Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2020-10-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1047-1036/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-10-07
Bylos Nr.
1-1047-1036/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17067-2020-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Povilanskas
Kaltinamasis
A. Š.
Advokatai
Renata Narbutienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1047-1036/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17067-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.4.2.6; (S) 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 7 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Aurelijai Pečiukevičienei, dalyvaujant prokurorei Vidai Bracevičienei, kaltinamajai A. Š., jos gynėjai advokatei Renatai Narbutienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), išsituokusi, aukštojo išsilavinimo, nedirbanti, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. 2020 m. gegužės 3 d. apie 20.04 val. (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) Nr. 102 51 kilometre, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo D. Š. vardu registruotą automobilį Peugeot 307, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai alkoholio kiekio matuokliu tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore 2020 m. gegužės 3 d. 20.29 val. buvo 2.86 promilių etilo alkoholio, t. y daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas.

Kaltinamoji A. Š. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad vakare prieš kaltinime nurodytą dieną buvo svečiuose pas tėtį, vartojo alkoholį, išgėrė daug. Kitą dieną atsikėlė, beveik visą naktį nemiegojo, kadangi susipyko su tėčiu. Iš tikrųjų nesijautė neblaivi, nes dieną nieko negėrė, išskyrus širdies lašų ir išvažiavo į kelią, o tada sustabdė pareigūnai. Pareigūnai paprašė asmens dokumento, pasiūlė pasitikrinti girtumą alkotesteriu, ji neatsisakė, ir buvo nustatytas girtumas. Pripūtė 2.86 promiles. Vairavo automobilį Peugeot, kuris priklauso jos buvusiai uošvienei D. Š.. Automobilis jai buvo duotas darbo reikalais ir vežioti vaikus į mokyklą, nuosavybės teisė buvo išlikusi D. Š.. Šiuo metu automobilis (duomenys neskelbtini), pas D. Š.. Automobilio vertė gali būti apie 2000 eurų. Iš dalies automobilis ir jos, nes davė kažkiek pinigų už jį. Eismo įvykio metu automobilis nebuvo apgadintas. Prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jos mamą. Laidavimą supranta taip, kad jei dar kartą padarys nusikalstamą veika, tai už tai atsakys mama, nes ji bus už ją atsakinga, ir mama kentės nuo to, bus panaikintas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Su mama sutaria gerai, bendrauja kiekvieną dieną. Mama jai daro ir darys teigiamą įtaką. Ji pirmiausia pasakė mamai apie tai, kad ją pagavo policijos pareigūnai neblaivią. Mama sureagavo kaip visos mamos, tikrai neguodė ir nepateisino tokio jos elgesio. Dėl šio įvykio jos vaikų laikinoji globa paskirta mamai. Mama vairuotojo pažymėjimo neturi. Ji pati nuo 18 metų turi vairuotojo pažymėjimą. Pirmą kartą taip gyvenime atsitiko, niekada to nebuvo, kas įvyko, ir tikrai nebus. Labai gailisi dėl to ką padarė, pasidarė sau išvadas. Daugiau niekada nevairuos neblaivi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kalta dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kiti proceso dalyviai. Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Šalies argumentai

S. B. teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos laidavimą. Parodė, kad yra kaltinamosios motina ir laiduodama prisiima atsakomybę, kad dukra daugiau niekada išgėrusi neims automobilio raktelių ir nevairuos. Jei dukra tai pažeis, tada ji neš teismo nustatytą atsakomybę, o jai dings laidavimas. Dukra šiaip gyvena pas ją, tik šiuo metu, kadangi yra apribotos teisės į vaikus, negalima miegojimo metu būti su vaikas, dukra gyvena gretimame giminaičio bute. Dukra turi dvi mažas mergaites, yra atsakinga mama. Dukra turi gerą specialybę, baigusi aukštąjį mokslą, yra farmacininkė. Ji su dukra kalbasi. Mano, kad žmogus, kuris padarė klaidą, supranta viską. Dukra šiuo metu ieško darbo. Prašo teismo kiek įmanoma mažesniam terminui atimti vairuotojo teises. Karantino metu dukra su vaikas buvo sodyboje pas savo tėvą. Po įvykio tėvas iš karto paskambino į vaikų teises ir pasakė apie įvykį, todėl šiuo metu vaikų globa pas ją. Įvykio metu automobilyje vaikų nebuvo, jie buvo likę pas senelį. Prašo skirti laidavimą be užstato.

Liudytojas V. L. (V. L.) apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio pareigose. Nuo 2020 m. gegužės 3 d. 20.00 val. iki 2020 m. gegužės 4 d. 08.00 val. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu D. K. su tarnybinė transporto priemonė V5021. 2020 m. gegužės 3 d. apie 20.04 val. iš Vilniaus aps. VPK budėtojo gavo pranešimą, kad link Pabradės m. važiuoja galimai neblaivus vairuotojas automobiliu Peugeout 307, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilį pastebėjo kelyje Nr. 102 (duomenys neskelbtini), 51 kilometre ir įjungę specialiuosius garso, bei šviesios signalus, automobilį sustabdė. Automobilio vairuotojas automobilį iš karto sustabdė. Jie su kolega priėjo prie sustabdyto automobilio Peugeot 307, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) prie automobilio vairo buvo A. Š. gimusi (duomenys neskelbtini), kurį pateikė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Automobilyje jokių kitų žmonių nebuvo, ji važiavo viena. Nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas. Pasiteiravus vairuotojos ar jį vartojo alkoholinius gėrimus, pastaroji nurodė, kad nevartojo jokių alkoholinių gėrimų, o yra išgėrusi tik širdies lašų. Jai buvo pasiūlyta pasitikrinti neblaivumą alkotesterio pagalba, A. Š. sutiko. 2020 m. gegužės 3 d. 20.09 val. Alkotesterio Alkotest 6810 Nr. ARFM-0449 pagalba buvo nustatyta jos iškvėptame ore yra 3,27 promilės etilo alkoholio koncentracija. Apie 20.29 val. buvo atliktas pakartotinis tikrinimas, kurio metu buvo nustatyta 2,86 promilės etilo alkoholio koncentracija jos iškvėptame ore. Norėtų atkreipti dėmesį, kad dėl techninių kliūčių, alkotesteryje nustatytas klaidingas laikas, bei data, todėl ant alkotesterio kvitu jis buvo ištaisytas ranka, įrašant realų atliekamo tikrinimo laiką bei datą. Po patikrinimo A. Š. buvo paklausta, kada paskutinį kartą gėrė alkoholinius gėrimus, A. Š. nurodė, kad prieš 18 valandų. Įvykis filmuotas bodycam 5021. A. Š. vairuojamas automobilis buvo priverstinai nuvežtas į Švenčionių m., Lentupio g. 43 esančią saugomą aikštelę, o A. Š. 20.30 val. sulaikyta ir pristatyta į Vilniaus aps. VPK OVS (b. l. 61–64).

Liudytoja D. Š. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad teisės jai išaiškintos, yra įspėta dėl melagingų parodymų davimo. Gali paaiškinti, kad automobilis Peugeot 307, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso jai, ji yra jo savininkė. Ji nuo 2019 metų lapkričio mėnesio savanoriškai davė ir leido šiuo automobiliu naudotis A. Š., nes jai automobilis buvo reikalingas savo vaikus vežioti į mokyklą, darbui. A. pastoviai šiuo automobiliu naudojosi nuo 2019 lapkričio mėnesio iki 2020 m. gegužės 3 d. įvykusio įvykio. A. Š. yra jos marti, kartu jos negyvena. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), A. gyvena (duomenys neskelbtini). Apie 2020 m. gegužės 3 d. įvykį ji nieko nežino, sužinojo iš A.s jau po įvykio, pati paskambino ir pasakė. Automobilis neapgadintas, dėl jo būklės pretenzijų A. neturi. Prašo gražinti jai automobilį, pasižada jį saugoti. Jį laikys jos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 57–59).

Iš 2020 m. gegužės 3 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad A. Š. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, ne adekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai A. Š. pirmo tikrinimo metu 2020 m. gegužės 3 d. 20.09 val., alkotesteriu Alkotest 6810 Nr. ARFM0449, patikros sertifikato Nr. 1178467 buvo nustatytas 3.27 promilės etilo alkoholio, antro tikrinimo metu 2020 m. gegužės 3 d. 20.29 val., buvo nustatyta 2.86 promilės etilo alkoholio (b. l. 23).

Iš 2020 m. gegužės 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini), kelias (duomenys neskelbtini), Nr. 102, 51 kilometras (b. l. 26–28).

Iš išrašo iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilis Peugeot 307, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra registruotas D. Š., gimusios (duomenys neskelbtini) vardu (b. l. 39–40).

Iš išrašo iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio Peugeot 307, kategorija M1-AC, pasirinkti metai 2007, kaina Lietuvoje be PVM yra 1777 eurai, su PVM 2150 eurų (b. l. 41).

Iš 2020 m. gegužės 6 d. pranešimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2020 m. gegužės 6 d. paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu protokolo matyti, kad su prokuroro siūloma galutine bausme įtariamoji A. Š. nesutiko. Nori, kad byla būtų nutraukta, arba užbaigta pagal laidavimą (b. l. 113–116).

Iš 2020 m. birželio 10 d. paskelbimo įtariamajam apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą protokolo matyti, kad įtariamajai A. Š. paskelbta apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, prašymų negauta (b. l. 153–154).

Iš 2020 m. birželio 10 d. išaiškinimo įtariamajam apie sutrumpintą įrodymų tyrimą protokolo matyti, kad įtariamajai A. Š. išaiškinta apie sutrumpintą įrodymų tyrimą teisme, dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo ji sutiko (b. l. 155–156).?

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad A. Š. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivi, kad jos iškvėptame ore nustatyta 2,86 promilės etilo alkoholio koncentracija. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. A. Š. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padariusi nusikalstamą veiką. Jos nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai, neblaivumo nustatymo akte, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama A. Š. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jos kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes A. Š. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atsakomybės individualizavimo

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-132-699/2017, Nr. 2K-134-1073/2018, Nr. 2K-196-697/2018, Nr. 2K-176-303/2018).

Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos, įstatyme numatytos, sąlygos atleisti kaltinamąją A. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos motinos S. B. laidavimą. Vertindamas kaltinamosios asmenybės pavojingumą teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltinamosios antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltinamosios gyvenimo būdo bei jos ankstesnio elgesio padarinys. A. Š. kaltinama nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, atsakomybės nevengė, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto ir davė išsamius parodymus, dėl alkoholio vartojimo ir savo poelgio padarė atitinkamas išvadas, savo poelgį vertina kritiškai. Aukščiausiojo teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 2811 straipsnyje, ir sprendžiant klausimą, ar yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus KET pažeidimus ir jam taikytą administracinę atsakomybę. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad A. Š. už KET pažeidimus iki nusikalstamos veikos padarymo baustas tris kartus (b. l. 107–110). Visgi pažymėtina, kad ankstesni KET pažeidimai nėra priskiriami prie itin šiurkščių pažeidimų, be to, ji nebausta už analogiškus veiksmus, t. y. vairavimą išgėrus, taip pat nėra bausta ir už kitus administracinius nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu, todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad kaltinamoji nesilaikys įstatymų ir darys naujas nusikalstamas veikas. Sprendžiant kaltinamosios baudžiamosios atsakomybės klausimą vertintina ir tai, kad kaltinamoji turi dvi mažametes dukras, iki nusikalstamos veikos padarymo dirbo, yra įgijusi aukštąjį išsilavinimą, kas patvirtina tamprius kaltinamosios socialinius ryšius, galinčius veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio kaltinamosios nusikalstamo elgesio. Neigiamai A. Š. charakterizuojančių duomenų nei baudžiamojoje byloje, nei Lietuvos teismų informacinės sistemoje „Liteko“ nėra, taip pat nenustatyta, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo ji vėl būtų pažeidusi baudžiamuosius įstatymus. Pažymėtina, kad ir valstybinis kaltintojas neprieštaravo, kad kaltinamosios atžvilgiu būtų taikomas laidavimo institutas. Duomenų apie sistemingai daromus nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus nebuvimas, iš esmės teigiamai A. Š. asmenybę charakterizuojantys duomenys, šiuo konkrečiu atveju mažina padaryto nusikaltimo ir jį padariusiojo asmenybės pavojingumą ir sudaro pagrindą vairavimą esant neblaiviai vertinti kaip atsitiktinę nusikalstamą veiką, o ne kaip A. Š. susiformavusio nusikalstamo elgesio natūralų rezultatą. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad esminę reikšmę turi ne bausmės griežtumas, bet jos neišvengiamumas, o nurodytų duomenų visuma leidžia spręsti, kad jos pavojingumas dar nėra pasiekęs tokio laipsnio ir ji nėra piktybinė teisės normų reikalavimų pažeidėja, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis ir yra pagrindas parodyti A. Š. pasitikėjimą.

Jau minėta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Taigi, laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad S. B. yra tinkama būti laiduotoja, byloje nėra jokių duomenų, neigiamai charakterizuojančių galimą laiduotoją, todėl teismas sprendžia, kad S. B. laikytina verta teismo pasitikėjimo. Nustatyta, kad S. B. praeityje neteista (b. l. 182), administracine tvarka nebausta (b. l. 181). Tiek kaltinamoji, tiek jos motina S. B. parodė, kad jas sieja artimi santykiai – jos bendrauja kiekvieną dieną, gyvena gretimuose butuose, S. B. globoja dukros vaikus, apie įvykį kaltinamoji pirmiausia papasakojo mamai, pastaroji tokį jos poelgį įvertino neigiamai. S. B. dirbanti, darbe charakterizuojama teigiamai (b. l. 189), teismo vertinimu jos darbinės funkcijos gali turėti teigiamos reikšmės darant įtaką kaltinamajai A. Š., kuri iš mamos gali daug pasimokyti, sekti jos pavyzdžiu. Akcentuotina, kad S. B. tiek prašyme dėl kaltinamosios perdavimo jos atsakomybėn pagal laidavimą, tiek teisiamojo posėdžio metu konkrečiai pasisakė ir įvertino dukros padarytą nusikalstamą veiką, plačiai paaiškino, kaip vertina jos veiksmus, taip pat pilnai suprato savo, kaip galimos laiduotojos, pareigas ir prisiimamą atsakomybę, pasisakė, kaip ją paskyrus laiduotoja, ateityje pasireikštų jos teigiama įtaka dukrai, kaip ji padeda dukrai suprasti savo klaidas, kad ji ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, kaip ji yra ir bus patikima, autoritetinga laiduotoja bei efektyviai įtakos dukrą. Nuolatinis tarpusavio bendravimas ir santykių palaikymas laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra pakankamai stabilūs ir tamprūs, kad S. B. gebėtų įtakoti kito asmens elgesį, jį kontroliuoti. Svarbu akcentuoti ir tai, kad A. Š. anksčiau nebuvo padariusi nusikalstamų veikų, ar administracinių nusižengimų būdama apsvaigusi nuo alkoholio, todėl S. B. neturėjo jokio pagrindo įtarti galimas nusikalstamas savo dukros elgesio pasekmes. Be to, šiuo atveju ne mažiau svarbu pabrėžti, kad laidavimo institutas apskritai yra taikomas tik tuomet, kai nusikalstama veika jau yra padaryta, tad laiduotojui negali būti priskirtas kriterijus – kaltininko sulaikymas nuo nusikaltimo, už kurį ir yra sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės taikymo/atleidimo klausimas, nes tokiu atveju šio kriterijaus neatitiktų nei vienas laiduotojas. Teismas akcentuoja, kad tik tapdama laiduotoja S. B. prisiima kur kas daugiau įsipareigojimų, tame tarpe ir teigiamai įtakoti bei kontroliuoti A. Š. elgesį, nei tiesiog palaikydama nuolatinius santykius su ja. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad S. B. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jos, kaip laiduotojos atsakomybę ir kad ji išreiškė tvirtą sutikimą būti laiduotoja. Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, S. B. rūpi jo dukros ateitis ir už ją laiduoja, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl teismas, įvertinęs tiek byloje surinktus duomenis apie S. B. asmenybę, tiek jos bei A. Š. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, turi pagrindo manyti, kad S. B. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos pareigas, daryti teigiamą įtaką A. Š., tai daro ir darys, ji yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkama būti laiduotoju, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus.

Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti A. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą pagal laiduotojos S. B. laidavimą. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, A. Š. asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojos S. B. asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė A. Š.. Laiduotoja per nurodytą laidavimo terminą turės galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajai ir toks laidavimo terminas, įvertinus ankstesnį A. Š. elgesį bei jos asmenybę, yra pakankamas. Įvertinus A. Š. ir S. B. šeimynines aplinkybes ir šeimos finansinę padėtį, t. y. kaltinamoji augina dvi mažametes dukras, po nagrinėjamos nusikalstamos veikos neteko darbo, taip pat atsižvelgiant į teisingumo ir proporcingumo principų esmę, A. Š. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netaikant užstato. Laiduotojos ir kaltinamosios sąveikos skatinimas, įvertinus jų asmenybes bei santykių pobūdį paskiriant užstatą nėra būtinas.

Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad priimdamas sprendimą dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atsižvelgia ir vadovaujasi aukštesnės instancijos teismo šiuo klausimu suformuota teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-365-209/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-434-211/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-409-209/2017; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-446-870/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-731-935/2018 ir kt., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-624-935/2019).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. Atsižvelgiant į tai, kad A. Š. padarydama nusikalstamą veiką privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydama nusikaltimą, todėl ji privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo ji pati ir yra kalta, ir kas teismui leidžia daryti išvadą, jog net ir atleidus A. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jai turi būti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės.

Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo kaltinamajai A. Š. įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamoji padarė naudodamasi šia teise, vairavo automobilį būdama stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos iškvėptame ore buvo 2,86 promilės etilo alkoholio koncentracija. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jei pašaliniai asmenys nebūtų laiku pranešę apie galimai neblaivų vairuotoją, o policijos pareigūnai nebūtų laiku jo sustabdę, kaltinamoji galėjo tęsti kelionę toliau, kurios baigtis galėjo būti žymiai sunkesnė. Šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad kaltinamosios padaryta nusikalstama veika yra pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles. Tai, kad nagrinėjamu atveju nekilo sunkesni padariniai, t. y. nebuvo sužaloti asmenys, vertintina, kad tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti skaudžių pasekmių. Šios aplinkybės rodo A. Š. lengvabūdišką bei visiškai neatsakingą požiūrį į visuomenėje galiojančią visiems privalomą tvarką, į savo paties bei kitų saugumą. Teismas konstatuoja, jog A. Š., sėsdama už vairo neblaivi, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, elgėsi neatsakingai, veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Kartu įvertintina ir tai, kad A. Š. anksčiau nebuvo teista ar bausta už teisės pažeidimus/nusižengimus dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviai, ar susijusius su neatsakingu alkoholio vartojimu. Pažymėtina, kad šios rūšies baudžiamojo poveikio priemonės taikymas už transporto eismo saugumą pažeidžiančias nusikalstamas veikas yra viena efektyviausių prevencinių priemonių. Dėl šios priemonės taikymo galinčios kilti neigiamos pasekmės nuteistojo šeimai ar jam asmeniškai negali būti vertinamos aukščiau už visuomeninį interesą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas transporto eismo saugumas, o skirta bausmė atliktų savo prevencinę paskirtį. Tuo labiau, kad nei dirbamo darbo pobūdis, nei išlaikomi asmenys, nei jų sveikatos būklė nesulaikė nuteistojo nuo nusikaltimo įvykdymo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-326-843/2020). Teismo vertinimu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamosios asmenį charakterizuojantys duomenys, jos elgesys po veikos padarymo, sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajai 1 (vienus) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės susibadymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2020 m. gegužės 4 d. (b. l. 96–98).

Kaip jau minėta, nekyla jokių abejonių, jog automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Pagal teismų praktiką nusikalstamų veikų, susijusių su transporto priemonės vairavimu, kai ją vairuoja neblaivus asmuo, prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek susijusios su apribojimu naudotis specialiąja teise, tiek turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018). BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. A. Š. nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje padarė naudodamas transporto priemone automobiliu Peugeot 307, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) be šios transporto priemonės kaltinamoji negalėtų padaryti jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl automobilis Peugeot 307, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. To paties straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad automobilis Peugeot 307, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso kaltinamosios buvusiai uošvienei D. Š. (b. l. 39, 40). D. Š. apklausta ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad kaltinamajai leido naudotis automobiliu, jog ji galėtų vežti vaikus į mokyklą ir dirbti.

Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio Peugeot 307, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri remiantis ikiteisminio tyrimo metu gautais duomenimis yra 2150 eurų su PVM (b. l. 41). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, konfiskuotino turto vertė turi būti apskaičiuojama su PVM, kadangi tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM. Juolab kad įrankių (priemonių) vertės išieškojimu, be kita ko, siekiama, kad nebūtų sąmoningai panaudoti kitiems asmenims priklausantys daiktai, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Įgyvendinant šiuos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų. Kartu toks vertinimas, kaip teisingai nurodyta ir prokurorės kasaciniame skunde, leidžia užtikrinti proceso dalyvių (asmenų) lygybės prieš įstatymą principą, t. y. išvengti situacijos, kai asmuo (automobilio savininkas), kurio automobilis konfiskuotas, atsiduria blogesnėje padėtyje nei asmuo, iš kurio išieškoma tokio turto kaina be PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 89–91, 92–94, 95, 96–98), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2020 m. gegužės 6 d. nutarimu taikytas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas D. Š. priklausančiai transporto priemonei Peugeot 307, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuri registruota D. Š. vardu (b. l. 42–43), paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai.

BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktai numato, jog proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, o taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Nurodytas procesinis reguliavimas reiškia, kad dėl proceso išlaidų priteisimo iš kaltinamojo teismas sprendžia kiekvienu konkrečiu atveju bei turi pareigą įvertinti, ar tos išlaidos susijusios su nusikalstamos veikos atskleidimu, baudžiamosios bylos nagrinėjimu. Kaip matyti iš bylos medžiagos Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė 54,50 eurų išlaidas, kurias sudaro transporto priemonės Peugeot 307, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl UAB „Varimeda“ nuvežimo ir saugojimo paslaugų (b. l. 54). Paminėtos išlaidos, vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5, 6 punktais ir 105 straipsnio 1 dalimi, pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamosios A. Š. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5, 6, 7 dalimis,

nusprendė:

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, A. Š., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos S. B. laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) laiduotojos S. B. laidavimo terminą be užstato.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti A. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 1 (vienus) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2020 m. gegužės 4 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis A. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio Peugeot 307, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2150 (du tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt) eurų.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2020 m. gegužės 6 d. nutarimu taikytas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas D. Š. priklausančiai transporto priemonei Peugeot 307, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuri registruota D. Š. vardu, paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5, 6 punktais ir 105 straipsnio 1 dalimi, iš A. Š. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai priteisti proceso išlaidas – 54,50 eurus už transporto priemonės Peugeot 307, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) UAB „Varimeda“ nuvežimo ir saugojimo paslaugas. Ši suma turi būti sumokėta į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, įstaigos kodas 191688326, sąskaitą Nr. LT327044060001188548, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, mokėjimo pavedimo laukelyje „mokėjimo paskirtis“ nurodant automobilio valstybinį numerį, vardą ir pavardę. Sumokėjus nurodytą įmoką iki nuosprendžio įsiteisėjimo, mokėjimo kvitą pristatyti teismo raštinėje. Įsiteisėjus nuosprendžiui dėl šios sumos bus išduotas vykdomasis dokumentas.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. Š. ir laiduotojai S. B. kad:

· laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

· jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

· jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Mindaugas Povilanskas