Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-296-947/2020

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-02-24
Bylos Nr.: e2-296-947/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-13714-2018-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Asta Žeromskytė-Stanienė
Ieškovas: ERGO Insurance SE Lietuvos filialo
Atsakovas: R. T., G. S., L. T., A. K.

Kategorijos

2.6.39.1Bendrosios draudimo nuostatos
2.6.39.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.39.2.6.5Kiti civilinės atsakomybės draudimo atvejai
3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
3.2.3.8Teismo sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-296-947/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13714-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.1; 2.6.39.2.5; 2.6.39.2.6.5; 3.1.7.4; 3.1.7.8; 3.2.3.8; 3.2.6.1 (S)

Kauno apyLINKĖs teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 24 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Ligitai Lisauskienei, Marijai Tamošauskaitei ir Gabrielei Žemaitytei,

dalyvaujant ieškovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovui M. K., atsakovų R. T. ir L. T. atstovei advokatei B. P., atsakovei G. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo ieškinį atsakovams R. T., L. T., G. S., A. K. dėl draudimo išmokos priteisimo subrogacijos tvarka, savarankiškų reikalavimų nepareiškiantys tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė (toliau – AB) (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – DNSB) (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovas ERGO Insurance SE 2018 m. rugpjūčio 17 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 5 545,65 Eur nuostolių atlyginimą subrogacijos tvarka, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovas su UAB (duomenys neskelbtini) sudarė draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdraustas draudėjos turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovas draudimo sutarties pagrindu atlygino draudėjai 5 545,65 Eur žalą, kurią draudėja patyrė 2016 m. vasario 26 d. dėl įvykusio vandens pratekėjimo iš atsakovės valdomų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini).

3. Po bylos iškėlimo praėjus trims mėnesiams, t. y. 2018 m. gruodžio 21 d., ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį, prašydamas to paties dydžio nuostolių atlyginimą subrogacijos tvarka, metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas priteisti ne iš UAB (duomenys neskelbtini), bet solidariai priteisti iš atsakovų G. S., R. T., L. T. ir A. K.. Ieškovas patikslintame ieškinyje keitė ir faktinį pagrindą – patikslintame ieškinyje ieškovas paaiškino, kad draudėja UAB (duomenys neskelbtini) žalą patyrė dėl vandens pratekėjimo iš atsakovams nuosavybės teise priklausančių patalpų. Ieškovas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė (regreso tvarka) reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens.

4. 2019 m. balandžio 30 d. ieškovas dar kartą tikslino ieškinį – sumažino ieškinio reikalavimo dydį iki 5 412,55 Eur, atsižvelgiant į 2,4 proc. turto nusidėvėjimą (0,8 proc. nusidėvėjimo koeficientas x 3 metai). Patikslintu ieškiniu ieškovas prašė teismo priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų 5 412,55 Eur nuostolių atlyginimą subrogacijos tvarka, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (125,00 Eur žyminį mokestį, 0,86 Eur užmokestį už Nekilnojamojo turto regreso centrinio banko išrašą).

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismo posėdžiuose ieškovo atstovas patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė, prašė patikslintą ieškinį tenkinti.

II. Atsakovų atsiliepimų argumentai

6. Atsakovai R. T. ir L. T. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidos. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad žala įvyko dėl atsakovų kaltės ir dėl jų objekte įvykusio įvykio. Atsakovai niekada nebuvo informuoti apie bet kokią galimą žalą iš atsakovams priklausančio būsto, be to, atsakovai savo civilinę atsakomybę buvo apdraudę būsto draudimo sutartimis AB (duomenys neskelbtini), taigi, įvykus draudiminiam įvykiui nedelsdami būtų reagavę dėl padarytos žalos, dėl draudiminio įvykio pripažinimo. Apie 2016 m. vasario mėn. įvykį atsakovai neturi jokių duomenų, bute negyvena, defektinis aktas, atsakovų vertinimu, buvo surašytas vienašališkai, neinformuojant turto savininkų, nesuteikus galimybės laiku pateikti pretenzijų. Ieškinyje nėra išdėstyti jokie faktiniai duomenys apie užliejimo lokaciją, plotą, apie padarytos žalos skaičiuotę ir kt. Šiuo atveju, atsakovų vertinimu, į bylą pateikti dokumentai nepatvirtina, kad atsakovai yra atsakingi dėl įvykio. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovai pažymėjo, kad jie niekada neturėjo galimybių patekti į atsakovių G. S. ir A. K. naudojamas patalpas, nes jos yra rakinamos ir jomis yra disponuojama pagal nustatytą naudojimosi patalpomis tvarką. Atsakovai taip pat prašė teismo atkreipti dėmesį į ieškovo netinkamą procesinį elgesį – ieškovas tik po daugiau kaip šešių mėnesių pateikė teismui duomenis apie tai, kad dėl žalos atsiradimo vietos nustatymo yra bendrovės (duomenys neskelbtini) pranešimai apie vandentiekio linijos trūkimą „Tarptautinio studijų ir mokymo“ patalpose (valdomos atsakovių G. S. ir A. K.).

7. Teismo posėdžiuose atsakovų atstovė advokatė B. P. palaikė atsiliepimo argumentus, papildomai nurodė, kad nei byloje pateikti rašytiniai įrodymai (žalos administravimo byla ir kt.), nei kiti įrodymai (liudytojų parodymai, šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimai) nepatvirtino ieškovo reikalavimo pagrįstumo, todėl ieškinys, kaip visiškai nepagrįstas, yra atmestinas.

8. Atsakovė G. S. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidos. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad apie 2016 m. vasario 26 d. užpylimą ji nebuvo informuota. Atsakovės teigimu, prieš keletą metų jos pačios patalpos buvo užlietos vandeniu iš patalpų, esančių aukščiau (trečiame aukšte). Atsiliepime taip pat nurodyta, kad ieškovas neįvykdė pareigos įrodyti atliktus neteisėtus veiksmus, sukeltą žalą, priežastinį ryšį, atsakingo asmens kaltę ir žalą darančio vandens židinį. Ieškovas neįrodė neva įvykusio užpylimo lokacinės vietos, ploto, padarytos žalos dydžio, taip pat nepateikė objektyvių duomenų, jog žala kilo dėl atsakovės G. S. kaltės ar jai priklausančioje (valdomoje) buto dalyje. Ieškovas tik su 2019 m. balandžio 30 d. patikslintu ieškiniu pateikė duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) budinčio techniko nustatytą trūkusią vandentiekio žarnelę už vartotojo skaitiklio. Tačiau tai neįrodo nei galimo išsiliejimo apimties, nei prabėgimo į žemiau esantį aukštą. Taip pat atsakovė pažymėjo, kad neaišku, kodėl elektroniniame laiške yra nurodyta, jog sandarumas yra „Tarptautinio studijų ir mokymo instituto“ patalpose, nes 2019 m. balandžio 23 d. teismo posėdžio metu buvo išaiškinta, kad tualetu (plane pažymėta Nr. 3-10) naudojasi visi atsakovai. Atsakovės vertinimu, ieškovas taip pat nepagrindė reikalaujamų nuostolių dydžio. Ieškovas turtinį reikalavimą atsakovams pateikė „aklai“ remdamasis trečiųjų asmenų nustatytu žalos dydžiu, kurį vėliau mažino, atsižvelgęs į trečiojo asmens AB (duomenys neskelbtini) atstovo teismo posėdyje išsakytą pastabą, kad draudimo bendrovė privalėjo atsižvelgti į apdrausto turto nusidėvėjimo laipsnį. Tačiau net ir patikslintame ieškinyje ieškovas tiksliai nepaaiškino reikalavimo sumažinimo motyvų ir apskaičiavimo metodikos, nepateikė tokio dydžio žalą pagrindžiančių dokumentų. Taigi ieškovas neįvykdė savo pareigos nustatyti tikrąjį žalos dydį. Ieškovui turi būti taikomas profesinio atidumo ir atsakomybės standartas, visi ieškovo neįrodyti ar netinkamai įrodyti teiginiai, neapdairus, nerūpestingas ir nesąžiningas ieškovo veikimas proceso metu vertinamas atsakovės G. S. naudai.

9. Teismo posėdžiuose atsakovė G. S. palaikė atsiliepimo argumentus, prašė ieškinį atmesti.

10. Atsakovė A. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdžius šaukiama atvykti neatvyko, apie iškeltą bylą ir teismo posėdžių vietą bei laiką buvo informuota tinkamai. Byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis).

III. Trečiųjų asmenų argumentai

11. Trečiasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra atsakingas asmuo dėl bendrovei (duomenys neskelbtini) padarytos žalos. Trečiasis asmuo taip pat pažymėjo, kad UAB (duomenys neskelbtini) nuomoja (duomenys neskelbtini) patalpas (du kambarius), kurių langai yra į (duomenys neskelbtini), o kas naudoja kitas patalpas bendrovė neturi duomenų. Trečiojo asmens vertinimu, byloje pateiktas defektinis aktas yra surašytas vienašališkai, nekviečiant suinteresuotų asmenų (turto savininkų), kurie būtų turėję galimybę įsitikinti dėl konkrečios lokacinės vietos, dėl užpylimo ploto ir kt. Ieškovas yra profesionalus savo srities žinovas, užsiima nekilnojamojo turto objektų draudimu, vertina žalas, ši veikla yra ieškovo verslas, todėl jam taikomi profesinio atidumo, teikiamų dokumentų objektyvaus pagrįstumo ir atsakomybės standartai. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, trečiasis asmuo prašė teismo ieškinį atmesti, kaip visiškai nepagrįstą.

12. Trečiasis asmuo AB (duomenys neskelbtini) atsiliepimo į ieškinį nepateikė. 2019 m. balandžio 23 d. teismo posėdyje dalyvavęs bendrovės atstovas G. T. pateikė žodinius paaiškinimus, nurodė, kad AB (duomenys neskelbtini) yra trečiasis asmuo, esantis atsakovų R. T. ir L. T. pusėje, todėl iš esmės tais pačiais argumentais su ieškiniu nesutinka.

13. Trečiasis asmuo DNSB (duomenys neskelbtini) atsiliepimo į ieškinį nepateikė. 2019 m. balandžio 23 d. teismo posėdyje dalyvavusi bendrijos atstovė (bendrijos pirmininkė) D. K. pateikė žodinius paaiškinimus (aptarti teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmetamas.

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Byloje nustatyta, kad ieškovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas su draudėja UAB (duomenys neskelbtini) sudarė draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas draudėjos turtas, esantis (duomenys neskelbtini) (Turto draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovas (draudikas) atlygino draudėjai 5 545,65 Eur žalą, kilusią dėl 2016 m. vasario 26 d. įvykusio vandens užliejimo. Ieškovas, atlyginęs žalą, pareiškė ieškinį atsakovams, kaip solidariai atsakingiems, subrogacijos pagrindu.

15. CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį.

16. Pagal įrodinėjimo pareigos nuostatas ir šios bylos ginčo dalyką nagrinėjamoje byloje būtent ieškovui kilo pareiga pagrįsti faktines aplinkybes dėl pareikšto turtinio reikalavimo atsakovams pagrįstumo.

17. Šiam konkrečiam ginčui taikytinas CK 6.266 straipsnis, reglamentuojantis statinių savininko (valdytojo) atsakomybę. Pagal šio įstatymo nuostatas žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas) net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

18. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant CK 6.266 straipsnio 1 dalies normą, ne kartą yra pažymėta, kad ši norma nurodo griežtąją civilinę atsakomybę, t. y. atsakomybę be kaltės. Tai reiškia, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatytini neteisėti statinio savininko (valdytojo) veiksmai ir jo kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016 24 punktas).

19. Šioje byloje atsakovų veiksmus teismas galėtų konstatuoti neteisėtais, jei būtų nustatytas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovų valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovų buto, ieškovas neprivalėjo įrodinėti. Ieškovas privalėjo įrodyti tik tą aplinkybę, kad patalpų užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovų butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovų patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016, 12 punktas).

20. Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

21. Teismas, remdamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu, teismų praktika, išsamiai ir sistemiškai išanalizavęs byloje esančius įrodymus (šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, nuotraukas) sprendė, kad ieškovas nepateikė konkrečių ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad draudėjo UAB (duomenys neskelbtini) patalpų užpylimo židinys buvo būtent viršuje esantis atsakovų butas, o ne kiti šaltiniai, nepateikė įrodymų, objektyviai fiksuojančių avarijos faktą, paaiškinimai iš galimai avariją likvidavusių asmenų yra nenuoseklūs, fragmentiški ir prieštaringi.

22. Teismas pažymi, kad ieškovo netinkamai (neatidžiai, netiksliai, nesavalaikiai, pasirėmus išimtinai tik trečiųjų asmenų teiktais neobjektyviais paaiškinimais) atlikti veiksmai, aiškinantis draudiminio įvykio aplinkybes, sąlygojo ir tai, kad ieškovo procesinis elgesys šioje byloje nuolat keitėsi. Pirmiausia ieškovas turtinį reikalavimą pateikė UAB (duomenys neskelbtini), kaip už žalą atsakingam asmeniui. Ieškovas pradiniame ieškinyje nurodė, kad būtent šios bendrovės valdomose patalpose įvyko vandens pratekėjimas. Vėliau ieškovas patikslintu ieškiniu atsakomybės subjektais nurodė visiškai kitus asmenis – atsakovus, įvykio metu 2016 m. vasario 26 d. ir iki šiol esamus patalpų bendraturčius. Patikslintame ieškinyje ieškovas nekeitė faktinio pagrindo, t. y. toliau buvo laikomasi pozicijos, kad vandens pratekėjimas galimai įvyko iš UAB (duomenys neskelbtini) valdomų patalpų. Tačiau vėliau teismo posėdžiuose aiškinantis draudiminio įvykio aplinkybes ieškovo atstovas nurodė, kad vandens praliejimas įvyko jau visai kitoje buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpoje – patalpose, kurias valdo (pagal nustatytą naudojimosi daiktu tvarką, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre) atsakovė G. S.. Po bylos iškėlimo ieškovė keitė ne tik ieškinio faktinį pagrindą, tačiau taip pat tikslino ir turtinio reikalavimo dydį. Ieškovas mažino turtinio reikalavimo dydį, pripažinęs trečiojo asmens AB (duomenys neskelbtini) atstovo pastabą, kad reikalaujant atlyginti išmokėtą draudimo išmoką privaloma atsižvelgti į turto nusidėvėjimą ir atitinkamai mažinti prašomos priteisti išmokos dydį. Ieškovo atstovas teismo posėdžiuose neginčijo aplinkybių, kad aiškinantis draudiminio įvykio aplinkybes iš esmės buvo remiamasi tomis aplinkybėmis, kurias ieškovui nurodė draudėjo samdyta ir už gedimų šalinimą atsakinga bendrovė (duomenys neskelbtini), tačiau pats draudikas ERGO Insurance SE draudiminio įvykio aplinkybių išsamiai netyrė. Taigi daroma išvada, kad iš esmės draudiminio įvykio aplinkybes ieškovas aiškinosi ne iš karto įvykus draudiminiam įvykiui, tačiau praėjus daugiau kaip dvejiems metams ir tik teisminio bylos nagrinėjimo metu. Toks ieškovo elgesys visiškai neatitinka profesinio atidumo ir rūpestingumo standartų, taikytinų draudimo veikla užsiimančiam privačiam juridiniam asmeniui.

23. Pabrėžtina, kad žalos administravimo byloje esantys duomenys apie draudiminio įvykio aplinkybes yra prieštaringi. 2016 m. vasario 26 d. defektiniame akte nurodyta, kad įvykus draudiminiam įvykiui į UAB (duomenys neskelbtini) atvyko avarinę pagalbą teikiančios bendrovės (duomenys neskelbtini) darbuotojai. Tuo metu buvo nustatyta, kad vandentiekio avarija įvyko UAB (duomenys neskelbtini) patalpose (popierinės bylos 1 t., b. l. 161). UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. kovo 16 d. elektroniniame laiške, adresuotame ieškovui, nurodyta, kad vandens pratekėjimas įvyko jau kitoje vietoje, t. y. „Tarptautinio studijų ir mokymo instituto“ patalpose (kurias, kaip nustatyta iš bylos medžiagos, valdo atsakovė G. S.) (popierinės bylos 1 t., b. l. 145). Dar vėliau, t. y. 2016 m. balandžio 25 d., UAB (duomenys neskelbtini) pranešime apie žalą pateikiama visiškai nekonkreti informacija, t. y. pranešime nurodoma, kad „pas viršuje esančius kaimynus sprogo vandens padavimo žarnelė“ (popierinės bylos 1 t., b. l. 151). Akivaizdu, kad nuo pat draudiminio įvykio pranešimo ir gautų duomenų ieškovui, kaip draudikui, buvo žinoma (turėjo būti žinoma), kad duomenys dėl draudiminio įvykio aplinkybių yra neišsamūs, prieštaringi ir netikslūs. Tačiau išsamiau draudiminio įvykio aplinkybių ieškovas nesiaiškino, nepranešė apie tai buto, esančio (duomenys neskelbtini), turto savininkams, nesikreipė į namo bendrijos atstovus (pirmininkę) išsiaiškinti, ar vandens praliejimas neįvyko dėl bendro naudojimo inžinerinių tinklų gedimo. Tai, kad tokių veiksmų nebuvo imtasi, neginčijo ir ieškovo atstovas. Teismo posėdyje žodinius paaiškinimus teikusi trečiojo asmens DNSB (duomenys neskelbtini) atstovė (bendrijos pirmininkė) D. K. nurodė, kad ji nedalyvavo aiškinantis draudiminio įvykio aplinkybes, apie tai, kad galimai vanduo pratekėjo iš dušo patalpų jai papasakojo kažkas iš UAB (duomenys neskelbtini) atstovų (2019 m. balandžio 23 d. teismo posėdžio garso įrašo 49 min. 50 sek. – 53 min. 30 sek.). Trečiojo asmens UAB (duomenys neskelbtini) atstovas direktorius T. N. teismo posėdyje taip pat nurodė, kad apie prieš ketverius metus įvykusį įvykį atsimena tik tai, kad tą dieną matė UAB (duomenys neskelbtini) aplietas patalpas, tačiau bendrovės (duomenys neskelbtini) nuomojamose patalpose, kuriose nėra vandens šaltinių, nebuvo vandens užliejimo; į kitas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), nebuvo patekęs; nurodė pamenantis, kad tuo metu vyko namo rekonstrukcijos darbai, o vandens pratekėjimo židinys jam nėra tiksliai žinomas (2020 m. sausio 22 d. teismo posėdžio 8 min. 45 sek. – 12 min. 05 sek.; 20 min. 55 sek. – 21 min. 55 sek.). Byloje liudijęs liudytojas E. P. ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) patalpų (esančių trečiame aukšte) savininkas) taip pat patvirtino, kad draudiminio įvykio metu vyko intensyvūs viso pastato rekonstrukcijos darbai, o jis pats tiksliai nežino ir nematė vandens pratekėjimo židinio (2019 m. spalio 4 d. teismo posėdžio garso įrašo 55 min. 27 sek. – 1 val. 4 min. 41 sek.). Liudytojo E. P. pateikti pamąstymai apie tai, kad galbūt patalpas apliejo atsakovės G. S. nuomininkai nėra laikomi objektyviais ir neginčijamais įrodymais, kuriais teismas galėtų remtis (liudytojo subjektyvūs pamąstymai neatitinka įrodymų patikimumo ir objektyvumo reikalavimų).

24. Akivaizdu, kad ieškovas netyrė draudiminio įvykio aplinkybių objektyviai ir išsamiai. Tai patvirtina ieškovo atstovo M. K. 2019 m. balandžio 23 d. teismo posėdyje pateikti paaiškinimai, kad draudimo bendrovės ERGO Insurance SE atstovui, atsakingam už žalos administravimo bylą, „pasirodė“ („susidarė įspūdį“), kad vandens pratekėjimas įvyko iš UAB (duomenys neskelbtini) patalpų, tačiau vėliau, t. y. po bylos iškėlimo, šis manymas nepasitvirtino, todėl už žalą atsakingais asmenimis buvo nutarta nurodyti visus be išimties patalpų bendraturčius (2019 m. balandžio 23 d. teismo posėdžio garso įrašo 7 min. 9 sek. – 8 min. 3 sek.; 10 min. 36 sek. – 12 min. 40 sek.; 14 min. 43 sek. – 15 min. 57 sek.).

25. Byloje liudijęs UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas D. B. paliudijo, kad byloje prieš tai liudijęs jo kolega E. A. supainiojo aplinkybes ir klaidingai nurodė, kad būtent D. B. vyko į iškvietimą 2016 m. vasario 26 d. Liudytojas nurodė, kad į iškvietimą tą kartą vyko kitas darbuotojas, kuris šiuo metu bendrovėje jau nebedirba (K. Č.). Liudytojas D. B. taip pat paliudijo, kad į UAB (duomenys neskelbtini) dėl patalpų apliejimo iš aukščiau esančių patalpų būta daugiau iškvietimų, ne tik į 2016 m. vasario 26 d. iškvietimą (2020 m. vasario 4 d. teismo posėdžio garo įrašo 4 min. 42 sek. – 9 min. 35 sek.). Byloje liudijęs E. A. taip pat paliudijo, kad įvykio vietoje nebuvo, apie draudiminio įvykio aplinkybes žino tik iš kitų kolegų pasakojimų (2020 m. sausio 22 d. teismo posėdžio garso įrašo 25 min. 10 sek. – 38 min. 19 sek.). Tačiau pastebėtina, kad šio liudytojo parodymai, teismo vertinimu, buvo ne tik neinformatyvūs, bet taip pat abejotina parodymų patikimumu, nes, kaip paaiškėjo iš liudytojo D. B. parodymų, E. A. neteisingai teismui nurodė asmenį, kuris faktiškai, kaip UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas vyko pagal avarinį iškvietimą į bendrovės (duomenys neskelbtini) patalpas (duomenys neskelbtini), 2016 m. vasario 26 d.

26. Pažymėtina ir tai, kad byloje kartu su patikslintu ieškiniu ieškovas pateikė nuotraukas (ieškovo procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-52156 priedai). Ieškovas paaiškino, kad pateikė UAB (duomenys neskelbtini), kuri lokalizavo vandentiekio avariją, suteikdama avarinės paslaugas, nuotraukas dėl žalos atsiradimo priežasties. Tačiau pastebėtina, kad šios nuotraukos nebuvo pridėtos nei prie žalos administravimo bylos dokumentų, kuriuos ieškovo atstovas pateikė popierine forma (bylą sudaro 47 lapai; popierinės bylos 1 t., b. l. 145–191), nei prie žalos administravimo bylos, kurią ieškovas pateikė elektronine forma (procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-98260 priedas). Be to, iš nuotraukų nėra aišku, kas konkrečiai ir kur šias nuotraukas darė, tuo labiau, kad byloje liudiję UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai negalėjo tiksliai paaiškinti įvykio aplinkybių, nes tiesiogiai nedalyvavo avarijos šalinimo veiksmuose pagal UAB (duomenys neskelbtini) iškvietimą.

27. Taip pat pažymėtina, kad byloje pateiktas Būsto draudimo liudijimas TAI Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. atsakovams R. T. ir L. T. priklausantis turtas, esatis (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas AB (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovų R. T. ir L. T. argumentai, jog jie turėjo suinteresuotumą būti tinkamai informuoti apie įvykusį draudiminį įvykį, yra pagrįsti. Ieškovas tinkamai neinformavęs turto bendraturčių apie draudiminį įvykį, išsamiai nesiaiškinęs įvykio aplinkybių, negali vėliau argumentuoti, kad atsakovai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jų dėstomas aplinkybes apie tai, kad vandens praliejimas įvyko iš kito šaltinio.

28. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė, jog draudžiamasis įvykis įvyko dėl atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių įrenginių ar kitokių konstrukcijų trūkumų bei jog gadinantis turtą poveikis buvo iš atsakovų valdomo buto, o ne dėl kitam asmeniui ir / ar pastato įrenginio – bendrajai pastato inžinerinei sistemai priklausančio šalto vandens tiekimo vamzdžio (jo atšakos), kuris yra bendroji dalinė pastato savininkų (valdytojų) nuosavybė, defekto. Konstatuojama, kad ieškovas neįrodė nei neteisėtų atsakovų veiksmų, nei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, todėl ieškinys atmetamas nevertinus nuostolių dydžio pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

30. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, turi būti patirtos realiai. Taigi visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017 10 punktą).

31. Šioje byloje atmetus ieškinį, netenkinamas ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau tenkinami atsakovų prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

32. Iš ieškovo atsakovams R. T. ir L. T. priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 400,00 Eur už advokatės teisinę pagalbą (400,00 Eur 2019 m. vasario 11 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)).

33. Iš ieškovo atsakovei G. S. priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 563,00 Eur už advokatės teisinę pagalbą (181,50 Eur už susipažinimą su byla (2019 m. gegužės 16 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 1029843), 200,00 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą (2019 m. gegužės 27 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)), 181,50 Eur už atstovavimą teismo posėdyje (2019 m. birželio 11 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)).

34. Pažymėtina, kad išlaidos už advokačių teisines paslaugas (400,00 Eur ir 563,00 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų atitinkamų išlaidų maksimalių dydžių.

35. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (74,62 Eur) (63,00 Eur išlaidos nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. iki 2019 m. rugsėjo 16 d. + 11,62 Eur išlaidos nuo 2019 m. spalio 4 d. iki 2019 m. sausio 22 d.) valstybei priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies – ieškovo (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

36. Ieškovui grąžintini 50,00 Eur, sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą 2019 m. spalio 11 d., užtikrinant liudytojo kelionės išlaidų atlyginimą (mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini)).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

atmesti ieškovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, juridinio asmens kodas 302912288, ieškinį atsakovams R. T., L. T., G. S., A. K. dėl 5 412,55 Eur draudimo išmokos priteisimo subrogacijos tvarka, 5 procentų metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Iš ieškovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, juridinio asmens kodas 302912288, priteisti atsakovams R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 400,00 Eur (keturis šimtus eurų).

Iš ieškovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, juridinio asmens kodas 302912288, priteisti atsakovei G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidos – 563,00 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt tris eurus).

Ieškovui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui, juridinio asmens kodas 302912288, grąžinti 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų), sumokėtų į teismo depozitinę sąskaitą 2019 m. spalio 11 d. (mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini)).

Priteisti valstybei iš ieškovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, juridinio asmens kodas 302912288, 74,62 Eur (septyniasdešimt keturis Eur 62 ct) išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė