Kauno apylinkės teismo sprendimas

2020-03-10 · Civilinė byla Nr. e2-252-1085/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-03-10Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-07-09Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-10
Bylos Nr.
e2-252-1085/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-11707-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Brigita Palubinskienė
Ieškovas
A. M., P. M.
Atsakovas
K. J., E. J.
Trečiasis asmuo
E. P. M.
Advokatai
Brigita Pauliukevičienė, Egidijus Langys
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-252-1085/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11707-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 3.2.6.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 10 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Brigita Palubinskienė,sekretoriaujant Ievai Blauzdžiūnaitei,dalyvaujant ieškovui A. M.,ieškovų P. M., A. M. ir A. M. atstovei advokatei Brigitai Pauliukevičienei,atsakovams K. J., E. J. bei atsakovų atstovui advokatui Egidijui Langiui,trečiajam asmeniui E. P. M.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą ieškovų P. M., A. M. ir A. M. ieškinį atsakovams K. J., E. J. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo E. P. M.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovai P. M. ir A. M. (toliau – ir ieškovai) patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovų 12 251 Eur turtinės žalos, 2 000 Eur neturtinės žalos, 5 procentus metinių palūkanų nuo ieškinio iškėlimo teisme dienos iki visiško ieškinio reikalavimų įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas A. M. patikslintu ieškiniu prašo priteisti 3 840,33 Eur turtinę žalą bei 11,69 Eur už vykdomosios bylos kopijų darymą, 280 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimą,

Nurodė, kad 2017 m. spalio 12 d. buvo pasirašytas turto iš varžytinių aktas Nr. 0070/14/01807. Nuo 2017 m. spalio 12 d. nekilnojamojo turto – namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), savininkais tapo P. M. su sutuoktine A. M.. 2017 m. spalio 27 dieną E. J. buvo įteiktas pranešimas dėl išsikėlimo per 30 kalendorinių dienų. E. J. ir K. J. su savo mažamečiais vaikais kategoriškai atsisakė išsikelti iš jiems nuosavybės teise nepriklausančių gyvenamųjų patalpų. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose civilinėje byloje Nr. e2-15-944/2019 2019 m. balandžio 11 d. priimtas sprendimas iškeldinti atsakovus iš namo, adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. spalio 17 d. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-1380-324/2019 priėmė sprendimą palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 11 d. priimtą sprendimą. Dėl atsakovų elgesio P. M. ir A. M. prarado galimybę ramiai, gražiai ir oriai gyventi, laisvai disponuoti teisėtai priklausančia nuosavybe. Nuosavybės būklė dėl nepriežiūros prastėjo. Turto būklė per daugiau nei 24 mėnesius akivaizdžiai pasikeitė, pablogėjo, padaryta didelė žala turtui, teisėtiems interesams, sveikatai, orumui. Kiekvieną dieną patirtas stresas dėl įsigyto turto, o taip pat dėl turto, kuris buvo perkeltas į naujai įsigytą nuosavybę. 2019 m. liepos 31 d. konstatavus faktines aplinkybes paaiškėjo, kad atsakovai faktiškai negyveno ieškovų nuosavybėje, tačiau turto neperdavė, neleido jame gyventi ir juo disponuoti. Nuo 2019 m. spalio 18 d. nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), turto savininkas yra A. M.. Ieškovai P. M. ir A. M. patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovų 10 800 Eur nuomos mokesčio, 413 Eur nekilnojamojo ir kilnojamojo turto draudimo išlaidas, 1 038 Eur nekilnojamojo turto priežiūros išlaidas, 2 000 Eur neturtinės žalos. Ieškovas A. M. (toliau – ir ieškovas) patikslintu ieškiniu prašo priteisti 11,69 Eur už vykdomosios bylos kopijų darymą, 280 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimą, 2000 Eur už sugadintą langą, 631,22 Eur už sugadintą signalizaciją, 558,96 Eur žalą už išardytą buitinę techniką, 28 Eur už naują valymo įrenginių orapūtę, 11,92 Eur už vandens tiekimo įrenginius, 15,29 Eur už vandens nuleidimo mechanizmą, 53,94 Eur už šildymo sistemos atstatymą, 541 Eur už sienų ir lubų dažymą ir glaistymą.

Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodo, kad ieškovai reikalauja atlyginti tariamai negautas pajamas - nuomos mokestį už naudojimąsi turtu - namu, esančiu (duomenys neskelbtini). Prašomos priteisti negautos pajamos laikytinos hipotetinėmis, jų realumas grindžiamas ne objektyviais duomenimis, o tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. Atsakovai įsitikinę, kad nuostolių dydis turi būti įrodinėjamas ne hipotetiškai, o realiai nurodant, kaip jie kilo ir kokias pasekmes sukėlė. Tokios pozicijos yra laikomasi ir aukščiau nurodytoje kasacinio teismo praktikoje. Nagrinėjant ieškovų reikalavimus atlyginti jiems padarytą žalą (priteisti negautas pajamas), turi būti įvertinta 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Ieškovai net neturėjo jokio pagrįsto tikslo gauti nuomos pajamų, kadangi įsigytame name turėjo tikslą gyventi, tai rodo aplinkybės, nurodytos pirminiame ieškinyje. Tuo labiau, sprendžiant panašaus pobūdžio ginčus dėl negautų nuomos pajamų atlyginimo, turi būti pateiktas verslo liudijimas, gyventojų pajamų deklaracija ar kiti duomenys, kurie patvirtintų tai, jog ieškovai legaliai vykdo nuomos veiklą ir turėjo pagrįstą lūkestį gauti nuomos mokestį, tačiau nei šių nei kitų duomenų, kurie pagrįstų ieškinio reikalavimo dydį, išskyrus deklaratyvaus pobūdžio teiginius, nepateikė. Nuomos sutartis tarp ieškovų ir atsakovų nebuvo sudaryta, todėl ieškovai negalėjo tikėtis gauti iš atsakovų pajamas už nuomą. Todėl ieškovų nurodytos aplinkybės nėra pakankamas ir tinkamas įrodymas, jog ieškovai realiai būtų išnuomoję namą ir gavę pajamas. Kitų įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovai būtų realiai gavę negautas pajamas, nepateikė. Ieškovai turėjo bei privalėjo numatyti, kad gali būti apsunkintos įsigyto turto disponavimas, dėl šių priežasčių vykdymo procese parduodamo turto vertė ir yra mažesnė nei reali jo rinkos vertė, siekiant kompensuoti galimus nuostolius, jeigu tik tokie kiltų. Taigi, ieškovai P. M. ir A. M. įsigydami turtą žinojo, jog namas yra užimtas, todėl turėjo būti aišku, jog gali kilti problemų dėl atsakovų iškeldinimo ir namas nebus iš karto atlaisvintas, kas reikštų, jog turėjo suvokti, kad turto neišnuomos. Atsakovai nesutinka su ieškovų teiginiais, jog disponuoti - namą valdyti galėjo tik nuo 2019 m. spalio mėn., kadangi naudotis turtu galėjo jau 2019 m. kovo mėnesį, taip, kaip ir buvo atsakovai informavę ieškovus rašytiniu pranešimu. Ieškovai P. M. ir A. M. tariamai patyrė nekilnojamojo turto priežiūros kaštų, kurie sudaro 1 038 Eur sumą, tačiau visiškai nepridėjo jokių įrodymų, kurie pagrįstų nurodytų teiginių teisingumą, išskyrus deklaratyvius bei hipotetinius teiginius, jog tokia tariama žala kilo. Nurodytina, kad ieškovai draudimo sutartis sudarė atsakovams faktiškai naudojantis turtu. Dar daugiau, atsakovai nuolatos skundė turto pardavimo iš varžytynių aktą, todėl ieškovai P. M. ir A. M., kaip protingi bei atidūs asmenys, turėjo įsivertinti šias aplinkybes ir nedrausti turto. Tuo tarpu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovams buvo žinomos aukščiau išdėstytos aplinkybės, tačiau jie vis tiek nusprendė sudaryti draudimo paslaugas, vertintina, kad ieškovai veikė savo rizika. Atsakovai kelia abejonę, ar ieškovai galėjo patirti neturtinę žalą. Atsakovų nuomone, tai tik ieškovų deklaratyvūs teiginiai. Atsakovų nuomone, tariama žala turtui galėjo kilti nebent laikotarpyje iki 2019 m. spalio 31 d., t. y. laikotarpiu, kai turto nuosavybės teisės priklausė būtent Pranui ir A. M., todėl ieškovas A. M. neturi jokio suinteresuotumo reikšti ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, kadangi atsakovų bei ieškovo nesaistė joks materialusis teisinis santykis. Atsakovai turi neabejotiną bei neginčijamą teisę buitinę techniką pasiimti kartu su savimi, todėl ieškovų argumentai, kad namas buvo parduotas su visais jame esančiais baldais yra visiškai nepagrįsti bei prieštaraujantys CPK 668 bei Sprendimų vykdymo instrukcijos imperatyvioms nuostatoms. Atsakovų vertinimu, taip pat ir kitos ieškinyje nurodytos išlaidos, yra visiškai nepagrįstos, kadangi ieškovas A. M. nepateikė įrodymų dėl patirtų išlaidų, jeigu tik tokios išlaidos kilo.

Teismo posėdyje ieškovų P. M., A. M. ir A. M. atstovė palaikė ieškinį. Paaiškino, kad prašo priteisti žalą arba negautas pajamas iš atsakovų už laikotarpį, kurį jie be teisėto pagrindo naudojosi ginčo namu. Ieškovai P. M., A. M. dėl to patyrė kaštus. Kuro įsigijimo dokumentų ieškovai P. M., A. M. negali pateikti į bylą, kadangi jie negalvojo, jog bus keliama byla dėl žalos priteisimo, kuro įsigijimo dokumentų nerinko. Nurodė, kad sumažina ieškinio reikalavimą 72,99 Eur suma, kadangi paaiškėjo, jog gartraukis veikia. Ieškovų atstovė teismo posėdžio metu teigė, kad atsakovai iš namo išsikėlė 2019 m. spalio 19 d. Tikslios datos, kada atsakovai faktiškai išsikėlė iš namo, pasakyti negali, nes jie neperdavė namo ieškovams, per langus vis matydavosi atsakovų daiktai name. Atsakovų išsikėlimo datą sieja su diena, kai antstolis konstatavo išsikėlimą. Be to, nurodė, kad sutiktų laikyti, jog atsakovai išsikėlė ir 2019 m. rugpjūčio mėn., jei tik jie patys pripažintų, jog tuo laiku išsikėlė.

Pažymėtina, kad ieškovų atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog byloje atstovauja ne tik P. M. ir A. M., bet ir ieškovą A. M., nors atstovavimo sutarties su juo į bylą nėra pateikta.

Atsakovų atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus ir argumentus. Papildomai nurodė, kad ieškovų negautos pajamos nėra patirti kaštai, kaip sako ieškovų atstovė, reikšdama reikalavimą dėl nuomos mokesčio priteisimo iš atsakovų. Ieškovai, rūpindamiesi turto apsauga, draudė turtą būsto draudimu, niekas jų drausti neįpareigojo, todėl jie negali reikalauti draudimo kaštų iš atsakovų kaip žalos. Neturtinei žalai įrodyti ieškovai nepateikė jokių įrodymų. Kiti ieškovų žalos reikalavimai taip pat nėra pagrįsti jokiais įrodymais, pagrindžiančiais konkrečią patirtą žalą. Pardavimo iš varžytinių akte nurodoma, koks turtas parduodamas – namas ir žemės sklypas, tačiau ne jame esantys daiktai, todėl ieškovų reikalavimas dėl buitinės technikos yra nepagrįstas.

Atsakovė K. J. paaiškino, kad jiems išsikraustant visi įrenginiai ginčo name veikė. Langas buvo pažeistas jau ieškovams perkant namą. Išsikėlė 2019 m. rugpjūčio mėn., bet visų daiktų neišsivežė, vis važiuodavo jų pasiimti, kol 2019 m. spalio 16 d. į namus nebeįėjo, nes buvo pakeista spyna. Raktų, namo dokumentų ieškovams neperdavė. Ieškovus P. ir A. M. matė iš viso gal 1-2 kartus, A. M. ir E. P. M. matė daugiau kartų. Iš namo išsivežė kaitlentę, indaplovę, orkaitę.

Atsiliepimas

Atsakovas E. J. paaiškino, kad 2019 m. spalio 16 d. nebeįėjo į ginčo namą, buvo pakeista spyna. Iš namo šeima išsikėlė 2019 m. rugpjūčio mėn., bet visų daiktų neišsivežė. Išsikraustant visi prietaisai ir namo įrenginiai veikė.

Trečiasis asmuo E. P. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad į ginčo namą pateko 2019 m. spalio 19 d. Apie išsikėlimą iš namo atsakovai ieškovams nepranešė. Kadangi matė atsakovų daiktus name, manė, kad atsakovai ten gyvena.

Pažymėtina, kad 2020 m. sausio 13 d. vykusio parengiamojo posėdžio metu E. P. M. procesinis statusas byloje pakeistas iš ieškovės į trečiojo asmens.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

2017 m. spalio 12 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. 0070/14/01807 antstolis pardavė žemės sklypą bei gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini). Nuo 2017 m. spalio 12 d. VĮ „Registrų centras“ nuosavybės teisės į minėtą turtą registruotos ieškovo P. M. vardu. Kauno apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1536-480/2018 reikalavimus – pripažinti 2017 m. spalio 12 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 0070/14/01807 negaliojančiu; taikyti restituciją – K. J. grąžinti nuosavybės teises į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); K. J. ir E. J. grąžinti nuosavybės teises į pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi išlaidas, atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. vasario 15 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose civilinėje byloje Nr. e2-15-944/2019 2019 m. balandžio 11 d. priimtas sprendimas iškeldinti atsakovus iš namo, adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. spalio 17 d. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-1380-324/2019 priėmė sprendimą palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 11 d. priimtą sprendimą.

Ieškinio reikalavimais dėl nuostolių atlyginimo iš esmės prašoma atsakovams taikyti civilinę deliktinę atsakomybę. Tam būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – atsakovų neteisėtus veiksmus (neveikimą), ieškovų patirtą žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovų patirtos žalos, taip pat atsakovų kaltę, kuri pagal įstatymus preziumuojama (CK 6.246-6.249 straipsniai).

Įrodyti skolininko neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, žalos dydį yra ieškovo pareiga. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje apibrėžta neteisėtų veiksmų samprata – civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.247 straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismas turi įvertinti, kad nuostoliai pagal civilinės atsakomybės prigimtį būtų skolininko neteisėtų veiksmų rezultatas. Vertinant priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, civilinei atsakomybei įtakos turi tik toks priežastinis ryšys, kuris nėra pernelyg nutolęs nuo neteisėtų veiksmų ir yra pakankama sąlyga atsirasti atsakovo nurodytiems nuostoliams. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (CK 6.249 straipsnis). Nesant nors vienai iš įstatyme įtvirtintų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinės atsakomybės taikymas negalimas.

Dėl reikalavimo priteisti nuostolius kaip turto nuomą

Ieškinyje teigiama, kad atsakovų neteisėtas disponavimas ir gyvenimas P. M. ir A. M. priklausančioje nuosavybėje turėtų būti vertinamas kaip turto nuoma. Už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 24 d. iki 2019 m. vasario 15 d., t. y. už 15 mėn., ieškovai P. M. ir A. M. prašo priteisti po 400 Eur už kiekvieną mėnesį, t. y. iš viso 6 000 Eur. Už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2019 m. spalio 17 d., t. y. už 8 mėnesius, ieškovai prašo priteisti po 600 Eur už kiekvieną mėnesį, t. y. 4 800 Eur. Iš viso ieškovai prašo priteisti 10 800 Eur nuomos mokesčio.

Ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovų atstovė reikalavimą priteisti 10 800 Eur nuomos mokesčio grindžia dviem argumentais: 1) teigia, kad minėta suma turi būti priteista kaip ieškovų negautos pajamos; 2) teigia, kad atsakovams naudojantis nekilnojamuoju turtu ieškovai patyrė kaštus, žalą.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad, remiantis šios teisės normos nuostatomis, galima teigti, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2008, 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008). Dėl neteisėtų kito asmens veiksmų žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginami tiesioginiai nuostoliai, taip pat netiesioginiai nuostoliai - pajamos, kurias jis būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (negauta nauda)(CK 6.249 str.). Teismų praktikoje pažymima, kad negautos pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos, sprendžiant dėl reikalavimo priteisti tokią žalą vertinamas pajamų gavimo realumas, hipotetinę galimybę gauti pajamas teismai nelaiko negautomis pajamomis, vertinama, ar turtą atsakovai naudojo nuomos sutarties pagrindu (minėtos aplinkybės sudaro didesnį pagrindą manyti, kad toliau jis galėjo būti nuomojamas), ar ieškovas įgijo turtą nuomos tikslu, ar verčiasi tokia veikla ir pan. (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-713-513/2018, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1291-524/2017, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 30 d. nutartį Nr. 2A-616/2013, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1663-115/2013, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-138661/2012, Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2338-583/2007). Sprendžiant dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas svarbią reikšmę turi aplinkybė dėl realios galimybės gauti nurodomas pajamas. Nagrinėjamu atveju ieškovai teigė, kad turtą įgijo siekdami jame gyventi, taigi, neketino jo nuomoti. Taigi, ieškovai neįrodė, jog patyrė netiesioginę žalą – negavo pajamų iš jiems priklausančio gyvenamojo namo. Pažymėtina, kad ieškovai neįrodinėjo ir tiesioginės turtinės žalos fakto, t. y. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių patirtus konkrečius kaštus, išlaidas dėl to, kad negalėjo naudotis ginčo namu (pavyzdžiui, kad teko nuomotis kitą nekilnojamąjį turtą ir pan.).

Ieškinio reikalavimą pagrindžiančių materialiosios teisės normų nurodymas ieškinyje rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas, kokį pažeistos teisės gynybos būdą ar būdus prašo teismo taikyti. Kasacinio teismo ne kartą nurodyta, jog ieškinio pagrindas yra faktinio pobūdžio aplinkybės, o ne įstatymai ar faktinių aplinkybių teisinė kvalifikacija. Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (CPK 3 straipsnis).

CK 6.249 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažintina nuostoliais. Neatlygintinas naudojimasis svetimu daiktu yra atsakingo asmens iš savo neteisėtų veiksmų gaunama nauda. Atsakovams šioje byloje nenurodžius ir neįrodžius aplinkybių, pateisinančių jų naudojimąsi ieškovams priklausančiu turtu, nenustačius, kad tarp ieškovų ir atsakovų būtų susiklostę sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovai turėtų teisinį pagrindą naudotis ginčo nekilnojamuoju turtu, Kauno apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. e2-15-944/2019 konstatavus, kad atsakovai neišsikeldami iš jiems nebepriklausančio nekilnojamojo turto, gyveno jame be teisėto pagrindo žinodami apie nuosavybės teisių į turtą perleidimą, konstatuojami atsakovų neteisėti veiksmai. Atsakovai, be teisėto pagrindo naudodami svetimą turtą, sutaupė. Byloje nustatyta, kad turto pardavimo iš varžytinių aktas surašytas 2017 m. spalio 12 d., nuo to momento ieškovams P. M. ir A. M. perėjo nuosavybės teisės į gyvenamąją namą ir žemės sklypą (CPK 715 str.). Aplinkybė, kad atsakovai teisme ginčijo ginčo namo pardavimą iš varžytinių, nepaneigia fakto, kad jie ieškovams priklausančia nuosavybe naudojosi be teisinio pagrindo. Atsakovų teisių gynimas teisme niekaip nesusijęs su atsakovų gyvenimu jiems nepriklausančiame name, kadangi jie kreiptis į teismą galėjo ir išsikraustę iš ginčo namo. Iš ieškinio matyti, kad ieškovai suteikė 30 kalendorinių dienų terminą, skaičiuojamą nuo registruoto laiško įteikimo dienos (įteikta buvo 2017 m. spalio 27 d.) atsakovams išsikraustyti. Kadangi atsakovai nustatytu terminu neišsikėlė iš ginčo patalpų, laikytina, kad jie naudojosi turtu neteisėtai neabejotinai gaudami naudos, kuri pasireiškė tuo, kad jie sutaupė nemokėdami ieškovams nuomos ar kitokio užmokesčio už naudojimąsi svetimu turtu. Aukštesnės instancijos teismų praktikoje pripažįstama, kad dėl neteisėto naudojimosi patalpomis gali būti priteisiamas nuomos mokestis kaip nuostoliai (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1069-643/2019).

Namas yra Kauno raj. sav., 189,46 kv. m. ploto, 2008 m. statybos, 100 proc. baigtumo. Ieškovai pateikė į bylą du skelbimus apie panašaus ploto, panašaus statybos laikotarpio namų Kauno raj. sav. nuomos kainas, kurios svyruoja nuo 690 Eur iki 1 000 Eur. Taip pat pateikia 1 k. buto nuomos skelbimą, kuriame nurodyta 350 Eur nuomos kaina, bei 129 kv. m. 2017 m. statybos namo Kauno raj. nuomos skelbimą, kuriame nurodyta 600 Eur nuomos kaina. Tačiau, ieškovams nepateikus specialiųjų žinių turinčio asmens (turto vertinimo eksperto, turto vertintojo) išvados apie ginčo namo nuomos rinkos kainą ginčo laikotarpiu, bei pateikus tik du skelbimus apie panašaus ploto, panašaus statybos laikotarpio namų Kauno raj. sav. nuomos kainas, ieškovų nurodytas namo nuomos rinkos kainos skaičiavimas negali būti laikomas visiškai tiksliu.

Kadangi ieškovai tiksliai nuostolių dydžio neįrodė, teismas naudojasi savo teise nustatyti nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad nėra tikslių duomenų apie ginčo namo būklę, jo įrengimą ginčo laikotarpiu, bei į tai, kad pateiktuose į bylą skelbimuose neatsispindi nuomojamų namų būklė, vidaus įrengimas (nuomojami namai su baldais ar ne, pilnai įrengti ar ne ir pan.), namų aplinka, teismas daro išvadą, kad nuostoliais kaip atsakovų gauta nauda yra pagrįsta ir teisinga pripažinti 450 Eur/mėn sumą. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovų išsikraustymo datos. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu teigė, kad atsakovai iš namo išsikėlė 2019 m. spalio 19 d. Tikslios datos, kada atsakovai faktiškai išsikėlė iš namo pasakyti negali, nes jie neperdavė namo ieškovams, per langus vis matydavosi atsakovų daiktai name. Atsakovai nurodė, kad jie raktų, namo dokumentų ieškovams neperdavė, neorganizavo namo perdavimo ieškovams, išsikėlė 2019 m. rugpjūčio mėn., tačiau visų daiktų neišsivežė, vis atvažiuodavo jų pasiimti. Nurodo, kad 2019 m. spalio 16 d. nebeįėjo į namus, nes buvo pakeistos spynos. Šios aplinkybės ieškovai neginčijo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai ieškovams neperdavė namo raktų, dokumentų, nelaikytina, kad atsakovai iš namo išsikėlė anksčiau nei 2019 m. spalio 16 d. Atsižvelgiant į tai, kad namo spynos buvo pakeistos ir atsakovai į namą nebeįėjo 2019 m. spalio 16 d., darytina išvada, kad namas buvo perduotas ieškovams būtent šią dieną. Atsižvelgiant į šią nustatytą aplinkybę, ieškovams nuomos mokestis iš atsakovų skaičiuojamas nuo 2017 m. lapkričio 27 d. iki 2019 m. spalio 16 d., t. y. už 22 mėnesius ir 19 d., ir iš viso sudaro 10 185 Eur ((22x450) + (450/30)x19).

Dėl draudimo kaštų

Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovai draudė gyvenamąjį namą turto draudimu ir patyrė 413 Eur draudimo išlaidų, kurias prašo priteisti iš atsakovų. Nurodo, kad draudė ginčo namą nuo 2017 m. spalio 12 d. iki 2019 m. spalio 17 d. Ieškovai neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių draudimo kaštų forma. Byloje nėra duomenų, kokiu tikslu ieškovai draudė ginčo namą, taip pat ieškovai nenurodė ir neįrodinėjo, kad ieškovai turto nebūtų draudę, jei atsakovai būtų iš karto išsikraustę iš gyvenamojo namo. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad ieškovai, kaip atidūs ir rūpestingi turto savininkai, draudė savo nekilnojamąjį turtą, siekiant kompensacijos už patirtus nuostolius atsitikus draudiminiam įvykiui. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad į draudiką nesikreipė, draudiminio įvykio konstatuota nebuvo. Ieškovams neįrodžius, kad tokios išlaidos buvo būtinos dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ir kad būtent atsakovų neteisėti veiksmai lėmė atsiradusius draudimo kaštus, nėra pagrindo priteisti ieškovams iš atsakovų 413 Eur išlaidų draudimui.

Dėl nekilnojamojo turto priežiūros kaštų

Ieškovai prašo priteisti iš atsakovų 1 038 Eur žalos, patirtos kiekvieną savaitę mažiausiai du kartus važiuojant apžiūrėti ginčo namo, ir skaičiuojamos kaip išlaidos kurui. Šiam reikalavimui pagrįsti ieškovai pateikė tik P. M. ir E. P. M. automobilių registracijos dokumentus bei nurodė, kad iš viso turėjo nuvykti 11 289 km. Nurodė, kokios automobilių vidutines kuro sąnaudos (8 l/100 km) ir įvertino, kad degalų kaina yra 1,15 Eur už litrą.

Nors įstatyme įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), tačiau ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad tiesioginiai nuostoliai buvo realiai patirti. Ieškovai nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad buvo vykta į ginčo namą ir būtent tiek, kiek nurodo ieškovai – 11 289 km, ir kad buvo faktiškai patirtos išlaidos kurui. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad ieškovai neįrodė, jog patyrė nuostolius kurui, todėl šis ieškinio reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl neturtinės žalos

Ieškovai P. M. ir A. M. taip pat prašo priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už tai, kad patyrė daug išgyvenimų, streso, suprastėjo miegas, pablogėjo sveikatos. Ieškovai patyrė nuolatinį nerimą dėl namų, kuriuose negalėjo gyventi, nes juose gyveno atsakovai, baimę ir stresą dėl galimo gyvenimo santaupų, už kurias buvo įsigyta nuosavybė, praradimo. Taip pat nurodoma, kad sveikatos būklei, psichologinei būsenai padaryta nepataisoma žala.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuo klausimu formuojamoje teismų praktikoje yra pažymėjęs, jog vien tik atitinkamos neturtinės vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių vertybių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalis neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Jeigu įstatymas specialiai jos atlyginimo nenustato, ji neatlyginama. Nagrinėjamu atveju ieškovai neįrodė žalos atsiradimo fakto. Ieškovai nurodo, jog dėl atsakovų veiksmų ieškovai patyrė žalą sveikatai, tačiau byloje be ieškovų atstovės paaiškinimų nėra jokių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti neigiamus padarinius sveikatai. Ieškovų patirti tariami nepatogumai, stresas, baimė, nerimas, nelaikytini pagrindu priteisti ieškovams iš atsakovų neturtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovų prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

CK 6.37 ir 6.210 straipsnių pagrindu iš atsakovų priteistinos 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl ieškovo A. M. reikalavimų

Atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdyje ieškovų atstovė nurodė, jog atsisako A. M. reikalavimo 72,99 Eur sumai, ieškovo ieškinio atsisakymas dalyje dėl 72,99 Eur žalos priteisimo iš atsakovų priimtinas, byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą reiškia ne tai, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko.

Byloje nustatytos šios faktinės aplinkybės: 1) turtas iš varžytinių buvo parduotas ieškovams P. M. ir A. M.; 2) iš ginčo namo atsakovai išsikėlė 2019 m. spalio 16 d., 3) nuosavybė į ginčo namą perėjo ieškovui A. M. 2019 m. spalio 18 d. pagal ieškovų dovanojimo sandorį. Ieškovas A. M. reiškia reikalavimą dėl sugadinto turto, žalos faktą įrodinėja remdamasis antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, nekilnojamojo turto rinkos vertės tyrimo ekspertizės, atliktos 2018 m. gegužės 14 d., aktu, taip lygindamas ginčo namo būklę iki perkant iš varžytinių ar netrukus po varžytinių ir atsakovams jau išsikrausčius iš namo.

Atsižvelgiant į ieškovo pareikštą reikalavimą, jo pasirinktą nurodomų kaip pažeistų teisių gynimo būdą ir faktus, kuriais jis grindžia savo reikalavimą atsakovams, materialusis teisinis santykis, iš kurio kilęs nagrinėjamas ginčas, kvalifikuotinas deliktinės civilinės atsakomybės teisiniu santykiu. Šis apibrėžiamas kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Kreditorius deliktinėje prievolėje yra asmuo, kuriam padaryta žalos – jis neteko turto arba šis buvo sužalotas, turėjo išlaidų ar negavo pajamų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), todėl nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, ar ieškovas yra dėl atsakovų neteisėtų veiksmų patyręs žalos asmuo. Ieškovas reiškia reikalavimą dėl sugadinto turto, tačiau jis nenurodo ir neįrodinėja, kuriuo metu sugadinimai atsirado, ar jie atsirado turtą nuosavybės teise valdant ieškovams, ar jau po to, kai nuosavybė perėjo ieškovui A. M.. Iš šalių paaiškinimų akivaizdu, kad ieškovas reikalavimo teisę kildina vien iš to fakto, kad jam perėjo nuosavybės teisė. Teikiami į bylą įrodymai galėtų nebent pagrįsti žalą, padarytą ieškovams, kadangi jie pirko namą iš varžytinių ir jie turėjo teisėtą pagrindą tikėtis vienokios ar kitokios būklės namo, tačiau ne ieškovas, kuriam turtas buvo perleistas ieškovų. Byloje nėra duomenų, kokios būklės namas buvo jam perleistas dovanojimo sandoriu ir kokią konkrečiai žalą jam padarė atsakovai būtent tuo laikotarpiu, kai jis valdė namą nuosavybės teise.

Atsižvelgiant į aptartą, konstatuotina, kad ieškovas A. M., įsigijęs ginčo namą iš ieškovų P. M. ir A. M., tačiau ne iš atsakovų, neturi teisinio pagrindo pastariesiems reikšti reikalavimo dėl turto, kaip nurodo ieškovas, sugadinto atsakovų pastariesiems gyvenant ginčo name, todėl nėra materialiųjų deliktinių teisinių santykių, iš kurių kildina savo reikalavimą, šalis. Atsižvelgiant į tai, nepripažintina, kad ieškovas įrodė, jog turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko – ieškinyje nurodomos turtinės žalos atlyginimo, nes šios žalos pagal ieškinyje nurodomas aplinkybes ir bylos faktinius duomenis nėra patyręs. Taigi nenustatyta pagrindo jo, kaip naujojo namo savininko, subjektinių teisių ir (ar) įstatymų saugomų interesų pažeidimui konstatuoti, kartu – teigti, jog egzistuoja poreikis ir ieškovo teisė reikalauti šiuos ginti.

Nenustačius, kad ieškovas turi teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, ieškinys dalyje dėl A. M. reikalavimų priteisti 3767,34 Eur turtinės žalos atmestinas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, kad jis turi teisinį interesą.

Kartu pastebėtina, kad ieškovas reikalavimo dėl 2 000 Eur už sugadintą langą, 631,22 Eur už sugadintą signalizaciją, 485,97 Eur žalą už išardytą buitinę techniką, 28 Eur už naują valymo įrenginių orapūtę, 11,92 Eur už vandens tiekimo įrenginius, 15,29 Eur už vandens nuleidimo mechanizmą, 53,94 Eur už šildymo sistemos atstatymą, 541 Eur už sienų ir lubų dažymą ir glaistymą neįrodė, kadangi nepateikė jokių objektyvių duomenų apie realiai patirtą žalą. Į bylą pateikti dokumentai: buitinės technikos kainos, PVM sąskaita faktūra už membranas (28 Eur), komercinis pasiūlymas dėl signalizacijos ir priešgaisrinės sistemos atstatymo darbų (631, 22 Eur), pasiūlymas dėl langų nepatvirtina, kad ieškovas realiai patyrė išlaidas, kurias įvardija kaip žalą ir prašo priteisti iš atsakovų. Įrodymų apie realiai patirtas išlaidas už sienų ir lubų dažymą ieškovas taip pat nepateikė į bylą. Iš į bylą pateiktų čekių iš UAB „Kesko Senukai Lithuania“ 15,29 Eur, 11,92 Eur, 53,94 Eur negalima vienareikšmiškai spręsti, kokiu tikslu įsigytos prekės buvo naudojamos. Ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, iš kurių būtų matyti, kad atitinkamos prekės buvo panaudotos ginčo name, kad atitinkami vandens nuleidimo mechanizmo, šildymo sistemos, vandens tiekimo įrenginių sugadinimai buvo padaryti ir kad jie buvo padaryti būtent atsakovų. Atsižvelgus į deliktinės atsakomybės instituto funkciją, gali būti atlyginama tik reali ir tinkamais įrodymais pagrindžiama žala, priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais atsakovų veiksmais. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo A. M. patirta žala nebuvo tinkamai įrodyta, ieškinio reikalavimas dalyje dėl 3767,34 Eur turtinės žalos atlyginimo atmestinas ir kitu teisiniu pagrindu – kaip nepagrįstas (CPK 178 str.).

Ieškovas A. M. taip pat prašo priteisti iš atsakovų išlaidas dėl faktinių aplinkybių konstatavimo 2019 m. liepos 31 d. ir spalio 20 d., iš viso 280 Eur, bei vykdomosios bylos kopijų darymo išlaidas, sudarančias 11,69 Eur. Nors ieškovas, prašydamas priteisti šias išlaidas, nenurodo teisinio pagrindo, kuriuo remiasi reikšdamas tokį reikalavimą, teismas vertina, kad prašoma priteisti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos. Tokiomis išlaidomis, priklausomai nuo konkrečių byloje įrodytų aplinkybių, galėtų būti pripažintos bylai būtinų dokumentų gavimo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis Nr. 3K-3-104/2009).

Pažymėtina, kad į bylą yra pateiktos vykdomosios bylos dokumentų kopijos, taip pat antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, kuriais ieškovas remiasi įrodinėdamas patirtą žalą. Į bylą pateikti 2018 m. liepos 16 ir 17 d. pinigų priėmimo kvitai už vykdomosios bylos kopijų darymą bei antstolio kvitai, išduoti 2019 m. rugpjūčio 30 d. ir 2019 m. spalio 29 d.

Atsižvelgiant į tai, kad, kaip nurodyta aukščiau, ieškovas A. M. neturi teisės, teisėto intereso dėl ginčo dalyko, pateikti įrodymai (antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, vykdomosios bylos dokumentų kopijos) neturėjo įrodomosios vertės vertinant ieškovo A. M. pateiktus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, prašomos priteisti išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, nepriteistinos iš atsakovų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Nagrinėjamoje byloje ieškovų ieškinio suma yra 18 310 Eur, ieškinys tenkintas iš dalies – iš viso iš atsakovų ieškovams P. M. ir A. M. priteista 10185 Eur, t. y. 55 proc. ieškinio sumos.

Nagrinėjamoje byloje sumokėtas 412 Eur žyminis mokestis. Ieškovai nepateikė duomenų apie patirtas išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Atsakovai į bylą pateikė įrodymus, kad patyrė 2 117,5 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Ieškinį tenkinus iš dalies (patenkinta 55 procentai ieškinio reikalavimų, atmesta 45 procentai reikalavimų), teismas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai šalims priteisia jų turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Patenkinus 55 procentus ieškinio reikalavimų, 55 procentai ieškovų turėtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. žyminio mokesčio, priteistina iš atsakovų – 226,6 Eur. Atmetus 45 procentus ieškinio reikalavimų, 45 procentai atsakovų turėtų bylinėjimosi išlaidų priteistina iš ieškovų – 952,87 Eur. Taikant ieškovų ir atsakovų priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, galutinai šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų klausimas išspręstinas taip: iš ieškovų atsakovams priteistina 726,27 Eur bylinėjimosi išlaidų (952,87 Eur – 226,6 Eur) (CPK 93 straipsnis).

Pašto išlaidos byloje sudaro 11,22 Eur. Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš kiekvienos iš šalių yra mažesnės nei 5 Eur, t. y. mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatyta minimali 5 Eur suma, iš šalių pašto išlaidos nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovų K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai 10 185 Eur (dešimt tūkstančių vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus) nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (10 185 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. liepos 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovų P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Likusios ieškinio dalies netenkinti.

Priteisti iš ieškovų P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovams K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 726,27 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus 27 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, t. y. iš kiekvieno po 242,09 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus 9 ct).

Priimti ieškovo A. M. ieškinio dalies dėl 72,99 Eur skolos priteisimo atsisakymą ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Brigita Palubinskienė