- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-12
- Bylos Nr.
- e2-5916-937/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01231-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Zablockaja
- Ieškovas
- ADB „Gjensidige“
- Atsakovas
- UAB Mano
- Advokatai
- Renaldas Baliūtis
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovei UAB Mano būstas sostinė dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti 2 130,07 Eur žalą subrogacijos tvarka, 1406,06 Eur patirtų nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodo, kad 2016-04-07 ieškovė draudėjai S. V. išdavė gyventojų turto draudimo liudijimą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantį, kad laikotarpiu nuo 2016-04-12 iki 2017-04-11 buvo apdraustas draudėjos turtas – butas, adresu (duomenys neskelbtini). Teigia, kad šis butas 2016-07-30 buvo užlietas iš viršuje esančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), dėl trūkusio vamzdžio, kuris priskirtinas bendrajai pastato inžinerinei įrangai. Užliejimą ir kilusią žalą patvirtina 2016-08-01 pranešimas apie įvykį, 2016-08-01 turto apžiūros aktas. Nurodo, kad ji įvykį pripažino draudiminiu ir draudėjai išmokėjo 2 507,88 Eur draudimo išmoką. Ieškovė reiškia reikalavimą 2 130,07 Eur sumai, įvertinusi nusidėvėjimą (2 507,88 Eur –377,81 Eur = 2 130,07 Eur). Nurodo, kad žalos dydį ir atlyginimą pagrindžia 2016-07-30 turto žalos įvertinimo skaičiuoklė, 2016-08-16 pranešimas dėl žalos atlyginimo, 2016-08-17 mokėjimo nurodymas, atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas Nr. U16-274213, atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini).
Pasak ieškovės, dėl užliejimo metu padarytos žalos yra atsakinga atsakovė, kaip namo administratorius, kadangi avarija įvyko dėl trūkusio vamzdžio, už kurio priežiūrą yra atsakingas bendro naudojimo įrangos administratorius, t.y. atsakovė, ką patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2019-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1219-934/2019. Nurodo, kad atsakovė rūpestingai ir atidžiai neprižiūrėjo administruojamo pastato adresu Vilnius, nesiėmė veiksmų, kad būtų išvengta žemiau esančių patalpų užliejimo, t. y. pažeidė bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.263 str. 1, 2 d., 6.248 str. 3 d.), dėl ko buvo padaryta žala ieškovės draustam turtui. Teismas Vilniaus apygardos teismo 2019-12-06 nutartyje konstatavo, kad vandens pratekėjimas buvo iš vamzdžio prieš šalto vandens skaitiklio ventilį, t. y. trūkęs vamzdis priskirtinas bendrajai pastato inžinerinei įrangai bei nustačius, jog žala kilo UAB Mano Būstas Sostinė atsakomybės ribose.
Nustačius užliejimo faktą dėl bendrojo naudojimo vamzdžių blogos būklės ir nepriežiūros, atsakovė turi prisiimti atsakomybę ir taip atlyginti kilusią žalą. Atsakovė turėjo visas galimybes tikrinti vamzdžių būklę ar savo iniciatyva atlikti jų atnaujinimo darbus. Atsakovei buvo nustatyta pareiga bendrojo naudojimo objektus tinkamai valdyti ir prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Nurodo, kad butas buvo užlietas trūkus bendrojo naudojimo vamzdžiui, patys vamzdžiai buvo susidėvėję, dėl ko administratorius turėjo imtis atitinkamų veiksmų, tačiau jų nesiėmė ir abejingai leido atsirasti žalai, nesirūpino ir nedėjo jokių reikiamų pastangų. Atsakovė yra verslininkas, kuriam taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo standartai. Atsižvelgiant į profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, atsakovė privalėjo administruojamą pastatą prižiūrėti dedant maksimalias pastangas (Vilniaus apygardos teismo 2017-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-695-577/2017). Ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką (atlyginęs žalą), įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą 2 130,07 Eur sumai (CK 6.1015 str. 1 d.).
Dėl atsakovės pateiktos netikslios informacijos ir suklaidinimo, t.y. dėl trūkusio šalto vandens vamzdžio, o ne skaitiklio trūkimo, ieškovė patyrė 1 406,06 Eur nuostolių sumą civilinėje byloje Nr. e2-10007-868/2018. Ieškovei 2017-05-22 teko su ieškiniu kreiptis į teismą, laikant atsakove buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkę G. K.. Aplinkybes dėl atsakovo faktinių aplinkybių suklaidinimo pagrindžia atsakovės 2018-10-25 apeliacinio skundo civilinėje byloje Nr. e2-10007-868/2018 15, 16, 17 punktai. Nurodo, kad ieškovė patyrė 1 406,06 Eur nuostolių sumą, kurią patvirtina: 110,06 Eur už ieškinio parengimą, 640 Eur už atstovavimą pirmos instancijos teisme, 116 Eur už atsiliepimo parengimą į atskirąjį skundą, 200 Eur už apeliacinio skundo parengimą, 140 Eur už atsiliepimo parengimą į administratoriaus apeliacinį skundą, 200 Eur už atstovavimą apeliacinėje instancijoje.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu prašo ieškovės ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovė tinkamai neištyrė įvykio aplinkybių (Draudimo įstatymo 96 str. 2 d.), būtinų draudžiamojo įvykio faktui, padariniams ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Ieškovė išvadą apie įvykio priežastis padarė remdamasi išimtinai savo darbuotojų paaiškinimais, tačiau jie nelaikytini specialistais/ekspertais, turinčiais atitinkamą inžinerinį išsilavinimą ir/ar turinčių kitų specifinių žinių, įgalinčių jį daryti atitinkamas išvadas. Iš bylos medžiagos nėra žinoma, kad, draudikui atliekant draudiminio įvykio aplinkybių tyrimą ar nustatant žalos dydį, būtų dalyvavę atsakovės specialistai. Tinkamai neištyręs draudiminio įvykio aplinkybių, draudikas pats prisiėmė riziką dėl galimybės išieškoti išmokas iš atsakingo už žalą asmens. Pažymėtina, kad ieškovė pateiktame ieškinyje neįrodinėja būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų.
Dėl civilinės atsakomybės sąlygų nurodo, kad ieškovė tik išvardina Statybos techniniame reglamente išdėstytas nuostatas apie gyvenamųjų namų nuolatinę techninę priežiūrą, tačiau net neįrodinėja, kokias konkrečiai nuostatas pažeidė atsakovė. Nepateikiami jokie objektyvūs ir patikimi tikrąją įvykio priežastį pagrindžiantys įrodymai. Byloje nėra nei vieno įrodymo, jog atsakovė būtų pažeidusi teisės aktų nustatytas pareigas ir netinkamai ar visai jų nevykdžiusi. Ieškovė nebando įrodinėti, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė, nepateikia nei vieno įrodymo, kad objekto valdytojas teisės aktų numatytas pareigas ar bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai būtų vykdęs netinkamai.
Kadangi dalis bendrosios inžinerinės įrangos įrengta/sumontuota privačios nuosavybės teise priklausančiose daugiabučio namo bendrasavininkų patalpose – butuose, teisės aktai numato, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 str. 3 d.). Tai suponuoja ir patalpų savininkų prievolę rūpintis, kad jų patalpose esanti inžinerinė įranga atitiktų privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, apie pastebėtus defektus pranešant namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui ar nuolatinę techninę priežiūrą vykdantiems asmenims, taip pat prievolę nepažeidžiant teisės aktų bei kitų namo butų ir kitų patalpų savininkų interesų naudotis bendrojo naudojimo objektais.
Bendraturčiai nėra atleidžiami nuo pareigos dalyvauti išlaikant ir prižiūrint bendrąjį turtą. Svarbu pabrėžti, kad namo administratoriaus teisės aktų priskirtų funkcijų realizavimas tiesiogiai priklauso nuo bendraturčių valios, kurie privalo savo lėšomis prisidėti prie viso daugiabučio bendrosios nuosavybės administravimo, nes tai atitinka viso namo bendraturčių interesus ir padeda išsaugoti bendrąją nuosavybę. Vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti asmeniui, savaime nepašalina savininkų atsakomybės už pastato trūkumus. Ginčo atveju atsakovė neturėjo galimybės valdyti pastato absoliučiai kaip savininkas (CK 4.22 straipsnio 1 dalis) bei negalėjo be savininkų sutikimo ar tiesioginių nurodymų šiam pastatui daryti ūkinio ar fizinio poveikio.
Pagal CK 4.85 str. 8 d., namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius) įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus šiame straipsnyje nustatyta tvarka, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams. Akivaizdu, jog dalies funkcijų, tokių, kaip vamzdžių, jų tarpe ir esančių daugiabučio namo gyventojams nuosavybės teise priklausančiose patalpose ar akivaizdžiai nematomų keitimo, administratorius savo iniciatyva nevykdo, o vykdo, tik gavęs butų ir kitų patalpų savininkų pranešimą apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus, gedimus, kadangi, pagal CK 4.83 str. 3 d., butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) turi pareigą bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.
Nurodo, kad su ieškiniu nepateikti duomenys ir įrodymai apie tai, kurioje vietoje yra trūkęs nuotekų vamzdis ar jis buvo nepasiekiamoje, sunkiai prieinamoje, nematomoje vietoje, ar akivaizdžiai galėjo būti pastebėtas, ar atsakovė turėjo galimybę realiai jį patikrinti atliekamos techninės priežiūros metu, nėra duomenų apie tai, kaip šis nuotekų vamzdis įtakojo žalos atsiradimą, nepateikti duomenys ir įrodymai apie atsiradusios žalos priežastinį ryšį.
Ieškovė neatliko detalaus ir išsamaus įvykio tyrimo, nenustatė konkrečios, tikslios pastato vietos, iš kurios buvo užpiltos draudėjo patalpos - draudimo objektas. Draudikas neatliko jokių įvykio tyrimo veiksmų paremtų ekspertų, specialistų išvadomis (CPK 178 str.).
Teigia, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad iki įvykio namo administratorius būtų gavęs pranešimų apie netvarkingus vamzdžius, apie būtinumą pakeisti vamzdžius ar apie kitus trūkumų ir kad dėl to būtų galima daryti išvadą, jog administratorius gavęs tokius pranešimus nesiėmė jokių veiksmų, kad užkirstų kelią tokių vamzdžių trūkimui (tokios avarijos atsiradimui).
Dėl žalos nurodo, kad ieškovė tinkamai neatliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo, nenustatė tikrosios įvykio priežasties, padarinių ir tinkamai nenustatinėjo žalos dydžio. Ieškinyje neįrodinėja būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų atsakovės veiksmuose. Ieškovės reikalaujama suma nėra aiškiai detalizuota, neatsižvelgiama į buto būklę, nes neapskaičiuoja žalos dydžio remdamasis buto nusidėvėjimu. Nurodo, kad žala nepreziumuojama, jos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, kad į lokalinę patalpų remonto sąmatą yra įtraukta papildomų ir nebūtinų išlaidų, tokių kaip papildomų medžiagų vertė 3 %, statybvietės išlaidos 9 % ir netiesioginės išlaidos, t.y. pridėtinės vertės mokestis 21 %, kurios nėra tiesiogiai susijusios su darbų atlikimo sąnaudomis, todėl žalos dydis turi būti mažinamas šių išlaidų suma.
Byloje esanti medžiaga nepagrindžia aplietam butui padarytos žalos dydžio. Ieškovė privalo pašalinti abejones dėl žalos dydžio ir pateikti objektyvią informaciją apie patalpos ir joje buvusių objektų būklę prieš ir po apliejimo, kad būtų nepažeistas kompensacinis žalos atlyginimo principas ir sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti. Ieškovės išmokėtas žalos atlyginimo dydis yra nepagrįstas, kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Teigia, kad vienašališkai surašytas aktas negali būti laikomas neginčijamai patvirtinančiu žalos dydį. Teigia, kad ieškovė neįrodė nei paties žalos atsiradimo fakto, nei žalos dydžio apskaičiavimo pagrįstumo.
Šalies argumentai
Ieškovė 2020-02-06 teikė rašytinius paaiškinimus ir papildomus įrodymus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Į teismo posėdį atsakovės atstovas neatvyko, apie teismo posėdį buvo informuota tinkamai, ieškovė neprašė priimti sprendimo už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016-04-07 ieškovė draudėjai S. V. išdavė gyventojų turto draudimo liudijimą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantį, kad laikotarpiu nuo 2016-04-12 iki 2017-04-11 buvo apdraustas draudėjos turtas - butas, adresu (duomenys neskelbtini).
2016-07-30 ieškovės draustas turtas buvo užlietas iš viršuje esančio buto, adresu (duomenys neskelbtini). Užliejimą ir kilusią žalą patvirtina 2016-08-01 pranešimas apie įvykį, 2016-08-01 turto apžiūros aktas.
Ieškovė įvykį pripažino draudiminiu ir draudėjai išmokėjo 2 507,88 Eur draudimo išmoką. Žalos dydį ir atlyginimą pagrindžia 2016-07-30 turto žalos įvertinimo skaičiuoklė, 2016-08-16 pranešimas dėl žalos atlyginimo, 2016-08-17 mokėjimo nurodymas. Ieškovė, įvertinusi 377,81 Eur nusidėvėjimą, prašo priteisti iš atsakovės 2 507,88 Eur draudimo išmoką.
Byloje, be kita ko, kilo klausimas dėl atsakovės pareigos sumokėti ieškovei žalą, kurią ji patyrė sumokėjusi nukentėjusiam asmeniui dėl apdrausto buto apliejimo.
Pagal CK 6.1015 str. 1 dalimi, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.
Atsakovė atsiliepime teigia, kad ieškovė tinkamai neištyrė įvykio aplinkybių, apie įvykio priežastis padarė remdamasi išimtinai savo darbuotojų paaiškinimais, neįrodė žalos atsiradimo fakto, neįrodinėjo civilinės atsakomybės sąlygų, nepateikė įrodymų apie tai, kurioje vietoje yra trūkęs nuotekų vamzdis.
Vilniaus apygardos teismas 2019-12-06 nutartimi civ. byloje Nr. e2A-1219-934/2019 nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-02 sprendimą, kuriuo ADB „Gjensidige“ ieškinys atsakovei G. K. dėl 2 507,88 Eur žalos dėl S. V. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2016-07-30 vykusio užliejimo, atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų ir kt. priteisimo atmestas, palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės ADB „Gjensidige“ ir trečio asmens UAB „Mano Būstas Sostinė“ (buvusi UAB „Viršuliškių būstas“) lygiomis dalimis valstybei 318,50 Eur (po 159,25 Eur) antrinės teisinės pagalbos išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas civilinę bylą, liudytoju apklausė V. B., dirbusi avarinės tarnybos darbuotoju, kuris teisme parodė, kad pas atsakovę buvo nutrūkęs vandens vamzdis prie šalto vandens apskaitos ventilio, kad buvusio ventilio sumontuoti atgal ant supuvusio vamzdžio nebuvo įmanoma, todėl ventilis pakeistas nauju ir pagalbinės jungties pagalba pajungtas vanduo butui, kad vandens pratekėjimas buvo prieš šalto vandens skaitiklio ventilį, toje vietoje, kur jungiasi ventilis ir vamzdis.
Teismas nutarties 20 punkte nurodė, kad nors pirmosios instancijos teismas tiesiogiai nebuvo išklausęs liudytojo parodymų, tačiau atsakovės paaiškinimų bei 2016-07-30 atliktų darbų akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotų duomenų pagrindu iš esmės padarė pagrįstą išvadą, kad vandens pratekėjimas buvo iš vamzdžio prieš šalto vandens skaitiklio ventilį, t. y. trūkęs vamzdis priskirtinas bendrajai pastato inžinerinei įrangai bei nustačius, jog žala kilo ne atsakovės atsakomybės ribose, pagrįstai konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kurie įrodytų atsakovės veiksmų neteisėtumą, kaip būtiną sąlygą civilinei atsakomybei kilti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nutarties 21 punkte nurodė, kad pratekėjimas atsirado ne dėl ventilio gedimo ar nesandarumo, o dėl surūdijusio bendrai pastato inžinierinei įrangai priskirto vamzdžio, kuris sujungtas su ventiliu.
Taigi, įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje nustatyta aplinkybė, kad vandens pratekėjimas ginčo bute įvyko dėl surūdijusio bendrai pastato inžinierinei įrangai priskirto vamzdžio. Dėl šios priežasties atmestini atsakovės argumentai, susiję su pratekėjimo priežasties netinkamu nustatymu (priežastis nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu).
Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo ir tai patvirtina byloje esantys įrodymai, kad ginčo butas buvo aplietas iš viršuje esančio buto, kad jis buvo aplietas dėl surūdijusio bendrai pastato inžinerinei įrangai priskirto vamzdžio, kad nukentėjęs asmuo kreipėsi į ieškovę, kaip draudimo bendrovę, o ši sureguliavo įvykį, pripažino jį draudiminiu ir išmokėjo draudimo išmoką.
Nors atsiliepimu atsakovė nurodė apie buto savininkės pareigą prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti jos patalpose esančią inžinerinę įrangą (CK 4.83 str. 3 d.), tačiau pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2019-12-06 nutartimi civ. byloje Nr. e2A-1219-934/2019 nenustatė buto savininkės veiksmų neteisėtumo ir paliko nepakeistą teismo sprendimą, kuriuo ieškinį jos atžvilgiu atmetė. Be to, pažymėtina, kad G. K., kurios bute įvyko įvykis, į šią bylą nėra įtraukta, tad teismas net negali pasisakyti dėl jos atsakomybės už įvykį, t.y. dėl neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, nes tai būtų absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Dėl nurodytų priežasčių atsakovėės argumentai dėl buto savininkės atsakomybės šioje byloje negali būti laikomi pagrįstais.
Atsakovė nurodo, kad ji neturi teisės dalies funkcijų, tokių, kaip vamzdžių, jų tarpe ir esančių daugiabučio namo gyventojams nuosavybės teise priklausančiose patalpose ar akivaizdžiai nematomų, keitimo administratorius savo iniciatyva nevykdo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-11-13 nutartyje civ. b. Nr. e3K-3-409-684/2017 nurodė, kad administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas (32 punktas).
Nors atsakovė teigia, kad nepateikta įrodymų, kad iki įvykio namo administratorius būtų gavęs pranešimų apie netvarkingus vamzdžius, apie būtinumą pakeisti vamzdžius ar apie kitus trūkumų, tačiau atsakovė taip ir nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad ji vykdė savo, kaip namo administratoriaus, funkciją patikrinti vamzdynus, kurie yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos, tad ir pastato bendrojo naudojimo objektai (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 15 p.), ir nustatyta tvarka užfiksavo patikrinimo rezultatus. Teismas sprendžia, kad patikrinimo metu atsakovė turėjo visas galimybes nustatyti vamzdžio būklę (su rašytiniais ieškovės paaiškinimais pateikta vamzdžio nuotrauka, iš kurios matyti, kad vamzdis yra lengvai prieinamas), tarp jų ir tai, kad jis yra surūdijęs, kaip tai nustatė Vilniaus apygardos teismas 2019-12-06 nutartyje civ. byloje Nr. e2A-1219-934/2019. Teismo nuomone, vien buto savininko pranešimas apie netvarkingus vamzdžius ar kitus trūkumus, apie būtinumą juos pakeisti, nepašalina namo administratoriaus pareigos atlikti bendrosios pastato inžinerinės sistemos apžiūrą ir spręsti dėl remonto būtinumo. Duomenų apie tokias patikras atsakovė nepateikė ir neįrodinėjo, kad ji tinkamai vykdė pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (CPK 178 str.).
Atsakovė teigia, kad ieškovė neįrodė žalos dydžio, kad suma nėra aiškiai detalizuota, neatsižvelgiama į buto būklę (neapskaičiuotas buto nusidėvėjimas), į lokalinę patalpų remonto sąmatą yra įtraukta papildomų ir nebūtinų išlaidų (3 proc. papildomų medžiagų vertė, 9 proc. statybvietės išlaidos ir netiesioginės išlaidos (21 proc. PVM), kad ieškovė nepateikė objektyvios informacijos apie patalpos ir joje buvusių objektų būklę prieš ir po apliejimo, kad kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę.
Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atsakovės argumentais. Į bylą ieškovė pateikė 2016-07-30 turto žalos įvertinimo skaičiuotę, kurioje numatyta 662,40 Eur nuostolių suma lubų dažymui, 71,20 Eur suma sienų apmušalų pakeitimui, 40,21 Eur suma laminuotų grindlenčių keitimui, 48,62 Eur suma grindjuosčių išmontavimui ir sumontavimui. Skaičiuotėje yra medžiagų, remonto darbų apimčių skiltys, tačiau atsakovė apie šią skaičiuotę atsiliepime apskritai nepasisakė, jos duomenų nevertino, apsiribodama abstrakčiu argumentu dėl prašomos sumos nedetalizavimo. Ieškovė į bylą pateikė 2016-08-01 turto apžiūros aktą, kuriame pateiktas detalus sugadinimų aprašymas, nurodytų sugadinimų šalinimas yra adekvatus 2016-07-30 turto žalos įvertinimo skaičiuotėje nurodytiems darbams. Taigi, pagal į bylą pateiktus duomenis apie padarytą žalą bute, teismo nuomone, skaičiuotėje darbai iš esmės atitinka sugadinimų pobūdį. Teismas, įvertinęs ieškovo parengtos skaičiuotės duomenis, neturi pagrindo laikyti, kad pateikta suma nėra aiškiai detalizuota. Jokių papildomų ir nebūtinų išlaidų, kurias nurodė atsakovė (3 proc. papildomų medžiagų vertė, 9 proc. statybvietės išlaidos ir netiesioginės išlaidos (21 proc. PVM), teismas ieškovės parengtoje skaičiuotėje nenustatė.
Teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su atsakovės teiginiu, kad nėra paskaičiuotas buto nusidėvėjimas. Ieškovė jau pačiame ieškinyje nurodė 377,81 Eur sumą kaip buto nusidėvėjimą ir šia suma sumažino savo reikalavimą. Atsakovė nenurodė argumentų ir neįrodinėjo, kad nusidėvėjimo suma paskaičiuota netinkamai ir koks kitas nusidėvėjimo procentas turi būti taikomas.
Kaip matyti iš draudimo liudijimo, turtas buvo apdraustas nauja verte, tad atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ieškovė turi pateikti informaciją apie patalpos ir joje buvusių objektų būklę prieš ir po apliejimo, iš esmės neturi reikšmės išspręsti klausimą dėl žalos.
Nors atsakovė teigia, kad vienašališkai surašytas aktas negali būti laikomas neginčijamai patvirtinančiu žalos dydį, tačiau 2016-08-01 turto apžiūros aktu buvo užfiksuotas ne konkretus žalos dydis eurais, o sugadinimų pobūdis. Aktas pasirašytas ne tik draudiko atstovo, tačiau ir pačios draudėjos, tad nėra pagrindo teigti, kad jis pasirašytas draudiko vienašališkai. Be to, atsakovė nenurodo, kokiu pagrindu į fiziniam asmeniui priklausančio turto apžiūrą turėjo būti kviečiamas ir namo administratoriaus atstovas.
Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę ir turtinę žalą), todėl ieškinio reikalavimas dėl 2 130,07 Eur žalos atlyginimo yra tenkintinas kaip pagrįstas.
Ieškovė taip pat prašo priteisti 1 406,06 Eur nuostolių bylinėjimosi išlaidų pavidalu civilinėje byloje Nr. e2-10007-868/2018 dėl atsakovės pateiktos netikslios informacijos ir suklaidinimo, t.y. dėl trūkusio šalto vandens vamzdžio, o ne skaitiklio trūkimo.
Pažymėtina, kad dėl ieškovės reikalavimo dėl nuostolių priteisimo atsakovė atsiliepime iš esmės nepasisakė, nesutikimo argumentų dėl nuostolių priteisimo nenurodė, bendrai prašė ieškinį atmesti.
Nors ieškovė teigia, kad ji buvusi suklaidinta dėl apliejimo priežasties, kad turėjo kreiptis į teismą su ieškiniu G. K., tačiau pažymėtina, kad savo suklydimą ieškovė grindžia tik UAB „Viršuliškų būstas“ apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.
Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-02 sprendime civ. b. e2-10007-868/2018 nurodyta, kad „atsakovės pateiktas rašytinis įrodymas 2016-07-30 atliktų darbų priėmimo- perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuri surašė trečiojo asmens darbuotas V. B., patvirtina, kad trūko šalto vandens vamzdis prieš apskaitos ventilį ( el. b. 2 t., b. l. 97)“.
Pažymėtina, kad byloje yra du 2016-07-30 aktai, surašyti skirtingų darbuotojų. Nors pirmajame akte (darbas objekte iki 12:35 val.) ir nurodyta, kad trūko ventilis, tačiau antrajame akte (darbas objekte iki 13:40 val.) V. B. aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad trūko šalto vandens vamzdis. Šiuo aktu ir remiamasi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-02 sprendime.
Pažymėtina, kad abejuose aktuose darbo aprašymas yra trūkęs vamzdis arba trūkęs šalto vandens vamzdis. Be to, minėtoje civilinėje byloje esantis UAB „Viršuliškų būstas“ 2017-07-17 raštas, adresuotas G. K., taip pat patvirtina, kad trūko vamzdis.
Pažymėtina, kad minėtoje civilinėje byloje teismas 2017-10-16 nutartimi patvirtino tarp šalių sudarytą sutartį, tačiau ją G. K. apskundė atskiruoju skundu, be kita ko nurodžiusi, kad ji nėra tinkama atsakovė byloje, ji buvo suklaidinta dėl jai taikytinos civilinės atsakomybės, teigė, kad avarija įvyko iki vandens skaitliuko, o ta laikoma namą aptarnaujančios įmonės atsakomybės sritimi. Vilniaus apygardos teismas 2018-04-12 nutartimi skundžiamą nutartį panaikino. Taigi, jau po ieškinio padavimo ieškovei turėjo kilti pagrindas susimąstyti dėl tinkamos atsakovės byloje.
Dėl nurodytų priežasčių teismui nėra aišku, kaip atsakovė galėjo suklaidinti ieškovę, kai byloje buvo įrodymas dėl trūkusio vamzdžio, o ieškovė nepasinaudojo teise pakeisti netinkamą atsakovę tinkama.
Kadangi ieškovė buvo atstovaujama profesionalaus teisininko (advokato), kad būtent draudikui kyla pareiga išsiaiškinti visas svarbias įvykio aplinkybes, kad jis turi dėti pastangas, išsiaiškindamas apliejimo priežastis, teismo nuomone, šalies klydimas/nežinojimas apliejimo priežasties nėra pagrindas perkelti atsakomybę atsakovei. Teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovė yra atsakinga už ieškovės patirtus nuostolius. Dėl šios priežasties ieškovės prašymas priteisti iš atsakovės 1 406,06 Eur nuostolius, kaip kitoje civilinėje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, nėra tenkintinas.
Teismo nuomone, kiti šalių argumentai neturi reikšmės teisingai išnagrinėti bylą.
Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovės, vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 2 d., priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (2 130,07 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2020-01-16, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovė prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas: 590 Eur už ieškinio surašymą ir atstovavimą teisme (2020-02-17 prašymas su mokėjimą patvirtinančiais duomenimis), 80 Eur žyminio mokesčio, iš viso 670 Eur. Kadangi ieškovės reikalavimas patenkintas 60,24 proc. (2 130,07*100/3 536,06), tai ieškovei iš atsakovės priteistina 403,61 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270, straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei ADB „Gjensidige“, įm. k. 110057869, iš atsakovės UAB Mano būstas sostinė, įm. k. 121457971, 2 130,07 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto trisdešimties eurų 7 ct) žalą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2 130,07 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2020-01-16, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 403,61 Eur (keturių šimtų trijų eurų 61 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinio reikalavimus atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.