Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2024-01-17 · Civilinė byla Nr. e2-1354-989/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-01-17
Bylos Nr.
e2-1354-989/2024
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-12937-2023-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aistė Račkauskaitė-Burneikienė
Ieškovas
akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas NPC“
Trečiasis asmuo
S. A., M. A.
Advokatai
Mantas Baigys
Civilinė byla Nr. e2-1354-989/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12937-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.4; 3.2.6.5; 3.1.7.6.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Račkauskaitė-Burneikienė,sekretoriaujant Gitai Stankevičiūtei ir Julijai Martyncevaitei,

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei teisininkei D. S.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas NPC“ atstovui advokato padėjėjui Mantui Baigiui,

liudytojui E. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas NPC“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – S. A., M. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano Būstas NPC“ 977,70 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji ir E. N. (toliau – Draudėjas, liudytojas) 2023 m. kovo 1 d. sudarė Gyventojų turto draudimo polisą (draudimo liudijimo Nr. 220 0304878), pagal kurį, laikotarpiui nuo 2023 m. kovo 2 d. iki 2024 m. kovo 1 d., buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas ir Butas). 2023 m. birželio 17 d. dėl nesandarių bendrojo naudojimo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas), išorinių konstrukcijų buvo aplietas Turtas. Minėtos draudimo sutarties pagrindu ieškovei, kaip turto draudikei, atsirado pareiga atlyginti dėl prasiskverbusio vandens atsiradusią žalą. Taigi ieškovė atliko žalos sureguliavimą ir išmokėjo 977,70 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti.

3. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė UAB „Mano Būstas NPC“ draudžiamojo įvykio metu buvo paskirta Namo administratore, kuri buvo atsakinga už Namo bendrojo naudojimo objektų, įskaitant ir išorinių konstrukcijų, priežiūrą. Žalos administravimo metu nustatyta, kad apdrausto Turto apliejimas įvyko dėl nesandarių bendrojo naudojimo Namo konstrukcijų. Taigi atsakovei netinkamai vykdant Namo priežiūrą, įvyko draudžiamasis įvykis (e. b. I tomas, l. 1-3, 128-130, II tomas, l. 7-9).

Atsiliepimas

4. Atsakovė UAB „Mano Būstas NPC“ teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė tinkamai neištyrė įvykio aplinkybių, būtinų draudžiamojo įvykio faktui, padariniam ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Ieškovė įvykio priežastis nustatė remdamasi išimtinai Draudėjo paaiškinimais, tačiau jis nelaikytinas specialistu/ekspertu, turinčiu atitinkamą inžinerinį išsilavinimą ir/ar turintį kitų specifinių žinių, įgalinčių jį daryti atitinkamas išvadas. Iš bylos medžiagos nėra žinoma, kad ieškovei atliekant draudiminio įvykio aplinkybių tyrimą, ar nustatant žalos dydį, būtų dalyvavę atsakovės specialistai. E. N. nurodė, jog apipylimas neva įvyko dėl nesandarių konstrukcijų, tačiau atsakovė nėra gavusi jokio pranešimo iš gyventojų dėl galimo apipylimo, todėl atsakovės darbuotojai patalpų neapžiūrėjo, jokių įvykio aplinkybių netyrė ir jokių remonto darbų, susijusių su statinio konstrukcijomis, neatlikinėjo. Atsižvelgiant į tai, kyla pagrįstų abejonių, kad įvykis įvyko būtent dėl statinio konstrukcijų nesandarumo, kadangi kitu atveju problema savaime nebūtų išsisprendusi ir reikėtų atsakovės įsikišimo.

Šalies argumentai

6. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovė įvertinusi ieškinyje išdėstytus teiginius nurodė, kad ieškovė net neįrodinėja, kokias konkrečiai įstatymo nuostatas pažeidė atsakovė. Ieškovė tinkamai neatliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo ir nenustatė tikrosios įvykio priežasties, taip pat byloje nepateikti jokie objektyvūs ir patikimi tikrąją įvykio priežastį pagrindžiantys įrodymai. Pažymėjo ir tai, kad byloje nėra nei vieno įrodymo, jog atsakovė būtų pažeidusi teisės aktų nustatytas pareigas ir netinkamai ar visai jų nevykdžiusi. Nėra fotofiksacijų ar apžiūros aktų, kurios patvirtintų vamzdynų prastą būklę.

Atsiliepimas

7. Atsakovė paaiškino, kad ieškovė siekdama pagrįsti jos civilinę atsakomybę, turėtų įrodyti, kad buvo pažeistos atsakovei nustatytos pareigos. Ieškovė apsiriboja konstatavimu, kad įvyko avarija, o tuo metu atsakovė buvo Namo bendrojo naudojimo objektų administratore. Ieškovė visiškai nebandė įrodinėti, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė. Ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, kad atsakovė teisės aktų numatytas pareigas ar bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai būtų vykdžiusi netinkamai. Be to, ieškovė visiškai neįrodė, kokie būtent neteisėti veiksmai/neveikimas galimai nulėmė žalos atsiradimą ir kaip neteisėti veiksmai pasireiškė. Pažymėjo, kad ieškovė neįrodė buvus priežastinį ryšį tarp atsakovės tariamai neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nesant priežastinio ryšio, atsakovei neatsiranda pareiga atlyginti žalą.

8. Atsakovė nurodė, kad nagrinėjamu atveju būtina nustatyti atsakovės kaltę, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnis, kuris numato atsakomybę be kaltės, netaikytinas. Ieškovė neįrodė buvus pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar kitokių trūkumų. Taip pat ieškovė nepateikė pagrįstų įrodymų, patvirtinančių tikrąją įvykio priežastį ir nustatytus už žalą atsakingus subjektus, todėl nebuvo įrodyta atsakovės kaltė dėl kilusios žalos. Iš ieškinyje esančių duomenų visiškai neaišku, kokie konkretūs atsakovės veiksmai ar neveikimas, sąlygojo Draudėjui, kaip patalpų savininkui, kilusią žalą. Galima daryti išvadą, kad ieškovės reikalavimas negali būti tenkinamas, nes nėra įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos.

9. Atsakovė paaiškino, kad Namo administratorės paskyrimas nepašalina butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigos valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus (CK 4.83 straipsnis). Šios bylos kontekste tai reiškia, kad žala galėjo atsirasti ir bendraturčių neveikimo arba atsisakymo savo lėšomis prisidėti prie Namo bendrosios nuosavybės administravimo, todėl atsakomybė dėl tokios bendrosios dalinės nuosavybės netinkamo realizavimo, bei, tuo pačiu, žalos kilimo grėsmė negali būti perkeliama Namo administratorei – atsakovei.

10. Atsakovė nurodė, kad ieškovė tinkamai neįrodė patirtos žalos ir jos dydžio; nepateikė visų žalos (draudimo išmokos) dydį pagrindžiančių dokumentų (e. b. I tomas, l. 59-64, 73-78).

11. Atsakovė UBA „Mano Būstas NPC“ teismui pateikė rašytinius paaiškinimus (DOK-171522), kuriuose papildomai nurodė, kad ieškovė nenustatė tikrosios užliejimo priežasties. Ieškovė tik formaliai nurodė, kad neva dėl Namo „išorinių konstrukcijų“ buvo aplietas Turtas. Tačiau ieškovė nedetalizavo kokios Namo išorinės konstrukcijos galėjo sukelti žalą Turtui – tariamai nesandarios Namo sienos, stogas, lietaus latakai, terasa ir pan. Be to, ieškovė teismui nepateikė įrodymų, kad nuvyko į ginčo objektą, apžiūrėjo įvykio vietą bei, kad nustatė konkrečias avarijos priežastis. Ieškovė į bylą tėra pateikusi apžiūros aktą, kuriame yra užfiksuotos ieškinyje minimos aplinkybės – „skverbėsi vanduo pro išorines kontrakcijas“. Tačiau jokie rašytiniai įrodymai, kurie pagrįstų tokių argumentų teisingumą, nėra pateikti.

12. Atsakovė pažymėjo, kad telefonu susisiekė su Draudėju, kuris paaiškino, jog būtent jis nurodė tokią pirminę informaciją, kad vanduo galimai skverbėsi per Namo išorines konstrukcijas. Tačiau tai buvo tik jo spėjimas, nes jis nėra ekspertas ir negali konkrečiai nustatyti dėl kokių priežasčių buvo aplietas Turtas. Tuo tarpu, ieškovė kaip profesionalė pati asmeniškai netyrė įvykio aplinkybių ir suabsoliutinusi Draudėjo informaciją atsakomybę perkėlė atsakovei. Draudėjas papildomai paaiškino, kad virš Turtas yra butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, jog buvo nuvykusi į viršutinį butą ir nustatė, jog (duomenys neskelbtini) butas negalėjo aplieti Turto. Draudėjas taip pat pažymėjo, kad jo turimais duomenimis, ieškovės darbuotojai tokių aplinkybių netyrė. Dėl šių priežasčių, toks ieškovės nerūpestingas elgesys yra vertinamas itin kritiškai, nes ieškovei neištyrus įvykio aplinkybių, tai reiškia, kad priežastis galėjo būti ir, pavyzdžiui, dėl viršutiniame bute įvykusių vamzdžių trūkimo, skalbimo mašinos gedimo, dušo kabinos gedimo ar kitų aplinkybių.

13. Atsakovė nurodė, kad nebuvo informuota apie įvykusį apliejimą nei iš ieškovės, nei Draudėjo pusės. Atsakovė kaip Namo administratorė nėra atlikusi jokių avarijos likvidavimo darbų. Tai reiškia, jeigu Namo bendrosios konstrukcijos būtų turėjusios trūkumų, Turtas būtų ir toliau apliejamas. Tačiau Draudėjas telefonu patvirtino, jog daugiau jokių apliejimų nėra patyręs. Tai leidžia daryti išvadą, kad Turto apliejimas nėra susijęs su Namo bendro naudojimo konstrukcijomis. Maža to, byloje nėra pateikti jokie avarijos likvidavimo aktai, todėl nėra aiški nei avarijos šalinimo darbų apimtis, nei nustatyta avarijos priežastis ir pan. Todėl atsakovei nėra suprantama ir aišku, kodėl ir dėl kokių priežasčių ieškinio reikalavimas yra pareikštas būtent jai, jeigu byloje nėra jokių rašytinių įrodymų dėl Namo bendrųjų konstrukcijų trūkumų.

14. Atsakovės vertinimu, tinkamais atsakovais byloje turėtų būti viršutinio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkai - S. A. ir M. A., nes byloje nėra jokių įrodymų, kad Draudėjui žalą sukėlė Namo bendrosios konstrukcijos, o pagal bendrąją taisyklę už Turtui sukeltą žalą atsako viršutinio buto savininkai, jeigu nėra įrodoma priešingai (užliejimas įvyko iš viršaus).

15. Atsakovė pažymėjo, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovė kaip administratorė netinkamai administravo Namą, bendrojo naudojimo objektus ir neužtikrino jų priežiūros ar atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos kilimą Turtui. Tuo tarpu ieškovė tik formaliais ir bendro pobūdžio argumentais įrodinėja atsakovės veiksmų neteisėtumą. Be to, nagrinėjamu atveju nėra pagrindų taikyti griežtosios atsakomybės instituto, nes atsakovei griežtoji atsakomybė galėtų kilti tik tuo atveju, jei žala būtų padaryta tretiesiems asmenims (ne butų savininkams), tačiau šios aplinkybės nėra įrodytos, o žala buvo sukelta vienam iš buto savininkų (ne trečiajam asmeniui) (e. b. I tomas, l. 95-105).

16. Tretieji asmenys S. A. ir M. A. teismui pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad jokių faktinių aplinkybių dėl ieškinio nežino bei prašė bylą išnagrinėti jiems nedalyvaujant (e. b. II tomas, l. 57).

Žemesnės instancijos teismas

17. Teismo posėdžio metu ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovė teisininkė Daiva Sadauskaitė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad atsakovė privalėjo pastebėti, kad konstrukcijos leidžia vandenį. Kadangi nevykdė pareigos tinkamai prižiūrėti bendro naudojimo patalpas, tai iš to kyla neteisėti veiksmai. Ant Namo plokščiojo stogo yra terasa, pratekėjimas yra įvykęs pro išorines konstrukcijas. Duomenų, kad ekspertas lankėsi ant stogo, neturi. Ieškovė teigė, kad atsakovei tenka pareiga įrodinėti, kad atsakovė ėmėsi visų priemonių žalai neatsirasti.

Atsiliepimas

18. Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Mano Būstas NPC“ atstovas advokato padėjėjas Mantas Baigys palaikė atsiliepime į ieškinį ir paaiškinimuose (DOK-171522) nurodytus argumentus, prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų. Ieškovė atsakovei siuntė tik pretenziją dėl žalos atlyginimo. Atsakovė teigė, kad ieškovės pareiga įrodyti, jog konstrukcijos buvo avarinės būklės. Byloje nėra jokių duomenų dėl Turto apliejimo aplinkybių, atsakovė apžiūroje nedalyvavo ir nebuvo kviečiama į apžiūrą. Byloje duomenų, kad ieškovė tyrė įvykio aplinkybes, nėra. Jei stogo konstrukcijos būtų turėjusios trūkumų ir toliau būtų užliejamas Turtas, bet to nėra. Taip pat byloje nėra duomenų, kad ieškovė lankėsi (duomenys neskelbtini) bute ir buvo nustatytos aplinkybės, kad negalėjo žala kilti iš minėto buto. Anot atsakovės, nei įvykio vieta, nei priežastys nėra žinomos. Ieškovė turėjo pateikti rašytinius įrodymus dėl atsakovės netinkamų pareigų atlikimo. Be to, būtina įrodyti atsakovės kaltę, tačiau kaltų veiksmų ne tik neįrodo, bet jų ir nenurodo, todėl nėra būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų.

19. Liudytojas E. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo liūtis dieną prieš įvykio dieną. Pamatė drėgną sieną. Liudytojas nurodė, kad virš jo Turto dar yra butas, kuris priklauso M. A.. Liudytojas užpildė prašymą dėl žalos atlyginimo ieškovei, sulaukė skambučio. Atvyko žmogus iš ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ apžiūrėti Turto, surašė aktą. Paklausė, ar įmanoma užlipti ant stogo, o liudytojas nurodė, kad per M. A. butą. Ant stogo nelipo nei ieškovės atstovas, nei pats liudytojas. Ieškovės atstovas susisiekė po kelių dienų po žalos užpildymo. Liudytojas teigė, kad Turtą ieškovės atstovas apžiūrinėjo apie 15-20 min. Ieškovės atstovas apžiūrėjo butą ir pildė aktą, paprašė pasirašyti ant akto, jog liudytojas sutinka su priskaičiuota suma. Ieškovės atstovas įžvalgų, dėl ko įvyko įvykis, nenurodė, paaiškino, kad aiškinsis su atsakove ir M. A. (jo kontaktų neprašė). Teigė, kad po įvykio daugiau Turtas nebuvo užliejamas. Apskaičiuota suma labai greitai buvo pervesta liudytojui, remonto nedarė, nes nežinojo tikrųjų įvykio priežasčių, laukė iš atsakovės aplinkybių ištyrimo, nes tai pažadėjo ieškovės atstovas, apžiūrėjęs Butą. Liudytojas nemano, kad pakankamas ištyrimas buvo.

20. Trečiasis asmuo S. A. teismo posėdyje nedalyvavo. Apie posėdį informuota tinkamai (e. b. priedo l. 6), prašė bylą nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant (e. b. II tomas, l. 57).

21. Trečiasis asmuo M. A. teismo posėdyje nedalyvavo. Apie posėdį informuotas tinkamai (e. b. priedo l. 7), prašė bylą nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant (e. b. II tomas, l. 57).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

22. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė ir E. N. 2023 m. kovo 1 d. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. 220 0304878), pagal kurią, laikotarpiui nuo 2023 m. kovo 2 d. iki 2024 m. kovo 1 d., buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (e. b. I tomas, l. 5-7, 132-134, II tomas, l. 11-13).

23. Draudėjas E. N. pranešimą apie įvykį užpildė internetu (e. b. I tomas, l. 166-167).

24. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso E. N. (e. b. I tomas, l. 40-43).

25. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenų nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso S. A. ir M. A. (e. b. I tomas, l. 106-107, 168-170).

26. Byloje pateikta ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ nuostolių apskaičiavimo pažyma, kurioje nuostolių suma nurodyta 11 599,45 Eur; suma, įvertinus nusidėvėjimą – 1 037,70 Eur; išskaita – 60 Eur; draudimo išmoka – 977,70 Eur (e. b. I tomas, l. 9-10, 136-137, II tomas, l. 15-16).

27. Iš apžiūros akto (įvykio data nurodyta birželio 17 d., apžiūros data nurodyta birželio 23 d., įvykio vieta nurodyta (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad įvykio aplinkybės nurodytos – skverbiasi vanduo pro išorines konstrukcijas; nukentėjusiojo paaiškinimas – E. N. grįžęs namo pastebėjo apipiltas sienas ir lubas (e. b. I tomas, l. 11, 138, II tomas, l. 17).

28. Ieškovė 2023 m. birželio 28 d. išmokėjo E. N. 977,70 Eur draudimo išmoką (e. b. I tomas, l. 4, 131, II tomas, l. 10).

29. Byloje pateiktos aplieto buto fotonuotraukos (e. b. I tomas, l. 12-31, 139-158, II tomas, l. 18-37).

30. Ieškovė ieškinį grindė aplinkybe, jog E. N. nuosavybės teisėmis valdomas Butas patyrė žalą pratekėjus vandeniui dėl nesandarių išorinių Namo konstrukcijų. Dėl šių veiksmų atsakingu asmeniu ieškovė laikė atsakovę, teigdama, kad atsakovė yra atsakinga už bendrojo naudojimo objektų, tarp jų ir išorinių Namo konstrukcijų, priežiūrą.

31. Tačiau teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nepaaiškino, kaip ieškovė nustatė žalos atsiradimo vietą ir priežastį, taip pat vienu metu nurodė, kad žalos atsiradimą kildina iš stogo pratekėjimo, kitu – kad žalos atsiradimą kildina iš terasos pratekėjimo. Nors teismas siūlė spręsti klausimą dėl ekspertizės skyrimo nagrinėjamu atveju siekiant išsiaiškinti vandens pratekėjimo priežastis, ieškovė nesutiko, kad byloje, siekiant pagrįsti jos reikalavimus, yra pagrindas skirti teismo ekspertizę ir laikėsi pozicijos, jog savo reikalavimus atsakovei pagrindė tinkamai.

32. Byloje surinktų duomenų ir nustatytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad ieškovė, kaip profesionali draudimo santykių dalyvė, netyrė įvykio aplinkybių ir nenustatė tikrosios Buto užliejimo priežasties (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalis).

33. CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojamas draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui (subrogacija). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Kasacinio teismo išaiškinta, kad subrogacija užtikrina, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas.

34. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės.

35. Aiškindamas CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostatą, Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą. Turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis, kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius bei yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017).

36. Taigi ieškovė privalėjo įrodyti atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, tačiau šios įrodinėjimo pareigos ieškovė neįgyvendino (CPK 178 straipsnis).

37. Teismų praktikoje yra nurodoma, jog draudikui kyla pareiga išsiaiškinti visas svarbias įvykio aplinkybes, jis turi dėti pastangas, išsiaiškindamas apliejimo priežastis. Nežinojimas apie apliejimo priežastis, nėra pagrindas perkelti atsakomybės administratoriui (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1348-275/2020).

38. Teismų praktikoje taip pat yra nurodoma, jog draudikas turi pareigą išsiaiškinti konkrečią apliejimo priežastį (Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-967-390/2020; 2021 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-35-555/2021).

Žemesnės instancijos teismas

39. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, aiškindamas Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reguliavimą yra konstatavęs, kad draudiko pareiga tirti aplinkybes dedant reikiamas pastangas reiškia, kad jis turi veikti be nepateisinamo delsimo, negali suabsoliutinti iš draudėjo, naudos gavėjo ir (ar) nukentėjusio trečiojo asmens gautos informacijos ir (arba) tik ja apsiriboti, o turi pats, elgdamasis profesionaliai, sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai bei vadovaudamasis protingumo kriterijumi, rinkti reikšmingą informaciją, ją tikrinti ir tinkamai ištirti reikšmingas aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-701/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-152/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014; 2015 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015; 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).

40. Kaip minėta, ieškovė ieškinį grindė aplinkybe, kad Butas buvo aplietas per Namo išorines konstrukcijas. 2023 m. birželio 23 d. Turto apžiūros akte nurodoma, kad nustatytos įvykio aplinkybės: skverbiasi vanduo pro išorines namo konstrukcijas, tačiau ieškovė nedetalizavo, kokios namo išorinės konstrukcijos galėjo sukelti žalą draudėjo Turtui – tariamai nesandarios namo sienos, stogas, lietaus latakai, terasa ir pan.

41. Ieškovė procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu laikėsi nenuoseklios pozicijos vienu metu teikdama, kad vanduo pratekėjo pro stogą, kitu – kad pro viršuje esančią terasą. Pažymėtina, kad ieškovė į bylą nepateikė jokių rašytinių įrodymų, jog ji tyrė ir nustatė konkrečias vandens pratekėjimo priežastis ir įgyvendino ištyrimo pareigą pagal Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalį.

42. Nors ieškovė prašė teismo ir teismas tenkino prašymą apklausti liudytoją M. V., kuris atstovavo ieškovę surašant minėtą Turto apžiūros aktą, nurodytas liudytojas į teismo posėdį neatvyko, pateikęs pranešimą el. p., kad įmonėje (t. y. AB „Compensa Vienna Insurance Group“) nebedirba ir papildomai informavęs teismą telefonu, kad yra išvykęs.

43. Tačiau į teismo posėdį atvyko liudytojas E. N., kuris taip pat dalyvavo surašant Turto apžiūros aktą (jį pasirašė), todėl liudytojo M. V. neatvykimas į teismo posėdį nesutrukdė teismui nustatyti Turto apžiūros akto surašymo aplinkybių, o būtent, liudytojas E. N. patvirtino, kad M. V. Turtą apžiūrėjo 10-15 min. tik būdamas Buto viduje, ant stogo nelipo, taip pat neapžiūrėjo ir virš aplieto Buto esančio kito buto (nuosavybės teisėmis valdomo trečiųjų asmenų S. A. ir M. A.). Liudytojo paaiškinimai patvirtino, kad M. V. (ieškovės atstovas) Turto apžiūros aktą iš esmės surašė vadovaudamasis Draudėjo (liudytojo E. N.) paaiškinimais, neatlikęs apliejimo nustatymo priežasčių. Pastebėtina ir tai, kad Turto apžiūros aktas buvo surašytas 2023 m. birželio 23 d. (e. b. I tomas, l. 11), o draudimo išmoka pervesta liudytojui E. N. po 5 dienų nuo Turto apžiūros, t. y. 2023 m. birželio 28 d. (e. v. I tomas, l. 4). Per nurodytas 5 dienas nuo Turto apžiūros ir išmokos pervedimo duomenų, kad ieškovė būtų atlikusi įvykio aplinkybių ištyrimą, byloje nėra. Taigi duomenų, kad ieškovė būtų atlikusi pakankamą įvykio ištyrimą ir aplinkybių nustatymą, kaip to reikalauja Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalis, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

44. Teismas sprendžia, kad Turto apžiūra tik iš vidaus 10-15 min, nelipant ant stogo, neapžiūrėjus virš aplieto buto esančio kito buto (trečiųjų asmenų S. A. ir M. A. valdomas butas) nėra pakankama ieškovės išvadai daryti, kad Turtas nukentėjo dėl vandens pratekimo pro išorines Namo konstrukcijas, net nedetalizuojant, per kokias konkrečiai konstrukcijas. Todėl teismas šiuos ieškovės argumentus laiko deklaratyviais ir nepagrįstais (CPK 178 straipsnis).

45. Vien deklaratyvus ieškovės teiginys, kad atsakovė netinkamai įgyvendino Namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, nėra pagrįstas (CPK 178 straipsnis) ir pakankamas spręsti, kad ieškovės nurodoma žala atsirado būtent dėl atsakovės veiksmų (neveikimo): byloje surinkti duomenys patvirtina, kad tikroji užliejimo priežastis nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, pateiktas Turto apžiūros aktas ir buto nuotraukos nėra pakankamos spręsti, Turtas buvo aplietas per išorines namo konstrukcijas, be to, atsakovė kartu su atsiliepimu pateikė duomenis, patvirtinančius, kad atsakovė, kaip namo administratorė, iš namo gyventojų pranešimų dėl ieškovės nurodomo įvykio ir žalos nebuvo gavusi.

46. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė, kaip profesionali draudimo santykių dalyvė, netyrė įvykio aplinkybių ir suabsoliutino iš Draudėjo gautą informaciją, o įrodinėjimo pareigą perkėlė atsakovei.

47. Liudytojas E. N. paaiškino, kad virš jo buto yra butas Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Teismui kėlus klausimą dėl šio buto savininkų (byloje dalyvavusių trečiųjų asmenų statusu) įtraukimo į bylą atsakovais (t. y. teismas siūlė ieškovei vadovaujantis CPK 45 straipsniu keisti atsakovą tinkamu), ieškovė nesutiko, spręsdama, kad pagal ieškinio reikalavimus tinkama atsakove yra laikytina UAB „Mano Būstas NPC“. Vis dėlto ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, jog buvo nuvykusi ne tik ant Namo stogo, terasos, bet ir į viršutinį butą ir nustačiusi, jog (duomenys neskelbtini) negalėjo aplieti Draudėjo buto. Liudytojas E. N. taip pat paaiškino, kad ieškovės atstovas M. V., atvykęs apžiūrėti butą ir surašęs bei pateikęs pasirašyti Turto apžiūros aktą, ant Namo stogo nelipo, į virš Draudėjo esantį butą nenuvyko, o po Turto apžiūros išvyko. Liudytojas E. N. paaiškino ir tai, kad nėra panaudojęs gautos draudimo išmokos Buto remontui, nes laukė iš atsakovės atstovo M. V. pažadėto įvykio priežasčių tyrimo, kurios iki šiol, liudytojo teigimu, nėra žinomos.

48. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė jokiais įrodymais nepagrindė, kad dėl atsakovės konkrečių veiksmų (neveikimo) kilo ieškinyje nurodoma žala (CPK 178 straipsnis). Nors teismas siūlė ieškovei spręsti klausimą dėl teismo ekspertizės skyrimo, ieškovė atsisakė galimybės skirti ekspertizę nagrinėjamoje byloje, laikydamasi pozicijos, kad dėl atsakovės netinkamai vykdytos namo bendrųjų objektų priežiūros ir atsirado nurodoma žala. Taigi ieškovei ir teko pareiga įrodyti konkrečius neteisėtus atsakovės veiksmus ar neveikimą, dėl kurių kilo nurodoma žala. Tačiau ieškovės nei pateiktas Turto apžiūros aktas, nei fotonuotraukos nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ieškovės nurodoma žala kilo dėl atsakovės veiksmų (neveikimo). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad byloje nėra pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių ieškovės nurodomas vandens pratekėjimo priežastis bei aplinkybę, kad Turtas buvo užlietas per konkrečias išorines namo konstrukcijas, už kurių priežiūrą yra atsakinga atsakovė.

49. Dėl šių priežasčių yra pagrindas teigti, kad ieškovei neištyrus įvykio aplinkybių, Turto apliejimo priežastis nebuvo nustatyta, t. y. byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Turtas buvo aplietas per išorines Namo konstrukcijas, už kurių priežiūrą yra atsakinga atsakovė (CPK 178 straipsnis). Be to, kaip minėta, atsakovė nebuvo gavusi jokio pranešimo iš gyventojų dėl galimo užliejimo, neatliko jokių įvykio pasekmių šalinimo darbų. Šias aplinkybes patvirtina kartu su atsiliepimu pateikti rašytiniai įrodymai.

50. Atsakovė, kaip namo administratorė, nėra atlikusi jokių avarijos likvidavimo darbų. Vadinasi, jeigu namo bendrosios konstrukcijos būtų turėjusios trūkumų, Draudėjo Butas būtų ir toliau apliejamas. Tačiau liudytojas E. N. paaiškino, kad daugiau jokių kitų Buto apliejimų nebuvo. Todėl teismas sprendžia, kad atsakovė negali atsakyti pagal ieškinio reikalavimus, nes nėra duomenų ir priežasčių manyti, kad žala atsirado dėl namo bendrųjų konstrukcijų trūkumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2010).

51. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2014 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2014; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; kt.).

52. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-943/2021).

53. Nuoseklioje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog neištyrus įvykio aplinkybių, ieškinio reikalavimas negali būti laikomas pagrįstu bei įrodytu (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2312-560/2022, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-21-38-643/2023 bei kitos anksčiau minėtos teismų nutartys).

54. Ieškovei neįrodžius atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų (neveikimo), priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir kilusios žalos bei kaltės) dėl įvykio, ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

55. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą

56. Ieškovė prašė priteisti jos patirtas 22 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminio mokestis, tačiau ieškinio netenkinus, minėtos bylinėjimosi išlaidos ieškovei nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

57. Atsakovė UAB „Mano Būstas NPC“ prašė priteisti 1 790,80 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atsakovė pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (2023 m. spalio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą AVC 23-1066, už teisines paslaugas; suma 532,40 Eur; 2023 m. spalio 5 d. darbų ataskaitą (apmokestinama iš viso 4 val.: pasirengimas bylos nagrinėjimui – susipažinimas su bylos medžiaga, proceso šalių argumentų įvertinimas bei strategijos parengimas teismo posėdžiui, dalyvavimas teismo posėdyje, civilinėje byloje Nr. e2-18127-989/2023 (ieškovė Compensa, posėdis 2023 m. spalio 11 d. 9.30 val.)); 2023 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą AVC 23-1167, už teisines paslaugas; suma 726 Eur; 2023 m. spalio 31 d. darbų ataskaitą (apmokestinama iš viso 6 val.: rašytinių paaiškinimų rengimas, byloje Nr. e2-18127-989/2023 (ieškovė Compensa)); 2023 m. gruodžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą AVC 23-1390, už teisines paslaugas; suma 532,40 Eur; 2023 m. gruodžio 28 d. darbų ataskaitą (pasirengimas bylos nagrinėjimui bei atstovavimas teismo posėdyje, civilinėje byloje Nr. e2-18127-989/2023 (ieškovė Compensa, posėdis 2024 m. sausio 3 d. 9.00 val.)); 2023 m. lapkričio 8 d., 2023 m. lapkričio 23 d., 2024 m. sausio 2 d. mokėjimų nurodymus).

58. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85, nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011; 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014).

59. Įvertinus atsakovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ atstovo rengtų procesinių dokumentų turinį (rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytas aplinkybes, rašytinių paaiškinimų apimtį, kitų procesinių dokumentų bei veiksmų turinį ir apimtį), taip pat į teismo posėdžių trukmę, nagrinėtos bylos proceso trukmę ir eigą, nagrinėjamų santykių sudėtingumą, atsakovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ elgesį procese, teismas sprendžia, jog prašoma priteisti 1 790,80 Eur išlaidų suma, skirta advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, atsirado dėl atsakovės UAB „Manos Būstas Vilnius“ atliktų procesinių veiksmų šioje civilinėje byloje, taip pat atitinka realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, todėl priteistina iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys; Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85). Įvertinus nurodytas aplinkybes, prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį, teismas sprendžia, kad pagrindų mažinti jų dydį nėra.

60. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir/ar jų pagrindžiančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl jiems jos nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

61. Byloje iš viso patirta 54,22 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovės (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas NPC“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – S. A., M. A. – atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas NPC“, j. a. k. 125596783, iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“, j. a. k. 304080146, 1 790,80 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus devyniasdešimt eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“, j. a. k. 304080146, 54,22 Eur (penkiasdešimt keturis eurus 22 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aistė Račkauskaitė-Burneikienė