- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-18
- Bylos Nr.
- e2A-967-390/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13714-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- ERGO Insurance SE, Lietuvoje
- Atsakovas
- R. T., L. T., G. S., A. K.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-296-947/2020 pagal ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovams R. T., L. T., G. S., A. K. dėl draudimo išmokos priteisimo subrogacijos tvarka, savarankiškų reikalavimų nepareiškiantys tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vantoma“, akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“, daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – DNSB) „ (duomenys neskelbtini) “.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ERGO Insurance SE patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų G. S., R. T., L. T. ir A. K. 5 545,65 Eur nuostolių atlyginimą subrogacijos tvarka, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Vėliau patikslino ieškinį – sumažino ieškinio reikalavimo dydį iki 5 412,55 Eur, atsižvelgiant į 2,4 proc. turto nusidėvėjimą (0,8 proc. nusidėvėjimo koeficientas x 3 metai).
2. Nurodė, kad ieškovas su UAB „Delano“ sudarė draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdraustas draudėjos turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune. Ieškovas draudimo sutarties pagrindu atlygino draudėjai 5 545,65 Eur žalą, kurią draudėja patyrė 2016 m. vasario 26 d. dėl įvykusio vandens pratekėjimo iš atsakovų nuosavybės teise priklausančių patalpų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atsakovams bylinėjimosi išlaidas R. T., L. T. – 400 Eur, G. S. – 563 Eur, valstybei – 74,62 Eur. Ieškovui grąžino 50 Eur, sumokėtų į teismo depozitinę sąskaitą 2019 m. spalio 11 d. (mokėjimo nurodymo Nr. HAN-353207).
4. Teismas nurodė, kad šiam ginčui taikytinas CK 6.266 straipsnis, reglamentuojantis statinių savininko (valdytojo) atsakomybę. Pagal šio įstatymo nuostatas žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas) net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.
5. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, sprendė, kad ieškovas nepateikė konkrečių ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad draudėjo UAB „Delano“ patalpų užpylimo židinys buvo būtent viršuje esantis atsakovų butas, o ne kiti šaltiniai, nepateikė įrodymų, objektyviai fiksuojančių avarijos faktą, paaiškinimai iš galimai avariją likvidavusių asmenų yra nenuoseklūs, fragmentiški ir prieštaringi.
6. Teismas pažymėjo, kad ieškovo netinkamai (neatidžiai, netiksliai, nesavalaikiai, pasirėmus išimtinai tik trečiųjų asmenų teiktais neobjektyviais paaiškinimais) atlikti veiksmai, aiškinantis draudiminio įvykio aplinkybes, sąlygojo ir tai, kad ieškovo procesinis elgesys šioje byloje nuolat keitėsi. Pirmiausia ieškovas turtinį reikalavimą pateikė UAB „Vantoma“, kaip už žalą atsakingam asmeniui. Ieškovas pradiniame ieškinyje nurodė, kad būtent šios bendrovės valdomose patalpose įvyko vandens pratekėjimas. Vėliau ieškovas patikslintu ieškiniu atsakomybės subjektais nurodė visiškai kitus asmenis atsakovus, įvykio metu. 2016 m. vasario 26 d. ir iki šiol esamus patalpų bendraturčius. Patikslintame ieškinyje ieškovas nekeitė faktinio pagrindo, t. y. toliau buvo laikomasi pozicijos, kad vandens pratekėjimas galimai įvyko iš UAB „Vantoma“ valdomų patalpų. Tačiau vėliau teismo posėdžiuose aiškinantis draudiminio įvykio aplinkybes ieškovo atstovas nurodė, kad vandens praliejimas įvyko jau visai kitoje buto, esančio (duomenys neskelbtini) patalpoje – patalpose, kurias valdo (pagal nustatytą naudojimosi daiktu tvarką, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre) atsakovė G. S.. Po bylos iškėlimo ieškovas keitė ne tik ieškinio faktinį pagrindą, tačiau taip pat tikslino ir turtinio reikalavimo dydį. Ieškovas mažino turtinio reikalavimo dydį, pripažinęs trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ atstovo pastabą, kad reikalaujant atlyginti išmokėtą draudimo išmoką privaloma atsižvelgti į turto nusidėvėjimą ir atitinkamai mažinti prašomos priteisti išmokos dydį. Ieškovo atstovas teismo posėdžiuose neginčijo aplinkybių, kad aiškinantis draudiminio įvykio aplinkybes iš esmės buvo remiamasi tomis aplinkybėmis, kurias ieškovui nurodė draudėjo samdyta ir už gedimų šalinimą atsakinga bendrovė „Caverion Lietuva“, tačiau pats draudikas ERGO Insurance SE draudiminio įvykio aplinkybių išsamiai netyrė. Žalos administravimo byloje esantys duomenys apie draudiminio įvykio aplinkybes taip pat yra prieštaringi.
7. Teismas nurodė, kad iš esmės draudiminio įvykio aplinkybes ieškovas aiškinosi ne iš karto įvykus draudiminiam įvykiui, tačiau praėjus daugiau kaip dvejiems metams ir tik teisminio bylos nagrinėjimo metu. Toks ieškovo elgesys visiškai neatitinka profesinio atidumo ir rūpestingumo standartų, taikytinų draudimo veikla užsiimančiam privačiam juridiniam asmeniui.
8. Taip pat pažymėjo, kad byloje pateiktas Būsto draudimo liudijimas TAI Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. atsakovams R. T. ir L. T. priklausantis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovų R. T. ir L. T. argumentai, jog jie turėjo suinteresuotumą būti tinkamai informuoti apie įvykusį draudiminį įvykį, yra pagrįsti. Ieškovas tinkamai neinformavęs turto bendraturčių apie draudiminį įvykį, išsamiai nesiaiškinęs įvykio aplinkybių, negali vėliau argumentuoti, kad atsakovai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jų dėstomas aplinkybes apie tai, kad vandens praliejimas įvyko iš kito šaltinio.
9. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog draudžiamasis įvykis įvyko dėl atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių įrenginių ar kitokių konstrukcijų trūkumų bei jog gadinantis turtą poveikis buvo iš atsakovų valdomo buto, o ne dėl kitam asmeniui ir/ar pastato įrenginio – bendrajai pastato inžinerinei sistemai priklausančio šalto vandens tiekimo vamzdžio (jo atšakos), kuris yra bendroji dalinė pastato savininkų (valdytojų) nuosavybė, defekto. Taigi ieškovas neįrodė nei neteisėtų atsakovų veiksmų, nei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, todėl ieškinys atmetamas nevertinus nuostolių dydžio pagrįstumo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovas ERGO Insurance SE prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo tokio tipo bylose suformuluotos praktikos, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Faktą, kad vanduo tekėjo iš viršuje esančių patalpų, kurios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovams, pagrindžia tai, jog buvo sulietos apačioje esančių apdraustų patalpų lubos ir kitos patalpų vietos. Ieškovas šiuo atveju turėjo tik įrodyti aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovų butas, o ne kiti šaltiniai. Minėtas aplinkybes pagrindžia ir draudėjo pranešimas ERGO bei ERGO atstovo surašytas defektinis aktas, taip pat UAB „Caverion Lietuva“ budinčio techniko nustatyta aplinkybė, kad trūko vandentiekio žarnelė tualeto patalpose, kuriuo bendrai naudojasi visi atsakovai. Kadangi vanduo į draudėjo patalpas tekėjo iš viršuje esančių patalpų, todėl atsakingi yra jų savininkai, o jų kaltė šiuo atveju yra preziumuojama, t. y., jie turi paneigti savo atsakomybę. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų, kad vanduo tekėjo nė iš jų buto, bet iš kito šaltinio. Bendrijos pirmininkė taip pat nenurodė, kad įvyko vandens pratekėjimas iš bendrojo naudojimo vamzdyno. Todėl įvertinus visus byloje esančius įrodymus akivaizdu, kad santechninio prietaiso gedimas įvyko atsakovų bute, būtent tualeto patalpose truko lanksti žarnelė.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai R. T. ir L. T. prašo apeliacinį skundą atmesti, ginčijamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pagal teismų praktiką nagrinėjamu atveju taikant CK 6.266 straipsnį ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančiu atsakovo patalpų. Tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, kad iš atsakovams asmenine nuosavybe priklausančio buto pradėjo lietis vanduo dėl jo trūkumų. Negalima sutikti su ieškovo argumentais, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, kadangi byloje surinkti įrodymai visiškai paneigia ieškovo teiginius: 2016 m. vasario 26 d. defektinis aktas, 2016 m. kovo 16 d. UAB „Caverion Lietuva“ elektroninis laiškas, adresuotas ieškovui, bei 2016 m. balandžio 25 d. UAB „Delano“ pranešimas apie žalą. Tai, kad buvo užlietos draudėjos turtas, savaime nepatvirtina aplinkybės, jog vanduo tekėjo iš atsakovams priklausančių patalpų. Ieškovas neįrodė įvykusio užpylimo lokacinės vietos, ploto, padarytos žalos dydžio, taip pat nepateikė objektyvių duomenų, jog žala vyko dėl atsakovų kaltės ar jiems priklausančioje valdomoje buto dalyje, taip pat nepagrindė reikalaujamų nuostolių dydžio. Dėl to skundžiamame sprendime teisingai konstatuota, kad ieškovas netyrė draudiminio įvykio aplinkybių objektyviai ir išsamiai.
11.2. Ieškovas nepateikė apeliaciniame skunde jokių naujų argumentų, kurie nebūtų įvertinti, ištirti ir motyvuotai atmesti pirmosios instancijos teismo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
Dėl ginčo esmės
13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės pareikštas reikalavimas dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo atgręžtinio reikalavimo (subrogacijos) teise.
14. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2016 m. vasario 26 d. įvykusio draudiminio įvykio metu buvo užlietos vandeniu draudėjos UAB „Delano“ patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) Kaune. Ieškovas atlygino draudėjai 5 545,65 Eur žalą. Ieškovas subrogacijos tvarka prašė priteisti iš atsakovų G. S., R. T., L. T. ir A. K. 5 412,55 Eur (atsižvelgdamas į turto susidėvėjimo koeficientą) žalą, remdamasis tuo, kad atsakovai yra savininkai patalpų, dėl kuriose įvykusio įvykio padaryta žala ((duomenys neskelbtini), Kaune (virš draudėjos patalpų), todėl yra atsakingi už padarytą žalą. Atsakovai nesutiko su ieškiniu, nes ieškovas nepateikė faktinių duomenų apie užliejimo lokaciją, plotą, padarytos žalos dydžio paskaičiavimą, taip pat, jog žala kilo dėl atsakovų priklausančiame objekte įvykusio įvykio. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė konstatuodamas, kad ieškovas neįrodė, jog draudžiamasis įvykis įvyko dėl atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių įrenginių ar kitokių konstrukcijų trūkumų, kad gadinantis turtą poveikis buvo iš atsakovų valdomo buto.
15. CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp jo ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų (CK 6.263, 6.246-6.249 straipsniai).
16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2016 m. vasario 26 d. buvo aplietos draudėjos UAB „Delano“ patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje pakanka įrodymų konstatuoti, kad gadinantis turtą poveikis buvo iš atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio buto, o atsakovai, teigdami priešingai, turėjo pateikti tai pagrindžiančius įrodymus (buvo trūkęs vamzdis, prakiuręs stogas ar pan.) ir taip paneigti jų atsakomybę.
17. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė deliktinės atsakomybės bylose yra ta, kad kreditorius turi įrodyti žalos faktą, neteisėtus skolininko veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; skolininko kaltė preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019). Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žala darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534- 611/2016).
18. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tik faktas, jog buvo užlietos draudėjos patalpos, savaime nepatvirtina aplinkybės, jog vanduo tekėjo iš atsakovams priklausančių patalpų. Byloje pateiktas ieškovo surašytas 2016 m. vasario 26 d. defektinis aktas, kuriame nurodyta, kad vandentiekio avarija įvyko UAB „Vantoma“ patalpose, ieškovui adresuotas 2016 m. kovo 16 d. UAB „Caverion Lietuva“ elektroninis laiškas, kuriame nurodyta, kad vandens pratekėjimas įvyko jau kitoje vietoje, t. y. „Tarptautinio studijų ir mokymo instituto“ patalpose, 2016 m. balandžio 25 d. UAB „Delano“ pranešimas ieškovui apie žalą, kuriame pateikiama visiškai nekonkreti informacija, t. y. nurodoma, kad „pas viršuje esančius kaimynus sprogo vandens padavimo žarnelė“, avarinę pagalbą teikiančios bendrovės „Caverion Lietuva“ darbuotojų parodymai neinformatyvūs, jie įvykio vietoje nebuvo, apie įvykio aplinkybes žino tik iš kitų kolegų pasakojimų, ieškovo pateiktos kartu su patikslintu ieškiniu nuotraukos dėl žalos atsiradimo priežasties, tačiau kas ir kur šias nuotraukas darė nėra aišku. Kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, pateiktas defektinis aktas surašytas vienašališkai, neinformuojant ir nekviečiant turto savininkų, nesuteikus galimybės jiems įsitikinti dėl konkrečios lokacinės vietos, dėl užpylimo ploto ir kt. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pateikta patikimų įrodymų, patvirtinančių vandens nuotėkio priežastis.
19. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, pažymi, jog vien ta aplinkybė, kad vanduo tekėjo į draudėjos patalpas iš aukščiau esančių atsakovams priklausančių patalpų, neleidžia daryti išvados, kad žala buvo padaryta būtent dėl atsakovų veiksmų. Byloje nenustačius atsakovų neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio, jog dėl neteisėtų atsakovų veiksmų buvo padaryta žala (aplietos žemiau esančios patalpos), konstatuotina, jog deliktinė atsakomybė šiuo atveju netaikytina, t. y., nenustačius visų deliktinės atsakomybės sąlygų, ieškovo ieškinys buvo atmestas pagrįstai.
Dėl įrodymų vertinimo
20. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju atsakovų veiksmus galėjo ir turėjo konstatuoti kaip neteisėtus, tačiau dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo padarė priešingą išvadą.
21. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).
22. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir tinkamai jas įvertino, rėmėsi į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, šalių procesiniais dokumentais, teiktais paaiškinimais bei liudytojų parodymais, įvertino byloje pateiktų įrodymų visetą, todėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo atsižvelgta ieškovo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurias įvertinus, nėra pagrindo padaryti kitokias išvadas, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas.
Dėl bylos procesinės baigties
23. Esant nustatytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Atsakovai R. T. ir L. T. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas turėtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.