Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Bartkaus, Ievos Gavelytės-Kalytienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos) ir Nijolės Žimkienės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 2 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje (K. M. epizodas), ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

D. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (R. G. epizodas), ir jam paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

D. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (A. U. epizodas), ir jam paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

D. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 304 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant dalį už nusikaltimus paskirtų laisvės atėmimo bausmių (po 3 mėnesius) ir visa arešto bausmė, ir jam paskirta galutinė subendrinta 1 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 2 metų laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės – 1 metus laisvės apribojimo (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis) ir jam paskirta galutinė subendrinta 2 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo D. S. sulaikymo momento vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityta bausmė atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nuosprendį ir juo įskaityti laikotarpiai.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas D. S. taikyto laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. liepos 23 d. 01.15 val. iki 2022 m. liepos 23 d. 10.28 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Nukentėjusiojo R. G. atsisakymas nuo civilinio ieškinio priimtas ir byla šioje dalyje nutraukta.

Nukentėjusiojo K. M. ieškinys tenkintas ir priteista iš D. S. 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas K. M. naudai.

Nukentėjusiojo A. U. ieškinys tenkintas ir priteista iš D. S. 302 Eur turtinės žalos atlyginimas, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas ir 700 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas A. U. naudai.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintas ir priteista 79,11 Eur žalos atlyginimas bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio įvykdymo šioje dalyje dienos iš D. S. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintas ir priteista 54,66 Eur žalos atlyginimas bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio įvykdymo šioje dalyje dienos iš D. S. Vilniaus teritorinės ligonių kasos nauda i.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. D. S. nuteistas už tai, kad jis nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: jis, 2022 m. liepos 23 d., apie 0.10 val., (duomenys neskelbtini), prie kavinės „F.“, konflikto metu su K. M. smogė šiam dešinės rankos kumščiu 2 (du) kartus į veido sritį, padarydamas jam nosies kaulų lūžį su aplinkinėmis kraujosruvomis akių vokuose, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Be to, D. S. nuteistas už tai, kad jis sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: jis, 2022 m. rugsėjo 8 d., apie 22.40 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė kairės rankos kumščiu vieną smūgį R. G. į veido sritį, o šiam išlipus iš automobilio, jis abiejų rankų kumščiais sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius ir koja sudavė vieną smūgį R. G. į galvos sritį, taip savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas dešinės ausies kaušelyje, apatinio žandikaulio dešinėje pusėje, lūpų dešinėje pusėje, abiejuose dilbiuose, dešinėje plaštakoje ir kairėje blauzdoje, muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimus abiejose alkūnėse ir abiejuose keliuose, tokiu būdu nukentėjusiajam R. G. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą.

Be to, D. S. nuteistas už tai, kad jis sukėlė fizinį skausmą, o būtent: jis, 2022 m. lapkričio 16 d., apie 22.30 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė dešinės rankos kumščiu vieną smūgį A. U. į veido sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajam A. U. fizinį skausmą.

Be to, D. S. nuteistas už tai, kad jis melagingai pateikė informaciją, siekdamas įgyti dokumentą, o būtent: jis, 2022 m. gruodžio 8 d., Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriuje, (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad 2022 m. liepos 23 d. vyriausiosios tyrėjos J. S. nutarimu ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) jam, kaip įtariamajam, buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, būdamas pasirašytinai supažindintas ir gavęs pažymą apie minėtos kardomosios priemonės paskyrimą, tyčia, siekdamas įgyti dokumentą, pateikė melagingą informaciją, kad 2022 m. rugsėjo 10 d. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, prarado Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2017 m. rugpjūčio 30 d. D. S., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

12. Teismo posėdžio metu nuteistasis D. S. ir jo gynėjas advokatas Dainius Dargevičius prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras Marius Zupkauskas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo D. S. apeliacinis skundas atmestinas

14. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis D. S. iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų veikų faktinių aplinkybių ir jų teisinio kvalifikavimo, tačiau prašo pripažinti dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes dėl K. M. ir R. G. epizodų bei vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę dėl A. U. epizodo; nuteistasis prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 304 straipsnio 1 dalį dėl padarytos veikos mažareikšmiškumo; apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirtomis bausmėmis ir prašo jas sušvelninti, neskiriant jam bausmių, susijusių su laisvės atėmimu, o, jeigu teismas nuspręstų kitaip, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, prašo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti; taip pat D. S. prašo sumažinti nukentėjusiesiems K. M. ir A. U. priteistos neturtinės žalos dydžius. Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl nuteistojo D. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių

16. Apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė jokių D. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

17. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tuomet, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tuomet, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017 ir kt.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra nustatomas tuomet, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau bei pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272-976/2017, 2K-49-693/2019 ir kt.).

18. Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad: 1) D. S. konflikto metu su K. M. smogė šiam dešinės rankos kumščiu 2 (du) kartus į veido sritį, padarydamas jam nosies kaulų lūžį su aplinkinėmis kraujosruvomis akių vokuose, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu; 2) D. S. tyčia sudavė kairės rankos kumščiu vieną smūgį R. G. į veido sritį, o šiam išlipus iš automobilio, jis abiejų rankų kumščiais sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius ir koja sudavė vieną smūgį R. G. į galvos sritį, taip savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas dešinės ausies kaušelyje, apatinio žandikaulio dešinėje pusėje, lūpų dešinėje pusėje, abiejuose dilbiuose, dešinėje plaštakoje ir kairėje blauzdoje, muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimus abiejose alkūnėse ir abiejuose keliuose, tokiu būdu nukentėjusiajam R. G. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą; 3) D. S. tyčia sudavė dešinės rankos kumščiu vieną smūgį A. U. į veido sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajam A. U. fizinį skausmą.

20. Be to, apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, neturi pagrindo daryti išvados, kad nuteistasis D. S. iš tikrųjų nuoširdžiai gailisi dėl savo nusikalstamų veiksmų. Savo nusikalstamą elgesį prieš K. M. ir R. G. nuteistasis bandė pateisinti bandymu užsistoti savo draugę, su kuria nepagarbiai elgėsi nukentėjusieji K. M., R. G., tariamai neteisėtu pačių nukentėjusiųjų elgesiu, savo nusikalstamą elgesį prieš A. U. nuteistasis bandė teisinti bandymu pačiam apsiginti nuo nukentėjusiojo A. U. agresyvaus elgesio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, anksčiau aptarti D. S. paaiškinimai rodo, kad jis nepakankamai kritiškai vertina padarytus nusikalstamus veiksmus, bando sumenkinti savo kaltę dėl smurtinių veiksmų padarymo, o tai leidžia daryti išvadą, jog nuteistojo išreikštas gailėjimasis dėl savo veiksmų yra deklaratyvaus pobūdžio, kuriuo siekiama tik palengvinti savo teisinę padėtį.

21. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tuomet, kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtinių arba kitokių pavojingų, neteisėtų veiksmų, iš dalies nulėmusių tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014). Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė apibūdina psichinį subjekto bei jo daromos veikos ir jos padarinių santykį. Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-364/2014, 2K-153-511/2020, 2K-29-648/2023).

Dėl nuteistojo D. S. nusikalstamos veikos, numatytos BK 304 straipsnio 1 dalyje, pripažinimo mažareikšme

24. BK 37 straipsnyje nurodyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos duomenis, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus ir motyvus, sprendžia, kad taikyti nuteistojo D. S. atžvilgiu BK 37 straipsnio nuostatas dėl jo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 304 straipsnio 1 dalyje, nėra pagrindo.

25. Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į objektyvias, tiek į subjektyvias padarytos veikos aplinkybes. Objektyvusis veikos mažareikšmiškumo kriterijus reiškia, kad nusikalstama veika nesukėlė realios žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba padaryta žala nežymi. Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumą, jo tikslus, motyvus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikalstamą veiką traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-696/2018). Pabrėžtina, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia klausimą, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu, ar ne.

26. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos Antrojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. S. 2022 m. liepos 23 d. nutarimu ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) D. S., kaip įtariamajam, buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumento (Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas. D. S. 2022 m. liepos 23 d. buvo pasirašytinai supažindintas su minėtos kardomosios priemonės paskyrimu ir jam įteikta pažyma apie tai (t. 1, b. l. 112-113, 127). Iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriui 2022 m. gruodžio 8 d. pranešimų apie asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento praradimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. S. juose nurodė, jog asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) prarasta 2018 m., pamesta užsienio šalyje, o pasas Nr. (duomenys neskelbtini) prarastas 2022 m. rugsėjo 10 d., pamestas (duomenys neskelbtini), greičiausiai mašinų aikštelėje (t. 2, b. l. 132-133, 135-136). Taigi, D. S., žinodamas, kad jam, kaip įtariamajam, buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumento (Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, kreipėsi į Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (duomenys neskelbtini) skyrių dėl naujų asmens dokumentų užsakymo ir tyčia, siekdamas gauti pasą, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriui pateiktuose dokumentuose pateikė akivaizdžiai melagingą informaciją, kad Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) pametė. Nuteistojo D. S. apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog šiuo atveju jis neturėjo kokių nors negerų tikslų, tyrimui ar kam kitam nebuvo buvo padaryta kokia nors žala, savaime nelemia padarytos veikos mažesnio pavojingumo bei nesudaro pagrindo jo veiką pripažinti mažareikšme. Priešingai, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, D. S. elgėsi itin įžūliai – nepaisydamas paskirtos kardomosios priemonės, dėl asmeninių tikslų siekdamas įgyti vieną svarbiausių asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų, tyčia pateikė melagingą informaciją. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo D. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio pagrindu, t. y. dėl veikos, kuri numatyta BK 304 straipsnio 1 dalyje, mažareikšmiškumo.

Dėl nuteistajam D. S. paskirtų bausmių

28. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį, svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą bei teisingą bausmę (BK 1 straipsnis). BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, jog bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

29. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme numatytos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra, bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

30. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018). Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra būtent pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai bei paskyrė aiškiai per griežtą ar per švelnią ir dėl to neteisingą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-156-487/2020, 1A-73-851/2023).

31. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu D. S. pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) ir 304 straipsnio 1 dalyje. Įstatymų leidėjas už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatė alternatyvias bausmių rūšis – laisvės apribojimą, areštą, laisvės atėmimą iki trejų metų, už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą irgi numatė alternatyvias bausmių rūšis – viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą, laisvės atėmimą iki vienerių metų, už BK 304 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą taip pat numatė alternatyvias bausmių rūšis – viešuosius darbus, baudą, areštą.

32. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuteistajam bausmes, atsižvelgė į tai, kad D. S. tiesiogine tyčia padarė tris baigtas smurtines nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 138 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis (dvi veikos)), kurios padarytos viena po kitos per labai trumpą laiko tarpą, ir vieną nusikalstamą veiką, elgiantis itin įžūliai, t. y. siekiant gauti asmens dokumentą, žinant, kad jis yra paimtas paskyrus kardomąją priemonę dokumento paėmimą, kuri priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams (BK 304 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas įvertino, jog D. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad D. S. visiškai nėra linkęs prisiimti jokios atsakomybės už savo veiksmus ir jų sukeltas pasekmes – kaltės nepripažino, duodamas parodymus, nors ir pripažino sudavęs smūgius, pildęs dokumentus, tačiau dėl savo veiksmų nuolat kaltino nukentėjusiuosius, aplinkybes, kitus asmenis, aiškindamas įvykio aplinkybes melavo, neigė savo veiksmų pasekmes, neprisiėmė atsakomybės už sukeltas pasekmes, neigdamas ir civilinius ieškinius. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino ir į nuteistojo D. S. asmenybę charakterizuojančius duomenis – nesusituokęs, dirba individualiai statybose (t. 2, b. l. 183), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (t. 2, b. l. 184), iš Įtariamųjų, kaltinamųjų, ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad D. S. praeityje teistas, taip pat ir už tyčinius, smurtinius nusikaltimus (t. 2, b. l. 154-162), teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas. Apeliantą neigiamai charakterizuoja ir jo per penkerius metus padaryti administraciniai nusižengimai, administracine tvarka daugybę kartų baustas už smulkias vagystes, kelių eismo taisyklių pažeidimus, viešosios tvarkos pažeidimą ir kt. (t. 2, b. l. 153, 164-181), duomenų apie gydymąsi psichiatrine tvarka ar buvimą priklausomybės ligų įskaitoje nėra. Atsižvelgdamas į nurodytas nuteistąjį bei padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nuteistajam už BK 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 304 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą skyrė įstatymų sankcijose numatytas griežčiausias bausmes – laisvės atėmimus (už nusikalstamas veikas) bei areštą (už baudžiamąjį nusižengimą), jų dydžius nustatant artimus šių straipsnių sankcijose numatytiems bausmių vidurkiams.

33. Nuteistasis D. S. mano, kad jam skirtos bausmės yra per griežtos, todėl galėtų būti švelninamos, neskiriant su laisvės atėmimu susijusias bausmes, tačiau teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi bylos medžiagą, su tokia nuteistojo pozicija nesutinka. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytiems bausmių skyrimo motyvams, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apibendrinant D. S. charakterizuojančių duomenų visumą, įvertinus jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, D. S. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 304 straipsnio 1 dalyje, padarymą tinkamiausios bausmių rūšys, kuriomis galima pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, yra laisvės atėmimai (už nusikalstamas veikas) bei areštas (už baudžiamąjį nusižengimą). Šiuo atveju svarbu tai, kad apelianto teistumai akivaizdžiai rodo, jog ankstesniais nuosprendžiais taikytos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, pakankamos teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nuo pasirinkto nusikalstamo elgesio modelio bei nusikalstamų veikų darymo neatgrasė. Pažymėtina, kad bausme yra siekiama tiek nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tiek ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį, kad jis daugiau nenusikalstų. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių ar kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia teisingumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-172/2008, 2K-452/2012, 2K- 276-1073/2020).

34. Apibendrindama aptartas teisines ir faktines baudžiamosios bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam D. S. paskirtų laisvės atėmimų bei arešto bausmių dydžiai atitinka BK 54 straipsnyje įtvirtintus bausmės skyrimo pagrindus bei neprieštarauja nei teisingumo, nei proporcingumo principams ir nelaikytinos per griežtomis. Apeliaciniu skundu nėra prašoma sušvelninti nuteistajam D. S. paskirtos galutinės subendrintos bausmės, todėl šioje dalyje teisėjų kolegija išsamiau nepasisako, tik pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskirtas bausmes pagrįstai subendrino nuteistajam palankesniu būdu jas iš dalies sudėdamas, o galutinės subendrintos bausmės dydis proporcingas nuteistojo padarytų veikų, jo asmenybės pavojingumui.

Dėl nuteistajam D. S. BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

35. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus nustato BK 75 straipsnis, kurio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

36. Nagrinėjamu atveju nuteistajam D. S. paskirta galutinė subendrinta 2 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė už penkių nesunkių nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 187 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, ir dviejų baudžiamųjų nusižengimų, numatytų BK 304 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, padarymą. D. S. formaliai atitinka BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas, kai asmeniui galima taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą, tačiau teismas, spręsdamas dėl galimybės atidėti bausmės vykdymą, privalo ne tik atsižvelgti į BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus (nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį), bet ir įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą atsižvelgiant į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, kad paskirtosios bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija jau išdėstė motyvus, dėl kurių nusprendė, jog pirmosios instancijos teismas už įvykdytas nusikalstamas veikas pagrįstai skyrė D. S. laisvės atėmimo ir arešto bausmes. Nekartodama šių motyvų, teisėjų kolegija papildomai akcentuoja, kad D. S. praeityje buvo ne kartą teistas, tačiau su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės jam pakankamos teigiamos įtakos nepadarė, nuteistojo elgesio iš esmės nepakeitė. Be to, jis itin daug kartų baustas už administracinius nusižengimus, paskirtų baudų nemoka. Tai leidžia spręsti, kad baudų skyrimas pozityvaus poveikio D. S. nepadarė. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymo atidėjimo institutas D. S. netaikytinas.

Dėl neturtinės žalos dydžio

38. Apeliaciniu skundu prašoma sumažinti K. M. priteistos neturtinės žalos dydį iki 700 Eur, A. U. priteistos neturtinės žalos dydį sumažinti iki 200 Eur.

39. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

40. Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokį piniginį atlygį, kuris kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus veiklai, gyvenimui ir pan.

41. Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 82). Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas visiškai nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. M. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, priteisdamas 1 500 Eur neturtinės žalos, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusysis patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, kartu patyrė ir fizinį skausmą, diskomfortą, neigiamus išgyvenimus bei nepatogumus, gydantis sužalojimus, kurį laiką negalėjo dirbti, sportuoti. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis D. S. konflikto metu su K. M. smogė šiam dešinės rankos kumščiu 2 (du) kartus į veido sritį, padarydamas jam nosies kaulų lūžį su aplinkinėmis kraujosruvomis akių vokuose, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Atsižvelgiant į tai bei pirmosios instancijos teismo nurodytus argumentus, apelianto nurodyti argumentai nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo mažinti K. M. priteistos neturtinės žalos dydį.

42. Be to, pagal teismų praktiką nustatant neturtinės žalos dydį už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą, jos dydis svyruoja nuo 1 000 Eur iki 4 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-221-648/2016, 2K-21-942/2016, 2K-139-895/2017, 2K-24-895/2017, 2K-36-895/2017, 2K-291-942/2018, 2K-289-693/2019, 2K-105-222/2019). Dėl to pirmosios instancijos teismas, priteisdamas K. M. 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš esmės nenukrypo nuo teismų praktikos priteisiant neturtinės žalos atlyginimą už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas.

43. Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. U. pareiškė civilinį ieškinį dėl 302 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 106-107). Apeliaciniu skundu neprieštaraujama dėl nukentėjusiajam A. U. priteistos turtinės žalos dydžio, tačiau nesutinkama su nukentėjusiajam A. U. priteistos neturtinės žalos dydžiu. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas visiškai nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. U. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, priteisdamas 500 Eur neturtinės žalos, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, diskomfortą, neigiamus išgyvenimus. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis D. S. tyčia sudavė dešinės rankos kumščiu vieną smūgį A. U. į veido sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajam A. U. fizinį skausmą. Atsižvelgiant į tai bei pirmosios instancijos teismo nurodytus argumentus, apelianto nurodyti argumentai nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo mažinti A. U. priteistos neturtinės žalos dydį.

44. Svarbus elementas nustatant asmeniui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, yra ir analogiškose bylose suformuota teismų praktika. Vertindamas neturtinės žalos dydį, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, kuriose asmenys buvo nuteisti už BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas nusikalstamas veikas, o neturtinės žalos dydis teismų praktikoje svyruoja nuo 100 Eur iki 2 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205-719/2020, 2K-236-495/2021, 2K-188-303/2023, 2K-195-628/2023, 2K-29-648/2023). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priteisdamas A. U. 500 Eur neturtinei žalai atlyginti išsamiai įvertino visas bylos aplinkybes ir iš esmės nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos priteisiant neturtinės žalos atlyginimą už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas.

45. Įvertinusi anksčiau aptartas aplinkybes ir atsižvelgdamas į formuojamą teismų praktiką dėl tokio pobūdžio bylose padarytos neturtinės žalos dydžių nustatymo, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai, vadovaudamasis BPK ir CK nuostatomis, pagal nagrinėjamoje byloje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, nukentėjusiųjų K. M. ir A. U. naudai priteisė teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus atitinkančias sumas neturtinėms žaloms atlyginti.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

46. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. balandžio 10 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 181,25 Eur už D. S. suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

47. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Nors šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo D. S. apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas, tačiau būtinybė skirti nuteistajam gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 28 d. nutartimi nuteistajam D. S. buvo paskirtas gynėjas – advokatas Aleksandras Palamarčuk. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nuteistasis D. S. pasikvietė savo gynėją advokatą Dainių Dargevičių, su kuriuo nuteistasis D. S. sudarė teisinių paslaugų sutartį, ir kuris gynė nuteistąjį D. S. apeliacinio proceso tvarka baudžiamojoje byloje Nr. 1A-193-817/2024. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 10 d. nutartimi, nutrauktas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas nuteistajam D. S.. Taigi antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo šiuo atveju būtų nesuderinamas su jo teise į gynybą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. S. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 181,25 Eur iš nuteistojo D. S. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.