Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.10.1; 1.1.10.1; 1.2.14.5.1; 1.2.29.1.1; 1.2.29.10; 2.1.7.4; 2.4.2.1; 2.1.15.3.3.2; 2.4.6.5.2

2024 m. vasario 7 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Matuzevičienės, Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Egidijaus Timonio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 27 d. nuosprendžio, kuriuo

K. P. išteisintas nepadarius veikų, turinčių nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 306² straipsnio 1 dalyje, požymių.

Nukentėjusiojo D. R. civilinis ieškinys dėl 2 300 Eur turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.

Nuspręsta nuosprendžio paskelbimo dieną panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2022 m. lapkričio 10 d. nutarimu kaltinamajam K. P. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą (kurio terminas pratęstas 2023 m. rugpjūčio 9 d. teismo nutartimi 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 10 d.) į turtą: 1. Piniginės lėšos, UAB „R. B.“, Nr. (duomenys neskelbtini) DKK, vertė: 2300.00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: Valdymas, naudojimas, disponavimas. 2. Piniginės lėšos, „Swedbank“ AB, Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 2300.00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: Valdymas, naudojimas, disponavimas. 3. Piniginės lėšos, „Swedbank“ AB, Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 2300.00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: Valdymas, naudojimas, disponavimas. 4. Piniginės lėšos, UAB „R. B.“, Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 2300.00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: Valdymas, naudojimas, disponavimas. 5. Piniginės lėšos, UAB „R. B.“, Nr. (duomenys neskelbtini) EUR, vertė: 2300.00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: Valdymas, naudojimas, disponavimas. 6. Piniginės lėšos, UAB „R. B.“, Nr. (duomenys neskelbtini) PLN, vertė: 2300.00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: Valdymas, naudojimas, disponavimas. 7. Automobilis, Dodge, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Win: (duomenys neskelbtini), vertė: 2300.00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: Disponavimui. 8. Automobilis, Crysler, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Win: (duomenys neskelbtini), vertė: 2300.00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: Disponavimui.

Nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – transporto priemonę ,,C. T. & Country“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurios kėbulo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), 2023 m. balandžio 26 d. pakvitavimu perduotą saugoti D. R., palikti neribotai jo nuosavybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. K. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis suklastojo transporto priemonės ridą, o būtent: laikotarpyje nuo 2022-02-08 iki 2022-03-12 11.45 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksli data nenustatyta, nenustatytoje vietoje ir nenustatytu būdu, suklastojo transporto priemonės ,,C. T. & Country“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurios kėbulo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), ridą, t. y. neteisėtai pakeitė buvusią transporto priemonės 330 000 km ridą, į mažesnę – 220 500 km ridą, tai yra padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 306² straipsnio 1 dalyje.

2. Be to, jis buvo kaltinamas tuo, jog suklastojo tikrą dokumentą: transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. 2022-04-14 10.30 val., parduodamas transporto priemonę ,,C. T. & Country“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurios kėbulo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), su automobilį sutikusiu pirkti D. R. sudarydamas pirkimo–pardavimo sutartį, žinodamas, kad transporto priemonės rida yra suklastota, į pirkimo–pardavimo sutartį įrašė žinomai netikrus duomenis – suklastotą 220 500 km ridą, bei sutartyje įrašė transporto priemonės kainą – 6 500 eurų, nors transporto priemonę nukentėjusiajam D. R. pardavė už 7 800 eurų, tai yra padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

3. Be to, jis buvo kaltinamas tuo, jog apgaule įgijo svetimą turtą, t. y. 2022-02-08 iš D. M. už 6 500 eurų nupirkęs automobilį „C. T. & Country“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2013 m., VIN Nr. 2(duomenys neskelbtini), kurio rida buvo 330 000 km, tą pačią dieną, t. y. 2022-02-08 14:14:25 val., prisijungęs iš IP (duomenys neskelbtini) adreso, internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) patalpino skelbimą ID (duomenys neskelbtini), apie parduodamą šią transporto priemonę, nurodydamas automobilio ridą tik 3 km, o automobilio kainą 7 650 eurų, po ko, šio automobilio nepavykus parduoti, nenustatytu laiku ir būdu suklastojęs šios transporto priemonės ridą, t. y. neteisėtai pakeitęs buvusią 330 000 km ridą į mažesnę 220 500 km ridą, 2022-03-12 11:45:16 val. www.autoplius.lt pakoregavo skelbimą ID (duomenys neskelbtini), melagingai nurodydamas automobilio ridą 217 000 km, bei pakėlė automobilio kainą iki 8 250 eurų, o 2022-04-08 nukentėjusiajam D. R. susidomėjus K. P. skelbime nurodytu automobiliu ir nurodomais jo duomenimis, 2022-04-14 D. R. šį automobilį pardavė už 7 800 eurų, nors reali jo vertė nepakeitus ridos parodymų buvo 6 500 eurų, taip apgaulės būdu savo naudai įgijo 1 300 eurų, tai yra padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

4. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 27 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: K. P. pripažinti kaltu pagal BK 306² straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 90 parų arešto bausme; K. P. pripažinti kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 90 parų arešto bausme; K. P. pripažinti kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 90 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti ir paskirti galutinę bausmę – 90 parų arešto. Tenkinti nukentėjusiojo 2300 Eur civilinį ieškinį.

4.1. Teigia, kad išteisinamąjį nuosprendį teismas priėmė jį grįsdamas iš esmės tik kaltinamojo parodymais, kad perparduodamas automobilį jis nesidomėjo jo rida, keitė odometrą, tvarkė automobilį, už automobilį mokėjo ne 7 800 eurų, o 6 500 eurų, tokius duomenis įrašė ir į pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau jokių kaltinamojo parodymus patvirtinančių įrodymų byloje nėra. K. P. nurodė, kad tvarkė automobilį, detales pirko pagal skelbimus, tačiau negalėjo nurodyti nei asmenų iš kurių pirko detales, negalėjo pateikti nei jų kontaktų, nei detalių įgijimo dokumentų. Taip pat jis negalėjo nurodyti ir autoserviso pavadinimo ar adreso, kuriame, neva, tvarkė automobilį. Negalėjo nurodyti liudytojų, padėjusių atlikti jam remonto darbus. Maža to, K. P. teigia neatkreipęs dėmesio į automobilio ridą ir nežinojo kokia ji yra, nors kaip jis pats nurodė, vien 2022 m. jis pardavė gal 10 automobilių. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad ir jis, ir jo tėvas verčiasi automobilių pirkimu ir pardavimu, todėl jo teiginiai apie nesvarbią automobilio ridą, kuri yra, kaip nurodė ir nukentėjusysis, vienas svarbiausių kriterijų renkantis automobilį, vertintini kritiškai.

4.2. Nurodo, kad byloje yra daug įrodymų šaltinių, kuriais K. P. kaltė yra grindžiama. Teismas ne tik nesivadovavo šiais įrodymais, bet jų ir neanalizavo, net nenurodė kodėl juos atmeta ar laiko nepatikimais. Visiškai nepasisakyta, kodėl nesiremiama nukentėjusiojo D. R. ir jo žmonos nuosekliais ir išsamiais parodymais.

4.3. Atkreipia dėmesį, kad byloje nustatyta ir kaltinime detaliai nurodyta, kada ir kokius skelbimus K. P. dėjo į skelbimų portalą „(duomenys neskelbtini)“. Ši kaltinime išdėstyta datų, laikų ir verčių, bei automobilio ridos chronologija parodo, kad K. P. nuo pat automobilio įgijimo stadijos turėjo tikslą pasipelnyti ir paneigia jo teiginius, kad jis ketino šiuo automobiliu važinėti pats.

4.4. Teigia, kad teismas nenurodė, kodėl nesivadovauja ar nepatikimais laiko liudytojo D. M. parodymus. Nei nukentėjusysis D. R., nei jo žmona nėra niekaip susiję su ankstesniu automobilio savininku D. M.. Jis taip pat nėra kaip nors susijęs ir su K. P.. Jis nėra Lietuvos pilietis, lietuviškai nemoka ir Lietuvoje net negyvena, todėl netikėti jo parodymais nėra jokio pagrindo. Jis nurodė, kad automobilį pardavė K. P., o rida buvo įrašyta tokia, kokia buvo ja suapvalinus, t. y. 330 000 km. Automobilio spidometras buvo veikiantis ir jo tvarkyti nereikėjo, jis rodė teisingus duomenis. Liudytojas į skelbimą dedamoje nuotraukoje net užfiksavo kokie yra spidometro parodymai, juos įrašė ir į skelbimą, o vėliau ir į sutartį. K. P. automobilį ir nupirko radęs jį pagal šį skelbimą. Po poros valandų po pardavimo D. M. paskambino kažkoks žmogus ir pasakė, kad jau yra įdėtas kitas skelbimas su jo parduotu automobiliu, tik jau kita automobilio verte ir nenurodant automobilio ridos. Tai parodo, kad, priešingai nei nurodo K. P., automobiliu važinėti jis net neketino, o jo tikslas buvo automobilį kuo greičiau ir kuo brangiau perparduoti. D. M. paneigė ir K. P. parodymus, kad automobilį reikėjo tvarkyti. Lygiai taip pat teismas nenurodė, kodėl nesiremia ir lygiai tokias pat aplinkybes nurodžiusio liudytojo L. K. parodymais, kuris dalyvavo aprodant šį automobilį K. P.. Liudytojas paaiškino, kad su automobilio spidometru viskas buvo tvarkoje. Liudytojui pardavėjas D. M. netgi nurodė, kad automobilį parduoda mažesne kaina būtent dėl to, kad yra didelė automobilio rida.

4.5. Pažymi, kad K. P. automobilį nupirko su galiojančia technine apžiūra, o techninės apžiūros kortelėje buvo nurodyta didesnė rida, nei K. P. nurodė automobilį parduodamas D. R.. Nors K. P. nurodė, kad tos kortelės negavo, tačiau tas pats automobilio pardavėjas D. M. nurodė, kad dokumentas buvo perduotas K. P. ir jis turėjo su juo susipažinti ir matyti, kad rida nurodyta ne tokia, kokią jis pateikė D. R..

4.6. Apeliantas teigia, kad K. P. nurodė, kad automobilį pirko už 6500 eurų ir už tą pačią kainą pardavė. Prie viso to dar į automobilį investavo 600-700 eurų. Jeigu tikėti tokia versija, tai jis turėjo patirti gana didelį nuostolį, nors tai prieštarauja byloje nustatytam faktui, kad jis stengėsi iš jo uždirbti (skelbimas apie perpardavimą įdėtas už poros valandų, jis pats verčiasi automobilių perpardavinėjimu).

4.7. Teigia, kad teismas visiškai nevertino ir nepasisakė ir dėl nustatytų aplinkybių tikrinant K. P. versiją, kad jis remontavo automobilį. Automobilio apžiūros metu užfiksuoti duomenys paneigia K. P. parodymus. Nustatyta, kad apžiūros metu varžtai yra su rūdimis. Tai reiškia, kad automobilis nebuvo tvarkomas, nebuvo atsukinėjamos detalės ir keičiamos, kaip nurodo K. P.. Spalvos ar jų atspalviai nesiskiria, nors jei būtų dėta nauja detalė ar ji būtų perdažyta, visais atvejais spalva idealiai neatitiktų. Apžiūros metu nustatyti ir ilgalaikiai dėvėjimosi pažeidimai, kurie yra padaromi ne nuo vienkartinio neatsargaus elgesio, o dėl ilgalaikės eksploatacijos.

4.8. Teigia, kad teismas nurodė, kad jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsta kaltinime inkriminuota faktinė aplinkybė, jog reali automobilio vertė nepakeitus ridos parodymų buvo 6 500 eurų ir sutinka, kad automobilio vertė visais atvejais yra diskutuotinas ir kiekvienu konkrečiu atveju individualiai vertintinas dalykas. Tačiau šiuo atveju objektyviai nustatyta, kad automobilį K. P. įgijo bendrais pagrindais, pagal rinkoje rastą skelbimą, rinkos kaina, todėl šio konkretaus automobilio vertė tokia ir laikytina – 6500 eurų. Taip pat objektyviais parodymais (D. R. ir jo žmonos parodymais) nustatyta, kad automobilį K. P. pardavė už 7 800 eurų. Todėl darytina išvada, kad K. P. apgaulę naudojo ir sukčiavo, būtent siekdamas užvaldyti šį kainų skirtumą – 1 300 eurų. Įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis į pirkimo – pardavimo sutartį jis suklastojo ir oficialų dokumentą.

4.9. Pažymi, kad teisėjos pozicija itin nenuosekli. 2023 m. vasario 2 d. ji priėmė nutartį grąžinti bylą tyrimui papildyti, kaip pagrindinį motyvą nurodydama, jog K. P. nebuvo inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, tačiau tai padarius, teisėja priėmė išteisinamąjį nuosprendį konstatuodama, kad šios veikos nepadarytos.

5. Atsiliepimų į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Egidijaus Timonio apeliacinį skundą negauta.

6. Teismo posėdyje nuteistasis K. P. ir jo gynėja advokatė Sofija Kručienė prašė apeliacinio skundo netenkinti, prokuroras Egidijus Timonis prašė apeliacinį skundą tenkinti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Egidijaus Timonio apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Nagrinėjamu atveju Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Egidijaus Timonio apeliaciniame skunde yra keliamas įrodymų vertinimo ir išteisintojo K. P. kaltės klausimas, prašant jį nuteisti padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 306² straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje.

8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su prokuroro Egidijaus Timonio apeliacinio skundo argumentais, išteisintojo K. P. gynėjos išsakytais argumentais, daro išvadą, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 27 d. nuosprendyje padarytos išvados dėl K. P. išteisinimo pagal BK 306² straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį yra nepagrįstos, todėl skundžiamas nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 dalis).

9. Pagal BK 306² straipsnio 1 dalį atsakomybėn traukiamas asmuo, kuris suklastojo transporto priemonės ridą. Šios nusikalstamos veikos objektas yra transporto priemonės ridos duomenų patikimumas, o dalykas – transporto priemonės odometras. Objektyvių transporto priemonės odometro duomenų klastojimas (iškreipimas) gali sukelti sunkius padarinius, be kita ko, susijusius ir su padidėjusiu transporto priemonių eismo įvykių skaičiumi bei nukentėjusių nuo eismo įvykių asmenų skaičiui. Suklastojus (iškreipus) transporto priemonės ridą, transporto priemonei jau nuvažiavus didesnį atstumą nei galima nustatyti odometro objektyviais duomenimis, jos reali techninė būklė yra ženkliai blogesnė, sąlygota transporto priemonės nusidėvėjimo. Objektyvių transporto priemonės odometro duomenų suklastojimas (iškreipimas) taip pat iškreipia naudotų transporto priemonių rinką sukuriant nesąžiningų kainų konkurenciją, kenkia sąžiningiems transporto priemonių prekiautojams ir transporto priemonių galutiniams įgijėjams, o taip pat sudaro prielaidas kitokiems pažeidimams (pavyzdžiui, didesnės draudimo išmokos gavimui už transporto priemonę (ar jos dalis), kurios vertė buvo pakelta suklastojant (iškreipiant) objektyvius odometro duomenis). Taigi, minėta teisės norma įstatymų leidėjas siekia tikslų, susijusių su transporto priemonių (jų detalių) pardavimo rinkos optimizavimu, su sąžiningos konkurencijos plėtojimu bei transporto priemonių ridos klastojimo prevencija. Minėtos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, nes minėtos teisės normos dispozicijoje nėra įtvirtinti padariniai. Taigi, ši nusikalstama veika laikoma baigta nuo veikos padarymo momento. Transporto priemonės ridos klastojimas paprastai siejamas su finansinės naudos gavimu (pavyzdžiui, su ilgiau dėvėtos transporto priemonės vertės pakėlimu parduodant tokią transporto priemonę (jos dalis) arba ją apdraudžiant gauti didesnei draudimo išmokai, nei transporto priemonė (jos dalys) yra objektyviai verta). Suklastojus transporto priemonės odometro parodymus, tokia veika turi reikšmės juridinio fakto atsiradimui – žinomai neteisingų odometro rodmenų įrašymui į dokumentus, susijusius su transporto priemone (pavyzdžiui, į techninės apžiūros rezultatų kortelę, į tokio automobilio pirkimo – pardavimo sutartį ir pan.) ir tokių dokumentų panaudojimui. Taip pat svarbu paminėti, kad Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. balandžio 3 d. direktyvos 2014/45/ES Dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų periodinės techninės apžiūros, kuria panaikinama Direktyva 2009/40/EB, preambulės 25 punkte nurodyta, jog ridos skaitiklio duomenų klastotė turėtų būti laikoma nusižengimu <...>, o 8 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad jei nustatoma, kad ridos skaitiklio duomenys buvo klastojami siekiant sumažinti transporto priemones ridos įrašo dydį arba jį pateikti neteisingai, toks klastojimas baudžiamas taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas.

10. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į valstybėje nustatytą dokumentų tvarkymo ir jų naudojimo tvarką. Teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2006, 2K-7-200/2008, 2K-290/2008, 2K-7-175-303/2015 ir kt.). Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma popieriuje, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas. Taigi dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Teismų praktika baudžiamosiose bylose pripažįsta ir kur kas platesnę dokumento sampratą. Dokumentu gali būti pripažintas ir tekstas be parašo ir be antspaudo. Svarbu, kad tas panaudotas įrašas sukelia ar gali sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-662/2000, 2K-775/2007, 2K-355/2009, 2K-426/2010, 2K-263/2010, 2K-235/2014, 2K-7-175-303/2015). Kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 300 straipsnio 1 dalį svarbu nustatyti kaltininko tiesioginę tyčią, t. y. kad jis suvokia, jog disponuoja suklastotu ar žinomai netikru dokumentu, ir nori taip veikti.

11. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią, panaudojęs apgaulę, kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui.

12. Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio, savo išvadą teismas iš esmės grindė K. P. parodymais, kad jis nežinojo, kad odometro parodymai gali neatitikti faktinės automobilio ridos, nors ir Pripažino, jog turėjo pareigą tuo pasidomėti, pirkėjui pranešti, jog keitė prietaisų skydelį. Žemesnės instancijos teismo vertinimu, šie kaltinamojo paaiškinimai nepatvirtina kaltinamojo tiesioginės tyčios į pirkimo–pardavimo sutartį įrašyti žinomai neteisingus duomenis, tačiau, teismo nuomone, gali būti vertinami kaip pardavėjo pareigų pažeidimas civilinės teisės prasme. Todėl, žemesnės instancijos teismas konstatavo, jog skundžiamu nuosprendžiu nusprendus išteisinti K. P. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, numatytos BK 306² straipsnio 1 dalyje, nėra pagrindo konstatuoti K. P. žinojus, jog transporto priemonės rida yra suklastota, todėl jis išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Be to, žemesnės instancijos teismas sprendė, jog šioje byloje nėra pagrindo spręsti, jog K. P. apgaulės būdu savo naudai įgijo 1 300 eurų, todėl jis išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Aukštesnės instancijos teismas nesutinka su apylinkės teismo sprendimo motyvais išteisinti K. P. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 306² straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje.

13. K. P., apklausiamas pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu 2023 m. sausio 3 d., kaltas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 306² straipsnio 1 dalyje padarymo, neprisipažino ir parodė, kad pirko automobilį (duomenys neskelbtini), automobilis techniškai nebuvo labai tvarkingas. Priekyje buvo surūdiję abu priekiniai sparnai, apdaužytas bamperis, dešinės pusės galinis sparnas, murzinas vidus. Jis keitė spidometrą. Šį gedimą matė jau pirkdamas, nes automobiliui esant šaltam, ekranas kažką bandydavo rodyti, bet automobiliui sušilus, spidometras nieko neberodė. Susiliejo spidometro elektroninė dalis, todėl negalėjo matyti jokių rodmenų. Nematė nei ridos, nei tepalo spaudimo, nei kitų rodmenų. Nežino, ar šį gedimą matė pardavėjas. Perkant automobilį, šie rodmenys jam nebuvo svarbūs. Sutartyje jam parašė, kad transporto priemonės rida yra 3 mln., o kiek yra iš tikrųjų, jis nesidomėjo. Automobilį remontavo, kad pačiam nebūtų gėda važinėti. Jis pakeitė abu sparnus, juos nupirko naujus, nudažė ir pakeitė. Visus darbus atliko jis pats, kiti asmenys nieko netvarkė. Pakeitė spidometrą. Jį pagal skelbimą užsisakė internetu, atvežė kurjeris ir susimokėjo grynais pinigais. Pateikti dokumentų apie įsigijimą negali. Spidometro pakeitimas ridos neįtakojo. Automobilį jis pardavė už 6 500 eurų. Pardavė už tokią sumą, nes jam tiek pinigų užteko. Tėvas dirba Vokietijoje prie statybų, su automobiliais neturi nieko bendra (2 t., b. l. 133-137).

14. Nutartimi grąžinus baudžiamąją bylą prokurorui, K. P. buvo inkriminuotos dar dvi nusikalstamos veikos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu 2023 m. liepos 25 d. K. P. kaltas neprisipažino ir parodė, kad nusipirko automobilį (duomenys neskelbtini), o grįžęs į Šiaulius, įdėjo skelbimą apie parduodamą automobilį už didesnę kainą, bet juo niekas nesidomėjo. Tada skelbimą išėmė ir pradėjo automobilį remontuoti. Pirko dalis ir kai ką remontavo pats, kai ką servise. Kurį laiką pats pavažinėjo automobiliu, bet nusprendė jį parduoti, ir įdėjo skelbimą. Transporto priemonėje matėsi korozijos paveikti sparnai, prakirstas bamperis, sugadintas sparnas, buvo neveikiantis spidometras, purvinas vidus. Pavažiavus, iš pakabos girdėjosi bildesys. Pardavėjas buvo atsivežęs pirkimo–pardavimo sutartį, nes telefonu jam buvo pasakęs savo duomenis. Su sutartimi susipažino ir pasirašė. Tokią sutartį pasirašė ne pirmą kartą ir žinojo, kas joje turi būti nurodyta. Su savininku apie trūkumus nekalbėjo. Sutartyje rida buvo nurodyta 3 300 000. Spidometras neveikė ir jis nieko nebeklausė. Savininkas, ko gero, pats žinojo, kad neveikia spidometras. Pirmą kartą atsisėdus ir užvedus automobilio variklį, matėsi, kad veikia variklio sūkiai, greitis, rodė variklio temperatūrą, o vidurinis ekranas su rida buvo susiliejęs. Pirmą kartą skelbimą įdėjo jis. Skelbimą buvo išėmęs ir vėliau įdėjo kitą. Įdėtas skelbimas prabuvo apie 1-2 savaites. Vėliau sukūrė naują skelbimą su didesne kaina ir su nauju spidometru. Nurodė 217 000 ridą. Nenurodė, kad keitė spidometrą. Nežinojo, kad pakeitus odometrą, pasikeičia rida. Nesiaiškino, kokia rida buvo nurodyta sutartyje jam perkant automobilį ir vėliau jį parduodant. Pirkimo–pardavimo sutartyje jis savo ranka įrašė 220 500 km ridą. Sutartyje įrašė tiek, kiek rodė odometras. Jis tiksliai nežinojo, kokia yra reali transporto priemonės rida. Jis sutvarkė automobilio išvaizdą ir pakeitė priekinius sparnus. Juos nupirko naujus, perdažė ir uždėjo. Perdažė galinį dešinės pusės sparną. Sutvarkė galinį įtrūkusį bamperį. Servise pakeitė amortizatorius, išvalė automobilio vidų, nupoliravo išorę. Tvarkė galinį buferį. Priekinio kapoto ir buferio netvarkė. Sparnai buvo nauji ir korozijos nebesimatė. Į automobilį investavo apie 600–700 eurų. Pirmą skelbimą įdėjo didesnei sumai, nes galvojo, kad gali užsidirbti. Vėliau, investavęs į automobilį, jį pardavinėjo už mažesnę sumą. Tai neatrodo normalu, bet su automobiliu nebuvo įmanoma važiuoti nesutvarkius. Kai kuriems automobiliams pakeitus spidometrą, užsidega tokie skaičiai, kiek tas automobilis ir turėjo, kitiems užsidega tai, ką turi spidometras. Kaip buvo šiuo atveju, jis nežino. Per 2022 metus yra pardavęs apie 10 automobilių. Žinojo, kaip yra pasirašomos sutartys (3 t., b. l. 118-122). Apklausiamas ikiteisminiame tyrime K. P. parodė, jog žino, kad pagal ridos parodymus atitinkamai keičiasi ir automobilio kaina (2 t., b. l. 60-63). Taip pat parodė, jog automobilį pirko savo reikmėms, tačiau reikėjo suvirinti bamperio plastmasę, kurios suvirinimas kainavo 20 eurų, kitus darbus atliko pats (3 t., b. l. 57-59).

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau aptarti išteisintojo K. P. parodymai yra prieštaringi, nenuoseklūs, jų nepatvirtina nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. R., kitų liudytojų parodymai bei kita bylos medžiaga.

16. Kaip matyti iš išteisintojo K. P. parodymų, jis teigė, jog automobilį iš D. M. pirko savo reikmėms. Tačiau šį jo teiginį paneigia bylos medžiaga, iš kurios matyti, kad, praėjus vos porai valandų po automobilio pirkimo, K. P. į svetainę (duomenys neskelbtini) įdėjo skelbimą, kuriame nurodė parduodantis tą patį automobilį, tik 3 km ridą ir nustatė žymiai didesnę pardavimo kainą nei tą, už kurią automobilį pirko pats – 7650 Eur (3 t., b. l. 40). Be to, kad automobilis buvo pirktas ne savo reikmėms, patvirtina ir paties K. P. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kad pirmą skelbimą įdėjo didesnei sumai, nes galvojo, kad gali užsidirbti (3 t., b. l. 118-122). Taip pat K. P., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad automobilio priekyje buvo surūdiję abu priekiniai sparnai, apdaužytas bamperis, dešinės pusės galinis sparnas, murzinas vidus (2 t., b. l. 133-137), ir kad su automobiliu nebuvo įmanoma važiuoti jo nesutvarkius. Galvojo, kad su turimais defektais automobilis bus kažkam reikalingas, bet jo niekas nepirko (3 t., b. l. 118-122). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tai paneigia K. P. teiginius, jog automobilį jis pirko savo reikmėms, nes iš jo parodymų akivaizdu, kad automobilis buvo pirktas perpardavimui. Tai, kaip minėta, patvirtina ir vos po kelių valandų įdėtas skelbimas, kuriuo K. P. bandė perparduoti automobilį didesne kaina nei pirko pats, ir paties išteisintojo parodymai, kad su tokiu netvarkytu automobiliu nebuvo įmanoma važiuoti. K. P. teiginį, jog jis automobilį pirko sau, paneigia ir jo paties parodymai apie tai, kad jis neįregistravo ir nesiruošė registruoti automobilio savo vardu.

17. Išteisintojo K. P. parodymų nenuoseklumą patvirtina ir jo duoti parodymai apie atliktą automobilio remontą. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad reikėjo suvirinti bamperio plastmasę, kurios suvirinimas kainavo 20 eurų, kitus darbus atliko pats, apklausiamas pirmosios instancijos teisme jis parodė, kad pirko dalis ir kai ką remontavo pats, kai ką servise, tačiau kad servise virino bamperio plastmasę, nebenurodė, nurodė, kad servise keitė amortizatorius (3 t., b. l. 57-59, 118-122). 2023 m. sausio 3 d. teisiamojo posėdžio metu K. P. parodė, kad visus darbus atliko jis pats, kiti asmenys nieko netvarkė (2 t., b. l. 133-137). Tačiau liudytojas Ž. P. apklausiamas parodė, kad jie pakeitė automobiliui detales, jis padėjo sūnui (3 t., b. l. 118-122). Be to, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. R. parodė, kad nesimato, jog automobilio sparnai būtų pakeisti ir perdažyti, jie yra seni, variklio dangtis yra senas ir surūdijęs, jeigu būtų pakeisti sparnai, tai jie tikrai matytųsi (2 t., b. l. 133-137). Taip pat pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad, įdėjęs pirmąjį skelbimą apie parduodamą automobilį, K. P. automobilio aprašyme nenurodė, kad automobilis turi didelių trūkumų, nors duodamas parodymus, kaip minėta anksčiau, parodė, kad su tokios būklės automobiliu nebuvo įmanoma važiuoti (3 t., b. l. 40). Liudytojas D. M. parodė, kad parduodant automobilį K. P. minėjo, jog automobiliui buvo susibraižęs dešinės pusės bamperis, korozijos paveiktas priekinis dešinysis sparnas. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir 2023 m. balandžio 26 d. apžiūros protokolo, iš kurio matyti, jog, apžiūrint automobilį „C. T.&Country“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog priekinis kairys sparnas nedefektuotas, ant sparno įžiūrimi smulkūs paviršiniai, kiti paviršiniai suraižymai, kurie būdingi ilgalaikei automobilio eksploatacijai; sparno tvirtinimo varžtai paveikti korozijos; priekiniame sparno gale, virš žibinto, yra sparno metalo korozijos požymiai, priekinio dešinio sparno deformacijų nėra, yra paviršiniai smulkūs lako pažeidimai, kas būdinga ilgalaikei eksploatacijai (3 t., b. l. 18-22). Be to, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. R., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad klausė, ar automobilyje yra kažkas keista, o K. (P.) pasakė, kad nežino, nes automobilis yra tėvo. Minėti duomenys patvirtina, kad mažai tikėtina, jog K. P. atliko automobilio remontą ir taip pagerino jo būklę.

18. Išteisintasis K. P. taip pat teigė, jog, be kitų remonto darbų, keitė ir automobilio „C. T.&Country“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), odometrą. 2023 m. sausio 3 d. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jį keitė dėl to, kad neveikė spidometras, nematė nei ridos, nei tepalo spaudimo, nei kitų rodmenų, ir šį gedimą matė jau pirkdamas (2 t., b. l. 133-137). Liudytojas Ž. P. parodė, kad grįžus namo ir valant automobilį, jie pastebėjo neveikiantį skydelį. Be to, liudytojas Ž. P. taip pat parodė, kad pirmą kartą įdėjus skelbimą, skydelis nebuvo sugedęs (3 t., b. l. 118-122). Tai paneigia K. P. parodymus, jog jau perkant automobilį matė neveikiantį skydelį. Teisėjų kolegijos vertinimu, K. P. parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi, juos paneigia ir liudytojų D. M. ir L. K. parodymai, kuriuose jie parodė, jog skydelis nebuvo sugedęs, be to, liudytojas D. M. teismui pateikė nuotrauką, darytą 2022 m. sausio 19 d., iš kurios matyti parduodamo automobilio skydelis su ridos duomenimis (1 t., b. l. 173). Liudytojas Ž. P. parodė, kad matė, kaip sūnus K. keitė skydelį, tačiau jo parodymai yra vertintini kritiškai, kadangi Ž. P. yra išteisintojo K. P. tėvas, todėl bylos baigtimi suinteresuotas asmuo. Tačiau nei liudytojas D. M., nei liudytojas L. K. K. P. nepažįsta, todėl neturi tikslo jo apkalbėti arba duoti realybės neatitinkančius parodymus tam, kad būtų pabloginta K. P. padėtis. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu K. P. nurodė, kad buvo suskilęs stiklas, todėl skydelis nerodė rodmenų (2 t., b. l. 60-63). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme K. P., paneigdamas savo paties ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė visiškai priešingas aplinkybes ir teigė, kad nežino, kodėl spidometras neveikė, iš išorės stiklas nebuvo apgadintas (3 t., b. l. 101-106).

19. Duodamas parodymus K. P. parodė, kad jis tiksliai nežinojo, kokia yra reali transporto priemonės rida, todėl savo ranka pirkimo-pardavimo sutartyje įrašė naują ridą – 220 000 km. Teisėjų kolegija vertina šiuos parodymus kaip gynybinę versiją. Kaip matyti iš bylos duomenų ir minėta anksčiau, D. M., įdėdamas skelbimą apie parduodamą automobilį, įkėlė nuotrauką su rida, odometro rodmenis įrašė į skelbimą ir į pirkimo-pardavimo sutartį (1 t., b. l. 173, 175, 2 t., b. l. 151). Kaip parodė liudytojas D. M., įrašydamas rodmenis, suklydo ir parašė vienu nuliu daugiau, tačiau protingas, logiškai mąstantis žmogus, suprastų, jog 3 mln. rida yra nerealu ir pasidomėtų, ar nepadaryta klaida įrašant rodmenis. Išteisintasis K. P. parodė, kad matė, jog sutartyje įrašyta rida yra 3 mln., tačiau kiek yra iš tikrųjų, jis nesidomėjo. Liudytojas Ž. P., kartu su K. P. dalyvavęs automobilio pirkime, parodė, kad perkant transporto priemonę, dėl pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytos ridos jam abejonių nekilo (3 t., b. l. 118-122). Teisėjų kolegijos vertinimu, šie išteisintojo ir jo tėvo parodymai yra nelogiški. Pats išteisintasis pirmosios instancijos teisme parodė, kad per 2022 m. yra pirkęs ir perpardavęs apie 10 automobilių, o per visą gyvenimą jų perpardavė apie 30, Ž. P. nurodė, kad automobilius perka ir parduoda jau 20 (kitur teigia, kad 25) metų, todėl neįtikima, jog tiek daug su automobiliais užsiimantiems ir patirties turintiems asmenims 3 mln. rida pasirodė normalu ir jie nepasidomėjo, kokia yra reali situacija. Taip pat K. P. parodė, kad žino, kaip surašomos transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartys. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad išteisintajam nebuvo svarbi rida, kadangi jis turėjo tikslą automobilį perparduoti su mažesne nei realia rida, nustatant didesnę pardavimo kainą.

20. Pirmosios instancijos teisme nebuvo vertinta ir išteisintojo K. P. nurodyta aplinkybė, jog jis gyvena iš mamos, gaunančios neįgalumo išmoką, pinigų, dalį pinigų duoda tėvas, giminaičiai (2 t., b. l. 133-137). Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, neįtikima ir nelogiška atrodo išteisintojo pateikta versija, jog, nusipirkęs automobilį „C. T.&Country“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 6500 Eur, ir į jį investavęs 600-700 Eur, jis automobilį pardavė už tuos pačius 6 500 Eur, nes jam tiek pinigų užteko. Kaip minėta anksčiau, pirmą kartą automobilį, vos jį nusipirkęs iš D. M., K. P. bandė parduoti už 7 650 Eur, kaip pats nurodė, bandydamas užsidirbti. Vėliau skelbimą apie parduodamą automobilį įkėlė iš naujo ir nurodė, kad pardavimo kaina yra 8 250 Eur (1 t., b. l. 128). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad K. P. siekė gauti pelno iš automobilio pardavimo.

21. Išteisintas K. P. nurodė, kad transporto priemonės rida kainos neįtakojo. Tačiau liudytojas D. M. nurodė, kad žemą parduodamo automobilio kainą įtakojo būtent didelė rida. Jo parodymus patvirtino ir liudytojas L. K., parodęs, kad jo draugas D. M. jam sakė, jog automobilio rida didelė. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. R. nurodė, jog pirkdamas automobilį pažiūrėjo ridos duomenis, nes tai buvo aktualiausia ir kad su tokia rida, kokia yra iš tikrųjų, skelbimas jo nebūtų sudominęs (2 t., b. l. 133-137). Jo parodymus patvirtino liudytoja A. R., parodžiusi, kad, kiek žino, rida visada būdavo svarbiausias argumentas ir nesinorėjo nusipirkti daugiau nusidėvėjusio automobilio, su didesne rida automobilio kaina būna mažesnė ir jie buvo nusistatę nepirkti automobilio su didesne nei 300 000 km rida (3 t., b. l. 142-148). Pažymėtina, kad ir pats K. P., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog žino, kad pagal ridos parodymus atitinkamai keičiasi ir automobilio kaina (2 t., b. l. 60-63) ir tai, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina K. P. parodymų nenuoseklumą.

22. Taip pat ginčas kyla dėl transporto priemonės ,,C. T. & Country“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pardavimo kainos. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. R. nurodo, kad automobilį iš K. P. nusipirko už 7 800 Eur, tačiau K. P. teigia, jog D. R. automobilį pardavė už tokią pačią sumą, už kurią jį nusipirko iš D. M. – 6 500 Eur. Su tokiais išteisintojo K. P. teiginiais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti, kadangi juos paneigia surinkta bylos medžiaga, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. R. bei liudytojos A. R. parodymai.

23. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. R. viso ikiteisminio tyrimo ir teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nuosekliai teigė, jog už transporto priemonę ,,C. T. & Country“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), K. P. sumokėjo 7 800 Eur: 200 Eur avansą, 3 000 Eur grynais ir 4 600 Eur pavedimu į pardavėjo banko sąskaitą. Šiuos nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo teiginius patvirtino ir liudytoja A. R., parodžiusi, kad 2 000 Eur nuėmė grynais iš savo banko sąskaitos ir 1 000 Eur iš vyro D. R. banko sąskaitos. Liudytoja taip pat patvirtino, kad vyras 3 000 Eur įsidėjo į vokelį ir pasiėmė minėtą voką į automobilį, kuriame su K. P. pasirašė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį (3 t., b. l. 142-148). Šiuos liudytojos parodymus pagrindžia A. R. ir D. R. banko sąskaitų išrašai, iš kurių matyti, jog 2022 m. balandžio 11 d. iš A. R. banko sąskaitos buvo nuimta 2 000 Eur, o 2022 m. balandžio 14 d. iš D. R. banko sąskaitos – 1 000 Eur, taip pat kad 2022 m. balandžio 14 d. iš D. R. banko sąskaitos buvo padarytas 4 600 Eur pavedimas į K. P. sąskaitą (1 t., b. l. 65-68).

24. Kaip aptarta anksčiau (šio nuosprendžio 20 punktas), K. P. siekė užsidirbti iš parduodamo automobilio, gauti pelno, todėl jo teiginiai, kad automobilį jis pardavė už tokią pačią sumą, už kurią jį nusipirko iš D. M. – 6 500 Eur, laikytina gynybine versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaip matyti iš bylos medžiagos, įkeldamas skelbimą apie parduodamą transporto priemonę ,,C. T. & Country“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), K. P. nurodė pardavimo kainą 8 250 Eur (1 t., b. l. 128). Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. R. ir liudytoja A. R. parodė, kad 2022 m. balandžio 8 d. portale (duomenys neskelbtini) įkeltame skelbime nurodyta kaina buvo 8 150 Eur ir pavyko nusiderėti iki 7 800 Eur (2 t., 133-137, 3 t., 142-148). Pagal K. P. versiją, kad automobilis buvo parduotas už 6 500 Eur, jis turėjo automobilio kainą nuleisti 1 550 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, ir į tai, kad, K. P. teigimu, jis į automobilį investavo 600-700 Eur, išteisintasis turėjo patirti itin didelį nuostolį. Be to, įvertinus jo siekį gauti pelno iš parduodamo automobilio bei tai, kad jis nedirbantis, gyvenantis iš neįgalios mamos pinigų, darytina išvada, kad K. P. versija, jog automobilį D. R. jis pardavė už 6 500 Eur, yra gynybinė ir neatitinkanti objektyvių duomenų.

25. Taigi, anksčiau paminėti duomenys patvirtina, kad K. P. suklastojo transporto priemonės ridą, o būtent: laikotarpyje nuo 2022-02-08 iki 2022-03-12 11.45 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksli data nenustatyta, nenustatytoje vietoje ir nenustatytu būdu, suklastojo transporto priemonės ,,C. T. & Country“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurios kėbulo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), ridą, t. y. neteisėtai pakeitė buvusią transporto priemonės 330 000 km ridą, į mažesnę – 220 500 km ridą. Tai patvirtina ne tik iš dalies paties K. P. nenuoseklūs ir prieštaringi parodymai, bet ir liudytojų parodymai, automobilio apžiūros protokolas, liudytojo D. M. pateikta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopija, skelbimų nuotraukos, transporto priemonės ,,C. T. & Country“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ridos fotonuotrauka.

26. Visuma paminėtų aplinkybių leidžia teigti, kad nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, t. y. K. P., turėdamas tikslą neteisėtai pasipelnyti, suklastojo parduodamos transporto priemonės ridą, todėl jo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 306² straipsnio 1 dalyje sudėtį, todėl jis pripažįstamas kaltu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo.

27. Teisėjų kolegijai pripažinus K. P. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 306² straipsnio 1 dalyje, konstatuotina, kad K. P. suklastojo tikrą dokumentą: transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. 2022-04-14 10.30 val., parduodamas transporto priemonę ,,C. T. & Country“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurios kėbulo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), su automobilį sutikusiu pirkti D. R. sudarydamas pirkimo–pardavimo sutartį, žinodamas, kad transporto priemonės rida yra suklastota, į pirkimo–pardavimo sutartį įrašė žinomai netikrus duomenis – suklastotą 220 500 km ridą, bei sutartyje įrašė transporto priemonės kainą – 6 500 Eur, nors transporto priemonę nukentėjusiajam D. R. pardavė už 7 800 Eur.

28. Teisėjų kolegijai taip pat nekyla abejonių, jog realizuodamas objektyviuosius BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų požymius, K. P. suvokė, jog klastoja dokumentą, kuris gali sukelti neigiamas teisines pasekmes, o vėliau ir jį realizuoja, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia, jo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje sudėtį, todėl jis pripažįstamas kaltu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo.

29. Be to, įvertinusi visas paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad K. P. apgaule įgijo svetimą turtą, t. y. 2022-02-08 iš D. M. už 6 500 Eur nupirkęs automobilį „C. T. & Country“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2013 m., VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rida buvo 330 000 km, tą pačią dieną, t. y. 2022-02-08 14:14:25 val., prisijungęs iš IP (duomenys neskelbtini) adreso, internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) patalpino skelbimą ID (duomenys neskelbtini), apie šią parduodamą transporto priemonę, nurodydamas automobilio ridą tik 3 km, o automobilio kainą 7 650 Eur, po ko, šio automobilio nepavykus parduoti, nenustatytu laiku ir būdu suklastojęs šios transporto priemonės ridą, t. y. neteisėtai pakeitęs buvusią 330 000 km ridą į mažesnę 220 500 km ridą, 2022-03-12 11:45:16 val. (duomenys neskelbtini) pakoregavo skelbimą ID (duomenys neskelbtini), melagingai nurodydamas automobilio ridą 217 000 km, bei pakėlė automobilio kainą iki 8 250 Eur, o 2022-04-08 nukentėjusiajam D. R. susidomėjus K. P. skelbime nurodytu automobiliu ir nurodomais jo duomenimis, 2022-04-14 D. R. šį automobilį pardavė už 7 800 Eur, nors reali jo vertė nepakeitus ridos parodymų buvo 6 500 Eur, taip apgaulės būdu savo naudai įgijo 1300 Eur.

30. K. P. suklastojo automobilio ridos duomenis tam, kad parduotų automobilį „C. T. & Country“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), už didesnę kainą nei buvo automobilio vertė nepakeitus ridos parodymų. Suprasdamas, kad ridos atsukimas įtakoja automobilio pardavimo kainą, neinformavo D. R. apie pasikeitusią ridą, ir tokiu būdu, veikdamas tiesiogine tyčia, apgaule įgijo turtinę naudą, t. y. 1 300 Eur, todėl K. P. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje sudėtį, todėl jis pripažįstamas kaltu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad K. P., suklastodamas transporto priemonės ridą ir tokiu būdu įgydamas sau turtinę naudą, elgėsi itin pavojingai, kadangi ridos suklastojimas ne tik padarė nukntėjusiajam turtinės žalos. Atsukus ridą, iš transporto priemonės pirkėjo yra atimama galimybė objektyviai įvertinti transporto priemonės detalių nusidėvėjimą, galimas rizikas perkant ir paskui naudojant žymiai daugiau eksploatuotą transporto priemonę, taip užkertant teisę laisvai apsispręsti dėl tokio automobilio pirkimo.

Dėl bausmės K. P. skyrimo

32. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). K. P. padarė tris nesunkius nusikaltimus, yra nevedęs, nedirbantis (3 t., b. l. 64-65), Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neteistas (Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punktą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje (3 veikos) padarymą), ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų ir nesumokėtų baudų (3 t., b. l. 66-72).

33. Kaip minėta, K. P. padarė tris nusikaltimus, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai, numatytus BK 306² straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje. Parenkant bausmės dydį ir rūšį atsižvelgtina ir į tai, kad byloje nenustatyta nei jo atsakomybę lengvinančių, nei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. BK 306² straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. BK 182 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Įvertinęs visas šias bausmei parinkti reikšmingas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad BK 41 straipsnio nurodyti bausmės tikslai K. P. atžvilgiu bus pasiekti ir įgyvendintas teisingumo principas už kiekvieną padarytą nesunkų nusikaltimą paskyrus jam bausmę areštą, jos dydį parenkant didesnį nei arešto bausmės vidurkis (52,5 paros). Kadangi visos trys nusikalstamos veikos padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu ir paskirtina galutinė bausmė areštas.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

34. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

35. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytos formalios sąlygos egzistavimo, t. y. K. P. yra pirmą kartą nuteisiamas arešto bausme. Šiuo atveju iš esmės kyla klausimas, ar paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus jos vykdymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu K. P. šiuo nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės tikslai gali būti pasiekti šios bausmės vykdymą atidedant.

36. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, pobūdis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad socialinio statuso ir vertingumo grąžinimas ugdymo priemonėmis nuteistajam, kuris buvo praradęs aplinkos socialinį pasitikėjimą, galimas be realaus laisvės atėmimo. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinės nutartys Nr. 2K-160/2009, 2K-115-648/2016). Baudžiamasis įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

37. Akivaizdu, jog K. P. atliekant arešto bausmę, būtų visiškai užtikrinta, kad bausmės atlikimo metu jis nepadarys naujų panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų, už kurias jis nuteisiamas, jis pajustų neigiamas savo nusikalstamų veiksmų pasekmes. Vis tik šiuo metu nėra pakankamo pagrindo manyti, kad realus arešto bausmės atlikimas padėtų efektyviai įgyvendinti kitus BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus.

38. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atsižvelgia ne tik į anksčiau paminėtas K. P. charakterizuojančias aplinkybes, bet ir į tai, kad K. P. yra jauno amžiaus, praeityje neteistas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šie faktai leidžia daryti išvadą, kad pats baudžiamasis procesas turės K. P. prevencinį poveikį ir sulaikys nuo nusikalstamų veikų darymo.

39. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, įvertinus nurodytas aplinkybes, bausmės tikslų (ilgalaikių) geriau galima pasiekti paskirtos arešto bausmės vykdymą atidedant, netaikant nuteistojo intensyvios priežiūros ir nustatant nuteistajam pareigas, kurios padėtų jam keisti savo gyvenimo būdą bei požiūrį į pareigas. Taip pat būtina pažymėti, jog tuo atveju, jeigu nuteistasis nevykdys jam nustatytų pareigų, darys teisės pažeidimus, arešto bausmės vykdymo atidėjimas jam galės būti panaikintas. Teisėjų kolegijos nuomone, parinkus nuteistajam K. P. bausmės rūšį – areštą, o jos vykdymą BK 75 straipsnio pagrindu atidedant ir paskiriant teismo įpareigojimus, bausmė bus teisinga ir atitiks tiek nusikalstamų veikų, tiek kaltininko asmenybės pavojingumą, o taip pat bus įgyvendinti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje.

40. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad K. P. šiuo nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės vykdymas atidedamas 1 (vienerių) metų terminui, neskiriant jam intensyvios priežiūros. Atsižvelgiant į jau minėtas K. P. ir jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančias aplinkybes, K. P. skiriami įpareigojimi, numatyti BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 8 punktuose, kurie padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. dirbti, o praradus darbą būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Dėl civilinio ieškinio

41. D. R. pareiškė 2 300 Eur civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos. Nurodė, kad 1 300 Eur turtinę žalą patyrė nusipirkdamas iš K. P. automobilį „C. T. & Country“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), už 7 800 Eur, kai reali jo vertė, neatsukus ridos, buvo 6 500 Eur. Taip pat nurodė, kad viešoje erdvėje 2022 m. balandžio 20 d. buvo patalpintas skelbimas, kuriame nurodoma, jog „C. T. & Country“, 2013 m., parduodama už 5 500 Eur, todėl, atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, laiko, kad patyrė dar 1 000 Eur turtinę žalą.

42. Kaip aptarta anksčiau, bylos duomenimis, paties nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. R. ir liudytojos A. R. parodymais nustatyta, kad D. R. už automobilį „C. T. & Country“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) K. P. sumokėjo 7 800 Eur, kai reali jo vertė, neatsukus ridos, buvo 6 500 Eur (šio nuosprendžio 23 ir 24 punktai). Teisėjų kolegija daro išvadą, jog nukentėjusysis ir civilinis ieškovas dėl K. P. nusikalstamos veikos patyrė 1 300 Eur turtinę žalą, kuri yra priteistina iš K. P..

43. Tačiau pritartina pirmosios instancijos teismui, kad viešoje erdvėje 2022 m. balandžio 20 d. patalpintas skelbimas, kuriame nurodoma, jog „C. T. & Country“, 2013 m., parduodama už 5 500 Eur ir dėl to D. R. patyrė dar 1 000 Eur žalą, negali būti laikomas patikimu įrodymu, kadangi kiekvieno automobilio pardavimo kaina yra nustatoma pagal to konkretaus automobilio rūšinius požymius, t. y. nusidėvėjimą, techninę būklę, ridą. Todėl kaip patikimas ir objektyvus konkretaus automobilio vertės įvertinimas negali būti skelbimų portaluose rastas skelbimas apie kitą parduodamą automobilį. Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalį priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. R. civilinis ieškinys 2 300 Eur sumai yra tenkintinas iš dalies, iš K. P. priteisiant 1 300 Eur D. R.. Kita civilinio ieškinio dalis atmestina.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

44. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2024 m. sausio 3 d. pažymą Nr. (APD-2024-00051, kuria prašoma iš K. P. valstybei priteisti 140 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tai yra už gynėjos advokatės Sofijos Kručienės K. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

45. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

46. Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

47. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 27 d. nuosprendį apskundė Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras. Apeliacinės instancijos teisme K. P. pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nutartimi K. P. buvo paskirta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinkta gynėja Sofija Kručienė (3 t., b. l. 200).

48. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija prokuroro apeliacinį skundą tenkina iš dalies. Atsižvelgusi į tai, kad K. P. yra darbingo amžiaus, o išieškoti prašoma suma nėra neproporcingai didelė bylos apimčiai ir sudėtingumui, teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą K. P. apeliacinės instancijos teisme tenkinamas visiškai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 27 d. nuosprendį, kuriuo K. P. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 306² straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį nenustačius, kad padarytos veikos, turinčios nusikalstamų veikų požymių, panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

K. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 306² straipsnio 1 dalyje ir paskirti bausmę 60 (šešiasdešimt) parų areštą.

K. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje ir paskirti bausmę 60 (šešiasdešimt) parų areštą.

K. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir paskirti bausmę 60 (šešiasdešimt) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir K. P. paskirti bausmę 60 (šešiasdešimt) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 ir 8 punktais, K. P. paskirtos 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir įpareigoti K. P. per visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti, o praradus darbą būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. R. civilinį ieškinį dėl 2 300 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš K. P. priteisti 1 300 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. R. naudai. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – transporto priemonę ,,C. T. & Country“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurios kėbulo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), 2023 m. balandžio 26 d. pakvitavimu perduotą saugoti D. R., palikti neribotai jo nuosavybei.

Išieškoti iš K. P. 140 Eur (šimtą keturiasdešimt eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, valstybės naudai.