- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-23
- Bylos Nr.
- e2A-1348-275/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01231-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- ADB „Gjensidige“
- Atsakovas
- UAB „Mano būstas sostinė“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) UDB „Gjensidige“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovei UAB „Mano būstas sostinė“ dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ADB „Gjensidige“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti 2 130,07 Eur žalą subrogacijos tvarka, 1406,06 Eur patirtų nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2016-04-07 ieškovė draudėjai S. V. išdavė gyventojų turto draudimo liudijimą GJELT Nr. 2140409, patvirtinantį, kad laikotarpiu nuo 2016-04-12 iki 2017-04-11 buvo apdraustas draudėjos turtas – butas, adresu (duomenys neskelbtini). Teigia, kad šis butas 2016-07-30 buvo užlietas iš viršuje esančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), dėl trūkusio vamzdžio, kuris priskirtinas bendrajai pastato inžinerinei įrangai. Užliejimą ir kilusią žalą patvirtina 2016-08-01 pranešimas apie įvykį, 2016-08-01 turto apžiūros aktas. Nurodo, kad ji įvykį pripažino draudiminiu ir draudėjai išmokėjo 2 507,88 Eur draudimo išmoką. Ieškovė reiškia reikalavimą 2 130,07 Eur sumai, įvertinusi nusidėvėjimą (2 507,88 Eur –377,81 Eur = 2 130,07 Eur). Nurodo, kad žalos dydį ir atlyginimą pagrindžia 2016-07-30 turto žalos įvertinimo skaičiuoklė, 2016-08-16 pranešimas dėl žalos atlyginimo, 2016-08-17 mokėjimo nurodymas, atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas Nr. U16-274213, atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas Nr. U16-274213-6.
3. Pasak ieškovės, dėl užliejimo metu padarytos žalos yra atsakinga atsakovė, kaip namo administratorius, kadangi avarija įvyko dėl trūkusio vamzdžio, už kurio priežiūrą yra atsakingas bendro naudojimo įrangos administratorius, t. y. atsakovė, ką patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2019-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1219-934/2019. Nurodo, kad atsakovė rūpestingai ir atidžiai neprižiūrėjo administruojamo pastato adresu (duomenys neskelbtini), nesiėmė veiksmų, kad būtų išvengta žemiau esančių patalpų užliejimo, t. y. pažeidė bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.263 str. 1, 2 d., 6.248 str. 3 d.), dėl ko buvo padaryta žala ieškovės draustam turtui. Teismas Vilniaus apygardos teismo 2019-12-06 nutartyje konstatavo, kad vandens pratekėjimas buvo iš vamzdžio prieš šalto vandens skaitiklio ventilį, t. y. trūkęs vamzdis priskirtinas bendrajai pastato inžinerinei įrangai bei nustačius, jog žala kilo UAB Mano Būstas Sostinė atsakomybės ribose.
4. Nustačius užliejimo faktą dėl bendrojo naudojimo vamzdžių blogos būklės ir nepriežiūros, atsakovė turi prisiimti atsakomybę ir taip atlyginti kilusią žalą. Atsakovė turėjo visas galimybes tikrinti vamzdžių būklę ar savo iniciatyva atlikti jų atnaujinimo darbus. Atsakovei buvo nustatyta pareiga bendrojo naudojimo objektus tinkamai valdyti ir prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Nurodo, kad butas buvo užlietas trūkus bendrojo naudojimo vamzdžiui, patys vamzdžiai buvo susidėvėję, dėl ko administratorius turėjo imtis atitinkamų veiksmų, tačiau jų nesiėmė ir abejingai leido atsirasti žalai, nesirūpino ir nedėjo jokių reikiamų pastangų. Atsakovė yra verslininkas, kuriam taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo standartai. Atsižvelgiant į profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, atsakovė privalėjo administruojamą pastatą prižiūrėti dedant maksimalias pastangas (Vilniaus apygardos teismo 2017-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-695-577/2017). Ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką (atlyginęs žalą), įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą 2 130,07 Eur sumai (CK 6.1015 str. 1 d.).
Šalies argumentai
5. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovo UAB „Mano Būstas Sostinė“ kaip iš administruojančios įmonės (jos teisių perėmėjo) buvo prašoma atlyginti išmokėtą draudimo išmoką kartu su patirtomis bylinėjimosi išlaidomis, tačiau atsakovas patirtos žalos neatlygino. Dėstomas aplinkybes, jog ieškovas kreipėsi su prašymu į atsakovą, patvirtina el. laiškas. Kita vertus, dėl atsakovo UAB „Mano Būstas Sostinė“ pateiktos netikslios informacijos ir suklaidinimo konkrečiai dėl trūkusio šalto vandens vamzdžio, o ne skaitiklio trūkimo, ieškovas patyrė šią 1 406,06 Eur nuostolių sumą civilinėje byloje Nr. e2-10007-868/2018. Ieškovui 2017-05-22 teko su ieškiniu kreiptis į teismą laikant atsakovu buto Nr. 12 savininkę G. K., adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog ieškovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra pagrįstas. Minimas aplinkybes (konkrečiai dėl atsakovo faktinių aplinkybių suklaidinimo) pagrindžia atsakovo 2018-10-25 Apeliacinio skundo civilinėje byloje Nr. e2-10007-868/2018 15, 16, 17 punktai.
Atsiliepimas
6. Atsakovė UAB „Mano būstas sostinė“ atsiliepimu prašė ieškovės ieškinį atmesti.
7. Nurodė, kad ieškovė tinkamai neištyrė įvykio aplinkybių (Draudimo įstatymo 96 str. 2 d.), būtinų draudžiamojo įvykio faktui, padariniams ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Ieškovė išvadą apie įvykio priežastis padarė remdamasi išimtinai savo darbuotojų paaiškinimais, tačiau jie nelaikytini specialistais/ekspertais, turinčiais atitinkamą inžinerinį išsilavinimą ir/ar turinčių kitų specifinių žinių, įgalinčių jį daryti atitinkamas išvadas. Iš bylos medžiagos nėra žinoma, kad, draudikui atliekant draudiminio įvykio aplinkybių tyrimą ar nustatant žalos dydį, būtų dalyvavę atsakovės specialistai. Tinkamai neištyręs draudiminio įvykio aplinkybių, draudikas pats prisiėmė riziką dėl galimybės išieškoti išmokas iš atsakingo už žalą asmens. Pažymėtina, kad ieškovė pateiktame ieškinyje neįrodinėja būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų.
8. Kadangi dalis bendrosios inžinerinės įrangos įrengta/sumontuota privačios nuosavybės teise priklausančiose daugiabučio namo bendrasavininkų patalpose – butuose, teisės aktai numato, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 str. 3 d.). Tai suponuoja ir patalpų savininkų prievolę rūpintis, kad jų patalpose esanti inžinerinė įranga atitiktų privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, apie pastebėtus defektus pranešant namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui ar nuolatinę techninę priežiūrą vykdantiems asmenims, taip pat prievolę nepažeidžiant teisės aktų bei kitų namo butų ir kitų patalpų savininkų interesų naudotis bendrojo naudojimo objektais.
9. Pagal CK 4.85 str. 8 d., namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius) įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus šiame straipsnyje nustatyta tvarka, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams. Akivaizdu, jog dalies funkcijų, tokių, kaip vamzdžių, jų tarpe ir esančių daugiabučio namo gyventojams nuosavybės teise priklausančiose patalpose ar akivaizdžiai nematomų keitimo, administratorius savo iniciatyva nevykdo, o vykdo, tik gavęs butų ir kitų patalpų savininkų pranešimą apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus, gedimus, kadangi, pagal CK 4.83 str. 3 d., butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) turi pareigą bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.
10. Nurodė, kad su ieškiniu nepateikti duomenys ir įrodymai apie tai, kurioje vietoje yra trūkęs nuotekų vamzdis ar jis buvo nepasiekiamoje, sunkiai prieinamoje, nematomoje vietoje, ar akivaizdžiai galėjo būti pastebėtas, ar atsakovė turėjo galimybę realiai jį patikrinti atliekamos techninės priežiūros metu, nėra duomenų apie tai, kaip šis nuotekų vamzdis įtakojo žalos atsiradimą, nepateikti duomenys ir įrodymai apie atsiradusios žalos priežastinį ryšį. Teigia, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad iki įvykio namo administratorius būtų gavęs pranešimų apie netvarkingus vamzdžius, apie būtinumą pakeisti vamzdžius ar apie kitus trūkumų ir kad dėl to būtų galima daryti išvadą, jog administratorius gavęs tokius pranešimus nesiėmė jokių veiksmų, kad užkirstų kelią tokių vamzdžių trūkimui (tokios avarijos atsiradimui).
11. Dėl žalos nurodė, kad ieškovė tinkamai neatliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo, nenustatė tikrosios įvykio priežasties, padarinių ir tinkamai nenustatinėjo žalos dydžio. Ieškinyje neįrodinėja būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų atsakovės veiksmuose. Ieškovės reikalaujama suma nėra aiškiai detalizuota, neatsižvelgiama į buto būklę, nes neapskaičiuoja žalos dydžio remdamasis buto nusidėvėjimu. Nurodo, kad žala nepreziumuojama, jos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei ADB „Gjensidige“ iš atsakovės UAB “Mano būstas sostinė” 2 130,07 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2 130,07 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2020-01-16, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 403,61 Eur (keturių šimtų trijų eurų 61 ct) bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinio reikalavimus atmetė.
13. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2019-12-06 nutartimi civ. byloje Nr. e2A-1219-934/2019 nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-02 sprendimą, kuriuo ADB „Gjensidige“ ieškinys atsakovei G. K. dėl 2 507,88 Eur žalos dėl S. V. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2016-07-30 vykusio užliejimo, atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų ir kt. priteisimo atmestas, palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės ADB „Gjensidige“ ir trečio asmens UAB „Mano Būstas Sostinė“ (buvusi UAB „Viršuliškių būstas“) lygiomis dalimis valstybei 318,50 Eur (po 159,25 Eur) antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Teismas nutarties 20 punkte nurodė, kad nors pirmosios instancijos teismas tiesiogiai nebuvo išklausęs liudytojo parodymų, tačiau atsakovės paaiškinimų bei 2016-07-30 atliktų darbų akte Nr. V16-274213-6 užfiksuotų duomenų pagrindu iš esmės padarė pagrįstą išvadą, kad vandens pratekėjimas buvo iš vamzdžio prieš šalto vandens skaitiklio ventilį, t. y. trūkęs vamzdis priskirtinas bendrajai pastato inžinerinei įrangai bei nustačius, jog žala kilo ne atsakovės atsakomybės ribose, pagrįstai konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kurie įrodytų atsakovės veiksmų neteisėtumą, kaip būtiną sąlygą civilinei atsakomybei kilti. Teismas nutarties 21 punkte nurodė, kad pratekėjimas atsirado ne dėl ventilio gedimo ar nesandarumo, o dėl surūdijusio bendrai pastato inžinierinei įrangai priskirto vamzdžio, kuris sujungtas su ventiliu. Taigi, įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje nustatyta aplinkybė, kad vandens pratekėjimas ginčo bute įvyko dėl surūdijusio bendrai pastato inžinierinei įrangai priskirto vamzdžio. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės argumentus, susijusius su pratekėjimo priežasties netinkamu nustatymu (priežastis nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu). Pažymėjo, kad byloje nėra ginčo ir tai patvirtina byloje esantys įrodymai, kad ginčo butas buvo aplietas iš viršuje esančio buto, kad jis buvo aplietas dėl surūdijusio bendrai pastato inžinerinei įrangai priskirto vamzdžio, kad nukentėjęs asmuo kreipėsi į ieškovę, kaip draudimo bendrovę, o ši sureguliavo įvykį, pripažino jį draudiminiu ir išmokėjo draudimo išmoką.
Atsiliepimas
14. Nurodė, kad nors atsiliepimu atsakovė nurodė apie buto savininkės pareigą prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti jos patalpose esančią inžinerinę įrangą (CK 4.83 str. 3 d.), tačiau pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2019-12-06 nutartimi civ. byloje Nr. e2A-1219-934/2019 nenustatė buto savininkės veiksmų neteisėtumo ir paliko nepakeistą teismo sprendimą, kuriuo ieškinį jos atžvilgiu atmetė. Be to, pažymėjo, kad G. K., kurios bute įvyko įvykis, į šią bylą nėra įtraukta, tad teismas net negali pasisakyti dėl jos atsakomybės už įvykį, t.y. dėl neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, nes tai būtų absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Dėl nurodytų priežasčių atsakovės argumentai dėl buto savininkės atsakomybės šioje byloje negali būti laikomi pagrįstais.
15. Pažymėjo, kad nors atsakovė teigia, kad nepateikta įrodymų, kad iki įvykio namo administratorius būtų gavęs pranešimų apie netvarkingus vamzdžius, apie būtinumą pakeisti vamzdžius ar apie kitus trūkumų, tačiau atsakovė taip ir nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad ji vykdė savo, kaip namo administratoriaus, funkciją patikrinti vamzdynus, kurie yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos, tad ir pastato bendrojo naudojimo objektai (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 15 p.), ir nustatyta tvarka užfiksavo patikrinimo rezultatus. Teismas sprendė, kad patikrinimo metu atsakovė turėjo visas galimybes nustatyti vamzdžio būklę (su rašytiniais ieškovės paaiškinimais pateikta vamzdžio nuotrauka, iš kurios matyti, kad vamzdis yra lengvai prieinamas), tarp jų ir tai, kad jis yra surūdijęs, kaip tai nustatė Vilniaus apygardos teismas 2019-12-06 nutartyje civ. byloje Nr. e2A-1219-934/2019. Teismo nuomone, vien buto savininko pranešimas apie netvarkingus vamzdžius ar kitus trūkumus, apie būtinumą juos pakeisti, nepašalina namo administratoriaus pareigos atlikti bendrosios pastato inžinerinės sistemos apžiūrą ir spręsti dėl remonto būtinumo. Duomenų apie tokias patikras atsakovė nepateikė ir neįrodinėjo, kad ji tinkamai vykdė pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (CPK 178 str.).
Atsiliepimas
16. Nurodė, kad į bylą ieškovė pateikė 2016-07-30 turto žalos įvertinimo skaičiuotę, kurioje numatyta 662,40 Eur nuostolių suma lubų dažymui, 71,20 Eur suma sienų apmušalų pakeitimui, 40,21 Eur suma laminuotų grindlenčių keitimui, 48,62 Eur suma grindjuosčių išmontavimui ir sumontavimui. Skaičiuotėje yra medžiagų, remonto darbų apimčių skiltys, tačiau atsakovė apie šią skaičiuotę atsiliepime apskritai nepasisakė, jos duomenų nevertino, apsiribodama abstrakčiu argumentu dėl prašomos sumos nedetalizavimo. Ieškovė į bylą pateikė 2016-08-01 turto apžiūros aktą, kuriame pateiktas detalus sugadinimų aprašymas, nurodytų sugadinimų šalinimas yra adekvatus 2016-07-30 turto žalos įvertinimo skaičiuotėje nurodytiems darbams. Taigi, pagal į bylą pateiktus duomenis apie padarytą žalą bute, teismo nuomone, skaičiuotėje darbai iš esmės atitinka sugadinimų pobūdį. Teismas, įvertinęs ieškovo parengtos skaičiuotės duomenis, neturi pagrindo laikyti, kad pateikta suma nėra aiškiai detalizuota. Jokių papildomų ir nebūtinų išlaidų, kurias nurodė atsakovė (3 proc. papildomų medžiagų vertė, 9 proc. statybvietės išlaidos ir netiesioginės išlaidos (21 proc. PVM), teismas ieškovės parengtoje skaičiuotėje nenustatė.
17. Pažymėjo, kad nors atsakovė teigia, kad vienašališkai surašytas aktas negali būti laikomas neginčijamai patvirtinančiu žalos dydį, tačiau 2016-08-01 turto apžiūros aktu buvo užfiksuotas ne konkretus žalos dydis eurais, o sugadinimų pobūdis. Aktas pasirašytas ne tik draudiko atstovo, tačiau ir pačios draudėjos, tad nėra pagrindo teigti, kad jis pasirašytas draudiko vienašališkai. Be to, atsakovė nenurodo, kokiu pagrindu į fiziniam asmeniui priklausančio turto apžiūrą turėjo būti kviečiamas ir namo administratoriaus atstovas. Teismas sprendė, kad ieškovė įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę ir turtinę žalą), todėl ieškinio reikalavimas dėl 2 130,07 Eur žalos atlyginimo yra tenkintinas kaip pagrįstas.
18. Pažymėjo, kad byloje yra du 2016-07-30 aktai, surašyti skirtingų darbuotojų. Nors pirmajame akte (darbas objekte iki 12:35 val.) ir nurodyta, kad trūko ventilis, tačiau antrajame akte (darbas objekte iki 13:40 val.) V. B. aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad trūko šalto vandens vamzdis. Šiuo aktu ir remiamasi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-02 sprendime. Pažymėjo, kad abejuose aktuose darbo aprašymas yra trūkęs vamzdis arba trūkęs šalto vandens vamzdis. Be to, minėtoje civilinėje byloje esantis UAB „Viršuliškų būstas“ 2017-07-17 raštas, adresuotas G. K., taip pat patvirtina, kad trūko vamzdis. Pažymėjo, kad minėtoje civilinėje byloje teismas 2017-10-16 nutartimi patvirtino tarp šalių sudarytą sutartį, tačiau ją G. K. apskundė atskiruoju skundu, be kita ko nurodžiusi, kad ji nėra tinkama atsakovė byloje, ji buvo suklaidinta dėl jai taikytinos civilinės atsakomybės, teigė, kad avarija įvyko iki vandens skaitliuko, o ta laikoma namą aptarnaujančios įmonės atsakomybės sritimi. Vilniaus apygardos teismas 2018-04-12 nutartimi skundžiamą nutartį panaikino. Taigi, jau po ieškinio padavimo ieškovei turėjo kilti pagrindas susimąstyti dėl tinkamos atsakovės byloje. Dėl nurodytų priežasčių teismui nėra aišku, kaip atsakovė galėjo suklaidinti ieškovę, kai byloje buvo įrodymas dėl trūkusio vamzdžio, o ieškovė nepasinaudojo teise pakeisti netinkamą atsakovę tinkama.
19. Nurodė, kad kadangi ieškovė buvo atstovaujama profesionalaus teisininko (advokato), kad būtent draudikui kyla pareiga išsiaiškinti visas svarbias įvykio aplinkybes, kad jis turi dėti pastangas, išsiaiškindamas apliejimo priežastis, teismo nuomone, šalies klydimas/nežinojimas apliejimo priežasties nėra pagrindas perkelti atsakomybę atsakovei. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė yra atsakinga už ieškovės patirtus nuostolius. Dėl šios priežasties ieškovės prašymas priteisti iš atsakovės 1 406,06 Eur nuostolius, kaip kitoje civilinėje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, nėra tenkintinas.
20. Pažymėjo, kad ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovės, vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 2 d., priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (2 130,07 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2020-01-16, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
21. Apeliantas (ieškovas) ADB ,,Gjensidige“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-12 sprendimo dalį civilinėje byloje Nr. e2-5916-937/2020, kurioje ieškovės ADB ,,Gjensidige“ ieškinys yra atmestas, panaikinti, likusioje dalyje ieškinį patenkinant pilnai. Priteisti ieškovei ADB ,,Gjensidige“ iš atsakovės UAB „Mano Būstas Sostinė“ patirtas bylinėjimosi išlaidas (visas bylinėjimosi išlaidas patirtas tiek pirmojoje, tiek apeliacinėje instancijoje), kurių suma bus patikslinta vėliau.
Šalies argumentai
22. Nurodė, kad dar Vilniaus apygardos teismas 2019-12-06 nutartyje (civilinėje byloje Nr. e2A-1219-934/2019) konstatavo, kad šioje situacijoje vandens pratekėjimas buvo iš vamzdžio prieš šalto vandens skaitiklio ventilį, o atsakovė turėjo visas galimybes tikrinti vamzdžių būklę ar savo iniciatyva atlikti jų atnaujinimo darbus. Atitinkamai butas buvo užlietas trūkus bendrojo naudojimo vamzdžiui, o patys vamzdžiai jau buvo susidėvėję. Atsakovė pateikė netikslią informaciją ir taip suklaidino pačią ieškovę dėl trūkusio šalto vandens vamzdžio, o ne ventilio trūkimo, todėl ieškovė patyrė 1 406,06 Eur nuostolių sumą civilinėje byloje Nr. e2-10007-868/2018 (ieškovei 2017-05-22 teko ieškiniu kreiptis į teismą, laikant atsakove buto, esančio ,(duomenys neskelbtini) savininkę G. K.). Ieškovė nurodo, jog suklaidinimo faktą pagrindžia pačios atsakovės pateikti atsiliepimai.
Atsiliepimas
23. Pažymėjo, kad civilinėje byloje Nr. e2-10007-868/2018 atsakovė pateikė savo atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, jog ,,<...> atsakingiems darbuotojams nuvykus į įvykio vietą buvo nustatyta, kad vanduo bėga dėl trukusio šalto vandens ventilio <...>“; 2018-10-25 apeliacinio skundo (civilinėje byloje Nr. e2-10007-868/2018) 15, 16, 17 punktai, kuriuose atsakovė teigia ,,<...> buvo nustatyta, kad vanduo bėga dėl trukusio šalto vandens ventilio <...> atliktų darbų aktuose yra nurodyta kokie darbai buvo atlikti – pakeistas ventilis <...> darbuotojai atvykę į įvykio vietą užfiksavo, kad trūko ventilis <...> surašė antrą atliktų darbų aktą, kuriame nurodė, kad pakeistas būtent ventilis (o ne neva trūkęs vamzdis) <...>“. Atsakovo nurodytos aplinkybės apie trūkusį ventilį buvo nurodytos ne tik apeliaciniame skunde, bet ir teismui pateiktame atsakovo atsiliepime (buvo teismui pateikta 2020-02-06), todėl atmestini teismo sprendimo motyvai, kad ieškovas šias aplinkybes grindžia tik atsakovo apeliaciniu skundu. Atsakovo pateiktame apeliaciniame skunde vandens ventilio aplinkybės yra labai išsamiai aprašytos ir šios savo pozicijos atsakovas laikėsi nuosekliai pirmojoje bei apeliacinėje instancijose, tai grįsdamas Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktu Nr. MB:T16-076275 ir 2016-07-30 Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktu Nr. V16-274213-6.
24. Nurodė, kad atsakovės darbuotojai sutvarkė gedimą, todėl jai geriausiai ir turėjo būti žinoma dėl kokių priežasčių įvyko vandens pratekėjimas, nes ji šias aplinkybes išsiaiškino iš savo darbuotojų, kurie ir sutvarkė gedimą. Šis dėstymas iš esmės patvirtina faktą, jog ieškovė maksimaliai dėjo visas pastangas aiškinantis įvykio aplinkybes, vertinant rašytinius įrodymus. Be to, ieškovė pirmosios instancijos teisme prašė teismo posėdyje apklausti liudytoju atsakovo avarinės tarnybos darbuotoją V. B., kuris įvykio dieną lokalizavo avariją, tačiau šis neatvyko į teismo posėdį , todėl nebuvo galimybės apklausti minimą asmenį.
25. Pažymėjo, kad sprendime teismas nurodo, kad ,,<...> civilinėje byloje (e2-10007-868/2018) teismas 2017-10-16 nutartimi patvirtino tarp šalių sudarytą sutartį, tačiau ją G. K. apskundė atskiruoju skundu, nurodžiusi, kad ji nėra tinkama atsakovė byloje <...> Vilniaus apygardos teismas 2018-04-12 nutartimi skundžiamą nutartį panaikino <...> ieškovei turėjo kilti pagrindas susimąstyti dėl tinkamos atsakovės byloje“. Nurodė, kad minima sudaryta taikos sutartis buvo sudaryta dėl visai kitokių priežasčių, nei teismas interpretuoja 2020-03-12 sprendime. Minima taikos sutartis tarp ieškovės ir G. K. buvo sudaryta dėl žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o ne dėl taikytinos civilinės atsakomybės, todėl teismo pastebėjimas susijęs su pagrindu susimąstyti dėl tinkamos atsakovės byloje yra nepagrįstas. 2018-04-12 nutartyje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad G. K. išreiškė valią netvirtinti tokios taikos sutarties, nesutikdama su šios sutarties sąlygomis bei nesant jos išreikštos valios tvirtinti šalių pasirašytą taikos sutartį (CPK 140 str. 3 d.). Be to, G. K. buvo neatstovaujama advokato, sudarydama taikos sutartį, galėjo nesuprasti pasirašomos taikos sutarties pasekmių. Todėl 2018-04-12 nutartyje nebuvo sprendžiama vandens pratekėjimo priežasčių, atsakovo tinkamumo klausimai ir kt.
26. Pažymėjo, kad ieškovė įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę ir turtinę žalą), todėl ieškinio reikalavimas dėl 1 406,06 Eur nuostolių sumą (110,06 Eur ieškinio parengimas, 640,00 Eur atstovavimas pirmos instancijos teisme, 116,00 Eur atsiliepimo parengimas į atskirąjį skundą, 200,00 Eur apeliacinio skundo parengimas, 140,00 Eur atsiliepimo parengimas į atsakovo apeliacinį skundą, 200,00 Eur atstovavimas apeliacinėje instancijoje) turi būti patenkintas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundas atmestinas.
27. Nustatyta, kad ieškovė reikalavimą atsakovui dalyje, kurioje ieškinys buvo atmestas, grindžia tuo, kad atsakovas suklaidino ieškovę dėl to, kas buvo užliejimo priežastimi, t. y. suteikė draudikui neatitinkančią tikrovės informaciją apie tai, kad trūko ventilis, o ne bendrojo naudojimo vamzdis, dėl to ieškovė pareiškė netinkamą ieškinį kitoje civilinėje byloje, kurioje jos reikalavimai byloje atsakovei G. K. nebuvo patenkinti, ir dėl to ji patyrė 1 406,06 Eur nuostolių sumą ( 110,06 Eur už ieškinio parengimą, 640,00 Eur - atstovavimas pirmos instancijos teisme, 116,00 Eur - atsiliepimo parengimas į atskirąjį skundą, 200,00 Eur - apeliacinio skundo parengimas, 140,00 Eur - atsiliepimo parengimas į atsakovo apeliacinį skundą, 200,00 Eur- atstovavimas apeliacinėje instancijoje). Pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad ieškovė kitoje byloje buvo atstovaujama profesionalaus teisininko (advokato), kad būtent draudikui kyla pareiga išsiaiškinti visas svarbias įvykio aplinkybes, kad jis turi dėti pastangas, išsiaiškindamas apliejimo priežastis, todėl šalies klydimas/nežinojimas apliejimo priežasties nėra pagrindas perkelti atsakomybę atsakovei. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė yra atsakinga už ieškovės patirtus nuostolius. Reikšdama ieškinį tuo pagrindu, kad žalą patyrė turėdama bylinėjimosi išlaidų kitoje byloje dėl klaidingos informacijos gavimo iš atsakovo, ieškovė turėjo pateikti įrodymus, kad informacija apie draudiminį įvykį, gauta iš atsakovo, buvo vieninteliais galimais gauti duomenimis apie įvykio priežastis, kitokios informacijos gauti ir ją patikrinti ieškovė neturėjo galimybės, todėl atsakovo pateikta informacija buvo pagrindu ieškovei reikšti ieškinį atsakovei G. K.. Kolegija daro išvadą, kad ieškovei nepateikus įrodymų, kad ji negalėjo ištirti įvykio ir nustatyti tikrosios užliejimo priežasties, jos reikalavimai priteisti iš atsakovo, kaip kalto asmens dėl to, kad ieškovė pateikė nepagrįstą ieškinį ir dėl to turėjo bylinėjimosi išlaidų, ją suklaidinus atsakovui, yra nepagrįsti. Ieškovė teigia, kad atsakovo nurodytos aplinkybės apie trūkusį ventilį buvo nurodytos ne tik apeliaciniame skunde, bet ir teismui pateiktame atsakovo atsiliepime (buvo teismui pateikta 2020-02-06), tokią poziciją atsakovas grindė Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktu Nr. MB:T16-076275 ir 2016-07-30 Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktu Nr. V16-274213-6, tačiau darytina išvada, kad ieškovė turėjo galimybę patikrinti, ar atsakovo atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktuose nurodytos faktinės užliejimo priežastys atitinka faktinę padėtį ir nustatyti, kokia buvo tikroji užliejimo priežastis. Tai, kad iš pateiktų įrodymų byloje teismas padarė išvadą, kad atsakingu dėl užliejimo yra UAB „Mano Būstas Sostinė“, reiškia, kad tokią pačią išvadą iš byloje pateiktų įrodymų galėjo padaryti ir ieškovė, teikti prašymą, kad atsakovė G. K. būtų pakeista kitu atsakovu byloje, jai nepateikus tokio prašymo, ieškinys buvo atmestas. Tai leidžia daryti išvadą, kad bylinėjimosi išlaidos byloje susidarė dėl ieškovės nepilnai ištirtų užliejimo priežasčių, dėl ieškovės netinkamo byloje pateiktų įrodymų įvertinimo, nepateikimo prašymo pakeisti netinkamą atsakovę tinkamu atsakovu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.