Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-35-555/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-01-07
Bylos Nr.: e2A-35-555/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-04335-2019-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Lina Žemaitienė
Atsakovas: J. M.
Ieškovas: akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“

Kategorijos

2.6.4Reikalavimo perėjimas trečiajam asmeniui regreso tvarka (subrogacija)
2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
2.6.39.2.5.1.1Gyvenamųjų pastatų draudimas
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo

Civilinė byla Nr. e2A-35-555/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04335-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.17; 2.6.39.2.5.1.1; 3.1.7.6; 3.3.1.18.4 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Linos Žemaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimo bei Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2‑150‑713/2020 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui J. M. dėl turtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – A. J., J. G., V. A., R. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo J. M.: 1) 2 334,22 Eur turtinės žalos atlyginimą; 2) 30,38 Eur kompensuojamų palūkanų 3) 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. balandžio 8 d. jos apdraustas turtas – patalpos, priklausančios A. J., esančios (duomenys neskelbtini), buvo užlietos vandeniu iš viršuje esančių patalpų, nuosavybės teise priklausančių atsakovui J. M., t. y. buvo sulietos patalpos (duomenys neskelbtini) lubos, sienos, patalpos (duomenys neskelbtini) lubos, sienos, grindys ir patalpos (duomenys neskelbtini) lubos, sienos, durys. Įvykio metu ginčo butas buvo apdraustas ieškovės būsto draudimu, o įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė, apskaičiuodama nuostolį ir draudimo išmoką, vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2016 m. sausio 26 d. redakcija, galiojanti nuo 2016 m. vasario 1 d.). Ieškovė pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo, kad turto remonto kaina sudaro 2 386,00 Eur ir išskaičiavusi 40,00 Eur besąlyginę išskaitą, išmokėjo 2 346,00 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovė siuntė atsakovui pretenziją, ragindama atlyginti turtinę žalą, tačiau žalos atsakovas neatlygino. Ieškiniu prašoma priteisti žala, atsižvelgiant į 11,78 Eur nusidėvėjimą, sudaro 2 334,22 Eur.

3. Atsakovas J. M. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija pradėta dar 2001 m. ir tęsiasi iki šiol. Vadovaudamasis Būsto draudimo taisyklių Nr. 064 (2006 m. gruodžio 14 d. redakcija, galiojanti nuo 2007 m. sausio 2 d.) 4.1.2. punktu, nurodė, kad A. J. nuosavybės teise priklausančio poilsio pastato dalies užpylimas vandeniu buvo nedraudžiamasis įvykis, todėl negalėjo būti išmokėta draudimo suma. Pastatui tiekiamo vandens stovas yra rakinamose patalpose, dalinės nuosavybės teisė priklausančiose buvusiam bendrijos pirmininkui A. V.. Atsakovas patalpose laikotarpiu 2018 m. lapkričio mėn. – 2019 m. balandžio mėn. nebuvo. Turto sunaikinimo akte nurodytu laiku nebuvo savo patalpose, jokių veiksmų neatliko, todėl jis nėra tinkamas atsakovas šioje byloje. Įvykio laiku į savo patalpas buvo atvykęs bendraturtis J. G., o A. V. savavališkai įjungė vandenį ir dėl to buvo užpiltos apačioje esančios patalpos. Atsakovas teigė, kad vamzdžiai jo tualete yra bendro naudojimo ir atsakovas neturi atsakyti. Be to, A. J. ir I. J. nuosavybės teise priklauso po ½ dalį patalpų, tačiau patalpas apdraudė tik viena A. J., todėl žalos suma turėtų būti padalinta per pusę.

Atsiliepimas

4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. J. nurodė, kad atvykusi į patalpas, (duomenys neskelbtini), pamatė, kad patalpos (butas) apsemtas. Aiškinantis priežastis paaiškėjo, jog patalpos aplietos iš antrame aukšte esančių ir atsakovui J. M. priklausančių patalpų. Atsakovo patalpų tualete rado gulsčio vamzdžio įtrūkimą. Vamzdis buvo trūkęs iki skaitliuko. A. J. ir dukrai I. J. nuosavybės teise priklauso bendro 28 kv. m. ploto patalpos. Pagal bendrą susitarimą su dukra, 20 kv. m. patalpas apdraudė ir draudimo sutartį pasirašė A. J..

5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. G. nurodė, kad pastatas nebaigtas renovuoti, tačiau tarp savininkų nustatyta naudojimosi patalpomis tvarka. A. J. butas aplietas ne iš J. G. patalpų. Atsukus bendrą vamzdį, bendros patalpos nebuvo užlietos. Kiekvienas savininkas žiemos metu turi pasirūpinti savo patalpomis ir savo vamzdynu.

6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. A. nurodė, kad bendrijoje yra virš 30 narių, namas neturi centralizuotos šildymo sistemos, todėl prieš šalčius butų savininkai savo patalpas paruošia žiemai – išleidžia iš savo vandentiekio vamzdynų vandenį, vanduo išleidžiamas ir iš pastato centrinių stovų. Bendrijoje nusistovėjusi tvarka, kad atvykus namo gyventojui nors dar nepaleistas vanduo visam pastatui, atsukamas vienas vandentiekio stovas, kuriuo naudojasi šis gyventojas. Vanduo pastatui paleidžiamas nuo balandžio 1 d. 2019 m. balandžio mėn. J. G. atvykus ir paprašius, vanduo buvo atsuktas į stovą. Tuo metu nebuvo žinoma, kad atsakovo bute vandentiekio vamzdis nesandarus. Atsakovo tualete buvo plastikiniai vamzdžiai, dėl ko trūko pasiurbimo vožtuvas. A. J. patalpos buvo aplietos, nes buvo įtrūkęs atsakovo patalpose esantis vandentiekio vamzdis, bet ne dėl vandens paleidimo. Pagrindiniai kanalizacijos ir vandens vamzdžiai buvo tik įvesti iki gyventojų butų, o toliau turėjo įsirengti patys savininkai. Vamzdis atsakovo tualete buvo netvarkingas. Atsakovas turėjo pasirūpinti jo bute esančiais vamzdynais, žiemai tinkamai nebuvo pasiruošęs, neišleido vandens ir nesielgė taip, kad nepadarytų kitam asmeniui žalos. Atsakovas kaimynų patalpas užliejo ne pirmą kartą. Po ankstesnių užliejimų savo patalpose vandentiekio vamzdžius perdarė.

7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, bendrijos „I. K.“ pirmininkas R. K. nurodė, kad visos patalpos name yra poilsio, naudojamos sezoniškai. Patalpos suformuotos atskirais turtiniais vienetais, butai yra atskiri. Naudojimosi patalpomis tvarką nusistatė patys bendrasavininkai. Bendrija turi savo taisykles, kada paleisti ir užsukti vandenį. Baigiantis sezonui, yra nustatoma data, kada bus prapučiami vamzdžiai ir išleistas vanduo, tuo metu turi dalyvauti ir bendrasavininkai. Atsakovas šioje procedūroje nedalyvaudavo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimu ir Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 2 d. papildomu sprendimu ieškinys tenkintas: ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo priteista 2 334,22 Eur turtinės žalos atlyginimas, 30,38 Eur kompensacinės palūkanos, 5 (penki) procentai dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. gegužės 6 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 508,58 Eur bylinėjimosi išlaidos; valstybės naudai iš atsakovo priteista 43,75 Eur pašto išlaidų. Pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas šiais argumentais:

9. Atsakovas neginčija aplinkybės, kad trečiojo asmens patalpos buvo aplietos, taip pat neginčija ir nustatytos bei ieškovės išmokėtos draudėjui išmokos dydžio, tačiau savo kaltę neigia, teigdamas, jog vanduo prasiskverbė jo patalpose (tualete), tačiau iš bendro naudojimo vamzdžių.

10. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai, t. y. ieškovė turi įrodyti tik tą aplinkybę, kad jos apdraustas turtas buvo užlietas iš viršuje esančių patalpų. Ieškovė tokio pobūdžio byloje neprivalo įrodinėti priežasčių, dėl kurių tekėjo vanduo į jos apdraustas patalpas. Ieškovė pateikė įrodymus, kad jos apdrausto turto gadinantis poveikis buvo būtent iš atsakovo patalpų, o ne iš kitų šaltinių (turto sugadinimo, sunaikinimo aktas, Lokalinė sąmata, nuotraukos, žalos paskaičiavimas).

11. Atsakovo pozicija, kad jo patalpose (tualete) prasisunkė vanduo iš vamzdžių, kuriuos jis vertina kaip bendro naudojimo objektus, yra nepagrįsta, nepatvirtinta jokiais rašytiniais įrodymais, trečiųjų asmenų parodymais, prieštarauja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies nuostatoms, kuriose aiškiai apibrėžta buto sąvoka. Atsakovas, laikydamasis tokios pozicijos turėjo įrodyti aplinkybę, jog jo patalpose (tualete) esantys vamzdžiai yra bendro naudojimo objektai, tačiau šios aplinkybės neįrodė.

12. Atmestas atsakovo argumentas, jog įvykis nedraudiminis, kadangi pastate nuo 2001 m. vykdoma rekonstrukcija, vykdomi darbai, kad A. J. turėjo būti išmokėta tik ½ dalis nuostolių atlyginimo, kadangi kita ½ dalis patalpų priklauso jos dukrai. Atsakovas negali revizuoti draudimo sutarties šalių susitarimo, neturi teisės ir pareigos daryti intervenciją į šalių draudimo santykius. Patalpos buvo apdraustos. Atsakovo argumentas, kad patalpas apdraudė A. J. ir pati viena pasirašė draudimo sutartį, nors patalpos nuosavybės teise po ½ priklauso jai ir jos dukrai, nepaneigia atsakovo atsakomybės dėl patalpų apliejimo fakto ir draudėjui padarytų nuostolių atlyginimo. A. J. apdraudė patalpas, pasirašė sutartį, sumokėjo draudimo įmoką. Byloje nėra duomenų, kad jos dukra – bendraturtė, būtų nepritarusi tokiems veiksmas, todėl nėra jokio pagrindo mažinti žalos dydį ½ dalimi.

13. Ieškovė 2018 m. balandžio 10 d. Turto sunaikinimo sugadinimo aktu įrodinėja, kad žalą darantis vanduo prasiskverbė iš atsakovo patalpų, esančių virš A. J. patalpų, šios aplinkybės atsakovas neginčijo. Kadangi nustatyta, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilo žala, neteisėti veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su atsiradusia žala ir atsakovo padarytą žalą atlygino ieškovė, ieškovė įgijo regreso teisę į atsakovą. Ieškinys įrodytas, todėl tenkinamas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Apeliaciniu skundu atsakovas J. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimą bei Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Ieškovė nepateikė ginčo sprendimui reikšmę turinčios draudimo sutarties, kuria apdraudė A. J. prašymu negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovo pateiktame turto sunaikinimo ir sugadinimo akto priede bei teismo sprendime neteisingai nurodyta, kad iš atsakovo patalpos buvo sulieta A. J. buto (duomenys neskelbtini) visų trijų kambarių ((duomenys neskelbtini)) lubos, sienos, grindų danga, durys. Tai neatitinka faktinių aplinkybių, kadangi jai ir jos dukrai dalinės nuosavybės teise, po ½ dalį priklauso tik 19,80 kv. m. ploto, (duomenys neskelbtini) esančiame poilsio pastate. Kadangi A. J. priklauso mažiau nei 10 kv. m. ploto negyvenamųjų patalpų, todėl ieškiniu reikalaujamas žalos dydis yra ženkliai per didelis ir nepagrįstas.

14.2. Ieškovės santykius su draudėju reglamentuoja Būsto draudimo taisyklės Nr. 67. Taisyklėse yra išvardinti draudimo sutarties dalyviai: turto savininkas arba bet kuris asmuo, turtintis turto savininko įgaliojimą. Byloje nebuvo pateikta I. J. įgaliojimas apdrausti jai dalinės nuosavybes teise priklausančią ½ dalį turto. Ieškovė neturėjo pareigos išmokėti draudimo išmokos už I. J. nepadraustą turtą, todėl neteisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo mažinti žalos dydžio ½ dalimi.

14.3. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad, sudarant draudimo sutartį su A. J., negyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo rekonstruojamas ir jame nustatytos savavališkos statybos. Ieškovė, vertindama žalos aplinkybes ir spręsdama dėl žalos atlyginimo, turėjo vadovautis draudimo taisyklėmis, kuriose aiškiai nurodyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kokiu teisiniu pagrindu vadovaudamasi ieškovė – draudikas, pripažino įvykį draudžiamuoju, nekreipdama dėmesio į Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko pateiktą informaciją, kurioje nurodyta, jog Neringoje esantis (duomenys neskelbtini)pastatas yra negyvenamasis poilsio pastatas, kuris dalinės nuosavybės teise priklauso 33 asmenims.

Žemesnės instancijos teismas

14.4. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino, kad atsakovas neįrodė, jog trūkęs vamzdis yra bendro naudojimo objektas. Atsakovas pateikė teismui fotonuotrauką, kurioje matyti, kad trūkusio vamzdžio atšaka, esanti atsakovo patalpoje, yra iki uždaromojo ventilio, už kurią yra atsakingi visi bendrijos „I. K.“ nariai.

14.5. Aiškinantis užpylimo aplinkybes taip pat buvo nustatyta, kad vanduo bėgo iš patalpų, kurių 53/100 pastato dalies savininkas yra J. G., o 47/100 dalių savininkas – atsakovas. 2018 m. kovo mėn. pabaigoje ar balandžio mėn. pradžioje, dar neprasidėjus poilsio sezonui, J. G. atvyko į poilsio pastatą ir su A. V., nedalyvaujant kitiems bendrijos nariams, pažeisdami bendrijos įstatų reikalavimus įjungė vandenį. Tokiu būdu elgėsi neatsakingai, ko pasėkoje buvo užlietos A. J. priklausanti negyvenamojo pastato dalis. Tuo metu atsakovo pastate nebuvo ir jis jokių veiksmų, susijusių su žalos, atsiradimu neatliko.

14.6. Byloje kilęs ginčas dėl žalos dydžio, nedraudžiamojo įvykio, kurio pagrindu išmokėta išmoka, netinkamo atsakovo parinkimo, bet pirmosios instancijos teismas nesiaiškino visų aplinkybių, neįvertino surinktų įrodymų, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Atsiliepimas

15. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

15.1. Visi argumentai, išdėstyti apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo buvo išsamiai išnagrinėti ir aptarti, o atitinkamos teismo išvados buvo padarytos pagal byloje surinktų įrodymų visumą. Atsakovas, ginčydamas kai kurias aplinkybes, byloje neteikė jokių įrodymų, tokiu būdu nevykdė jam nustatytos įrodinėjimo pareigos.

15.2. Atsakovas neturi teisinio pagrindo kelti klausimo dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, draudimo sutarties sudarymo teisėtumo klausimo, kadangi jis nėra draudimo teisinių santykių dalyvis. Atitinkamas išvadas padarė ir pirmosios instancijos teismas ir šios išvados yra paremtos būtent susiklosčiusia kasacinio teismo praktika (civilinė byla Nr. e3K-3-474-219/2017). Teismas pagrįstai atmetė atsakovo argumentus dėl reikalavimo teisės į atsakovą nebuvimo, teigiant, jog įvykis turėjo būti pripažintas nedraudžiamuoju.

15.3. Nepagrįsta atsakovo pozicija, kad draudėja negalėjo sudaryti draudimo sutarties dėl visų patalpų apdraudimo, o žalos ieškovė gali reikalauti tik už ½ dalį, nes ieškovės apdraustos patalpos priklauso dviem savininkams. Tai yra bendraturčių teisė spręsti kaip naudotis bendru turtu ir užtikrinti jo saugumą. Šiuo atveju A. J. apdraudė patalpas, pasirašė sutartį, sumokėjo draudimo įmoką. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog bendraturtė – dukra, būtų nepritarusi A. J. veiksmams, todėl nėra jokio pagrindo mažinti žalos dydį ½ dalimi.

15.4. Atsakovas, teigdamas, kad jo patalpose (tualete) esantys vamzdžiai yra bendro naudojimo objektai, šios aplinkybės neįrodė. Atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nepateikė visiškai jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jo nurodoma vamzdyno dalis būtų priskirta bendro naudojimo inžinerinei įrangai.

15.5. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad priteistos žalos dydis yra nepagrįstas, tačiau nėra pateikta jokių argumentų kuo tai pasireiškia. Ieškovė pateikė žalos dydį patvirtinančius įrodymus, kurių pagrindu buvo apskaičiuota draudimo išmoka. Atsakovas, nesutikdamas su žalos dydžiu, turėjo teikti įrodymus ir šį dydį ginčyti aiškiai nurodydamas, kuris aspektas ginčijamas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

17. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl patalpų savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės. Byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog ieškovė (draudikas) AB „Lietuvos draudimas“ ir šios bylos trečiasis asmuo A. J. laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 25 d. iki 2018 m. liepos 24 d. buvo sudarusios Būsto draudimo sutartį, kurios pagrindu apdraustos A. J. ir jos dukrai I. J. nuosavybės teise priklausančios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Draudimo sutarties galiojimo metu, t. y. 2018 m. balandžio 8 d. buvo užlietos A. J. ir I. J. nuosavybės teise priklausančios patalpos. Tarp draudiko AB „Lietuvos draudimas“ ir draudėjos A. J. susiklostė draudimo teisiniai santykiai. Ieškovė A. J. išmokėjo draudimo išmoką 2 334,22 Eur, todėl, taikant subrogaciją, jai, išmokėjusiai draudimo išmoką, perėjo teisė reikalauti iš atsakingo už padarytą žalą asmens išmokėtos sumos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalis).

18. Ieškovė išmokėtos sumos – žalos atlyginimo reikalauja iš patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), savininko (atsakovas, toliau ir – apeliantas) J. M.. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“, veikianti per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, v. UAB „Senamiesčio ūkis“, bylos Nr. e3K-3-690-415/2015). Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų.

19. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad įvyko įvykis, kurio metu buvo aplietos A. J. ir I. J. nuosavybės teise priklausančios patalpos. Apeliantas nesutinka su teismo argumentais, jog jis yra atsakingas už žalą. Nesutikimas argumentuojamas tuo, kad užliejimas įvyko dėl vandens nutekėjimo iš bendro naudojimo inžinierinės sistemos, esančios jam nuosavybės teise priklausančioje patalpoje.

20. Pažymėtina, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė deliktinės atsakomybės bylose yra ta, kad kreditorius turi įrodyti žalos faktą, neteisėtus skolininko veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; skolininko kaltė preziumuojama. Bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti reiškiamo reikalavimo pagrįstumą tiek teisiniu, tiek faktiniu aspektu, t. y., ar yra įrodytos reikšmingos civilinės atsakomybės prievolei konstatuoti faktinės aplinkybės. Aptariamu atveju, ieškovė, reikšdama reikalavimą atsakovui, ieškinio pagrįstumą įrodinėja turto sunaikinimo, sugadinimo aktu, lokaline sąmata, pretenzija dėl įvykio, draudimo išmokos apskaičiavimais. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė atliko įvykio tyrimą, nustatinėjo patalpų apliejimo priežastis, informavo atsakovą apie apdrausto buto apliejimo faktą. Tuo tarpu apeliantas, nesutikdamas su ieškiniu, pateikė įrodinėjimo priemonę-nuotrauką, kuri jo (apelianto) vertinimu patvirtina, kad užpylimo priežastis yra vandentiekio sistemos (vamzdyno), įrengtos iki atsakovo vandens apskaitos prietaiso, nesandarumas.

21. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pagal CK 4.82 straipsnio 1 ir 7 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reguliuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas, kurio 2 straipsnio 15 dalies 2 punkte nustatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai yra ir bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Taigi, remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, daugiabučio gyvenamojo namo vandentiekio sistemos vamzdynai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šio namo butų savininkams.

22. Statybos techninis reglamentas 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, nustatantis statinio statybos rūšis ir pagrindinius principus, taip pat pateikia bendrosios statinio inžinerinės sistemos bei vartotojo inžinerinės sistemos sąvokas ir jas atriboja. Reglamento 6.9 punkte pateikta vartotojo inžinerinės sistemos apibrėžtis, pagal kurią ji suprantama kaip statinio bendrosios inžinerinės sistemos dalis (posistemė), atskirta nuo bendrosios inžinerinės sistemos apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais (sklendėmis, ventiliais, jungikliais ir pan.) bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis; vartotojo inžinerinė sistema tenkina statinio dalies (gyvenamojo namo, buto ar kitos paskirties pastato tam tikros dalies, pavienės patalpos ar jų grupės) gyventojų ar patalpos naudotojų bei statinio dalies naudojimo (eksploatavimo) reikmes.

23. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. D1-895 patvirtintoje Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipinėje (pavyzdinėje) formoje vandentiekio sistema taip pat apibrėžiama kaip bendrosios pastato inžinerinės sistemos dalis: jai yra priskiriami geriamojo vandens vamzdynai ir uždaromoji armatūra pastato viduje nuo geriamojo vandens apskaitos prietaiso namo įvade iki patalpų įvado atšakos, įskaitant patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo jungtį (trišakis, atlankas ir kt.), jei vandens tiekimo sutartyje nenustatytos kitos ribos.

24. Taigi pagal šios nutarties 21-23 punktuose aptartą teisinį reglamentavimą, daugiabučio namo savininkų bendrajai dalinei nuosavybei priskiriama bendroji pastato inžinerinė sistema, kuri apima ir vandentiekio vamzdynus ir kuri nuo vartotojo (atskirų pastato patalpų savininko ar valdytojo) inžinerinės sistemos (apibrėžiamos kaip šios sistemos dalis (posistemė)) yra atribota apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis, o patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo jungtis (trišakis, atlankas ir kt.) pagal šį reglamentavimą priskiriama bendrajai pastato inžinerinei sistemai.

25. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamojoje byloje nustatęs, kad A. J. ir I. J. priklausančių patalpų užliejimas įvyko dėl vandens nutekėjimo iš apelianto J. M. patalpoje esančio vamzdžio nesandarumo, netyrė ir nevertino byloje atsakovo pateiktos įrodinėjimo priemonės, nenustatinėjo faktinės aplinkybės, kurioje vietoje atsirado vamzdyno nesandarumas, dėl kurio buvo aplietas ieškovės apdraustas turtas. Byloje apsiribojus išvada, kad atsakovas neįrodė, jog jam priklausančioje patalpoje esantys vamzdžiai yra bendro naudojimo objektai, teismas nenustatinėjo ar žalą sukėlusi vandentiekio avarija įvyko dėl atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančių įrenginių ar kitokių konstrukcijų trūkumų, ar dėl pastato įrenginio – bendrajai pastato inžinerinei sistemai priklausančio šalto vandens tiekimo vamzdžio (jo atšakos), kuris yra bendroji dalinė pastato savininkų (valdytojų) nuosavybė, defekto.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo pateiktoje nuotraukoje užfiksuoti vamzdyno tvarkymo darbai prie apskaitos prietaiso, tačiau pagal ją (nuotrauką) nėra galimybės identifikuoti ar nuotraukoje yra užfiksuotas atsakovui priklausantis vandens apskaitos prietaisas, negalima nustatyti vandentiekio sistemos veikimo principo (ar vamzdynas skirtas aptarnauti vien tik atsakovo poreikius), vamzdyno trūkimo vietos (nesandarumas prieš ar po apskaitos prietaiso). Iš esmės ginčo atveju nustatytas avarijos faktas ir tai, kad apdraustų patalpų apliejimas įvyko iš viršutinio aukšto, nes byloje yra pateiktas turto sunaikinimo ir apgadinimas aktas, tačiau neidentifikavus vamzdžio trūkimo vietos, nenustačius jo trūkimo priežasties nėra galimybės spręsti dėl atsakovo atsakomybės ribų.

27. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nenustačius vamzdyno trūkimo vietos, pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė, jog trūko vamzdžio atšaka, kuri nėra priskiriama prie vartotojo (atsakovo) inžinerinės sistemos, nėra pagrįsta byloje nustatytais faktiniais duomenimis bei padaryta netinkamai aiškinant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias butų ir kitų patalpų savininkų bendrąją dalinę nuosavybę bei nustatančias atsakomybės ribas žalos dėl pastato inžinerinėse sistemose atsiradusių defektų padarymo atveju, t. y. prieštarauja šioje nutartyje nurodytam teisiniam reglamentavimui, pagal kurį vartotojo (atskirų pastato patalpų savininko ar valdytojo) inžinerinė sistema nuo pastato bendrosios inžinerinės sistemos yra atribota apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis.

28. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 straipsnis). Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga.

29. Įvertinus byloje esančių duomenų visumą, atsižvelgiant į teismo nustatytas faktines aplinkybes, ginčijamas sprendimo turinys suteikia pagrindo išvadai, kad šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus, įvertinus tirtinų aplinkybių ir reikalautinų bei tirtinų įrodymų apimtį, jų pobūdį, ginčo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Dėl nurodytų proceso teisės normų pažeidimų, netinkamo įrodymų vertinimo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti paliktas galioti, todėl yra naikintinas, o byla perduotina iš naujo nagrinėti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

30. Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi tinkamai nustatyti su bylos nagrinėjamu dalyku susijusias faktines aplinkybes, įvertinti avarijos kilimo priežastis, vamzdžio trūkimo vietą, išaiškinti šalims pareigą įrodinėti, pareigą pateikti papildomus įrodymus dėl pareikštų reikalavimų, ir tik papildomai ištyrus ir įvertinus įrodymus, yra tikslinga spręsti dėl atsakingų už žalą asmenų ir ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Taip pat pažymėtina, kad nustačius, jog žalą lemia pastato, kuris yra bendroji dalinė pastato savininkų (valdytojų) nuosavybė, o ne vieno iš bendraturčių asmeninė nuosavybė, defektas, tai ją turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais

31. Teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinio skundo argumentų plačiau nepasisako, nes aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą naikinti visa apimtimi, nes tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstinas byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas.

32. Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 2 d. papildomu sprendimu išsprendė ieškovės byloje patirtų išlaidų klausimą ir priteisė iš atsakovo ieškovei 508,58 Eur.

33. Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; arba (ir) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; arba (ir) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Išdėstyta teisės norma leidžia daryti išvadą, kad papildomo sprendimo (nutarties) priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą procesinį sprendimą.

34. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tiesiogiai priklauso nuo ginčo baigties (CPK 93 straipsnis). Papildomas sprendimas (nutartis) nėra autonomiškas, nes juo išsprendžiami tie klausimai, kurie dėl tam tikrų priežasčių nebuvo, nors turėjo būti išspręsti priimant sprendimą (nutartį), todėl naikinant ar keičiant sprendimą (nutartį) dėl ginčo esmės, naikintinas ir jo pagrindu priimtas papildomas teismo sprendimas (nutartis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-975-330/2015). Tai reiškia, kad papildomas teismo sprendimas (nutartis) yra neatsiejamai susijęs su pagrindiniu teismo sprendimu (nutartimi) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1598-516/2016).

35. Nagrinėjamu atveju esant pagrindui panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimą ir nusprendus bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ieškovė laikoma neįgijusia teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis), tokiu atveju Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. papildomas sprendimas, kuriuo ieškovei priteistos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, laikomas taip pat nepagrįstu, dėl to naikinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

36. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. sprendimą ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. papildomą sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Albina RimdeikaitėEgidijus TamašauskasLina Žemaitienė