- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-24
- Bylos Nr.
- e2-1536-480/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00098-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- K. J., E. J.
- Atsakovas
- P. M., A. M.
- Advokatai
- Tomas Ryzgelis, Brigita Pauliukevičienė
dalyvaujant ieškovams K. J. ir E. J., ieškovų atstovui advokato padėjėjui Tomui Ryzgeliui, atsakovui antstoliui R. S., atsakovams P. M. ir A. M., P. M. atstovei advokatei Brigitai Pauliukevičienei ir atstovei pagal įgaliojimą E. P.-M.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų K. J. ir E. J. patikslintą ieškinį atsakovams P. M., A. M. ir antstoliui R. S., byloje dalyvaujant tretiesiems asmenims be savarankiškų reikalavimų akcinei bendrovei Luminor bank, uždarajai akcinei draudimo brokerių bendrovei „Colemont draudimo brokeris“, dėl turto pardavimo iš varžytynių akto panaikinimo, restitucijos taikymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai K. J. ir E. J. patikslintu ieškiniu prašo pripažinti 2017 m. spalio 12 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiu; taikyti restituciją – K. J. grąžinti nuosavybės teises į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); K. J. ir E. J. grąžinti nuosavybės teises į pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – turtas); priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Patikslintame ieškinyje nurodo, kad 2007 m. liepos 11 d. ieškovei K. J. buvo padovanotas 0,0799 ha ploto žemės sklypas, kuriame ieškovė su sutuoktiniu E. J. pradėjo statytis gyvenamąjį namą. Statybos buvo finansuojamos AB Nordea Bank Lietuvos skyriaus (dabar – Luminor Bank AB) suteikto kredito lėšomis. Ieškovams laiku nevykdant skolinių įsipareigojimų, Vilniaus miesto 2-ajame notarų biure 2014 m. liepos 21 d. buvo išduotas vykdomasis raštas dėl 172 688,39 Eur skolos išieškojimo AB Nordea Bank Lietuvos skyriaus naudai bei antstolio R. S. kontoroje užvesta vykdomoji byla. 2016 m. rugsėjo 13 d. UAB „Ober-Haus“ atliktos ekspertizės pagrindu antstolio padėjėjos 2016 m. rugsėjo 14 d. patvarkymu ieškovų turtas įkainotas 117 000 Eur suma, o 2017 m. birželio 20 d. patvarkymu perkainotas 105 300 Eur suma. Ieškovų teigimu, jų turtas varžytynių metu buvo parduotas už akivaizdžiai per mažą kainą. Ieškovai pažymi, kad antstolis turėjo perkainoti turto vertę ją padidindamas, o ne sumažindamas, nes nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje auga. Antstolio padėjėja, nustatydama parduodamo iš varžytynių turto vertę pažeidė CPK 681 straipsnį, nes įkainojo turtą mažesne nei rinkos kaina ir tokiu būdu pažeidė ieškovų interesus, todėl pardavus turtą surašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas naikintinas. Ieškovai pažymi, kad jie žemės sklypu ir gyvenamuoju namu naudojasi iki šiol, o atsakovai neperleido turto tretiesiems asmenims, todėl prašo taikyti restituciją.
Ieškovai rašytiniuose paaiškinimuose pažymėjo, kad ginčijamas varžytynių aktas yra atsakovams nuosavybės teisę suteikiantis dokumentas, todėl palankaus teismo sprendimo atveju teisinės pasekmės kiltų dabartiniams žemės sklypo ir gyvenamojo namo savininkams. Dėl šios priežasties P. M. ir A. M. yra tinkami atsakovai šioje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovai palaikė ieškinį, rėmėsi ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis.
Atsiliepimas
Atsakovas P. M. atsiliepimu į ieškinį prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2017 m. rugsėjo 21 d. elektroninių varžytinių metu išvaržomo turto savininkai šių varžytinių ir antstolio R. S. veiksmų neskundė. Pažymi, kad su turto pardavimo iš varžytynių aktu ir nekilnojamojo turto savininko pasikeitimu ieškovai buvo supažindinti telefonu, o 2017 m. spalio 20 dieną ieškovams buvo išsiųstas registruotas pranešimas su dokumentų išrašais ir raginimu per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo gavimo dienos išsikelti iš ginčo patalpų. Šie dokumentai E. J. buvo įteikti 2017 m. spalio 27 d., kai E. J. atsakovą įsileido į gyvenamąjį namą, leido padaryti nekilnojamojo turto nuotraukas. Atsakovas P. M. pažymi, kad 2017 m. lapkričio 30 d. Kauno apylinkės teisme Kauno rūmuose buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-3248-944/2018 dėl E. J., K. J., R. J. ir D. J. iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų. Pateikę atsiliepimus į ieškinį, ieškovai iškėlė šią civilinę bylą dėl turto pardavimo iš varžytynių akto panaikinimo ir restitucijos taikymo. Atsakovo nuomone, ieškovai piktavališkai gyvena atsakovui priklausančiame nekilnojamame turte. Atsakovas pažymi, kad turtas išvaržytas pagal visus išvaržomam turtui keliamus reikalavimus, neatsiradus pirkėjui atitinkamai mažinant turto vertę. Atsakovo nuomone, šioje byloje ieškovai neturi pagrindo bylinėjimosi ir kitų išlaidų prašyti priteisti iš P. M., kadangi atsakovas niekaip nėra susijęs su įsigyto turto vertės nustatymu, turto iš varžytynių pardavimu, turto iš varžytynių akto surašymu ar kitomis aplinkybėmis, kurios tiesiogiai susiję su vykdomąja byla ir joje priimtais sprendimais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovai P. M. ir A. M. ieškinį prašė atmesti. P. M. paaiškino, kad norėjo pagerinti gyvenimo sąlygas, rado skelbimą ir juo susidomėjo. Pradinė turto kaina buvo virš 100 tūkst., o po to sumažėjo iki kiek daugiau 60 tūkst., tuomet ir paprašė sūnaus nupirkti namą. Sudėjo visas santaupas. Prašo išspręsti problemą. Atsakovė A. M. paaiškino, kad jie pasitikėjo sūnumi ir sūnus nupirko namą. Po varžytynių parašė įgaliojimą marčiai, kad ši viską sutvarkytų.
Teismo posėdžio metu antstolis R. S. ieškinį prašė atmesti. Paaiškino, kad vykdė Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro 2014 m. liepos 21 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl priverstinio turto pardavimo iš varžytynių, skolos išieškojimo. Vykdomojoje byloje buvo skelbta 15 varžytynių, UAB „Ober-Haus“ atliko tris turto ekspertizes. Iš pradžių E. J. kelis kartus buvo atvykęs į antstolių kontorą, 2015 m. K. J. skundė turto kainos nustatymą, bet teismas 2015 m. birželio 5 d. nutartimi jos skundą atmetė, ir vėliau J. vykdomąja byla nesidomėjo, dokumentų nepriimdavo, nepasirašydavo. Jis teisėtai pardavė hipoteka įkeistą areštuotą turtą.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Luminor Bank AB atsiliepime (t. 3, b. l. 1- 3) nurodė, kad nesutinka su ieškiniu ir prašo jį atmesti. Bankas nesutinka, kad turtas buvo parduotas per pigiai ir ieškovai neįrodė priešingai. Bankas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovai ne tik neskundė Ober-Haus 2016 m. rugsėjo 13 d. ekspertizės išvados, tačiau ir patys neprisidėjo prie varžytynių vykdymo eigos, nebuvo aktyvūs. Byloje vykdomasis dokumentas buvo išduotas 2014 m. liepos 21 d., o turto pardavimo aktas įformintas tik 2017 m. spalio 12 d., t. y. praėjus daugiau nei trejiems metams po vykdomojo dokumento išdavimo dienos. Per visą minėtą laikotarpį ieškovai buvo pasyvūs, nesidomėjo turto pardavimo galimybėmis, nesiūlė pirkėjų CPK 704 straipsnio nustatyta tvarka, nebendradarbiavo, niekada nebuvo atvykę pas antstolį su rašytiniais prašymais bei pasiūlymais. Bankas pažymi, kad tiek išieškotojas, tiek skolininkas turi būti suinteresuoti parduoti turtą už kuo didesnę kainą, tačiau šis siekis nesudaro pagrindo antstoliui nustatyti per didelę ir rinkos vertės neatitinkančią kainą. Atkreipia dėmesį į tai, kad pripažinus turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, būtų pažeisti banko interesai, kadangi daugiau nei trejus metus trukęs turto pardavimo iš varžytynių procesas būtų pradėtas iš naujo ir skolos grąžinimas tokiu atveju būtų dar ilgiau vilkinamas.
Trečiasis asmuo UADBB „Colemont draudimo brokeris“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su bylos medžiaga yra susipažinęs ir prašė bylą nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys atmestinas
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 18 d. patvarkymu antstolis R. S. priėmė vykdyti Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro 2014 m. liepos 21 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1-9370 dėl priverstinio turto pardavimo iš varžytynių, negrąžintos 432 393,46 Lt skolos, 16 procentų dydžio metinių sutartinių palūkanų išieškojimo iš K. J. ir E. J. AB Nordea Bank Lietuvos skyriaus naudai (v. b. l. 8).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad areštavus K. J. ir E. J. priklausančius gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, antstolis 2014 m. spalio 29 d. patvarkymu paskyrė šio turto vertės nustatymo ekspertizę (v. b. l. 26). Antstolio padėjėjas, vadovaudamasis 2015 m. vasario 5 d. UAB „Ober-Haus“ atliktos ekspertizės aktu, 2015 m. vasario 25 d. patvarkymu įkainojo ginčo turtą 130 000 Eur (v. b. l. 88). Bylos duomenys patvirtina, kad antstoliui 2015 m. kovo 16 d. paskelbus apie pirmąsias varžytynes dėl turto išvaržymo (v. b. l. 106), 2015 m. balandžio 8 d. K. J. pateikė skundą dėl turto realizavimo iš pirmųjų varžytinių ir turto kainos nustatymo (v. b. l. 111), kurio antstolis 2015 m. balandžio 15 d. patvarkymu netenkino (v. b. l. 124-125), o Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 5 d. nutartimi atmetė (v. b. l. 132-133). Pirmosioms varžytynėms, kurių metu pradinė turto kaina buvo nustatyta 104 000 Eur, neįvykus (v. b. l. 112), antstolis 2015 m. balandžio 30 d. patvarkymu paskelbė apie antrąsias turto varžytynes, kurių metu turtas išvaržomas už pradinę 78 000 Eur kainą (v. b. l. 117). Varžytinėms neįvykus, turtas buvo išvaržomas 2015 m. birželio 17 d. ir 2015 m. rugpjūčio 3 d. varžytynėse (v. b. l. 139, 157).
Bylos duomenys patvirtina, kad antstolio padėjėja, gavusi išieškotojo prašymą (v. b. l. 166), 2015 m. rugsėjo 25 d. patvarkymu paskyrė ginčo turto vertės nustatymo ekspertizę (v. b. l. 167). Antstolio padėjėjas, vadovaudamasis 2015 m. lapkričio 19 d. UAB „Ober-Haus“ atliktos ekspertizės aktu, 2015 m. lapkričio 23 d. patvarkymu įkainojo ginčo turtą 130 000 Eur (v. b. l. 222). Ginčo turtas buvo išvaržomas 2016 m. sausio 12 d., 2016 m. vasario 11 d., 2016 m. vasario 24 d., 2016 m. balandžio 21 d., 2016 m. birželio 6 d. varžytynėse (v. b. l. 228, 236, 240, 256, 272).
Teismas nustatė, kad antstolio padėjėja, gavusi išieškotojo prašymą (v. b. l. 287), 2016 m. liepos 19 d. patvarkymu paskyrė ginčo turto vertės nustatymo ekspertizę (v. b. l. 292), o vadovaudamasi 2016 m. rugsėjo 13 d. UAB „Ober-Haus“ atliktos ekspertizės aktu, 2016 m. rugsėjo 14 d. patvarkymu įkainojo ginčo turtą 117 000 Eur (v. b. l. 299). Ginčo turtas buvo išvaržomas 2016 m. spalio 10 d. už pradinę turto pardavimo kainą 93 600 Eur, 2016 m. lapkričio 30 d. už 70 200 Eur, taip pat 2017 m. sausio 19 d. ir 2017 m. vasario 28 d., 2017 m. gegužės 5 d. varžytynėse (v. b. l. 317, 333, 356, 367, 379).
Bylos duomenys patvirtina, kad išieškotojas 2017 m. birželio 15 d. raštu kreipėsi į antstolį ir pažymėjo, kad turto nepardavus nei už 93 600 Eur, nei už 70 200 Eur, jis vertintinas kaip nelikvidus, todėl turto vertė (117 000 Eur) galėtų būti mažinama 10 procentų (v. b. l. 394). Antstolio padėjėja 2017 m. birželio 20 d. patvarkymu, vadovaujantis CPK 681 straipsniu ir atsižvelgiant į nekilnojamojo turto kainas, įkainojo ginčo turtą 105 300 Eur (v. b. l. 402). Ginčo turtas buvo išvaržomas 2017 m. liepos 11 d. pirmosiose varžytynėse už pradinę 84 240 Eur kainą, o 2017 m. rugpjūčio 22 d. antrosiose varžytynėse parduotas už pradinę 63 180 Eur turto kainą P. M., atstovaujamam A. M. (v. b. l. 406, 420, 474).
Kauno apygardos teismas 2018 m. balandžio 27 d. nutartimi patenkino ieškovų prašymą skirti nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertizę, ją pavedė atlikti teismo ekspertui J. U. (el. civ. b. t. 1, b. l. 157 – 159).
Kauno apygardos teisme 2018 m. birželio 11 d. gautas turto vertinimo teismo eksperto J. U. Nekilnojamojo turto rinkos vertės tyrimo ekspertizės aktas Nr. 166. Ekspertinio tyrimo išvadomis nustatyta, kad žemės sklypo ir gyvenamojo namo rinkos vertė 2017 m. birželio 20 d. yra 153 805,07 Eur. Ekspertizės akto išvadomis, remiantis CPK 216 straipsnio 2 punktu, taip pat nustatyta, kad turto vertintojas, pasirašęs dokumentus dėl turto vertės, esančius vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nėra nei turto vertinimo ekspertas, nei turto vertinimo teismo ekspertas, o jo paskaičiuota turto rinkos vertė neatitinka rinkos tendencijos, turto vertinimo dokumentuose neanalizuoti ir netaikyti visi nustatyti kadastro duomenys, apžiūrint turtą nedalyvavo savininkai, todėl namų valdoje esantis turtas nebuvo identifikuotas (el. civ. b. t. 2, b. l. 75 - 94).
Teismo vertinimu šioje byloje svarbu nustatyti ar turto vertė, kuria vadovavosi antstolis parduodamas turtą iš varžytynių, nebuvo per maža. Vykdomosios bylos medžiaga teikia pagrindą išvadai, kad ieškovų esminės teisės negalėjo būti pažeistos, nes jie neginčijo pardavimo kainos dėl kainos nustatymo tvarkos pažeidimų. Ieškinys grindžiamas tik tuo, kad, ieškovų nuomone, antstolio padėjėja, nustatydama parduodamo iš varžytynių turto vertę, įkainojo turtą mažesne nei rinkos kaina.
CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktuose nustatyta, kad teismas turto perdavimo išieškotojui aktą suinteresuotų asmenų reikalavimu gali pripažinti negaliojančiais, jeigu: a) turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta šio Kodekso 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka; b) turto perdavimas pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises; turto perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių negali būti pripažįstami negaliojančiais tik dėl formalių trūkumų, kurie negalėjo turėti įtakos šių veiksmų teisėtumui.
Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto pagrindo konstatavimas ir varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu galimas tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir taip neproporcingai apribojamos skolininko nuosavybės teisės; ar kaina yra esmingai mažesnė, turi būti sprendžiama pagal individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-121/2012).
Skolininko turtas turi būti įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę (CPK 681 str.). CPK 681 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas turto perkainojimo institutas, kurio tikslas – užtikrinti areštuoto turto tinkamą įkainojimą pasikeitus jo vertei, taip garantuojant vykdymo proceso šalių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Teisinis reglamentavimas yra nustatytas taip, kad, taikant prievartinį skolininko nuosavybės teisių ribojimą ją priverstinai parduodant, būtų išvengta sumų, neatitinkančių paimamo turto vertės sumokėjimo, kas reikštų neproporcingą nuosavybės teisių apribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2009). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bylose, kuriose sprendžiami turto pardavimo iš varžytynių akto negaliojimo dėl neteisingo turto įkainojimo klausimai, teismas turi patikrinti, ar nebuvo pažeisti CPK 713 straipsnio 4 dalies, 718 straipsnio ir 722 straipsnio 1 dalies reikalavimai bei CPK 681 straipsnyje nustatyta areštuojamo turto įkainojimo procedūra; CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto pagrindo konstatavimas ir varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu galimas tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir taip neproporcingai apribojamos skolininko nuosavybės teisės; ar kaina yra esmingai mažesnė, turi būti sprendžiama pagal individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2012; 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-592-469/2015).
Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad užtikrinant prievolių pagal 2008 m. gegužės 6 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais įvykdymą, sutartinės hipotekos lakštu ind. kodas (duomenys neskelbtini) Nordea Bank Finland Plc (dabar – Luminor Bank AB; toliau - bankas) skolininkai (nagrinėjamoje byloje – ieškovai) K. J. ir E. J. įkeitė 0,0799 ha ploto žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) ir šiame sklype esantį pastatą-gyvenamąjį namą (v. b. l. 1-3). 2014 m. liepos 21 d. išduotas vykdomasis įrašas dėl nesumokėtos skolos, palūkanų, notaro atlyginimo išieškojimo vykdymui antstolio R. S. kontoroje vykdymui priimtas 2014 m. rugsėjo 10 d.(v. b. l. 18). 2014 m. spalio 29 d. Turto arešto aktu antstolis areštavo skolininkams priklausantį turtą: žemės sklypą ir pastatą, kurio paskirtis – gyvenamoji (v. b. l. 25-22). Kaip jau minėta, antstolis 2014 m. spalio 29 d. patvarkymu paskyrė šio turto vertės nustatymo ekspertizę, o antstolio padėjėjas, vadovaudamasis 2015 m. vasario 5 d. UAB „Ober-Haus“ atliktos ekspertizės aktu, 2015 m. vasario 25 d. patvarkymu įkainojo ginčo turtą 130 000 Eur (v. b. l. 24 - 88). Antstoliui 2015 m. kovo 16 d. paskelbus apie pirmąsias varžytynes dėl turto išvaržymo, 2015 m. balandžio 8 d. K. J. pateikė skundą dėl turto realizavimo iš pirmųjų varžytinių ir turto kainos nustatymo. Vykdomosios bylos (v. b. l. 132 -133) ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 d.) nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 5 d. nutartimi (civ. byla Nr. 2-12733-528/2015) atmetė K. J. 2015 m. balandžio 3 d. skundą dėl turto realizavimo iš pirmųjų varžytynių ir turto kainos nustatymo. Minėtos nutarties ieškovė apeliacine tvarka neskundė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009;2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2010; kt.).
Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 5 d. nutartimi atmetė K. J. argumentus dėl turto netinkamo įkainojimo, nustatęs kad: parduodamo iš varžytynių turto vertę nustatė ekspertas, kuris vadovavosi gyvenamojo nekilnojamojo turto įvykusių sandorių kainų analize; ekspertizės akte turtas įkainojamas atsižvelgiant į jo rinkos kainą, bet ne į išieškomą iš skolininko skolos sumą ar skolininko norimą gauti už išvaržomą turtą sumą; nekilnojamojo turto skelbimų portaluose nurodomos asmenų pageidaujamos gauti už nekilnojamąjį turtą kainos, dėl kurių vyksta derybos, todėl šių kainų negalima vertinti kaip rinkos kainų; ekspertizės aktas dėl parduodamo iš varžytynių turto surašytas 2015-02-05, taigi, kiek daugiau nei vienas mėnesis iki pirmųjų varžytynių pradžios, o pareiškėja jokių motyvuotų prieštaravimų dėl ekspertizės išvadų ar objektyvių aplinkybių, duomenų dėl įkainoto turto vertės pasikeitimo, kas galėtų būti pagrindu perkainoti turtą, nenurodė (CPK 185 str., 681 str. 2d.). Teismas pažymėjo, kad pareiškėja (skolininkė) nenurodė jokių aplinkybių ar objektyvių priežasčių, dėl kurių ji savalaikiai – iki varžytynių paskelbimo nereiškė antstoliui prašymo dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo, o jos nepasinaudojimas savo teise teikti prieštaravimus dėl kainos nustatymo yra jos pačios pareigos domėtis vykdymo eiga nevykdymo rezultatas, už kurį atsakinga tik pati pareiškėja, juolab, kad antstolio R. S. 2014-10-29, 2015-02-26, 2015-03-03, 2015-03-18 siųsti skolininkams procesiniai dokumentai skolininkams buvo įteikti (CPK 185 str., 644 str. 4p., 682 str. 2p.). Taip pat teismas vertino, kad pareiškėjai priklausančio turto elektroninėse varžytynėse nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis, o tai rodo, jog pradinė turto kaina nėra patraukli potencialiems turto pirkėjams, taigi ji nėra per maža (CPK 177, 178, 185 str.). Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata reikšmė galioja taip pat ir bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008; kt.). Taigi, antstolis, parduodamo turto iš pirmųjų varžytynių kainą nustatė teisingai ir procesinių pažeidimų nepadarė.
Vykdomosios bylos medžiaga, iš esmės sutampantys antstolio R. S. ir ieškovo E. J. paaiškinimai teismo posėdyje, teikia pagrindą išvadai, kad po 2015 m. birželio 5 d. nutarties priėmimo vėliau ieškovai su antstoliu nebendradarbiavo, antstolio registruotu paštu siunčiamų dokumentų nepriimdavo, nesidomėjo tolimesne vykdymo eiga. Teismas akcentuoja ieškovų, kaip vykdymo proceso dalyvių, pasyvų elgesį realizuojant turtą, kadangi be jau minėto turtas buvo vertinamas dar du kartus, tačiau ieškovai ne tik neginčijo nustatytos turto vertės, bet ir patys nesiėmė jokios iniciatyvos, kad tinkamai įvykdytų skolinį įsipareigojimą pagal kreditavimo sutartį, kurio pagrindu vykdomas išieškojimas. Galiausiai, ieškovai ir teismui nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškojo pirkėjų ginčo turtui realizuoti už skolininkų (t. y. jų pačių) ir banko interesus labiausiai atitinkančią kainą. Taigi, šiuo atveju ieškovai nepasiūlė pirkėjo, kuris sutiktų sumokėti sumą, pakankamą visiškai padengti įsiskolinimus ir vykdymo išlaidas bei nėra asmens (pirkėjo), turinčio poreikį įsigyti ginčo turtą už didesnę kainą, nei nustatyta ginčo varžytynėse parduoto turto vertė. Ieškovo E. J. paaiškinimas teismo posėdyje dėl paskolos refinansavimo nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais.
Teismo vertinimu, ieškovai, kreipdamiesi į teismą su ieškiniu, iš esmės kvestionuoja visas nekilnojamojo turto vertintojų nustatytas ginčo turto rinkos kainas ir siekia dar kartą iš naujo revizuoti vykdymo procesą. Šiuo atveju vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) varžytynės buvo vykdomos pagal turto vertintojų nustatytas turto rinkos kainas, vadovaujantis CPK 681, 717 ir 722 straipsniais; iš varžytynių turtas buvo pardavinėjamas daugiau kaip trejus metus, iš viso paskelbiant penkiolika varžytynių, tačiau, neskaitant ginčo varžytynių, visos jos neįvyko. Pažymėtina, kad ir 2017 m. vasario 28 d. skelbtos antrosios varžytynės antstolio 2017 m. gegužės 3 d. patvarkymu Nr. S-17-70-3626 paskelbtos neįvykusiomis, nes varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis – UAB (duomenys neskelbtini) per nustatytą terminą nesumokėjo visos sumos, t. y. 70 200,00 Eur už varžytynėse pirktą turtą (v. b. l. 366 – 371). Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje taip pat pažymima, kad turto nerealizavimo varžytynėse faktas patvirtina, jog jose buvo nustatyta per aukšta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-673/2003; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2010; kt.). Taigi, faktas, jog nagrinėjamu atveju turtas nebuvo realizuotas nei už didžiausią kainą (104 000,00 Lt), nei už mažiausią kainą (70 200 Eur), patvirtina aplinkybę, jog net ir pati mažiausia paskelbta 70 200,00 Lt turto kaina potencialiems pirkėjams buvo per aukšta, todėl ir varžytynėse dalyvavęs tik vienas dalyvis jo nenupirko.
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje akcentuojama teisinga konkuruojančių interesų pusiausvyra: EŽT Teismo jurisprudencijoje pripažįstama ne tik tai, kad skolininkui turi būti sudaryta galimybė parduoti turtą už kainą, atitinkančią rinkos vertę, taip garantuojant skolininko teisių apsaugą (žr., pvz., EŽTT 2007 m. liepos 10 d. sprendimą, priimtą byloje Kanala v. Slovakia, bylos Nr.57239/00), bet ir tai, kad sprendimu priteista skola gali būti laikoma „nuosavybe“ Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio prasme ir todėl pareiškėjo naudai priimto sprendimo nevykdymas apriboja jo galimybę netrukdomai naudotis nuosavybe ( EŽTT 2002 m. gegužės 10 d. sprendimas, priimtas byloje Burdov v. Russia, bylos Nr. 59498/00; 2003 m. kovo 6 d. sprendimas, priimtas byloje Jasiūnienė v. Lithuania, bylos Nr. 41510/98).
Nagrinėjamu atveju ne tik skolininkai, bet ir išieškotojas suinteresuoti, kad turtas būtų realizuotas už kuo didesnę kainą, nes taip būtų padengta didesnė skolos dalis. Tačiau išieškotojas turi ir kitą interesą – galimą operatyvesnį sprendimo įvykdymą, kad galėtų naudotis atgautomis lėšomis. Šis interesas gali būti užtikrintas, be kita ko, tik tokiu atveju, jei bus nustatyta reali ginčo turto pardavimo kaina, patraukli galimiems pirkėjams.
Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad antstolio padėjėja, paskelbdama ginčijamas antrąsias varžytynes, vadovavosi 2016 m. rugsėjo 13 d. UAB „Ober-Haus“ atliktos ekspertizės aktu, kuriuo nustatyta turto vertė 117 000 Eur , išieškotojo 2017 m. birželio 15 d. raštu, antstolio padėjėjos 2017 m. birželio 20 d. patvarkymu (priimtu vadovaujantis CPK 681 straipsniu ir ieškotojo prašymu), kuriuo turtas įkainotas 105 300 Eur suma, o taip pat CPK 722 straipsnio 1 dalies nuostatomis.
Koks konkrečiai kainų skirtumo dydis laikytinas teikiančiu pagrindą konstatuoti CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti aktą negaliojančiu, nėra vienareikšmiškai reglamentuota, tai yra vertinamasis kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Teismų praktikoje orientacinis kainų skirtumas pripažintas esmingai mažesniu, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra daugiau kaip 30–50 proc. mažesnė negu byloje nustatyta turto rinkos kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2011 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2011).
Nagrinėjamu atveju antstolio padėjėja vadovavosi 2016 m. rugsėjo 13 d. UAB „Ober-Haus“ atliktos ekspertizės duomenimis bei 2017 m. birželio 20 d. patvarkymu, t. y. 105 300 Eur turto rinkos kaina, o byloje teismo ekspertas J. U. retrospektyviai turtą įvertino 153 805,07 Eur kaina.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, jog ekspertizės išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, todėl ji turi būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2007; kt.).
Nors dalyvaudamas 2018 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdyje teismo ekspertas J. U. akivaizdžiai palaikė ieškovų poziciją dėl neteisingai įkainuoto turto, tačiau, jo teigimu, turtą jis įvertino pagal sąžinę, vertino 9 turto vienetus. Palyginus 2016 m. rugsėjo 13 d. UAB „Ober-Haus“ atliktos ekspertizės duomenimis ir Nekilnojamojo turto rinkos vertės tyrimo ekspertizės akto Nr. 166 duomenis akivaizdu, kad UAB „Ober-Haus“ įkainojo du nekilnojamojo turto objektus – gyvenamąjį namą ir 0. 0799 ha žemės sklypą, o teismo ekspertas ekspertizės objekte, adresu (duomenys neskelbtini), turto apžiūros dieną – 2018 m. gegužės 14 d. nustatė ir įvertino daugiai turto vienetų, t. y. trinkelių dangos kiemo aikštelę, tvoros lieto betono cokolinę dalį su metalo statramsčiais, dalyje žemės sklypo sumontuotą vielos tinklo tvorą, žemės sklype sumontuotus statinio pamatus, prie pamatų įrengtus vandens nuotekų šalinimo ir signalizacijos įvadus, įrengtą artezinį gręžinį, nuotekų valymo įrengimus. Teismo vertinimu, vertintų turto vienetų kiekis iš esmės ir galėjo lemti įvertinto turto kainą, tačiau teismo ekspertizės aktas neįrodo, jog turto vertė, kuria vadovavosi antstolis parduodant turtą iš ginčijamų varžytynių, buvo per maža. Ginčo turto verčių skirtumas sudaro 23,9 procento (arba 31,5 proc. nuo išieškotojo prašymu sumažintos turto vertės) ir tokio dydžio skirtumas teismų praktikoje nelaikytinas per dideliu.
Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-14/2011), jog sutartinės hipotekos atveju šalys savo valia sprendžia ir susitaria dėl ant įkeičiamo žemės sklypo esančio nekilnojamojo turto likimo – įkeisti jį kaip žemės sklypo priklausinį ar ne, tačiau kiekvienu atveju tokio nekilnojamojo daikto padėtis turi būti teisiškai apibrėžta ir užfiksuota hipotekos ir nekilnojamojo turto registre. Jei būsimi žemės priklausiniai hipotekos sutartyje nėra aiškiai identifikuoti, jų kvalifikavimą hipotekos objektu lemia skolininko valia jų registravimo metu Nekilnojamojo turto registre šiuos įvardyti kaip žemės priklausinius. Tokiu būdu skolininko (savininko) valia atitinkami objektai įgyja žemės sklypo priklausinių teisinę padėtį, kuri užfiksuota Nekilnojamojo turto registre ir šie duomenys laikomi teisingais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais (CK 4.12 straipsnis). Antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai (CK 4.13 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.395 straipsnio 1 dalį, parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas; jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui. Vadovaujantis nurodytomis teisės normomis, kai parduodant iš varžytynių žemės sklypą ir surašant turto pardavimo iš varžytynių aktą neaptariamas žemės sklype esančio statinio likimas, tai nuosavybės teisės į šį statinį pereina žemės sklypo pirkėjui. Dėl to nagrinėjamu atveju parduodamo turto rinkos vertė turėjo būti nustatyta atsižvelgiant tiek į žemės sklypo ir jame esančio statinio – gyvenamojo namo, tiek ir į Nekilnojamojo turto registre neįregistruotų statinių vertes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2008, 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-701/2016). Tačiau nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste vien faktas, kad kai ieškovai netikslino sutartine hipoteka įkeičiamo daikto, Nekilnojamojo turto registro duomenų apie nekilnojamuosius daiktus, inicijavę teisme turto ekspertizę ir E. J. statinių apžiūros metu teismo ekspertui teikė paaiškinimus, jog daliai statinių suteikti unikalūs numeriai ir jie nebuvo įrašyti nei į turto vertinimo ataskaitas, nei į turto pardavimo dokumentus, o teismo ekspertas juos įvertino, nesudaro pagrindo konstatuoti antstolio parduoto iš varžytynių turto kainos neteisėtumą.
Teismo vertinimu, konstatavimui, jog turto vertė, kuria vadovavosi antstolis parduodant turtą iš ginčijamų varžytynių, nebuvo per maža, yra reikšmingi ir Nekilnojamojo turto registro duomenys apie masinį ginčo turto vertinimą. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017 m. spalio 12 d. (t. y. turto pardavimo iš varžytynių dieną) išrašas rodo (v. b. l. 503 - 505), kad žemės sklypo masinio vertinimo būdu nustatyta vidutinė rinkos vertė buvo 4 268 Eur, 2011 m. baigto statyti gyvenamojo namo – 44 312 Eur; kiti inžinieriniai statiniai – kiemo statiniai, vandentiekio tinklai – artezinis gręžinys buvo formuojami. Šie duomenys nepakeisti ir sprendimo priėmimo dienai (CPK 179 straipsnio 3 dalis, Nekilnojamojo turo registro centrinis duomenų bankas). Tokiu atveju iš antrųjų varžytynių parduoto turto kaina, kuri sudaro 60 procentų varžytynėse parduodamo turto pradinės kainos (CPK 722 straipsnio 1 dalis), buvo netgi didesnė už masinio vertinimo būdu nustatytą turto vidutinę rinkos vertę (4 268 + 44 312 = 48 580 Eur), kas taip pat įrodo, jog realiai varžytynėse parduoto turto rinkos kaina nebuvo per žema (CPK 185 straipsnis).
Įvertinęs visą bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovų ieškinio, todėl jų reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
Ieškinį atmetus, ieškovams jų turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.).
Atsakovas byloje turėjo 400,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į ieškinį surašymą, 4-ių kitų įvairaus turinio dokumentų parengimą, atstovavimą teisme (6 val.); pateikė išlaidų apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus ir prašymą jas priteisti (t. 3, b. l. 24 -26 ).
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Rekomendacijų 8.2, 8.16 p., 8.19 p.), jos priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies – po ½ iš kiekvieno ieškovo.
Už ekspertų iškvietimą į teismo posėdį atsakovo atstovė E. P.-M. 2018 m. liepos 10 d. dok. Nr. 07100913 AB „Citadele“ banke į teismo specialiąją sąskaitą įmokėjo 450 Eur. 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi teismo ekspertui J. U. už dalyvavimą teismo posėdyje civilinėje byloje Nr. e2-1536-480/2018 apmokėta 200 Eur iš lėšų, įmokėtų atsakovo atstovės E. P.-M. Ekspertui apmokėta 200 Eur suma priteistina atsakovui lygiomis dalimis iš kiekvieno ieškovo (t. y. po 100 Eur), o likusi suma – 250 Eur grąžintina ją įmokėjusiai atsakovo atstovei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sudėjus atsakovo turėtas išlaidas ((400 + 200) : 2 = 300), iš kiekvieno ieškovo jam priteistina po 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Trečiasis asmuo Luminor Bank AB pateikė prašymą už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir procesinių dokumentų analizę priteisti 734,26 Eur (t. 3, b. l. 38 - 42). Bankas byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje, todėl ieškinį atmetus, jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 47 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad teismo šaukimas ir patikslintas ieškinys su pranešimu pateikti atsiliepimą per 20 d. terminą bankui per EEP buvo išsiųstas 2018 m. kovo 27 d. ir įteiktas kitą dieną, t. y. kovo 28 d. (t. 1, b. l. 116 – 117), tačiau atsiliepimą į ieškinį pateikė tik 2018 m. liepos 18 d. (t. 3, b. l. 1 - 4), todėl tokį dokumentą teismas vertina kaip trečiojo asmens paaiškinimus raštu. Kita vertus, bankas ir neprašo priteisti išlaidų už atsiliepimo parengimą pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, o teikia prašymą apmokėti už sugaištą laiką analizuojant bylos medžiagą ir rengiant procesinį dokumentą (Rekomendacijų 8.19 p.). Atsižvelgiant į tai, kad trečiojo asmens turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijų nustatyto jų maksimalaus dydžio (Rekomendacijų 8.19 p.), yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, jos priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies – po ½ (t. y. 367,13 Eur) iš kiekvieno ieškovo.
2018 m. vasario 2 d. nutartimi teismas ieškovams buvo atidėjęs 871,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo procesinio sprendimo byloje priėmimo. Ieškinį atmestus, iš kiekvieno ieškovo valstybei priteistina po 435,50 Eur atidėto žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 84 straipsnis).
Kiekvienam ieškovui išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tenkanti dalis yra mažesnė nei 3 Eur (2,76 Eur), todėl jos nepriteistinos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).
Sprendimui įsiteisėjus, teismas panaikina ieškovų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui 2018 m. vasario 2 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl draudimo perleisti nuosavybės teises į ginčo nekilnojamąjį turtą (CPK 149 str.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 268 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovų K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) po 300,00 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti trečiajam asmeniui Luminor Bank AB, j. a. k. 112029270, iš ieškovų K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) po 367,13 Eur (tris šimtus šešiasdešimt septynis eurus 13 ct) iš kiekvieno išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti valstybei iš ieškovų K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) po 435,50 Eur (keturis šimtus trisdešimt penkis eurus 50 ct) iš kiekvieno žyminio mokesčio, sumokant jį Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Iš teismo specialiosios sąskaitos grąžinti E. P.-M. 2018 m. liepos 10 d. dok. Nr. 07100913 AB „Citadele“ banke į teismo specialiąją sąskaitą jos įmokėtų 250 (du šimtus penkiasdešimt) eurų.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti ieškovų K. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) reikalavimų įvykdymo užtikrinimui 2018 m. vasario 2 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - įrašą viešame registre dėl draudimo perleisti nuosavybės teises į atsakovui P. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklausantį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.