Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Egidijaus Timonio skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 2 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu, kurioje K. P. kaltinamas tuo, jog jis suklastojo transporto priemonės ridą, o būtent: laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 8 d. iki 2022 m. balandžio 14 d. 10.30 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksli data nenustatyta, nenustatytoje vietoje ir nenustatytu būdu, suklastojo transporto priemonės ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurios kėbulo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini) ridą, t. y. neteisėtai pakeitė buvusią transporto priemonės 330 000 km ridą, į mažesnę – 220500 km ridą, t. y. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 306² straipsnio 1 dalį, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gauta 2022 m. gruodžio 8 d.

2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi baudžiamoji byla, kurioje K. P. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 306² straipsnio 1 dalyje, padarymu, perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

3. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 2 d. nutartimi baudžiamoji byla Nr. 1-141-1007/2023 perduota prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti bei nustatytas 3 mėnesių terminą ikiteisminiam tyrimui papildyti, šį terminą skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Nutartyje nurodoma, kad šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas tik dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 306² straipsnio 1 dalyje, o kitos aplinkybės, susijusios su galimu svetimo turto įgijimu apgaule (BK 182 straipsnis), dokumento klastojimu (BK 300 straipsnis), neaiškintos ir netirtos, todėl teisingam bylos išnagrinėjimui būtina atlikti papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras Egidijus Timonis skundu apygardos teismui prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 2 d. nutartį.

5. Prokuroras skunde nurodo, kad tiek įstatymai, tiek susiformavusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą būti aktyviam, neapsiriboti vien tik ikiteisminio tyrimo stadijoje surinktų duomenų patikrinimu, bet prireikus tirti naujus įrodymus, nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 287 straipsnio nuostatomis, bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį BPK XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą. Jeigu šių veiksmų atlikti teisme dėl kokių nors priežasčių neįmanoma arba tai labai apsunkina bylos nagrinėjimą, teismas gali pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. Pažymi, jog BPK 270 straipsnio 3 dalyje numatyta teismo teisė savo iniciatyva iškviesti naujus liudytojus, ekspertus, specialistus, taip pat išreikalauti kitus įrodymus. Pažymi ir tai, kad aktyvaus teismo koncepcija įtvirtinta ir procesiniame įstatyme, nustatančiame bylų nagrinėjimą apeliacines instancijos teisme. Nurodo, kad BPK 324 straipsnio 6 dalis ir 7 dalis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą (BPK 324 straipsnio 6 dalis), jeigu ikiteisminio tyrimo melu nenustatytos tokios aplinkybės, kurių nenustatė ir pirmosios instancijos teismas, o apeliacines instancijos teismo posėdyje jas nustatyti sunku, apeliacines instancijos teismas įpareigoja ikiteisminio tyrimo teisėją ar prokurorą organizuoti ar atlikti reikiamus tyrimo veiksmus (BPK 324 straipsnio 7 dalis). Taigi, teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, 2K-P-1/2014, 2K-319/2014).

6. Prokuroras skunde taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad BPK 256 straipsnyje tiesiogiai įtvirtinta teismo galimybė ir savo iniciatyva nustatyta tvarka spręsti tiek dėl esminių faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nurodytų kaltinime, pakeitimo, tiek dėl veikos kvalifikavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-415-677/2016, 2K-469-648/2015, 2K-40-895/2016). Pažymi, jog teisminio nagrinėjimo metu prokuroras, vadovaudamasis BPK 256 straipsniu, turi procesinę teisę keisti, papildyti kaltinimą. Esant būtinybei kaltinime išdėstytos faktinės aplinkybės ir jų kvalifikacija gali būti keičiamos nagrinėjant bylą tiek pirmąja instancija, tiek apeliacine tvarka, tiek prokuroro prašymu, tiek nagrinėjančio teismo iniciatyva ir tokiu būdu nėra pažeidžiama kaltinamojo teisė į gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-469-648/2015). Teigia, jog išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimą, gali palikti kaltinamajame akte prokuroro suformuluotas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, kvalifikaciją (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2013, 2K-435/2013, 2K-319/2014, 2K-161-511/2016).

7. Pažymi, jog BPK 242¹ straipsnio 1 dalis įpareigoja teismą rūpintis, jog baudžiamoji byla teisme būtu išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką, ir siekti, kad byla būtų išnagrinėta darant kiek įmanoma mažiau teisiamojo posėdžio pertraukų, o kaltinimo keitimas visais atvejais pailgina bylos nagrinėjimą. Prokuroro teigimu, teisinės valstybės, teisingumo principai, suponuoja tokį teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, modelį, kad teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas ir teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Pažymi, jog teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-95/2012). Atkreipia dėmesį ir į tai, kad kaltinamajame akte suformuluotas kaltinimas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo ribų orientyras bei sprendimo ribų kriterijus. Teismas negali išeiti iš pareikšto kaltinimo ribų (BPK 255 straipsnis), tačiau išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, teismas gali kaltinamųjų veiką perkvalifikuoti pagal kitus baudžiamojo kodekso straipsnius (jų dalis, punktus), laikantis BPK 255 straipsnio reikalavimų, išteisinti ir kt.

8. Prokuroro teigimu, jog iš išdėstyto teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos matyti, kad teismas turi teisę spręsti ne tik dėl veikos kvalifikavimo, bet ir dėl faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nurodytų kaltinime, pakeitimo. Pažymi, jog byla gali būti gražinama prokurorui tik tais atvejais, kai trūkumų negalima ištaisyti teisme. Be to, atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis BPK 503 straipsniu teismas turi teisę priimti ir išteisinamąjį nuosprendį, ar nutraukti bylą arba nustatęs dar ir kitos nusikalstamos veikos požymius, teismas apie tai gali pranešti prokurorui.

9. Prokuroro nuomone, šiuo nagrinėjamu atveju kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnyje keliamus reikalavimus, o kaltinimo apimtis pagrįsta neginčijamais įrodymais, o ne prielaidomis. Pažymi, jog baudžiamasis procesas yra tiesos nustatymo procesas, o veikos kvalifikacija yra teisinio ginčo dalykas. Teigia, kad viso baudžiamojo proceso esmė – nustatyti, ar padaryta baudžiamajame įstatyme numatyta veika, kas ją padarė, jei taip, tai kokį Baudžiamojo kodekso straipsnį ji atitinka. Pažymi, jog nėra jokio reikalavimo, kad kaltinamajame akte pateikta veikos kvalifikacija būtų absoliučiai teisinga. Ji turi atspindėti prokuroro poziciją, t. y. prokuroro įsitikinimą, kaip turi būti kvalifikuota padaryta veika. Teismo nesutikimas su kaltinamajame akte nurodytu asmens nusikalstamos veikos teisiniu įvertinimu, pasak prokuroro, nėra pagrindas išvadai, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, bei tuo pačiu pagrindas perduoti bylą prokurorui. Teismas, išnagrinėjęs bylą teisiamajame posėdyje, laikydamasis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų turi teisę pakeisti veikos kvalifikaciją, t. y. kvalifikuoti veiką pagal kitą Baudžiamojo kodekso straipsnį, negu nurodyta kaltinamajame akte. Prokuroro teigimu, tiek teisinis reglamentavimas, tiek teismų praktika yra vienareikšmė – teismas bylas nagrinėja kaltinimo ribose. Priimta teismo nutartis suponuoja ne trūkumų ištaisymą, o tai yra akivaizdus bandymas išplėsti kaltinimą išeinant iš jo ribų.

10. Skunde prokuroras nurodo, kad pati skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies formuluotė neatitinka BPK 219 straipsnio paskirties. Nutartyje nurodoma, kad trūkumai trukdo nagrinėti bylą, tačiau byloje buvo surengti jau 2 posėdžiai, įvertinant, kad bylos apimtis nedidelė, laikytina, kad byla iš esmės jau buvo baigiamojoje teisminio nagrinėjimo stadijoje, o pati nutartis labiausiai motyvuojama tuo, jog teismui sudėtinga išspręsti ne kaltės, o civilinio ieškinio klausimą. Pažymi, jog perduodant bylą teisminiam nagrinėjimui, teismas jokių trūkumų nenustatė, o teisminio nagrinėjimo metu nepaaiškėjo jokios naujos aplinkybes, proceso dalyviai tik patvirtino savo ankščiau duotus parodymus ir išreikštas pozicijas. Teigia, kad net 2023-01-31 posėdžio protokole nurodyta, jog teismas pertraukos metu susipažinęs su bylos medžiaga, teismų praktika ir būtinais šioje byloje atliktais ikiteisminio tyrimo veiksmais, nusprendė spręsti klausimą dėl bylos gražinimo prokurorui ikiteisminio tyrimo papildymui. Pasak prokuroro, tai parodo, kad ne naujos aplinkybės paaiškėjo, o teismas pertraukos metu tik susipažino su byla. Pažymi, jog aplinkybės dėl galimo sukčiavimo ir dokumentų klastojimo buvo žinomos ir ikiteisminio tyrimo metu. Teigia, kad priešingai nei nurodo teismas, jos buvo tiriamos, vertinamos, bet buvo nuspręsta, kad nėra pakankamo pagrindo įtarimo K. P. pareiškimui dėl šių veikų, juo labiau, dėl atidavimo jį į teismą kaltinant šių veikų padarymu. Pažymi, jog norint konstatuoti, kad buvo padarytas sukčiavimas, turi būti įrodoma, kad buvo užvaldytas svetimas turtas apgaulės pagalba. Turi būti įrodytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių. Pasak prokuroro, automobilio vertė visais atvejais yra sąlyginis dalykas. Vien tik ridos duomenų suklastojimas nebūtinai turi keisti ir automobilio vertę. Teigia, jog šiuo atveju K. P. nurodė, kad jis automobilį dar ir remontavo, todėl negalima vienareikšmiškai teigti, jog jis nupirkęs automobilį pigiau, po to jį pardavė brangiau, būtent tik dėl suklastotos ridos, o ne remonto darbų. Teigia, jog panaši situacija yra ir su galimu dokumento klastojimu. Nors teismas nutartyje nesukonkretino, kokį klastojimą turi omenyje, tačiau ikiteisminio tyrimo metu buvo renkami duomenys, atliekamos apklausos, renkami dokumentai, bei vertinamos aplinkybės apie tai, kad pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta kaina yra kitokia, nei nurodo nukentėjusysis. Tačiau esant tik dviem suinteresuotoms pusėms ir rašytiniai sutarčiai, reikšti kaltinimą K. P. dėl dokumento klastojimo ir jį grįsti vien tik nukentėjusiojo parodymais, duomenų nepakanka.

11. Prokuroro nuomone, teismas bandydamas išplėsti kaltinimą, peržengė savo įgaliojimų ribas bandydamas teisti K. P. ir pagal kitas veikas. Pažymi, jog visos aplinkybės nėra paaiškėjusios naujai, jos visos buvo žinomos atiduodant bylą į teismą ir perduodant bylą teisiamajam posėdžiui, todėl teismo nutartis yra neteisėta, nes pažeidžia ir prokuroro teisę spręsti dėl kaltinimo apimties. Pažymi ir tai, kad asmens kaltumo baudžiamojoje byloje klausimas nebūtinai turi sutapti su civilinio ieškinio teigiamu išsprendimu. Teismui vertinant, kad civilinis ieškinys nepagrįstas, neįrodytas, jis gali jį atmesti ar palikti nenagrinėtą.

12. Atsiliepimų į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Egidijaus Timonio skundą negauta.

III. Aukštesnės instancijos teismo išvados

13. BPK 234 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.

14. Iš bylos duomenų matyti, kad Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras kaltinamąjį aktą su visa bylos medžiaga perdavė nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams (BPK 220 straipsnis). Teismas, nenustatęs kliūčių nagrinėti baudžiamąją bylą teisme, 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi bylą perdavė nagrinėti teisiamajame posėdyje ir buvo surengtas teismo posėdis (2 t. b. l. 128). Šios aplinkybės leidžia sutikti su prokuroro argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, iš esmės pats pripažino, jog kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus ir bylą nagrinėti teisme nėra kliūčių. Be abejonės, vien aplinkybė, kad baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, dar nereiškia, jog nagrinėjant bylą teismo posėdyje negali būti nustatyta, jog kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, ir byla negali būti grąžinta prokurorui.

15. Iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančio kaltinamojo akto matyti, jog K. P. kaltinamasis aktas surašytas dėl to, jog jis suklastojo transporto priemonės ridą. Tačiau kaip matyti iš nukentėjusiojo D. R. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką nurodytų aplinkybių, tiek ir iš jo parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusysis D. R. tvirtino, kad prieš perkant automobilį, pardavėjas K. P. jau buvo iš anksto užpildęs transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje jau buvo nurodyta ir automobilio rida – 220500 km. Taip pat nukentėjusysis tvirtino, kad automobilio pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta mažesnė automobilio pardavimo kaina bei tai, kad pagal rinkos kainas tų pačių metų ir modelio automobilis ,,(duomenys neskelbtini)“ su didesne rida, kuri yra apie 300000, kainuoja mažiau. Be to, kaip nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, D. R. pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas jį pripažinti civiliniu ieškovu dėl jam padarytos 2300 eurų turtinės žalos, nurodydamas, jog tokią žalą patyrė iš K. P. nusipirkdamas automobilį, kurio rida buvo atsukta. Kaip pagrįstai nurodė skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas tik dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 306² straipsnio 1 dalyje, padarymo, tačiau nukentėjusiojo D. R. nurodytos aplinkybės dėl galimo svetimo turto įgijimo apgaule, dėl galimo dokumento klastojimo, nebuvo visiškai tirtos, ir, kaip matyti iš pateiktos bylos medžiagos, priešingai nei nurodo skunde prokuroras, šiuo klausimu nėra priimtas joks procesinis sprendimas, o kaltinamasis aktas surašytas tik dėl transporto priemonės ridos suklastojimo.

16. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą neturi galimybių išplėsti kaltinimo ribas, teisiškai įvertinti tuos veiksmus, kurių padarymu kaltinamasis nėra kaltinamas, tačiau išnagrinėjus baudžiamąją bylą tik dėl transporto priemonės ridos suklastojimo, neįvertinus kaltinamojo veiksmų dėl galimo svetimo turto įgijimo apgaule, dėl dokumento suklastojimo, kas nukentėjusiojo teigimu padarė jam turtinę žalą, ne tik kad nebūtų įvykdytas teisingumas bet ir nebūtų užtikrintas tinkamas nukentėjusiojo teisių gynimas.

17. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad išsamiai ir tiksliai suformuluoti kaltinimą, vadovaujantis įstatymų reikalavimais yra prokuroro pareiga, ir tai kad asmuo, neturintis atitinkamų žinių, gali subjektyviai vertinti jam pateiktą kaltinimą ir nepareikšti jokių prašymų ar pretenzijų, nepašalina prokuroro pareigos tinkamai parengti bylą teisminiam nagrinėjimui. Taip pat pažymėtina, jog kasacinis teismas ne vienoje nutartyje yra nurodęs, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnio 1 dalis). Iš šios teisės normos matyti, kad bylos nagrinėjimo teisme ribos apibrėžtos pagal subjektus (asmenis, dėl kurių nagrinėjama byla) ir dalyką (faktinį ir teisinį bylos turinį). Įstatymo draudžiama teismui išnagrinėti bylą ir priimti nuosprendį dėl asmenų, kurie nėra kaltinamieji, ar pripažinti kaltais dėl nusikalstamų veikų, dėl kurių jie neperduoti teismui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-13/2007, 2K-383/2004, 2K-521/2008).

18. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas pats neturi jokių procesinių galimybių pašalinti anksčiau aptartų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo pirmosios instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, todėl apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai baudžiamąją bylą perdavė prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti ir nurodytiems pažeidimams pašalinti.

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Egidijaus Timonio skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 2 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.