Kauno apygardos teismo nutartis

2020-07-09 · Civilinė byla Nr. e2A-1013-555/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-03-10Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-07-09Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-09
Bylos Nr.
e2A-1013-555/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-11707-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Lina Žemaitienė
Atsakovas
K. J., E. J.
Ieškovas
P. M., A. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1013-555/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11707-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.2.4.1; 3.1.7.6; 3.3.1.18.1; (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Linos Žemaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų K. J. ir E. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų P. M., A. M. ir A. M. patikslintą ieškinį atsakovams K. J., E. J. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. P. M..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai P. M., A. M. ir A. M. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydami: 1) priteisti iš atsakovų K. J. ir E. J. 12 251,00 Eur turtinę žalą, 2 000,00 Eur neturtinę žalą, 5 procentus metinių palūkanų nuo ieškinio iškėlimo teisme dienos iki visiško ieškinio reikalavimų įvykdymo dienos ieškovams P. M. ir A. M.; 2) priteisti iš atsakovų K. J. ir E. J. 4 132,00 Eur turtinę žalą ieškovui A. M.; 3) priteisti iš atsakovų ieškovams bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 21 d. turto pardavimo iš varžytinių metu, buvo išvaržytas turtas priklausantis atsakovams K. J. ir E. J., t. y. žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini) Namas parduotas su integruotais virtuvės baldais ir kitais nekilnojamojo turto priklausiniais (šildymo sistema, vandentiekis, sanitariniai mazgai ir t. t.). Nurodyto turto savininkais tapo ieškovai P. M. su sutuoktine A. M.. Šį turtą ieškovai įsigijo, nes tikėjosi apsigyventi arčiau ieškovo P. M. darbovietės ir savo sūnaus šeimos, kad einant metams būtų lengviau ir į darbą nereikėtų vykti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Atsakovai E. J. ir K. J. su savo mažamečiais vaikais kategoriškai atsisakė išsikelti iš jiems nuosavybės teise nepriklausančių gyvenamųjų patalpų. Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-15-944/2019 patenkino ieškinį dėl atsakovų K. J. ir E. J. iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų su mažamečiais vaikais. Sprendimas įsiteisėjo 2019 m. spalio 17 d. Dėl atsakovų elgesio, ieškovai P. M. ir A. M. prarado galimybę ramiai, gražiai ir oriai gyventi, laisvai disponuoti teisėtai priklausančia nuosavybe. Ieškovai pagal galimybes rūpinosi savo turto priežiūra, tačiau tinkamai to atlikti negalėjo dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, nes atsakovai trukdė ieškovams pateikti į jiems nuosavybės teise priklausantį turtą, taip pat jį niokojo. Ieškovai P. M. ir A. M. nuo 2019 m. sausio 7 d. buvo priversti gyventi pas savo sūnų A. M. su jo šeima 75 kv. m. ploto gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) Nuo 2019 m. spalio 18 d. nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) turto savininkas yra ieškovas A. M.. Ieškovas A. M. 2019 m. spalio 19 d. pastebėjo, kad nekilnojamasis turtas yra sugadintas, tai yra apgadinti langai iš išorės, per langus matyti viduje išmėtyti daiktai, išardyta virtuvės buitinė technika. Buvo iškviesta policija ir pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo. Atsakovai, visą laiką gyvendami jiems nepriklausančiuose namuose, nors kelis kartus buvo pasižadėję išsikraustyti, jų nesaugojo, neprižiūrėjo, tokiais savo veiksmais darydami didelę turtinę ir neturtinę žalą. Atsakovai iš gyvenamųjų patalpų daiktus išsivežė 2019 m. spalio 25 d., iš pagalbinių patalpų (garažo) 2019 m. lapkričio 22 d.. Nepažeidus nuosavybės teisių žala turtui, teisėtiems interesams ir lūkesčiams nebūtų atsiradusi. Atsakovų neteisėtas disponavimas ir gyvenimas ieškovams P. M. ir A. M. priklausančioje nuosavybėje vertinamas kaip turto nuoma ir dėl šių aplinkybių nuo 2017 m. lapkričio 24 d. iki 2019 m. vasario 15 d., viso 15 mėn. ieškovų patirta žala sudaro 6 000,00 Eur (15 mėn. x 400,00 Eur / mėn.), o laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2019 m. spalio 17 d., 4 800,00 Eur (8 mėn. x 600,00 Eur / mėn.). Nuomos mokesčio suma skaičiuojama pagal rinkos kainas gyvenamajam namui su žemės sklypu, remiantis vieša informacija apie aplinkinėse teritorijose nuomojamus gyvenamuosius namus. Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto draudimo kaštai nuo 2017 m. spalio 12 d. iki 2019 m. spalio 17 d. sudaro 413,00 Eur. Kiekvieną savaitę apžiūrėti nekilnojamojo turto būklę iš išorės ieškovai vyko mažiausiai du kartus, o nuo 2019 m. liepos 1 d. – 3 kartus, dėl ko taip pat patyrė 1 038,59 Eur išlaidų, kurias vertina kaip turtinę žalą. Dėl nuolatinio nerimo dėl namų, kuriuose negalima gyventi, nes juose gyvena atsakovai, atsakovų tariamos teisės gynimo į teisę gyventi jiems nepriklausančioje nuosavybėje patirta daug išgyvenimų, streso, suprastėjo ieškovo P. M. ir A. M. miegas, pablogėjo sveikatos. Ieškovai P. M. ir A. M. taip pat patyrė baimę ir stresą dėl galimo gyvenimo santaupų praradimo, už kurias buvo įsigyta nuosavybė negalint ja naudotis. Patirta neturtinė žala vertinama 2 000,00 Eur. Ieškovo A. M. patirtą turtinę žalą sudaro 11,69 Eur išlaidos dėl vykdomosios bylos kopijų darymo, 280,00 Eur išlaidos dėl faktinių aplinkybių konstatavimo 2019 m. liepos 31 d. ir 2019 m. spalio 20 d., 2 000,00 Eur dydžio žala dėl sugadintų langų iš išorės ir vidaus, 631,22 Eur žala dėl sugadintos signalizacijos, išpjaustytų laidų, neveikiančios priešgaisrinės sistemos, 558,96 Eur žala dėl išardytos buitinės technikos, įsigyjant naują, ne tapačių modelių, bet rinkoje esančią pigiausią buitinę techniką vietoje išardytosios, 28,00 Eur žala dėl sugadintos valymo įrenginių orapūtės, 11,92 Eur žala dėl vandens tiekimo sistemos gedimo, 15,29 Eur žala dėl sugadinto antrojo aukšto tualeto vandens nuleidimo mechanizmo, 53,94 Eur žala dėl demontuotų šildymo sistemos reguliatorių atstatymo darbų, 541,00 Eur žala dėl sugadintų sienų ir lubų.

Atsiliepimas

3. Atsakovai K. J. ir E. J. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai nurodė, kad ieškovai nepagrįstai teigia, kad atsakovams gyvenant (duomenys neskelbtini) tarp ieškovų ir atsakovų susiklostė nuomos teisiniai santykiai, ieškovams įgijus nuosavybės teisę į šį turtą. Atsakovai susipažinę bei įvertinę ieškinio turinį, sprendė, jog ieškovai P. M. ir A. M. reikalauja atlyginti tariamai negautas pajamas – nuomos mokestį už naudojimąsi turtu – namu, esančiu (duomenys neskelbtini) Ieškovai P. M. ir A. M. įsigydami turtą iš varžytinių žinojo, kad šiame procese galėjo kilti įvairių ginčų, kurie gali apsunkti disponavimą turimu turtu, todėl jie, įsigydami tokio pobūdžio turtą, turėjo numatyti galimas neigiamas pasekmes, su kuriomis tektų susidurti dėl vykstančių teisminių procesų. Tokie teisminiai ginčai ir kilo, kurie buvo išspręsti tik 2019 m. kovo 29 d. bei 2019 m. balandžio 11 d. Vykstant teisminiams ginčams, atsakovai turėjo pagrįstą lūkesti, jog bus užtikrintos pažeistos subjektinės teisės bei pavyks išsaugoti turto nuosavybės teises. Tokio pobūdžio turto įsigijimo santykiuose, ieškovai P. M. ir A. M. turėjo bei privalėjo numatyti, kad gali būti apsunkinta galimybė disponuoti įsigytu turtu, nes dėl šių priežasčių vykdymo procese parduodamo turto vertė ir yra mažesnė nei reali jo rinkos vertė, siekiant kompensuoti galimus nuostolius, jeigu tik tokie kiltų. Ieškovų P. M. ir A. M. prašomos priteisti negautos pajamos yra hipotetinės, jų realumas grindžiamas ne objektyviais duomenimis, o tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. Nagrinėjant ieškovų P. M. ir A. M. reikalavimus atlyginti jiems padarytą žalą, t. y. priteisti negautas pajamas, turi būti įvertinta: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Iš ieškinio turinio akivaizdu, kad ieškovai P. M. ir A. M. net neturėjo jokio tikslo gauti nuomos pajamų, kadangi tikėjosi gyventi įsigytame name. Teisė disponuoti daiktu (daiktinė teisė) savaime nesukuria teisės į nuomos mokestį, kuri atsiranda sutarties pagrindu. Nuomos sutartis tarp ieškovų P. M., A. M. ir atsakovų nebuvo sudaryta, todėl jie negalėjo tikėtis gauti iš atsakovų pajamų už nuomą. Dėl to, ieškinio reikalavimas dalyje dėl negautų nuomos pajamų priteisimo yra visiškai nepagrįstas. Atsakovai taip pat nesutiko su ieškovų P. M. ir A. M. teiginiais, kad disponuoti jiems priklausančiu turtu ir jį valdyti galėjo tik nuo 2019 m. spalio mėn. Ieškovai naudotis turtu galėjo jau 2019 m. kovo mėn., taip kaip ir buvo informuoti rašytiniu pranešimu. Ieškovai neteikė prašymo antstoliui dėl teismo nutarties iškeldinti atsakovus iš jiems nuosavybės teise priklausančio turto vykdymo. Ieškovai nepagrįstai išplėtė laikotarpį, kuriuo atsakovai neva neteisėtai naudojosi jiems nepriklausančiu turtu. Atsakovai taip pat pažymėjo, kad ieškovai P. M. ir A. M. visiškai nepridėjo jokių įrodymų, kurie pagrįstų 1 038,00 Eur nekilnojamojo turto priežiūros kaštų būtinumą. Atsakovai nesuprato ir, dėl kokių pateisinančių bei objektyvių priežasčių, ieškovams P. M. ir A. M. teko vykti netgi 213 kartus į objektą, siekiant tariamai apžiūrėti nekilnojamojo turto būklę. Ieškovams P. M. bei A. M. nebuvo jokio poreikio drausti turtą, kol vyko teisminiai ginčai, susiję su ieškovų įgyta nuosavybe. Tai ieškovų P. M. ir A. M. rizikos veikimo laisvė, siekiant mažinti bent kokias galimas rizikas dėl galimo turto netekimo / sugadinimo. Ieškovai P. M. ir A. M. nepagrįstai reikalauja ir neturtinės žalos atlyginimo, nes įsigiję turtą iš varžytinių ir žemesne nei rinkos kaina galėjo ir turėjo numanyti, kad buvęs savininkas imsis visų leistinų priemonių turto išsaugojimui, vykdant priverstinį jo pardavimą. Dėl ieškovo A. M. reikalavimo atlyginti turtinę žalą, pažymėjo, kad šis reikalavimas galėtų būti reiškiamas tik nuo 2019 m. spalio 31 d., kai buvo įregistruoti duomenys apie nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) dovanojimą ieškovui A. M. Nekilnojamojo turto registre. Ieškovas A. M. reikalauja atlyginti žalą patirtą dėl faktinių aplinkybių konstatavimo tada, kai jis dar nebuvo turto savininkas. Be to, ieškovo A. M. ir atsakovų nesaisto joks materialus teisinis santykis, nes ieškovai P. M. ir A. M. galėjo disponuoti turtu jau 2019 m. kovo mėn. Ieškovas A. M. nepagrįstai reikalauja ir žalos atlyginimo už kilnojamuosius daiktus ar jų sugadinimą, nes turto varžytynėse parduodamas yra tik turtas, šiuo atveju – namas, į kurį yra leidžiama nukreipti skolos išieškojimą, tačiau draudžiama nukreipti skolos išieškojimą į kilnojamuosius daiktus, esančius patalpose, kurie yra išvardinti Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.1 punkte. Šiuo atveju baldai ir buitinė technika patenka į Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.1 punkte įrašytų daiktų sąrašą. Dėl šių priežasčių, atsakovai turėjo neabejotiną bei neginčijamą teisę tokio pobūdžio daiktus pasiimti kartu su savimi, jeigu tik yra poreikis, o ieškovo A. M. argumentai, kad namas buvo parduotas su visais jame esančiais baldais yra visiškai nepagrįsti bei prieštaraujantys Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) bei Sprendimų vykdymo instrukcijos imperatyvioms nuostatoms. Atsakovai nėra davę jokio sutikimo antstoliui, jog kartu parduodamu namu yra perleidžiamos nuosavybės teisės ir į kilnojamuosius daiktus, nurodytus Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.1 punkte. Ieškovas A. M. taip pat neįrodė deliktinės atsakomybės sąlygų dėl žalos, kurią sudaro tariamai sugadintas terasinis langas, sugadinta signalizacija, neveikiantys valymo įrenginiai, vandens tiekimo sistema, išlaidos už sienų ir lubų sugadinimus. Be to, ieškovams P. M. ir A. M. įsigyjant turtą, namas buvo eksploatuojamas daugiau nei 6 metus ir akivaizdu, jog tam tikri defektai, nusidėvėjimai bei sugadinimai gali kilti. Dėl šių priežasčių, 2019 m. liepos 31 d. antstoliui fiksuojant faktines aplinkybes, kuriose dalyvavo ir atsakovai, buvo paaiškintos faktinės aplinkybės dėl sugadinimų atsiradimo namo langui ir šios aplinkybės egzistavo dar iki ieškovams P. M. ir A. M. įsigyjant namą. Atsakovams galimai kiltų pareiga atlyginti tariamą žalą, nebent ji buvo sukelta po varžytynių akto pasirašymo dienos, tačiau ieškovai tokių įrodymų nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 10 d. sprendimu ieškovų ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė solidariai iš atsakovų K. J. ir E. J. 10 185,00 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (10 185,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. liepos 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovų P. M. ir A. M. naudai, kitoje dalyje ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir priėmė ieškovo A. M. ieškinio dalies dėl 72,99 Eur skolos priteisimo atsisakymą bei bylą šioje dalyje nutraukė.

5. Teismas nustatė, kad 2017 m. spalio 12 d. turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis pardavė žemės sklypą bei gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini) Nuo 2017 m. spalio 12 d. VĮ „Registrų centras“ nuosavybės teisės į minėtą turtą registruotos ieškovo P. M. vardu. Kauno apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1536-480/2018, reikalavimus – pripažinti 2017 m. spalio 12 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiu; taikyti restituciją – K. J. grąžinti nuosavybės teises į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); K. J. ir E. J. grąžinti nuosavybės teises į pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi išlaidas, atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. vasario 15 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimą paliko nepakeistą.

6. Teismas pažymėjo, kad ieškinio reikalavimais dėl nuostolių atlyginimo iš esmės prašoma atsakovams taikyti civilinę deliktinę atsakomybę ir tam būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – atsakovų neteisėtus veiksmus (neveikimą), ieškovų patirtą žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovų patirtos žalos, taip pat atsakovų kaltę, kuri pagal įstatymus preziumuojama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246-6.249 straipsniai). Įrodyti skolininko neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, žalos dydį yra ieškovo pareiga.

7. Teismas dėl ieškinio reikalavimo priteisti nuostolius kaip turto nuomą pažymėjo, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad, remiantis šios teisės normos nuostatomis, galima teigti, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2008, 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008). Sprendžiant dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas svarbią reikšmę turi aplinkybė dėl realios galimybės gauti nurodomas pajamas. Nagrinėjamu atveju ieškovai teigė, kad turtą įgijo siekdami jame gyventi, taigi, neketino jo nuomoti. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad ieškovai neįrodė, jog patyrė netiesioginę žalą – negavo pajamų iš jiems priklausančio gyvenamojo namo. Teismas pažymėjo, kad ieškovai neįrodinėjo ir tiesioginės turtinės žalos fakto, t. y. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių patirtus konkrečius kaštus, išlaidas dėl to, kad negalėjo naudotis ginčo namu (pvz., kad teko nuomotis kitą nekilnojamąjį turtą ir pan.).

8. Teismas atkreipė dėmesį, kad CK 6.249 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažintina nuostoliais. Neatlygintinas naudojimasis svetimu daiktu yra atsakingo asmens iš savo neteisėtų veiksmų gaunama nauda. Teismas konstatavo, kad atsakovams šioje byloje nenurodžius ir neįrodžius aplinkybių, pateisinančių jų naudojimąsi ieškovams priklausančiu turtu, jie elgėsi neteisėtai. Teismas sprendė, kad atsakovai sutaupė ieškovų sąskaita, nes nenustatė, jog tarp ieškovų ir atsakovų būtų susiklostę sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovai turėtų teisinį pagrindą naudotis ginčo nekilnojamuoju turtu. Aukštesnės instancijos teismų praktikoje pripažįstama, kad dėl neteisėto naudojimosi patalpomis gali būti priteisiamas nuomos mokestis kaip nuostoliai (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1069-643/2019). Byloje teismas nustatė, kad turto pardavimo iš varžytinių aktas surašytas 2017 m. spalio 12 d., nuo to momento ieškovams P. M. ir A. M. perėjo nuosavybės teisės į gyvenamąją namą ir žemės sklypą (CPK 715 straipsnis). Aplinkybė, kad atsakovai teisme ginčijo ginčo namo pardavimą iš varžytinių, nepaneigia fakto, kad jie ieškovams priklausančia nuosavybe naudojosi be teisinio pagrindo, žinodami apie nuosavybės teisių į turtą perleidimą. Atsakovų teisių gynimas teisme niekaip nesusijęs su atsakovų gyvenimu jiems nepriklausančiame name, kadangi jie kreiptis į teismą galėjo ir išsikraustę iš ginčo namo. Iš ieškinio matyti, kad ieškovai suteikė 30 kalendorinių dienų terminą, skaičiuojamą nuo registruoto laiško įteikimo dienos (įteikta buvo 2017 m. spalio 27 d.) atsakovams išsikraustyti. Kadangi atsakovai nustatytu terminu neišsikėlė iš ginčo patalpų, laikytina, kad jie naudojosi turtu neteisėtai neabejotinai gaudami naudos, kuri pasireiškė tuo, kad jie sutaupė nemokėdami ieškovams nuomos ar kitokio užmokesčio už naudojimąsi svetimu turtu.

9. Spręsdamas dėl priteistino nuostolių dydžio, teismas konstatavo, kad ieškovai tiksliai nuostolių dydžio neįrodė, nes pateikė tik kelis skelbimus dėl panašaus turto nuomos ir nepateikė specialiųjų žinių turinčio asmens (turto vertinimo eksperto, turto vertintojo) išvados apie ginčo namo nuomos rinkos kainą ginčo laikotarpiu. Teismas naudojosi savo teise nustatyti nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nėra tikslių duomenų apie ginčo namo būklę, jo įrengimą ginčo laikotarpiu, bei į tai, kad pateiktuose į bylą skelbimuose neatsispindi nuomojamų namų būklė, vidaus įrengimas (nuomojami namai su baldais ar ne, pilnai įrengti ar ne ir pan.), namų aplinka, darė išvadą, kad nuostoliais, kaip atsakovų gauta nauda, yra pagrįsta ir teisinga pripažinti 450,00 Eur / mėn. sumą. Teismas, spręsdamas dėl laikotarpio, už kurį turėtų būti taikomas nurodyto dydžio nuomos mokestis, pažymėjo, kad atsakovai nurodė, jog jie raktų, namo dokumentų ieškovams neperdavė, neorganizavo namo perdavimo ieškovams, išsikėlė 2019 m. rugpjūčio mėn., tačiau visų daiktų neišsivežė, vis atvažiuodavo jų pasiimti ir 2019 m. spalio 16 d. nebeįėjo į namus, nes buvo pakeistos spynos. Šios aplinkybės ieškovai neginčijo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai ieškovams neperdavė namo raktų, dokumentų, teismas nelaikė, kad atsakovai iš namo išsikėlė anksčiau nei 2019 m. spalio 16 d. Teismas sprendė, kad ieškovų nuostolių dydis dėl neteisėto naudojimosi jiems priklausančia nuosavybę skaičiuojamas nuo 2017 m. lapkričio 27 d. iki 2019 m. spalio 16 d., t. y. už 22 mėn. ir 19 d., ir iš viso sudaro 10 185,00 Eur ((22x450) + (450/30)x19).

10. Teismas, dėl reikalavimo atlyginti draudimo kaštus pažymėjo, kad ieškovai neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių draudimo kaštų forma. Byloje nėra duomenų, kokiu tikslu ieškovai draudė ginčo namą, taip pat ieškovai nenurodė ir neįrodinėjo, kad ieškovai turto nebūtų draudę, jei atsakovai būtų iš karto išsikraustę iš gyvenamojo namo. Atsižvelgiant į tai, teismas laikė, kad ieškovai, kaip atidūs ir rūpestingi turto savininkai, draudė savo nekilnojamąjį turtą, siekiant kompensacijos už patirtus nuostolius, atsitikus draudiminiam įvykiui. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad į draudiką nesikreipė, draudiminio įvykio konstatuota nebuvo. Ieškovams neįrodžius, kad tokios išlaidos buvo būtinos dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ir, kad būtent atsakovų neteisėti veiksmai lėmė atsiradusius draudimo kaštus, teismas sprendė, jog nėra pagrindo priteisti ieškovams iš atsakovų 413,00 Eur išlaidų draudimui.

11. Teismas, dėl nekilnojamojo turto priežiūros kaštų pažymėjo, kad ieškovui tenka pareiga įrodyti, jog tiesioginiai nuostoliai buvo realiai patirti. Teismas nustatė, kad ieškovai nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog buvo vykta į ginčo namą ir būtent tiek, kiek nurodo ieškovai – 11 289 km, taip pat, kad buvo faktiškai patirtos išlaidos kurui. Teismas pažymėjo, kad nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. Teismas konstatavo, kad ieškovai neįrodė, jog patyrė nuostolius kurui, todėl šį ieškinio reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą.

12. Spręsdamas dėl ieškovų P. M. ir A. M. reikalavimo priteisti 2 000,00 Eur neturtinę žalą, teismas konstatavo, kad ieškovai neįrodė žalos atsiradimo fakto, nes be ieškovų atstovės paaiškinimų byloje nėra jokių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti neigiamus padarinius ieškovų sveikatai. Ieškovų patirti tariami nepatogumai, stresas, baimė, nerimas, nelaikytini pagrindu priteisti ieškovams iš atsakovų neturtinę žalą. Teismas sprendė, kad ieškovų prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

13. Teismas, spręsdamas dėl ieškovo A. M. reikalavimų, priėmė ieškovo A. M. ieškinio reikalavimo 72,99 Eur sumai atsisakymą ir šioje dalyje bylą nutraukė. Dėl kitų ieškovo A. M. reikalavimų teismas pažymėjo, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas, taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko. Teismas nustatė, kad iš ginčo namo atsakovai išsikėlė 2019 m. spalio 16 d., nuosavybė į ginčo namą perėjo ieškovui A. M. 2019 m. spalio 18 d. pagal ieškovų dovanojimo sandorį. Tuo tarpu ieškovas A. M. reiškia reikalavimą dėl sugadinto turto, žalos faktą įrodinėja remdamasis antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, nekilnojamojo turto rinkos vertės tyrimo ekspertizės, atliktos 2018 m. gegužės 14 d., aktu, taip lygindamas ginčo namo būklę iki perkant iš varžytinių ar netrukus po varžytinių ir atsakovams jau išsikrausčius iš namo.

Žemesnės instancijos teismas

14. Teismas pažymėjo kad kreditorius deliktinėje prievolėje yra asmuo, kuriam padaryta žalos – jis neteko turto arba šis buvo sužalotas, turėjo išlaidų ar negavo pajamų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), todėl nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, ar ieškovas yra dėl atsakovų neteisėtų veiksmų patyręs žalos asmuo. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl sugadinto turto, nenurodo ir neįrodinėja, kuriuo metu sugadinimai atsirado, ar jie atsirado turtą nuosavybės teise valdant ieškovams, ar jau po to, kai nuosavybė perėjo jam. Teismas iš šalių paaiškinimų nustatė, kad ieškovas reikalavimo teisę kildina vien iš to fakto, kad jam perėjo nuosavybės teisė. Dėl to teismas konstatavo, kad teikiami į bylą įrodymai galėtų nebent pagrįsti žalą, padarytą ieškovams, kadangi jie pirko namą iš varžytinių ir jie turėjo teisėtą pagrindą tikėtis vienokios ar kitokios būklės namo, tačiau ne ieškovas A. M., kuriam turtas buvo perleistas ieškovų P. M. ir A. M., nes byloje nėra duomenų, kokios būklės namas buvo jam perleistas dovanojimo sandoriu ir, kokią konkrečiai žalą jam padarė atsakovai būtent tuo laikotarpiu, kai jis valdė namą nuosavybės teise. Teismas darė išvadą, kad ieškovas A. M., įsigijęs ginčo namą iš ieškovų P. M. ir A. M., tačiau ne iš atsakovų, neturi teisinio pagrindo pastariesiems reikšti reikalavimo dėl turto, kaip nurodo ieškovas, sugadinto atsakovų pastariesiems gyvenant ginčo name, todėl nėra materialiųjų deliktinių teisinių santykių, iš kurių kildina savo reikalavimą, šalis. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko – ieškinyje nurodomos turtinės žalos atlyginimo, nes šios žalos pagal ieškinyje nurodomas aplinkybes ir bylos faktinius duomenis nėra patyręs ir ieškinį dalyje dėl ieškovo A. M. reikalavimų priteisti 3 767,34 Eur turtinės žalos atmetė, taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, kad jis turi teisinį interesą. Be to, ieškovo A. M. pateikti įrodymai nepatvirtino, kad jis realiai patyrė išlaidas, kurias įvardija kaip žalą ir prašo priteisti iš atsakovų.

15. Teismas ieškovo A. M. reikalavimą priteisti iš atsakovų išlaidas dėl faktinių aplinkybių konstatavimo 2019 m. liepos 31 d. ir spalio 20 d., iš viso 280,00 Eur, bei vykdomosios bylos kopijų darymo išlaidas, sudarančias 11,69 Eur vertino, kaip prašymą priteisti kitas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Teismas šių išlaidų ieškovui iš atsakovų nepriteisė, nustačius, kad ji neturi teisės, teisėto intereso dėl ginčo dalyko.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16. Apeliaciniu skundu atsakovai K. J. ir E. J. prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimą dalyje dėl 10 185,00 Eur sumos panaikinti bei priimti naują sprendimą, kuriuo atmesti ieškovų ieškinio reikalavimo dalį atsakovams dėl 10 185,00 Eur, nesant pakankamo pagrindo atmesti ieškovų ieškinio reikalavimo dalį atsakovams dėl 10 185,00 Eur Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimą dalyje dėl 10 185,00 Eur sumos, perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl netinkamai išnagrinėtos bylos ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad atsakovai naudojosi turtu neteisėtai neabejotinai gaudami naudos, padarė nepagrįstai remdamasis teismo precedentu, suformuotu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1069-643/2019. Šioje civilinėje byloje ieškovai procesiniuose dokumentuose nurodė, kad turtą įgijo siekdami jame gyventi. Byloje nebuvo pateikti jokie įrodymai, patvirtinantys, galimai, patirtus konkrečius kaštus, išlaidas dėl to, kad ieškovai negalėjo naudotis ginčo namu (pavyzdžiui, kad teko nuomotis kitą nekilnojamąjį turtą ir pan.). Tuo tarpu civilinėje byloje Nr. e2A-1069-643/2019, priešingai nei šioje civilinėje byloje, susiklostė faktinės aplinkybės, kad ieškovė prašė priteisti patirtą turtinę žalą – nuostolius, kadangi dėl atsakovo neteisėtų veiksmų teko nuomotis kitą laikiną būstą bei realiai patirti nuostolius ir teismas sprendė, kad tokiu atveju ieškovės patirti nuostoliai priteistini kaip turto nuoma. Taigi, aukščiau nurodytos bylos bei šios civilinės bylos faktinės aplinkybės skiriasi iš esmės. Ieškovų nurodomi patirti nuostoliai kaip nuomos mokestis galėjo būti kvalifikuotas tik tuo atveju, jeigu dėl atsakovų veiksmų ieškovams būtų tekę nuomotis kitą laikiną būstą bei patirti realius turtinius nuostolius. Ieškovai šių aplinkybių net neįrodinėjo, įrodymų, kurie pagrįstų šių išlaidų patyrimą – nepateikė.

Šalies argumentai

1.2. Ieškovų tariami nuostoliai galėjo būti vertinami nebent per negautų pajamų teisinių santykių reglamentavimą. Šios pozicijos laikėsi netgi patys ieškovai, kurių įsitikinimu pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti žalą arba negautas pajamas už tariamai neteisėtą naudojimąsi turtu. Tuo tarpu ieškovų prašomos priteisti negautos pajamos laikytinos hipotetinėmis, jų realumas grindžiamas ne objektyviais duomenimis, o tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. Sprendžiant panašaus pobūdžio ginčus dėl negautų nuomos pajamų atlyginimo, turi būti pateiktas verslo liudijimas, gyventojų pajamų deklaracija ar kiti duomenys, kurie patvirtintų tai, jog ieškovai legaliai vykdo nuomos veiklą ir turėjo pagrįstą lūkestį gauti nuomos mokestį, tačiau nei šių nei kitų duomenų, kurie pagrįstų ieškinio reikalavimo dydį, išskyrus deklaratyvaus pobūdžio teiginius, ieškovai nepateikė. Ieškovai net neturėjo jokio tikslo gauti nuomos pajamų, kadangi įsigytame name, turėjo tikslą gyventi. Šias aplinkybes yra konstatavęs ir pirmosios instancijos teismas, kuris vertino, kad ieškovai neįrodė, jog patyrė netiesioginę žalą – negavo pajamų iš jiems priklausančio gyvenamojo namo.

1.3. Jeigu ir būtų sprendžiama, kad atsakovai turi tariamą pareigą atlyginti ieškovų žalą dėl negauto nuomos mokesčio, skaičiuoti žalos apimtį pagal pirmosios instancijos teismo nustatytą 450,00 Eur / mėn. dydį, nėra jokių pagrindų. Šį dydį pirmosios instancijos teismas nustatė neturėdamas jokių įrodymų ir tuo pažeisdamas teismo pareigą motyvuoti teismo sprendimą. CPK 270 straipsnis, reglamentuojantis galutinio teismo procesinio sprendimo turinį, imperatyviai reikalauja, kad toks teismo sprendimas turi būti motyvuotas.

1.4. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl priteistino žalos dydžio buvo nurodęs, kad ieškovams nepateikus specialiųjų žinių turinčio asmens (turto vertinimo eksperto, turto vertintojo) išvados apie ginčo namo nuomos rinkos kainą ginčo laikotarpiu, bei pateikus tik du skelbimus apie panašaus ploto, panašaus statybos laikotarpio namų Kauno raj. sav. nuomos kainas, ieškovų nurodytas namo nuomos rinkos kainos skaičiavimas negali būti laikomas visiškai tiksliu. Taigi, pats pirmosios instancijos teismas pripažino, kad civilinėje byloje nėra jokių pakankamų įrodymų, išskyrus ieškovų pateiktus internetinių portalų skelbimus, kurie pagrįstų ieškinio reikalavimo dydį. Tuo tarpu iš internetinių portalų skelbimų, nėra jokių objektyvių galimybių nustatyti realią turto nuomos rinkos vertę. Be to, internetinių portalų turto nuomos skelbimai apskritai yra itin abejotini įrodymai, kadangi tai daugiau turto savininkų lūkesčiai išnuomoti turtą už kuo didesnę kainą nei objektus kriterijus nustatant turto nuomos rinkos vertę. Siekiant nustatyti objektyvią turto nuomos rinkos vertę, ieškovai turėjo pareigą pateikti bent jau specialisto išvadą apie turto nuomos rinkos vertę ir / ar inicijuoti ekspertizės skyrimą, tačiau tokios pareigos neįvykdė. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad nuostolių dydis yra 450,00 Eur / mėn., buvo pažeista teismo pareiga motyvuoti teismo sprendimą, kadangi nurodyto teiginio teisingumas yra grindžiamas tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiu, bet ne įrodymais, nenurodant jokių motyvų bei argumentų, kurie pagrįstų jo teisingumą. Todėl ši pirmosios instancijos teismo išvada yra laikytina bendro pobūdžio samprotavimu – nuomone.

Žemesnės instancijos teismas

1.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad turtu buvo disponuojama be jokio teisinio pagrindo. Vykstant teisminiams ginčams, atsakovų naudai bei interesų užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikant, kad ieškinys dėl antstolio veiksmų neteisėtumo gali būti pagrįstas. Tai rodo, kad atsakovai turėjo pagrįstą lūkestį, jog bus užtikrintos pažeistos subjektinės teisės bei pavyks išsaugoti turto nuosavybės teises. Kai tik baigėsi teisminiai ginčai, atsakovai suteikė visas galimybes disponuoti turtu – vykdė teismo sprendimus bei informavo ieškovus raštu. Tačiau tokia žala kilti negalėjo, nes ieškovai galimybę disponuoti turtu įgijo jau 2019 m. kovo mėn. Tai patvirtina ir pačių ieškovų teismo posėdžių metu išsakyti teiginiai, nurodant, kad tikslios išsikėlimo datos nežino. Jeigu atsakovai nebūtų suteikę galimybės disponuoti turtu jau 2019 m. kovo mėn., tai net neabejotina, kad ieškovai būtų teikę antstoliui prašymą dėl teismo nutarties vykdymo – iškeldinimo iš jiems priklausančio turto, tačiau ieškovai tokių veiksmų neatliko. Taigi, jie galėjo disponuoti turtu jau 2019 m. kovo mėn. Be to, pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti argumentai, kad atsakovai neorganizavo namo dokumentų ar raktų perdavimo, yra visiškai nepagrįsti, kadangi CPK 724 straipsnio 1 dalyje tokia pareiga yra numatyta antstoliui. Atsakovai neturėjo papildomos pareigos įforminti namo perdavimo akto.

17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai P. M., A. M. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, prijungti naujus įrodymus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Pareiga susirasti kitą būstą atsakovams atsirado ne priėmus teismo sprendimą juos iškeldinti, o pasikeitus būsto savininkui ir gavus įspėjimą išsikelti, t. y. 2017 m. spalio mėn., tačiau jie to nepadarė ir gyveno ieškovams P. M. ir A. M. priklausančiuose namuose be teisėto pagrindo. Ieškovai niekada nesiekė pasipelnyti iš atsakovų, tačiau atsakovai gyvendami be teisėto pagrindo jiems nepriklausančioje nuosavybėje, nepatyrė jokių kaštų susijusių su disponavimu svetimu turtu. Atsakovai ieškovams priklausantį turtą naudojo, eksploatavo įrangą, didino turto nusidėvėjimą, kas akivaizdžiai blogino turto būklę, o jų iškeldinimo procedūra baigta tik 2020 m. sausio 16 d.

2.2. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1069- 643/2019 pažymėta, kad CK 6.249 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažintina nuostoliais. Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Nepagrįsto praturtėjimo institutas taikomas ne tik tais atvejais, kai asmuo nepagrįstai gauna turtą, bet ir tais atvejais, kai nepagrįstas praturtėjimas atsiranda nepagrįstai sutaupius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; kt.). Taigi, neatlygintinas naudojimasis svetimu daiktu yra atsakingo asmens iš savo neteisėtų veiksmų gaunama nauda. Atsakovams be teisinio pagrindo naudojantis ieškovams priklausančiu nekilnojamuoju turtu, atsakovai tokiu būdu sutaupė pinigines lėšas.

2.3. Spręsdamas dėl priteistino nuostolių dydžio pirmosios instancijos teismas vertino byloje esančią informaciją apie nekilnojamojo turto kainos kaštus, kai turtas yra nuomojamas. Pateiktuose įrodymuose akivaizdžiai aprašyta, koks turtas nuomojamas, kokia turto būklė (statybos metai, įrengimas, pateiktos foto nuotraukos, kainos). Pirmosios instancijos teismui 2020 m. sausio 27 d. pateikta VĮ „Registrų centro“ informacija apie nekilnojamojo turto nuomos kainas laikotarpyje nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Taigi, byloje pakako įrodymų spręsti dėl nuostolių dydžio, atsakovams neteisėtai naudojantis ieškovų nuosavybe, o ieškovų prašyta priteisti suma mažesnė lyginant su VĮ „Registrų centro“ pateikta informacija apie nekilnojamojo turto nuomos kaštus.

2.4. Kartu su atsiliepimu teikiamas naujas rašytinis įrodymas apie tai, kad nuo 2019 m. birželio 21 d. atsakovai nuomojasi 4 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio nuomos kaštai 520,00 Eur / mėn., neįskaitant būsto išlaikymo kaštų. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad atsakovai sutaupė ieškovų sąskaita ir 450,00 Eur / mėn. nuostolių dydis yra tikrai realus už naudojimąsi naujos (2011 m.) statybos 187 kv. m namu su 8 arų žemės sklypu, nuosavu kiemu ir automobilių stovėjimo vietomis. Atsakovai nuosavybės suvaržymo, valdymo ribojimo tyčinius veiksmus atliko net turėdami kur gyventi, tačiau apie tai ieškovų niekada neinformavo, o už būstą (butą, o ne namą) atsakovai moka kur kas daugiau nei ieškovams priteista nuostolių atlyginimo suma. Anksčiau ieškovai neturėjo galimybės pateikti šio įrodymu, nes apie jį sužinojo tik atsakovams 2020 m. kovo 11 d. kreipusis dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. iš karto po to, kai buvo priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas.

2.5. Ieškovai negalėjo rašytiniais įrodymais pagrįsti nuosavybės priežiūros kaštų (tvarkymas, aplinkos prižiūrėjimas, augalų laistymas, žolės pjovimas, nuolatinis vykimas ir tikrinimas ar jų nuosavybei nieko nėra atsitikę, dėl ko susidarė kuro išlaidos, kadangi ieškovai tyčia nesiruošė teisminiams procesams, visada pagrįstai tikėjo atsakovų patikinimais, kad jie tuoj išsikels ir atlaisvins būstą. Ieškovai yra garbingo amžiaus, senjorai, todėl daugelį veiksmų, susijusių su turto priežiūra, bendradarbiavimu su institucijomis, apmokėjimais už procesinius veiksmus, atliko šeimos narių pagalba, tačiau šie jų patirti nuostoliai nebuvo priteisti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

19. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti išimtinai argumentuotas (CPK 306 straipsnio 3 dalis, 314 straipsnis). Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).

20. Ieškovai kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus: Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2019-06 ir civilinės bylos Nr. e2FB-8997-1088/2020 dėl atsakovų pareiškimo jiems iškelti fizinio asmens bankroto bylą titulinį lapą, kuriuos prašo prijunti prie bylos, kadangi jų pateikimo būtinybė iškilo jau po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir, kurie patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo priteistas nuostolių dydis yra realus ir pagrįstas. Pažymėtina, kad pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį, teismas taip pat turi teisę naudoti duomenis iš informacinių sistemų bei registrų, taip pat turi pareigą atsižvelgti į kasacinio teismo plėtojamą teismų praktiką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys yra pakankami teisingam bylos pagal atsakovų (apeliantų) apeliacinį skundą išnagrinėjimui, tuo tarpu, esant poreikiui, civilinės bylos Nr. e2FB-8997-1088/2020 duomenys teismui yra prieinami Lietuvos teismų informacinės sistemoje LITEKO, todėl ieškovų prašomus prijungti rašytinius įrodymus atsisakoma priimti.

Dėl ginčo esmės

21. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su netesėtais kalto asmens veiksmais. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), sutartinės atsakomybės taikymo viena priemonių, atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kitos šalies neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Belvedere prekyba“ v. UAB „Departus“, bylos Nr. 3K-3-116/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas v. UAB „Efektyvios investicijos“, bylos Nr. 3K-3-236/2013; kt.).

22. Nagrinėjamoje byloje ieškovų nuostoliais pripažinta atsakovų gauta nauda nuo 2017 m. lapkričio 27 d. iki 2019 m. spalio 16 d. neteisėtai naudojantis jiems nepriklausančiu turtu. Vertindamas ieškovų argumentą dėl patirtų turtinių nuostolių, negalėjus naudotis turtu, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovai (apeliantai) ieškovams priklausančiu turtu naudojosi be ieškovų sutikimo, jų nesiejo sutartiniai santykiai-nebuvo mokamas nuomos ar kitas mokestis, todėl atsakovams gali būti taikoma deliktinė atsakomybė. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, jog ginčo turtu naudojosi be teisėto pagrindo, jų vertinimu, kilus ginčui dėl varžytinių akto teisėtumo, minėtoje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės suteikė lūkestį manyti, kad pavyks išsaugoti turto nuosavybės teises. Be to, apeliantai teigia, kad kliūčių naudotis ieškovams ginčo turtu nebuvo sudaroma nuo 2019 m. kovo mėn.

23. Byloje pateikti duomenys, jog atsakovai K. J. ir E. J. civilinėje byloje e2-1536-480/2018 pareiškė reikalavimus pripažinti 2017 m. spalio 12 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiu bei taikyti restituciją – K. J. grąžinti nuosavybės teises į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); K. J. ir E. J. grąžinti nuosavybės teises į pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovų K. J. ir E. J. reikalavimų įvykdymo užtikrinimui minėtoje byloje teismas 2018 m. vasario 2 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl draudimo perleisti nuosavybės teises į atsakovui P. M. priklausantį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, Kauno apygardos teismui civilinėje byloje e2-1536-480/2018 pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, nebuvo apribota Turto pardavimo iš varžytinių aktu įsigijusio asmens (ieškovų) teisės naudotis įsigytu turtu, o apeliantams nebuvo suteikta teisė gyventi, naudoti ar disponuoti ginčo namu. Įvertinus laikinųjų apsaugos priemonių mąstą sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantai, praradę nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, nesudarę su turto savininkais susitarimo, turtu naudojosi be teisėto pagrindo.

25. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais, jog byloje esantis 2019 m. rugpjūčio 26 d. antstolio faktinių aplinkybių protokolas patvirtina, kad baigus teisminius ginčus dėl varžytinių aktų teisėtumo nuo 2019 m. kovo mėn. nebuvo sudaromos kliūtys ieškovams naudotis nuosavybe. Byloje nustatyta, kad apeliantai neperdavė ieškovams namo raktų, dokumentų, nebuvo organizuota ir iki spynų pakeitimo t. y. iki 2019 m. spalio 16 d., turto perdavimo procedūra. Byloje pateiktame 2019 m. rugpjūčio 26 d. faktinių aplinkybių protokole, dalyvaujant apeliantei K. J., antstolis nekonstatavo, kad ginčo namas yra atlaisvintas, priešingai, protokole ir jo prieduose (nuotraukose) užfiksuota, kad paaiškinimus dėl namo būklės teikia buvusi savininkė (apeliantė), name yra baldai, buitinė technika, įvairūs daiktai. Įvertinęs šalių paaiškinimus ir nustatęs, kad atsakovai įgavo galimybę naudotis namu tik pakeitus jame spynas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčo laikotarpiu t. y. 22 (dvidešimt du) mėnesius apeliantai be teisėto pagrindo naudojosi ieškovų turtu.

26. Apeliantai apeliaciniame skunde akcentuoja, jog atsižvelgiant į ieškovų išsakytus argumentus, kad jie įsigijo namą, turėdami tikslą jame gyventi ir neketino jo nuomoti, negalėjo ir nepatyrė žalos negautų pajamų forma. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais taip pat neturi pagrindo sutikti. Ieškovai bylos nagrinėjimo metu atskleidė namo įsigijimo tikslą – naudoti namą kaip gyvenamąjį būstą. Nors ieškovai ir nurodė, kad neplanavo nuomoti įsigytų patalpų, tačiau tai, teisėjų kolegijos vertinimu, neapriboja jų teisės vėliau pasirinkti, kokiu būdu disponuoti savo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovai neišsikėlė iš ginčo patalpų, laikytina, kad jie naudojasi turtu neteisėtai neabejotinai gaudami naudos, kuri pasireiškia tuo, kad jie sutaupė nemokėdami ieškovams nuomos ar kitokio užmokesčio už naudojimąsi svetimu turtu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad dėl neteisėto naudojimosi patalpomis gali būti priteisiamas nuomos mokestis kaip nuostoliai (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės mėn. 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1220-345/2011; Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio mėn. 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-955-510/2009, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-404-1158/2010 ir kt.).

27. Įvertinus byloje sprendžiamo ginčo aplinkybes, darytina išvada, kad susiklosčiusi situacija, kai apeliantai, įstatymo nustatyta tvarka nepaneigę ieškovų nuosavybės teisės į ginčo turtą, gyvena jiems nepriklausančioje namų valdoje neatlygintinai ir atsisako išsikelti, neatitinka bendrųjų sąžiningumo, teisingumo principų. CK 6.249 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažintina nuostoliais. Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Nepagrįsto praturtėjimo institutas taikomas ne tik tais atvejais, kai asmuo nepagrįstai gauna turtą, bet ir tais atvejais, kai nepagrįstas praturtėjimas atsiranda nepagrįstai sutaupius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; kt.). Šių normų kontekste darytina išvada, kad neatlygintinas naudojimasis svetimu daiktu yra atsakingo asmens iš savo neteisėtų veiksmų gaunama nauda, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantams be teisinio pagrindo naudojantis ieškovams priklausančiu nekilnojamuoju turtu, jie tokiu būdu sutaupė pinigines lėšas, taigi tai laikytina ieškovų patirtais nuostoliais.

28. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Dėl to civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, taip pat ir žalos dydį, turi įrodyti žalos atlyginimo prašantis asmuo. Nustatydamas patirtos žalos dydį, pirmosios instancijos teismas vertino ieškovų pateiktus įrodymus apie negautų pajamų dydį, pateikė išsamius argumentus dėl jų atitikimo Lietuvos Respublikos turto ir verslo pagrindų įstatymo 22 straipsnio reikalavimams. Pažymėtina, kad apeliantai, nesutikdami su prašoma priteisti nuostolių suma, tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniu skundu nesutikdami su skundžiamu sprendimu nustatyta nuostolių dydžio suma, įrodinėjimo priemonių apie analogiško turto nuomos sandorius neteikė, tačiau apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais apie įrodinėjimo naštos paskirstymą civiliniame procese, ir neįrodinėjo, jog teismo nustatytas dydis neatitinka nuostolių realumo kriterijaus.

29. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-493/2010; kt.). Kita vertus, ši įstatymo nuostata neatleidžia žalos atlyginimo prašančio asmens nuo įrodinėjimo pareigos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2014), ji turi teikti visus prieinamus įrodymus. Bet kuriuo atveju žalos dydžio skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga.

30. Nustatydamas atlygintinos žalos, kaip nepagrįstai sutaupius kito asmens sąskaitą, dydį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalių sutartiniai santykiai nesiejo, pagrįstai iš dalies rėmėsi kriterijais, taikomais nustatant rinkos nuomos kainas: vertino ieškovų pateiktus duomenis apie rinkoje egzistuojančius analogiško turto nuomos sandorius, atsižvelgė į ginčo turto būklę ir lokalizaciją, motyvuotai pasisakė, kodėl nesivadovavo vien tik ieškovų teikiamais duomenimis iš skelbimų portalų. Tai, kad teismas ieškovams priteistinos žalos dydį nustatė pagal kelių objektų nuomos kainas, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas pažeidė civilinio proceso įrodinėjimo taisykles ir šie pažeidimai galėjo lemti neteisingą žalos dydžio nustatymą. Jau minėta, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi viešai paskelbtais duomenimis apie panašaus savo savybės turto nuomos kainomis, tuo tarpu, su apeliaciniu skundu nėra pateikta duomenų, kurie leistų suabejoti teismo parinktu žalos atlyginimo nustatymo būdu ir dydžiu.

31. Pažymėtina ir tai, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010).

32. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos visos atsakovų civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos: atsakovų neteisėti veiksmai, ieškovų patirta žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų bei žalos ryšys, todėl teismo sprendimas priteisti iš atsakovų ieškovės patirtus nuostolius yra pagrįstas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis). Taigi, priešingai nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti arba pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo, dėl to, apeliantų (atsakovų) apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo ir jų paskirstymo

33. Ieškovai P. M. ir A. M. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl advokato E. L. pateiktų sąskaitų teismui (reg. Nr. DOK-14409), kuriuo prašo įvertinti, ar atsakovų nagrinėjamoje byloje pateiktos PVM sąskaitos faktūros už teisines paslaugas yra pagrįstos visa apimtimi ir, ar jos realiai pagrindžia jų turėtas bylinėjimosi išlaidas už atstovavimą šios bylos nagrinėjimo metu.

34. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims.

35. Nagrinėjamu atveju pateiktu teismui apeliaciniu skundu atsakovai (apeliantai) papildomai nekvestionavo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria yra paskirstytos tarp šalių bylinėjimosi išlaidos. Dėl šios teismo sprendimo dalies, nesutikdami su ja, apeliacinio skundo neteikė ir ieškovai. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atsakovų apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, o atsakovai nepasinaudojo jiems suteikta procesine teise dėl priimto teismo sprendimo (bylinėjimosi išlaidų dalyje) teikti apeliacinio skundo, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria tarp šalių buvo paskirstytos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos, šį teismo sprendimą, įvertinus atsakovų apeliacinio skundo argumentus, paliekant nepakeistą, neperžiūrima ir dėl jos pagrįstumo bei teisėtumo plačiau nepasisakoma (CPK 313 straipsnis, 320 straipsnis).

36. Netenkinus apeliantų E. J. bei K. J. apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, atsakovai (apeliantai) neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnis), todėl dėl minėtame ieškovų prašyme nurodytų argumentų, susijusių su apeliantų bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, pagrįstumu, plačiau teisėjų kolegija nepasisako.

37. Netenkinus apeliantų E. J. ir K. J. apeliacinio skundo, yra pagrindas ieškovų P. M. ir A. M. naudai priteisti jų apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovai į bylą nėra pateikę jų apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų dydžio ir jas pagrindžiančių įrodymų, teisėjų kolegija dėl išlaidų atlyginimo jiems iš apeliantų nesprendžia ir plačiau nepasisako.

38. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Albina RimdeikaitėEgidijus TamašauskasLina Žemaitienė