės ir organizacijų atliekos), įskaitant atskirai surenkamas frakcijas, yra žymimos kodu 20. Tai reiškia, kad, vadovaujantis teismo sprendimu, ieškovė turi pareigą priimti ir apdoroti tokias pavojingas komunalines atliekas kaip, pavyzdžiui, atskirai surinkti tirpikliai (kodas 20 01 13), rūgštys (kodas 20 01 14), šarmai (kodas 20 01 15), fotografijos cheminės medžiagos (20 01 17), pesticidai (20 01 19), dienos šviesos lempos ir kitos atliekos, kuriose yra gyvsidabrio (kodas 20 01 21), taip pat aliejus ir riebalai (kodas 20 01 26), dažai, rašalas, klijai ir dervos, kuriuose yra pavojingųjų medžiagų (kodas 20 01 27), plovikliai, kuriuose yra pavojingųjų medžiagų (kodas 20 01 29), citotoksiniai ir citostatiniai vaistai (kodas 20 01 31) ir kt.

4.5. Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. T1-391 patvirtintų Mažeikių rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 24 ir 33 punktus, Plungės rajono savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. T1-69 patvirtintų Plungės rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių 45 ir 48 punktus, Telšių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. T1-105 patvirtintų Telšių rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių 45 ir 50 punktus, Rietavo savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. T1-101 patvirtintų Rietavo savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių 44 ir 46 punktus, biologiškai skaidžios (žaliosios) atliekos, kurios nėra kompostuojamos individualiuose kompostavimo konteineriuose, yra vežamos ir kompostuojamos žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėse. Telšių apskrityje yra 4 žaliųjų atliekų surinkimo aikštelės, viena iš jų – adresu (duomenys neskelbtini). Minėta žaliųjų atliekų surinkimo aikštelė nėra sąvartyno, kaip atliekų šalinimo įrenginio, sudėtinė dalis, priklausinys ar pan. Adresu (duomenys neskelbtini). yra keletas atskirų atliekų tvarkymo įrenginių: 1) sąvartynas, 2) MBA įrenginiai, 3) stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelė, 4) žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė. Visi šie įrenginiai yra eksploatuojami pagal atskirus (skirtingus) Aplinkos apsaugos agentūros išduotus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus ir taršos leidimus. Taigi, Telšių regione esančių savivaldybių taryboms nutarus biologiškai skaidžias (žaliąsias) atliekas tvarkyti žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėse, įskaitant aikštelę, esančią adresu (duomenys neskelbtini)., atsakovė objektyviai neturi galimybės priimti jų į sąvartyną ir jas vežančių vežėjų nukreipti į MBA teritoriją.

4.6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo priimti iš ieškovės stabilatą, tačiau tam tikri sprendime nustatyti faktai ir (ar) išvados yra nepagrįstos, todėl turi būti pašalintos iš sprendimo motyvuojamosios dalies, t. y. kad: 1) 0–20 mm ir 20–80 mm dydžio frakcijos gali būti išskirtos pasibaigus atliekų apdorojimo procesui, t. y. konstatuoti, kad ieškovė privalo biologiniam apdorojimui perduoti 20–80 mm dydžio atliekų frakciją ir kad šią savo sutartinę pareigą pažeidžia; 2) atsakovė negali reikalauti iš ieškovės vykdyti pareigos biologiškai skaidžias atliekas sumaišyti su struktūrine medžiaga, o iš pagaminto stabilato atskirti šias medžiagas, kadangi pati nevykdo savo pareigos perduoti ieškovei biologiškai skaidžių atliekų, t. y. konstatuoti, kad ieškovė privalo biologiškai skaidžias atliekas sumaišyti su struktūrine medžiaga, o vėliau, pagaminus stabilatą, atskirti iš jo šią medžiagą ir kad šią savo sutartinę pareigą pažeidžia; 3) Reikalavimuose nenurodyti reikalavimai stabilatui yra laikytini pertekliniais, todėl atsakovės reikalavimai, su neorganinių priemaišų kiekiu stabilate, yra nepagrįsti, t. y. konstatuoti, kad ieškovės pagamintame stabilate yra neadekvačiai daug neorganinių priemaišų ir kad tai neatitinka Viešojo pirkimo dokumentų II skyriaus 5 skirsnyje, Technologinio proceso aprašyme, TIPK leidime bei Reikalavimuose nustatytų reikalavimų.

4.7. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė neatskiria 20–80 mm dydžio atliekų frakcijos, tačiau nepagrįstai nurodė, kad ieškovė gali biologiniam apdorojimui perduoti 0–80 mm dydžio frakciją, o 0–20 mm dydžio frakciją turi teisę atskirti jau pasibaigus biologinio apdorojimo procesui. Reikalavimuose nustatyti tik minimalūs reikalavimai stabilato gamybai (technologiniam procesui). Stabilato gamybos procesas plačiau apibrėžtas Paslaugų sutartyje, Viešojo pirkimo dokumentų II skyriaus 5 skirsnyje, Technologinio proceso aprašyme ir TIPK leidime. Pagal Viešojo pirkimo dokumentų II skyriaus 5 skirsnio dalį „0–80 mm atliekų frakcijos rūšiavimas“, technologinio proceso aprašymo dalį „MKA mechaninis rūšiavimas“ ieškovė įsipareigojo 0–20 mm dydžio frakciją (inertines atliekas) atskirti iki biologinio apdorojimo, o biologiniam apdorojimui perduoti tik 20–80 mm dydžio frakciją.

4.8. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog technologiniame aprašyme nurodytas reikalavimas biologiškai skaidžias atliekas sumaišyti su struktūrine medžiaga, o iš pagaminto stabilato atskirti šias medžiagas, tačiau nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė nevykdo savo pareigos pagal Sutartį perduoti ieškovei biologiškai skaidžių atliekų, o būtent šios atsakovės pareigos vykdymas yra neatsiejamas nuo stabilato gamybos proceso. Pirmosios instancijos teismas biologiškai skaidžias atliekas nepagrįstai prilygino struktūrinei medžiagai. Struktūrinė medžiaga yra medžiaga, naudojama konkrečiam tikslui (paskirčiai), t. y. poringumui užtikrinti, todėl ji negalėjo būti sutapatinta su atliekomis, kurias, be kita ko, sudaro ir medžiagos, bet tik tokios, kurių atsikratoma. Pagal Technologinio proceso aprašymą ieškovė buvo numačiusi biologiškai skaidžias atliekas pagrinde maišyti su smulkintomis medžių šakomis, tačiau pastarosios šiame kontekste negali būti suprantamos ir aiškinamos kaip biologiškai skaidžios atliekos.

4.9. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad reikalavimai stabilato kokybei, tiek pagal iki 2021 m. sausio 1 d. galiojusią Reikalavimų redakciją, tiek pagal nuo 2021 m. sausio 1 d. galiojančią Reikalavimų redakciją turi atitikti vieną iš stabilumo (biologinio skaidumo) parametrų, tačiau nepagrįstai konstatavo, jog atsakovės nurodytos aplinkybės dėl pernelyg daug neorganinių priemaišų yra nepagrįstos. Pagaminusi stabilatą, kuriame yra pernelyg daug, t. y. iki 86,35 proc., neorganinių priemaišų, ieškovė pažeidė Viešojo pirkimo dokumentų II skyriaus 5 skirsnyje, Technologinio proceso aprašyme, TIPK leidime ir Reikalavimuose nustatytas pareigas. Iki 2021 m. sausio 1 d. galiojusios Reikalavimų redakcijos 1 lentelėje buvo nustatyta, kad techniniame komposte ir techniniame rauge didesnės nei 2 mm plastikų, metalų, stiklo ir kt. neorganinės priemaišos negali viršyti 2 proc. Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje Reikalavimų redakcijoje nebėra reglamentuotas didžiausias techniniam kompostui leistinas neorganinių priemaišų kiekis, tačiau pagal Reikalavimų 4.6 punktą techninis kompostas apibrėžtas kaip kompostas, gaunamas iš biologiškai skaidžių komunalinių atliekų, likusių po mišriųjų komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo. Kaip matyti iš UAB „Ekometrija“ 2020 m. balandžio 27 d. tyrimų protokolo, ieškovės pagamintame stabilate plastikai, metalai, stiklas ir kt. didesnės nei 2 mm neorganinės priemaišos sudarė 46,4 proc., 2020 m. gegužės 18 d. tyrimų protokolų duomenimis, ieškovės pagamintame stabilate didesnės nei 2 mm neorganinės priemaišos sudarė nuo 35,6 iki 46,8 proc. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Agrocheminių tyrimų laboratorijos Analitinio skyriaus 2021 m. sausio 11 d. tyrimų protokolo duomenimis, ieškovės pagamintame techniniame komposte plastikai, metalai, stiklas ir kt. didesnės nei 2 mm neorganinės priemaišos sudarė net 86,35 proc. Taigi, 2021 m. ieškovės pagamintą stabilatą sudarė kone vien tik neorganinės dalelės. Tai reiškia, kad jis buvo pagamintas ne iš biologiškai skaidžių atliekų. Tai reiškia, jog nors stabilatas formaliai tenkina Reikalavimuose nustatytus minimalius stabilumo (biologinio skaidumo) parametrus, tačiau negali būti laikomas gautu (pagamintu) iš biologiškai skaidžių atliekų.

Atsiliepimas

5. Ieškovė UAB „Veistas“ atsiliepimu į atsakovės UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centro“ apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

5.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Sutarties 9.2 punktu atsakovė įsipareigojo į sąvartyno teritoriją vežėjų atvežamas komunalines atliekas nukreipti apdoroti ieškovei į MBA teritoriją, iš sutarties dalyko neišskirdamas vežėjų atvežamų atskirai surinktų biologiškai skaidžias atliekų, įskaitant žaliąsias atliekas. Priešingai nei teigia atsakovė, nagrinėjamu atveju teismas vertino ne tik sutartyje įtvirtintas komunalinių atliekų ir bioskaidžių atliekų sąvokas, tačiau ir Sutarties 2.2.1, 2.2.2 punktuose įtvirtintus Sutarties vykdymo tikslus, kurie tiksliausiai atspindi šalių tikrąją valią ir ketinimus dėl sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir jų apimties. Atsakovės nurodytos aplinkybės, jog sudarydamos Sutartį šalys sąvoką „komunalinės atliekos“ suprato siauriau, t. y. kaip apimančią tik mišrias komunalines atliekas, yra nepragrįsta. Kaip matyti iš Sutarties 2.2.1 ir 2.2.2 punktų, ieškovė įsipareigojo teikti paslaugas, užtrinant ne mažiau kaip 50 proc. regione susidarančių komunalinių atliekų perdirbimą ir kitokį panaudojimą ir ne mažiau kaip 50 proc. regione susidarančių biologiškai skaidžių atliekų perdirbimą. Tęstinis šių įsipareigojimų pažeidimas, sudaro pagrindą atsakovei vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą (Sutarties 20.3.2 punktas). Taigi, esant atsakovės nurodytoms aplinkybėms, nėra aišku, kaip ieškovė turėtų užtikrinti Sutarties 2.2.1 ir 2.2.2 punktų tinkamą įvykdymą, jeigu Telšių regione susidarančios ir vežėjų atskirai į sąvartyno teritoriją atvežamos bioskaidžios atliekos, įskaitant žaliąsias atliekas, nebūtų nukreipiamos į MBA teritoriją ieškovei biologiškai apdoroti.

5.2. Vien ta aplinkybė, kad ieškovės valdomos MBA teritorijos įrenginiuose didžioji dalis apdorojamų atliekų yra mišrios komunalinės atliekos, nesudaro pagrindo teigti, kad Sutartis apima tik mišrių komunalinių atliekų apdorojimą. Nei atsakovės nurodyto Valstybinio atliekų tvarkymo 2014-2020 m. plano 133 punkte, nei kituose šio dokumento nuostatuose nėra nurodyta, kad regionuose pastatyti MBA įrengimai yra skirti ir gali apdoroti tik mišrias komunalines atliekas. Ieškovės valdomoje teritorijoje yra biologinio apdorojimo įrenginiai, kuriuose atskirai nuo mišrių komunalinių atliekų gali būti ir iki šalių ginčo faktiškai buvo apdorojamos vežėjų atvežtos Telšių regione surinktos žaliosios atliekos.

Šalies argumentai

5.3. Ieškovei išduotame TIPK leidime nurodyta, kad atskirai nuo mišrių komunalinių atliekų pristatomos žaliosios ir virtuvės atliekos bus apdorojamos atskirai nuo bendro iš mišrių komunalinių atliekų atskirto bioskaidžių atliekų srauto. Taisyklių 5.2 nustatyta, kad biologiškai skaidžios atliekos – bet kokios atliekos, kurios gali skaidytis ar būti suskaidytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu, pavyzdžiui, maisto ir virtuvės atliekos, žaliosios atliekos, popieriaus ir kartono, medienos, natūralių audinių atliekos, taip pat nuotekų dumblas, biologiškai skaidžios gamybos atliekos. Pagal Taisyklių 5.13 punktą žaliosios atliekos – sodų, parkų ir želdynų tvarkymo biologiškai skaidžios atliekos (šakos, lapai, žolė, daržo atliekos), miškininkystės atliekos. Kaip matyti iš TIPK leidimo 38-39 l., 7 lentelėje, tarp leidžiamų naudoti atliekų biologiškai skaidžių atliekų fermentavimo tuneliuose, yra nurodytos medžių ir žievės atliekos, medžio žievės, augalų audinių atliekos, miškininkystės atliekos (smulkintos šakos, smulkinti medžių kelmai, smulkinta mediena). Taigi, ieškovės TIPK leidime yra numatytas žaliųjų ir kitų bioskaidžių atliekų naudojimas biologinio apdorojimo įrenginiuose.

5.4. Šalių sudarytu Susitarimu Nr. 1 buvo pakeista ir papildyta Sutartis, pakeičiant Sutartyje nustatytą kainą atskirai surenkamoms bioskaidžioms atliekoms. Iš Susitarimo turinio matyti, kad šalys pripažino, jog atskirai surenkamų biologiškai skaidžių atliekų apdorojimas patenka į Sutarties dalyką, susitarimo C punkte yra nurodyta, kad jis sudaromas atsižvelgiant į Sutarties 9.2 punktą, numatantį atsakovės pareigą nukreipti komunalines atliekas, įskaitant žaliąsias atliekas, į sąvartyno teritoriją vežančius vežėjus į MBA teritoriją.

5.5. Sutarties 4.4 punkte nustatyta, jog po komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo likusios neišrūšiuojamos, neperdirbtos ir nepanaudotos atliekos yra šalinamos sąvartyno kaupo teritorijoje ir ieškovės negali būti šalinamos niekur kitur. Telšių regiono sąvartynas yra nepavojingų atliekų sąvartynas, todėl akivaizdu, kad į Sutarties dalyką nepatenka komunalinių atliekų, priskiriamų pavojingoms atliekoms, apdorojimas. Ieškovės TIPK leidime taip pat nurodyta, kad pavojingos atliekos nebus tvarkomos.

Žemesnės instancijos teismas

5.6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad perduodama 0–20 mm atliekų frakciją biologiniam apdorojimui kartu su 20–80 mm frakcija, ieškovė nepažeidė Sutarties ir gali šias dvi frakcijas išskirti ir perduoti atsakovei po biologinio apdorojimo. 2020 m. rugsėjo 2 d. tyrimo protokolo duomenys patvirtina, kad mechaninio apdorojimo metu atskirta 0–20 mm atliekų frakcija (tyrimo protokole įvardinta „Inertinės atliekos“) viršija biologinio skaidumo rodiklius. Taigi, Sutarties vykdymo metu paaiškėjo, kad pagal technologinį procesą mechaninio apdorojimo metu ieškovės atskirta 0–20 mm atliekų frakcija neatitinka Sutartyje inertinėms atliekoms nustatyto esminio reikalavimo, kad 0–20 mm medžiagų dalelėse nevyktų pastebimi cheminiai, fizikiniai ar biologiniai pokyčiai, kad jos netirptų, nedegtų ar kitaip nereaguotų fizikiniu ar cheminiu požiūriu bei nebiodegraduotų. Kaip matyti iš technologinio proceso aprašymo, inertinės atliekos gali būti naudojamos sąvartyne perdengimams, tačiau kaip ir stabilatas, sąvartyno perdengimams gali būti naudojamos tik biologinio skaidumo rodiklių neviršijančios inertinės atliekos, t. y. dalelės, kuriose nebevyksta pastebimi biologiniai pokyčiai. Be to, pagal Sutarties 10.3 punktą, tiek inertinės medžiagos, tiek techninis kompostas (stabilatas) atsakovei perduodami netaikant šalinimo mokesčio. Tai reiškia, kad nepaisant to, ar 0–20 mm atliekų frakcija atsakovei būtų perduodama iš karto po mechaninio atliekų apdorojimo kaip inertinė medžiaga, ar po biologinio apdorojimo kaip stabilatas, atsakovės pagal Sutartį mokėtina paslaugų kaina nesiskirtų.

5.7. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė negali reikalauti įmaišyti į biologiškai skaidžias atliekas struktūrinę medžiagą ir iš pagaminto stabilato atskirti šią medžiagą, kadangi pati nevykdo pareigos perduoti ieškovei žaliųjų atliekų, kurios gali būti naudojamos kaip struktūrinė medžiaga. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde atsakovė neįvardijo, ką konkrečiai ieškovė turėtų įmaišyti į biologiškai skaidžias atliekas, nenurodė, kodėl reikiamos struktūros žaliųjų atliekų (smulkintų medžių šakų) įmaišymas yra nepagrįstas. Ieškovės vertinimu, protingumo principui prieštarautų atliekų maišymas ne su atliekomis, o, pavyzdžiui, su miškininkystės procese pagaminta smulkinta mediena, kuri naudojama ir realizuojama kaip biokuras. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, technologinio proceso aprašyme aiškiai įvardinta, kad struktūrinė medžiaga yra smulkintos medžių šakos. Sutarties 1 punkte taip pat detalizuota, kad žaliosios atliekos – šakos, lapai, žolė, sodo ir daržo atliekos. Taigi į bioskaidžias atliekas, kaip struktūrinė medžiaga, gali būti įmaišomos iš esmės tik žaliosios atliekos. Ieškovė neturi teisės atsivežti į MBA teritoriją atliekų iš trečiųjų asmenų, todėl žaliąsias atliekas, t. y. smulkintas medžių šakas, pagal Sutartį naudotinas kaip struktūrinę medžiagą, gali gauti tik iš atsakovės į MBA teritoriją nukreipiamų vežėjų. Aplinkos apsaugos agentūra 2021 m. gegužės 10 d. rašte nurodė, jog teisės aktai nenumato miškininkystės procese iš smulkintos medienos pagamintos biokuro medžiagos panaudojimo (kaip struktūrinės medžiagos) biologinio apdorojimo procese. Be to, kaip minėta, šiuo atveju nėra poreikio įmaišyti struktūrinės medžiagos į bioskaidžias atliekas prieš jų biologinį apdorojimą. Ieškovės atstovo D. M. teiginius apie pakankamą biologiškai skaidžių atliekų poringumą patvirtina byloje pateikti pagaminto stabilato tyrimai, kuriuose užfiksuota, kad biologinio skaidumo rodikliai neviršija nustatytos normos (bendroji organinė anglis BOAeliuate < 500 mg/litre).

5.8. Iki 2021 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Reikalavimų 4.5 ir 4.7 punktuose buvo išskiriamos dvi atskiros stabilato ir techninio komposto sąvokos, t. y. jiems buvo taikomi skirtingi reikalavimai. Techninis kompostas turėjo atitikti Reikalavimų 1 ir 2 lentelėse nustatytus parametrus, įskaitant priemaišų parametrus, o stabilatu buvo laikoma po mechaninio mišrių komunalinių atliekų apdorojimo gauta stabilizuota masė, apdorota kompostavimo ar anaerobinio rauginimo (fermentavimo) būdu, viršijanti Reikalavimų 1 ir 2 lentelėse nustatytus parametrus. Taigi, tiek iki 2021 m. sausio 1 d., tiek po 2021 m. sausio 1 d. teisės aktai nenustatė stabilatui reikalavimo, kad jame esančios neorganinės priemaišos neviršytų tam tikrų parametrų. Atsakovės nurodyti duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad stabilatas turi būti pagamintas išimtinai tik iš organinių atliekų, kuriose negali būti jokių priemaišų. Minėtuose dokumentuose vartojama sąvoka „biologiškai skaidžios atliekos“ negali būti aiškinama ir suprantama kaip išimtinai organinės kilmės atliekos be jokių neorganinių priemaišų. Byloje tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, kad pagal Sutartį po mechaninio rūšiavimo atskirta 20-80 mm dydžio atliekų frakcija yra laikytina biologiškai skaidžia atliekų frakcija, kuri toliau nukreipiama apdoroti į biologinio apdorojimo įrenginius (fermentavimo tunelius). Taigi akivaizdu, kad atskirtoje 20–80 mm komunalinių atliekų frakcijoje neišvengiamai yra didesnių nei 2 mm plastiko, metalo ir stiklo priemaišų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

8. Teisėjų kolegija pažymi, kad nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019). Taigi apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apeliantų prašymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).

Dėl naujų rašytinių įrodymų

9. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016)

10. Ieškovė pateikė naujus įrodymus – 2021 m. birželio 8 d. ir 2021 m. birželio 22 d. raštus, 2021 m. birželio 10 d. mėginio paėmimo protokolą, 2021 m. birželio 18 d. tyrimo protokolą Nr. K576, Aplinkos apsaugos agentūros 2021 m. gegužės 10 d. raštą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėti įrodymai patvirtina aplinkybes, susijusias su šalių ginču, t. y. stabilato gamyba, jam keliamais reikalavimais, frakcijų išskyrimu, jie buvo gauti po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, todėl darytina išvada, jog ieškovė neturėjo galimybės šių įrodymų pateikti pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad pateiktais naujais įrodymais grindžiami šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai, susiję su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, jog objektyvi būtinybė pateikti šiuos naujus įrodymus iškilo apeliacinės instancijos teisme, todėl juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl biologiškai skaidžių atliekų

11. Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamojoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atsakovė įpareigota priimti į Telšių regioninį sąvartyną visas atvežamas biologiškai skaidžias atliekas (kodas 20 02 01), įskaitant žaliąsias atliekas, ir jas vežančius vežėjus nukreipti į ieškovės valdomą sąvartyno teritoriją, kurioje yra pastatyti MBA įrenginiai, ir šias atliekas perduoti ieškovei apdoroti MBA įrenginiuose pagal Sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Sutartį, neatsižvelgė į šalių tikruosius ketinimus, neįvertino šalių elgesio po Sutarties sudarymo ir nepagrįstai konstatavo, kad Sutarties dalykas yra visų (bet kokių) komunalinių atliekų (kodas 20), įskaitant biologiškai skaidžias atliekas (kodas 20 02 01), o ne tik mišrių komunalinių atliekų (kodas 20 03 01) apdorojimas. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

13. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji šalių ketinimai, o ne remiamasi vien pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Šioje normoje įtvirtintas subjektyvus sutarčių aiškinimo principas, pagal kurį pirmenybė teiktina ne lingvistinei sutarties teksto reikšmei, o šalių tikriesiems ketinimams nustatyti. Nustatant tikruosius šalių ketinimus atsižvelgiama į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020).

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį, skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, prioritetas teiktinas pažodiniam (lingvistiniam) sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018; 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020). Teismas, be kita ko, turi patikrinti, ar pažodinis sutarties tekstas atitinka tikruosius sutarties šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013).

15. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad svarbus ir šalių elgesys po sutarties sudarymo: pats sutarties vykdymas, jos netinkamas vykdymas, šalių reiškiami reikalavimai viena kitai, pretenzijos, pranešimai apie vykdymo trūkumus, įvykdymo priėmimas, atsisakymas priimti įvykdymą ir pan. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalių elgesys po sutarties sudarymo vis dėlto negali įrodyti tikrosios šalių valios ir net gali būti priešingas tam, ko šalys siekė sudarydamos sutartį, tačiau vis dėlto jis tam tikrais atvejais gali leisti įžvelgti tai, ko šalys siekė sudarydamos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2020).

16. Sutarties 2.1 punktu ieškovė įsipareigojo tinkamai atlikti komunalinių atliekų apdorojimą, užtikrinant Sutarties 2.2 punkte nurodytas sąlygas, o atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei už tinkamai teikiamas paslaugas šioje sutartyje nustatytą atlyginimą. Pagal Sutarties 4.2.1 punktą ieškovė įsipareigojo visas į sąvartyną atvežtas komunalines atliekas priimti į MBA teritoriją. Ieškovė turi teisę atsisakyti priimti į MBA teritoriją atliekas, kurios nėra priskirtinos komunalinėms atliekoms. Sutarties 9.2 punkte numatyta, kad atsakovė įsipareigoja priimti į sąvartyną visas atvežamas komunalines atliekas ir jas vežančius vežėjus nukreipti į ieškovės valdomą MBA teritoriją. Pagal Sutarties 1 punktą komunalinės atliekos – vadovaujantis Taisyklėmis komunalinių atliekų sąrašui priskiriamos atliekos.

17. Taisyklių IV skyriuje pateiktame atliekų sąraše komunalinės atliekos pažymėtos kodu 20 ir skaidomos į atskiras grupes: 1) atskirai surenkamos frakcijos (popierius ir kartonas, stiklas, biologiškai skaidžios virtuvių ir valgyklų atliekos, drabužiai, tekstilė ir kt.); 2) sodų ir parkų atliekos (įskaitant kapinių atliekas) (biologiškai skaidžios atliekos (kodas 20 02 21), gruntas ir akmenys, kitos biologiškai neskaidžios atliekos); 3) kitos komunalinės atliekos (mišrios komunalinės atliekos (kodas 20 03 01), turgaviečių atliekos ir kt.). Pagal Taisyklių 5.13 punktą žaliosios atliekos – sodų, parkų ir želdynų tvarkymo biologiškai skaidžios atliekos (šakos, lapai, žolė, daržo atliekos), miškininkystės atliekos. Taigi, vadovaujantis Taisyklėmis tiek biologiškai skaidžios atliekos (kodas 20 02 21), įskaitant žaliąsias atliekas, tiek mišrios komunalinės atliekos yra laikytinos komunalinėmis atliekomis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš esmės analogiškos nuostatos galiojo Sutarties sudarymo metu, todėl akivaizdu, kad sudarydamos Sutartį šalys turėjo ir galėjo žinoti, kad Taisyklėse įtvirtintas komunalinių atliekų sąrašas apima skirtingas komunalinių atliekų grupes, tačiau Sutartyje šių atskirų komunalinių atliekų grupių neišskyrė, t. y. neįtvirtino atskirų Sutarties nuostatų dėl biologiškai skaidžių atliekų (kodas 20 02 21) ir mišrių komunalinių atliekų (kodas 20 03 01) priėmimo–perdavimo ir tvarkymo. Pažymėtina, kad 2016 m. birželio 22 d. šalys sudarė susitarimą prie Sutarties, kuriuo pakeitė Sutarties 1 punkte įtvirtintą techninio komposto sąvoką, tačiau Sutarties nuostatų, susijusių su komunalinių atliekų sąvoka, nekeitė. Taigi, sutarties nuostatose nenumatyta, kad Sutarties dalykas yra tik dalies Taisyklių IV skyriuje pateiktame atliekų sąraše numatytų komunalinių atliekų (kodas 20) apdorojimas.

18. Nors apeliantė teigia, kad konstatavus, jog Sutarties dalykas apima iš esmės visų (bet kokių) komunalinių atliekų (kodas 20) apdorojimą, ieškovė turi pareigą priimti ir apdoroti tokias komunalines atliekas kaip, pavyzdžiui, atskirai surinkti tirpikliai (kodas 20 01 13), rūgštys (kodas 20 01 14), šarmai (kodas 20 01 15), fotografijos cheminės medžiagos (20 01 17) ir kt., tačiau, akivaizdu, kad Sutartis aiškintina atsižvelgiant ir į kitus teisės aktus. Nagrinėjamu atveju atsakovės valdomas sąvartynas yra nepavojingų atliekų sąvartynas, todėl jame gali būti apdorojamos ir šalinamos tik nepavojingos komunalinės atliekos. Be to, konkrečios komunalinės atliekos, kurios gali būti apdorojamos ir šalinamos ginčo sąvartyne, taip pat apibrėžtos ieškovei ir atsakovei išduotuose TIPK leidimuose.

19. Apeliantės teigimu, vadovaujantis ieškovei išduotu TIPK leidimu, jai yra leidžiama naudoti tik iš mišrių komunalinių atliekų atskirtas biologiškai skaidžias atliekas (20 000 t/m), o atskirai surinktų biologiškai skaidžių atliekų naudoti neleidžiama. Teismo posėdžio metu atsakovės vadovas V. D. paaiškino, kad atsakovė nukreipia ieškovei į sąvartyną atvežtas mišrias komunalines atliekas, tarp kurių yra ir biologiškai skaidžių atliekų, tačiau nenukreipia žaliųjų atliekų, t. y. atskirai išrūšiuotų biologiškai skaidžių atliekų. Pastarosios nukreipiamos į atsakovės žalienų kompostavimo aikštelę.

20. Vertindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovei išduoto TIPK leidimo 2 punkte „Ūkinės veiklos aprašymas“ numatyta, jog ūkinė veikla – mišrių komunalinių atliekų mechaninis-biologinis apdorojimas su žaliosios energijos išgavimu. Planuojama pastatyti MBA įrenginius (duomenys neskelbtini). su Telšių regiono nepavojingų atliekų sąvartyno sklypu besiribojančioje teritorijoje. Juose bus apdorojamos ir sutvarkomos mišrios komunalinės atliekos, siekiant sumažinti į sąvartynus patenkančių biologiškai skaidžių atliekų kiekį, atskiriant energijos gavybai tinkamas medžiagas. MBA įrenginiuose numatoma apdoroti iki 50 000 t/metus mišrių komunalinių atliekų. „Ūkinės veiklos aprašyme“ taip pat nurodyta, jog įrengtame mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo įrenginyje iš bendro mišraus komunalinių atliekų srauto, be kitų frakcijų, bus išskiriama biologiškai skaidi atliekų frakcija, kuri toliau bus apdorojama biologinio apdorojimo su energijos gamyba įrenginyje. Pažymėta, jog biologiškai skaidžios atliekos bus apdorojamos sausos fermentacijos tuneliuose išgaunant biodujas ir gaminant techninį kompostą, tačiau tuo atveju jei virtuvės atliekos ar žaliosios atliekos bus pristatomos į sąvartyną atskirai ne bendrame mišrių komunalinių atliekų sraute, bus sudaroma galimybė minėtas atliekas apdoroti atskirai nuo bendro biologiškai skaidžių atliekų srauto, pagaminant geresnės kokybės kompostą, tinkamą platesniam panaudojimui. Taigi, priešingai nei teigia, apeliantė, TIPK leidimo 2 punkte „Ūkinės veiklos aprašymas“ aptartas ne tik biologiškai skaidžių atliekų, įskaitant žaliąsias atliekas, gautų iš mišrių komunalinių atliekų srauto, apdorojimas, tačiau ir atskirai pristatytų, t. y. jau išrūšiuotų, žaliųjų atliekų apdorojimas.

21. Ieškovei išduoto TIPK leidimo 7 lentelės duomenimis, ieškovei suteikta teisė tvarkyti mišrias komunalines atliekas (kodas 20 03 01), biologiškai skaidžias virtuvių ir valgyklų atliekas (kodas 20 01 08) ir biologiškai skaidžias atliekas (kodas 20 02 01). Pažymėtina, kad TIPK leidimo 8 lentelėje nurodyta, kad biologinio apdorojimo zonoje ieškovė gali laikyti 4 274 t biologiškai skaidžių virtuvių ir valgyklų atliekų (kodas 20 01 08) ir biologiškai skaidžių atliekų (kodas 20 02 01). Minėto leidimo 16 punkte „Reikalavimai triukšmui valdyti, triukšmo mažinimo priemonės“ numatyta, kad ieškovė turi veikiančią žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę, kaip triukšmo šaltinis nurodytas žaliąsias atliekas atvežantis transportas. Teismo posėdžio metu ieškovės vadovas D. M. patvirtino, kad ieškovė turi faktines galimybes apdoroti žaliąsias atliekas. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad šalių sudaryta 2018 m. spalio 18 d. žaliųjų atliekų perdirbimo sutartimi ir 2019 m. rugpjūčio 9 d. susitarimu Nr. 1 atsakovė įsipareigojo perduoti ieškovei biologiškai suyrančias atliekas (kodas 20 02 01), t. y. biologiškai skaidžias atliekas (kodas 20 02 01), įskaitant žaliąsias atliekas, biologiniam apdorojimui. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, TIPK leidimo nuostatų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad minėtu leidimu ieškovei suteikta teisė apdoroti ne tik mišrias komunalines atliekas, tačiau ir biologiškai skaidžias atliekas (kodas 20 02 01).

22. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir neįvertino šalių elgesio po Sutarties sudarymo, kadangi ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad Sutarties vykdymo metu į sąvartyną būtų vežamos atskirai surinktos, t. y. į mišrių komunalinių atliekų srautą nepatenkančios biologiškai skaidžios atliekos, kad atsakovė šias atliekas priėmė ir vežėjus nukreipė į MBA teritoriją, ir, kad būtų sumokėjusi ieškovei už šių atliekų apdorojimą. 2018 m. spalio 18 d. žaliųjų atliekų perdirbimo sutartis ir 2019 m. rugpjūčio 9 d. susitarimas Nr. 7 patvirtina, kad biologiškai skaidžias atliekas atsakovė pristatydavo (perduodavo), o ieškovė tvarkydavo (apdorodavo) pagal atskirus susitarimus.

23. Vertindamas apeliantės nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, pažymi, jog teismo posėdžio metu atsakovės vadovas V. D. paaiškino, kad Plungės rajone veikiančioms savivaldybėms įkūrus žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles, šių atliekų apdorojimo kaštai sumažėjo, kadangi jų nebereikia atrinkti iš bendro komunalinių atliekų srauto. Dėl šios priežasties atsakovei pigiau šias atliekas tvarkyti pačiai, t. y. kompostuoti, o ne perduoti apdoroti ieškovei. Taigi, atsakovės atstovas iš esmės patvirtino, kad iki šalių ginčo ir atitinkamai 2018 m. spalio 18 d. sutarties bei 2019 m. rugpjūčio 9 d. susitarimo sudarymo atsakovė perduodavo ieškovei biologiškai skaidžias atliekas, įskaitant žaliąsias atliekas, ir tik vėliau pradėjo jas apdoroti pati. Antra, ieškovės pateiktų ataskaitų už 2017 m., 2018 m. ir 2019 m. duomenimis, minėtu laikotarpiu ieškovė gavo ir apdorojo ne tik mišrias komunalines atliekas (kodas 20 03 01), tačiau ir biologiškai skaidžias atliekas (kodas 20 02 21).

24. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. spalio 18 d. sutartis ir 2019 m. rugpjūčio 9 d. susitarimas buvo sudaryti siekiant susitarti dėl mažesnės biologiškai skaidžių atliekų apdorojimo kainos, t. y. nustatyti, kad biologiškai skaidžių atliekų apdorojimo kaina yra mažesnė už mišrių komunalinių atliekų apdorojimo kainą, todėl jų sudarymas nepatvirtina, kad biologiškai skaidžias atliekas atsakovė perduodavo ieškovei tik 2018 m. spalio 18 d. sutarties ir 2019 m. rugpjūčio 9 d. susitarimo, o ne Sutarties pagrindu. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. spalio 18 d. tarp šalių sudaryta Žaliųjų atliekų perdirbimo sutartis Nr. TRATC-181018-1, ja atsakovė įsipareigojo perduoti ieškovei biologiškai suyrančias atliekas (po pirminio rūšiavimo ir tinkamas komposto gamybai) (kodas 20 02 01) iš Plungės žaliųjų atliekų apdorojimo aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini), biologiniam apdorojimui (Sutarties 1.1, 2.1 punktai). Pagal 2018 m. spalio 18 d. Sutarties 5.1 punktą Sutartis galiojo 6 mėn. ar tol, kol paslaugų suma pasiekia 9 000 Eur su PVM. 2019 m. rugpjūčio 9 d. tarp šalių susidarytas Susitarimas Nr. 7 dėl Sutarties pakeitimo ir papildymo, juo šalys papildė Sutartį 3.6 punktu, kuriame numatyta, jog ieškovė įsipareigojo teikti atskirai į MBA įrenginius pristatytų surinktų bioskaidžių atliekų sutvarkymo paslaugą vienerius metus, skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. Pagal Susitarimo 6 punktą, šalys papildė Sutartį 10.14 punktu, kuriuo susitarė, kad atskirai į MBA įrenginius pristatytų surinktų bioskaidžių atliekų 1 t sutvarkymo mokestis yra 15 Eur be PVM. Susitarimo 10 punkte nustatyta, kad Susitarimas ir juo nustatyti Sutarties pakeitimai ir papildymai galioja vienerius metus nuo Susitarimo įsigaliojimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju siekiant nustatyti šalių tikruosius ketinimus, svarbu atsižvelgti į 2019 m. rugpjūčio 9 d. Susitarimo preambulę.

25. Susitarimo preambulės A punkte nurodyta, kad atsakovė įgyvendino ES lėšomis finansuotą projektą „Telšių regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“ Nr. VP3-3.2-AM-01-V-02-009 (toliau – Projektas), kurio tikslas buvo pastatyti mišrių komunalinių atliekų MBA įrenginius, mažinančius biologiškai skaidžių ir neapdorotų atliekų šalinimą (duomenys neskelbtini) regioniniame nepavojingų atliekų sąvartyne. Projekto įgyvendinimo rėmuose atsakovė sudarė Sutartį su ieškove, pagal kurią į MBA įrenginius apdorojimui yra pristatomos visos komunalinės atliekos, surinktos Telšių, Mažeikių, Plungės rajonų ir Rietavo savivaldybėse. Sutarties 9.2 punkte numatyta atsakovės pareiga priimti visas į sąvartyną atvežamas komunalines atliekas, kurias pagal Sutartyje nurodytą apibrėžimą sudaro visos Taisyklėmis komunalinių atliekų sąrašui priskiriamos atliekos, įskaitant žaliąsias atliekas (toliau – bioskaidžios atliekos) ir jas vežančius vežėjus nukreipti į MBA teritoriją. Po Sutarties pasirašymo Telšių regiono savivaldybėse buvo įdiegtos atskiros bioskaidžių atliekų surinkimo sistemos ir jose surinktos bioskaidžios atliekos nebepatenka į bendrą komunalinių atliekų srautą ir ieškovei jų nereikia papildomai mechaniškai apdoroti MBA įrenginiuose, todėl galutinis jų sutvarkymas MBA įrenginiuose kainuoja pigiau. Ieškovė pateikė atsakovei pasiūlymą, pagal kurį į bendrą komunalinių atliekų srautą nepatekusių surinktų bioskaidžių atliekų toną gali perdirbti už 15 Eur be PVM. Sutarties 21.2 punkte numatyta galimybė keisti Sutartį, jeigu tokiu atveju nebus pažeisti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme nustatyti viešųjų pirkimų principai (Susitarimo preambulės B-F punktai).

26. Taigi, 2019 m. rugpjūčio 9 d. Susitarimu šalys patvirtino, kad pagal Sutartį atsakovė yra įsipareigojusi perduoti ieškovei apdoroti visas į sąvartyną atvežamas komunalines atliekas, įskaitant žaliąsias atliekas, ir atitinkamai jas vežančius vežėjus nukreipti į ieškovės MBA teritoriją. Preambulėje nurodytos aplinkybės taip pat patvirtina ieškovės teiginius, kad minėtas Susitarimas buvo sudarytas siekiant sumažinti biologiškai skaidžių atliekų, įskaitant žaliąsias atliekas, nepatenkančių į bendrą komunalinių atliekų srautą, t. y. surinktų atskirų biologiškai skaidžių atliekų surinkimo sistemų pagalba, apdorojimo kainą, t. y. nustatyti mažesnę šių atliekų apdorojimo kainą nei Sutartyje numatyta visų komunalinių atliekų apdorojimo kaina, kadangi Telšių regiono savivaldybėse įdiegus atskiras biologiškai skaidžių atliekų surinkimo sistemas, pastarųjų apdorojimo kaštai sumažėjo.

27. Apeliantės teigimu, atskirai surinktų biologiškai skaidžių atliekų, įskaitant žaliąsias atliekas, perdavimas ieškovei, prieštarauja Plungės rajono savivaldybių tarybų sprendimams dėl komunalinių atliekų tvarkymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad Mažeikių rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 24 punkte nustatyta, kad kompostuoti tinkančios žaliosios atliekos, iš Mažeikių rajono gyventojų, nemokamai priimamos aikštelėje Algirdo g. 40C, Mažeikiai. Pradėjus eksploatuoti žalienų kompostavimo aikštelę Dargių sąvartyne, žaliosios atliekos bus priimamos joje. Tie komunalinių atliekų turėtojai kurių veikloje susidaro žaliosios atliekos, privalo šias atliekas atskirai kaupti ir pristatyti į aikštelę, esančią Algirdo g. 40C, Mažeikiuose, išskyrus atvejus, numatytus šių taisyklių 44 punkte, įrengus žalienų kompostavimo aikštelę Dargių sąvartyno teritorijoje – šalinti ten. Plungės rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių 45 ir 48 punktuose, Telšių rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių 45 ir 50 punktuose numatyta, kad biologiškai skaidžios atliekos kompostuojamos individualiuose kompostavimo įrenginiuose, specialiuose konteineriuose, vežamos į šių atliekų aikšteles (adresu (duomenys neskelbtini), kuriose atliekos priimamos ir tvarkomos, atsižvelgus į TRATC direktoriaus įsakymu nustatytą tvarką) arba perduodamos atliekų vežėjui, kuris surinktas biologiškai skaidžias atliekas veža į šių atliekų apdorojimo įrenginius; atliekų turėtojai (fiziniai asmenys) atskirtas biologiškai skaidžias (žaliąsias) atliekas nemokamai gali pristatyti į žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę. Rietavo savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių 44 ir 46 punktuose numatyta, kad biologiškai skaidžios atliekos kompostuojamos individualiuose kompostavimo įrenginiuose, specialiuose konteineriuose, vežamos į šių atliekų aikšteles (Kalakutiškės k., Rietavo sav., kurioje atliekos priimamos ir tvarkomos, atsižvelgus į TRATC direktoriaus įsakymu nustatytą tvarką); atliekų turėtojai (fiziniai asmenys) atskirtas biologiškai skaidžias (žaliąsias) atliekas nemokamai gali pristatyti į žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę. Taigi, minėtos atliekų tvarkymo taisyklės numato biologiškai skaidžių (žaliųjų) atliekų surinkimą (rūšiavimą) šių atliekų aikštelėse, tačiau tai nėra paskutinis jų apdorojimo etapas.

28. Atsakovei išduoto Taršos leidimo Nr. Pl-92/TL-Š.6-27/2020 (toliau – Taršos leidimas) 3 priedo „Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas“ 2.2 punkte aprašyti žaliųjų atliekų kompostavimo technologiniai sprendiniai, t. y. minėtų atliekų tvarkymo principai (komposto sudėtis, kompostavimo būdas, trukmė ir kt.). Pažymėtina, kad iš pateikto aprašymo matyti, jog subrandintas kompostas, atitinkantis įstatymuose nustatytus reikalavimus, atiduodamas gyventojams, įmonėms ir seniūnijoms, o neatitinkantis įstatymuose nustatytų reikalavimų – naudojamas sąvartynų perdengimams. Taigi, vien ta aplinkybė, jog pagal nutarties 27 punkte nurodytas atliekų tvarkymo taisykles biologiškai skaidžios (žaliosios) atliekos surenkamos ginčo sąvartyne esančioje žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), nereiškia, kad tolimesniam apdorojimui jos negali būti perduodamos ieškovei.

29. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Sutarties 2.2.1 ir 2.2.2 punktuose įtvirtintas Sutarties vykdymo tikslas – kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. kaupo teritorijoje šalinamos biologiškai skaidžios komunalinės atliekos sudarytų ne daugiau kaip 35 proc. nuo 2000 m. Telšių regione susidariusio biologiškai skaidžių komunalinių atliekų kiekio ir kad būtų užtikrinamas ne mažiau kaip 50 proc. komunalinių atliekų tvarkymo regiono ar regionų grupės teritorijoje susidarančių komunalinių biologiškai skaidžių perdirbimas ir (ar) kitoks naudojimas. Taigi, Sutartyje įtvirtinta ieškovės pareiga perdirbti ar kitaip panaudoti biologiškai skaidžias atliekas, įskaitant žaliąsias atliekas.

30. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovė, steigdama žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini), ir priimdama sprendimą pati apdoroti biologiškai skaidžias (žaliąsias) atliekas, turėjo ir galėjo žinoti, kad Sutartimi yra įsipareigojusi į Telšių regioninį sąvartyną, esantį žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), atvežamas biologiškai skaidžias atliekas, įskaitant žaliąsias atliekas, nukreipti į ieškovės valdomą sąvartyno teritoriją. Taigi, siekdama pati apdoroti minėtas atliekas, atsakovė, visų pirma, turėjo pakeisti tarp šalių galiojančią Sutartį, tačiau šių veiksmų neatliko.

31. Esant išdėstytoms aplinkybės, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Sutartimi atsakovė įsipareigojo į Telšių regioninį sąvartyną, esantį žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), atvežamas biologiškai skaidžias atliekas (kodas 20 02 01), įskaitant žaliąsias atliekas, ir jas vežančius vežėjus nukreipti į ieškovės valdomą sąvartyno teritoriją ir šias atliekas perduoti ieškovei apdoroti.

Dėl 0-20 mm dydžio frakcijos

32. Apeliantė prašo pašalinti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies išvadą, jog ieškovė gali biologiniam apdorojimui perduoti 0–80 mm dydžio frakciją, o 0–20 mm dydžio frakciją turi teisę atskirti jau pasibaigus biologinio apdorojimo procesui ir nustatyti, kad ieškovė privalo biologiniam apdorojimui perduoti 20–80 mm dydžio atliekų frakciją ir kad šią savo sutartinę pareigą pažeidžia. Nurodo, kad pagal Viešojo pirkimo dokumentų II skyriaus 5 skirsnio dalį „0–80 mm atliekų frakcijos rūšiavimas“, technologinio proceso aprašymo dalį „MKA mechaninis rūšiavimas“ ieškovė įsipareigojo 0–20 mm dydžio frakciją (inertines atliekas) atskirti iki biologinio apdorojimo, o biologiniam apdorojimui perduoti tik 20–80 mm dydžio frakciją. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais sutinka iš dalies.

33. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai negali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo neturėtų teisės į apeliaciją dėl teismo sprendime nustatytų faktų ir teisinių santykių, negalint pradėti kitos bylos dėl tų pačių faktų ir teisinių santykių, tai reikštų nepagrįstą teisės į teisminę gynybą ribojimą, neatitiktų reikalavimo užtikrinti teisę į apeliaciją. Tokia teisės taikymo taisyklė formuojama ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-968/2003). Apeliacine tvarka yra patikrinama ir faktinė, ir teisinė neįsiteisėjusio teismo sprendimo pusės. Teismo sprendimo motyvais yra konstatuojami tam tikri reikšmingi faktai ir teisiniai santykiai, kurie turi ar gali turėti įtaką ne tik ginčo šalių, bet ir kitų asmenų teisių ir pareigų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui. Tai reiškia, kad teisinę reikšmę turi ne tik teismo sprendimo rezoliucinė dalis, bet ir nustatymas konkrečių faktų ir teisinių santykių, kurie vertintini kaip prejudiciniai, turintys res judicata (teismo galutinai išspręsto klausimo) galią. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, gali panaikinti visą procesinį sprendimą ar jo dalį ir priimti naują sprendimą arba jį pakeisti. Taigi, gali būti skundžiamas tiek visas procesinis sprendimas, tiek jo motyvuojamoji dalis (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-798/2018).

34. Sutarties 1 punkte nustatyta, jog inertinės atliekos – 0–20 mm dydžio medžiagų dalelės, kuriose nevyksta pastebimi cheminiai, fizikiniai ar biologiniai pokyčiai, kurios netirpsta, nedega ar kitaip nereaguoja fizikiniu ar cheminiu požiūriu, nebiodegraduoja bei nesukelia kitoms medžiagoms, su kuriomis liečiasi, neigiamo poveikio, galinčio sąlygoti aplinkos taršą ar pakenkti žmonių sveikatai ir šiose medžiagose esantis teršalų kiekis, bendras medžiagų išplovimas bei išplauto filtrato ekotoksiškumas neturi kelti pavojaus paviršinio ir (arba) požeminio vandens kokybei. Bioskaidžios atliekos – bet kokios atliekos, kurios gali skaidytis ar būti suskaidytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu, įskaitant, bet nepasiribojant maisto ir virtuvės atliekos, žaliosios atliekos (šakos, lapai, žolė, sodo (daržo) atliekos), popieriaus ir kartono, medienos, natūralių audinių atliekos, taip pat nuotakų dumblas, biologiškai skaidžios gamybos atliekos. Iš esmės analogiškos nuostatos nustatytos Taisyklėse, kurių 5.2 punkte numatyta, jog biologiškai skaidžios atliekos – bet kokios atliekos, kurios gali skaidytis ar būti suskaidytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu, pavyzdžiui, maisto ir virtuvės atliekos, žaliosios atliekos, popieriaus ir kartono, medienos, natūralių audinių atliekos, taip pat nuotekų dumblas, biologiškai skaidžios gamybos atliekos.

35. Nagrinėjamu atveju Sutartis sudaryta viešojo pirkimo būdu. Telšių regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos statybos darbų, įrangos tiekimo, projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros bei atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio–biologinio apdorojimo paslaugų pirkimo (toliau – Pirkimo) dokumentų II skyriaus 5 skirsnyje nurodyta, kad pirminiam atliekų rūšiavimui numatoma naudoti dviejų frakcijų būgninį sijotuvą. Sijotuvo pagalba atliekos padalijamos į dvi pagrindines atliekų frakcijas: 1) 0–80 mm frakciją; 2) didesnę negu 80 mm frakciją. Iš 0–80 mm viso frakcijos srauto pašalinami juodieji metalai ir inertinė frakcija. Po metalų atskyrimo 0–80 mm frakcija arba tiekiama tiesiai į bioskaidžių atliekų konteinerį (tokiu atveju reikalaujama statyti ne mažesnio kaip 33.750 t/m našumo sausos fermentacijos su biodujų gamyba ir kompostavimo įrenginius) arba į inertinės medžiagos atskyrimo įrenginį, žvaigždinį separatorių, kuriame 0–80 mm frakcija padalijama į inertinę ir biologiškai skaidžią atliekų frakcijas. Tokiu atveju biologiškai skaidžias atliekas sudarys 20–80 mm dalelių dydžio atliekų frakcija, o inertines atliekas – 0–20 mm frakcija. Žvaigždinio separatoriaus pagalba atskiriama 0–20 mm dydžio inertinė atliekų frakcija.

36. Taigi, Pirkimo dalyviai, priklausomai nuo statomų įrenginių, galėjo pasirinkti arba 0–80 mm frakciją tiekti tiesiai į bioskaidžių atliekų arbą į inertinės medžiagos atskyrimo įrenginį, žvaigždinį separatorių, kuriame 0–80 mm frakcija padalijama į inertinę (0–20 mm) ir biologiškai skaidžią (20–80 mm) atliekų frakcijas.

37. Pagal Sutarties 4.2.2 punktą ieškovė įsipareigojo į MBA teritoriją priimtas komunalines atliekas apdoroti mechaniniu būdu, taip iš viso komunalinių atliekų srauto atskiriant Sutarties Priede Nr. 4 nurodytas medžiagas ir žaliavas. Komunalinių atliekų mechaninio apdorojimo metu gautų medžiagų dalis bus šalinama kaupo teritorijoje, o kita dalis bus perduodama biologiniam apdorojimui. Komunalinių atliekų mechaninio apdorojimo schema ir aprašymas, kuriuo vadovaujantis ieškovė įsipareigoja mechaniniu būdu apdoroti komunalines atliekas, yra pateikiama Sutarties Priede Nr. 4. Sutarties 4.2.3 punkte nustatyta, kad ieškovė įsipareigoja komunalinių atliekų mechaninio apdorojimo metu atskirtas 20–80 mm dydžio frakcijas perduoti biologiniam apdorojimui. Komunalinių atliekų biologinio apdorojimo schema ir aprašymas, kuriuo vadovaujantis ieškovė įsipareigoja biologiniu būdu apdoroti komunalines atliekas, yra pateikiama šios Sutarties Priede Nr. 4. Ieškovė įsipareigoja komunalines atliekas, kurios po viso komunalinių atliekų srauto mechaninio ir biologinio apdorojimo yra netinkamos perdirbti ar realizuoti, šalinti į kaupo teritoriją Sutartyje nustatyta tvarka. Atliekų tvarkymo metu paruoštas netinkamas perdirbti, tačiau energetinę vertę turinčias atliekas draudžiama šalinti sąvartyne. Po komunalinių atliekų mechaninio ir biologinio apdorojimo likusios neišrūšiuojamos komunalinės atliekos šalinamos kaupo teritorijoje (Sutarties 4.4 punktas). Sutarties 10.3 punktu šalys susitarė, kad inertines medžiagas ir techninį kompostą, jei šių medžiagų šalinimo Lietuvos Respublikos teisės aktai nereglamentuoja kitaip, išskirtas iš komunalinių atliekų, ieškovė turi teisę perduoti atsakovei netaikant šalinimo mokesčio ir netrukdomai išgabenti iš MBA teritorijos, ir (ar) realizuoti tretiesiems asmenims.

38. Pagal Sutarties Priede Nr. 4 pateiktą komunalinių atliekų perdirbimo proceso technologinę schemą, ieškovė mechaniniu būdu, t. y. naudodama antrinį srauto separatorių, turi atskirti dvi frakcijas, t. y. biologiškai skaidžią frakciją ir inertinę frakciją. Pažymėtina, kad Sutarties Priede Nr. 1 nurodyta, kad antrinis srauto separatorius – žvaigždinis separatorius, dalijantis srautus į 0–20 mm inertinę ir 20–80 mm bioskaidžia masę. Vadovaujantis Sutarties Priede Nr. 4 pateikta komunalinių atliekų perdirbimo proceso technologine schema, po minėtų frakcijų išskyrimo, biologiškai skaidi frakcija perduodama biologiniam apdorojimui.

39. Ieškovei išduoto TIPK leidimo 2 punkte „Ūkinės veiklos aprašymas“ numatyta, jog ieškovės UAB „Veistas“ įrengtame mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo įrenginyje iš bendro mišraus komunalinių atliekų srauto, be kitų frakcijų, bus atskiriamos biologiškai skaidi atliekų frakcija (toliau bus apdorojama biologinio apdorojimo su energijos gamyba įrenginyje) ir inertinė frakcija (bus šalinama sąvartyne arba perduodama į atliekų deginimo įrenginius).

40. Ieškovės technologinio proceso aprašyme nurodyta, kad sietinis būgnas sukdamasis visiškai horizontalioje padėtyje pro sieto skyles nubarsto 0–80 mm bioskaidžias ir inertines frakcijas. Atliekų srautas, kurio frakcija didesnė kaip 80 mm, išleidžiamas per būgno galą. Iškritusi pro sietą 0–80 mm frakcija konvejeriu keliauja pro (Fe) magnetą, kuris iš viso srauto išrenka juoduosius metalus. Iš magneto metalai surenkami į konteinerį. Likęs 0–80 mm frakcijos srautas konvejeriu nukreipiamas į žvaigždinį separatorių, kuriame atskiriama inertinė frakcija nuo bioskaidžios. Inertinės medžiagos (0–20 mm smėlis, žvyras) nukrenta po žvaigždiniu separatoriumi, o bioskaidžios atliekos (20–80 mm virtuvinės, žaliosios) nukrenta už žvaigždinio separatoriaus. Atskirta inertinė frakcija gali būti naudojama sąvartyne perdengimams. Iš atskirų organinių atliekų fermentaciniame procese gaminamos dujos ir stabilizuotas techninis kompostas.

41. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad Sutartimi ieškovė įsipareigojo mechaniniu būdu, t. y. iki atliekų biologinio apdorojimo, žvaigždiniu separatoriumi atskirti inertines medžiagas (0–20 mm frakciją) ir bioskaidžias atliekas (20–80 mm frakcija). Vis dėlto, šiuo atveju svarbu pažymėti, kad, vadovaujantis Sutartimi, inertinės atliekos turi atitikti du požymius: 1) 0–20 mm dydžio frakcija; 2) frakcijoje negali vykti pastebimų cheminių, fizikinių ar biologinių pokyčių, joje esančios dalelės netirpsta, nedega ar kitaip nereaguoja fizikiniu ar cheminiu požiūriu, nebiodegraduoja bei nesukelia kitoms medžiagoms, su kuriomis liečiasi, neigiamo poveikio, galinčio sąlygoti aplinkos taršą ar pakenkti žmonių sveikatai ir šiose medžiagose esantis teršalų kiekis, bendras medžiagų išplovimas bei išplauto filtrato ekotoksiškumas neturi kelti pavojaus paviršinio ir (arba) požeminio vandens kokybei.

42. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas D. M. paaiškino, kad atliekų rūšiavimo procese ieškovė atskiria 0–20 mm dydžio frakciją ir 20–80 mm dydžio frakciją, tačiau į fermentavimo tunelius sudedamos abi frakcijos, t. y. 20–80 mm dydžio frakcija dedame dugne, o 0–20 mm dydžio frakcija – ant viršaus, ir iš tunelio ištraukiama viena frakcija (0–80 mm), kuri perduodama atsakovei. Ieškovės atstovas pažymėjo, kad 0–20 mm frakcijoje vyksta cheminiai, fizikiniai ar biologiniai procesai, todėl ji nėra inertinė, tačiau biologiškai apdorojus šią frakciją, ji tampa inertinė. Taigi, ieškovės atstovas neginčijo, kad ieškovei yra perduodama viena 0–80 mm dydžio frakcija, o ne dvi 0–20 mm ir 20–80 mm dydžio frakcijos, tačiau teigė, jog tai atliekama dėl to, kad mechaniniu būdu atskirta 0–20 mm dydžio frakcija nėra inertinė, todėl turi būti apdorojama biologiniu būdu, kaip ir 20–80 mm dydžio frakcija.

43. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009, 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010, 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010, 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011, 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012, 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-611/2016.).

44. Byloje pateikto 2018 m. rugsėjo 27 d. tyrimų protokolo Nr. K934 duomenimis, ieškovės tyrimui pateiktose inertinėse atliekose bendra organinė anglis (BOA) sudarė nuo 598 mg/l iki 1 548 mg/l. Iki 2021 m. sausio 1 d. galiojančiame Reikalavimų 12 punkte nustatyta, kad medžiaga, turinti daug lengvai (su)yrančių organinių junginių, palaikančių aukštą mikroorganizmų aktyvumą, laikoma nestabilia. Po mišrių komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo gautas ir Reikalavimų 16 punkte nustatytais tikslais naudojamas stabilatas turi atitikti šiuos stabilumo (biologinio skaidumo) parametrus: 1) statinis kvėpavimo indeksas – mėginio kvėpavimo aktyvumas (deguonies suvartojimas) 4 parų laikotarpiu (AT4) < 10 mg O₂/g (s. m.); 2) dinaminis kvėpavimo indeksas < 1000 mg O2/kg VS/val.; 3) GB₂₁ (dujų susidarymo testas) < 20 litrų/g (s. m.); 4) bendrosios organinės anglies BOAeliuate < 500 mg/litre. Iš esmės analogiškos nuostatos numatytos ir nuo 2021 m. sausio 1 d. galiojančių Reikalavimų 5 ir 6 punktuose, pagal kuriuos medžiaga, turinti daug lengvai (su)yrančių organinių junginių, palaikančių aukštą mikroorganizmų aktyvumą, laikoma nestabilia. Po mišrių komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo gautas ir Reikalavimų 10 punkte nustatytais tikslais naudojamas techninis kompostas turi atitikti bent vieną iš šių stabilumo parametrų: 1) statinis kvėpavimo indeksas – mėginio kvėpavimo aktyvumas (deguonies suvartojimas) 4 parų laikotarpiu (AT4) < 10 mg O₂/g (sausos masės); 2) dinaminis kvėpavimo indeksas < 1000 mg O2/kg sausos masės/val.; 3) GB₂₁ (dujų susidarymo testas) < 20 litrų/g (sausos masės); 4) bendrosios organinės anglies BOAeliuate < 500 mg/litre. Kaip matyti iš 2018 m. rugsėjo 27 d. tyrimo protokolo Nr. K934, ieškovės pateiktos inertinės atliekos (0–20 mm frakcija) neatitiko Reikalavimuose nustatytų stabilumo parametrų, t. y. nėra laikytinos inertine frakcija.

45. Byloje pateiktų 2020 m. sausio 16 d. tyrimų protokolo Nr. K39, 2020 m. kovo 27 d. tyrimų protokolo Nr. K340, 2020 m. balandžio 16 d. tyrimų protokolo Nr. K414, 2020 m. rugsėjo 23 d. tyrimų protokolo Nr. K903, 2020 m. gruodžio 22 d. tyrimų protokolo Nr. K1190 duomenimis, ieškovės tyrimui pateiktose atliekose po biologinio apdorojimo bendra organinė anglis (BOA) neviršijo Reikalavimuose nustatytų stabilumo parametrų. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė pateikė 2021 m. birželio 18 d. tyrimų protokolą Nr. K567, iš kurio matyti, kad po biologinio apdorojimo ieškovė pateikia atsakovei dvi 0–20 mm ir 20–80 mm dydžio frakcijas, atitinkančias Reikalavimų 5 ir 6 punktuose nustatytus reikalavimus. Taigi, ieškovė pateikė duomenis, patvirtinančius, jog po biologinio apdorojimo ginčo frakcijos atitinka inertinei frakcijai keliamus reikalavimus.

46. Sutarties 8.1 punkte nustatyta, kad ieškovė įsipareigoja teikti paslaugas atsakovei pagal Sutartį už paslaugų kainą, savo rizika bei sąskaita, rūpestingai bei efektyviai, įskaitant, bet neapsiribojant, paslaugų teikimą pagal paslaugų teikimui taikomą „gerąją praktiką“ bei geriausius visuotinai pripažįstamus profesinius, techninius standartus, panaudodamas visus reikiamus įgūdžius ir žinias. Taigi, Sutartimi šalys taip pat susitarė, jog paslaugos atsakovei bus teikiamos taikant „gerąją praktiką“, geriausius visuotinai pripažįstamus profesinius, techninius standartus, ieškovė panaudos visus reikiamus įgūdžius ir žinias. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios nuostatos taikytinos tais atvejais, kai vykdant atliekų apdorojimą, įvyksta Sutartyje nenumatytos aplinkybės. Šiuo atveju susiklostė situacija, kai ieškovei mechaniniu būdu, t. y. žvaigždiniu separatoriumi, atskyrus 0–20 mm dydžio frakciją pastaroji neatitinka inertinei frakcijai keliamų reikalavimų, todėl pagal Sutarties 4.4 punktą negali būti šalinama sąvartyno teritorijoje. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovė, kaip paslaugų teikėja, turi vadovautis Sutarties 8.1 punktu ir imtis reikiamų priemonių apdoroti 0–20 mm dydžio frakciją tokiu būdu, kad ji būtų laikoma inertine frakcija.

47. Atsižvelgusi į aukščiau nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pagrindas patikslinti pirmosios instancijos sprendimo motyvuojamąją dalį, nustatant, kad tuo atveju, jeigu ieškovei mechaniniu būdu, t. y. žvaigždiniu separatoriumi, atskyrus 0–20 mm frakciją pastaroji neatitinka inertinei frakcijai keliamų reikalavimų, t. y. joje esančiose dalelėse vyksta pastebimi cheminiai, fizikiniai ar biologiniai pokyčiai, jos tirpsta, dega ar kitaip reaguoja fizikiniu ar cheminiu požiūriu, biodegraduoja bei sukelia kitoms medžiagoms, su kuriomis liečiasi, neigiamą poveikį, galintį sąlygoti aplinkos taršą ar pakenkti žmonių sveikatai ir šiose medžiagose esantis teršalų kiekis, bendras medžiagų išplovimas bei išplauto filtrato ekotoksiškumas kelia pavojų paviršinio ir (arba) požeminio vandens kokybei, ieškovė, vadovaudamasi Sutarties 8.1 punktu, turi imtis veiksmų užtikrinti, kad ši frakcija atitiks jai keliamus reikalavimus, įskaitant šios frakcijos biologinį apdorojimą kartu su 20–80 mm dydžio frakcija. Tačiau, kaip teisingai nustatė, pirmosios instancijos teismas, perduodama stabilatą atsakovei, ieškovė turi iš naujo išskirti 20–80 mm dydžio frakciją. Atitinkamai tuo atveju, jei ieškovei mechaniniu būdu, t. y. žvaigždiniu separatoriumi, atskyrus 0–20 mm frakciją pastaroji atitinka inertinei frakcijai keliamų reikalavimus, ši frakcija biologiniu būdu neapdorojama.

Dėl struktūrinės medžiagos

48. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė nevykdo savo pareigos pagal Sutartį perduoti ieškovei biologiškai skaidžių atliekų, o būtent šios pareigos vykdymas yra neatsiejamas nuo stabilato gamybos proceso, todėl prašo šią išvadą pašalinti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies. Nurodo, kad struktūrinė medžiaga yra medžiaga, naudojama konkrečiam tikslui (paskirčiai), t. y. poringumui užtikrinti, todėl ji negali būti sutapatinta su atliekomis, įskaitant biologiškai skaidžias atliekas.

49. Pagal Sutarties Priede Nr. 4 pateiktą komunalinių atliekų perdirbimo proceso technologinę schemą, biologiškai skaidi frakcija perduodama biologiniam apdorojimui, t. y. biologiškai skaidi frakcija sumaišoma su struktūrine medžiaga, vyksta sausas apdorojimas ir intensyvus kompostavimas, komposto brandinimas, vėliau – struktūrinės medžiagos atskyrimas. Ieškovei išduoto TIPK leidimo 2 punkte „Ūkinės veiklos aprašymas“ numatyta, jog atskirtos nuo mišrių komunalinių atliekų ir sukauptos aruode biologiškai skaidžios atliekos gabenamos į organinių atliekų laikymo pastatą, įrengtą šalia fermentavimo tunelių. Mechaninio rūšiavimo pastate sukauptos aruoduose organinės atliekos (BSA) kraunamos į mobilų maišytuvą–pakrovėją (priekabą), kuriame sumaišomos su struktūrine medžiaga (pvz. smulkintomis medžių šakomis), siekiant reikiamo poringumo. Ieškovės Technologinio proceso aprašyme nurodyta, kad atskirtos nuo mišrių komunalinių atliekų ir sukauptos konteineryje bioskaidžios atliekos gabenamos į organinių atliekų laikymo pastatą, įrengtą šalia rūšiavimo pastato. Tiesiogiai iš mechaninio rūšiavimo pastato arba iš organinių atliekų pastato organinės atliekos krautuvu kraunamos į mobilų iškrovimo smulkinimo–maišymo įrenginį (priekabą), kuriame sumaišomas su struktūrine medžiaga (pagrinde smulkintomis medžių šakomis), siekiant reikiamo poringumo. Iš galutinai stabilizuoto komposto (stabilato) mobilaus būgninio sieto pagalba yra atseparuojama struktūrinė medžiaga, kuri pakartotinai naudojama poringumui padidinti perdirbant naujas bioskaidžias atliekas.

50. Įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su apeliantės nurodyta aplinkybe, kad pagal šalių sudarytą sutartį ir jos priedus stabilato gamyboje numatytas struktūrinės medžiagos naudojimas. Vis dėlto, tiek ieškovei išduotame TIPK leidime, tiek jos Technologinio proceso aprašyme nustatyta, kad struktūrinė medžiaga naudojama poringumui didinti, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, ar ieškovė gamindama stabilatą įdėjo struktūrinę medžiagą, aktuali tuo atveju, jei nustatoma, kad pastarasis yra netinkamo poringumo. Nagrinėjamu atveju apeliantė nenurodė aplinkybių ir neteikė duomenų, susijusių su reikalavimais, keliamais būtent stabilato poringumui.

51. Vertindamas kitas apeliantės nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors apeliantės teigimu, struktūrinė medžiaga negali būti atliekos, įskaitant biologiškai skaidžias atliekas, tačiau ji nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių duomenų. Visų pirma, tiek ieškovei išduotame TIPK leidime, tiek jos Technologinio proceso aprašyme nustatyta, kad struktūrinė medžiaga yra laikytinos smulkintos medžių šakos. Teisėjų kolegija pažymi, kad pastarosios priskirtinos žaliosioms atliekoms. Nei Sutartyje, nei ieškovei išduotame TIPK leidime, nei Technologinio proceso aprašyme nenustatyta, kad žaliosios atliekos nėra laikytinos struktūrine medžiaga ir, kad pastaroji įsigyjama kaip prekė (medžiaga) iš trečiųjų asmenų. Atkreiptinas dėmesys, kad smulkintos medžių šakos, kaip žaliosios atliekos, yra laikytinos komunalinėmis atliekomis ir ieškovė jas, kartu su kitomis atliekomis, apdoroja kaip bioskaidžias atliekas. Taigi, nėra aišku, kodėl, anot atsakovės, ieškovė, kuri įpareigota apdoroti smulkintas medžių šakas, pastarųjų, gautų kartu su atliekomis, kaip struktūrinės medžiagos naudoti negali, tačiau įsigijusi jas kaip prekę, gali naudoti kaip struktūrinę medžiagą. Be to, Aplinkos apsaugos agentūra 2021 m. gegužės 10 d. rašte nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. D1-57 patvirtintuose biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo, anaerobinio apdorojimo aplinkosauginiuose reikalavimuose nenumatytas miškininkystės procese iš smulkintos medienos pagamintos biokuro medžiagos panaudojimas (kaip struktūrinės medžiagos) biologinio apdorojimo procese.

52. Antra, bylos duomenimis nustatyta, kad šalių ginčas dėl ieškovės pagaminto stabilato kokybės, įskaitant tai, ar ieškovė stabilato gamyboje naudoja struktūrinę medžiagą, iš esmės kilo tuomet, kai atsakovė nusprendė pati apdoroti į sąvartyną pristatomas biologiškai skaidžias atliekas, įskaitant žaliąsias atliekas, išskirtas iš bendro komunalinių atliekų srauto, ir šių atliekų nebeteikia ieškovei. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad iki šalių ginčo, ieškovė stabilato gamyboje kaip struktūrinę medžiagą naudojo iš trečiųjų asmenų įsigijamą struktūrinę medžiagą (ne atliekas), o ne jai pristatomas bioskaidžias atliekas, įskaitant žaliąsias atliekas. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog labiau tikėtina, kad ieškovės galimybė naudoti struktūrinę medžiagą stabilato gamyboje yra susijusi su atsakovės pareiga perduoti ieškovei bioskaidžias atliekas, įskaitant žaliąsias atliekas.

53. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovei nevykdant savo pareigos perduoti ieškovei į sąvartyną atvežamų biologiškai skaidžių atliekų, įskaitant žaliąsias atliekas, ieškovė negali reikalauti iš ieškovės stabilato gamyboje biologiškai skaidžių atliekų sumaišyti su struktūrine medžiaga ir atitinkamai vėliau ją atskirti.

Dėl neorganinių priemaišų

54. Apeliantė prašo pašalinti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies išvadą, jog bet kokie kiti atsakovės reikalavimai, kurie nėra nurodyti Reikalavimuose yra pertekliniai ir atsakovės nurodytos aplinkybės dėl pernelyg daug neorganinių priemaišų yra nepagrįsti, ir nustatyti, kad ieškovės pagamintame stabilate yra pernelyg daug neorganinių priemaišų.

55. 2016 m. birželio 22 d. susitarimu šalys nustatė, kad techninis kompostas ir / ar techninis raugas ir / ar stabilatas – Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytą biologinė ir / ar stabilizuota medžiaga, kurią po mechaninio-biologinio komunalinių atliekų apdorojimo tiekėjas perduoda užsakovui kaupo teritorijos perdengimui. Iki 2021 m. sausio 1 d. galiojusios Reikalavimų redakcijos 4.5 punkte buvo nustatyta, kad stabilatas – po mechaninio mišrių komunalinių atliekų apdorojimo gauta stabilizuota masė, apdorota kompostavimo ar anaerobinio rauginimo (fermentavimo) būdu, viršijanti Reikalavimų 1 ir 2 lentelėse nustatytus parametrus, t. y. viršijantis parametrus, nustatytus techniniam kompostui ir techniniam raugui. Pagal Reikalavimų 16 punktas stabilatas, atitinkantis Reikalavimų 13 punkte nustatytus stabilumo (biologinio skaidumo parametrus), naudojamas atliekų perdengimui sąvartynuose. Reikalavimų 13 punkte nustatyta, kad po mišrių komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo gautas ir Reikalavimų 16 punkte nustatytais tikslais naudojamas stabilatas turi atitikti šiuos stabilumo (biologinio skaidumo) parametrus: 1) statinis kvėpavimo indeksas – mėginio kvėpavimo aktyvumas (deguonies suvartojimas) 4 parų laikotarpiu (AT4) < 10 mg O₂/g (s. m.) arba 2) dinaminis kvėpavimo indeksas < 1000 mg O₂/kg VS/val. arba 3) GB21 (dujų susidarymo testas) < 20 litrų/g (s. m.) arba 4) bendrosios organinės anglies BOAeliuate < 500 mg/litre.

56. Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje Reikalavimų redakcijoje stabilato sąvokos nebeliko, ją pakeitė techninio komposto sąvoka. Pagal Reikalavimų 4.6 punktą techninis kompostas – kompostas, gaunamas iš biologiškai skaidžių komunalinių atliekų, likusių po mišriųjų komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo. Pagal Reikalavimų 10 punktą techninis kompostas, atitinkantis Reikalavimų 6 punkte nustatytus stabilumo parametrus ir Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 444 nustatytus sąvartynų perdengimo reikalavimus ir (ar) atliekų priėmimo į sąvartynus kriterijus, gali būti naudojamas sąvartynų rekultivacijai, atliekų perdengimui sąvartynuose ir tik, jei nėra galimybės naudoti sąvartynų rekultyvacijai ar atliekų perdengimui sąvartynuose, gali būti naudojamas energijai gauti atliekų arba bendro deginimo įrenginiuose arba šalinamas sąvartynuose. Reikalavimų 6 punkte nustatyta, kad po mišrių komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo gautas ir Reikalavimų 10 punkte nustatytais tikslais naudojamas techninis kompostas turi atitikti bent vieną iš šių stabilumo parametrų: 1) statinis kvėpavimo indeksas – mėginio kvėpavimo aktyvumas (deguonies suvartojimas) 4 parų laikotarpiu (AT4) < 10 mg O₂/g (sausos masės); 2) dinaminis kvėpavimo indeksas < 1000 mg O₂/kg sausos masės/val.; 3) GB21 (dujų susidarymo testas) < 20 litrų/g (sausos masės); 4) bendrosios organinės anglies BOAeliuate < 500 mg/litre.

57. Taigi, tiek iki 2021 m. sausio 1 d., tiek nuo 2021 m. sausio 1 d. stabilatui (nuo 2021 m. sausio 1 d. – techninis kompostas) keliami iš esmės vienodi reikalavimai, juose nenumatyta reikalavimų, susijusių su neorganinių priemaišų kiekiu. Priešingai, iki 2021 m. sausio 1 d. galiojusios Reikalavimų redakcijos 4.5 punkte buvo nustatyta, kad stabilatu laikoma masė, viršijanti Reikalavimų 1 ir 2 lentelėse nustatytus parametrus, taikytinus techniniam kompostui ir techniniam raugui. Pagal minėtų Reikalavimų 1 lentelę techniniame komposte ir techniniame rauge plastiko, metalo, stiklo ir kt. didesnės nei 2 mm dydžio priemaišos negalėjo viršyti 2 proc. Taigi, stabilatu buvo laikoma masė, kurioje šios priemaišos viršijo 2 proc., ir kuri atitiko Reikalavimų 13 punkte nustatytus stabilumo parametrus. Departamentas 2020 m. kovo 20 d. rašte taip pat nurodė, kad papildomi reikalavimai dėl stabilato perdavimo naudoti atliekoms sąvartyne perdengti Reikalavimuose nenustatyti.

58. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktomis išvadomis dėl neorganinių priemaišų stabilate.

59. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

60. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, tačiau yra pagrindas šioje nutartyje nustatytais motyvais, patikslinti pirmosios instancijos teismo išvadas, susijusias su ieškovės pareiga išskirti frakcijas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo

61. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors nagrinėjamu atveju nustatyta, kad yra pagrindas patikslinti pirmosios instancijos teismo išvadas, susijusias su ieškovės pareiga išskirti frakcijas, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo iš esmės pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

62. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

63. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė patyrė 2 697,05 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 150 Eur žyminis mokestis ir 2 547,05 Eur už advokato teisinę pagalbą. Patenkinus 10 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, t. y. iš dalies patikslinus vieną iš atsakovės skundžiamų pirmosios instancijos teismo išvadų, atsakovei iš ieškovės priteistina 269,71 Eur (2 697,05 Eur x 10 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

64. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė 2 107,82 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atmetus 90 proc. atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 897,04 Eur (2 107,82 Eur x 90 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

65. Atlikus tarpusavio reikalavimų užskaitymą ieškovei iš atsakovės priteistina 1 627,33 Eur (1 897,04 Eur - 269,71 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centro“ ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Veistas“ 1 627,33 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus dvidešimt septynis eurus 33 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Giedrė SeselskytėLarisa ŠimanskienėDanutė Žvinklytė