Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų P. M. ir A. M. ieškinį atsakovams K. J., E. J., D. J. ir R. J., kurie atstovaujami pagal įstatymą tėvų K. J. ir E. J., dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, trečiasis asmuo antstolis Raimundas Stanislauskas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad E-varžytinių sistemoje buvo skelbimas dėl varžytinių (el. b. t. 1, l. 19). 2017-10-12 turto pardavimo iš varžytinių aktas (el. b. t. 1, l. 18). Žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), registruoti ieškovo vardu (el. b. t. 1, l. 10–11). Pažyma gyvenamosios patalpos savininkui (bendraturčiams) dėl asmenų deklaravusių savo gyvenamąją vietą (el. b. t. 1, l. 12). Mobiliojo ryšio sąskaitos išklotinė (el. b. t. 1, l. 13). Kauno apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1536-480/2018 (el. b. t. 1, l. 96–104). Atsakovo raštas (el. b. t. 1, l. 165).

Teismas nurodo, kad pagal CK 4.98 straipsnio nuostatas, savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teisė į būstą ginama kaip konstitucinė vertybė, kaip viena pagrindinių žmogaus teisių. Skirtingi teisės į būstą atsiradimo pagrindai ir to būsto naudojimo sąlygos nulemia skirtingas šios teisės apsaugos priemones. Teisė į būstą kaip daiktinė teisė įgyvendinama įgyjant nuosavybės teise konkrečią gyvenamąją patalpą, namą ar jo dalį ir ginama daiktinės teisės nustatytomis taisyklėmis, o kai ši teisė atsiranda bet kurios rūšies nuomos ar panaudos pagrindu – atitinkamai prievolinės teisės normose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Taigi, iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gyvenimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Intractus“ v. O.G.ir kt., bylos Nr. 3K-3-361/2013; 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.Š.ir kt. v. G.F.ir kt., bylos Nr. 3K-3-260/2008; kt.).Tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos; teismas turi nustatyti, ar ieškovas yra savininkas ir ar egzistuoja neteisėtas jo nuosavybės teisės apribojimas (pažeidimas). Jei iškeldinamojo teisė į būstą atsiranda prievolinių teisės normų pagrindu ir ginčo šalis sieja gyvenamosios patalpos nuomos sutartis ar panaudos sutartis, reikalavimas dėl iškeldinimo turi būti sprendžiamas pagal specialiai šiuos materialinius teisinius santykius reglamentuojančias CK XXXI ar XXXII skyriaus normas, įrodinėjimo dalykas tokiu atveju yra faktinės aplinkybės, su kuriomis įstatymas sieja nuomininko ar panaudos gavėjo teisės naudotis gyvenamąja patalpa pabaiga.

Šiuo atveju ieškovai pareiškė negatorinį ieškinį, reikalaudamas iškeldinti atsakovus iš jiems priklausančio nekilnojamojo turto ir tokiu būdu pašalinant kliūtis ieškovams naudotis jiems priklausančia nuosavybės teise. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad 2017-10-12 turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. 0070/14/01807 įsigijo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, l. 18). Nekilnojamojo turto registre ginčo turtas yra įregistruotas ieškovo vardu (el. b. t. 1, l. 10–11). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2018-09-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1536-480/2018 reikalavimus – pripažinti 2017 m. spalio 12 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 0070/14/01807 negaliojančiu; taikyti restituciją – K. J. grąžinti nuosavybės teises į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu ((duomenys neskelbtini); K. J. ir E. J. grąžinti nuosavybės teises į pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi išlaidas, atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2019-02-15 nutartimi Kauno apygardos teismo 2018-09-24 sprendimą paliko nepakeistą. Darytina išvada, kad teismų priimti procesiniai sprendimai patvirtinta, kad ginčo turto perleidimas yra teisėtas, t. y. ieškovui teisėtai ir pagrįstai registruotos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Byloje nėra duomenų, jog tarp ieškovų ir atsakovų yra susiklostę tam tikri kitokio pobūdžio sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovai turėtų teisinį pagrindą naudotis ginčo nekilnojamuoju turtu.

Atsakovai apie ieškovui priklausančio turto atlaisvinimą yra įspėti, t. y. buvo išsiųstas registruotas laiškas bei atsakovo ranka rašytas raštas, kad išsikels iš ginčo turto. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovai neišsikeldami iš jiems nebepriklausančio nekilnojamojo turto, gyvena jame be teisėto pagrindo. Taigi, darytina išvada, kad ieškovai įrodė būtinas sąlygas ieškinio dėl asmenų, neteisėtai besinaudojančių kitam asmeniui priklausančiu turtu, iškeldinimo tenkinimui, todėl ieškinys tenkintinas.

Atsakovai teismo posėdžio metu nurodė, kad turi du nepilnamečius vaikus, kitos gyvenamosios patalpos neturi. Pažymėtina, kad pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 str. vaiko teisę į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai, o valstybės ir savivaldos institucijoms tokia pareiga atsiranda, kai vaiko tėvai šios teisės dėl įvairių priežasčių negali užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2006; 2011-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2011).Vaiko interesų prioritetinės gynybos principas negali būti suabsoliutinamas ir vaiko teisę į būstą bei jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai. Vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas, įtvirtintas Jungtinių Tautų Organizacijos Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje, yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams. Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė, numatanti vaiko teisių apsaugą, neįpareigoja bet kurio gyvenamosios patalpos savininko, kurio patalpoje gyvena vaikas, apriboti savo nuosavybės teises. Esant tokio pobūdžio teisiniam reglamentavimui, atsakovai, kaip įstatyminiai nepilnamečių vaikų atstovai visų pirma turi pareigą pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais ir užtikrinti jų teises į būstą. Taip pat byloje nėra duomenų, jog atsakovai būtų kreipėsi į ieškovą ar trečiuosius asmenis dėl nuomos, panaudos sutarčių sudarymo ar ėmėsi kitų priemonių užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus – teisę į gyvenamąjį būstą, tokių duomenų atsakovai nepateikė teisminio bylos nagrinėjimo metu, nei teismo posėdžio metu.

Dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo.

Teismas nurodo, teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, turi būti atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015, 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016).

Nagrinėjamu atveju atsakovai teismo posėdžio metu prašė atidėti teismo sprendimo vykdymą vieneriems metams. Teismas nurodo, kad kiekvienas asmens prašymas turi būti pagrįstas įrodymais (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju atsakovai su prašymu atidėti teismo sprendimo vykdymą nepateikė jokių duomenų dėl savo turtinės padėties, t. y. dėl darbo užmokesčio, registruotino turto, kuo grindžia vienerių metų terminą ir pan. Iš esmės atsakovų prašymas buvo grindžiamas tik paaiškinimais. ieškovai su šiuo prašymu nesutiko.

Esant tokio pobūdžio aplinkybėms pateiktas prašymas atmestinas kaip neįrodytas. Išaiškintina, kad prašymo atmestinas, neužkerta kelio atsakovams pakartotinai kreiptis su prašymu dėl sprendimo vykdymo atidėjimo (CPK 245 straipsnio 3 dalis), atitinkamai pateikus papildomus duomenis, pagrindžiančius prašymo pateikimo būtinumą ir atspindinčius jų turtinę padėtį.

Dėl skubaus vykdymo.

Teismas nurodo, kad CPK 283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali leisti skubiai vykdyti visą sprendimą ar jo dalį arba nutartį: dėl išmokų žalai, atsiradusiai sužalojus fizinio asmens sveikatą ar atėmus gyvybę, atlyginti priteisimo; dėl atlyginimo, priklausančio autoriui už naudojimąsi jo autorinėmis turtinėmis teisėmis, išradėjui, turinčiam patentą, – už naudojimąsi jo išradimu, priteisimo; dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo; visose kitose bylose – kai dėl ypatingų aplinkybių delsimas įvykdyti sprendimą ar nutartį gali padaryti išieškotojui didelę žalą arba iš viso gali pasidaryti negalima ar labai sunku sprendimą ar nutartį įvykdyti.

Lietuvos apeliacinis teismas, aiškindamas minėtą CPK 283 straipsnio 1 dalies normą yra konstatavęs, kad skubaus teismo procesinių sprendimų vykdymo institutas yra išimtis iš bendrosios taisyklės, kad visiems asmenims privalomi ir vykdytini yra tik įsiteisėję teismo sprendimai, nutartys ar įsakymai (CPK 18 straipsnis). Pagal įstatyme formuluojamas sąlygas skiriami privalomas ir fakultatyvus leidimai skubiai vykdyti teismo sprendimą ar nutartį. Privalomo skubaus vykdymo atveju teismas turi pareigą įstatyme tiesiogiai įvardytus sprendimus ar nutartis nukreipti vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnis), o kitais atvejais, t. y. fakultatyviais, teismas sprendžia dėl leidimo teismo sprendimą ar nutartį vykdyti skubiai suteikimo atsižvelgdamas į konkrečios bylos situaciją (CPK 283 straipsnis). Skubus neįsiteisėjusių teismo sprendimų ir nutarčių vykdymas pagrįstas siekiu užtikrinti silpnesnių ginčo šalių socialinių interesų apsaugą, taip pat užkirsti kelią didelės žalos išieškotojui padarymui ar teismo sprendimo, nutarties tapimui neįvykdomais ar sunkiai įvykdomais, kai tą gali sukelti delsimas juos vykdyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-43-381/2015).

Šiuo atveju ieškovai skubų teismo sprendimo vykdymą grindžia ta aplinkybe, kad jie pardavė savo būstą ir šiuo metu gyvena pas savo vaikus. Atitinkamai kenčia ieškovų gyvenimo kokybė, nes turėdami nuosavybės teise namą, juo negali naudotis, nes atsakovai neišsikelia, tuo tarpu jie priversti gyventi pas savo vaikus.

Teismas nurodo, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos savo teisės gynimo (CPK 5 straipsnis), todėl vien ta aplinkybė, kad ieškinys tenkinamas nesuteikia pagrindo pripažinti esant išimtinių aplinkybių, kurie leistų skubų teismo sprendimo vykdymą. Išaiškintina, kad ieškovai turi teisę kreiptis dėl nuostolių atlyginimo, kurie kilo dėl naudojimosi jiems priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Esant tokio pobūdžio aplinkybėms pripažintina, kad ieškovai neįrodė (CPK 178 straipsnis) esant išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas leisti vykdyti teismo sprendimą skubiai, todėl prašymas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pagal bylos duomenis ieškovas turėjo šias išlaidas 75 Eur žyminio mokesčio ir 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Išaiškintina, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra viena iš bylinėjimosi išlaidų rūšių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas), jų atlyginimas CPK reglamentuotas atskiru – 98 straipsniu. Pagal šį straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Darytina išvada, kad išlaidų advokato teisinei pagalbai atlyginimo pagrįstumas spręstinas pagal byloje atliktus procesinius veiksmus.

Atkreiptinas dėmesys, kad be bendrųjų CPK 93 straipsnyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklių, išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimui taikomas dydžio ribojimas, nustatytas CPK 98 straipsnio 2 dalyje, – atlyginamos išlaidos, neviršijančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 dalis). Minėtų rekomendacijų 8 p. nurodomi maksimalūs dydžiai už išvardytas advokato suteiktas paslaugas; už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį nustatytas 2,5 koeficientas (Rekomendacijų 8.2 p.).

Ieškovo patirtos išlaidos – 500 Eur išlaidų teisinei pagalbai atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl priteistinos iš atsakovų. Kadangi nepilnamečiai vaikai atstovaujami atstovų pagal įstatymą, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovams priteistinos iš atsakovų K. J., E. J..

Valstybė šioje byloje patyrė 23,30 Eur išlaidų dėl procesinių dokumentų siuntimo. Šios išlaidos lygiomis dalimis – po 11,65 Eur, priteistinos iš atsakovų valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Iškeldinti atsakovus K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiais vaikais D. J., gimusiu (duomenys neskelbtini), R. J., gimusia (duomenys neskelbtini), iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Prašymus dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir dėl skubaus teismo sprendimo vykdymo atmesti.

Priteisti iš atsakovės K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 37,5 Eur žyminio mokesčio ir 250 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 37,5 Eur žyminio mokesčio ir 250 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovės K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 11,65 Eur pašto išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 11,65 Eur pašto išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.