Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovui G. D. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Byloje kilo ginčas dėl 353,02 EUR žalos, sumokėjus draudimo išmoką, bei 15,00 EUR žyminio mokesčio, sumokėto už teismui pateiktą ieškinį dėl žalos atlyginimo, priteisimo, bei dėl turtinės žalos atlyginimo už 2018 m. sausio 6 d. eismo įvykio metu transporto priemonei padarytus sugadinimus.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies

III. Teismo nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2012). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013). Taip pat kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 2018-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018, 2018-07-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-687/2018). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 10 31, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

Dėl 353,02 Eur žalos (nuostolių), sumokėjus draudimo išmoką, bei 15 EUR žyminio mokesčio, sumokėto už teismui pateiktą ieškinį dėl žalos atlyginimo, priteisimo.

24. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-03-25 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr.e2-6749-925/2019, buvo patvirtinta taikos sutartis tarp ieškovo AB “Lietuvos draudimas” ir atsakovo A. Ž. dėl 353,02 EUR nuostolių, bei 15 EUR žyminio mokesčio, sumokėto už teismui pateiktą ieškinį, atlyginimo, atsiradusių AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjus 2018-01-06 eismo įvykio metu (kurio kaltininkas buvo V. D.) nukentėjusiajam asmeniui (t. y. apgadintos kitos transporto priemonės – „Chrysler“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui) draudimo išmoką. Šie nuostoliai AB “Lietuvos draudimas” atsirado dėl to, kad automobilio Toyota Prius naudojimo paskirtis – taksi paslaugos – ženkliai padidina draudimo įmoką, todėl atsakovu nurodytoje byloje esantis A. Ž., drausdamas jam nuosavybės teisė priklausantį automobilį, Privalomojo TPVCA draudimo sutartyje prie papildomų sąlygų nenurodė, kad automobilis bus naudojamas mokamam keleivių pervežimui. Dėl šios priežasties 2018-01-06 eismo įvykio metu draudimo apsauga pilnai negaliojo ir atsakovui, kaip automobilio savininkui, teko padengti dalį nukentėjusiojo ( t.y. apgadintos kitos transporto priemonės – „Chrysler“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininko) patirtos žalos, bei 15 EUR žyminio mokesčio, sumokėto už teismui pateiktą ieškinį dėl žalos atlyginimo, kurią šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje regreso tvarka prašo ieškovas priteisti iš atsakovo.

25. Prašydamas priteisti iš atsakovo 353 EUR žalos (nuostolių), bei 15 EUR žyminio mokesčio, sumokėto už teismui pateiktą ieškinį dėl žalos atlyginimo, ieškovas remiasi tarp šalių 2017 m. gruodžio 1 d. Automobilio panaudos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas (panaudos davėjas) perdavė panaudos gavėjui (atsakovui) laikinai ir neatlygintinai naudotis ieškovui (panaudos davėjui) nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis Sutarties 3.3 punktu, atsakovas (panaudos gavėjas) įsipareigojo atlyginti panaudos davėjui padarytus nuostolius, jei automobilis yra pataisomai ar nepataisomai sugadinamas. Panaudos gavėjas, t. y. atsakovas, įsipareigojo atsakyti ir už žalą, padarytą tretiesiems asmenims naudojant transporto priemonę (Sutarties 3.7 punktas).

26. Viena vertus, kaip teisingai pastebi atsakovas, nėra įtikinama aplinkybė, jog protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo neatlygintinai suteikė savo automobilį nepažįstamam asmeniui pavėžėjimo veiklai vykdyti. Kita vertus, kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas ir neneigė to fakto, jog tarp šalių buvo susiklostę pavėžėjimo paslaugų teikimo verslo santykiai. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, tą pačią dieną, t. y. 2017 m. gruodžio 1 d, kai šalys sudarė ir pasirašė Automobilio panaudos sutartį, šalys sudarė ir Paslaugų teikimo sutartį, kuria ieškovas, kaip pavėžėjimo paslaugų operatorius įsipareigojo Sutartyje įvardintomis sąlygomis ir tvarka sudaryti nepriklausomam vairuotojui, t. y. atsakovui, galimybę naudotis Sistema, gauti ir priimti užsakymus, o atsakovas įsipareigojo tinkamai aptarnauti klientų užsakymus ir atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Šioms aplinkybėms pagrįsti, ieškovas į bylą pateikė minėtą 2017 m. gruodžio 1 d. Paslaugų teikimo sutartį. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino atsakovas, šalys susitarė, jog net 75 procentų atsakovo uždirbtų iš pavėžėjimo veiklos (naudojant ieškovui priklausančią transporto priemonę) pajamų atiteks ieškovui, o likę 25 proc. – atsakovui. Taigi teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovo ginčijama 2017 m. gruodžio 1 d. Automobilio panaudos sutartis turi būti vertinama ne atsietai nuo kitų byloje esančių įrodymų, o kartu su ieškovo pateikta 2017 m. gruodžio 1 d. Paslaugų teikimo sutartimi, bei visa bylos medžiaga. Teismo įsitikinimu, tarp šalių susiklosčius pavėžėjimo paslaugų teikimo verslo santykiams, joks apdairus, rūpestingas ir protingas asmuo neduotų kitai šaliai naudotis savo nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės pavėžėjimo veiklai vykdyti, prieš tai neapsidraudęs nuo tokių situacijų, kai vykdant pavėžėjimo veiklą automobilis yra pataisomai ar nepataisomai sugadinamas ar yra padaroma žala tretiesiems asmenims naudojant transporto priemonę. Minėta 2017 m. gruodžio 1 d. Automobilio panaudos sutartimi būtent šalys taip ir susitarė. Automobilio panaudos sutartyje yra visi privalomi panaudos sutarties rekvizitai, sutartis abiejų šalių yra tinkamai pasirašyta, yra galiojanti, todėl abejoti 2017 m. gruodžio 1 d. Automobilio panaudos sutartimi ir jos realumu ir ją vertinti taip, kaip siūlo atsakovas (t. y., kad 2017-12-01 Automobilio panaudos sutartis šalių buvo sudaryta tik dėl akių), nėra jokio teisinio pagrindo.

27. Aukščiau minėtos 2017 m. gruodžio 1 d. Paslaugų teikimo sutarties 7.2 punktu šalys susitarė, kad nepriklausomas verslininkas (t. y. atsakovas) prisiima pilną finansinę, moralinę (neturtinę) ir teisinę atsakomybę už netinkamai suteiktas paslaugas ar sukeltą žalą tretiesiems asmenims ar jų turtui. Nepriklausomas verslininkas (t. y. atsakovas) įsipareigojo pilnai atlyginti trečiųjų asmenų sveikatai ir turtui sukeltą žalą (Sutarties 7.3 punktas). 2017-12-01 Paslaugų teikimo sutarties 8.1 punktu šalys, be kita ko, susitarė, jog nepriklausomas verslininkas (t. y. atsakovas) privalo savarankiškai (savo atsakomybe) pasirūpinti atitinkamu privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Nepriklausomam vairuotojui (t. y. atsakovui) siūloma papildomai pasirūpinti transporto priemonių vairuotojų ir keleivių draudimu nuo nelaimingų atsitikimų, o taip pat imtis visų papildomų priemonių galinčių apsaugoti turtinius interesus, susijusius su trečiųjų asmenų gyvybe, sveikata ir turtu (Sutarties 8.2 punktu). PPO (t. y. ieškovas) nėra atsakingas už nepriklausomų vairuotojų sudarytų draudimo sutarčių galiojimą ar jų vykdymą (Sutarties 8.3 punktas). Šios, byloje pateiktos 2017-12-01 Paslaugų teikimo sutarties atsakovas nenuginčijo ir nepaneigė.

29. Taigi byloje esanti ir nenuginčyta šalių pasirašyta 2017-12-01 Paslaugų teikimo sutartis ir joje numatytos sąlygos aiškiai patvirtina nepriklausomo verslininko (t. y. atsakovo) įsipareigojimą savarankiškai (savo atsakomybe) pasirūpinti atitinkamu privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, bei nepriklausomo verslininko (t. y. atsakovo ) įsipareigojimą visiškai atlyginti trečiųjų asmenų sveikatai ir turtui sukeltą žalą (Sutarties 7.3 punktas). Nagrinėjamu atveju, kaip patvirtina bylos medžiaga, atsakovas 2017-12-01 Paslaugų teikimo sutartimi prisiimto įsipareigojimo savarankiškai (savo atsakomybe) pasirūpinti atitinkamu privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu neįvykdė. Jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių atsakovo byloje įrodinėjamą faktinę aplinkybę, kad tikrasis susitarimas tarp šalių buvo toks, kad pats ieškovas įsipareigojo pasirūpinti atitinkamu privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir apdrausti automobilį, atsakovas į bylą taip pat nepateikė ir neįrodė, todėl atsakovo teiginiai, kad jo kaltės dėl 353, 02 EUR žalos atsiradimo nėra, atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir neįrodyti. Teismo vertinimu, būtent dėl atsakovo kaltės, t. y. atsakovui nevykdant 2017-12-01 Paslaugų teikimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir atsakovui savarankiškai (savo atsakomybe) nepasirūpinant atitinkamu privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, ieškovas patyrė 368,02 EUR nuostolių, t. y. ieškovas dėl 2018-01-06 eismo įvykio metu apgadintos kitos transporto priemonės – „Chrysler“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atlygino akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ , įgyvendinusiai regreso teisę, 353,02 EUR žalą, bei 15 EUR žyminio mokesčio, sumokėto už teismui pateiktą ieškinį dėl žalos atlyginimo, kadangi draudikas nebuvo informuotas apie tai, kad automobiliu Toyota Prius buvo vykdoma mokama keleivių pervežimo veikla.

30. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad padarytą turtinę žalą, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Tai yra bendrosios žalos atlyginimo nuostatos.

31. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesiogiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį.

32. Remiantis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad ieškovo reikalavimas dėl 368,02 EUR žalos atlyginimo yra visiškai pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl 4312,02 EUR žalos už 2018 m. sausio 6 d. eismo įvykio metu transporto priemonei padarytus sugadinimus atlyginimo

33. Byloje ginčo dėl to, kad būtent atsakovas yra kaltas dėl minėto 2018-01-06 eismo įvykio, ir atitinkamai dėl žalos atsiradimo, tarp šalių nekilo.

34. Atsakovas nesutinka su ieškovo prašomu priteisti žalos dydžiu motyvuodamas tuo, kad žala, padaryta transporto priemonei „Toyota Prius“ buvo nedidelė. Atsakovo teigimu, eismo įvykio metu buvo nubrauktos automobilio priekinės dešinės pusės durelės, galinės dešinės pusės durelės, šiek tiek nubrauktas ir subraižytas galinis dešinysis sparnas ir galinis bamperis. Po eismo įvykio ieškovas automobilio neremontavo, pretenzijų atsakovui dėl automobilio sugadinimo iki bylos iškėlimo teisme atsakovui nereiškė. 2018-12-21 ieškovas savo įmonei UAB „Hiporemontas“ šį apgadintą automobilį po 2018-01-06 eismo įvykio pardavė už 1900 EUR, kas atsakovo nuomone, rodo, kad automobilio vertė po eismo įvykio ženkliai nesumažėjo, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 4312,02 EUR dydžio žalą turi būti atmestas.

35. Kaip minėta, pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; ir kt.).

36. Byloje esanti šalių pasirašyta rašytinė ir nenuginčyta 2017-12-01 Automobilio panaudos sutartis ir joje numatytos sąlygos aiškiai patvirtina panaudos gavėjo (atsakovo) įsipareigojimą atlyginti nuostolius panaudos davėjui (ieškovui), sugadinus jam perduotą neatlygintinai naudotis automobilį (Sutarties 3.3 punktas).

37. Jau aukščiau minėta CK 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad padarytą turtinę žalą, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

38. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio inintegrum principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Tai reiškia, kad spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti tikrąjį žalos dydį, nes kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita.

39. Vertinant žalos padarymo faktą ir dydį, pažymėtina, kad įstatymas pareigą įrodyti žalos padarymo faktą bei tokios žalos (turėtų nuostolių) dydį nustato ieškovui (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės taikymo atveju gali būti turto sugadinimas. Žala (nuostoliais) gali būti pripažįstamos turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios yra patirtos, jei remontas atliktas, taip pat būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jei remontas nėra atliktas. Būtina įvertinti tai, kad visais atvejais lėšų panaudojimas turi būti susijęs su sugadinimų pašalinimu, todėl šalis gali remtis kaip įrodymu turto sugadinimo pašalinimo darbų bei medžiagų sąmata. Sąmatoje nurodyti darbai ir medžiagos turi būti susiję su sugadinimų pašalinimu priežastiniu ryšiu. Žalos dydis tokiuose ginčuose kaip nagrinėjamu atveju gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėse bylose Nr. 3K-3-166/2009).

40. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, ieškovas žalos dydį ir mastą įrodinėjo fotonuotrauka, 2018-01-06 eismo įvykio deklaracija, liudytojo parodymais, bei susirašinėjimu su UAB “Mototoja”.

41. Išsamiai susipažinęs su ieškovo į bylą pateiktais įrodymais, įvertinęs liudytojų paaiškinimus, bei atsakovo teismui pateikus įrodymus, teismas daro išvadą, jog 2018-01-06 eismo įvykio metu (kurio kaltininkas atsakovas G. D.) buvo nubrauktos (subraižytos) ir įlenktos automobilio „Toyota Prius“ priekinės dešinės pusės durelės, galinės dešinės pusės durelės, galinis dešinysis sparnas, bei subraižytas galinis bamperis. Taigi žalos faktas yra įrodytas.

42. Tačiau vertindamas ieškovo prašomos priteisti žalos dydį ir mastą, teismas, visų pirma, atkreipia dėmesį į tai, kad sugadinto turto (nagrinėjamu atveju automobilio) vertės atkūrimas iki įvykio reiškia, kad būtina atsižvelgti į automobilio detalių ar dalių nuvertėjimą dėl eksploatavimo iki įvykio. Toks aiškinimas atitinka visiško žalos atlyginimo funkciją. Visiško žalos kompensavimo principas lemia, kad nukentėjusiajam nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado. Tai reiškia, kad, kaip jau minėta, nukentėjusiajam neturi būti priteisiama nei mažiau, nes tokiu atveju nebus tinkamai apgintos asmens teisės, nei daugiau, nes nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėtų skolininko sąskaita. Kartu visiško žalos atlyginimo principas reiškia, kad padarytos žalos dydis nustatomas kiekvienoje konkrečioje byloje. Pažymėtina, kad tam tikrų transporto priemonių dalių ar detalių nusidėvėjimui gali turėti įtakos ne tik transporto priemonės senumas, bet ir rida. Be to, nustatant žalos dydį konkrečioje byloje, pavyzdžiui, gali paaiškėti, kad keičiamos tam tikros dalys ar detalės sugadintoje transporto priemonėje prieš pat eismo įvykį buvo pakeistos naujomis arba aplinkybė, kad rinkoje nėra tokių pat ar panašių dėvėtų dalių ar detalių, kad po remonto transporto priemonė atitiktų techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus, arba jų įsigijimas būtų pernelyg apsunkintas, kas objektyviai lemtų būtinumą siekiant suremontuoti transporto priemonę naudoti naujas dalis ar detales.

43. Kaip teisingai bylos nagrinėjimo metu pastebėjo atsakovas, automobilio Toyota Prius v/n (duomenys neskelbtini) pirmosios registracijos data 2004-04-09, kas reiškia, kad 2018-01-06 eismo įvykio metu minėtas automobilis buvo beveik 14 m. senumo. Remiantis bylos duomenimis, minėtas automobilis buvo naudojamas keleivių pavėžėjimo (taksi) veiklai vykdyti. Šiame kontekste taip pat svarbu pažymėti ir tai, jog 2018-01-06 eismo įvykio apgadintos kitos transporto priemonės – „Chrysler“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pirmosios registracijos data 2007-01-01, savininkui išmokant draudimo išmokos dydį, buvo taikomas net 60 proc. nusidėvėjimo koeficientas. Įrodymų apie tai, kad keičiamos dalys sugadintoje transporto priemonėje prieš pat 2018-01-06 eismo įvykį buvo pakeistos naujomis, kad rinkoje nėra tokių pat ar panašių dėvėtų dalių ar detalių, kad po remonto transporto priemonė atitiktų techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus, ar, kad jų (automobilio dalių ir detalių) įsigijimas būtų pernelyg apsunkintas, kas objektyviai lemtų būtinumą siekiant suremontuoti transporto priemonę naudoti naujas dalis ar detales, ieškovas nepateikė ir nenurodė. Taigi akivaizdu, jog atlyginant ieškovui keičiamų automobilio dalių ir detalių vertę netaikant nusidėvėjmo, ieškovas nepagrįstai praturtėtų, nes vietoj naudotos dalies vertės jam būtų kompensuojama naujos dalies vertė. Kaip minėta, nukentėjęs asmuo gautų daugiau, nei patyrė žalos, o tai prieštarautų visiško nuostolių atlyginimo principui.

44. Vertindamas ieškovo prašomos priteisti žalos dydį ir mastą, teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į liudytojo G. D. B. teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, jog po eismo įvykio liudytojui apžiūrėjus automobilį, automobilio detalės, t. y. priekinės dešinės pusės durelės, galinės dešinės pusės durelės, galinis dešinysis sparnas nebuvo „baisiai sulamdytos“. Be to, kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, po avarijos automobilis buvo nupoliruotas, kad įgytų estetinį vaizdą ir juo jau sekančią dieną, kaip patvirtino liudytoja J. Ž., buvo toliau teikiamos keleivių pavėžėjimo paslaugos.

45. Remiantis bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad automobilis Toyota Prius ieškovo buvo įsigytas už 2000 EUR. Įrodymų apie tai, kad įsigijęs minėtą automobilį, jį savo lėšomis papildomai gerino, ieškovas į bylą nepateikė ir nenurodė. Po eismo įvykio, kaip patvirtino pats ieškovas, automobilio neremontavo, o 2018-12-21 šią transporto priemonę pardavė UAB „Hiporemontas“ už 1900 EUR. Teismo vertinimu, ši byloje nustatyta aplinkybė yra reikšminga sprendžiant klausimą dėl ieškovo prašomos priteisti žalos dydžio ir masto. Juolab, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, minėtas automobilis 2018 m. balandžio mėn. buvo patyręs dar vieną eismo įvykį. Be to, svarbu pažymėti ir tai, jog iš ieškovo pateikto susirašinėjimo su UAB “Mototoja” matyti, kad žalos dydžio nustatymas vyko 2020 m. balandžio mėn., t. y. praėjus beveik 2 metams ir 3 mėnesiams po 2018-01-06 eismo įvykio. Taip pat svarbu paminėti, jog žalos nustatymas vyko UAB „Mototoja“ specialistams pateikus tik minėtos transporto priemonės fotonuotrauką, gyvai neapžiūrėjus ir neįvertinus transporto priemonės.

46. Galiausiai, iš UAB “Mototoja” pateiktų remonto darbų kainų matyti, kad visos kainos, kurias ir prašo ieškovas priteisti iš atsakovo, yra nurodytos su PVM. Tačiau pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, kai automobilis neremontuojamas, tai prievolės apskaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM neatsiranda, nes nėra apmokestinimo objekto, nėra tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos, todėl, kai automobilis neremontuojamas, tai tiek PVM mokėtojų, tiek ne PVM mokėtojų nuostoliu laikytina prekių ir paslaugų, reikalingų automobiliui suremontuoti, vertė be PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006 ir kt.). Nagrinėjamoje atveju ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių turėtas automobilio remonto išlaidas, todėl, kaip ir teisingai pastebėjo atsakovas, akivaizdu, jog PVM suma negali būti priteisiama.

47. Taigi, teismas vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, konstatuoja, jog ieškovo prašomas priteisti iš atsakovo 4312,02 EUR žalos atlyginimas už 2018 m. sausio 6 d. eismo įvykio metu transporto priemonei padarytus sugadinimus yra akivaizdžiai per didelis, neatitinkantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, kadangi nukentėjęs asmuo ( t. y. ieškovas) nepagrįstai praturtėtų atsakovo sąskaita.

48. Tačiau svarbu pažymėti tai, jog CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Taigi atsakovo teiginys, jog ieškinys turi būti atmestas kaip neįrodytas, yra nepagrįstas, nes neatitinka nurodyto teisinio reguliavimo.

49. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs į bylą pateiktų įrodymų visumą bei šalių pateiktus argumentus, vadovaudamasis CPK 12, 178, 185 straipsniais, bei savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas sprendžia, kad 450 EUR dydžio turtinės žalos atlyginimas šiuo atveju yra pagrįstas, realus ir teisingas, todėl tokią sumą ieškovui iš atsakovo priteisia.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

50. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

51. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 818,02 EUR (368,02 EUR + 450 EUR) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

52. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

53. Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro už ieškinį sumokėtas 105 EUR žyminis mokestis ir vienos dienos darbo užmokestis 85 EUR (t. y. automobilio apžiūra po įvykių, ieškinio, atsiliepimo, prašymų parengimas, ruošimasis teismo posėdžiui, bei dalyvavimas teismo posėdžiuose). Atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 605 EUR išlaidos už advokato teisinės pagalbą ir 38 EUR už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo sumokėtas žyminis mokestis.

54. Nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas 17,48 proc. (ieškovas prašė priteisti bendrą 4680,04 sumą, priteista – 818,02 EUR (368,02 EUR + 450 EUR), todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 33,21 EUR (190 EUR x 17,48 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovo priteistina 530,60 EUR (643 EUR x 82,52 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymą, atsakovui iš ieškovo iš viso priteistina 497,39 EUR (530,60 EUR – 33,21 EUR) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

55. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 EUR dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“; CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovui G. D. dėl žalos atlyginimo tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 818,02 EUR (aštuonių šimtų aštuoniolikos eurų ir 02 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (818,02 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusioje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 497,39 EUR (keturių šimtų devyniasdešimt septynių eurų ir 39 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.