- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-09
- Bylos Nr.
- e2A-2512-562/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00582-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Atsakovas
- G. D.
- Ieškovas
- A. Ž.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Ž. (A. Ž.) ieškinį atsakovui G. D. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. Ž. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui G. D. (toliau – atsakovas), prašydamas priteisti iš atsakovo 4 680,04 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis ir atsakovas 2017 m. gruodžio 1 d. sudarė automobilio panaudos sutartį Nr. Hipp 0014 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas (panaudos davėjas) perdavė panaudos gavėjui (atsakovui) laikinai ir neatlygintinai naudotis ieškovui (panaudos davėjui) nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis Sutarties 3.3 punktu, atsakovas (panaudos gavėjas) įsipareigojo atlyginti panaudos davėjui padarytus nuostolius, jei automobilis yra pataisomai ar nepataisomai sugadinamas. Panaudos gavėjas, t. y. atsakovas, įsipareigojo atsakyti ir už žalą, padarytą tretiesiems asmenims naudojant transporto priemonę (Sutarties 3.7 punktas). Transporto priemonė „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 sausio 6 d. įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta, kaltu dėl eismo įvykio prisipažino ją vairavęs atsakovas. Ieškovas dėl padarytų transporto priemonės apgadinimų kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Mototoja“, prašydamas pateikti sugadintų detalių, jų pakeitimo ir (ar) remonto bei dažymo darbų kainą. UAB „Mototoja“ pateiktais duomenimis, dėl automobilio sugadinimo padaryta žala yra 4 312,02 Eur. Be to, ieškovas dėl pirmiau paminėto eismo įvykio metu apgadintos kitos transporto priemonės – „Chrysler“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atlygino akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ 353,02 Eur žalą, t. y. sumokėtą draudimo išmoką, bei 15,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už teismui pateiktą ieškinį dėl žalos atlyginimo, kurią taip pat prašo priteisti iš atsakovo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-15030-1084/2020 ieškovo ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovo 4 680,04 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 105 Eur žyminį mokestį.
Šalies argumentai
4. Atsakovas 2020 m. rugpjūčio 20 d. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame prašė: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-15030-1084/2020, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir bylą perduoti nagrinėti nuo parengiamojo posėdžio stadijos; 2) perduoti civilinę bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
5. Dėl 353,02 Eur žalos, sumokėjus draudimo išmoką, bei 15 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už teismui pateiktą ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo, atsakovas nurodė, kad teismas netinkamai nustatė, kad šalis siejo automobilio panaudos santykiai. Sutartis šalių buvo sudaryta tik dėl akių. Faktiškai ieškovą ir atsakovą siejo taksi paslaugų teikimo verslo santykiai. Ieškovas ieškinyje neįrodė jokių aplinkybių, pateisinančių panaudos santykių egzistavimą tarp šalių, nes šalių nesiejo nei giminystės, nei draugiški santykiai, todėl nėra įtikinama aplinkybė, jog protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo neatlygintinai suteikė savo automobilį nepažįstamam asmeniui pavėžėjimo veiklai vykdyti. Aplinkybes, kad šalis siejo kiti nei nurodyta ieškinyje santykiai, patvirtina ir tai, kad ieškovas į bylą pateikė atsakovo paso ir vairuotojo pažymėjimo kopijas, kas nėra privaloma pateikti sudarant panaudos Sutartį.
Atsiliepimas
6. Atsakovas nurodęs, jog tikrasis susitarimas tarp šalių buvo toks: ieškovas atsakovui duoda automobilį pavėžėjo veiklai vykdyti, sukuria jo asmeninę vairuotojo paskyrą Bolt (iki 2019 m. Taxify) pavėžėjimo paslaugų platformoje, kuri teikia taksi tarpininkavimo paslaugas per išmaniųjų telefonų programėlę, už jį sumoka „Bolt“ mokestį, kurį vairuotojas privalo sumokėti „Bolt“ už naudojimąsi „Bolt“ platforma, suteikia naudotis GPS palaikantį mobiliųjų prietaisą ir kitas „Bolt“ reikalaujamas priemones, apdraudžia automobilį ir už darbą sumoka 25 procentų nuo gautų pavėžėjimo pajamų. Tai, kad ieškovo automobilis buvo naudojamas taksi veiklai, nurodė ir pats ieškovas savo ieškinyje. Tai matyti ir iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6749-925/2019, kuria buvo patvirtinta taikos Sutartis tarp AB „Lietuvos draudimas“ ir ieškovo dėl 353,02 Eur nuostolių atlyginimo, atsiradusių išmokėjus nukentėjusiajam draudimo išmoką 2018 m. sausio 6 d. eismo įvykio metu. Teigė, kad šie nuostoliai AB „Lietuvos draudimas“ atsirado dėl to, jog automobilio naudojimo paskirtis – taksi paslaugos – ženkliai padidina draudimo įmoką, todėl atsakovu nurodytoje byloje esantis ieškovas, drausdamas automobilį, privalomojo TPVCA draudimo sutartyje prie papildomų sąlygų nenurodė, kad automobilis bus naudojamas mokamam keleivių pervežimui. Dėl šios priežasties minėto eismo įvykio metu draudimo apsauga pilnai negaliojo ir atsakovui, kaip automobilio savininkui, teko padengti dalį nukentėjusiojo patirtos žalos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6749-925/2019 bylą trečiojo asmens (šios bylos atsakovas) atžvilgiu nutraukė. Tai rodo, kad šios bylos atsakovo kaltės dėl 353,02 Eur žalos atsiradimo nėra.
7. Atsakovo teigimu, tai, kad šalis siejo su pavėžėjimo paslaugų teikimas patvirtina ir tai, kad registruojantis „Bolt“ platformoje adresu https://bolt.eu/lt/legal/lt/terms-for-drivers/, registracijos metu, pildant mokėjimo informaciją, privaloma pateikti savo banko duomenis. Šiuo konkrečiu atveju ieškovas, kurdamas pareiškėjui asmeninę paskyrą, nurodė savo, o ne pareiškėjo banko sąskaitos numerį, dėl to visos pajamos iš pavėžėjo veiklos atitekdavo būtent ieškovui. „Bolt“ skelbiamose nuostatose ir sąlygose vairuotojams 2.7 p. nurodyta, kad; „Bolt“ vairuotojo paskyros registracija esant transporto priemonių parko valdytoju. Sudarius atskirą sutartį, transporto priemonių parko valdytojas gali užregistruoti paskyras savo darbuotojams ir (arba) paslaugų teikėjams. Tokiu atveju transporto priemonių parko valdytojas privalo užtikrinti, kad jo darbuotojai ir (arba) paslaugų teikėjai atitiktų bendrųjų sąlygų, sutarties ir tolesnių susitarimų reikalavimus bei sutinka laikytis ir būti saistomi juose išdėstytų sąlygų ir įsipareigojimų. Transporto priemonių parko valdytojas ir jo darbuotojai ir (arba) paslaugų teikėjai lieka solidariai atsakingi už darbuotojo ir (arba) paslaugų teikėjo atliktus pažeidimus”.
8. Dėl 4 312,02 Eur žalos atlyginimo pritesimo atsakovas pažymėjo, jog automobilis Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo buvo įsigytas už 2 000 Eur. Automobilio pirmosios registracijos data 2004 m. balandžio 9 d., kas reiškia, kad 2018 m. sausio 6 d. eismo įvykio metu buvo beveik 14 metų senumo. Po eismo įvykio ieškovas automobilio neremontavo. 2018 m. gruodžio 21 d. ieškovas savo įmonei UAB „Hiporemontas“ šį automobilį po eismo įvykio pardavė už 1 900 Eur. Tai rodo, kad automobilio vertė po eismo įvykio ženkliai nesumažėjo. Ieškovas jokių pretenzijų atsakovui dėl automobilio sugadinimo iki bylos iškėlimo teisme atsakovui nereiškė. Iš ieškovo pateikto susirašinėjimo su UAB „Mototoja“ matyti, kad žalos dydžio nustatymas vyko 2020 m. balandžio mėn. Iki šio susirašinėjimo minėtas automobilis 2018 m. buvo patyręs dar vieną eismo įvykį ir iš AB „Lietuvos draudimas“ ieškovas yra gavęs draudimo išmoką. Iš UAB „Mototoja“ pateiktų remonto darbų kainų matyti, kad visos kainos buvo nurodytos su PVM. Atsakovo vertinimu, kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių turėtas automobilio remonto išlaidas, PVM suma negali būti priteisiama.
Atsiliepimas
9. Atsakovo teigimu, automobilis buvo 14 metų senumo ir jo rinkos kaina neviršijo 2 000 Eur, todėl prašydamas teismo priteisti ieškovui 4 312,02 Eur žalos atlyginimą, ieškovas siekia nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Be to, ieškovas vietoj naudotos dalies vertės prašo jam kompensuoti naujos dalies vertę, o tai prieštarauja visiško nuostolių atlyginimo principui.
10. Ieškovas atsiliepimu į atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmesti.
Šalies argumentai
11. Ieškovo teigimu, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad Sutartis šalių buvo sudaryta tik dėl akių. Sutartyje yra visi privalomi Sutarties rekvizitai, Sutartyje atsakovas yra pasirašęs kiekviename lape, taip patvirtindamas, kad Sutartį perskaitė ir su jos sąlygomis sutinka. Taigi tarp šalių susidarė panaudos davėjo ir panaudos gavėjo santykiai. Atsiradus šiems santykiams, atsakovas buvo informuotas, kad atsako už jam pagal panaudą patikėtą turtą ir turės atlyginti žalą, kuri atsiranda dėl jo kaltės.
12. Ieškovas nurodė, kad pateikė įrodymus, kuriais akivaizdžiai pagrindžiama, kad dėl eismo įvykio buvo apgadintas ieškovui priklausantis automobilis, o dėl to kaltas buvo atsakovas. Tuo tarpu atsakovas nėra pateikęs jokių žalos dydį mažinančių įrodymų, jokių įrodymų, kad jis būtų neatsakingas dėl žalos atsiradimo.
Žemesnės instancijos teismas
13. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi tenkino atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismas panaikino Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-15030-1084/2020 ir atnaujino bylos nagrinėjimą ir esmės, o civilinę bylą dėl žalos atlyginimo priteisimo perdavė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui pagal atsakovo faktinę gyvenamąja vietą.
14. Ieškovas teismo posėdžio metu iš esmės palaikė savo procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad 2017 m. gruodžio 1 d. šalys taip pat sudarė paslaugų teikimo sutartį, kuria ieškovas, kaip pavėžėjimo paslaugų operatorius, įsipareigojo šioje sutartyje įvardintomis sąlygomis ir tvarka sudaryti nepriklausomam vairuotojui, t. y. atsakovui, galimybę naudotis sistema, gauti ir priimti užsakymus, o atsakovas įsipareigojo tinkamai aptarnauti klientų užsakymus ir atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Minėtos sutarties 8.1 punktu šalys taip pat susitarė, jog nepriklausomas verslininkas (t. y. atsakovas) privalo savarankiškai (savo atsakomybe) pasirūpinti atitinkamu privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Nepriklausomam vairuotojui ( t. y. atsakovui) siūloma papildomai pasirūpinti transporto priemonių vairuotojų ir keleivių draudimu nuo nelaimingų atsitikimų, o taip pat imtis visų papildomų priemonių galinčių apsaugoti turtinius interesus, susijusius su trečiųjų asmenų gyvybe, sveikata ir turtu (Sutarties 8.2 punktu). PPO (t. y. ieškovas) nėra atsakinga už nepriklausomų vairuotojų sudarytų draudimo sutarčių galiojimą ar jų vykdymą (Sutarties 8.3 punktas).
Atsiliepimas
15. Atsakovas teismo posėdžio metu palaikė savo procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad eismo įvykio metu buvo nubrauktos transporto priemonės Toyota Prius priekinės dešinės pusės durelės, galinės dešinės pusės durelės, šiek tiek nubrauktas ir subraižytas galinis dešinysis sparnas ir galinis bamperis.
16. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu iš esmės palaikė atsakovo procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą.
17. Liudytojas D. G. B. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo nubrauktas visas automobilio Toyota Prius dešinės pusės šonas. Ant priekinių dešinės pusės, galinių dešinės pusės durelių, bei galinio dešinės pusės sparno buvo ne tik įbrėžimai, bet ir įlenkimai, o galinis bamperis buvo subraižytas. Liudytojas taip pat pažymėjo, jog minėtos automobilio detalės nebuvo „baisiai sulamdytos“, tačiau jas keisti reikėjo. Po avarijos automobilis buvo šiek tiek nupoliruotas, tam, kad jis laikinai, iki kol bus suremontuotas, įgytų estetinį vaizdą ir juo būtų galima laikinai naudotis. Liudytojas, be kita ko, patvirtino, jog šalys sudarė ir panaudosi, ir paslaugų teikimo sutartį. Liudytojas dalyvavo, šalims pasirašinėjant minėtas sutartis.
18. Liudytoja J. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo nubrauktas visas automobilio Toyota Prius dešinės pusės šonas. Ant priekinių dešinės pusės, galinių dešinės pusės durelių bei galinio dešinės pusės sparno buvo ne tik įbrėžimai, bet ir įlenkimai. Po avarijos automobilis buvo šiek tiek nupoliruotas. Tą dieną liudytoja automobiliu negalėjo naudotis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
19. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1839-1134/2021 ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovo 818,02 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; likusioje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo atsakovui 497,39 Eur bylinėjimosi išlaidas.
20. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog, viena vertus, kaip teisingai pastebėjo atsakovas, nėra įtikinama aplinkybė, kad protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo neatlygintinai suteikė savo automobilį nepažįstamam asmeniui pavėžėjimo veiklai vykdyti. Kita vertus, kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas ir neneigė to fakto, jog tarp šalių buvo susiklostę pavėžėjimo paslaugų teikimo verslo santykiai. Pirmosios instancijos teismo įsitikinimu, tarp šalių susiklosčius pavėžėjimo paslaugų teikimo verslo santykiams, joks apdairus, rūpestingas ir protingas asmuo neduotų kitai šaliai naudotis savo nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės pavėžėjimo veiklai vykdyti, prieš tai neapsidraudęs nuo tokių situacijų, kai, vykdant pavėžėjimo veiklą, automobilis yra pataisomai ar nepataisomai sugadinamas ar yra padaroma žala tretiesiems asmenims, naudojant transporto priemonę. Sutartimi būtent šalys taip ir susitarė. Sutartyje yra visi privalomi panaudos sutarties rekvizitai, Sutartis abiejų šalių yra tinkamai pasirašyta, yra galiojanti, todėl abejoti Sutartimi ir jos realumu ir ją vertinti taip, kaip siūlo atsakovas, pirmosios instancijos teismo teigimu, nebuvo jokio teisinio pagrindo.
21. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas paslaugų teikimo sutarties neginčijo ir nepaneigė.
22. Pažymėjo, jog teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad neatsimena, jog būtų sudaręs paslaugų teikimo sutartį su ieškovu, tačiau pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino tokius atsakovo teiginius, kadangi bylos nagrinėjimo pats atsakovas patvirtino, jog paslaugų teikimo sutartyje ties jo vardu ir pavarde esantis parašas yra jo.
23. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje esanti ir nenuginčyta šalių pasirašyta paslaugų teikimo sutartis ir joje numatytos sąlygos aiškiai patvirtina nepriklausomo verslininko (t. y. atsakovo) įsipareigojimą savarankiškai (savo atsakomybe) pasirūpinti atitinkamu privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, bei nepriklausomo verslininko (t. y. atsakovo ) įsipareigojimą visiškai atlyginti trečiųjų asmenų sveikatai ir turtui sukeltą žalą (Sutarties 7.3 punktas). Nagrinėjamu atveju, kaip patvirtina bylos medžiaga, atsakovas paslaugų teikimo sutartimi prisiimto įsipareigojimo savarankiškai (savo atsakomybe) pasirūpinti atitinkamu privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu neįvykdė. Sprendė, jog jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių atsakovo byloje įrodinėjamą faktinę aplinkybę, kad tikrasis susitarimas tarp šalių buvo toks, kad pats ieškovas įsipareigojo pasirūpinti atitinkamu privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir apdrausti automobilį, atsakovas į bylą taip pat nepateikė ir neįrodė, todėl atsakovo teiginius, kad jo kaltės dėl 353,02 Eur žalos atsiradimo nėra, pirmosios instancijos teismas atmetė, kaip visiškai nepagrįstus ir neįrodytus. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, būtent dėl atsakovo kaltės, t. y. atsakovui nevykdant paslaugų teikimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir atsakovui savarankiškai (savo atsakomybe) nepasirūpinant atitinkamu privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, ieškovas patyrė 368,02 Eur nuostolius, t. y. ieškovas dėl 2018 m. sausio 6 d. eismo įvykio metu apgadintos kitos transporto priemonės – „Chrysler“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atlygino AB „Lietuvos draudimas“ , įgyvendinusiai regreso teisę, 353,02 Eur žalą bei 15 EUR žyminį mokestį, sumokėtą už teismui pateiktą ieškinį dėl žalos atlyginimo, kadangi draudikas nebuvo informuotas apie tai, kad automobiliu Toyota Prius buvo vykdoma mokama keleivių pervežimo veikla.
24. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje esanti šalių pasirašyta rašytinė ir nenuginčyta Sutartis ir joje numatytos sąlygos aiškiai patvirtina panaudos gavėjo (atsakovo) įsipareigojimą atlyginti nuostolius panaudos davėjui (ieškovui), sugadinus jam perduotą neatlygintinai naudotis automobilį (Sutarties 3.3 punktas).
25. Išsamiai susipažinęs su ieškovo į bylą pateiktais įrodymais, įvertinęs liudytojų paaiškinimus, bei atsakovo teismui pateikus įrodymus, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog 2018 m. sausio 6 d. eismo įvykio metu (kurio kaltininkas yra atsakovas) buvo nubrauktos (subraižytos) ir įlenktos automobilio Toyota Prius priekinės dešinės pusės durelės, galinės dešinės pusės durelės, galinis dešinysis sparnas bei subraižytas galinis bamperis. Taigi žalos faktą pirmosios instancijos teismas laikė įrodytu.
26. Pirmosios instancijos teismas teigė, jog akivaizdu, kad, atlyginant ieškovui keičiamų automobilio dalių ir detalių vertę, netaikant nusidėvėjimo, ieškovas nepagrįstai praturtėtų, nes vietoj naudotos dalies vertės jam būtų kompensuojama naujos dalies vertė. Kaip minėta, nukentėjęs asmuo gautų daugiau nei patyrė žalos, o tai, pirmosios instancijos teismo vertinimu, prieštarautų visiško nuostolių atlyginimo principui.
27. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, konstatavo, jog ieškovo prašomas priteisti iš atsakovo 4 312,02 Eur žalos atlyginimas už 2018 m. sausio 6 d. eismo įvykio metu transporto priemonei padarytus sugadinimus yra akivaizdžiai per didelis, neatitinkantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, kadangi nukentėjęs asmuo (t. y. ieškovas) nepagrįstai praturtėtų atsakovo sąskaita.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
28. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
28.1. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui 368,02 Eur žalos atlyginimą iš atsakovo, jam nevykdant paslaugų teikimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. atsakovui savarankiškai (savo atsakomybe) nepasirūpinant atitinkamu privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, išėjo už pareikšto ieškinio ribų ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 265 straipsnio 2 dalį, nes žalos atlyginimo reikalavimo faktinis pagrindas buvo grindžiamas Sutartimi, o ne paslaugų teikimo sutartimi. Tuo teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio dalyką ir pagrindą bei jų pakeitimą, ir nukrypo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos vienodos teismų praktikos.
28.2. Ieškovas reikalavimą grindė šalių sudarytos Sutarties 3.7 punkto nuostatomis, kurios numatė, kad už žalą, padarytą tretiesiems asmenims naudojant transporto priemonę, atsako panaudos gavėjas. Pažymėtina, kad byloje Nr. e2-6749-925/2019 ieškovas neigė faktą, kad automobilis buvo naudojamas pavėžėjimo veiklai vykdyti. Atsakovui byloje atkreipus dėmesį į tai, kad ieškovas remiasi visai kitu pagrindu nei nurodyta ieškinyje ir sprendime už akių bei kitu pagrindu nei buvo atsikertama į AB „Lietuvos draudimas“ reikalavimus Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-6749-925/2019, teismas byloje atliko ieškovui išaiškinimo pareigą dėl ieškinio pagrindo pakeitimo. Ieškovas šia procesine teise nepasinaudojo.
Žemesnės instancijos teismas
28.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paslaugų teikimo sutartį vertino, kaip ieškinio faktinį pagrindą pagrindžiantį papildomą įrodymą. Ieškinyje reikalavimas atsakovui buvo grindžiamas sutartiniais panaudos teisiniais santykiais, susiklosčiusiais tarp fizinių asmenų, o paslaugų teikimo sutartis, kuria rėmėsi teismas, priimdamas sprendimą, nustatė paslaugų teikimo santykius tarp nepriklausomų verslininkų. Atsakovo nuomone, tai yra skirtingi faktiniai pagrindai, nes iš esmės skiriasi faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia ieškinio dalyką – žalos atlyginimo reikalavimą.
28.4. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo pareigos savarankiškai pasirūpinti tinkamu privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, formaliai vadovavosi paslaugų sutarties nuostatomis, netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles bei nevertino ir nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių, kas turėjo esminės įtakos teisingam bylos išsprendimui.
28.5. Iš byloje esančių duomenų neaišku, kaip ieškovas nustatė žalos mastą ir apskaičiavo 4 312,02 Eur dydžio sumą. Iš ieškovo paaiškinimų teisme matyti, kad, nurodydamas žalos dydžio mastą, jis nurodė automobilio apgadinimus, patirtus ne tik 2018 m. sausio 6 d. įvykio metu, bet ir autoįvykio, įvykusio 2018 m. balandžio mėnesį, už kurį taip pat atsakingas atsakovas. Pažymėtina, kad aplinkybės apie autoįvykį 2018 m. balandžio mėn. nebuvo nurodytos ieškinyje, todėl nėra susijusios su ieškinio dalyku, kuris yra kildinamas tik iš 2018 m. sausio 6 d. autoįvykio. Be to, iš byloje esančios automobilio fotonuotraukos po eismo įvykio, matyti, kad tik nubrauktas automobilio dešinys šonas.
28.6. Pasisakant apie sprendimo teisingumą, manytina, kad jis prieštarauja CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatoms, nes ieškovas, reikalaudamas žalos atlyginimo iš atsakovo, jau nebebuvo ginčo automobilio savininku. Ieškovas po autoįvykio automobilio neremontavo, į ekspertus dėl žalos dydžio nustatymo nesikreipė, pats automobilio sugadinimų foto nuotraukų nedarė, po autoįvykio toliau jį intensyviai eksploatavo 6 vairuotojai.
Atsiliepimas
29. Ieškovas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas iš esmės pirmosios instancijos teisme nurodytais argumentais ir šiais papildomais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
29.1. De?l atsakovo teiginiu?, kad ieškinys buvo nepagri?stas ir nenurodytas ieškinio pagrindas pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nurode? tiek panaudos, tiek paslaugu? teikimo sutartis vertinti viename kontekste. Tai yra, jos abi pasirašytos ta? pac?ia? diena?, laisva atsakovo valia. Taigi, atsakovas prisiėmė atsakomybe? už savo veiksmus ir privalo atlyginti padaryta? žala?.
29.2. Iš priteistos žalos neįmanoma net dalių įsigyti, šios sumos neužtenka padengti patirtus nuostolius.
29.3. Ieškovas turėjo skirti savo svarbų laiką atsiliepimui parengti, dėl to nedirbo. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo jam turi būti priteisiama 255 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos esmės.
30. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
31. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
32. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2017 m. gruodžio 1 d. sudarė Sutartį, pagal kurią ieškovas (panaudos davėjas) perdavė panaudos gavėjui (atsakovui) laikinai ir neatlygintinai naudotis ieškovui (panaudos davėjui) nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis Sutarties 3.3 punktu, atsakovas (panaudos gavėjas) įsipareigojo atlyginti panaudos davėjui padarytus nuostolius, jei automobilis yra pataisomai ar nepataisomai sugadinamas. Atsakovas įsipareigojo atsakyti ir už žalą, padarytą tretiesiems asmenims naudojant transporto priemonę (Sutarties 3.7 punktas). Automobilis „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 sausio 6 d. įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintas, kaltu dėl eismo įvykio buvo pripažintas atsakovas. Ieškovas 2020 m. balandžio mėn. kreipėsi į UAB „Mototoja“, prašydamas pateikti sugadintų detalių, jų pakeitimo ir (ar) remonto bei dažymo darbų kainą. UAB „Mototoja“ pateiktais duomenimis, automobilio sugadinimo padaryta žala yra apskaičiuota taip – priekinės dešinės pusės durelės – 589,97 EUR su PVM, galinės dešinės pusės durelės – 525,54 Eur su PVM, galinis bamperis – 396,83 Eur, galinis dešinės pusės sparnas – 699,68 Eur, dažymo darbai ir dažymo medžiagos – 1 150 Eur, ardymo/surinkimo darbai 1 200 Eur (800 Eur + 400 Eur). Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 4 312,02 Eur žalos atlyginimą už automobilio sugadinimus. Taip pat nustatyta, kad dėl atsakovo kaltės 2018 m. sausio 6 d. įvykusio eismo įvykio metu buvo padaryta žala ir kitai transporto priemonei – „Chrysler“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas dėl eismo įvykio metu apgadintos kitos transporto priemonės – „Chrysler“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atlygino AB „Lietuvos draudimas“, įgyvendinusiai regreso teisę, 353,02 Eur žalą, t. y. sumokėtą draudimo išmoką, bei 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už teismui pateiktą ieškinį dėl žalos atlyginimo, kurią ieškovas taip pat prašė regreso tvarka priteisti iš atsakovo.
33. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl skundžiamo sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies.
34. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo motyvais bei išvadomis, apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų ir pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį, kadangi žalos atlyginimo reikalavimo faktinis pagrindas buvo grindžiamas Sutartimi, o ne paslaugų teikimo sutartimi, todėl pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio dalyką ir pagrindą bei jų pakeitimą, ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos vienodos teismų praktikos. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paslaugų teikimo sutartį vertino, kaip ieškinio faktinį pagrindą pagrindžiantį papildomą įrodymą. Ieškinyje reikalavimas atsakovui buvo grindžiamas sutartiniais panaudos teisiniais santykiais, susiklosčiusiais tarp fizinių asmenų, o paslaugų teikimo sutartis, kuria rėmėsi teismas, priimdamas sprendimą, nustatė paslaugų teikimo santykius tarp nepriklausomų verslininkų. Taip pat ginčija ieškovo apskaičiuotą 4 312,02 Eur dydžio žalos sumą. Nurodydamas žalos dydžio mastą, ieškovas nurodė automobilio apgadinimus, patirtus ne tik 2018 m. sausio 6 d. įvykio metu, bet ir autoįvykio, įvykusio 2018 m. balandžio mėnesį, už kurį taip pat atsakingas atsakovas. Pažymėtina, kad aplinkybės apie autoįvykį 2018 m. balandžio mėn. nebuvo nurodytos ieškinyje, todėl nėra susijusios su ieškinio dalyku, kuris yra kildinamas tik iš 2018 m. sausio 6 d. autoįvykio. Be to, iš byloje esančios automobilio fotonuotraukos po eismo įvykio, matyti, kad tik nubrauktas automobilio dešinys šonas. Ieškovas, reikalaudamas žalos atlyginimo, nebebuvo automobilio savininkas, todėl, priteisiant žalos atlyginimą ieškovo naudai, buvo pažeista CK 6.249 straipsnio 1 dalies norma.
35. Ieškovas, nesutikdamas su apeliacinio skundo argumentais, atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad pirmosios instancijos teismas nurode? tiek panaudos, tiek paslaugu? teikimo sutartis vertinti viename kontekste – jos abi pasirašytos ta? pac?ia? diena?, laisva atsakovo valia. Iš priteistos žalos neįmanoma net dalių įsigyti, šios sumos neužtenka padengti patirtus nuostolius.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų, kai ieškinys grindžiamas žalos atsiradimo faktinėmis aplinkybėmis.
36. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, teismui pareiškiamame ieškinyje turi būti nurodyta, inter alia (be kita ko), aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas).
37. Kasacinis teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra nurodęs, kad dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, nustato civilinio proceso dalyviams teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Tai reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti. Ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Faktinis ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, taip pat sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį. Teismas neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatymo nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis).
38. Nagrinėjamoje byloje ieškovo ieškinio dalykas suformuluotas, kaip prašymas priteisti iš atsakovo dėl pastarojo kaltės eismo įvykio metu ieškovui sukeltą žalą, o kaip ieškinio faktinis pagrindas nurodytos aplinkybės, kad atsakovas eismo įvykio metu, valdęs ieškovui priklausiusią transporto priemonę, ją apgadino ir apgadino transporto priemonę, priklausančią trečiajam asmeniui, dėl kurios apgadinimų ieškovas taip pat patyrė nuostolių, kadangi turėjo atlyginti žalą. Ieškovas tokios pozicijos laikėsi ir pirmosios instancijos teisme. Iš teismo posėdžio, vykusio pirmosios instancijos teisme, įrašo sprendžiama, jog ieškovas reikalavimą grindė ne tik Sutartimi, bet ir 2017 m. gruodžio 1 d. paslaugų sutartimi.
39. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti tas faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus įstatymu nustatytus atvejus, kai aplinkybių, kuriomis remiamasi, nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Ieškovui, reiškiančiam reikalavimą dėl žalos atlyginimo, kyla pareiga įrodyti, kad atsakovas žalą jam sukėlė.
40. Taigi, nagrinėjamoje byloje ieškovui pareiškus reikalavimą dėl žalos atlyginimo, įrodinėjimo dalyką sudarė faktinės aplinkybės, galinčios patvirtinti žalos atsiradimo faktą: ar ieškovas žalą patyrė dėl atsakovo veiksmų, ir ar atsakovas tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje ginčo dėl žalos fakto nėra, todėl laikytina, kad ieškovas yra įrodęs žalos atsiradimo faktą. Apeliacinės instancijos teismas, kaip nepagrįstus, vertina atsakovo apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų, todėl pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį, kadangi ieškinio faktinis pagrindas, kaip matyti iš bylos medžiagos, buvo grindžiamas ne tik Sutartimi, bet ir paslaugų teikimo sutartimi.
41. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad nors teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), tačiau ši teismo pareiga nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką, peržengiant pareikštus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020). Šiuo atveju ieškovas pasirinko savo teisių gynimo būdą – reikalauti pinigų, kaip žalos atlyginimo, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisėtą pagrindą taikyti žalos atlyginimo institutą. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, jog ieškovas neįrodė visos reikalautos žalos dydžio, ieškinį tenkino iš dalies. Toks pirmosios instancijos teismo veikimas nelaikytinas ieškinio ribų peržengimu, kaip nepagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde. Vien tai, kad nagrinėjamoje byloje buvo vertintos dvi sutartys, o ne tik Sutartis, ir tai, kad ieškovas iš pradžių nurodė tik Sutartį, teikdamas ieškinį, savaime nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas atliko minėtus pažeidimus. Pažymėtina, jog įstatymas nenumato draudimo bylos nagrinėjimo iš esmės metu nurodyti papildomas faktines aplinkybes, kurios būtų vertinamos, priimant teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog papildomos sutarties, kurios pagrindu taip pat buvo susiklostę šalių teisiniai santykiai, nurodymas ir jos vertinimas, sprendžiant dėl ieškovo reikalavimo priteisti žalos atlyginimą, nelaikytinas ieškinio ribų peržengimu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas ne tik nepažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies normos, bet ir privalėjo įvertinti ieškovo nurodytą paslaugų teikimo sutartį tam, kad ieškovo reikalavimas atlyginti jo patirtą žalą dėl atsakovo kaltų veiksmų būtų išspręstas, įvertinus visus byloje pateiktus įrodymus ir nurodytas aplinkybes.
42. Pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumento, kad ieškovas 4 312,02 Eur dydžio žalos sumą apskaičiavo nepagrįstai, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šis argumentas neturi teisinės reikšmės, kadangi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovas neįrodė viso nurodyto žalos dydžio, ženkliai sumažino jo prašytą priteisti sumą už automobilio Toyota Prius apgadinimus. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas dėl nurodyto apeliacinio skundo argumento plačiau nepasisako.
Dėl CK 6.249 straipsnio 1 dalies (ne)pažeidimo.
43. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovas, reikalaudamas žalos atlyginimo, nebebuvo automobilio Toyota Prius savininkas, todėl, priteisiant žalos atlyginimą ieškovo naudai, buvo pažeista CK 6.249 straipsnio 1 dalies norma. Apeliacinės instancijos teismas šį apeliacinio skundo argumentą atmeta, kaip teisiškai nepagrįstą.
44. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
45. Pagal teisingo žalos atlyginimo principą nukentėjusysis turi teisę tik į tokį žalos atlyginimą, kuris grąžintų jį į padėtį, kurioje jis būtų, jei nebūtų neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2008).
46. Nagrinėjamu atveju aktualu yra tai, kad žalos padarymo metu automobilio Toyota Prius savininkas buvo ieškovas. Nepaisant to, jog vėliau, t. y. iki kreipimosi į teismą dėl žalos atlyginimo iš atsakovo, ieškovas pardavė minėtą automobilį ir tokiu būdu prarado nuosavybės teisę į jį, teisės reikalauti atlyginti visus nuostolius, patirtus dėl automobilio Toyota Prius, kol jis priklausė ieškovui, apgadinimų, nešalina aplinkybė, kad ieškovas jau nebėra minėto automobilio savininkas. Sprendžiant, ar ieškovas turi teisę į žalos atlyginimą, būtina buvo nustatyti, ar ieškovas yra patyręs žalą, ir tik tada spręsti dėl tokios žalos atlyginimo, taip pat nustačius kitas civilinės atsakomybės sąlygas. Ieškovo teisę reikalauti žalos atlyginimo patvirtina tai, jog jis žalą patyrė tuo metu, kai buvo apgadinto automobilio savininkas, todėl nagrinėjamos bylos atveju, priteisiant ieškovui žalos atlyginimą iš atsakovo, reikšmės neturi aplinkybė, kad ieškovas kreipimosi į teismą dėl žalos atlyginimo metu nebebuvo automobilio Toyota Prius savininkas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui aktualias teisės normas ir, tenkindamas ieškinį iš dalies, CK 6.249 straipsnio 1 dalies nepažeidė.
Dėl procesinės bylos baigties.
47. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
48. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
49. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti (CPK 320 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
50. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
51. Prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, pateikė ir ieškovas, ir atsakovas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas netenkinamas, apeliacinės instancijos teismas netenkina atsakovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir pasisako tik dėl ieškovo prašymo.
52. Ieškovas nei kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą, nei vėliau nagrinėjamoje byloje nenurodė apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio bei nepateikė įrodymų, pagrindžiančių tokių išlaidų faktą ir dydį. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas ieškovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nesprendžia.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.