Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 208 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) ir 300 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir vieninteliu akcininku, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 ir 2 dalis, būdamas atsakingu už UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos tinkamą organizavimą ir dokumentų pateikimą buhalterei, apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 29 d. iki 2015 m. rugpjūčio 25 d. Vilniaus mieste, bendrovės veiklos teritorijoje, klastodamas savo bendrovės apskaitos dokumentus dėl neįvykusių ūkinių-finansinių operacijų ir juos pateikdamas pagal sutartį buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB (duomenys neskelbtini) buhalterei, nežinančiai apie jo daromą nusikalstamą veiką, kuri dokumentus įtraukė į apskaitą, siekdamas padidinti bendrovės sąnaudas, nepateikdamas buhalterei dokumentų apie turto perėmimą, kad šie būtų įtraukti į apskaitą, taip tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

- 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus - „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“,

- 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“:

- 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus – „Apskaitos dokumentų rekvizitai. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, pagal kurį įforminti dokumentai turi tiksliai ir teisingai atspindėti ūkinės operacijos (įvykio) turinį,

nes 2014 m. surašęs tikrovės neatitinkančius duomenis – 2014 m. rugpjūčio 29 d. prekių (paslaugų) pirkimo pardavimo kvite Nr.0000001 dėl bendrovės vardu dviračių remonto paslaugų iš D. G. (gim. (duomenys neskelbtini) m.), dirbančio pagal verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimą bei 2014 m. rugsėjo 11 d. Kasos išlaidų orderyje Nr. 015 tariamą 14 800 Lt. išmokėjimą D. G., nors D. G. kvite nurodytų paslaugų neteikė ir pinigų negavo bei šiuos dokumentus pateikė buhalterei įtraukti į buhalterinę apskaitą, taip įforminta 14 800 Lt (4 286,38 Eur) paslaugų pirkimo suma padidino bendrovės sąnaudas;

jis 2014 m. pateikė buhalterei į bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukti dvi suklastotas PVM sąskaitas faktūras, kuriose fiksuotos neįvykusios ūkinės operacijos – elektros instaliacijos išvedžiojimo darbų paslaugos pirkimas iš UAB (duomenys neskelbtini) pagal 2014 m. lapkričio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą LUD 14/11-7 - 8 954 Lt sumai (2 593,26 Eur, iš jų 1 554 Lt (450,07 Eur) PVM, ir 2014 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą LUD 14/12-2 - sienų griovimo, statybinių šiukšlių surinkimo, pakrovimo darbų paslaugų pirkimas už 19 844 Lt (5 747,22 Eur), iš jų 3 444 Lt (997,45 Eur) PVM, pagal žinomai suklastotą UAB (duomenys neskelbtini) vardu išrašytą 2014 m. gruodžio 3 d. kasos pajamų orderio kvitą LUD Nr.0007) 28 798 Lt (8 340 Eur) padidino bendrovės sąnaudas ir 4 998 Lt (1 445 Eur ) – PVM atskaitą;

jis 2015 m. pateikė buhalterei į bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukti dvi suklastotas PVM sąskaitas faktūras, kuriose fiksuotos neįvykusios ūkinės operacijos – pagal UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. kovo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą LUD 14/12-2 įformintas sandėliavimo paslaugų pirkimas už 19 313 Eur, iš jų 3 351,94 Eur PVM ir 2015 m. balandžio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą LUD 15/03-3 įformintas konsultavimo paslaugų pirkimas už 9 050,80 Eur (iš jų 1 570,80 Eur PVM), pagal 2015 m. kovo 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 003 ir 2015 m. gegužės 6 d. kasos išlaidų orderį Nr. 004 padidino savo, kaip atskaitingo asmens, grynųjų pinigų išlaidas ir tokiu būdu 28 363,80 Eur padidino bendrovės sąnaudas ir 4 923 Eur PVM atskaitą,

taip pagal suklastotas PVM sąskaitas-faktūras UAB (duomenys neskelbtini) vardu dėl neįvykusių sandorių su UAB (duomenys neskelbtini) ir dėl dviračių remonto paslaugų pirkimo iš D. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) pagal kvitą, kuriuos apskaitą tvarkiusi UAB (duomenys neskelbtini) buhalterė, nežinanti apie jo nusikalstamus veiksmus, įtraukė į apskaitą, registrus ir iš jų įrašė į metinę pelno mokesčio deklaraciją bei PVM deklaracijas už 2014-2015 m., žinomai neteisingus duomenis apie 6 368 Eur pirkimo PVM ir pelno 1622 Eur mokestį bendrai 7 990 Eur sumai ir pateikė jas Vilniaus apskrities VMI.

Be to, jis 2015 m. į apskaitą nepateikė įtraukti iš UAB (duomenys neskelbtini) perimto ilgalaikio turto, nes apskaitoje ir tyrimui nepateikti kompiuterinės technikos ir baldų perėmimo iš UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai ir jie apskaitos registruose nebuvo registruoti, nes nesurašė iš UAB (duomenys neskelbtini) perimto turto apskaitos dokumentų, perdavimo – perėmimo aktų.

Dėl šių nustatytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) 2014-2015 m. ūkinės-finansinės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, D. G., dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini), (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. sausio 12 d. reg. (duomenys neskelbtini)) konsultantu pagal darbo sutartį, realiai būdamas faktiniu bendrovės vadovu ir pats vadovavęs bendrovės ūkinei komercinei veiklai ir realiai ją vykdęs už akcininkę ir jo vaiko motiną R. S. ir formalią bendrovės direktorę V. P., dirbusią iki 2015 m. sausio 2 d., realiai pats priimdamas sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuodamas juridinio asmens veiklą, veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesams, kuriai taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 37 straipsnio reikalavimus, žinodamas apie bendrovės sunkią ekonominę padėtį ir nemokumą, nevykdydamas mokestinių įsipareigojimų, akivaizdžiai gresiant bendrovės bankrotui, kuris Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartimi buvo paskelbtas kreditorių iniciatyva ir vėliau pripažintas tyčiniu, nesiėmė jokių priemonių veikti išimtinai bendrovės interesais ir perleido bendrovės turtą panaudoti savo asmeninei naudai kaip kreditoriui, patenkindamas savo kaip kreditoriaus reikalavimus, padarant žalą kitiems kreditoriams,

pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 ir 2 dalis, būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 27 d. iki 2015 m. liepos 1 d., Panevėžio ir Vilniaus mieste, bendrovės veiklos teritorijose, per apskaitą tvarkiusias buhalteres S. S. (dirbusią iki 2014 m. birželio 30 d.) bei K. P., (dirbusią iki 2015 m. sausio 15 d.) nežinančioms apie jo nusikalstamus veiksmus, o vėliau pats vadovaudamas bendrovei ir tvarkydamas apskaitą, klastodamas dokumentus ir juos panaudodamas, fiksuodamas neįvykusias ūkines operacijas, paslėpdamas dalį apskaitos dokumentų, taip siekiant bendrovei išvengti mokesčių sumokėjimo ir nebūtų nustatyta bendrovės veikla ir jos turtas, imituodamas UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pardavimą, tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

- 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus - „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“,

- 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus - „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“:

- 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus – „Apskaitos dokumentų rekvizitai. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, pagal kurį įforminti dokumentai turi tiksliai ir teisingai atspindėti ūkinės operacijos (įvykio) turinį,

nes jo iniciatyva 2014 m. gruodžio 31 d. buvo išrašytos 5 suklastotos PVM sąskaitos-faktūros Nr. DVRD09000438, Nr. DVRD09000441, Nr. DVRD09000440, Nr. DVRD09000442, Nr. DVRD09000439 dėl prekių pardavimo UAB (duomenys neskelbtini) viso 281 173,98 Lt sumai (81 433,61 Eur, iš jų 14 133,10 Eur PVM,) kurių nepardavė, bet registravo bendrovės pardavimo registre ir PVM deklaracijoje už 2014 m. gruodžio mėn. pardavimus deklaravo, bet nemokėjo, taip išvengdamas bendrovės vardu 14 133 Eur sumokėjimo valstybei,

bei bendrovės pardavimo operacijų žurnale registravo 10 vnt. bendrovei (duomenys neskelbtini) išrašytų UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitų faktūrų, tačiau tyrimui pateikė tik 2014 m. gruodžio 8 d. išrašytų 5 vnt. PVM sąskaitų faktūrų Nr. DVRD09000416, Nr. DVRD09000417, Nr. DVRD09000418, Nr. DVRD09000419, Nr. DVRD09000420, kuriomis bendrovei (duomenys neskelbtini) perduota 6 684 vnt. prekių neįrašant bendros pardavimo sumos ir PVM, dėl ko negalima nustatyti ūkinės operacijos tikrumo ir realumo, nes nebuvo pateikta konsignacijos sutartis su UAB (duomenys neskelbtini);

nes jo iniciatyva 2015 m. sausio 20 d. buvo išrašytos 5 suklastotos PVM sąskaitos-faktūros Nr. DVRD09000451, DVRD09000452, DVRD09000453, DVRD09000454, DVRD09000469 dėl prekių pardavimo UAB (duomenys neskelbtini) 44 570,86 Eur sumai (iš jų 7 735,57 Eur PVM), kurių nepardavė, jų neregistravo registruose ir PVM deklaracijoje už 2015 m. sausio mėn. pardavimų nedeklaravo, taip išvengdamas bendrovės vardu 7 736 Eur sumokėjimo valstybei,

- 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimo tvarka“ 1-a ir 2-a dalimis, pagal kurias apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą,

nes jis nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos, paslėpė ir neišsaugojo bendrovės 2013 m. sausio – birželio mėn., 2014 m. sausio – gruodžio mėn., 2015 m. sausio – birželio mėn. kasos pajamų ir išlaidų orderių ir jų registrų (kasos knygų), 2013 m. pardavimo ir pirkimo PVM sąskaitų faktūrų ir jų registrų, 2014 m. iš užsienio pirktų prekių dokumentų ir jų registrų, 2013 – 2015 m. sausio – birželio mėn. sąskaitų apyvartų žiniaraščių (didžiosios knygos), 2014 m. gegužės – gruodžio mėn., 2015 m. sausio – birželio mėn. ilgalaikio turto apskaitos žiniaraščių skolų registrų, todėl negalima nustatyti, kokia pagal suteiktas paskolas bendrovės skola atsirado D. G..

Taip pat tęsdamas savo nusikalstamą veiką, siekdamas paslėpti apskaitos dokumentus ir vengdamas mokesčių mokėjimo, veikdamas per bendrovės akcininkę R. S., paruošė 2014 m. gruodžio 29 d. akcijų pardavimo sutartį, kuriame nurodė jai savo parašu patvirtinti tariamą UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pardavimą A. D. ir jo 2015 m. sausio 5 d. fiktyvų paskyrimą direktoriumi bei vėlesnį 2015 m. kovo 20 d. akcijų pardavimą Rusijos Respublikos piliečiui V. S. ir jo 2015 m. balandžio 20 d. fiktyvų paskyrimą direktoriumi, taip organizavo netikrų dokumentų – 2014 m. gruodžio 29 d. Vienintelio akcininko sprendimo, 2014 m. gruodžio 30 d. Vienintelio akcininko sprendimo, 2014 m. gruodžio 30 d. Įgaliojimo Nr. I-14/12/30, 2015-03-20 Vienintelio akcininko sprendimo – surašymą ir šių žinomai neteisingų duomenų dokumentuose panaudojimą, pateikiant juos VĮ Registrų centras, taip patvirtinant neįvykusį faktą, kad bendrovės akcininkais ir direktoriais tapo A. D. ir V. S., o turėtus UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus paslėpė nenustatytoje vietoje,

taip pat jis, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra nemoki ir sunki jos ekonominė padėtis, su jo žinia bendrovė (duomenys neskelbtini) kreditoriaus D. G. 757 430,90 Lt skolos užtikrinimui 2014 m. lapkričio 25 d. įkeitė turėtas prekes iš viso 1 361 446 Lt vertės, taip tokiu būdu UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitė tik su D. G. ir neteko galimybės iš dalies atsiskaityti su kitais kreditoriais, pažeidus jų interesus, elgdamasis nesąžiningai, savo veiksmais padarė ne mažiau kaip 78.872,50 Eur turtinę žalą kitiems bendrovės kreditoriams.

Dėl šių priežasčių visiškai negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2014-2015 metus.

Teisiamojo posėdžio metu, duodamas parodymus dėl nusikalstamų veikų padarymo, kaltinamasis D. G. savo kaltę pripažino.

Dėl epizodo su UAB (duomenys neskelbtini) kaltinamasis parodė, kad visko išsamiai neprisimena, nes buvo 2014-2015 m., jis sutinka su savo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius yra jis, o apskaitos dokumentus tvarko buhalterinė įmonė, jis pateikia dokumentus, bet kai išrašinėja sąskaitas, jis niekada netikrina įmonės statuso, gautas sąskaitas pateikia buhalterei. Su kaltinamuoju aktu yra susipažinęs, bet nurodyti negali ar jame nurodyti faktai yra teisingi, nes tai nustato įstaigos, jis išsirašė ir jam išrašė sąskaitas, bet ar jos buvo teisingos negali pasakyti, jis tiesiog gavo sąskaitas ir pateikė buhalterei. Pateiktos sąskaitos buhalterei galimai buvo suklastotos, kas surašė tikrovės neatitinkančius duomenis nepamena. Sąskaitas dėl dviračių remonto paslaugų jis prisimena, tikrovės neatitinkančius duomenis surašė jis sąskaitose. Šios sąskaitos buvo pateiktos apskaitos įmonei, jas pateikė, kadangi buvo mąstyta, kad D. G. (gim. (duomenys neskelbtini)), jo krikšto sūnus bei bendravardis, dirbs, bet nedirbo. Buvo ir kitos sąskaitos faktūros, kurios buvo pateiktos buhalterei, jis neprisimena, bet kaltinamajame akte išvardintos teisingos sąskaitos faktūros ir sumos. Šios sąskaitos faktūros buvo įtrauktos į buhalterinę apskaitą, jis pateikė tokias sąskaitas faktūras žinodamas, kad jų duomenys neatitinka tikrovės. Jis 2014 m. įvykių nelabai atsimena, jeigu surašyti faktai, tai ir buvo, detalių neprisimena. Jis nepamena visų veiksmų 2014 m., ar tai buvo sąskaita, kaip užfiksuota, visų detalių jis neprisimena. UAB (duomenys neskelbtini) vadovu buvo jis, apskaitos dokumentus ir mokestinius klausimus tvarkė įmonė, kuriai jis pristatydavo dokumentus, jis pats asmeniškai netvarkė apskaitos dokumentų. Buhalterinę apskaitą įvykių metu tvarkė UAB (duomenys neskelbtini), dabar tvarko kita įmonė. UAB (duomenys neskelbtini) turėjo ūkinių-finansinių santykių su UAB (duomenys neskelbtini). Kodėl į UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo įtraukti iš UAB (duomenys neskelbtini) perimta ilgalaikio turto duomenys, jis negali pasakyti. Viskas vyko 2014 m., jis nenori pameluoti, tuo laikotarpiu davė nuoseklius parodymus, o dabar nenori suklysti. Per 2019 m. gegužės 7 d. apklausą jis taip pat parodė, kad ankstesni parodymai buvo geri. Dėl UAB (duomenys neskelbtini) epizodo savo kaltę pripažįsta, su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis sutinka, visa tai buvo tiesiog pasekmė, aplinkybės keičiasi ir jos nevaldomos, tai nebuvo tendencingai daroma, tai, jog tyčinės veikos jis sutinka. Dėl epizodo su UAB (duomenys neskelbtini) parodė, kad jis teismo buvo pripažintas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, su tuo jis sutinka, tuo metu kaip ir vadovė buvo V. P. kuri viską tvarkė, o jis pats gyveno Vilniuje, bet jis buvo pripažintas vadovu. UAB (duomenys neskelbtini) kaip normali bendrovė veikė ir bandė išsilaikyti verslą, bet nepavyko. UAB (duomenys neskelbtini) buvo buhalterės, kurios tvarkė apskaitą, jis pats asmeniškai nieko netvarkė. Dėl UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pardavimo buvo tokia situacija, jog jis Vilniuje gyveno, o pavaduotoja V. P. tvarkė visus klausimus ir jis retai atvažiuodavo. Jam atvažiavus, jis sužinojo, kad ji nori išeiti iš darbo, kadangi jis gyveno Vilniuje situacija buvo sudėtinga tvarkyti įmonę, todėl nusprendė, kad geriau būtų parduoti įmonę. Įmonės pardavimas buvo derinamas, R. S. buvo išrašyta pardavimo akcija. Jis susipažino su žmogumi ir šis padėjo jam parduoti įmonės akcijas, jis pats akcijų pardavime nedalyvavo. Akcijos buvo parduotos, nes direktorė pasakė, kad išeina ir ji nežino įmonės situacijos, o jam buvo sudėtinga gilintis į visą procesą, todėl paprasčiau buvo įmonę parduoti ir naujiems žmonėms bus geriau tvarkytis. Jam pagrindo grįžti į Panevėžį nebuvo, todėl mano, kad sprendimas parduoti įmonę buvo teisingas. Jis Vilniuje gyvena nuo 2000 m. ir Panevėžyje jam buvo sudėtinga tvarkytis. Ar UAB (duomenys neskelbtini) buvo surašomos suklastos sąskaitos, jis pasakyti negali, bet jeigu taip parašyta kaltinamajame akte, taip ir yra. Jis prisiima visą kaltę, bet kaip viskas buvo UAB (duomenys neskelbtini), jis aplinkybių nežino, neatsimena kaip buvo fiksuojamos neįvykusios finansinės operacijos. Finansinę apskaitą tvarkė V. P. su buhalterėmis, jis mažai tą dalyką žino, kaip kas tvarkydavo, jo manymu viską pagal įstatymą turėjo tvarkyti buhalterės, bet galimai taip nebuvo. Kadangi jis buvo pripažintas vadovu, todėl už visą tai yra atsakingas. Dėl prekių įkeitimą UAB (duomenys neskelbtini) per nemokumą, tai jis pats finansavo tą įmonę ir padėdavo, nes visada trūkdavo pinigų, kaip buvo visa situacija, jis nežino, kai atvyko ir pasakė, kad reikėtų grąžinti dalį pinigų, nes nieko negavo, tai jam pasakė, kad pagal balansą situacija sudėtinga, todėl jis pasakė, kad reikia galvoti kaip perdengti skolą, nes suma didelė, sezonas pasibaigė, todėl tuomet buvo priimtas teisingas versliškas sprendimas. Tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) grėsė bankrotas buvo neįmanoma nežinoti, kaip viskas gausis buvo nežinoma, bet čia yra verslo rizika. Dėl kredito ir atsiskaitymo tvarkos pažeidimo, jo nuomone, kitų atžvilgiu buvo pažeista, bet rezultate niekas nieko iš to negavo, prekes išpardavinėjo už kapeikas, tai jis nieko negavo. UAB (duomenys neskelbtini) galbūt žinoma, jeigu įrašyta, tai buvo kažkoks kontaktas. Kaip buvo išrašytos 2014 m. gruodžio 31 d. penkios PVM sąskaitos faktūros su minėta bendrove, jis negali pasakyti, nes jis sąskaitų neišrašinėjo. Ar davė nurodymą jas išrašyti nežino, kaltinime nurodyta teisingai. Apie UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. sausio 20 d. sandorį su UAB (duomenys neskelbtini), kai buvo išrašytos penkios PVM sąskaitos faktūros, jis neprisimena, nes sandorių būna kiekvienas metais daug ir prisiminti, koks sandoris kažkada buvo, jam yra labai sudėtinga, sandorio aplinkybių taip pat neprisimena. Apie UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus, kad jis nenustatė saugojimo tvarkos, gali pasakyti, jog visą laiką tuos dalykus tvarkydavo buhalterija, kuri žinojo visą tvarką, kas konkrečiai tai tvarkė neprisimena, bet pats vadovas buvo jis. Turėjo visi dokumentai būti sutvarkyti tinkamai, bet kodėl taip nebuvo nežino. Kur yra arba galėtų būti UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai nežino, dalį kažkur lyg ir buvo radę. Dokumentai buvo pas buhalterę, viskas buvo surašyta, dabar pavardžių neprisimena. UAB (duomenys neskelbtini) turėjo apskaitininkę, buhalterę. Dėl UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pardavimo paaiškino, kad jis negalėjo keltis ir tvarkytis į Panevėžį, nes gyveno Vilniuje, todėl buvo normalus verslo sandoris, kad kažkas kitas gali ją tvarkyti. Jam idėja buvo aiški, buvo pakalbėta su akcininkais. Tada, galimai forume, atsirado žmogus, kuris galėjo padėti, jie susipažino. Jis sakė, kad niekada neužsiiminėjo bendrovės pardavimu, jam paaiškino, kad reikia akcininkės sutikimo, jis nuvažiavo pas R. S., sutikimą pasirašė ir perdavė dokumentus, daugiau nieko nedarė. Jo nuomone, bendrovės akcijų pardavimas buvo realus. Kodėl 2015 m. sausio 5 d. paskyrus direktoriumi A. D., 2015 m. sausio 20 d. buvo surašytos sąskaitos faktūros jo vardu dėl prekių pardavimo UAB (duomenys neskelbtini), jis nežino. Jo manymu, naujam direktoriui turėjo būti perduoti dokumentai, nes jie buvo palikti. Jis dokumentų neperdavinėjo, kiek jis supranta įmonėje buvo likę dokumentai ir jie perėjo, negali pasakyti ar buhalterė perdavė ar kažkas kitas. Kas bus naujas direktorius jis nežinojo. Viskas sutapo viename, direktorė išėjo iš darbo, reikėjo ieškoti kito vadovo, ieškojo kliento. Jis neturėjo tame patirties, jis susitiko su žmogumi, išsikalbėjo ir jam šis padėjo sutvarkyti pardavimą, ar tai buvo gerai, tai visai kiti klausimai. Kiek supranta, buvo paskirtas naujas direktorius ir šiam buvo perduoti dokumentai. Kaip vyko procesas, jis nežino, jame nedalyvavo. Visi dokumentai turėjo būti įmonėje ir juos turėjo perduoti, bet kas juos perdavė, jis nežino. Jis bendrovės akcijų pirkėjo neieškojo, kitas žmogus padėjo surasti, jis paklausė ko reikia, pasakius jis nuvežė reikiamus dokumentus – akcininko sutikimą parduoti akcijas. Bendrovė buvo Panevėžyje, ją pardavus žmonės turėjo vykti ten į vietą ir perimti visą turtą, viskas buvo įmonėje. Įmonės apskaitą ir dokumentus turėjo perduoti apskaitininkė, o kas perdavė nežino, gal kažkur yra parašyta, kad perdavė. Pagal įstatymus yra tvarka numatyta, jis jos nežino, jis tuomet buvo išvykęs, pasakė, kad įmonę parduodą, direktorius yra ir viskas. A. D. ir V. S. jis nepažįsta. Asmenį, kuris tarpininkavo padedant parduoti bendrovės akcijas negalėtų įvardinti, nes praėjo daug laiko, prisimena tik kontaktą, vardą – M., o daugiau nieko. Šį tarpininką rado forume, buvo verslo susitikimai įvairiausi, kontaktas buvo naujas, tiesiog gal energetiškai prisitraukė vienas kitą ir gavosi, kad asmuo pasakė, jog gali padėti. Apie 2014 m. lapkričio 25 d. prekių įkeitimą nežino ką pasakyti, buvo kalbėta su V. P.. Buvo jo kreditas, didelė suma, negrąžinamos jo paskolos, buvo nurodytos datos kada reikia grąžinti ir tada sakė, kada viską grąžins, po pokalbio buvo nutarta, kad normalus dalykas būtų įkeisti prekes, bent išsaugant sumas. Jis prekių nepasiėmė, tiesiog buvo padarytas įkeitimas ir viskas buvo vietoje. Parduodant UAB (duomenys neskelbtini) akcijas, kur buvo šios prekės negali pasakyti, galimai sandėly, nes prekių buvo daug. Prekės buvo įmonės, o įkeitimas buvo apsaugant jį, kad skola bus grąžinta. Nauju vadovu pasitikėjo, nes buvo tęstiniai dokumentai, kuriais remiamasi ir tvarkomasi. Dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, kaip minėjo, jam pasakė ko iš jo reikia ir jis gavęs iš R. S. sutikimą dokumentus perdavė, o kaip toliau vyko procesai nežino. Į Registrų centrą jis nieko nenešė, R. S. pasirašytą sutikimą parduoti akcijas jis atidavė M.. Kada būtent apie akcininkų ir vadovų pasikeitimą sužinojo nežino, bet informaciją gavo. Naujieji žmonės su juo nesusisiekė. Jį tiesiog informavo, kad įmonė parduota ir yra kitas direktorius, o šie buvo nuvykę su bendrove, dokumentais ir viskuo. Dokumentų perdavimas, kai perkama bendrovė, būna po sandorio. Apie galimus dokumentų klastojimus, jis jokių duomenų nežinojo. Jis UAB (duomenys neskelbtini) buvo kaip verslo konsultantas, o ne apskaitos konsultantas, dokumentus tvarkė apskaitininkės, kurios žinojo ką daryti, kaip tvarkyti dokumentus jis nežino ir juos turi tvarkyti asmenys, kurie turi atitinkamą išsilavinimą. V. P. buvo visus metus direktorė, ji valdė tiesiogiai viską, pardavimus, apskaitą, o jis atvažiuodavo ir spręsdavo klausimus dėl investicijų, prašydavo jo paskolų. Jie aptardavo svarbius klausimus, o kitus tvarkydavo ji. Neįmanoma atvykus į įmonę kartą per mėnesį tvarkyti visų reikalų, bet tai yra jo klaidos. Jis netvarkė apskaitos dokumentų. Jis pripažįsta kaltę, kad vadovavo bendrovės ūkinei veiklai, realiai vykdė visas pareigas už akcininkę ir direktorę, tai pripažino teismas. Pagarsinus kaltinamojo 2019 m. gegužės 7 d. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, jis juos patvirtino, patikslino, kad apskaitą tvarkė buhalterė, bet už pateikimą jis yra atsakingas kaip vadovas. Kada apie įmonės perleidimą sužinojo, negali pasakyti, jis nežino ar nauji asmenys atvyko, ar neatvyko. Jo M. apie tai neinformavo, tiesiog susisiekė telefonu ir pasakė, kad vadovas yra ir perėmė įmonę. Jis žinojo, kad įmonė yra parduodama, bet datų, kada buvo parduota, jis nežino. Tuo metu tiesiog reikėjo pardavimo ir datų nefiksavo. Kaip buvo išrašytos 2015 m. sausio 20 d. sąskaitos faktūros jis neprisimena, jos turėjo būti, nes dokumentai yra. Ar parduodant įmonę buvo tik vienas akcininkas, jis nežino. Dėl bendrovės akcijų pardavimo žala didžiausia gavosi jam, ar buvo daugiau akcininkų arba kreditorių nežino, iš vieno akcininko buvo nupirkta. Jis pripažįsta savo kaltę.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja K. P. parodė, kad ji UAB (duomenys neskelbtini) dirbo gal apie pusę metų, nuo vasaros iki žiemos, galimai 2014 m. Ji tvarkė visą įmonės buhalterinę apskaitą. Tvarkydama apskaitą ji bendraudavo su dauguma bendrovės administracijos darbuotojais, su dauguma darbuotojų. Su kaltinamuoju ji bendravo labai mažai, jis kažkada buvo atvykęs į įmonę, tiesiog kažką persimetė žodžiais. Daugiausiai įmonėje bendravo su direktore ir kita buhaltere. Apie įmonės vadovybės pasikeitimą būdama įmonėje nežinojo. Kai ji dirbo įmonėje, ją į darbą priėmė V. P., pabaigoje, kai buvo visi atleidimai, tai taip iki galo ir dirbo, vadovybė per tą pusmetį nebuvo pasikeitusi. Dėl bendrovės akcijų pardavimo, kiek prisimena, kažkas buvo su antstoliu ir kažkas buvo užstatyta, bet tiksliai neprisimena. A. D. jai nelabai žinomas. Ji UAB (duomenys neskelbtini) įsidarbino per skelbimą internete, įsidarbinant bendravo su V. P.. UAB (duomenys neskelbtini) veikla buvo susijusi su prekyba dviračiais ir sporto prekėmis. Ji dirbo buhalterės pareigose, be jos buvo dar viena buhalterė. Ji buvo kaip ir vyriausioji buhalterė, atsakinga už darbuotojus, darbo užmokesčio paskaičiavimą, mokesčių deklaravimą, o kita buhalterė labiau dirbo su prekėmis, ši prižiūrėjo prekių judėjimą, kasą visą, inventorizaciją, daugiau kas liečia prekes, ji dirbo su personalu. Kitos buhalterės vardo ir pavardės neatsimena. UAB (duomenys neskelbtini) buvo naudojama programa (duomenys neskelbtini), kas susiję su darbuotojais, tai mėnesio gale gaudavo tabelius ir ji skaičiuodavo atlyginimus, priedus nuo pardavimų, gautas prekes pajamuodavo, dirbdavo įprastai. Bendrovėje dirbo gal apie 30 asmenų, iš tiesų nežino. Buhalteriniai dokumentai buvo laikomi buhalterijos kabinete, o kas liečia sutartis, tai direktorės kabinete. Viskas buvo vienam pastate, tik skirtinguose kabinetuose. Į buhalteriją dokumentai patekdavo, kai prekės atvažiuodavo su sąskaitomis. Prekės buvo užsakomos iš užsienio, o ar atvežimas buvo prie jos nežino, vietoje nebūdavo perkama, o kas išrašoma, tas ir būdavo laikoma pas jas kartu su kasa. Sąskaitos išrašomos, kai ateina pirkėjas ir perka kažką – daromas pardavimas, visas judėjimas buvo per parduotuvę. Duomenys iš pirkimų, viskas kas buvo mušama į kasa, ėjo automatiškai į sistemą. Kai prekės būdavo užsakomos, jas užsakydavo vadybininkai, o kas atnešdavo sąskaitas nebeprisimena. Iš darbo išėjo, nes įmonė buvo ant bankroto ribos, nemokami darbo užmokesčiai, jau nebevyko įmonės veikla. Ji su kai kuriais darbuotojais laukė du mėnesius po nemokamų atlyginimų ir tada vyko atleidinėjimai bei ji pati išėjo. Jau matėsi visa įmonės situacija, kad parduotuvės nebeveikia, skolos visur, tai buvo viskas aišku. Parduotuvės buvo uždarinėjamos dar dirbant jai, ji su keliais kitais darbuotojais ir direktore vykdė inventorizaciją, tai buvo įprastas dalykas, nes metų pabaigoje visada buvo daromos inventorizacijos. Taip pat pastoviai darydavo inventorizacijas jei parduotuvės vedėjas pasikeisdavo. Kaip ji buvo atleista iš darbo nebeprisimena. Turėjo rašyti pareiškimą atleisti, porą mėnesių buvo nemokami darbo užmokesčiai, tai atleisti buvo pagal kažkokį straipsnį. Buvo teikimas prašymas dėl atleidimo, kam konkrečiai nepamena. Išeinant iš darbo buhalterinius dokumentus nebuvo kam perduoti, direktorė pirma išėjo iš darbo. Tiesiog viskas taip ir liko, direktorė išėjo, po kelių dienų ji pabaigė apskaityti likusius darbuotojus ir paskaičiavo išeitines, ji tai darė, nes jos niekas neatleido, o prašymus dėl atleidimo teikė visi. Ar buvo paskirtas kitas direktorius neprisimena. Išėjus direktoriai ji pati apskaitinėjo išeitines, nes galimai buvo kažkoks įsakymas, ji pati tokio dalyko daryti negalėjo, todėl kažkoks nurodymas turėjo būti. Apie UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pardavimą ji nežino, apie direktoriaus pasikeitimą neprisimena. Tuo metu buvo sumaištis, visi darbuotojai buvo nepatenkinti dėl nemokamo užmokesčio, buvo visiškas chaosas, visi buvo pasimetę ir nieko nežinojo. Kaltinamąjį D. G. ji pažįsta, ji matė jį, kai buvo atvažiavęs į įmonę, bet asmeniškai bendrauti neteko. Jis buvo atvykęs į įmonę, nes jis, kiek ji žino, konsultuodavo įmonės vadybininkus. Jai išeinant iš darbo, įmonės veikla buvo labai bloga, skolos, pinigų kasoje nebuvo. Išeidama iš darbo kabineto raktus paliko, kas užrakino nežino ir nesidomėjo. Nebuvo kam perduoti buhalterinius dokumentus. Tiesiog paliko viską kaip yra savo vietose, kabinete. Su savimi ji nieko neėmė. Jai atėjus dirbti į įmonę nebuvo jokio dokumentų priėmimo akto, išeinant tiesiog nebuvo kam atiduoti dokumentų, tokia situacija. Jai išėjus iš darbo dauguma buvo atleisti, kažkas dar vaikštinėjo, taip viskas ir buvo, tiesiog išeini ir kitą dieną neateini. Buhalteriniai dokumentai buvo laikomi segtuvuose, paprastai, nebuvo seifų. Viskas buvo kabinete, nebent archyvas buvo kita patalpa, ten buvo senesni dokumentai. Pas ją kabinete buvo einamųjų metų dokumentai. Archyvas galimai buvo nerakinamas, tai buvo kaip ir atskira patalpa, kabinetas. Apie V. P. išėjimą ji atsimena, kad akcininkui kažkokį pranešimą padėjo rašyti. Akcininko vardo ir pavardės neprisimena, bet tai buvo moteris. Rašomas sprendimas buvo dėl įmonės būklės, jos turbūt direktorė paprašė padėti parašyti sprendimą. Kodėl direktorė pirma išėjo, ji nežino, gal tai buvo keista, bet tuomet buvo chaosas, metų pabaiga, reikėjo pateikti deklaracijas, visi buvo nepatenkinti, sumaištis. Ji matė įmonės finansinę būklę, kad buvo skolos, grasinimai atjungti elektrą, todėl ir jos išėjo iš darbo. Niekas nenutarė visų atleisti, kas norėjo, tas ir išėjo, buvo žmonių kas prašė neatleisti, daugelis laukė dviejų mėnesių. Įmonė situacija buvo prasta, skola ant skolos, didelės skolos dėl mokesčių, viskas buvo aišku. Kodėl nebuvo kreiptasi dėl bankroto iškėlimo, ji negali pasakyti, ar apie tai buvo kalbama ir apie bendrovės ateitį, ji to nežino, tie dalykai jai nepriklausė. Šiaip tai akcininkas turėtų kelti bankroto bylą, bet ji nesidomėjo. Ji nelabai domėjosi, nes dirbo nepilnu etatu ir per kelias įmones. Su ja kažką tartis dėl bendrovės niekas nesitarė. Uždarius parduotuves kaip buvo su prekėmis negali pasakyti, ji vyko atlikti inventorizaciją gal tik į vieną parduotuvę Klaipėdoje. Kur buvo padėtos prekės negali pasakyti. Darbo sutartį turėjo, kažkur gal yra namie, o kas įsakymus dėl atleidimų pasirašydavo neprisimena. Už parduotuvės parduotas prekes, kas išrašinėdavo sąskaitas, ji tiksliai pasakyti negali, gal patys darbuotojai arba kitai buhalterei skambindavo ir išrašinėdavo, tai kuri dirbo su prekėmis, pardavimais, kasa. Ji iš D. G. nurodymų negaudavo. D. G. su ja santykių neturėjo, ji su pardavimais būdavo nesusijusi. Jai D. G. neteikė buhalterinių dokumentų. Jie gaudavo sąskaitas kažkokias, neprisimena, tai buvo kažkokios įmonės sąskaitos už konsultacijas, kurios gal elektroniniu paštu patekdavo. Iš D. G. buvo perkamos konsultacines paslaugas. Bendrovėje buvo elektroninė bankininkystė, prieigą prie sąskaitų turėjo direktorė, ji asmeninių neturėdavo, bet paprašius padaryti pavedimą, ji atlikdavo, bet pati prieigos kiek atsimena neturėjo. Tiesiog paprašius padaryti pavedimą, tai ir atlikdavo gavusi reikiamas priemones, instrumentus. Ar D. G. turėjo prisijungimus, ji negali pasakyti. Ji prisimena, kad buvo apklausta 2016 m. lapkričio 11 d. Panevėžyje pas tyrėją. Pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino. Ji neprisimena iš kur sužinojo, kad pasikeitė akcininkas, nes daug laiko praėjo, ji neprisimena ir iš kur gavo išrašus iš Registrų centro. Ji R. S. nepažįsta, nėra garantuota, kad tai buvusi akcininkė. Apie įmonės veiklą, dėl hipotekos, kaip ir buvo minėta, buvo gautas iš anksto raštas dėl suėjusio termino, paskolos grąžinimo ir išrašinėjo dokumentus, kad buvo įkeistos prekės. Ji mano, kad direktorė pateikė raštą, daugiau nebuvo kam. Kaip vyko prekių įkeitimas nežino, nes nedalyvavo, žino, kad jos buvo tik įkeistos. Buhalteriškai jau po įkeitimo buvo prekės perduotos. Greičiausiai ir įkeičiant turėjo būti ruošiami dokumentai dėl prekių, bet dabar tiksliai nepasakys. Turėjo būti įforminta kokios prekės įkeičiamos. Pagal įkeitimą nebuvo prekės iki tam tikro grąžintos ir įformintas kaip pardavimas už skolą, taip ir forminama, nėra perdavimo, tiesiog buhalteriškai yra išrašoma pardavimo faktūra, tik nėra apmokėjimo, apmokėjimas yra įkeitimas. Jai UAB (duomenys neskelbtini) yra žinoma, iš jų gaudavo sąskaitas už konsultacijas, kokios konsultacijos buvo nežino, gal pardavimų klausimais, tikrai ne buhalteriniais. Kokio dydžio šios sąskaitos buvo neprisimena, kaip jas gaudavo taip pat neprisimena. Kiek matė, D. G. konsultuodavo vadybininkus, bet tiksliai pasakyti negali, konkrečiai pasakyti negali, nes nedalyvaudavo. Ji dirbo (duomenys neskelbtini), o tada persikėlė į kitas patalpas kartu su sandėliu, bet gatvės nepasakys. Kitos patalpos galėjo būti (duomenys neskelbtini). Apie buveinės adreso pasikeitimą į (duomenys neskelbtini), ji nepamena, jie liko (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. D. parodė, kad jis į namus gavo laišką nuo moters, iš D raidės vardas, tiksliai neatsimena, kad jis turi išmokėti dekretines. Jo vardu į namus atėjo laiškas. Jis pradėjo ieškoti kur ta moteris, nes jis jos nepažįsta. Jis norėjo pranešti, kad laiškas ne ten, gal blogai adresuotas. Paskui jam atėjo laiškas, kad jis turi akcijų, yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. Jis kreipėsi į policiją, kad yra paprastas žmogus, nėra direktorius ir neturi akcijų. Jis nebendravo su jokiais asmenimis iš UAB (duomenys neskelbtini). Jis jokių dokumentų šios įmonės vardu nepasirašinėdavo. Jeigu gauna sutartį, tai ją perskaito ir tik tada pasirašo. Jis yra anksčiau dirbęs kitoje įmonėje, bet tai buvo ne UAB (duomenys neskelbtini), direktoriumi jis tikrai nėra buvęs. Jo duomenimis galėjo pasinaudoti, kai darbinosi, nes sekretorė atšvietė dokumentus, bet nemano, kad taip galėtų būti. Laiškus gaudavo savo gyvenamosios vietos adresu pašto dėžutėje. Už atlygį nėra pasirašęs dokumentų, bet yra girdėjęs, kad yra tokių atvejų, bet pasiūlymų tokių nėra gavęs. Jis visada stengiasi perskaityti viską, ką pasirašo, jeigu kažkas neaišku, tada jis klausia. Registrų centre jis nėra buvęs, nuosavybės neturi, jam ten nereikėjo vykti. Jis neturi ir nėra turėjęs jokios bendrovės akcijų ir nėra niekada buvęs direktoriumi. Jam neteko susisiekti su UAB (duomenys neskelbtini), jis bandė, bet nepavyko, kai buvo policijoje, ten rodė dokumentus su parašais, bet jie nesutapo su jo parašu. Jam V. S. yra nežinomas. R. S. galimai tas asmuo, dėl kurios buvo minėtas laiškas, kur reikėjo apmokėti dekretines atostogas. Tiesiog suklydo nurodydamas, kad iš D raidės vardas. Ar yra išsaugojęs gautus laiškus negali pasakyti, reikėtų pažiūrėti namie, bet jis manė, kad viskas jau pasibaigė. UAB (duomenys neskelbtini) jam nėra girdėta, A. Č. taip pat negirdėta. UAB (duomenys neskelbtini) įmonės Panevėžyje nežino, nes ne ten gyvena. Jis savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumento nėra pametęs. Parodžius UAB (duomenys neskelbtini) vienintelio akcininko sprendimą 2014 m. gegužės 30 d. Nr. 17, jis parodė, kad nėra matęs tokio dokumento ir parašas dokumente yra ne jo. Nors panašus, bet yra anksčiau jo parašą tyrę, Ant tuščio lapo nėra pasirašęs. UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. gruodžio 29 d. vienintelio akcininko sprendime, kuriame buvo atleista V. P., jis negalėjo pasirašyti, jis nebuvo direktoriumi įmonės, dokumente yra ne jo parašas. Parodžius UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. gruodžio 30 d. įgaliojimą, jis parodė, kad tai yra ne jo parašas. Parodžius 2014 m. gruodžio 29 d. prašymą registruoti juridinių asmenų registre dokumentą, parodė, kad jis nėra pasirašęs tokio dokumento. Parodžius 2014 m. gruodžio 30 d. prašymą dėl buveinės vietos pakeitimo, parodė, kad dokumente yra ne jo parašas. Pagarsinus 2015 m. kovo 20 d. UAB (duomenys neskelbtini) vienintelio akcininko sprendimą, kuriuo paskyrė vadovu V. S., parodė, kad jis viso to nežino ir UAB (duomenys neskelbtini) nežino. Kitų įmonių pranešimus, jog yra akcininku arba vadovu, tiksliai neprisimena, bet buvo kažkoks laiškas su Šilumos tinklais, bet kitų įmonių nebuvo. Pagarsinus UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus, jis parodė, kad kitų įmonių nežino, procesas buvo pradėtas tik su UAB (duomenys neskelbtini). Jis nėra buvęs jokių bendrovių akcininku arba direktoriumi. Apie UAB (duomenys neskelbtini) jis pirmą kartą girdi. Jam neteko pasirašyti tokios bendrovės dokumentų. Teismo posėdžio metu jis nemato pažįstamų veidų. Jam nėra tekę pirkti arba parduoti akcijų.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. P. parodė, kad dėl UAB (duomenys neskelbtini) įmonės veiklos, jeigu gerai atsimena, dirbo ten nuo 2009 m., 2010 m., kai keitėsi vadovas, jai buvo pasiūlyta eiti vadovės pareigas pusmetį, kol bus rastas kitas vadovas, tačiau nebuvo surastas, ji sutiko tapti vadove, nors vadovavimo patirties neturėjo. Iki 2014 m. gruodžio mėnesio teko dirbti. Įmonės veikla buvo žinoma, dirbo su dviračiais, sporto prekėmis, turėjo vadybininkės patirties tokiame darbe. Prekės buvo sezoninės, todėl veikloje turėjo sunkumų dirbti su tokiu produktu, bet susitvarkė, atsidarė papildomų parduotuvių, išplėtė veiklą ir kituose miestuose. Paskui 2014 metai buvo sunkesni. Ta įmonės veikla buvo sunkiai vykdoma, bet kažkaip atsiskaitydavo su visais ir dirbo. Kaltinamąjį D. G. pažįsta, jis pakvietė ją dirbti į vadovės pareigas, buvo kalbos nuo pradžių, kad padės, mokins kaip vadovauti įmonei. Visas darbas vyko sklandžiai, nors visko buvo, bet sutarė gerai. Pasunkėjus finansinei situacijai atsirado prieštaravimų, bet visą laiką pasitikėjo, sprendimai tinkam ir einami tinkama kryptimi. Ji neturėjo vadovavimo patirties, buvo didelė našta kaip vadovės, kadangi D. G. turėjo vadovavimo patirties, jis padėjo įsivažiuoti, padėjo komercinėje srityje. Ji nebuvo visiškai savarankiškai veikianti įmonės vadovė, kadangi D. G. buvo tas, kuris finansavo veiklą, todėl sprendimai buvo priimami pasitikint D. G. pasiūlymais. Ji buvo labiau atsakinga už komercinę veiklą, personalą, bendradarbiavimą su tiekėjais. Ji buvo atleista netikėtai, buvo didelė įtampa 2014 m. pabaigoje ypatingai, nes buvo neaiškūs sprendimai, kaip įmonė turės toliau veikti, kadangi buvo daug nežinomųjų su prekėmis, įtakos turėjo ir euro įvedimas, kadangi ilgai reikėjo laukti kaip įmonės veiks ir nesulaukusi žodinio pasikalbėjimo, ji išsiuntė klausimą akcininkei pranešimą dėl neeilinio akcininkų susirinkimo. Buvo nurodyta, kad bus svarstoma įmonės veikla ir prašymas jai atsistatydinti iš vadovės pareigų nuo 2015 m. sausio 7 d., bet gavo anksčiau pranešimą, kad įmonės naujas savininkas ir direktorius ją atleidžia iš pareigų. Kiek pamena šis naujas savininkas buvo pavarde D., su juo ji nebendravo. Kai ji išėjo, tai visi kiti darbuotojai liko toliau dirbti. Įmonės finansinės apskaitos dokumentai buvo pas buhalteres kabinete, o ankstesnių metų dokumentai buvo archyvo patalpoje. D. G. susijęs su UAB (duomenys neskelbtini) tuo, kad jis įmonėje dirbo kaip konsultantas, su juo buvo pasirašyta sutartis dėl konsultavimo paslaugų. Dėl įsidarbinimo ji kalbėjo su D. G., gal buvo susitarimas, kad jis atstovauja akcininkę, bet visi pokalbiai buvo su D. G.. Įmonėje buvo apie 35-40 darbuotojų. Įmonė turėjo biurą Panevėžyje ir galimai buvo septynios parduotuvės po kitus miestus. Biure dirbo apie septyni asmenys. Buvo buhalterė ir apskaitininkė. Vyriausios buhalterės keitėsi, paskutiniu laikotarpiu buvo S. S. ir K. P., bei D., kurios pavardės neatsimena. Įmonė 2014 m. paskutiniame ketvirtyje vykdė veiklą, biuras dirbo ir parduotuvės pilnai. Su įmonės akcininku nekalbėjo dėl atleidimo. Visada pokalbiai vykdavo su D. G., kadangi nesulaukė atsakymo ir esant įtampai bei lėšų stygiui ir visų aplinkybių, nesulaukusi tiesiog pasikalbėjimo, kaip buvo iki tol, ji išsiuntė šaukimą į neeilinį susirinkimą ir pridėtas jos prašymas išeiti iš darbo, jei nepavyktų priimti sprendimo. Dėl atleidimo pranešimą gavo darbe, galimai elektroniniu paštu, lyg ir į bendrą paštą atsiuntė ir administratorė atnešė. Dėl atleidimo susisiekė su D. G., jis pasakė, kad įmonė parduota ir tiek žinių, ką konkrečiai sakė neprisimena, nes praėjo daug metų. Atleidus ją įmonėje liko visi darbuotojai, nors įmonės finansinė padėtis buvo sunki, bet įmonė dar galėjo veikti, nes lapkričio mėnesį Valstybinė mokesčių inspekcija buvo priėmusi sprendimą dėl mokestinių skolų mokėjimo išdėstymo, todėl buvo įvertinta, kad įmonė buvo pajėgi atsiskaityti. Tačiau ji pasakė, kad nežino ar dar dirbs, tai jai neteko jo pasirašyti, bet tai parodo, kad įmonė galėjo tikrai veikti. Su R. S. bendravo formaliais klausimais, pristatant metinę įmonės veiklą, dokumentų įteikimu pasirašant. R. S. labai retai dalyvaudavo įmonės veikloje, retai apsilankydavo. UAB (duomenys neskelbtini) likimas po atlikimas jai nežinomas, kai ją atleido buvo klausimas, ar gali įeiti į patalpas, tai tiesiog nesidomėjo įmone, kadangi buvo atleista. Ji apie įmonės akcijų pardavimą visiškai nieko nežino. Po atleidimo bendraujant su D. G. kaip ir kažko ypatingo nebuvo, neprisimena, gal ankstesnės apklausos metu kažką paminėjo. Apie jos atleidimą praktiškai žinojo visi buvę ofise. Atleidus ją iš pareigų, niekam įmonės veiklą neperdavė, niekas to neprašė bei nesusisiekė, niekas niekada neprisistatė, galimybės perduoti dokumentų nebuvo, o iš D. G. buvo pasakymas, kad įmonė parduota ir kažkas susisieks, bet to kažko taip ir nebuvo. Apie atleidimą, ji gavo pranešimą, gali jį parodyti, jis yra ir byloje. Negali pasakyti, ar matė dokumentą dėl jos atleidimo ir kito asmens paskyrimo direktoriumi. Iki kada ji ėjo direktorės pareigas, ji negali pasakyti, galimai iki 2015 m. sausio 2 d. Įmonė veikė adresu (duomenys neskelbtini), apie buveinės pakeitimą 2014 m. gruodžio 30 d. į (duomenys neskelbtini), kažką prisimena, kad akcininkų sprendimu buvo pakeista, kaip apie tai sužinojo, neatsimena. Pranešimą apie atleidimą gavo bendruoju elektroniniu paštu ir jai atnešė administratorė. Pagarsinus liudytojos 2016 m. sausio 13 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji paaiškino, kad jais reikia remtis, nes tuo metu geriau atsiminė aplinkybes. Parodžius liudytojai dokumentą iš Registrų centro, ji parodė, kad ji pati pasitvirtino, kaip galėjo. Kaip gavo tokius dokumentus neprisimena, voko nėra išsaugojusi. Ar registravo duomenis iš Registrų centro dėl direktoriaus pakeitimo, ji nepamena. Į Registrų centrą ji dokumentų nenešė ir niekam tokio įgaliojimo nebuvo suteikusi. V. Z. jai nežinomas. Ar įmonėje buvo akcininkų žurnalas, neprisimena. Ji nematė akcijų perdavimo sutarties. Kad būtų dariusi įrašus apie akcininkų pasikeitimus, ji nepamena, ar tokia dokumentacija buvo, negali pasakyti, žurnalus, dokumentaciją pildė administratorė. Buhalterinius dokumentus tvarkė buhalterės. Prisijungimus prie banko sąskaitų turėjo ji ir vyriausioji buhalterė, o D. G. neturėjo, kiek pamena. Lėšų judėjimo pats D. G. nekontroliavo, pavedimus faktiškai visada atlikdavo buhalterė. Dėl kitų darbuotojų atleidimo po jos kas darė įrašus, ji nežino, ji pati išėjusi iš darbo ir daryti nieko negalėjo. Ji išeidama nerašė daiktų, dokumentų perdavimo akto, nes nebuvo laiko tokiomis sąlygomis, buvo pasimetusi. Kadangi viskas įvyko taip, kaip įvyko, tiesiog nebuvo kam perduoti. Neeilinis akcininkų susirinkimas nebuvo, neįvyko, jis buvo šaukiamas 2015 m. sausio 15 d., o ji buvo atleista 2015 m. sausio 2 d. Ji buvo atleista, tai niekas ir nepasikeitė, ji pati nedalyvavo. Ji nežino, ar įvyko neeilinis akcininkų susirinkimas, jos niekas neinformavo. D. G. nenurodė, kam parduota įmonė, ji jokios informacijos negavo apie parduotą įmonę. Kas teikė prašymą Juridinių asmenų registrui prašymą dėl buveinės pakeitimo nepamena. Akcininkų susirinkimai būdavo daugiau formalūs. Visi susitarimai vykdavo sklandžiai, kreipiantis į R. S., ši visada jos paklausdavo ar suderinta ir žino D. G.. D. G. buvo pagrindinis skolintojas, nuo jo investicijų priklausė įmonės veikla, jis buvo svarbus įmonei. Įmonėje būdavo sudaromos investavimo sutartys, taip ir veikė. Jos nuomone, samdytis konsultantus įmonei buvo normalu. Ar D. G. duodavo įmonės darbuotojams nurodymus nežino, bet jis bendraudavo su darbuotojais. Esant reikalui, D. G. tikrai paskambindavo buhalterėms pasiteirauti, sunku pasakyti ar duodavo kažkokius nurodymus, nebūdavo taip, kad prieštaraudavo jo sprendimams. D. G. galėjo pateikti buhalterėms finansinius dokumentus, jis su buhalterėmis galėjo bendrauti bet kokiais klausimais, tai galėdavo vykti tiek per ją, tiek tiesiogiai su buhalterėmis. Faktinis įmonės vadovas buvo D. G., visi strateginiai sprendimai, finansai, ar įmonė liks – buvo jo sprendimai. Jis buvo investuotojas ir konsultantas. Ribą tarp vadovavimo ir konsultavimo būtų sunku nustatyti, kalbant apie konkrečius įvykius būtų lengviau. UAB (duomenys neskelbtini) jai žinoma, su šia įmone bendradarbiavo kažkokiu momentu. D. G. įmonei UAB (duomenys neskelbtini) galėjo teikti sąskaitas faktūras su jos žinia, kiek žino buvo finansiniai santykiai su UAB (duomenys neskelbtini). Ar D. G. už savo paslaugas teikė sąskaitas nepamena. UAB (duomenys neskelbtini) jai žinoma, tai D. G. įmonė, jis ją atstovavo, ši įmonė pateikinėjo sąskaitas, buvo verslo santykiai. Nuo 2009 m. iki 2015 m. sausio 5 d. UAB (duomenys neskelbtini) veikloje ji buvo vadovė, ji rašė įsakymus susijusius su įmonės veikla, bet strateginiai sprendimai būdavo D. G.. D. G. UAB (duomenys neskelbtini) veikloje ėmėsi didesnių sprendimų nei kaip konsultantas, faktiškai sprendimai dėl didesnių sumų būdavo jo, ji pritardavo ji sprendimams. D. G. priimdavo sprendimą, o ji šiuo sprendimu pasitikėdavo ir pritardavo, kad įmonei atneš naudą. Tiesiog D. G. pateikdavo pasiūlymą, o ji pritardavo. D. G. pasiūlymo kaip ir nebūtų galima nepriimti, nes atrodė, kad sprendimas tinkamas ir šiaip jos žodis būdavo nereikšmingas, kadangi vienaip ar kitaip sprendimas būtų priimtas, nepriklausant ar ji pritarė. Visokių buvo darbinių ginčų ir nepilnai priimtų sprendimų. Kai ji manydavo, kad sprendimas bus naudingas, ji nesipriešindavo. Lapkričio mėnesį pradėjo nesutapti jų nuomonės bei buvo didesni ginčai ir ji turėjo pasitraukti iš direktorės pareigų. D. G. paskolos buvo svarbios įmonės veiklai. Kaip įmonės vadovė, ji pritarė D. G. sprendimams, tai buvo ne baimė, o supratimas bei pasitikėjimas, kad nesant investicijų, tai ir kokia įmonės veikla bus, investicijos buvo reikalingos, buvo pritariama. Jei jų nebūtų, reikėtų kreiptis į bankus arba baigti veiklą. Šiuo atveju buvo akcininkas, kuris buvo bendru sutarimu su D. G. ir sprendė ar finansuoti įmonę. Priimami sprendimai nebuvo dėl kažkokio grasinimo, tiesiog reikėjo pasirinkti – darai arba nedarai, yra finansavimas arba nėra. Dėl investicijų buvo kreiptasi į visus bankus, vieni sutiko teikti paskolą, kiti nesuteikė, kitur palūkanos blogos. Jos nuomone, jeigu buvo priimtas sprendimas, tai palankiau buvo dirbti tokiomis sąlygomis su D. G.. Iš ko būtent buvo skolinamasi, reikėtų žiūrėti dokumentus, jau daug laiko praėjo. Koks buvo D. G. interesas investuoti į UAB (duomenys neskelbtini) negali pasakyti, to reikėtų klausti jo paties arba akcininkės. Kokios prekės UAB (duomenys neskelbtini) buvo parduotos 2014 m. gruodžio 31 d. mėnesį, ji nepamena. Apie 2014 m. gruodžio 31 d. sąskaitas ji nieko neprisimena. Ar tokios sąskaitos galėjo būti išrašytos be jos žinios, nežino. Jos prašymas atleisti ją iš darbo buvo 2014 m. gruodžio 12 d., bet apie minėtų sąskaitų išrašymą ji nepamena. Ji UAB (duomenys neskelbtini) nepamena.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja D. J. parodė, kad ji dirba Registrų centre, yra registratorė ekspertė, dirba su juridinių asmenų prašymų nagrinėjimu ir registravimu. Dokumentus Registrų centrui teikia įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo, kuris pateikia nustatytos formos prašymą ir pateikia akcininkų sprendimą ar protokolą apie buvusio vadovo atleidimą ir naujo vadovo paskyrimą ir užpildo formas, vadovo ir akcininko duomenis, jeigu jie keičiasi. Visus šiuos duomenis pateikia naujas vadovas, kadangi naujas vadovas yra laikomas nuo išrinkimo, tai faktas įvykęs ir šis asmuo pateikia duomenis. Būna atvejų, jog įmonė paskiria į priekį vadovą, tokiu atveju žiūrima pagal datas, sprendime, protokole, kas yra vadovas. Asmens tapatybė tikrinama klientų aptarnavimo skyriuje, jos skyrius yra atskiras, būtent klientų aptarnavimo skyriuje patikrinama tapatybė, ten pateikiamas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, o jos skyriuje yra gaunami jau priimti prašymai ir jie šiuos prašymus nagrinėja. Ji betarpiškai nebendrauja su asmenimis, kurie kreipiasi į Registrų centrą, jie gauna tik dokumentus. Jie apdoroja informaciją, kuri būna pateikta priėmimo langelyje arba pateikti elektronine forma. Bet elektronine forma prašymą pateikti naujas vadovas negali, tokiu būdu gali tik įgaliotas asmuo, nes naujo vadovo sistema nemato. Atitinkamai tokie prašymai būna pasirašyti elektroniniais parašais ir jie tada nagrinėja prašymą. Tokiais atvejais asmuo identifikuojamas elektroniniu būdu, prisijungus su savo elektroniniu parašu. Įstatymų nuostatos nenumato, kad apie akcininkų pasikeitimų Registrų centrui privaloma pateikti tai patvirtinančius dokumentus, yra pateikiamas tik prašymas pagal atitinkamą akcininko ir vadovo formą. Vadovui pasikeitus, turi būti pateikiamas sprendimas arba protokolas dėl naujo paskyrimo ir senojo atleidimo. Kai naujo vadovo ir akcininko registravimas vyksta ne elektronine forma, tai tas asmuo, kuris kreipiasi į Registrų centrą, tai jie turi tikėti, jeigu jis sako, kad jis yra naujas vadovas, jie privalo užregistruoti, jie neturi pagrindo asmeniu netikėti. Jeigu įgaliotas asmuo pateikia dokumentus, tai pagal pastarojo meto praktiką, galimai pusę metų, jeigu keičiasi akcininkas kartu su vadovu ir atneša dokumentus dėl vadovo ir akcininko įregistravimo, tai jie tada paprašo pirkimo pardavimo sutarčių ir išrašo iš vertybinių popierių sąskaitos, nes kaip parodė praktika, kad paskui gaunasi, nors įstatymai jų neįpareigoja to daryti, bet tas darbuotojas kuris įregistravo lieka kaltas, kad jis kažko nepatikrino ar dokumentų nepaėmė. Tai dabar Registrų centre prašo dokumentų, bet tai yra tik kopijos tų dokumentų ir jie juos deda į bylą, bet jų neviešina, nes ten yra asmens duomenys, šie dokumentai yra neviešinami. Registrų centre 2014-2015 m. neprašydavo akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių ir jokių kitų dokumentų dėl akcijų perregistravimo. Jeigu įgaliotas asmuo atneša, tai jis ir turi įgaliojimą, kurį išduoda vadovas atitinkamam momentui, priklausomai nuo įgaliojimo datos. Būtent tas vadovas savo parašu patvirtina, kad jis įgalioja atitinkamą asmenį pateikti duomenis, tai jie turi tikėti. Ar naujas, ar senas vadovas išduoda prašymą priklauso nuo įgaliojimo datos, tas, kuris vadovauja tuo metu, tas ir pasirašo įgaliojimą. Jeigu iš protokolo datos matoma, kad yra naujas vadovas, tai atitinkamai šis ir pasirašo įgaliojimą. Naujų tvarkų įvedimą Registrų centre sąlygojo tai, kad tiesiog padažnėjo atvejų, kai į Registrų centrą atnešdavo prašymus ir užregistruodavo vadovus ir akcininkus, kurie nebuvo vadovai ir akcininkai. Padažnėjo tokių atvejų, todėl buvo pas juos daugelio institucijų posėdžiai ir buvo nuspręsta keisti tvarką, bet ji dar teisiškai nėra įtvirtinta. Kol kas tai yra tiesiog tokia praktika formuojama, kad jeigu yra keičiamas vienintelis akcininkas ir surašomos penkios pirkimo-pardavimo sutartys per dieną ir taip siekiama išvengti notarinių sandorių, tai tada jie patikrina tą faktą, ir prašo, kad jie registruotų elektroninėje sistemoje akcijų perleidimo ir įsigijimo faktą. Tai dabar kažkaip bandoma keisti tą tvarką. Prašoma registruoti dalyvių informacinėje sistemoje elektroniniu būdu, tai yra buvęs vadovas, jeigu jis pardavė akcijas, vadovas praneša registrui į informacinę sistemą, kad yra parduotos akcijos. Tai liečia atveji, kai sudaromas ne notarinis sandoris ir per vieną dieną būna keli sandoriai. Tai tada tokie atvejai registruojami informacinėje sistemoje ir jiems pateikiama paskutinė sandorio data, kada buvo paskutinysis sandoris. Tokia tvarka vyksta pora mėnesių, 2014-2015 m. to nebuvo. Galimai buvo niša, kur galima buvo piktnaudžiauti ir dabar tiesiog bandoma to išvengti, nes padaugėjo atvejų kai sukčiaujama ir padaromi nelegalūs sandoriai. Visko gali būti, kad Registrų centre buvo pakeisti duomenys dėl vadovų bei akcininkų pasikeitimo, bet realiai nesant tokių sutarčių. Tai yra galima, niekas nuo to nėra apsaugotas, bet jie kaip institucija privalo tikėti žmonėmis, jeigu jis ateina ir sako, kad jis yra vadovas bei pateikia duomenis. Faktų, kad būtų nustatyta darbuotojų piktnaudžiavimo atvejų, ji nežino, nes jie betarpiškai su žmonėmis, klientais nebendrauja. Jie tik nagrinėja tuos dokumentus, kuriuo turi.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja S. S. parodė, kad ji dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vyriausiąja buhaltere, kiek pamena, įmonėje dirbo 2012-2014 m. Ji dirbo su įmonės finansiniais dokumentais, pagrinde atlikdavo darbo užmokesčio apskaičiavimą, su pavedimais ir finansinėmis ataskaitomis. Įmonė naudojo (duomenys neskelbtini) programą apskaitai, dirbo kaip normali įmonė. Be jos dar dirbo ir kita buhalterė. Ji dirbo pusę etato, pusę dienos. 2013 m. ji susirgo onkologine liga ir ilgą laiką turėjo nedarbingumą. Kaltinamąjį ji pažįsta iš matymo. Kaltinamasis D. G. buvo priežiūros atostogose, kai ji pradėjo dirbti, paskui po atostogų labai retai jį matydavo. Ji daugiausiai bendravo su V. P.. Ji nėra mačiusi kaltinamojo darbe prie buhalterijos. Kas liesdavo finansinius pavedimus, tai aptardavo su V. P., atitinkamai ryte, kai būdavo pinigai nurodydavo kokį pavedimą atlikti. Pagrinde visus darbus su V. P. atlikdavo. Su kaltinamuoju gal kažkada dėl kažkokių prekių yra kalbėję, bet neatsimena dialogų, kažkoks bendravimas būdavo, negali tiksliai pasakyti. UAB (duomenys neskelbtini) ofisas buvo (duomenys neskelbtini). Ofise buvo dvi buhalterės viename kabinete, dar buvo vadybininkai, administratorė ir direktorė savuose kabinetuose. Kita buhalterė buvo D., kuri daugiau dirbo su prekėmis, prekių apskaita, buvo kasininkė ir pavaduodavo ją, kai ji vykdavo į Santariškes. Buhalteriniai dokumentai buvo saugomi (duomenys neskelbtini) g., ten kur buvo administracinės patalpos, ten viskas ir buvo saugoma. Jeigu konkrečiai jos kabinete. Kituose kabinetuose buvo vadybininkai, direktorė. Jeigu dokumentus siųsdavo paštu, tai administratorė atnešdavo, jeigu elektroniniu paštu, tai atitinkamai persiųsdavo jai ir ji atsispausdindavo. Jeigu su prekėmis atveždavo, tai priimdavo kita buhalterė, kuri dirbo su prekėmis. Įmonės finansinė padėtis nelabai gera buvo, nes trūkdavo apyvartinių lėšų. Apyvarta buvo sezoninė, viskas atsiskaitoma būdavo per (duomenys neskelbtini) programą. Ji iš darbo išėjo 2014 m., nes sirgo onkologine liga, ji ir dabar serga. Jai išėjus buvo priimta kita buhalterė, kas būtent nepamena. Ji dokumentus perdavė, parodė kaip dirbti su programa, naujoji buhalterė buvo dirbusi su tokia programa ir viskas. Pagrinde visas programos funkcijos žinojo D.. Ar jai išėjus buvo surašytas dokumentų perdavimo aktas nepamena. UAB (duomenys neskelbtini) negali pasakyti ar žinoma, nes daug metų praėjo. Buhalterinė apskaita buvo tvarkoma, pajamuodavo visas gautas sąskaitas. Kai ji atėjo dirbti, ji perėmė iš kitos buhalterės darbą ir viską tęsė toliau. Viskas buvo tvarkoma taip, kaip ir priklauso buhalterijoje. Įmonėje buvo darbo užmokesčių registras, ilgalaikio turto registras, kasos knyga, banko dokumentai, pirkimai-pardavimai, viskas kaip priklauso. Fiziškai jai viską perdavė prieš tai dirbęs žmogus, šis asmuo parodė kaip dirbti. Ankstesnių metų dokumentų ji nėra mačiusi. Kai 2012 m. buvo mokesčių inspekcijos patikrinimas, tai šiek tiek susipažino su ankstesniais laikotarpiais, likučiais. Kas buvo ankstesniu laikotarpiu ji tikrai nežino. Ką D. G. darė įmonėje nežino, labai mažai jį matydavo, Pagal buhalterinius dokumentus, kas jis buvo, nežino. D. G. daugiau su direktore bendraudavo, o su ja tiesiog pasisveikindavo. Jai D. G. neduodavo nurodymų dėl buhalterijos. Jis neliepdavo įtraukti arba neįtraukti tam tikrų finansinių operacijų. Daugiausiai su V. P. ji bendravo, kokius pavedimus daryti nurodydavo V. P.. D. G. retai atvažiuodavo, ji dirbdavo iki pietų ir kas vykdavo toliau, ji nežino. Kokiu tikslu atvykdavo D. G. nurodyti negali, žinodavo, kad toks asmuo yra, bet kas jį sieja su įmone nežino. Dėl buhalterijos tvarkymo, D. G. jai tiesioginių nurodymų neduodavo. Jai nebūdavo pateikiamos D. G. sąskaitos. Sąskaitas faktūras išrašinėdavo parduotuvės, tai atitinkamai vedėjai arba pardavėjai, kurie tuo metu dirbo. Tuo metu filialai buvo skirtinguose miestuose, o visa buhalterija būdavo (duomenys neskelbtini) ir visi duomenys ateidavo, programa buvo susisteminta, viskas vyko per (duomenys neskelbtini) programą. Pagal įstatymus būdavo saugomi buhalteriniai dokumentai, jie būdavo sudėti į popierines papkes, kai Valstybinė mokesčių inspekcija juos tikrino, tai viskas buvo sudėta papkėse pagal laikotarpį. Ar D. G. turėjo priėmimą prie buhalterinės apskaitos nežino, ji nemano, jog D. G. galėtų naudotis (duomenys neskelbtini) programa. Kai ji atėjo dirbti, tai sistema jau buvo tokia. Programoje buvo apribotos asmenų teisės, ne visi galėdavo prisijungti prie tam tikrų funkcijų, pavyzdžiui vadybininkai prie kasos. Visi dokumentai buvo saugomi buhalterijoje, ten kur buvo buhalterių kabinetas, kuriame sėdėjo ji ir kita buhalterė. Buhalteriniai duomenys turėjo išsisaugoti programoje, negalėjo neišsisaugoti. Dokumentai tikrai buvo, nes Valstybinė mokesčių inspekcija dažnai tikrindavo, kai ji išėjo iš darbo, jie tikrai buvo, kas buvo jai išėjus toliau, ji nežino, ji nieko neišsinešė, patys failai turėjo likti programoje. Vidinių įsakymų dėl buhalterinių dokumentų saugojimo ji nematė, tiesiog tvarkingai saugojo ir tiek. Jos nebuvo prašoma įvedinėti D. G. sąskaitų. Ji dirbo su komunalinėmis paslaugomis, nuomos sąskaitomis faktūromis, darbo užmokesčiu. Su prekėmis kita buhalterė suvedinėdavo į programą. Prie jos nurodymų dėl kitų sąskaitų tikrai nebuvo. Dėl mokėjimo eiliškumo, tai svarstydavo su direktore dėl prekių užsakymo. Valstybinės mokesčių inspekcijos ne kartą prašydavo mokestinio atidėjimo, nes vasara apyvarta būdavo didelė ir visų sumų padengti neįstengdavo, tai ir prašydavo atidėti tam tikram laikotarpiui, o jiems suteikdavo pagal mokestinį grafiką. Tokius sprendimus priimdavo direktorė V. P.. Ji duodavo nurodymus, kad reikia tokį ar kitokį pavedimą atlikti ir tiek. Iš D. G. nieko negaudavo ir jis nedalyvaudavo jos pokalbiuose su direktore.

Teismo posėdžio metu R. S. paaiškino, kad D. G. yra jos vaiko tėvas, ji atsisako duoti parodymus.

Teismo posėdžio metu apklausta specialistė I. K. parodė, jog ji tvirtina 2018 m. gruodžio 14 d. specialisto išvadą dėl UAB (duomenys neskelbtini) finansinė veiklos. Ji parengė 2018 m. gruodžio 14 d. specialisto išvadą Nr. 414-2-313726. Už įmonės buhalterinių apskaitos dokumentų surašymą teisingai bei laiku atsako pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą, jį surašę ir pasirašę asmenys. Pagal Buhalterinė apskaitos įstatymo 19 straipsnį nustatyta buhalterinių dokumentų saugojimo tvarka taip pat direktoriaus įsakymu. Atliekant UAB (duomenys neskelbtini) finansinės veiklos tyrimą buvo pateikti ne tik UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentai, bet ir UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir kitų įmonių dokumentai taip pat ikiteisminio tyrimo duomenys, pagal kuriuos buvo lyginami apskaitos dokumentai ir vertinami dokumentai bei pateikta išvada. Trūko UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentų, todėl ankstesnėje išvadoje buvo surašytas pažeidimas dėl dokumentų neišsaugojimo, kadangi dalis dokumentų buvo sulieta, dalis buvo nepateikta tyrimui, išvados 6 lape išvardinti nepateikti dokumentai, buvo nepateikti apskaitos registrai, finansinės atskaitomybės dokumentai. Pateikus papildomus dokumentus vertintų, jeigu būtų teismo sprendimas. Kaip specialistai, jie visada dokumentų reikalauja iš pareigūnų, parašo kokių dokumentų trūksta, ko reikėtų ir pareigūnai tada ieško dokumentų, atlieka kratas. Buvo pateikti dokumentai iš civilinių bylų, ikiteisminio tyrimo medžiagoje, bet ar buvo visa apimtimi negali pasakyti, kiek buvo pateiktas, tiek ji ir aprašė. Dėl UAB (duomenys neskelbtini) mokumo ir nemokumo priežastis paaiškino, jog išvadoje yra nustatyta, kad pagal tyrimui pateiktus ikiteisminio tyrimo medžiagoje ir pagal apskaitos dokumentus buvo nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo nemoki 2014 m. rugpjūčio 31 d. Šie duomenys yra nustatyti irgi iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, kur Valstybinė mokesčių inspekcija buvo pateikusi papildomus dokumentus prie operatyvaus patikrinimo medžiagos ir UAB (duomenys neskelbtini) ten yra nurodžiusi detales apie pradelstus įsipareigojimus. Tai čia pagal bankroto įstatymą buvo vertinti pradelsti įsipareigojimai ir buvo nustatyta, kad 2014 m. rugpjūčio 31 d. buvo nemoki bendrovė. Taip pat buvo vertinti ir bendrovės koeficientai vertinant nemokumą, tai būtent iš balansų, arba finansinių ataskaitų ir kitų knygų. Buvo nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 31 d. bendrovės padėtis buvo finansiškai nestabili, kadangi ekonominiai rodikliai buvo žemesni, nei rekomenduoja koeficientai. Nemokomas yra apibrėžtas kaip ir Bankroto įstatyme, pagal rodiklius gali sakyti, kad įmonės padėtis buvo nestabili, konkrečiai, 2014 m. rugpjūčio 31 d. UAB (duomenys neskelbtini) buvo nemoki, kaip nurodyta išvadoje. Pagal rodiklius koeficientas apibrėžia, kuo žemesnis rodiklis, tuo blogesnė finansinė padėtis, bet nenurodyta, kad ji jau yra nemoki, todėl ji gali tik sakyti, taip, gali būti, kad 2013 m. gruodžio 31 d. įmonė jau buvo nemoki, bet negali to konstatuoti, kadangi ji neturi pradelstų įsipareigojimų, nes reikia lyginti pradelstus įsipareigojimus. Pagal 2014 m. rugpjūčio 31 d. preliminarų balansą, kuris buvo pateiktas Valstybinės atliekant tyrimą, deklaruotas bendrovės turtas – 1952822 Lt, pusė turto – 976411 Lt. Nustačius pradelstus įsipareigojimus tai pačiai datai, nustatyta, kad įsipareigojimai yra 1241574 Lt ir jie viršija pusę į balansą įrašyto turto. Pradelstus įsipareigojimus UAB (duomenys neskelbtini) pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, tai yra 78 priedas prie jos išvadų, ten išvardinta daug įmonių. Ne balansas, o būtent debitorių lentelė parodė, kad yra įsiskolinimas. Vertinant pradelstus įsipareigojimu, jie tikrino kai kurias sumas, kurios buvo didelės, būtent D. G. paskola, D. G. nuoma, UAB (duomenys neskelbtini), kai kurias didesnes sumas pažiūrėjo, nes jos turi įtakos būtent tiems pradelstiems įsipareigojimams, jeigu jie skyrėsi. Tokios sumos kaip 4000, 10000 prie vieno milijono turto ji tikrai netikrino ir tai būtų tiesiog neįmanoma, kadangi labai didelė dokumentų apimtis ir ne visos sutartys gali būti patikrintos, bet pagrindines, didžiausias sumas ji tikrino, todėl ji ir sumažino tuos pradelstus įsipareigojimus D. G., kadangi pradelstų įsipareigojimų buvo mažiau. Tai ji būtent lentelėje ir nurodė, įvertinusi tas sutartis, kad jos nebuvo pradelstos, sumažino. Dėl paskolų sutarčių ji tiki, kad buvo pateiktos visos sutartys, kadangi tos UAB (duomenys neskelbtini) prekės paskui buvo įkeistos D. G. ir ten buvo nurodytos ir sutartys ir jų pakeitimai. Ji mano, kad dėl sutarčių, nes pas notarą tvirtino, tai tikriausiai jie jas visas matė. Balanse skolos D. G. irgi atitiko pagal tai, kokias jie turėjo sutartis ir kokie įsipareigojimai, ji matė, kad sutartys yra fiksuotos. Sutarčių registro ji nematė, tik pačias sutartis matė. Kiek sutarčių buvo, pagal sutarčių registrą ji jų negali patikrinti. Ar Valstybinės mokesčių inspekcijos mokėjimų terminai buvo pratęsti 2014 m. rugpjūčio 31 d., negali atsakyti, bet mokesčiams mokėjimai tikrai buvo pradelsti. Ji mano, kad bet kuriuo atveju, jeigu pradelstą skolą prašo atidėti, tai ji bet kokiu atveju būna pradelsta, nors ir būna sutartis atidėti, toks mokėjimas netampa nepradelstu, tokias jos nuomonė. Dėl UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. lapkričio 25 d. prekių įkeitimo sandorio paaiškino, jog įmonės veiklą ar įtakojo šis sandoris, negali atsakyti, nes nemato UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentų, ten labai trūksta dokumentų, 2015 metų išvis apskaitos dokumentų nėra, todėl negali atsakyti, ar įtakojo tas sandoris įmonės veiklą, ar ne. Iš esmės, jeigu prekės atiduodamos tam, kam įkeistos, tai įmonė netenka prekių ir veiklos vykdyti iš esmės negali, todėl aišku, kad pablogėja įmonės padėtis. Ji išvadoje nėra konstatavusi fakto dėl prekių perdavimo. Būtent ir buvo atsakyta išvadoje, kad jeigu tos prekės buvo perduotos, tada bendrovė netenka prekių ir netenka galimybės veiklą vystyti, bet jeigu prekės nebuvo perduotos, tai įmonė turėjo tas prekes, bet klausimas ne jai, ar įmonė gali tas įkeistas prekes parduoti. Tai teisiniai klausimai, kaip toliau su tomis prekėmis elgiamasi, jeigu jos įkeičiamos. Prekių perdavimo akto, kad prekės perduotos D. G., prie apskaitos dokumentų tikrai nebuvo. Įmonės padėtis buvo bloga jau rugpjūčio mėnesį, jeigu prekių neteko lapkričio mėnesį tai jau visai blogai. Ar prekių įkeitimas pablogino įmonės padėti, čia kaip ir klausimas dėl nuostolingo sandorio, nes prekių buvo įkeista ženkliai didesnei sumai, nei buvo pati skola D. G.. Prekių buvo įkeista už 1361000 Lt grubiai, o skolinis įsipareigojimas D. G. buvo tik 754000 Lt. Iš esmės gaunasi, kad bendrovė įkeitė žymiai didesnį turtą, nei buvo skola, todėl tai buvo nuostolingas sandoris, kuris vertinant įmonės veiklą, turėjo įtakos nuostoliams. Nustatant prekių vertę, buvo vadovautasi apskaitos dokumentai ir kas nustatyta įkeitimo sandoryje ir įmonės apskaitos dokumentuose apie prekių likučius parduotuvėse tai datai. Jiems nebuvo pateikti dokumentai dėl prekių rinkos vertės, civilinėse bylose buvę duomenys buvo po išvados surašymo, ji vertinimo tai, kas buvo pateikta dokumentuose, ikiteisminio tyrimo medžiagoje, jie neatlikinėjo inventorizacijos ir nenustatė prekių kainos. Jie įvertino prekių likučių sumas pagal dokumentus, įkeičiant prekes buvo nurodyta jų vertė tai datai, 62 priede nurodyta jų balansinė vertė, jų įsigijimo vertė pagal dokumentus. Būtent ši prekių kaina yra pagal jų įsigijimo vertę, pagal sąskaitas faktūras. Tai yra įsigijimo vertė pagal dokumentus, nevertinant jų realios kainos, kažkokios kainos, kuri buvo šiai dienai, čia yra pagal balansą prekių įsigijimo vertė. Pagal prekių likučius balanse yra nurodyta tokia suma ir bus tokia suma, o kada tos prekės buvo įsigytos negalima nustatyti, kadangi čia tik prekių kiekis ir jų pavadinimai surašyti. Kada kokios prekės įsigytos, jos senos ar naujos, jie negali nustatyti. Prekės buvo įrašytos į balansą ir nurodyta tik jų balansinė vertė. Virš milijono litų prekių balansinė vertė, o paskola 754000 Lt. Jie ruošia išvadas pagal dokumentus, jie nevertina prekių, koeficiento nenustato. Įkeistų prekių vertė buvo virš milijonas litų, o įsipareigojimų 700000, tai prekių vertė buvo 600000 daugiau. Ar rengiant išvadą buvo vertinami teismų sprendimuose nurodyta informacija neatsimena, jeigu yra aprašiusi kažką, tai galimai vadovavosi ir teismų sprendimais, jeigu jie buvo pateikti. Išvados 26 lape nurodyti teismų sprendimai, vadinasi ji vertino ir teismų sprendimuose nurodytus duomenis, ji vertino tai, ką turėjo ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Ar buvo žinomas 2017 m. vasario 13 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimas ir 2014 m. gegužės 26 d. Panevėžio apygardos teismo nutartis negali pasakyti. Buvo gegužės 8 d. nutartis, ji tada ir nenustatė, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo nemoki gegužės mėnesį. Didelio skirtumo nėra, balandžio 30 d. turtą sudarė – 2144000, o rugpjūčio 30 d. mėnesį – 1952000, tai skirtumas nėra didelis. Pradelstus įsipareigojimus ji vertino pagal tai, ką įmonė pateikė Valstybiniai mokesčių inspekcijai. Buvo UAB (duomenys neskelbtini) atsiliepimas į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimą ir ten taip pat nurodoma, kad UAB (duomenys neskelbtini) turtas gegužės 7 d. – 2 milijonai, o pradelsti įsipareigojimai – 131000, bet yra nurodyta tik bendra suma, todėl negalima patikrinti kokios tai įmonės ir kokie pradelsti būtent įsipareigojimai bei už ką. Kiek buvo pateikta kreditorių susirinkimų protokolų, tiek ir vertino, tik žino, jog turto buvo parduota pigiau ir buvo turto perleidimo nuostolis užfiksuotas buhalteriškai. Kadangi pirko turtą už 630000 Lt, o pardavė už 555000 Lt, todėl bet kokiu atveju buvo nuostolis, nes parduota už mažesnę kainą, tai matyti ir apskaitos dokumentuose. Turtas gali būti parduodamas ir pigiau nei įsigyjamas, tai vadovas sprendžia, ji sprendimo neginčija, bet fiksuoja nuostolį dėl sandorio, pati įmonė fiksavo nuostolį. Dėl mokėjimo eiliškumo tvarkos nesilaikymo, kiek teko daryti specialisto išvadų, tai beveik niekada nesilaikoma Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio nustatytos tvarkos, nors visiems yra žinoma ši nuostata, normos nesilaikymas fiksuojamas kaip pažeidimas. Dėl pažeidimo atsakomybės klausimas turi būti keliamas Valstybiniai mokesčių inspekcijai. Ar sandorių eiliškumas turėjo įtakos įmonės veiklai, ji negali atsakyti, jie turėjo įtakos vertinant visos įmonės turtą, įsipareigojimus, čia pažeistos mokėjimo eiliškumo nuostatos, iš esmės nukentėjo kiti kreditoriai. Buvo pažeisti Valstybinės mokesčių inspekcijos interesus, nes ji turėjo pirmumo teisę, buvo pažeisti ir kitų kreditorių interesai. D. G. yra trečias eilėje, o Valstybinė mokesčių inspekcija buvo pirma, todėl Valstybiniai mokesčių inspekcijai reikėjo mokėti. Dėl kitų negali pasakyti, kadangi yra ir kiti kreditoriai, jeigu būtų atsiskaityta tik su vienu kreditoriumi ir kitiems ne, tai pažeistų kitų interesus, šiuos atveju nebuvo mokama tik vienai įmonei. Ji nevertino pilnai ar dalinai tenkinti kreditorių interesai, kadangi tokio klausimo nebuvo, nebuvo vertinamas kiekvienas kreditorius atskirai. Tyrimui buvo pateiktos išrašytos sąskaitos faktūros, kurios patvirtino, kad prekė yra perduota bei perleista – parduota, tokiu atveju fiksuojama, kad bendrovėje gautos sumos. Jeigu už tas prekes nebuvo atsiskaityta, tai darė išvadą, kad įmonė negavo lėšų ir nebuvo atsiskaityta su kreditoriais. Tokią prielaidą priėmė, nes tyrimui nebuvo pateikti visi dokumentai, banko dokumentus patikrinus įplaukų iš UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo, o kasos dokumentai, kasos knyga nebuvo pateikta tyrimui, todėl negalėjo konkrečiai atsakyti, kad pinigų negavo iki liepos 14 d., kadangi neturėjo dalies apskaitos dokumentų, todėl vertino, kad jeigu pinigų negavo, tai patyrė nuostolį, nes negavus pinigų negalėjo atsiskaityti su kreditoriais. Kad sandoris objektyviai įvyko patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateikti dokumentai, kad D. G. atstovaujanti advokatų kontora 2017 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į T. T., A. D., V. S. dėl UAB (duomenys neskelbtini) sudarytų sandorių. Buvo elektroniniu paštu pateiktos penkios sąskaitos faktūros, kad prekės parduotos UAB (duomenys neskelbtini) už 281000 Lt ir penkios sąskaitos faktūros 2015 m. sausio 20 d., jog dalis prekių buvo parduotos UAB (duomenys neskelbtini). Dėl UAB (duomenys neskelbtini) pardavimų gali pasakyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) išrašytos penkios sąskaitos faktūros 2014 m. gruodžio 31 d. buvo registruotos UAB (duomenys neskelbtini) pardavimų registre, Vilniaus parduotuvės, kur buvo fiksuotas prekių pardavimas ir deklaruotas PVM, tai UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje fiksavo pardavimą. Dėl sausio mėnesio pardavimo UAB (duomenys neskelbtini), buvo pateiktos tik pačios penkios sąskaitos, bet tyrimui nebuvo pateikti nei apskaitos registrai nei kiti duomenys, kad būtų fiksuota kažkas apskaitoje, todėl negalėjo konstatuoti, kad parduotos prekės buvo fiksuotos bendrovės pardavimuose. Tai, kad prekės 2014 m. gruodžio 31 d. buvo tikrai parduotos iš apskaitos dokumentų nepamatysi. Pilnai paruoštų atskaitos dokumentų nebuvo 2014 m. gruodžio 31 d., kad būtų matomi prekių likučiai. Kaip ji suprato advokatų pateiktos sąskaitos faktūros buvo siekiant patvirtinti, kad įkeitimo sandoriu UAB (duomenys neskelbtini) įkeisto prekės D. G., nebuvo perleistos, o galimai parduotos, tos sąskaitos turėjo patvirtinti, kad dalis tų prekių buvo parduota ir neatiduota D. G.. Sąskaitos buvo išrašytos tuo metu, kai gruodžio 31 d. ir sausio 20 d., kai direktorius buvo A. D., bet jis teigė, kad jokio ryšio su UAB (duomenys neskelbtini) neturi. Sandorių realumo negali patvirtinti, nes neturi sausio mėnesio apskaitos dokumentų, ar įvyko pardavimas negali konstatuoti, ji gali patvirtinti tik apskaitos dokumentus, sausio mėnesio nebuvo registruotos sąskaitos. Ji tikrino tik tai, kas buvo pateikta, ji niekur nevyko tikrinti. Klausimo dėl pastato pardavimo įmonės būklei tyrimui nebuvo pateikta, 2014 m. balandžio 10 d. finansinės padėtis bendrovės buvo nestabili, sprendimus ir vertina tolesnę veiklą įmonės vadovai, šiuo atveju buvo sumokėti 45000 Lt, kuriuos praradusi įmonė patyrė nuostolį ir automatiškai prarado galimybę atsiskaityti su kitais kreditoriais. R. Ž. pinigus sumokėjo UAB (duomenys neskelbtini), todėl atsakingi jos vadovai, kad buvo prarasti pinigai ir nebuvo galima atsiskaityti su kreditoriais. Ji yra mačiusi preliminarią sutartį, ji galimai buvo kaip priedas prie 2017 m. vasario 20 d. išvados. Pinigai buvo prarasti bet kokiu atveju, nes pastato neįsigijo. Pagrindinė sutartis buvo nesudaryta, sutarties įvykdymo terminus nevertino, pinigai buvo išmokėti iš kasos, tuo metu skoliniai įsipareigojimai buvo jau Valstybinei mokesčių inspekcijai, kurie ir įvertino faktą, kad pinigai buvo sumokėti R. Ž., kai skola buvo Valstybinei mokesčių inspekcijai. Ji nematė prekių perdavimo akto, kad prekės buvo perduotos D. G., prie apskaitos dokumentų nebuvo šio akto. Deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai teikti ir už jas atsakingas yra vadovas, praktikoje dažniausiai teikia buhalterė. Deklaracijos patvirtinamos vadovo ir finansininko parašais.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. Č. parodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) esančių patalpų savininkė. UAB (duomenys neskelbtini) buvo registruota šiuo adresu. Patikrinusi savo senus užrašus rado, kad 2014 m. gruodžio 8 d. buvo užklausa elektroniniu paštu, ar galima suteikti registracijos adresą įmonei. Tuo metu ji dirbo bei atstovavo UAB (duomenys neskelbtini), ji gavo elektroninę užklausą, ar gali suteikti adresą registracijai, atsakė, kad gali už 200 Lt ir viskas. Į ją kreipėsi ne D. G., o P. P., tai buvo 2014 m. ir ji tiksliai neprisimena. Iš senų susirašinėjimų tai matoma, ar su šiuo asmeniu susitiko, nepamena. P. P. prašė juridinio asmens registracijos, atėjo sumokėjo ir pasiėmė. Viskas vyko 2014 m., ji nepamena kaip viskas buvo. Registracija vykdavo taip, jog ji išrašydavo sutikimą tik registruoti bendrovę atitinkamu adresu, bet tik registruoti ir viskas, tai ne nuoma, tik registracijos adresas, einama į Registrų centrą ir užregistruojama. Ji tuomet buvo UAB (duomenys neskelbtini) vadovė, UAB (duomenys neskelbtini) vadovo nepamena, A. D. nėra girdėtas. Jie tik registravo ir daugiau nieko nebuvo. Tiesiog kažkas kreipėsi elektroniniu paštu, sumokėjo pinigus ir užregistravo adresą. Kaltinamojo D. G. ji nėra mačiusi ir jo nežino. Klientui ji visada duoda sutikimą ir įgaliojimą jos vardu, įgaliojimas būna notarinis. Patalpos jos ir jos vyro. Asmuo jai prisistatė P. P., yra elektroninis paštas ir telefono numeris. P. P. jai nepažįstamas. Kas būtent atėjo atsiimti dokumentų ji neprisimena, paso ji netikrino. Registrų centras neimtų dokumentų iš svetimo asmens, iš to kas yra nesusijęs su bendrove.

Ikiteisminio tyrimo metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindu apklaustas D. G. parodė, kad nori pirmiausiai pradėti kalbėti apie jo namuose 2016 m. balandžio 21 d. kratos metu paimtus pinigus 573205 Eur ir 2000 JAV dolerių. Pinigai yra labai svarbus momentas. Seife jie buvo ne šiaip sau. Jis kaip fizinis asmuo yra paėmęs kreditus iš bankų, t. y. Swedbank ir Danske bank, kurių bendra suma aštuoni milijonai litų. Paskolos buvo paimtos beveik prieš dešimt metų, nes pinigų reikėjo verslui. Dalį pinigų išgrynino laikotarpyje nuo 2006 m. iki 2012 m. Išgrynintus pinigus jis laikė seife savo namuose (duomenys neskelbtini). Pagal banko sąlygas jis kiekvieną mėnesį turi mokėti palūkanas ir tam tikrais momentais turi dengti didesnes sumas. Ir taip kaip šiais metais rugsėjo mėnesį yra paskolos dengimo data ir reikia padengti apie milijoną du šimtus eurų. Bankas reikalauja, kad paskola jau būtų padengta ir ta paskutinė data yra 2016 m. rugsėjo 15 d. Todėl buvo kaupiami pinigai, kad atiduoti. Dalis pinigų būtų atiduota per sąskaitas pervedant pinigus, o dalis pinigų būtų įnešti grynais. Visą gyvenimą dirbo ir deklaravo. Visada pajamas ir mokesčius mokėjo ir kiekvienais metais deklaravo. Pinigai buvo investuojami į nekilnojamą turtą ir investicinius projektus. Nekilnojamas turtas buvo nuomojamas, kiekvienais metais pateikiamos deklaracijos. Viskas buvo akcentuojama į nekilnojamą turtą. Buvo 13 metų vadovas ir akcininkas BUAB (duomenys neskelbtini). Oficialiai gaudavo atlyginimą. Po šios įmonės įkūrė UAB (duomenys neskelbtini) ir tapo jos akcininku ir vadovu. Visos jo gaunamos pajamos yra legalios ir jis kiekvienais metais viską deklaruoja. Pajamos susideda iš to, kad daug turto yra išnuomota ir pastoviai gaunamos didelės sumos pajamų iš nekilnojamo turto. Prie apklausos jis pateiks dokumentus, kuriuose matysis jo deklaracijos bei iš veiklos gautos pajamos nuo 2003 metų. Nuo 2003 metų jo yra uždirbta ir deklaruota apie 9,5 milijonus litų. Jo namuose rasti pinigai susiję tik su jo verslu ir visiškai niekaip nesusiję su UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) bei UAB (duomenys neskelbtini). Kadangi tie pinigai tikrai nesusiję su jo paminėtomis įmonėmis, todėl mano, kad kratos metu paimti pinigai turėtų būti jam kuo greičiau grąžinami, nes jam teks padengti paskolą bankui, jis patyrė nuostolius ir negali vykdyti veiklos, susijusios su nekilnojamojo turto pirkimu, patalpų tvarkymu, renovavimu ir pan. Tuo labiau yra didelė rizika, kad bankui negalės grąžinti iš banko paimtos paskolos. Šiuo metu kaupiami visi turimi pinigai, kad būtų galima atiduoti bankui paskolą. Jei laiku negrąžins paskolos bankui, tai bankas nukreips išieškojimą į jo turimą turtą ir tokiu būdu bus patirti didžiuliai nuostoliai. UAB (duomenys neskelbtini) veiklą vykdė nuo 1997 m. iki 2008 m. ar 2009 m., kai buvo iškelta bankroto byla. Jis buvo vienintelis šios įmonės akcininkas ir vadovas. Įmonė savo vardu turėjo registruoto nekilnojamojo turto, tai buvo automobiliai, sandėlis (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) bankrutavus buvo išvaržytas visas turtas, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini). Dar buvo įkeistas ir jo asmeninis turtas, nes UAB (duomenys neskelbtini) ėmė paskolas ir buvo įkeistas ne tik įmonės turtas, bet ir jo asmeninis turtas (duomenys neskelbtini). BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus buvo išsinuomojusi patalpas. UAB (duomenys neskelbtini) išreiškė pageidavimą pirkti patalpas (duomenys neskelbtini). Buvo teikiami pasiūlymai bankroto administratoriui ir UAB (duomenys neskelbtini) pasirašė sutartį dėl (duomenys neskelbtini) pirkimo. Dėl to, kad UAB (duomenys neskelbtini) pardavė pastatą (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) yra pradėta civilinė byla e2-3587-450/2016, kurioje vyksta parengiamieji posėdžiai ir kitas posėdis bus birželio 4 d. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) priklauso UAB (duomenys neskelbtini) iš patalpos išnuomotas UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) jis dirbo pagal darbo sutartį. Su UAB (duomenys neskelbtini) yra pasirašyta UAB (duomenys neskelbtini) sutartis dėl konsultavimo. Visi dokumentai yra tarp kratos metu paimtų dokumentų. (25 t., b. l. 75-76).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindu apklaustas D. G. parodė, jog laikotarpyje nuo 1990 m. iki 1995 m. turėjo D. G. įmonę, tačiau kokia konkrečiai veikla užsiėmė negali pasakyti, tiesiog vykdė veiklą, kuri neštų pelną. Po to dirbo UAB (duomenys neskelbtini), paskui dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ir dirbo vadovaujančiuose pareigose, nedidelėse įmonėse, nedideliuose skyriuose ir po truputį ėmėsi didesnių veiklų. Tam tikrą laiką dirbo pagal patentą. Visu laikotarpiu kiek yra dirbęs jis visada deklaruodavo savo pajamas ir turtą, t. y. nuo to laikotarpio, kai Lietuvoje prasidėjo deklaravimas. Atsiradus piniginėms lėšoms jis jas pradėjo investuoti į nekilnojamąjį turtą. Visose įmonėse dirbo ir uždirbdavo, gaudavo dividendus ir pajamas ir jas deklaruodavo, jeigu įgyjant turto neužtekdavo pinigų, tai jis pasiskolindavo lėšų. Detalių neprisimena, nes praėjo ilgas laiko tarpas, tačiau mano, kad iš valstybinių institucijų galima surinkti visus dokumentus, nes parduodant ar perkant nekilnojamąjį turtą jis visada deklaruodavo savo sandorius, pateikdavo tai patvirtinančius dokumentus. Per visą jo gyvenimą paskolų iš fizinių asmenų buvo tikrai ne viena, ir jis pats asmeniškai yra skolinęs, bet jos visos būdavo trumpalaikės ir jų nedeklaruodavo. Dažniausiai buvo skolinamasi konkrečiam tikslui. Jis nėra toks žmogus, kurs pirkdavo nekilnojamąjį turtą su tikslu jį parduoti. Tiesiog jis investuodavo savo pinigus į nekilnojamąjį turtą, akcijas. Visas nekilnojamasis turtas yra pirktas Lietuvoje. Sąskaitų užsienio bankuose irgi neturi. Buvo ir jam dovanota turto ir rodos jis yra dovanojęs kažkokį turtą, tačiau jis neprisimena. Jeigu remontuodavo savo asmeninį turtą jis jį remontuodavo iš savo asmeninių lėšų. Dėl UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) jis paaiškins kitose apklausose (25 t., b. l. 172-173).

Pradinėse apklausose ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju D. G. nedavė parodymų (25 t., b. l. 185, 188-189; 26 t., b. l. 5, 102, 107, 117-118, 123-125, 135).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju D. G. parodė, kad jam nesuprantamas pranešimas apie įtarimą, nes įtarime nurodoma, kad jis žinodamas „jog (duomenys neskelbtini) yra nemoki davė nurodymą vadovei V. P. (duomenys neskelbtini) vardu sudaryti bendrovei nenaudingą 2014 m. kovo 27 d. pirkimo-pardavimo sutartį dėl nekilnojamojo pardavimo (duomenys neskelbtini) dėl ko (duomenys neskelbtini) patyrė 95000 Lt (27513,90 Eur nuostolį). Pirko už 650 tūkst., o pardavė už 555 tūkst. Lt“. Šiuo atveju yra įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-820-450/2017, kuriame konstatuota, kad Pastatas parduotas už rinkos kainą ir kreditorių interesų nepažeidė. Tą patvirtina turto vertinimas. Sandoris nebuvo žalingas ir dėl to, kad dėl jo UAB (duomenys neskelbtini) išvengė dar didesnių nuostolių. UAB (duomenys neskelbtini) šį pastatą įsigijo iš UAB (duomenys neskelbtini) 2012 metais, tačiau iki 2014 m. už jį nebuvo atsiskaičiusi ir grėsė sankcijos. UAB (duomenys neskelbtini) paskolino pinigus už jį atsiskaityti ir sumokėjo tiesiogiai UAB (duomenys neskelbtini). Nori pasakyti, kad įtarimo formuluotė, jog UAB (duomenys neskelbtini) vardu sudarytas nenaudingas 2014 m. kovo 27 d. pirkimo-pardavimo sandoris neatitinka faktinių teismo nustatytų aplinkybių, dėl ko kyla neaiškumas. Be to, įtarime nurodyta, kad su jo „žinia UAB (duomenys neskelbtini) D. G. skolos užtikrinimui 2014 m. lapkričio 25 d. įteikė turėtas prekes iš viso 1361446 Lt vertės, tokiu būdu UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitė tik su juo ir neteko galimybės iš dalies atsiskaityti su kitais kreditoriais, pažeidus jų interesus, elgdamasis nesąžiningai savo veiksmais neva padarė 757430,90 Lt žalą kitiems bendrovės kreditoriams“. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-920-262/2019 buvo atlikta teisminė ekspertizė, kurios metu buvo nustatyta, kad D. G. 2014 m. lapkričio 25 d. įkeitimo sutartimi įkeistų prekių (BUAB (duomenys neskelbtini) atsargų) reali vertė buvo ne didesnė nei 78872,50 Eur, o 2018 m. balandžio 20 d. Turto ekspertizės ataskaita Nr. 18-020/T, teismo ekspertė A. K. pateikė išvadą, kad prekių rinkos vertė buvo 39400 Eur, t. y. prekių vertė neviršijo šia sutartimi užtikrintos prievolės dydžio, dėl to negalima teigti, kad kreditoriams padaryta 219367,15 Eur žala ir būtina pažymėti, kad kreditoriai įvertino teisminės ekspertizės metu civilinėje byloje nustatytą žalą ir sutiko pripažinti, kad žalos dydis yra 78872,50 Eur, ką jie patys patvirtino kreditorių susirinkime. Todėl faktinės žalos dydis neatitinka įtarime inkriminuojamos žalos dydį, taip pat šiuo metu atlyginta VMI žala ir suderinta su BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriumi taikos sutartis, kuri bus pasirašyta ir pateikta ikiteisminiam tyrimui (26 t., b. l. 142-143).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis D. G. parodė, kad būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir vieninteliu akcininku, nesivadovavo Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymu Nr. IX-574 ir netinkamai organizavo Bendrovės apskaitos tvarkymą bei nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiai bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų, kad ši juos galėtų įtraukti į apskaitą. 2014 m. rugpjūčio 29 d. prekių (paslaugų) pirkimo pardavimo kvite Nr. 0000001 nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB (duomenys neskelbtini) pirko remonto paslaugas iš D. G. (gim. (duomenys neskelbtini)), dirbančio pagal verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat 2014 m. rugsėjo 11 d. Kasos išlaidų orderyje Nr. 015 nurodė 14000 Lt. išmokėjimą D. G. (gim. (duomenys neskelbtini)), nors D. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) kvite nurodytų paslaugų neteikė ir pinigų negavo. Šiuos dokumentus pateikė buhalterei įtraukti į buhalterinę apskaitą. 2014 m. pateikė buhalterei į bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukti dvi suklastotas PVM sąskaitas faktūras, kuriose fiksavo neįvykusias ūkinės operacijas - elektros instaliacijos išvedžiojimo darbų paslaugos pirkimą iš UAB (duomenys neskelbtini) pagal 2014 m. lapkričio 7 d. sąskaitą faktūrą LUD 14/11-7 – 8954 Lt sumai (2593,26 Eur, iš jų 1554 Lt (450,07 Eur) PVM ir 2014 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą LUD 14/12-2 – sienų griovimo, statybinių šiukšlių surinkimo, pakrovimo darbų paslaugų pirkimą už 19844 Lt (5747,22 Eur), iš jų 3444 Lt (997,45 Eur) PVM, pagal žinomai suklastotą UAB (duomenys neskelbtini) vardu išrašytą 2014 m. gruodžio 3 d. kasos pajamų orderio kvitą LUD Nr. 0007 – 28798 Lt (8340 Eur). 2015 m. pateikė buhalterei į bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukti dvi suklastotas PVM sąskaitas faktūras, kuriose fiksuotos neįvykusios ūkinės operacijos – pagal UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. kovo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą LUD 14/12-2 įformintą sandėliavimo paslaugų pirkimą už 19313 Eur, iš jų 3351,94 Eur PVM ir 2015 m. balandžio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą LUD 15/03-3 įformintą konsultavimo paslaugų pirkimą už 9050,80 Eur (iš jų 1570,80 Eur PVM). 2015 m. buhalterei nepateikė dokumentų, susijusių su iš UAB (duomenys neskelbtini) perimtu ilgalaikiu turtu. Jis, dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) konsultantu pagal darbo sutartį, realiai buvo faktiniu bendrovės vadovu ir pats vadovavo bendrovei. Nors R. S. buvo akcininkė, bet akcininko sprendimus tam tikrai klausimais priiminėjo jis. V. P. buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktorė, tačiau tam tikrus klausimus derino su juo. Praėjo nemažai laiko ir prisiminti visas aplinkybes, susijusias su UAB (duomenys neskelbtini) prekių pardavimu bei kita yra sunku, todėl nenorėdamas klaidingi ikiteisminio tyrimo, nurodė, kad pilnai prisipažįsta dėl įtarime nurodytų aplinkybių ir labai dėl to gailisi. Atsižvelgiant į duotus parodymus, norėtų prašyti tyrimą baigti laidavimu ir prie savo apklausos teikia prašymus dėl laidavimo su priedais. BK 40 straipsnyje numatytais pagrindais (26 t, b. l. 151-152).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama liudytoja R. S. atsisakė duoti parodymus, pasinaudodama jai suteikta teise neliudyti prieš artimą giminaitį (8 t., b. l. 7, 14, 23).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja S. S. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirbo 2012 m., tačiau 2013 m. susirgo onkologine liga ir labai ilgai gydėsi, todėl nedirbo. 2014 m. kovą ar balandį grįžo po sanatorinio gydymo ir paskui iš UAB (duomenys neskelbtini) išėjo gal 2014 m. birželį, nors tiksliai neprisimena. Visą tą laiką dirbo vyriausios buhalterės pareigose. Kol ji sirgo, ją pavadavo D. S.. Šiaip kol buvo taikomas cheminis gydymas, tai ji dirbdavo tam tikrą laiką ir vėl vyko gydytis. Ji kaip vyriausia buhalterė buvo atsakinga už bankinius pavedimus, darbo užmokesčio apskaičiavimą ir išmokėjimą, tačiau tik tiek, kiek susiję su pavedimu į banką, o jeigu grynieji pinigai tai su kasa dirbo D. S.. Ir dar jai reikėjo suvedinėti sąskaitas faktūras, kurios buvo už nuomą ar komunalinius patarnavimus, reklamas ir pan., o visas kitas sąskaitas suvedinėdavo D. S.. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo su buhalterinės apskaitos programa (duomenys neskelbtini). Prie šios programos prisijungimą turėjo visi, kurie dirbo su ta programa administracijoje. Prisijungimą turėjo direktorius, buhalterė, vadybininkai, tik ji negali pasakyti ar jie galėjo prie pilnos programos prisijungti ar tik prie to, kas susiję su jų tiesioginiu darbu. UAB (duomenys neskelbtini) turėjo parduotuves Vilniuje, Šiauliuose, Alytuje, Klaipėdoje ir Kaune. Visos parduotuvės buvo bendrai sujungtos į (duomenys neskelbtini) programą ir visi pardavimai vykdavo per (duomenys neskelbtini) programą, bendrai buvo sujungti ir kasos aparatai. Už parduotuvės veiklą buvo atsakingi vedėjai visus reikalaus tvarkydavo su vedėjais. Dabar ji jau nebeprisimena kas ir kokiose pareigose dirbo. Kalbant apie inventorizacijas, tai gali pasakyti, kad metų pabaigoje būdavo visada daromos inventorizacija. Inventorizacijose dalyvaudavo direktorė V. P., buhalterė D. S. ir vadybininkai. Negali teigti, kad jie visose inventorizacijose dalyvaudavo, bet jie pasiskirstydavo kur ir į kokias inventorizacijas važiuoti. Ji yra dalyvavusi rodos vienoje inventorizacijoje Klaipėdos mieste. Tuo metu, kai ji dirbo vyriausia buhaltere tai UAB (duomenys neskelbtini) buvo įsikūrusi (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvo angaras, ji jame nėra buvusi, tik žinojo, kad yra tokia patalpa, tačiau kas joje buvo negali pasakyti. (duomenys neskelbtini) patalpas UAB (duomenys neskelbtini) nuomojosi rodos iš UAB (duomenys neskelbtini). Bent jau jai dirbant UAB (duomenys neskelbtini) jokio nekilnojamo turto savo vardu neturėjo, parduotuvių patalpos irgi buvo nuomojamos. Iš ko buvo nuomojamos patalpos pilnai neprisimena, žino tik, kad Vilniuje buvo dvi parduotuvės ir viena iš jų buvo nuomojama iš įmonės, o kita iš D. G.. Ji kažkokių darbinių reikalų su D. G. turėjo labai mažai, tik dėl patalpų nuomos, būdavo, tik, kad paskambina, kai UAB (duomenys neskelbtini) vėluodavo sumokėti nuomą ir todėl, jis skambindavo ir prašydavo sumokėti. Daugiau kažkokių klausimų ji su D. G. nespręsdavo. Turi pasakyti, kad ji vyriausios buhalterės etate dirbo ne pilną darbo dieną, o tik pusę etato. Prie UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų prisijungimą turėjo ji kartu su direktore V. P., kartais prisijungdavo D. S., kai jos nebūdavo jos nebūdavo darbe. Savo iniciatyva jis jokių mokėjimų neatlikdavo, todėl visą laiką tardavosi su direktore V. P. dėl apmokėjimo klausimų. Jeigu gerai prisimena, tai 2013 m. didelio pelno UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo. Verslas turi sezoniškumą, nes žiemos metu visada smukdavo pajamos, o vasarą pardavimai didėdavo ir būdavo priimama daugiau darbuotojų. Žiemos metu būdavo prašoma ir VMI ir Sodros, kad atidėtų mokėjimus, o vasarą, kai vykdavo prekyba padengdavo susidariusias skolas. UAB (duomenys neskelbtini) paskolų iš bankų nėra ėmusi, bent jau tuo metu, kai dirbo ji. Kiek ji supranta, tai paskolas UAB (duomenys neskelbtini) imdavo iš D. G., nes yra mačiusi paskolų sutartis būtent su šiuo asmeniu. Ji matydavo tik dokumentus, tačiau pačių pinigų ji nėra mačiusi, nes ji į banką pinigų nenešdavo, kasos irgi netvarkydavo. Paprastai visi pinigai turėdavo būti įnešami į banko sąskaitą, nes UAB (duomenys neskelbtini) turėjo daug užsienio klientų ir su jais atsiskaitydavo tik per banko sąskaitas. Būdavo situacija, kai reikėdavo pervesti pinigus, tai ji visada klausdavo D. S., kiek UAB (duomenys neskelbtini) kasoje yra pinigų ir ar galima daryti pavedimus. Visada buvo tariamasi ir bandoma išsisukti iš sunkios padėties, kai apmokėjimams trūkdavo pinigų. Ji kaip vyriausia buhalterė visada pasirašydavo ant kasos pajamų ir kasos išlaidų orderių. Šitie dokumentai būdavo atspausdinami iš (duomenys neskelbtini) programos kasos modulio. Dokumentuose būdavo jos ir D. S. pavardės, nes tokie duomenys buvo suvesti į sistemą. Ji pasirašydavo dokumentuose, tačiau pati tikrai pinigų neperskaičiuodavo. Ji tik pasižiūrėdavo pagal bandomąjį balansą ar atitinka kasos likutis. Lygiai taip pat tikrindavo ir banko dokumentus. Ji neprisimena ar tuo metu, kai ji dirbo UAB (duomenys neskelbtini) buvo vykdomas paskolų grąžinimas D. G., tiesiog jau senas laikotarpis ir sunku prisiminti. Buhalterinės apskaitos dokumentai tuo metu, kai ji dirbo buvo saugomi buhalterijoje (duomenys neskelbtini). Buvo atskiri vadybininkų, buhalterių ir direktorės bei administratorės kabinetai ir dokumentai, visi buvo saugomi būtent buhalterijoje. Ji išeidama iš darbo buhalterinės apskaitos dokumentus perdavė naujai vyr. buhalterei vardu Kristina, bet pavardės ji neprisimena. Su UAB (duomenys neskelbtini) akcininke jai neteko bendrauti, tik pagal dokumentus prisimena, kad tai buvo moteris. Kiek ji prisimena, tai (duomenys neskelbtini) programą turėjo UAB (duomenys neskelbtini), o ne pastato savininkas. Visi dokumentai buvo suvedami į (duomenys neskelbtini) programą, ten buvo ir darbo užmokestis, ir bankas, ir pirkimai, ir pardavimai, atsargos. Būtent pagal tuos duomenis buvo ruošiama finansinė atskaitomybė ir pateikiama VMI bei kitoms institucijoms. Kadangi ji dirbdavo puse etato, tai jai atėjus į darbą jau būdavo paruošti darbai, kuriuos ji privalėdavo greitai padaryti ir ji tos pačios įmonės virtuvės ir nelabai pajautė. Tiesiog tuo metu prasidėjo liga, todėl tas laikotarpis ir prisiminimai nėra patys geriausi (5 t., b. l. 55-57).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja K. P. parodė, kad 2014 m. vasarą kažkokiam įdarbinimo skelbimų portale rado skelbimą, kad UAB (duomenys neskelbtini) reikalinga buhalterė. Dėl darbo ji kalbėjosi su V. P., kuri pasakė, kad įmonė ieško vyr. buhalterės pilnam apskaitos dokumentų tvarkymui. Ji yra baigusi buhalteriją ir iki tol dirbo vyr. buhalterės pareigose kitose įmonėse ir netgi tuo metu dirbo kitoje įmonėje, tiesiog ieškojo kito darbo. Į UAB (duomenys neskelbtini) ji įsidarbino 2014 m. birželio mėnesį, pusei etato. Kai įsidarbino, konkrečiai jos darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) turėjo dar vieną buhalterę, kurios pavardės nebeprisimena. Būtent ši tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) kasą. Jos darbas buvo prižiūrėti visą UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą, deklaracijų pildymą, ataskaitų teikimą, bendravimą su VMI, darbuotojų priėmimas ir atleidimas, darbo užmokesčio skaičiavimas. Kita buhalterė prižiūrėjo kasą, pajamavo dokumentus, atliko inventorizacijas ir tai, kas susiję su pačių prekių priežiūra. UAB (duomenys neskelbtini) akcininkės ji nei karto nematė, o dabar jau net nebe prisimena pastarosios pavardės. D. G. UAB (duomenys neskelbtini) nedirbo, buvo tiesiog konsultantas. D. G. buvo suteikęs ne vieną paskolą UAB (duomenys neskelbtini). Šiaip jau tos visos paskolos buvo suteiktos UAB (duomenys neskelbtini) dar iki jai ateinant dirbti į šią įmonę. Ji su D. G. yra kalbėjusi gal keletą kartų, bet šiaip jokių darbinių santykių nebuvo, nes ji nematė jokio reikalo su juo bendrauti, nes jam daugiau rūpėjo pardavimai, kas su ja nesusiję. Įsidarbinus į minėtą įmonę, pastebėjo, kad įmonės finansinė padėtis yra sunki, tačiau iš darbo patirties žino, kad taip dirba daugelis įmonių. Kai tik atėjo dirbti matė, kad balansas minusinis, buvo skolos tiekėjams, valstybei, bet šiuo metu tiksliau pasakyti ji nieko negalės, nes tiesiog nebeprisimena. Dėl kokių tiksliai priežasčių UAB (duomenys neskelbtini) persikėlė iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), ji negali pasakyti. Tuo metu šiose patalpose dirbo apie 15 asmenų, t. y. administratorė, gal pora sandėlininkų, dvi buhalterės, gal 4 vadybininkai, direktorė. UAB (duomenys neskelbtini) turėjo parduotuves Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Klaipėdoje. Buhalterinė apskaita buvo tvarkoma bendrai, savarankiškai parduotuvės nieko netvarkė, nes visa kasa ir visi duomenys eidavo į pagrindinį kompiuterį. UAB (duomenys neskelbtini) turėjo savo kompiuterius, pačią (duomenys neskelbtini) programą prižiūrėjo (duomenys neskelbtini) atstovai Panevėžyje. UAB (duomenys neskelbtini) turėjo savo kompiuteristą, bet ji su juo nelabai susidūrusi, todėl neprisimena jo vardo ar pavardės. Visos UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės buvo sujungtos į vieną bendrą tinklą. Prisijungimo prie visos (duomenys neskelbtini) programos parduotuvės neturėjo, jos tik galėjo naudotis tam tikru moduliu, tokiu kaip kasa ir pardavimai. Sąskaitas faktūras išrašinėdavo pačios parduotuvės ir jos automatiškai sueidavo į vieną registrą. Jeigu neklysta, tai parduotuvė matydavo tik savo sąskaitų modulį, o ji matydavo viską bendrai. UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkai prisijungdavo prie (duomenys neskelbtini) programos, bet irgi tik prie tam tikrų modulių, sakykim tokių kaip sandėlis, pardavimai. Prie visos (duomenys neskelbtini) programos duomenų pilną priėjimą turėjo ji, kita buhalterė ir rodos direktorė, nors šiaip kabinete stovėjo kompiuteriai, o (duomenys neskelbtini) programa turėjo bendrą slaptažodį, todėl mano galėjo bet kas prisijungti prie programos. UAB (duomenys neskelbtini) bankinius pavedimus atlikdavo direktorė, kartais ji. Su darbo kasa dirbo kita buhalterė, tačiau tuo metu, kai atėjo dirbti į UAB (duomenys neskelbtini), tai šiaip įmonei buvo uždėtas apribojimas naudojimuisi grynais pinigais. Tai nebuvo taikoma tik parduotuvių kasoms. Tas apribojimas reiškia, kad jokiam atskaitingam asmeniui negali būti išduoti grynieji pinigai. Tokį apribojimą uždeda mokesčių inspekcija ir paprastai tokie apribojimai taikomi pusmečiui ar metams, tačiau kiek laiko tai buvo taikoma UAB (duomenys neskelbtini) atveju ji neprisimena. Kaip jau sakė, finansinė įmonės padėtis buvo bloga ir 2014 m. spalio ar lapkričio mėnesį direktorė V. P. jos paprašė paruošti balansą, pelno (nuostolio) ataskaitos ir tokio pranešimo įmonės akcininkui apie sunkią įmonės padėtį. Ji kiek pamena paruošė skaičius ir surašė juos bei viską atidavė direktorei. Kiek pamena ten buvo ir akcininkų susirinkimo sušaukimas. Visi dokumentai buvo paduoti V. P., kiek ji suprato, tai visą tai ši siuntė UAB (duomenys neskelbtini) akcininkui. Panašiai tuo pačiu metu dar reikėjo paruošti prekių likučius, nes taip liepė V. P.. Jeigu gerai prisimena, tai visa tai buvo daroma todėl, kad vyko prekių įkeitimas D. G. už jo suteiktas paskolas. UAB (duomenys neskelbtini) inventorizacijas darė gana dažnai, nes paskutiniu metu stipriai keitėsi parduotuvių vedėjai, todėl prekių likučiai buvo dažnai tikrinami. Ji kaip buhalterė matė, kad UAB (duomenys neskelbtini) ties bankroto riba ir todėl buvo ruošti dokumentai akcininkui. Labai į viską nesigilino, nes kaip minėjo, ji dirbo tik pusę etato. Kiek žino, tai UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų susirinkimai vykdavo gana dažnai, bet ji juose nedalyvaudavo. UAB (duomenys neskelbtini) algos jai nemokėjo gal porą mėnesių ir ji jau nuo 2014 m. lapkričio galvojo apie išėjimą iš darbo. Jei gerai prisimena, tai parduotuvės nedirbo 2014 m. švenčių laikotarpiu ir iš visko jautėsi, kad čia viskas bus uždaroma. Ji dar tvarkė dokumentaciją, ką reikėjo atlikti, tikslino deklaracijas. Tuo metu vyko žmonių atleidimas ir jai darbo tikrai buvo. Pamena, kad 2015 m. sausio pradžioje sužinojo, kad direktorė V. P. yra atleista iš UAB (duomenys neskelbtini) direktorės pareigų. Iš kur sužinojo, nepamena, nes kažkas iš darbuotojų parodė iš VĮ „Registrų centras“ gautą išrašą, kuriame buvo matyti, kad pasikeitė įmonės akcininkas ir direktorius, kurio šiuo metu anketinių duomenų tikrai neprisimena. Kiek pamena, pavardė buvo rusiška. VĮ „Registrų centro“ pranešime V. P. jau buvo atleista iš direktorės pareigų, nors jie apie tai buvo informuoti vėliau, todėl buvo priversta pranešimą Sodrai dėl direktorės atleidimo išsiųsti pavėluotai. Ji asmeniškai nei naujo akcininko, nei naujo direktoriaus nematė. Visi UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai ir po direktorės V. P. atleidimo buvo likę (duomenys neskelbtini). Visus darbuotojų atleidimus tvarkė ji pati. Kiek prisimena darbuotojai parašydavo prašymą atleisti ir visus tuos prašymus rodos administratorė E., kurios pavardės šiuo metu neprisimena, siuntė tuos prašymus kažkokiu adresu, bet konkrečiau nieko paaiškinti negali. Kaip gaudavo direktoriaus įsakymą atleisti darbuotoją iš darbo, ji tikrai neprisimena, bet, kad juos kažkokiu būdu gaudavo, tai tikrai, nes be direktoriaus įsakymo, ji negali atleisti darbuotojų. Tik po to ji išsiųsdavo pranešimus Sodrai. Neprisimena, kad apie darbuotojo atleidimą darydavo įrašus darbuotojo darbo sutartyje. Kadangi praėjo du mėnesiai kaip jai buvo nemokamas darbo užmokestis, ji irgi parašė prašymą dėl atleidimo ir buvo atleista iš UAB (duomenys neskelbtini). Išeinant jai iš darbo nebuvo kam perduoti buhalterinės apskaitos dokumentų, todėl ji viską paliko (duomenys neskelbtini), darbo vietoje, ten kur dirbo. Nebuvo net ko pasiklausti ar bus nauja buhalterė ar ne. Tiesiog buvo daug iš darbo išeinančių darbuotojų ir jokio UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus ar akcininko niekas nematė, jokių kontaktų nebuvo. Išeidama raktus nuo (duomenys neskelbtini) pastato paliko savo darbo vietoje, (duomenys neskelbtini). Tuo metu, kai ji išėjo iš darbo UAB (duomenys neskelbtini) dirbti liko gal 10 darbuotojų, kurie nerašė prašymo atleisti iš darbo, tačiau dėl kokių priežasčių, ji nežino. Pasiūlymo dirbti kažkokioje kitoje įmonėje, kuri vykdytų analogišką veiklą, kaip UAB (duomenys neskelbtini) jam niekas nepateikė. Apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo iškelta bankroto byla, ji sužinojo iš bankroto administratoriaus. Su ja jis susisiekė telefonu ir klausė, kur yra įmonės dokumentai. Ji jam nurodė, kad dokumentai liko adresu (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 95-96).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta K. P. parodė, kad ji neprisimena, kad 2014 m. gruodžio 31 d. UAB (duomenys neskelbtini) vyktų prekių pardavimas, nes rodos gruodžio pabaigoje, prieš šventes parduotuvės buvo uždarytos, rodos likusi tik viena dirbanti parduotuvė (duomenys neskelbtini). Prisimena, tik, kad po prekių įkeitimo D. G., gal po mėnesio atėjo kažkoks raštas, galimai iš hipotekos, kad reikia grąžinti arba pinigus D. G., arba prekes. Žino, kad buvo viskas nurodyta hipotekos įkeitime ir jie viską darė, kas buvo nurodyta toje sutartyje ir UAB (duomenys neskelbtini) prekės buvo grąžintos, forminant pardavimą, bet visko neprisimena. Turėtų būti viskas nurodyta hipotekos sutartyje, bet jai atrodo, kad ji viską dar tvarkė su V. P. ir jeigu ji neklysta, tai prekių pardavimas buvo tikrai ne 2014 m. gruodžio 31 d., o lapkričio mėnesį. Jeigu 2015 m. sausio 15 d. jos pateiktoje deklaracijoje yra nurodytas 25 eilutėje – 66044, tai prisimena, kad čia kažkas susiję su pirkimu ir grąžinimu, tačiau ji tikrai neprisimena kas būtent. Ji tik gali pasakyti, kad savo darbo metu tikslino deklaracijas pagal turėtus UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos duomenis, nes metų pabaigai yra pareiga peržiūrėti visus duomenis ir kartai pasitaiko klaidų, todėl jas privalu ištaisyti ir patikslinti. Jau praėjo daug laiko, bet neprisimena, kad 2014 m. gruodžio 31 d. būtų vykę UAB (duomenys neskelbtini) prekių pardavimas. Ten dar buvo toks laikotarpis, kai buvo įkeistos prekės ir aišku buvo, kad jeigu prekes pasiima D. G., tai bendrovei visiškas bankrotas. Ji tik prisimena, kad pagal hipoteką buvo rašomas prekių pardavimas, bet tai buvo ne 2014 m. gruodžio 31 d. datai, o anksčiau. Ji beveik visas deklaracijas teikdavo iš darbinio kompiuterio (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 99-100).

Ikiteisminio tyrimo metu BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies tvarka apklausta liudytoja V. P. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti 2009 m. liepos 23 d. ir iš pradžių dirbo vadybininke. Į darbą ją pakvietė tuometinė UAB (duomenys neskelbtini) vadovė A. K.. Vadybininke ji dirbo iki 2011 m. sausio mėnesio. Jos kaip vadybininkės pareigos buvo prekių užsakymas, tiekėjų paieška, mažmeninės prekybos koordinavimas. Visus nurodymus jai duodavo A. K.. Neprisimena ar tuo metu jau įmonėje dirbo D. G.. Dirbdama vadybininke ji žinojo, kas yra UAB (duomenys neskelbtini) akcininkė, tai R. S.. Neprisimena ar jai teko su pastarąja bendrauti. 2011 m. jai D. G. pasiūlė tapti įmonės direktore, nes buvusioji vadovė išėjo iš darbo. Kodėl pokalbis dėl jos tapimo direktore vyko su D. G. ji tikrai neprisimena, gal jis ką nors atstovavo ar panašiai. Nuo 2011 m. sausio mėnesio buvo laikinai einanti direktorės pareigas, o jei neklysta, nuo 2011 m. birželio mėnesio tapo direktore. Į jos, kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovės pareigas įėjo bendravimas su klientais, tiekėjais, prekybos vietų priežiūra ir plėtra, personalo (samdos, atleidimo) klausimai. Ji rūpinosi prekybine sritimi. Strateginiai klausimais ir dokumentais, paskolomis įmonei ir panašiais dalykais rūpinosi D. G., nes ši veiklos sritis buvo priskirta būtent jam. Ji kaip direktorė visais klausimais nebuvo visiškai savarankiška, nes strateginiais ir finansiniais klausimais visada reikėjo konsultuotis su D. G.. Ji neatsimena, ar ji pasirašė darbo sutartį, kad D. G. yra UAB (duomenys neskelbtini) konsultantas ar jis jau dirbo tose pareigose, kai ji atėjo vadovauti. Faktiškai su D. G. buvo galima konsultuotis visais klausimais, nes jis šioje srityje turėjo labai daug patirties. Jis buvo UAB (duomenys neskelbtini) konsultantas, jis gaudavo stabilų darbo užmokestį. UAB (duomenys neskelbtini) jo vadovavimo metu turėjo patalpas (duomenys neskelbtini). Tai buvo nuomojamos patalpos, rodos nuomojosi šias patalpas iš UAB (duomenys neskelbtini) Sandėliai buvo (duomenys neskelbtini), šios patalpos taip pat buvo nuomojamos. Parduotuvių patalpos taip pat buvo nuomojamos, Vilniuje ir Alytuje patalpos buvo parduotuvėms buvo išsinuomotos iš D. G.. Šiauliuose parduotuvės patalpos nuomotos iš UAB (duomenys neskelbtini). Iš ko nuomojamos patalpos Kaune ir Klaipėdoje nebeprisimena, o Panevėžyje, parduotuvė buvo įsikūrusi (duomenys neskelbtini) ir patalpas nuomojosi iš UAB (duomenys neskelbtini). Jos vadovavimo metu buhaltere dirbo S. S. ir K. P.. Visi buhalterinės apskaitos dokumentai visada buvo laikomi ten kur buvo ofisas, t. y. iš pradžių (duomenys neskelbtini), o nuo 2014 m., galimai liepos mėnesio, (duomenys neskelbtini). Buvo nuspręsta persikelti dirbti į vienas patalpas, ten kur įrengti sandėliai ir tuo pačiu dėl ekonominių sumetimų, kad būtų pigiau. Faktiškai ji UAB (duomenys neskelbtini) vadovavo iki 2015 m. sausio 2 d. Jai vadovaujant įmonei viskas buvo organizuojama tinkamai ir atsakingai. Buvo laiku atsiskaitoma su valstybės institucijomis ir tiekėjais, darbuotojams darbo užmokestis išmokamas laiku. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo apie 40 darbuotojų. Tačiau UAB (duomenys neskelbtini) veikla buvo susijusi su sezoniškumu, t. y. pagrindinė įmonės veiklos sritis buvo prekyba dviračiais ir jų dalimis, taip pat dar buvo prekiaujama žiemos slidinėjimo inventoriumi. Pajamų srautai svyruodavo pavasarį ir rudenį, tačiau visa tai atsispindėdavo buhalterinėje apskaitoje, ketvirčių balansai: pirmo ir ketvirto balansas buvo neigiamas, o antro ir trečio metų laikotarpyje atsiskaitydavo pilnai. Valstybinė mokesčių inspekcija mokestines paskolas suteikė 2012 m., 2013 m., 2014 m., už kurias įmonė pilnai atsiskaitė. Tai gali patvirtinti vyr. buhalterės S. S. ir K. P.. Valstybinės mokesčių inspekcijos suteikta mokestinė paskola byloja, kad įsiskolinimai yra pagrįsti ir dedamo visos pastangos juos panaikinti. Kiekvienais metais kreipiasi į bankus dėl paskolos prekių pirkimui, dėl palankesnių palūkanų ir pan. Taip pat, buvo deramasi su prekių tiekėjais dėl kainų ir atsiskaitymo sąlygų, buvo ieškoma prekių ar paslaugų žiemos sezonui, gerinami marketinginiai sprendimai produkto populiarinimui. UAB (duomenys neskelbtini) jos vadovavimo laikotarpiu iki 2015 m. spalio mėnesio balanso gavimo buvo moki. Prasidėjo sunkus laikas dėl euro įvedimo. Pasiruošiant euro įvedimui Valstybinė mokesčių inspekcijai teikė ataskaitas ir pamatė, kad įmonės veiklos skaičiai nėra labai geri. Buvo ne kartą kalbama, kad reikia imtis kažkokių veiksmų, nes artėjo ir taip sunkus periodas, kai pajamos savaime būna mažesnės. Apie tai, kad reikia imtis kažkokių veiksmų ir kažką keisti ji kalbėjosi D. G.. Faktiškai visada tiesioginis bendravimas buvo su D. G., o jau D. G. bendraudavo su UAB (duomenys neskelbtini) akcininke R. S.. Kada tiksliai neprisimena, bet 2015 m. gruodžio pradžioje išsiuntė registruotu laišku kvietimą akcininkei R. S. į akcininkų susirinkimą. Ji norėto, kad būtų aptarta įmonės finansinė būklė, ar reikalingos investicijos, ar restruktūrizacija, ar bankroto skelbimas ir tuo pačiu ji nurodė, kad jei nebus imtasi veiksmų dėl jos paminėtų klausimų, tai ji parašė prašymą, kad būtų atleista iš užimamų pareigų. Apie visą tai žinojo ir D. G., žinoma ir apie tai, kad ji nori išeiti iš darbo. Kai ji su D. G. kalbėdavo apie blogą padėtį UAB (duomenys neskelbtini), tai jis visada atsakydavo, kad ieško sprendimų. Dėl susirinkimo ji jokio atsakymo iš R. S. negavo, o rodos 2016 m. sausio pradžioje gavo išrašą iš Registrų centro, kad pasikeitė įmonės vadovas. Ji suprato, kad buvo atleista iš darbo. Kadangi dirbo visi darbuotojai, ji paliko savo darbo raktus, dokumentus ir visą kitą, kas susiję su UAB (duomenys neskelbtini) savo darbo vietoje, savo darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini). Buhalterinės apskaitos dokumentai irgi buvo ten. Daiktų, dokumentų ji neturėjo galimybės kam perduoti, nes tiesiog niekas neatvyko perimti daiktų ir pasirašyti dokumentų. Apie daiktus ir dokumentų perdavimą ji kalbėjosi su R. S., bet daugiau kartų su D. G.. D. G. sakydavo, kad ateis kažkas ir perims viską. Pabaigoje jų santykiai pasidarė labai įtempti. Jos atleidimas buvo netikėtas ir ji norėjo viską tvarkingai perduoti naujam direktoriui, todėl dar kelias dienas ji buvo nuėjusi į darbą, kad išspręstų tuo klausimus, tačiau naujas vadovas ar akcininkas nebuvo atvykęs ir jai nebuvo galimybės perduoti dokumentus. Realiai ji paskutinį kartą (duomenys neskelbtini) lankėsi 2016 m. pradžioje. Jai nebebuvo pagrindo eiti į darbą, nes ji buvo atleista, tačiau niekas iš jos neperėmė jokių dokumentų. Raktus paliko darbo kabinete, antspaudus irgi. Tai gali paliudyti administratorė E. K. ir buhalterė K. P.. Kalbant apie sandėlį (duomenys neskelbtini), tai buvo taip, kad kai ji atėjo dirbti į UAB (duomenys neskelbtini), tai tuo metu jau buvo perkamos prekės iš BUAB (duomenys neskelbtini) ir matyt tuo pačiu buvo pasiūlyta įsigyti patį sandėlį. Pats pirkimo procesas vyko ilgai, nes buvo perkama iš bankrutuojančios įmonės. Iš BUAB (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas sandėlis už 770000 Lt (223007 Eur), po ko 2014 m. kovo 27 d. buvo parduotas UAB (duomenys neskelbtini) už 550000 Lt (160739 Eur). Apie UAB (duomenys neskelbtini) prekių pardavimą UAB (duomenys neskelbtini) ji tikrai nieko pasakyti negali, nes tuo metu ji jau nebedirbo, o jai vadovaujant ji apie tokią įmonę nieko negirdėjo. Patikslino, kad sakinyje UAB (duomenys neskelbtini) jos vadovavimo laikotarpyje iki 2015 m. spalio mėnesio balanso gavimo buvo moki yra klaida, turi būti data „iki 2014 m. spalio mėnesio balanso gavimo“. Taip pat klaida dėl atleidimo išrašo iš Registrų centro gavimo, išrašą iš registrų centro, kad pasikeitė vadovas gavo 2015 m. sausio pradžioje (7 t., b. l. 179-184).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies tvarka apklausta liudytoja V. P. parodė, kad jos teigimu D. G. buvo faktiškas UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, nes iš UAB (duomenys neskelbtini) direktorės pareigų išėjus A. K., jai laikinai eiti direktorės pareigas pasiūlė būtent D. G.. Laikinai direktorės pareigas ji ėjo apie pusę metų ir per visą tą laikotarpį buvo ieškomas naujas direktorius. Po pusmečio jai vėl D. G. pasiūlė tapti nebe laikina direktore, o pastoviai dirbančia direktorės pareigose. Dėl jos paskyrimo į direktorės pareigas kalbų su akcininke R. S. jokių nebuvo. Visas finansines ataskaitas, pirkinių ir pardavimų ataskaitas turėdavo pateikti D. G.. Ataskaitas ruošdavo vadybininkai ir buhalteriai, buvo ruošiamos ataskaitos ir jos persiunčiamos elektroniniu paštu D. G. ir kartai atiduodamos jau atspausdintos. Visus klausimus dėl nekilnojamojo turto įsigijimo ar pardavimo inicijavo D. G. ir šiais klausimais pasiūlymus teigdavo būtent jis. Dėl nekilnojamojo turto pirkimo ar pardavimo bent jau ji su akcininke R. S. nieko neaptarinėjo, dėl visko tardavosi tik su D. G.. UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkai buvo tiesiogiai pavaldūs jai, tačiau kai vykdavo kažkokie aptarimai su vadybininkais dažniausiai dalyvaudavo ir D. G.. Kaip jau minėjo už grynuosius pinigus UAB (duomenys neskelbtini) atsakingos buvo buhalterės, kasą tvarkė buhalterė D. S.. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita buvo tvarkoma su (duomenys neskelbtini) programa ir įmonė turėjo nuosavus kompiuterius, kuriuos persikraustant iš (duomenys neskelbtini) išsivežė į (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) apyvartinėms lėšoms paskolas ėmė daugiausia iš D. G., nes bankai nefinansavo, nors buvo kreiptasi. D. G. suteikė paskolas prekėms įsigyti ir už tuos pinigus pirkdavo prekes. Paskolos pinigus D. G. pervesdavo į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą arba įnešdavo grynais į kasą. Ji pati yra mačiusi grynuosius pinigus įnešant į kasą ir tikrai tie pinigai buvo skolinami. Kokią buvo bendrą paskolų sumą suteikęs D. G. ji neprisimena. Paskolos D. G. buvo grąžinamos įvairiai, t. y. ir grynais, ir pervedant į banko sąskaitą. Dirbant UAB (duomenys neskelbtini) su užsienio parneriais kasdieniais reikalais bendravo tiekimo vadybininkas D. B.. Kasmetiniuose „Eurobike“, kuri vykdavo Vokietijoje, parodos susitikimuose bendraudavo ji ir vadybininkai. Neprisimena, kad šiuose susitikimuose dalyvautų D. G.. Dar grįžtant prie paskolų klausimo, tai turi pasakyti, kad suteikdamas paskolas UAB (duomenys neskelbtini) prekėms įsigyti D. G. nereikalavo užstato ar kitokio įkeitimo. 2014 m. lapkričio 25 d. D. G. pasakė įforminti prekių įkeitimą, nes paskola jam buvo negrąžinta, tuo metu kaip tik keitėsi piniginis vienetas iš lito į eurą. Šitą įkeitimą jis motyvavo saugumu, kad jam būtų saugiau jei už tuos paskolos pinigus būtų įkeisto prekės. Įkeitimui buvo reikalingas akcininkės R. S. sprendimas ir tos prekės buvo įkeisto, nieko per daug neaiškinant, nes taip reikia. Įkeitimo sutarties pasirašymo metu buvo įkeista didesnė suma kaip garantas, nes prekės buvo prekiaujamos, tačiau prekių perdavimo momentu suma negalėjo viršyti D. G. suteiktos paskolos sumos. Tuo metu buvo skolos ir kitiems tiekėjams, tačiau kokio dydžio nepamena. UAB (duomenys neskelbtini) buvo skolinga ir prekių, ir paslaugų tiekėjams, bet kaip minėjo anksčiau skolos buvo pastoviai mokamos ir per metus laiko tos skolos paprastai pasidengdavo. D. G. buvo pagrindinis kreditorius jų įmonėje. Kai ji pradėjo dirbti direktore, tai UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės jau buvo veikiančios ir dėl nuomos jai neteko derėtis. Buvo tik naujai atidaryta parduotuvė Kaune ir ji derėjosi dėl nuomos su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Už parduotuvių nuomą buvo arba visiems vėluojama, arba visiems sumokama laiku. Šiuo klausimų jokių išimčių D. G. nebuvo ir jei UAB (duomenys neskelbtini) vėluodavo mokėti už nuomą, tai ir D. G. nebuvo pervedami pinigai. Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis pasirašyta 2012 m. tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus rodos UAB (duomenys neskelbtini). Perduotas pastatas ir atsiskaityta buvo 2014 m., nes tai buvo kažkaip susiję su BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto procedūra. Šiaip viskas vyko per D. G., nors su bankroto administratoriumi buvo susitikus ir ji. Buvo planuojama, kad UAB (duomenys neskelbtini) gaus paskolą iš banko ir įsigis pastatą-sandėlius (duomenys neskelbtini), dalį sandėlių išnuomos, lėšas gautas už nuomą panaudos banko paskolai ir palūkanoms padengti. Per tą laiką kreipėsi beveik į visus bankus. AB (duomenys neskelbtini) svarstė, vyko derybos, buvo paruoštas verslo planas, tačiau galutiniame rezultate paskola nebuvo suteikta. Pati UAB (duomenys neskelbtini) tokios pinigų sumos pastato įsigijimui neturėjo. Tada jai atrodo, kad D. G. pasiūlė suteikti paskolą, būtent šio pastato pirkimui. Nei už kiek buvo perkamas pastatas, nei kokio dydžio paskola buvo paimta neprisimena. Neprisimena ir ar buvo paskola imama su palūkanomis. (duomenys neskelbtini) patalpos buvo pritaikytos dviračių, ir jų detalių sandėliavimui, todėl labai tiko, i tuo metu UAB (duomenys neskelbtini) jau naudojosi tomis patalpomis, sudariusi nuomos sutartį su BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriumi UAB (duomenys neskelbtini). Šiaip jau buvo priimtas toks bendras sprendimas, kad UAB (duomenys neskelbtini) nusipirks pastatą (duomenys neskelbtini) ir jau turėdama nekilnojamojo turto lengviau gaus paskolas iš bankų apyvartinėms lėšoms, nes vienas iš paskolų nesuteikimo motyvų buvo tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) neturi nekilnojamojo turto. Jau tuo metu, kai UAB (duomenys neskelbtini) turėjo (duomenys neskelbtini) pastatą savo nuosavybėje, D. G. pasakė, nieko daug neaiškindamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) perpirks pastatą iš UAB (duomenys neskelbtini). Apie tokius planus ji su akcininke R. S. net nesikalbėjo, tuo labiau, kad net nebuvo tokios būtinybės, nes vis tiek visi sprendimai buvo D. G., nes jeigu kas nors buvo sutariama su D. G., tai iš R. S. visada būdavo pritarimas. Pastatui (duomenys neskelbtini) reikėjo stogo remonto, nes vienoje vietoje jis buvo įlūžęs. Tuo metu UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo finansinių galimybių atlikti remonto darbus už savo lėšas. D. G. stogo remontu pradėjo rūpintis 2013 m. pabaigoje, t. y. jis pradėjo aiškintis dėl kieno kaltės įlūžo stogas. D. G. bendravo su pastatą stačiusiais ir stogo darbus atlikusiais žmonėmis. Ji tame visiškai nedalyvavo. Ji buvo parašiusi D. G. įgaliojimą, tačiau tikrai neprisimena dėl kokių aplinkybių. Kiek pamena stogo remonto darbai prasidėjo 2014 m. pavasarį, tuomet pastatas priklausė UAB (duomenys neskelbtini) ir buvo pasirašyta preliminari sutartis el. paštu su UAB (duomenys neskelbtini). Kiek ji pamena, tai sutartį pasirašė ji, tačiau nei su vienu UAB (duomenys neskelbtini) atstovu nebuvo susitikusi. Vėliaus UAB (duomenys neskelbtini) perpirko pastatą, tačiau viskas vyko per labai trumpą laikotarpį, todėl negali pasakyti ar stogo remonto darbai jau buvo užbaigti. Tiesiog stogo remontu iki galo rūpinosi D. G.. D. G. ją informavo, kad stogo remontas kainuos apie 70000 Lt, todėl UAB (duomenys neskelbtini) pastato pirkimo kainą sumažino minėtai sumai. Įlūžęs stogas padarė žalos ir viduje esančioms administracinėms patalpoms, šias patalpas remontavo UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. pavasarį-vasarą ir už remonto darbus turėjo atsiskaityti UAB (duomenys neskelbtini). Tačiau su UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitė UAB (duomenys neskelbtini), tačiau kodėl negali pakomentuoti, jai atrodo, kad tiesiog buvo persirašyta sąskaita ir t. t. Bet ji neprisimena aplinkybių. 2014 m. rudenį spalio pabaigoje paskambino UAB (duomenys neskelbtini) atstovas ir paklausė kada UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitys už stogo remonto darbu. Jai buvo naujiena, pasiteiravus D. G., jis pareiškė, kad UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitė už vidaus remontą su UAB (duomenys neskelbtini), o UAB (duomenys neskelbtini) privalo atsiskaityti su UAB (duomenys neskelbtini), nors prieš tai buvo kalbėta, kad viską susitvarkys ir apmokės UAB (duomenys neskelbtini), tuo labiau, kad ir pastato pirkimo suma buvo sumažinta remonto darbų sumai. Užbaigimo sąmatos, aktai ir originali sutartis, t. y. ne ta kuri buvo pasirašyta, elektroniniu paštu, su UAB (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyti tik 2014 m. spalio mėnesio. Kiek pamena, lapkričio mėnesį UAB (duomenys neskelbtini) sutiko atsiskaitymu dalimis grafiku. Jai atrodo, kad iki jai išeinant iš darbo su UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo atsiskaityta (7 t., b. l. 185-187).

Ikiteisminio tyrimo metu BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies tvarka apklaustas A. D. parodė, kad 2014 m. gruodžio mėnesį maždaug 17 d. nuvyko į Priklausomybės ligų centrą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriuose jį paguldė gydymuisi. Pirmą dieną buvo paguldytas 7 palatoje, o sekančią perkėlė į 14 palatą, kurioje praleido 14 dienų. 7 palatoje buvo vienas, 14 palatoje buvo su vaikinu, kurio nei vardo, nei pavardės nežino. Kai atvyko į ligoninę su savimi turėjo asmens tapatybės kortelę. Po 14 dienų jį perkėlė į 5 aukštą, tačiau palatos neatsimena. Toje palatoje buvo dviese, tačiau asmens duomenų nežino. Šioje palatoje praleido 3 savaites. Grįžęs namo po kelių dienų pašto dėžutėje rado laišką apie tai, kad jis yra direktorius UAB (duomenys neskelbtini) ir kad jam reikia pateikti kažkam dokumentus dėl kažkokios R. S. (pavardę prisiminė perskaitęs prokuroro nutarimą jį BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies tvarka). Su tuo laišku nuėjo į Sodrą. Sodroje jam paaiškino, kad jis yra direktorius, tačiau kas yra R. S. jie nežinojo ir jam duomenų nepateikė. Jis nesupranta kaip jis tapo direktoriumi. Jis norėjo tą laišką perduoti R. S. ir vėliau nuvyko į Antrąjį policijos komisariatą, Vilniuje, kuriame parašė pareiškimą dėl to gauto laiško, bet kad jam nežinant tapo direktoriumi kažkokios įmonės. Po kažkurio laiko jį iškvietė tyrėjos iš Pirmojo policijos komisariato, Vilniuje į apklausą, kurioje jis pateikė visus turimus dokumentus kur yra jo prašai bei davė rašysenos pavyzdžius. Vėliau buvo iškviestas į Vilniuje ekonominę policiją, kurioje jį apklausinėjo, kaip jis tapo direktoriumi UAB (duomenys neskelbtini). Tuomet jis papasakojo tą patį kaip ir šiuo metu. Nori paminėti, kad asmens tapatybės kortelė buvo su juo, kai jis buvo ligoninėje ir pasigedęs jos nebuvo. Jis jokių dokumentų susijusių su UAB (duomenys neskelbtini) niekada neturėjo, nieko nepasirašinėjo ir niekam jų neperdavinėjo. Asmens vardu bei pavarde V. S. jis nepažįsta, girdi pirmą kartą. Jis Registrų centre nebuvo ir dokumentų nepasirašinėjo (7 t., b. l. 161-162).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas Rusijos Federacijos pareigūnų pagal teisinės pagalbos prašymą liudytojas V. S. parodė, kad jis tikrai 2014 m. birželį kirto Lietuvos Respublikos sieną tokiomis aplinkybėmis. Jis kartu su L. I. T., gyvenančiu (duomenys neskelbtini) ir K. N., pastarojo tėvavardžio ir adreso jis nežino, važiavo į misiją po Europos miestus, kur jie lankė stambių miestų bibliotekose tikslu padovanoti stačiatikių knygas. 2014 m. birželį Švedijoje sugedo priklausančio jam automobilio Gazelė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paskutinių raidžių neatsimena, registracijos regionas (duomenys neskelbtini), variklis. Kadangi atsarginių dalių Švedijos teritorijoje nurodytam automobiliui nebuvo, tai jie keltu persikėlė iš Karlhamo miesto į Lietuvos Respublikos Klaipėdos miestą. Po ko iš Kaliningrado miesto jų atvažiavo evakuatorius ir jie išvyko iš Lietuvos Respublikos į Kaliningrado sritį Rusijos Federacijos teritorijoje, kur Kaliningrado mieste buvo suremontuotas automobilis ir jie tęsė savo kelionę po Europos miestus. Gali būti, kad jie vėl buvo užvažiavę į Lietuvos Respubliką, jis jau tiksliai neprisimena, jis prisimena, kad jie buvo Rygoje ir Taline, gal vėl užvažiavo į Lietuvos Respubliką, o paskui užvažiavo į Rusijos Federacijos teritoriją. Lietuvos Respublikos teritorijoje jokių pažįstamų jis neturi, nei pas ką, nei kokioje vietovėje jis negyveno, jeigu nakvojo, tai nakvojo automobilyje. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų jis nepirko ir jos direktoriumi nebuvo. Iš viso jis jokių akcijų nepirko ir jam jų niekas nesiūlė, jokių pinigų jis niekam neperdavė ir jokių sutarčių nepasirašinėjo. Jokių buhalterinės apskaitos dokumentų jam niekas nesiūlė ir atitinkamai dokumentų priėmimo ir perdavimo aktų jis nepasirašė. Be to, jis nieko neskyrė valdyti UAB (duomenys neskelbtini). Kur laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 20 d. iki 2015 m. rugpjūčio 4 d. buvo UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai jis nežino ir žinoti apie tai nieko negali. Apie bankroto bylos iškėlimą UAB (duomenys neskelbtini) jam nieko nežinoma ir tai niekaip su juo nesusiję. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų jis taip pat nepirko ir jos direktoriumi nebuvo. Jis kartoja, kad jokių akcijų jis nepirko ir pirkti jas jam niekas nesiūlė, jokių pinigų jis niekam neperdavė ir jokių sutarčių nepasirašinėjo. Apie UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) jis šiuo metu girdi pirmą kartą ir jokios informacijos apie veiklą jis neturi. Dokumentų jie nebuvo pametęs, iš kur Lietuvos Respublikoje informacija jo nurodytų firmų įgijimą, jis paaiškinti negali, galbūt kas nors turi asmens duomenis, sutampančius su juo. Be to, gali paaiškinti, kad (duomenys neskelbtini) jis niekada negyveno ir (duomenys neskelbtini) teritorijoje jis niekada nebuvo (25 t., b. l. 23-26).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. V. parodė, kad su D. G. susipažino dirbdama UAB (duomenys neskelbtini) kurioje dirbo buhaltere nuo 2011 m. vasario 4 d. iki 2014 m. kovo 18 d. D. G. buvo kaip klientas. UAB (duomenys neskelbtini) užsiėmė dviračių ir jų detalių prekyba. Įmonė buvo įsikūrusi (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) direktorius buvo jos sūnus S. V.. Faktiškai įmonė veikė ten pat kur ir UAB (duomenys neskelbtini), tik UAB (duomenys neskelbtini) užsiėmė mažmena, UAB (duomenys neskelbtini) užsiėmė didmena. UAB (duomenys neskelbtini) klientai buvo UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini). D. G. kaip fizinis asmuo nemažai pirkdavo iš UAB (duomenys neskelbtini). Daugiausiai atsiskaitymai vyko grynais per kasą. Jis buvo vienintelė buhalterė. Buhalterinės apskaitos dokumentai buvo laikomi (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) dviračius veždavosi iš trečiųjų šalių ir buvo perskaičiuotas muitas bei priskaičiuotos baudos. Buvo rašomi raštai, aiškinamasis procesas. Turi pasakyti, kad jos sūnus S. V. vienas spręsti dėl UAB (duomenys neskelbtini) negalėjo, nes turėjo tartis su D. G.. D. G. buvo įdarbintas kaip įmonės konsultantas. Tos skolų sumos muitui buvo didžiulės ir mano, kad beveik nebuvo iš ko sumokėti tos baudos, dviračių verslas buvo sezoninis ir lėšų nebuvo pakankamai, kad sumokėti baudas. Kada tiksliai buvo nuspręsta, kad įmonė baudos nemokės ji neprisimena, bet tiesiog nuo tam tikro laikotarpio UAB (duomenys neskelbtini) nebeužsakinėjo prekių. Darbuotojų įmonėje nebuvo labai daug, bet prasidėjo atleidimai ir galų gale liko dirbti tik ji ir direktorius. Ji tvarkė buhalterinę apskaitą, teikė ataskaitas. Kas konkrečiai kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ji neprisimena. Kai buvo iškelta bankroto byla ir paskirtas bankroto administratorius, ji jam perdavė visus UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus. Dokumentai buvo sunumeruoti, tačiau pavardės bankroto administratoriaus ji neprisimena. Jai atrodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus jie vežė į Vilnių. Jeigu gerai prisimena, tai D. G. kaip fizinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) paskolų neteikė. Kadangi jau buvo aišku, kad UAB (duomenys neskelbtini) bankrutuos, tai atsirado kita įmonė UAB (duomenys neskelbtini), bet jai joje dirbti D. G. pasiūlė, tik tiek, kad ji pradėjo dirbti joje ne nuo pirmos dienos, o kažkiek vėliau, tačiau nuo 2014 m. gegužės 15 d. Ji dirbo buhaltere, įmonė buvo įsikūrusi (duomenys neskelbtini), ten kur ir UAB (duomenys neskelbtini). Iš pradžių UAB (duomenys neskelbtini) direktore buvo D. Ž., bet paskui ši išėjo ir darbo. D. G. oficialiai UAB (duomenys neskelbtini) nedirbo, bet oficialiai viskuo domėjosi. Faktiškai UAB (duomenys neskelbtini) perėmė tuos pačius klientus, kuriuos turėjo UAB (duomenys neskelbtini). Nei UAB (duomenys neskelbtini), nei UAB (duomenys neskelbtini), jokių parduotuvių neturėjo, prekyba buvo didmeninė ir dviračiai buvo klientams nuvežami. Buhalterinės apskaitos dokumentai buvo laikomi darbo vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), ten kur dirbo UAB (duomenys neskelbtini), t. y. einant ilgu koridoriumi ir pačiame gale buvo atskira uždaroma patalpa. Ten pat buvo įsikūrusi ir UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) klientams dviračius veždavo vadybininkas A. M., o iš UAB (duomenys neskelbtini) rodos buvo P. Š.. Būtent vadybininkai parveždavo grynuosius pinigus, o kai kurie klientai atsiskaitydavo per banką. Grynuosius pinigus į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą įnešdavo ji Swedbank buveinėje. UAB (duomenys neskelbtini) turėjo tik Swedbank sąskaitą. Pirmiausia iš darbo išėjo direktorė D. Ž., dėl kokių priežasčių negali tiksliai pasakyti, gal tiesiog nebenorėjo toliau taip dirbti. Tada atsirado naujas direktorius S. I.. Ji jį matė tik iš pradžių, tačiau apibūdinti negalėtų. Jis buvo atvažiavęs į (duomenys neskelbtini), ar tai tikrai buvo S. I. ji negali pasakyti, dokumento jai jis nerodė, ji tik matė įdarbinimo kortelę ir jai atrodė, kad jis lyg ir panašus į tą, kuris buvo atvykęs. Ar jis dažnai atvykdavo į Panevėžį, ji negali pasakyti, tiesiog ji (duomenys neskelbtini) ofise palikdavo dokumentus, kuriuose buvo reikalingas direktoriaus S. I. parašas. Jie būdavo ir ilgesnį laiko tarpą nepasirašomi, tačiau po kažkurio savaitgalio rasdavo juos pasirašytus. Ar dokumentuose pasirašydavo S. I. ji negali patvirtinti. Ji susirado kitą darbą, nes jai dirbti kažkokį nekonkretų darbą jau buvo nusibodę. Tuo labiau, kad vėl prasidėjo problemos dėl muito ir ji pagalvojo, kad bus ta pati pabaiga kaip UAB (duomenys neskelbtini). Ji faktiškai su D. G. jokiais dalykiniais klausimais nebendravo, tuo labiau UAB (duomenys neskelbtini) jis nesirodydavo. Nors UAB (duomenys neskelbtini) turėjo daug darbinių santykių su UAB (duomenys neskelbtini), nes ji nemažai piniginių pavedimų atlikdavo būtent UAB (duomenys neskelbtini). Šiaip jau kai susirado naują darbą nuo 2014 m. rugsėjo 11 d. UAB (duomenys neskelbtini) ji dirbo tik vieną valandą. Visiškai iš UAB (duomenys neskelbtini) išėjo nuo 2016 m. kovo 18 d. Išeidama iš darbo UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų ji niekam perduoti negalėjo, nes nebuvo kam perduoti. Ji juos tiesiog paliko (duomenys neskelbtini). Tose patalpose, kur anksčiau dirbo UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tuo metu jau dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Jeigu neklysta tai UAB (duomenys neskelbtini) pardavė įmonei UAB (duomenys neskelbtini) prekių. UAB (duomenys neskelbtini) sandėlis buvo (duomenys neskelbtini). Inventorizaciją darydavo vadybininkas A. M., oficialių inventorizacijos aktų nepasirašydavo. UAB (duomenys neskelbtini) apskaita buvo tvarkoma su (duomenys neskelbtini) programa ir prie šios programos galėjo prieiti UAB (duomenys neskelbtini), nes ir ji pati galėjo iš UAB (duomenys neskelbtini) įeiti į UAB (duomenys neskelbtini). Jai atrodo, kad 2015 m. balandžio mėnesio PVM sąskaitas faktūras apie UAB (duomenys neskelbtini) prekių pardavimą įmonei UAB (duomenys neskelbtini) išrašė pati UAB (duomenys neskelbtini). Jos manymu tuo metu UAB (duomenys neskelbtini), o gal UAB (duomenys neskelbtini) buhalterė buvo D. S., kadangi dabar ant sąskaitų faktūrų nebūtina pasirašyti, tai jas gali suformuoti bet kas, nes serveriai yra bendri ir įėjus su savo vardu galima įeiti tiek į UAB (duomenys neskelbtini), tiek į UAB (duomenys neskelbtini). Šiaip ji dėdavo ant sąskaitų faktūrų savo štampuką, bet jis buvo laikomas (duomenys neskelbtini). Į tas patalpas galėjo įeiti bet kas, nes nors ir kabinetai buvo rakinami, bet ten buvo toks šiluminis punktas ir tam, kad galima būtų pareguliuoti šilumą, kabinetas buvo paliekamas atviras. UAB (duomenys neskelbtini) negalėjo turėti tiek pinigų, kad įsigytų prekių, kurių vertė 800000 Eur. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo keturi darbuotojai, t. y. direktorius, vadybininkas, sandėlininkas ir ji. Ji šiaip jau tuo metu dirbo tik valandą šioje įmonėje. Buhalterinių dokumentų UAB (duomenys neskelbtini) daug neturėjo. Iki muito baudos paskyrimo UAB (duomenys neskelbtini) skolų neturėjo ir apyvartos buvo nedidelės, mėnesiui apie 10000 Eur, nebent būdavo užsakymas iš Maxima, tada jau būdavo didesnės apyvartos. Kur šiuo metu galėtų būti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai, ji tikrai negali pasakyti, nes kai ji išėjo iš darbo juos paliko (duomenys neskelbtini). Jokio dokumentų perdavimo akto nebuvo su kuo pasirašyti. Kadangi ji turėjo teisę atleisti iš darbo, tai iš darbo ji atleido pati save (5 t., b. l. 64-65).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. V. parodė, jog UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere ji dirbo nuo 2014 m., galimai nuo kovo mėnesio iki 2015 m., galimai kovo mėnesio. Direktoriumi tuo metu buvo S. I., ji yra jį mačiusi tuo metu kai vyko priėmimas į darbą ir paskui dar kelis kartus. Tai buvo vyras, apie 40-50 metų, tamsių plaukų, gal apie 1,76 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, nežino ar galėtų atpažinti asmenį praėjus tiek daug laiko. Jis kalbėjo lietuviškai su akcentu, pagal priėmimo dokumentus, galimai gyveno Šalčininkuose, daugiau nelabai ką žino, nes ji su juo bendravo darbo reikalais. Galimai S. I. atrado D. G., kodėl taip mano tiksliai paaiškinti negali, tiesiog šiaip atsitiktinai tas S. I. negalėjo atsirasti. UAB (duomenys neskelbtini) už kasą buvo atsakinga ji, kadangi ji buvo tos įmonės buhalterė. Jos sūnus S. V. niekada nedirbo UAB (duomenys neskelbtini) ir tuo labiau nebuvo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Jei gerai atsimena, tai UAB (duomenys neskelbtini) turėjo dvi banko sąskaitas, tai Swedbank ir SEB. Ji turėjo tik Swedbank prisijungimo kodus, o SEB sąskaita, jai atrodo, nebuvo naudojamasi. Ji kaip buhalterė žinojo, kada reikia mokėti mokesčiu ir su kuo atsiskaityti. Kartais paskambindavo S. I., nes jie turėdavo įmonės telefoną ir jeigu reikėdavo, tai ji jam skambindavo. Šiuo metu tikrai neprisimena kokiu numeriu skambindavo S. I.. Nuo 2014 m. rugsėjo ji išėjo dirbti į UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) ji dirbo tik valandą laiko. Išeidama iš darbo ji viską paliko UAB (duomenys neskelbtini) pastate, (duomenys neskelbtini), niekam perduoti visko ką turėjo negalėjo, nes nebuvo kam perduoti. Ji paliko UAB (duomenys neskelbtini) banko korteles, prisijungimą prie banko sąskaitų ir visus UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus. Ji yra dariusi grynųjų pinigų įnešimą į UAB (duomenys neskelbtini) Swedbank sąskaitą, o pinigus jai duodavo vadybininkas A. M.. Ji važiuodavo į (duomenys neskelbtini) esantį Swedbank ir ten įnešdavo grynuosius. Per bankomatus ji pinigų neįnešinėdavo. Šiaip jau reikia paaiškinti tokį dalyką, kad UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) dirbo tame pačiame pastate (duomenys neskelbtini), tik UAB (duomenys neskelbtini) turėjo daugiau kabinetų, o UAB (duomenys neskelbtini) viena kabinetą, kuriame vėliau pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini). Ji dirbo su tuo pačiu kompiuteriu tiek dirbdama UAB (duomenys neskelbtini), tiek dirbdama UAB (duomenys neskelbtini), nes buvo viena buhalterinės apskaitos programa (duomenys neskelbtini). Nors ji atėjo dirbti į UAB (duomenys neskelbtini) ne nuo pat pradžių, bet buhalterinę apskaitą programoje (duomenys neskelbtini) pradėjo suvedinėti ji, tik atėjus dirbti. Ji jau (duomenys neskelbtini) programoje rado suvestą įmonę UAB (duomenys neskelbtini). Negali tiksliai prisiminti ar tuo metu, kai atėjo dirbti į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos programoje (duomenys neskelbtini) jau rado suvestus kokius nors duomenis ar ji pradėjo viską suvedinėti pati, tiesiog tokio dalyko neprisimena. Jeigu neklysta, jai tik pradėjus dirbti UAB (duomenys neskelbtini) kasoje jokio piniginio likučio nebuvo. Grynieji pinigai buvo laikomi jos rašomojo stalo stalčiuje, tačiau kokiomis sumomis tikrai negali prisiminti. Kaip jau sakė, grynuosius pinigus jai atnešdavo A. M., jis atnešdavo pinigų mokėjimo kvitą, kurį ji užpajamuodavo į kasą, ten atsirasdavo kasos pajamų orderis ir tuo pačiu pinigų priėmimo kvitas. Ji tokius dokumentus užpildydavo, o kai įnešdavo grynuosius į banko sąskaitą, tai gautą kvitą iš banko apie pinigų įnešimą prisegdavo prie dokumentų ir aišku kasos išlaidų orderį išrašydavo. UAB (duomenys neskelbtini) pirkdavo dviračius iš UAB (duomenys neskelbtini) ir už tuos dviračius būdavo pervedami pinigai, o paskui UAB (duomenys neskelbtini) vėl parduodavo prekes bendrovei UAB (duomenys neskelbtini). Ji bijo supainioti kažką, nes visko pilnai neprisimena, tačiau žino, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo skolinga už prekes bendrovei UAB (duomenys neskelbtini), kuri buvo D. G. įmonė. UAB (duomenys neskelbtini) irgi susijusi su D. G., nes gyvavo iš dar senesnių laikų. Tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) irgi vyko pirkimo pardavimo sandoriai. Kai UAB (duomenys neskelbtini) turėdavo pinigų, tai pirmiausia mokėdavo mokesčius valstybei, tada pinigai pervedami UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini). Tos įmonės buvo kaip prioritetas, nes UAB (duomenys neskelbtini) direktorė V. P. dirbdavo šalia ir su šia būdavo tiesioginiai pokalbiai dėl apmokėjimo, o pervesti pinigus UAB (duomenys neskelbtini), tai jai būdavo savaime suprantamas dalykas, nes tai D. G. įmonė. Apie Swedbank sąskaitos išrašą, kuriame 2014 m. liepos 31 d. yra jos vardu išgryninama 132000 Lt, gali pasakyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi sutartis su UAB (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. liepos 31 d. pervedė į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą 145149,40 Lt. Ji paties to pinigų išgryninimo fakto neprisimena, bet į banką turėjo važiuoti ne viena, o su A. M.. Ji mano, kad šita išgryninta suma, t. y. 132000 Lt buvo atiduota D. G., nes kitaip būti negalėjo. Šiaip jau D. G. įnešdavo į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą pinigus, kad galima būtų nupirkti prekes. Jis tuos pinigus įnešdavo kaip pirkėjas D. G., tai būdavo kaip išankstinis apmokėjimas už prekes. Kai būdavo gaunamos prekės, jas užpajamuodavo ir vykdavo pardavimas klientam, o D. G. būdavo grąžinami grynieji pinigai, toks jausmas, kad žmogui prekių nebereikia ir reikia grąžinti pinigus. Mano, kad tie 132000 Lt ir buvo grąžinti D. G., vietoj prekių, pagal jo išankstinį apmokėjimą. Šiaip tik su D. G. buvo sudaromos sutartys, tiek UAB (duomenys neskelbtini), tiek UAB (duomenys neskelbtini) dėl prekių pirkimo ir išankstinio apmokėjimo. Sutartyje nebuvo nurodomos konkrečios prekės, o tik suma, kokią D. G. iš anksto apmoka įmonei. Sutartyje taip pat buvo nurodomas laikotarpis, per kurį neva privalu pristatyti prekes, o už vėlavimą reikėdavo mokėti baudas. Pagal tokias sutartis D. G. prekių neimdavo, o jam būdavo grąžinami grynieji pinigai, kartais su baudomis. Buhalteriškai tai buvo apiforminama kaip klientui grąžinami pinigai pagal išankstinį apmokėjimą. D. G., kaip fizinis asmuo, buvo įvestas kaip klientas, taip pat kaip bet kokia įmonė, tik skirtingai nuo įmonių, kurios ir imdavo prekes, D. G. susigrąžindavo grynuosius pinigus. Paties to fakto, kad 132000 Lt būtų perdavusi D. G. asmeniškai, ar per kokį kitą asmenį, ji neprisimena, kaip ir neprisimena kieno nurodymu ji vyko išgryninti tokių pinigų, bet tai tikrai susiję su D. G., nes kitaip ir būti negalėjo. A. M. dirbo su D. G. nuo UAB (duomenys neskelbtini) laikų, bet ji tikrai iš A. M. jokių nurodymų, susijusių su D. G. nėra gavusi. Kadangi tiksliai neprisimena datų, todėl bijo suklaidinti, bet ji žino, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) atsirado UAB (duomenys neskelbtini) ir, kad jos direktoriumi tapo T., kuris anksčiau vadybininku dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Ar tuo metu ji dar dirbo UAB (duomenys neskelbtini), negali pasakyti, nes tiesiog neprisimena. (duomenys neskelbtini) programa buvo tokia, per vieną įmonę galėjo įeiti į kitą įmonę, nes tas vadinamas serveris buvo vienas ir tas pats. Ji išrašinėdavo UAB (duomenys neskelbtini) vardu sąskaitas faktūras, bet daugiausiai A. M. vardu. PVM sąskaitų faktūrų, kuriose nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) parduoda prekes UAB (duomenys neskelbtini) ji asmeniškai tikrai nerašė ir jai atrodo, kad tos 2015 m. balandžio 2 d. PVM sąskaitos faktūros yra programiškai perkeltos, t. y. (duomenys neskelbtini) programoje yra tokia funkcija, kai galima iš likučių perkelti prekes į PVM sąskaitą faktūrą. Šiaip jau prekių likučiai iš UAB (duomenys neskelbtini) mano, kad buvo perkelti į UAB (duomenys neskelbtini) prekių likučius, o vėliau tikriausiai perkelti į UAB (duomenys neskelbtini), nes prieš bankrotą UAB (duomenys neskelbtini) turėjo didelį prekių likutį, kuris prieš bankrotą perėjo į UAB (duomenys neskelbtini), bet kokiu būdu, ji negali dabar pasakyti, bet, kad perėjo tai tikrai (5 t., b. l. 68-70).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) parodė, kad verslo liudijimą yra ėmęs rodos du kartus. Abu kartus verslo liudijimą yra ėmęs vasaros laikotarpyje mėnesiui laiko. Jeigu neklysta, tai galėjo būti 2013-2014 m. Verslo liudijimas buvo imamas dviračių remontui. Darbą jam pasiūlė dėdė D. G. (kaltinamasis) ir būtent pastarasis pasiūlė išsiimti verslo liudijimą. Jis jokių dviračių neremontavo, tiesiog tuo metu jam buvo 21 metai ir jam dėdė D. G. (kaltinamasis) pasakė, kad jeigu kada nors norės pirkti nekilnojamąjį turtą, tai jam reikės pagrįsti savo pajamas, todėl jis pasiūlė variantą, kad jis išsiimtų verslo liudijimą ir paskui mėnesio gale buvo išrašyta, kad jis uždirbo 14800 Lt, nors jis negavo nei cento, nes tiesiog jokio darbo nedirbo ir jokių pinigų negavo. 2014 m. rugpjūčio 29 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvite Nr. 0000001 yra jo parašas. Jis pasirašė tokiame dokumente, kurį jam atsiuntė D. G. (kaltinamasis), nes niekas kitas jam negalėjo atsiųsti. Mato, kad ant dokumento yra UAB (duomenys neskelbtini) spaudas, tai matyt jis dirbo toje įmonėje. Daugiau neturi ką pasakyti (5 t., b. l. 8-9).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas liudytojas D. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) parodė, kad verslo liudijimą yra ėmęs du kartus. Abu kartus verslo liudijimą yra ėmęs vasaros laikotarpyje mėnesiui laiko. Jeigu neklysta, tai galėjo būti 2013-2014 m. Verslo liudijimas buvo imtas dviračių remontui. Darbą jam pasiūlė dėdė D. G. (kaltinamasis) ir būtent šis pasiūlė išsiimti verslo liudijimą. Turi pasakyti, kad jis jokių dviračių neremontavo, tiesiog tuo metu jam buvo 21 metai ir jam dėdė D. G. (kaltinamasis) pasakė, kad jeigu kada nors norės pirkti nekilnojamąjį turtą, tai jam reikės pagrįsti savo pajamas, todėl jis pasiūlė variantą, kad jis išsiimtų verslo liudijimą ir paskui mėnesio gale buvo išrašyta, kad jis uždirbo 14800 Lt, nors jis negavo nei cento, nes tiesiog tokio darbo nedirbo. Tokiu būdu, tokia pat tvarka jis dirbo du kartus, tiksliau nedirbo, bet buvo išrašyti dokumentai, kad dirbo ir išrašyta suma kiek jis neva uždirbo. Nei pirmą, nei antrą kartą jis realiai nedirbo ir jokių pinigų negavo. 2014 m. rugpjūčio 29 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvite Nr. 0000001 yra jo parašas. Jis pasirašė tokiame dokumente, kurį jam atsiuntė dėdė D. G. (kaltinamasis), nes niekas kitas jam negalėjo atsiųsti. Mato, kad ant dokumento yra UAB (duomenys neskelbtini) spaudas, tai matyt jis dirbo toje įmonėje (5 t., b. l. 8-9).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) parodė, kad D. G. (kaltinamasis) yra jo mamos I. G. brolis, kuris gyvena Vilniuje. Jie retkarčiais susitinka giminės suėjimuose, D. G. (kaltinamasis) lanko savo mamą, gyvenančią Panevėžyje, jis su D. G. (kaltinamuoju) yra pasikeitę telefonų numeriais. Kiek prisimena, 2013-2014 m. D. G. (kaltinamasis) jam paskambino telefonu ir pasakė, kad jis Mokesčių inspekcijoje išsiimtų verslo liudijimą dviračių remontui vienam mėnesiui. Paaiškino, kad tai bus naudinga jam, jeigu jis kada turės deklaruoti pajamas. Jis D. G. (kaltinamojo) prašymą įvykdė, kiek pamena, išėmė du verslo liudijimus. Po to, kažkada D. G. (kaltinamasis) pasakė, kad pas močiutę bus dokumentas, kurį jis turi pasirašyti, o pastarasis tą dokumentą pasiims iš močiutės, pokalbis buvo minimalus. Jis močiutės E. G. namuose pasirašė tą dokumentą, būtent 2014 m. rugpjūčio 29 d. Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 0000001, kurį jam šioje apklausoje parodė teisėja. Jam parodyto kasos išlaidų orderio Nr. 015, jis anksčiau nėra matęs. Kiek pamena, jis pasirašė du dokumentus. Tvirtina, kad jis jokiais dviračių remontais nėra užsiiminėjęs ir jokių pinigų už juos nėra gavęs. Įmonė UAB (duomenys neskelbtini) jam girdėta tik tiek, kad „Facebook“ parašyta, kad jos vadovas yra D. G. (kaltinamasis), jis pats nėra su šia įmone susijęs (5 t., b. l. 21-22).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. Č. parodė, kad 2014-2015 m. patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), priklausė nuosavybės teise jai ir jos vyrui A. Č.. 2014-2015 m. minėtos patalpas niekam nebuvo išnuomotos arba naudotos, jos buvo tuščios. 2014 m. kovo 12 d. pasirašė kartu su A. Č. įgaliojimą, kuriuo įgaliojo UAB (duomenys neskelbtini) direktorių (ją) sudaryti ir pasirašyti visus būtinus sutikimus ir kitus dokumentus reikalingus juridinių asmenų buveinės adresui (duomenys neskelbtini), registruoti, todėl visus susijusius klausimus su tuo tvarkė ji, jos vyras apie tai jokių aplinkybių nežinojo, apie juridinių asmenų registraciją ir pan. 2014-2015 m. UAB (duomenys neskelbtini) akcininkė ir direktorė buvo ji. 2014 m. gruodžio 8 d. P. P. parašė jai el. laišką dėl sutikimo registruoti UAB (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), jos el. pašto adresu. Dėl UAB (duomenys neskelbtini) buveinės registravimo minėtu adresu (duomenys neskelbtini). Jai nėra žinomos bendrovės UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), išskyrus UAB (duomenys neskelbtini). Apie UAB (duomenys neskelbtini) žino tik tiek, kiek nurodė anksčiau apklausoje, apie bendrovės akcininkus, direktorius, veiklą ir pan. nereikalavo (7 t., b. l. 106-108).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta D. S. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirbo buhaltere nuo 2009 m. iki 2015 m. sausio mėnesio. Iš pradžių įmonės direktorė buvo A. K., o vėliau direktore tapo V. P.. Įmonės akcininkė buvo R., bet pavardės ji neprisimena. D. G. dirbo kulsultantu ir konsultavo vadybos klausimai. UAB (duomenys neskelbtini) 2009 m. buvo įsikūrusi (duomenys neskelbtini), ten kur šiuo metu yra (duomenys neskelbtini). Nuo pat pradžių buhalterinė apskaita buvo tvarkoma su programa (duomenys neskelbtini). Prie (duomenys neskelbtini) programos prisijungimus turėjo beveik visi darbuotojai, kurie dirbo. Konkrečiai jos darbas tai buvo sąskaitų pajamavimas bei išlaidavimas, parduotuvių priežiūra, kas susiję su ataskaitomis. Ji pavaldi buvo vyriausiajai buhalterei. Per visą jos darbo laiką vyriausios buhalterės buvo kelios, paskutinė buvo K. P.. Už kasą buvo atsakinga ir ji. (duomenys neskelbtini) programoje buvo kasos modulis ir būtent iš to modulio ji spausdindavo dokumentus: kasos pajamų orderius ir išlaidų orderius. Numeriai turėjo būti iš eilės, bet jie buvo vedami ranka, todėl galėjo būti ir kas nors praleista ar sumaišyta. Kasos dokumentuose dažniausiai pasirašydavo ji ir vyriausia buhalterė. Gali būti, kad pasitaikydavo koks vienas kitas dokumentas ir be parašų. UAB (duomenys neskelbtini) turėjo paskolų, kurios būdavo dalis įnešama į kasą grynais, o dalis pervedama į sąskaitą. D. G. įnešdavo paskolos sumas grynais, pinigai buvo naudojami prekių pirkimui. UAB (duomenys neskelbtini) darbo vietoje (duomenys neskelbtini) turėjo seifą ir ten buvo laikomi gryni pinigai, tol kol jie buvo nunešami į banko sąskaitą. Kokias pinigų sumas skaičiuodavo ji dabar negali pasakyti, bet buvo tikrai į kasą įnešamos tokios didesnės sumos, sakykim keliasdešimt tūkstančių ir panašiai. Kodėl tokios sumos nebuvo pervedamos tiesiogiai į banką ji nežino, bet būdavo, kad direktorė V. P. arba S. S. arba K. P. ateina ir pasako, kad į kasą bus įnešta didesnė pinigų suma. Direktorė V. P. jai liepdavo sužiūrėti parduotuvių pardavimus ir paruošti mėnesinę ataskaitą, taip pat ji tvarkė kuro apskaitą, reikėdavo paruošti informaciją pardavimų analizei ir tas analizes reikėdavo pateikti direktorei V. P.. Visi buhalterinės apskaitos dokumentai buvo laikomi darbo kabinete (duomenys neskelbtini), kai persikėlė į (duomenys neskelbtini), ten buvo buhalterėms skirtas kabinetas, esantis pastato pabaigoje. 2015 m., kai buvo atleista direktorė V. P., visi UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai buvo laikomi (duomenys neskelbtini). Ji iš darbo išėjo 2015 m. sausio mėnesio pradžioje ir jai išeinant iš darbo visi buhalterinės apskaitos dokumentai buvo palikti tame pačiame kabinete (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Jai išeinant iš darbo nebuvo jokio atsakingo asmens kam būtų galima perduoti buhalterinės apskaitos dokumentus. Buhalterinės apskaitos programa (duomenys neskelbtini) irgi nebuvo kam nors perduota. Ji prieš tas permainas turėjo nedarbingumo pažymėjimą ir net nežino kas nutiko įmonėje, bet kai grįžo į darbą tai jau nebedirbto direktorė V. P.. Tuo metu dar dirbo vyr. buhalterė K. P., jokio naujo direktoriaus ji nematė. Ji su K. P. kalbėjo, bet ši irgi nežinojo kas vyksta. Kadangi jau gal tris mėnesius iki 2015 m. sausio UAB (duomenys neskelbtini) nemokėjo darbo užmokesčio, tai ji nutarė išeiti iš darbo. Kadangi ji asmeniškai nedirbo su buhalteriniais dokumentais, susijusiais su pelnu ar skolomis, tai negali pasakyti, kada prasidėjo bloga padėtis UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) turėjo sezoniškumą ir automatiškai sezono metu, t. y. pavasarį ir vasarą pajamos būdavo didžiausios, o rudenį ir žiemą pajamos sumažėdavo. Taip būdavo kiekvienais metais. UAB (duomenys neskelbtini) paskolas dažniausiai imdavo prekių užsipirkimui. Kokio dydžio tos paskolos būdavo dabar jau sunku pasakyti. Dabar pasakyti tiksliai negali, bet jai atrodo, kad paskolos būdavo imamos iš D. G., gal buvo ir kitų asmenų. Kas priimdavo sprendimą dėl paskolų ėmimo ji negali pasakyti. Akcininkę R. ji yra mačiusi ofise (duomenys neskelbtini), bet pas ką ši užeidavo ji negali pasakyti. Darbuotojai turėjo savo kabinetus, sakykim ji dirbo su vyriausia buhaltere. Direktorė turėjo savo kabinetą. D. G. irgi turėjo kabinetą (duomenys neskelbtini) D. G. kaip konsultantas dirbo ne kiekvieną dieną. Visus piniginius pervedimus atlikdavo vyriausia buhalterė, ji tik dirbo su grynais pinigais. Jie grynais pinigais už prekes nemokėdavo, buvo atsiskaitoma per banką. Pasitaikydavo, kad mokama ir grynais pinigais, bet tos sumos buvo nedidelės. Dažniausiai visi pirkimai buvo vykdomi iš Europos Sąjungos, todėl ir būdavo daromi bankiniai pavedimai. (duomenys neskelbtini) programoje, kasos modulyje, vieną kartą suvedus kasininko ir vyr. buhalterio pavardes, ta informacija spausdinosi automatiškai. Norint, kad pavardžių nebūtų, reikia tiesiog toje pačioje programoje atlikti koregavimą ir pavardes ištrinti. UAB (duomenys neskelbtini) už grynus pinigus įmonėje buvo atsakinga tik ji viena. Jeigu prekės perkamos parduotuvėje, tai automatiškai pinigai yra išmušami į kasą ir kasos pajamų arba išlaidų orderio tokiu atveju nereikia išrašinėti. Kasos pajamų ir išlaidų orderius turėdavo išrašyti tik ji, nes ji buvo atsakinga už grynuosius, nors (duomenys neskelbtini) programoje tokius dokumentus galėjo rasti bet kas, kas turėjo prisijungimą prie programos. Negali pasakyti ar D. G. turėjo prisijungimą prie (duomenys neskelbtini) programos. Ji visada spausdindama kasos pajamų ar išlaidų orderius įvesdavo savo pavardę ir dažniausiai jose pasirašydavo. Jai asmeniškai su D. G. neteko darbinių reikalų turėti. Ji tiesiog dirbo savo darbą ir tiek. Kur galėjo dingti UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai ji negali pasakyti (5 t., b. l. 42-44).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. S. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) jai pasiūlė dirbti D. Ž., kuri tuo metu ten dirbo vadybininke. Dėl įsidarbinimo į UAB (duomenys neskelbtini) ji kalbėjosi su D. G. ir jis ją priėmė dirbti buhaltere. Ji dirbti pradėjo nuo 2003 m. ir dirbo iki pat bendrovės bankroto tose pačiose pareigose. Iš pradžių UAB (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini), sakytų Nr. (duomenys neskelbtini), dėl nekilnojamo turto, kuris priklausė UAB (duomenys neskelbtini) ji nieko nežino. Jau kai buvo paskelbtas UAB (duomenys neskelbtini) bankrotas D. G. pasiūlė eiti dirbti į UAB (duomenys neskelbtini), nes ta bendrovė turėjo užsiimti ta pačia veikla. Buvo nemažai žmonių, kurie perėjo iš UAB (duomenys neskelbtini) dirbti į UAB (duomenys neskelbtini). Ji UAB (duomenys neskelbtini) dirbo buhalterės pareigose, tokiose pat kaip ir UAB (duomenys neskelbtini). Iš pradžių UAB (duomenys neskelbtini) direktore buvo A. K., o paskui direktore tapo V. P.. Dėl kokių priežasčių A. K. išėjo iš darbo ji nežino. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo tose pačiose patalpose kaip ir UAB (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) turėjo dvi buhalteres, tai ją ir vyr. buhalterę, kurios dažnai keisdavosi. Kas iš pradžių buvo vyr. buhaltere neprisimena, bet iki UAB (duomenys neskelbtini) bankroto vyr. buhaltere dirbo K. P.. Kasininkės UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo. Ji kaip buhalterė atliko sąskaitų pajamavimą, jų išrašymą, parduotuvių pardavimų priežiūrą, tvarkė kasą ir kitokius smulkius buhalterinius darbus kaip kelionės lapai ir panašiais. O vyr. buhalterė atlikdavo bankinius pavedimus ir tai, kas susiję su finansine atskaitomybe. Ją atostogų ar ligos metu pavaduodavo vyr. buhalterė, bet buvo daromi tokie einami pagrindiniai darbai, sakykim tai kas susiję su kasa, o jeigu darbai nebuvo skubūs, tai buvo laukiama kol grįš po atostogų ar po ligos. Ji kažkiek pavaduodavo vyr. buhalterę jeigu kažko labai reikėdavo, bet bankinių pavedimų ji negalėjo daryti, nes ji neturėjo net prisijungimų prie banko. Be vyr. buhalterės prisijungimus turėdavo bendrovės direktorė V. P.. Dirbdama su UAB (duomenys neskelbtini) kasa ji pati realiai tuos grynuosius matydavo ir juos įnešdavo į bendrovės banko sąskaitą. 2014 m. gruodžio pabaigoje ji sirgo ir turėjo biuletenį. Jai atrodo, kad tuo metu dirbo vyr. buhalterė K. P.. Po ligos ji grįžo 2015 m. sausio mėnesį, nes grįžusi po ligos, ji gal už dviejų dienų išėjo iš darbo. Grįžusi po ligos ji jokių UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų rodos netvarkė, gal kažką žiūrėjo, bet dabar tikrai nepasakys ką. 2014 m., kada tiksliai negali pasakyti, bet buvo UAB (duomenys neskelbtini) prekių įkeitimas D. G.. Buvo hipotekai ruošiami dokumentai, reikėjo surašyti prekių sąrašus. Žino, kad buvo suma ir reikėjo pagal tą sumą suruošti prekes. Kas buvo daroma su tom prekėmis ji nežino. 2014 m. lapkričio-gruodžio mėnesį pardavimai dar vyko, nes dar dirbo UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės, bet prekių buvo parduodama už nedideles sumas. (duomenys neskelbtini) programoje paruošta PVM sąskaitą faktūrą spausdinti buvo galima keliais variantais, ant vienų būdavo užrašas (duomenys neskelbtini), o ant kitų būdavo nurodomas tik tiekėjas ir pirkėjas be logotipo. Dažniausiai logotipą naudodavo UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės, kad būtų galima atskirti kas išrašė sąskaitas. Tai buvo toks žodinis susitarimas ir jo visi laikėsi. Ji neprisimena, kad būtų kada nors mačiusi UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą, kurią sudarytų 50 lapų. Paprastai PVM sąskaitą faktūrą sudarydavo 2-3 lapai, gal būdavo daugiausia 30 lapų. Prie (duomenys neskelbtini) programos prisijungimą turėjo visi darbuotojai, tik parduotuvės nematydavo pilnos programos, bet pardavimus, likučius jie matydavo. Apie UAB (duomenys neskelbtini) didelio prekių kiekio pardavimą 2014 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais ji nieko nežino. Tokių PVM sąskaitų faktūrų, kurių kopijas jai parodė tyrėja apklausos metu, jai neteko matyti. Dar dirbant UAB (duomenys neskelbtini), ji buvo įsidarbinusi į UAB (duomenys neskelbtini) ir dirbo ten buhaltere puse etato. Į UAB (duomenys neskelbtini) jai pasiūlė įsidarbinti S. V.. UAB (duomenys neskelbtini) buvo įsikūrusi tose pačiose patalpose kaip ir UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ji UAB (duomenys neskelbtini) dirbo apie pusę metų, nes jiems trumpai reikėjo žmogaus tokiam laikotarpiui. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo apie pusę metų, nes jiems trumpai reikėjo žmogaus tokiam laikotarpiui. UAB (duomenys neskelbtini) irgi prekiavo dviračiais ir jų priedais. Kur buvo laikomos UAB (duomenys neskelbtini) prekės ji nežino, nes ji tik išrašydavo sąskaitas. UAB (duomenys neskelbtini) ji dirbo 2011 m. nuo kovo mėnesio iki spalio mėnesio. Po UAB (duomenys neskelbtini) bankroto į darbinį telefoną paskambino vyras, kuris kalbėjo šiek tiek su vilnietišku lenkišku akcentu. Akcentas jautėsi, vyro balsas toks nenusakomo amžiaus, panašiai 30-50 metų amžiaus tarpe. Jis į ją kreipėsi vardu ir paklausė ar nenorėtų dirbti įmonėje, kuri prekiaus dviračiais ir dirbti buhaltere. Ji neklausė iš kur jis gavo jos numerį. Jokio kito darbo pokalbio nebuvo, tiesiog nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur paskutiniu metu iki bankroto dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Pas administratorę E. K. ji pasirašė darbo sutartį ir įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus ji niekada nematė, dar kelis kartus skambino telefonu, teiravosi kaip parduotuvių pardavimai ir kaip sekasi. Tai buvo to paties vyriškio, kuris jai skambino dėl darbo balsas. Jeigu ant UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų reikėdavo direktoriaus parašų, tai ji juos palikdavo kabinete ir vėliau rasdavo tuos dokumentus su direktoriaus parašais. Kai pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) jos darbo vieta ir darbo stalas buvo tas pats kaip ir tuo metu, kai ji dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Kompiuteris buvo irgi tas pats, apskaitą tvarkė su (duomenys neskelbtini) programa. Ji UAB (duomenys neskelbtini) įsidarbino 2015 m. sausio mėnesį ir iš darbo išėjo birželio mėnesį, nes pamatė, kad mažėja darbo apimtis, todėl pradėjo ieškotis kito darbo. Jai UAB (duomenys neskelbtini) direktorius telefonu pasakė, kad darbo sąlygos bus tos pačios kaip ir tuo metu, kai ji dirbo UAB (duomenys neskelbtini), todėl jai jokių papildomų nurodymų nereikėjo, ji tiesiog dirbo savo darbą. Bankinius pavedimus atlikinėjo vyt. Buhalterė J. Ž., kasą tvarkė ji, grynųjų pinigų būdavo nedaug, tiek, kiek parveždavo iš parduotuvių. UAB (duomenys neskelbtini) turėjo tas pačias parduotuves kaip ir UAB (duomenys neskelbtini). Ji kai išėjo iš UAB (duomenys neskelbtini) dar tai bendrovei nebuvo paskelbtas bankrotas. Ji 2015 m. sausio-birželio mėnesiais dirbo UAB (duomenys neskelbtini) prie to paties stalo ir kompiuterio, kaip UAB (duomenys neskelbtini) ir gaudavo grynuosius pinigus iš tų pačių parduotuvių, kurios anksčiau buvo UAB (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), tuo metu, kai dirbo UAB (duomenys neskelbtini), tose pačiose patalpose dirbo ir UAB (duomenys neskelbtini), o ar tose patalpose dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ji nežino, nes matydavo tik UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojus, dokumentus tvarkė su UAB (duomenys neskelbtini) pavadinimu. Šiaip turi pasakyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) atsirado šiek tiek vėliau, t. y. ne nuo 2015 m. sausio mėnesio, o gal po 2 ar 3 mėnesių. Kai 2014 m. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), visos bendrovės prekės buvo laikomos (duomenys neskelbtini) ir parduotuvėse, kai pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) irgi prekės buvo laikomos parduotuvėse ir tame pačiame sandėlyje. Kai ji atėjo dirbti į UAB (duomenys neskelbtini), tai jokių senesnės apskaitos dokumentų tos bendrovės neturėjo, buvo didelis UAB (duomenys neskelbtini) prekių užpirkimas, bet realiai ji tų prekių nematė, ji tik tai konstatuoja pagal jos pildytus dokumentus. Buvo tiesiog sandėlis iš kurio buvo imamos prekės, o kokiais bendrovei tos prekės priklausė ji nežino, tiesiog buvo išrašomos sąskaitos ir pagal tas sąskaitas imamos prekės. UAB (duomenys neskelbtini) jokios prekių inventorizacijos nedarė, nors gal parduotuvės ir darė, ji tiesiog nebeatsimena. Darbo užmokesti dirbant UAB (duomenys neskelbtini) jai kaip ir kitiems darbuotojams buvo mokamas grynais. Parduotuvėms išsiuntinėdavo žiniaraščius ir ji pagal juos patys išsimokėdavo, o jie išsimokėdavo iš tų pinigų, kuriuos vadybininkai parveždavo iš parduotuvių. Kai pradėjo (duomenys neskelbtini) dirbti UAB (duomenys neskelbtini), įmonės direktorius tapo T. T.. UAB (duomenys neskelbtini) turėjo savo buhalterę, kuri dirbo tame pačiame kabinete kaip ir ji, tiesiog ši naudojosi kitu kompiuteriu (5 t., b. l. 47-49).

Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. 04/14-2-3-13726 nustatyta: UAB (duomenys neskelbtini) juridinių asmenų registre įregistruota 2009 m. liepos 15 d. adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2014 m. spalio 3 d. registruota adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. sausio 12 d. adresu (duomenys neskelbtini). Įmonės kodas (duomenys neskelbtini). Iš PVM mokėtojų išregistruota 2015 m. balandžio 3 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi 2015 m. liepos 1 d. UAB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla.

UAB (duomenys neskelbtini) įstatinis kapitalas – 10000 Lt, padalintas į 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, akcijos nominali vertė 100 Lt. VĮ Registrų centras duomenimis vienintelė įmonės akcininkė iki 2014 m. gruodžio 29 d. buvo R. S.. Nuo 2014 m. gruodžio 29 d. iki 2015 m. kovo 29 d. vienintelis akcininkas A. D. ir nuo 2015 m. kovo 20 d. akcininkas V. S. - ne Lietuvos respublikos pilietis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas A. D. 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimu paskyrė save bendrovės direktoriumi (6 priedas). Pagal Sodra duomenų bazės duomenis A. D. buvo įdarbintas bendrovėje nuo 2015 m. sausio 5 d. ir atleistas tik 2015 m. rugsėjo 25 d.. Darbo sutartis tyrimui nepateikta. Nustatyta, kad A. D. nuo 2014 m. gruodžio 22 d. iki 2015 m. sausio 23 d. gydėsi Vilniaus ligų priklausomybės centre. Pagal Sodra duomenų bazės duomenis V. S. bendrovėje nebuvo įdarbintas. Panevėžio apygardos prokuratūra Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijoms išsiuntė teisinės pagalbos prašymą apklausti V. S..

Nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. darbo sutartį Nr. 82 D. G. dirbo konsultantu nuo 2011 m. rugsėjo 28 d. iki 2014 m. kovo 31 d. (9 priedas). Sutartyje nurodyta, kad D. G. dirba per dieną 4 val. mokant 2632 Lt mėnesinį darbo užmokestį, kuris nuo 2013 m. lapkričio 4 d. sumažintas iki 1854 Lt. UAB (duomenys neskelbtini) direktorė V. P. 2014 m. sausio 30 d. VMI pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad D. G. turi ilgametę patirtį dviračių prekybos versle, konsultuoja prekių asortimento formavimo, derybų su tiekėjais ir logistika prekių realizacijos ir kt. klausimais, suteikia įmonei kreditą apyvartinėms lėšoms (10 priedas). UAB (duomenys neskelbtini) direktorė V. P. 2013 m. lapkričio 6 d. įgaliojo D. G. atstovauti UAB (duomenys neskelbtini) teisiniuose santykiuose su trečiaisiais asmenimis dėl nuomojamo pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad pagal 2014 m. vasario 14 d. paskolos sutartį UAB (duomenys neskelbtini) bendrovei (duomenys neskelbtini) paskolino 630000 Lt nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini) įsigijimui. UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo paskolos sumą grąžinti iki 2014 m. gruodžio 31 d. Sutartyje nustatytos kiekvieną mėnesį mokėtinos 14942 Lt (28,5 procentų metinė palūkanų norma) palūkanos (23 priedas). UAB (duomenys neskelbtini) tiesiogiai paskolos negavo, tačiau UAB (duomenys neskelbtini) už UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. vasario 14 d. išankstiniu apmokėjimu iš Swedbanko sąskaitos UAB (duomenys neskelbtini) pervedė 630000 Lt. Mokėjimo pavedime nurodyta, kad pinigai pervedami už UAB (duomenys neskelbtini) pagal 2012 m. gruodžio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartį parduodamą turtą. UAB (duomenys neskelbtini) Sandėlį ir gamybinį pastatą adresu (duomenys neskelbtini) pagal 2012 m. gruodžio 18 d. sutartį turėjo įsigyti už 770000 Lt (223007 Eur), tačiau iki 2014 m. vasario 14 d. nebuvo sumokėjusi UAB (duomenys neskelbtini) (kurios vadovu iki bankroto buvo D. G.). BUAB (duomenys neskelbtini) Kreditorių susirinkime kaina sumažinta iki 650000 Lt įskaičius jau 2012 m. sumokėtą 20000 Lt įmoką. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus UAB (duomenys neskelbtini) 2012 metais UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo 20000 Lt, kurie buvo įskaityti į parduodamo turto kainą, ir UAB (duomenys neskelbtini) už UAB (duomenys neskelbtini) 2014 metais UAB (duomenys neskelbtini) pervedė dar 630000 Lt už pastatą (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo nekilnojamąjį turtą iš viso 650000 Lt.

UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. kovo 18 d. sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr.14/03/18, pagal kurią negyvenamosios patalpos adresu (duomenys neskelbtini) parduodamos už 550000 Lt (24 priedas). Pirkimo pardavimo sutartis 2014 m. kovo 27 d. pasirašyta ir patvirtinta Panevėžio 5-ojo biuro notarės V. J. (25 priedas). Sudarant nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sandorį UAB (duomenys neskelbtini) patyrė 95000 Lt nuostolį: pirktas pastatas už 650000 Lt, o parduotas už 555000 Lt. UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. spalio 31 d. bandomajame balanse fiksavo 95000 Lt ilgalaikio turto perleidimo nuostolį.

UAB (duomenys neskelbtini) už parduotą pastatą į savo sąskaitą apmokėjimo iš UAB (duomenys neskelbtini) negavo, nes pavedimas atliktas tiesiogiai bendrovei (duomenys neskelbtini). Pagal 2014-03-20 paskolos mokėjimo įskaitymo sutartį UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo už 2014-03-20 nepadengtą 555000 Lt paskolos dalį parduoti jai nuosavybės teise priklausančias negyvenamąsias patalpas adresu (duomenys neskelbtini).

UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje 630000 Lt skola bendrovei (duomenys neskelbtini) sumažinta 555000 Lt pardavus patalpas ir apskaitoje 2014 m. balandžio 1 d. fiksuotas 75000 Lt skolos likutis bendrovei (duomenys neskelbtini). Patikrinus UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų išrašus nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) keliais atvejais nurodė mokėjimo paskirtį „pagal sutartį 14/02/14“. Tačiau tyrimui nepateikti UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos registrai, todėl tyrimo metu nebuvo galima nustatyti ar tai buvo mokamos palūkanos pagal paskolos sutartį, ar tai paskolos grąžinimas ir koks UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas už paskolą.

Pagal tyrimui pateiktus UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) banko pavedimu už UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. vasario 14 d. sumokėjo 630000 Lt UAB (duomenys neskelbtini) ir buhalterinėje apskaitoje fiksavo, kad UAB (duomenys neskelbtini) skolinga iš viso 630000 Lt už išankstinį apmokėjimą. Pagal registrus dalis skolos 555000 Lt buvo sudengta iš UAB (duomenys neskelbtini) įsigijus pastatą. Bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje likusi 75000 Lt (630000-555000) skola sudengė su UAB (duomenys neskelbtini) ir D. G. tarpusavio skolomis.

UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)) įregistruota 2013 m. lapkričio 14 d. adresu (duomenys neskelbtini). Bendrovės akcininkė ir direktorė nuo 2013 m. lapkričio 22 d. iki 2014 m. sausio 14 d. buvo D. Ž., nuo 2014 m. sausio 14 d. direktorius ir akcininkas S. I.. Tyrimui atlikti nebuvo pateikti UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentai. Panevėžio apskrities VPK 2018 m. spalio 23 raštu Nr. IBPS-S-533212 informavo, kad tyrimo atlikimui buvo išsiųsti UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini). Kitų įmonių buhalterinės apskaitos dokumentai nerasti. UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratorius MB (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugpjūčio 22 d. raštu informavo, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi iškėlė UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylą. BUAB (duomenys neskelbtini) valdymo organai administratoriui neperdavė bendrovės buhalterinių dokumentų (46 priedas). Panevėžio VPK 2017 m. gegužės 3 d. nutarimu paskelbė UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus S. I. (deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini)) paiešką. V. J. 2017 m. kovo 29 d. liudytojo apklausos protokole nurodė, kad butą (duomenys neskelbtini) pirko iš varžytinių, anksčiau butas priklausė S. I., jį matė tik vieną kartą, jokių kontaktų neturi. S. I. mama A. I. 2017 m. balandžio 13 d. liudytojo apklausos protokole parodė, kad sūnų S. I. paskutinį kartą matė 2000 metais, kur jis šiuo metu nežino, jokių ryšių su juo nepalaiko.

VMI 2016 m. birželio 6 d. ir 2016 m. spalio 6 d. atliko UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimus ir surašė operatyvaus patikrinimo pažymas (47 priedas). Nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2013 m. lapkričio 14 d. įregistruota PVM mokėtoju, 2016 m. liepos 6 d. išregistruota iš PVM mokėtojų, bendrovėje buvo įdarbintas tik S. I., su kuriuo susisiekti nepavyko. Finansinės ataskaitos (balansas) pateiktas tik už 2013 metus, registruoto turto bendrovė neturi. VMI atstovai 2016 m. gegužės 13 d. nuvyko bendrovės registracijos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau mokesčių mokėtojas nerastas, butas daugiaaukščiame name užrakintas, nėra jokių iškabų, kaimynai nieko nežinojo apie įmonę.

Pagal pateiktus UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentus nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. pirko dviračius iš UAB (duomenys neskelbtini) iš viso 102677,46 Lt sumai, 2015 metais pirko dviračių 22097,55 Eur sumai. UAB (duomenys neskelbtini) 2014 metais sumokėjo 79798,31 Lt, 2015 m. sumokėjo 28751,88 Eur ir pilnai atsiskaitė su UAB (duomenys neskelbtini) (48 priedas). UAB (duomenys neskelbtini) dviračius 2013 metais pirko iš UAB (duomenys neskelbtini).

Pagal pateiktus UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentus nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) pagal negyvenamų patalpų nuomos sutartį Nr.14/04/01 nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. sausio 2 d. pernuomojo patalpas 1851,51 kv.m. adresu (duomenys neskelbtini) (49 priedas). Patalpas UAB (duomenys neskelbtini) buvo išsinuomavusi iš UAB (duomenys neskelbtini). Sutartyje numatyta nuomos kaina 8965 Lt su PVM. Sutarties 4.2. punkte nurodyta, kad patalpos nuomojamos su stelažais. Pagal pateiktus UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašus nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2014 metais į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą už nuomą sumokėjo 5700 Lt, už prekes pervedė 23529,03 Lt, už programą (duomenys neskelbtini) 556,60 Lt ir už automobilio draudimą 227 Lt (50 priedas). Pagal tyrimui pateiktą UAB (duomenys neskelbtini) suminių skolų sąrašą nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) bendrovei (duomenys neskelbtini) 2014 m. rugsėjo 30 d. liko skolinga 23671,32 Lt (69 priedas). Tyrimui nepateikti UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentai ir nepateikta dalis UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų, todėl tyrimo metu nebuvo galimybės sutikrinti įsiskolinimų. Tyrimui nepateiktos UAB (duomenys neskelbtini) bendrovei (duomenys neskelbtini) išrašytos PVM sąskaitos faktūros už nuomą, už programą (duomenys neskelbtini). Pagal IT medžiagoje pateiktus UAB (duomenys neskelbtini) bankų sąskaitų išrašus piniginių lėšų judėjimo su UAB (duomenys neskelbtini) 2013 metais nenustatyta.

Pagal UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentus nustatyta, kad Vilniaus parduotuvė (duomenys neskelbtini) pardavimo operacijų žurnale registravo 10 vnt. bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, tačiau prie dokumentų prisegtos tik 2014 m. gruodžio 8 d. išrašytos 5 vnt. PVM sąskaitos faktūros Nr. DVRD09000416, Nr. DVRD09000417, Nr. DVRD09000418, Nr. DVRD09000419, Nr. DVRD09000420, kuriomis bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) perduota 6684 vnt. prekių neįrašant bendros pardavimo sumos ir PVM (51 priedas). Sąskaitoje DVRD09000416 yra įrašas konsignacija UAB (duomenys neskelbtini), todėl tikėtina, kad prekės buvo perduotos konsignacijos pagrindais (sutartis tyrimui nepateikta).

Taip pat UAB (duomenys neskelbtini) pateiktame pardavimo žurnale fiksuota, kad UAB (duomenys neskelbtini) pagal 5 PVM sąskaitas faktūras bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) pardavė prekes iš viso 281173,98 Lt sumai (t. sk. PVM 48798,79 Lt), tačiau pačios sąskaitos prie apskaitos dokumentų nepateiktos (51 priedas 1 lapas). Ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateikti dokumentai, kad D. G. atstovaujanti advokatų kontora 2017 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) direktorius T. T., A. D. ir V. S. dėl UAB (duomenys neskelbtini) sudarytų pardavimo sandorių. Rašte nurodyta, kad advokatų kontora įrodinėja, kad įkeitimo sandoriu 2014 m. lapkričio 25 d. įkeistos UAB (duomenys neskelbtini) prekės nebuvo perleistos įkaito turėtojui D. G., bet galimai parduotos (52 priedas). El.paštu iš adresato (duomenys neskelbtini) pateiktos UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. gruodžio 31 d. bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) išrašytos 5 PVM sąskaitos faktūros Nr. DVRD09000438, Nr. DVRD09000441, Nr. DVRD09000440, Nr. DVRD09000442, Nr. DVRD09000439 iš viso 281173,98 Lt sumai (sąskaitos išrašytos eurais), kurios registruotos UAB (duomenys neskelbtini) pardavimo registre (53 priedas). Nustatyta, kad advokatų kontoros pateiktose 5 PVM sąskaitose faktūrose fiksuotas 2014 m. gruodžio 8 d. konsignacijos pagrindais perduotų prekių pardavimas. UAB (duomenys neskelbtini) pardavimo PVM deklaruotas 2014 m. gruodžio mėn. PVM deklaracijoje. Pagal tyrimui pateiktus banko sąskaitų išrašus po 2014 m. gruodžio 31 d. UAB (duomenys neskelbtini) iš UAB (duomenys neskelbtini) jokių mokėjimų negavo. Tyrimo metu pagal IT medžiagoje pateiktus bankų sąskaitų išrašus nenustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) būtų sumokėjusi ir atsiskaičiusi su UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) nepateikti kasos dokumentai ir apskaitos registrai.

Pagal tyrimui pateiktus UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentus nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) įformino prekių pirkimą iš UAB (duomenys neskelbtini), kuri 2015 m. balandžio 2 d. išrašė 27 pardavimo PVM sąskaitas faktūras bendrovei (duomenys neskelbtini) (dviračiai, jų detalės, aksesuarai ir žiemos sporto prekės) iš viso 808383,69 Eur sumai, iš jų 140298,55 Eur PVM ir 668085,14 Eur prekės (UAB (duomenys neskelbtini) specialisto išvados Nr. 5-5/73 5 lentelė). Taip pat UAB (duomenys neskelbtini) su UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. balandžio 2 d. pasirašė Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį Nr. 15/04/02, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) pernuomavo dalį (757 kv. m.) gamybinio pastato patalpų adresu (duomenys neskelbtini) bendrovei (duomenys neskelbtini) sandėliavimo veiklai.

UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)) įregistruota 2014 m. liepos 23 d. adresu (duomenys neskelbtini) (2015 m. birželio 9 d. buveinės adresas išregistruotas). Bendrovės akcininkais ir direktoriais buvo: R. J. nuo 2014 m. liepos 23 d. iki 2014 m. liepos 28 d., M. M. nuo 2014 m. liepos 28 d. iki 2014 m. rugsėjo 9 d., A. M. nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. iki 2015 m. balandžio 23 d., I. S. nuo 2015 m. balandžio 23 d. (54 priedas). Pagal Sodros duomenis UAB (duomenys neskelbtini) samdomų darbuotojų neturėjo.

Kauno apskrities VMI 2015 m. liepos 2 d. atliko UAB (duomenys neskelbtini) operatyvų patikrinimą. Patikrinimo pažymoje nurodyta, kad Bendrovės deklaruota veikla – krovinių gabenimo agentų ir ekspeditorių veikla, nuo 2014 m. rugpjūčio 8 d. didmeninė prekyba, išskyrus prekybą variklinėmis transporto priemonėmis ir motociklais, nekilnojamojo turto pirkimas ir pardavimas. PVM mokėtoju bendrovė įregistruota 2014 m. rugpjūčio 14 d., PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini). Įmonė neturėjo registruotų elektroninių kasos aparatų, neturėjo savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Buhalterinę apskaitą tvarkė UAB (duomenys neskelbtini), kuri VMI atstovus telefonu informavo, kad paslaugų sutartis su UAB (duomenys neskelbtini) nutraukta. UAB (duomenys neskelbtini) išregistruota iš PVM mokėtojų registro, nes nerandama deklaruotoje buveinės vietoje, neteikė PVM deklaracijų nuo 2015 m. birželio mėnesio, nepateikė 2014 m. pelno mokesčio deklaracijos, nežinoma dokumentų ir bendrovės tiksli buveinės vieta, nesusisiekiama su vadovu. Pagal pateiktus duomenis UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. liepos 2 d. mokestinės nepriemokos neturi.

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateikti dokumentai, kad D. G. atstovaujanti advokatų kontora el. paštu iš adresato (duomenys neskelbtini) gavo UAB (duomenys neskelbtini) bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. sausio 20 d. išrašytas 5 pardavimo PVM sąskaitas faktūras Nr. DVRD09000451, DVRD09000452, DVRD09000453, DVRD09000454, DVRD09000469 iš viso 44 570,86 Eur sumai, tame skaičiuje 36835,29 Eur prekių vertė ir 7735,57 Eur PVM (56 priedas). Tyrimui nepateikti UAB (duomenys neskelbtini) 2015 metų apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai, todėl nebuvo galima patikrinti ar dokumentai fiksuoti apskaitoje. UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. sausio mėn. PVM deklaracijoje deklaravo 11202 Eur pirkimo PVM (priedas). UAB (duomenys neskelbtini) PVM deklaracijoje už 2015 m. sausio mėn. pardavimai nedeklaruoti (57 priedas). UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. sausio 20 d. išrašė 5 PVM sąskaitas faktūras bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) iš viso 44570,86 Eur sumai, tačiau pardavimo PVM 7736 Eur nedeklaravo PVM deklaracijoje. Tuo buvo nesivadovauta Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751 14 straipsnio nuostatomis, kad prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. sausio mėn. PVM deklaracijoje nedeklaravo ir nesumokėjo 7736 Eur pridėtinės vertės mokesčio. Tyrimo metu pagal IT medžiagoje pateiktus bankų sąskaitų išrašus nenustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) būtų sumokėjusi ir atsiskaičiusi su UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) nepateikti kasos dokumentai ir apskaitos registrai.

Tyrimui nepateikti UAB (duomenys neskelbtini) kasos dokumentai, apskaitos registrai, todėl negalima patikrinti kaip grąžintos paskolos bei kokia 2014 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. liepos 14 d. bendrovės skola D. G.. Pagal 2014 m. spalio 31 d. bandomojo balanso duomenis UAB (duomenys neskelbtini) už negrąžintas paskolas D. G. buvo skolinga iš viso 757430,90 Lt.

VĮ Registrų centrui pateiktos tik 2013 m. finansinės ataskaitos (balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, aiškinamasis raštas). Prie UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentų rastas 2014 m. rugsėjo 30 d. balansas su direktorės V. P. ir vyr. buhalterės K. P. parašais, taip pat rastas 2014 m. rugpjūčio 31 d. preliminarus balansas be parašų, kuris teiktas VMI (67 priedas). Atliekant kratą UAB (duomenys neskelbtini) akcininkės R. S. gyvenamuoju adresu buvo rastas UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. spalio 31 d. balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita patvirtinta direktorės ir buhalterės parašais. Pagal pateiktus dokumentus buvo sudaryta lentelė apie UAB (duomenys neskelbtini) 2013 m. gruodžio 31 d., 2014 m. rugpjūčio 31 d., 2014 m. rugsėjo 30 d. ir 2014 m. spalio 31 d. bendrovės turėtą turtą ir įsipareigojimus. Nustatyta, kad didžiausias UAB (duomenys neskelbtini) 811357,90 Lt (234985,49 Eur) kreditorius D. G.neįrašytas bendrovės kreditorių sąraše, kurį 2016 m. sausio 15 d. patvirtino Vilniaus apygardos teismas nutartimi (73 priedas). Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 26 d. nutartimi patvirtino D. G. kreditorinį reikalavimą 16243,74 Eur ir E. R. G. 11360,74 Eur kreditorinį reikalavimą už UAB (duomenys neskelbtini) nuomotas patalpas.

Tyrimui nepateikta dalis UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentų, nepateiktos sutartys, nepateiktos didžiosios knygos, todėl tyrimo metu nebuvo galimybės patikrinti bendrovės įsipareigojimų. IT medžiagoje VMI raštu pateikė 2014 m. spalio 24 d. VMI atlikto operatyvaus patikrinimo medžiagą su priedais (75 priedas). Tyrimui pateiktas UAB (duomenys neskelbtini) registras „Klientų (debitorių/kreditorių) įsipareigojimų nevykdymas 2014 m. balandžio 1 d.“ (76 priedas). Registre fiksuota, kad Bendrovė skolinga D. G. 796357,90 Lt už suteiktas paskolas, iš kurių 435052,80 Lt pradelsta nuo 31 iki 60 dienų, o 361305,10 Lt pradelsta daugiau nei 90 dienų. Tačiau patikrinus paskolų sutartis nustatyta, kad 435052,80 Lt suteiktų paskolų (2014 m. vasario 19 d. ir 2014 m. vasario 21 d.) grąžinimo terminas tik 2015 m. liepa-rugpjūtis, o likusių negrąžintų paskolų likutis 361305,10 Lt turi būti grąžintas tik 2014 m. liepos 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. (58 priedas). Todėl D. G. 2014 m. balandžio 1 d. skola už suteiktas paskolas 796357,9 Lt nebuvo pradelsta. Taip pat pateiktame registre nustatyti neatitikimai, kai skola yra mažesnė už pradelstą skolą (SIA (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir kt.). Todėl pagal tyrimui pateiktą UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. balandžio 1 d. skolų registrą negalima patvirtinti pradelstų įsipareigojimų.

Tyrimui nepateikti UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos registrai, didžiosios knygos, įsipareigojimų duomenys, nepateikta dalis apskaitos dokumentų, nepateiktos 2014 m. finansinės ataskaitos, nepateikti duomenys apie pradelstus įsipareigojimus 2013 m. sausio 1 d., 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. (finansinių ataskaitų sudarymo datomis). Todėl atliekant UAB (duomenys neskelbtini) nemokumo vertinimą buvo vadovaujamasi FNTT prie LR VRM direktoriaus, Lietuvos teismo ekspertizės centro direktoriaus ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro viršininko 2014 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. V-109/B-26/140-V-71 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl juridinio asmens nemokumo ar finansinės (ekonominės) padėties nustatymo. Tyrimo metu pagal pateiktus Balansus, apskaitos registrus (duomenys pateikti 1 lentelėje) buvo nustatyta UAB (duomenys neskelbtini) finansinė padėtis remiantis ekonominiais rodikliais: 1) Einamojo likvidumo/mokumo koeficientas – trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykis. Einamojo likvidumo koeficientas parodo, ar bendrovė pajėgs atsiskaityti su kreditoriais panaudojus trumpalaikį turtą. Kad bendrovė galėtų laiku sumokėti trumpalaikius įsipareigojimus, rodiklis turėtų būti ne mažesnis kaip 1,2. Jeigu einamojo likvidumo koeficientas mažesnis už 1,2, įmonės finansinė būklė nepatenkinama ir įmonė nesugeba įvykdyti savo trumpalaikių įsipareigojimų; 2) Bendrasis skolos koeficientas – visų įsipareigojimų ir turto santykis. Rodiklis parodo, kiek turto yra finansuota skolintomis lėšomis. Kuo mažesnis rodiklis, tuo geresnė įmonės finansinė būklė. Jei rodiklio reikšmė yra didesnė nei 0,7, tai bendrovės finansinės veiklos rizika didėja. Pagal lentelėje pateiktus duomenis UAB (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu finansinių rodiklių reikšmės (išskyrus 2014 m. rugsėjo 30 d. einamojo likvidumo koeficientą) viršijo kritines rodiklių ribas ir bendrovės finansinė būklė nuo 2013 m. gruodžio 31 d. buvo finansiškai nestabili.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla ir 2015 m. spalio 12 d. nutartimi patvirtintas kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai. Bankroto administratoriaus V. M. prašymu kreditorių sąrašas buvo patikslintas ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartimi patvirtinti kreditorių reikalavimai iš viso 209402,60 Eur, iš jų: 45407,48 Eur pirmos eilės kreditorių reikalavimai, 148403,97 Eur antros eilės kreditorių reikalavimai (VMI ir VSDFV) ir 15591,15 Eur trečios eilės kreditorių reikalavimai.

Tyrimo metu nustatyta, kad pagal Įmonių Bankroto įstatymo nuostatas UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. rugpjūčio 31 d. buvo nemoki ir neturėjo galimybių atsiskaityti su visais tiekėjų reikalavimais. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnis „Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas“ reglamentuoja: 1. Skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

UAB (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu turėjo įsiskolinimų biudžetams, fondams bei turėjo pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Tyrimui nepateikti 2014 m. sąskaitų apyvartų žiniaraščiai, jų likučiai ir didžioji knyga, todėl negalima nustatyti kam ir kiek UAB (duomenys neskelbtini) buvo skolinga 2014 m. gruodžio 31 d. Tyrimo metu nebuvo galimybės nustatyti, kiek atsargų įkeitimo metu UAB (duomenys neskelbtini) turėjo įsipareigojimų (su darbo santykiais susijusių išmokų) darbuotojams, valstybinio socialinio draudimo fondui ir valstybės biudžetui.

VSDFV Panevėžio skyrius 2016 m. kovo 15 d. raštu Nr. (7.62)3-8890 informavo, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. balandžio 1 d., 2014 m. liepos 1 d. ir 2014 m. spalio 1 d. viršnormatyvinio įsiskolinimo neturėjo, 2015 m. sausio 1 d. viršnormatyvinis įsiskolinimas 30519,50 Lt (8839,06 Eur), draudėjas įmokas mokėjo pažeisdamas įmokų mokėjimo terminus, buvo teikti mokėjimo nurodymai kredito įstaigoms nurašyti soc. draudimo įmokas nuo bendrovės sąskaitų (79 priedas).

VMI prie Finansų ministerijos ir UAB (duomenys neskelbtini) 2013 m. gruodžio 27 d. sudarė mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)-327-9222 dėl 131275 Lt mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo iki 2014 m. rugsėjo 20 d. (operatyvaus patikrinimo pažyma). VMI prie Finansų ministerijos 2014 m. spalio 24 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (23.30-08) FR1042-11936 nurodyta, kad patikrinimo metu buvo atlikta išsami banko sąskaitų analizė ir grynųjų pinigų judėjimo analizė 2014 m. balandžio-rugpjūčio mėn. Pažymoje nurodyta: 1) UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. balandžio 1 d. su darbo santykiais susiję įsipareigojimai sudarė 69838,50 Lt, įsiskolinimas valstybės (savivaldybės) biudžetui 231471,71 Lt ir 37034,97 Lt įsiskolinimas VSDF biudžetui; 2) UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. rugpjūčio 31 d. su darbo santykiais susiję įsipareigojimai sudarė 29300,04 Lt, įsiskolinimas valstybės (savivaldybės) biudžetui 67062,75 Lt ir 28179,27 Lt įsiskolinimas VSDF biudžetui.

VMI konstatavo, kad UAB (duomenys neskelbtini) nesivadovavo Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.930¹ straipsniu, nes 2014 m. balandžio 11 d. banko pavedimu sumokėjo 20411,72 Eur įmonei (duomenys neskelbtini), nors tuo metu skola VMI sudarė 71864,14 Lt, 2014-05-30 banko pavedimu sumokėjo 21631 USD įmonei (duomenys neskelbtini), kai skola VMI sudarė 71452,28 Lt ir 2014 m. balandžio 10 d. iš kasos išmokėjo 45000 Lt R. Ž., kai skola VMI sudarė 71864,14 Lt (75 priedas).

Pagal UAB (duomenys neskelbtini) pateiktus apskaitos dokumentus, pagal ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktus UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašus, pagal VMI pateiktą UAB (duomenys neskelbtini) kasos knygos kopiją nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. nustatytas Bendrovės piniginių lėšų panaudojimas.

Pagal pateiktus dokumentus Bendrovė, 2014 m. rugpjūčio 31 d. turėdama įsiskolinimus VMI, 2014 m. rugsėjo mėn. įvairiems tiekėjams sumokėjo 230072 Lt (iš jų N. J. P. už UAB (duomenys neskelbtini) sumokėta 87120 Lt, bendrovei (duomenys neskelbtini) sumokėta 20641 Lt), spalio mėn. tiekėjams sumokėjo 123632 Lt (iš jų D. G. grąžinta 52927 Lt paskolų ir UAB (duomenys neskelbtini) sumokėta 19725 Lt). Todėl UAB (duomenys neskelbtini) nesivadovavo Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje „Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas“ reglamentuota tvarka.

Tyrimo metu nustatyti sandoriai, kurie galėjo turėti įtaką UAB (duomenys neskelbtini) finansinei būklei ir atsiskaitymui su kreditoriais: 1) Tyrimo metu nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. gruodžio 31 d. įformino prekių pardavimą bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) iš viso 281173,98 Lt (81433,61 Eur) sumai ir 2015 m. sausio 20 d. įformino prekių pardavimą bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) iš viso 44570,86 Eur sumai. Pagal tyrimui pateiktus banko sąskaitos išrašus UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) už prekes iki 2015 m. liepos 1 d. mokėjimų neatliko. Tyrimui nepateikti UAB (duomenys neskelbtini) 2015 metų kasos knyga ir dokumentai. Jeigu UAB (duomenys neskelbtini) negavo piniginių lėšų už parduotas prekes, tai bendrovė neteko prekių, negavo 126004,47 Eur (81433,61+44570,86) piniginių lėšų ir tokiu būdu patyrė nuostolį bei neteko galimybės atsiskaityti su kreditoriais. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus UAB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla, bankroto administratoriui neperduoti apskaitos dokumentai, bendrovės direktoriui S. I. paskelbta paieška. VMI patikrinimo metu 2016 m. gegužės 13 d. nuvykus UAB (duomenys neskelbtini) registracijos adresu (duomenys neskelbtini), mokesčių mokėtojas nerastas, butas daugiaaukščiame name užrakintas, nėra jokių iškabų, kaimynai nieko nežinojo apie įmonę. UAB (duomenys neskelbtini) su UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. sausio 2 d. nutraukė patalpų (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį, o UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. sausio 2 d. nutraukė patalpų nuomos sutartį su UAB (duomenys neskelbtini). Pagal Sodros duomenis UAB (duomenys neskelbtini) samdomų darbuotojų neturėjo, Kauno apskrities VMI 2015 m. liepos 2 d. atliko UAB (duomenys neskelbtini) operatyvų patikrinimą, kurio metu nustatė, kad įmonė neturėjo registruotų elektroninių kasos aparatų, neturėjo savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, UAB (duomenys neskelbtini) išregistruota iš PVM mokėtojų registro, nes nerandama deklaruotoje buveinės vietoje, neteikė PVM deklaracijų nuo 2015 m. birželio mėnesio, nepateikė 2014 m. pelno mokesčio deklaracijos, nežinoma dokumentų ir bendrovės tiksli buveinės vieta, nesusisiekiama su vadovu. 2) Tyrimo metu nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. balandžio 10 d. 45000 Lt iš kasos išmokėjo R. Ž.. Pagal pateiktus dokumentus UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo 45000 Lt pradinę įmoką R. Ž. pagal preliminariąją sutartį už dalį pastato adresu (duomenys neskelbtini) (numatyta visa kaina 500 000 Lt). Tačiau pagal pateiktus dokumentus galutinis sandoris neįvyko, UAB (duomenys neskelbtini) pastato neįsigijo, sumokėto avanso neatgavo ir tokiu būdu patyrė nuostolį bei neteko galimybės atsiskaityti su kreditoriais. 3) UAB (duomenys neskelbtini) iš BUAB (duomenys neskelbtini) įsigijo nekilnojamąjį turtą iš viso 650000 Lt, kurį UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. kovo 27 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė bendrovei (duomenys neskelbtini) už 555000 Lt. Todėl sudarant nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sandorį UAB (duomenys neskelbtini) patyrė 95000 Lt nuostolį: pirktas pastatas už 650000 Lt, o parduotas už 555000 Lt. UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. spalio 31 d. bandomajame balanse fiksavo 95000 Lt ilgalaikio turto perleidimo nuostolį. UAB (duomenys neskelbtini) pigiau pardavusi turtą sudarė ekonomiškai nenaudingą sandorį ir patyrė nuostolį. 4) Pagal ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktus dokumentus nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) D. G. 757430,90 Lt skolos užtikrinimui 2014 m. lapkričio 25 d. įkeitė turėtas prekes iš viso 1361446 Lt vertės. UAB (duomenys neskelbtini) įkeitė 604015,01 Lt didesnį turtą (atsargas) nei buvo skolinga D. G. už paskolas. D. G. 2014 m. gruodžio 8 d. kreipėsi į Panevėžio 5-ojo notarų biurą su prašymu atlikti vykdomąjį raštą pagal 2014 m. lapkričio 25 d. įkeitimo sandorį, notaras 2014 m. gruodžio 29 d. atliko vykdomąjį įrašą. Įsiteisėjusioje Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartyje konstatuota, kad veiklą įmonė nustojo vykdyti po to, kai 2014 m. lapkričio 25 d. UAB (duomenys neskelbtini) atsargos buvo įkeistos D. G. ir 2014 m. gruodžio 29 d. atliktas vykdomasis raštas ir prekės D. G. buvo perduotos natūra. Tačiau D. G. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2017 m. vasario 22 d. pateikė kasacinį skundą, kuriame nurodoma, kad 2014 m. lapkričio 25 d. įkeitimo sandoriu įkeistos prekės nebuvo perduotos D. G.. Pagal tyrimui pateiktą bandomąjį balansą Bendrovė 2014 m. spalio 31 d. turėjo prekių 1101467,51 Lt ir prekių perpardavimui 340000 Lt, iš viso 1441467,51 Lt sumai, vėlesnio laikotarpio duomenys apie visas turimas prekes nepateikti. Pagal liudytojų parodymus prekės niekur nebuvo išvežtos.

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktos UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. sausio 20 d. bendrovėms (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kuriomis galimai buvo parduota dalis D. G. įkeistų prekių. Tačiau tyrimui nepateikti UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. apskaitos dokumentai ir 2013-2015 m. apskaitos registrai, todėl nebuvo galima nustatyti ar D. G. buvo perduotos įkeistos prekės ir jei perduotos, tai kokios vertės. Jeigu D. G. įkeistos prekės buvo perduotos natūra, tai tokiu būdu UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitė tik D. G. ir neteko galimybės iš dalies atsiskaityti su kitais kreditoriais.

Tyrimo metu nustatyti sandoriai, kurie galėjo turėti įtaką UAB (duomenys neskelbtini) finansinei būklei ir atsiskaitymui su kreditoriais: 1) Tyrimo metu nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. balandžio 10 d. 45000 Lt iš kasos išmokėjo R. Ž.. Pagal pateiktus dokumentus UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo 45000 Lt pradinę įmoką R. Ž. pagal preliminariąją sutartį už dalį pastato adresu (duomenys neskelbtini) (numatyta visa kaina 500 000 Lt). Tačiau pagal pateiktus dokumentus galutinis sandoris neįvyko, UAB (duomenys neskelbtini) pastato neįsigijo, sumokėto avanso neatgavo ir tokiu būdu neteko galimybės atsiskaityti su kreditoriais; 2) UAB (duomenys neskelbtini)iš BUAB (duomenys neskelbtini) įsigijo nekilnojamąjį turtą iš viso 650000 Lt, kurį UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. kovo 27 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) už 555000 Lt. Todėl sudarant nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sandorį UAB (duomenys neskelbtini) patyrė 95000 Lt nuostolį: pirktas pastatas už 650000 Lt, o parduotas už 555000 Lt. UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. spalio 31 d. bandomajame balanse fiksavo 95000 Lt ilgalaikio turto perleidimo nuostolį. UAB (duomenys neskelbtini) pigiau pardavusi turtą sudarė ekonomiškai nenaudingą sandorį ir patyrė nuostolį; 3) Tyrimo metu nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. gruodžio 31 d. įformino prekių pardavimą bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) iš viso 281173,98 Lt (81433,61 Eur) sumai ir 2015 m. sausio 20 d. įformino prekių pardavimą bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) iš viso 44570,86 Eur sumai. Pagal tyrimui pateiktus banko sąskaitos išrašus UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) už prekes iki 2015 m. liepos 1 d. mokėjimų neatliko. Tyrimui nepateikta UAB (duomenys neskelbtini) 2015 metų kasos knyga ir dokumentai. Jeigu UAB (duomenys neskelbtini) negavo piniginių lėšų už parduotas prekes, tai bendrovė neteko prekių, negavo 126004,47 Eur (81433,61+44570,86) piniginių lėšų ir tokiu būdu patyrė nuostolį bei neteko galimybės atsiskaityti su kreditoriais; 4) Pagal ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktus dokumentus nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) D. G. 757430,90 Lt skolos užtikrinimui 2014 m. lapkričio 25 d. įkeitė turėtas prekes iš viso 1361446 Lt vertės. Pagal tyrimui pateiktą bandomąjį balansą Bendrovė 2014 m. spalio 31 d. turėjo prekių 1101467,51 Lt ir prekių perpardavimui 340000 Lt, iš viso 1441467,51 Lt sumai, vėlesnio laikotarpio duomenys apie visas prekes nepateikti. D. G. 2014 m. gruodžio 8 d. kreipėsi į Panevėžio 5-ojo notarų biurą su prašymu atlikti vykdomąjį raštą pagal 2014 m. lapkričio 25 d. įkeitimo sandorį, notaras 2014 m. gruodžio 29 d. atliko vykdomąjį įrašą. Įsiteisėjusioje Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartyje konstatuota, kad veiklą įmonė nustojo vykdyti po to, kai 2014 m. lapkričio 25 d. UAB (duomenys neskelbtini) atsargos buvo įkeistos D. G. ir 2014 m. gruodžio 29 d. atliktas vykdomasis raštas ir prekės D. G. buvo perduotos natūra. Tačiau D. G. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2017 m. vasario 22 d. pateikė kasacinį skundą, kuriame nurodoma, kad 2014 m. lapkričio 25 d. įkeitimo sandoriu įkeistos prekės nebuvo perduotos D. G.. Pagal liudytojų parodymus prekės niekur nebuvo išvežtos. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktos UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. sausio 20 d. bendrovėms UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kuriomis galimai buvo parduota dalis D. G. įkeistų prekių. Tyrimo metu nepateikti UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai, todėl pagal tyrimui pateiktus dokumentus nebuvo galima nustatyti ar D. G. buvo perduotos įkeistos prekės ir jei perduotos, tai kokiai sumai. Jeigu D. G. įkeistos prekės buvo perduotos natūra, tai tokiu būdu UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitė tik su D. G. ir neteko galimybės iš dalies atsiskaityti su kitais kreditoriais.

Pagal tyrimui pateiktus dokumentus Bendrovė, 2014 m. rugpjūčio 31 d. būdama nemoki ir turėdama įsiskolinimus VMI, 2014 m. rugsėjo mėn. įvairiems tiekėjams sumokėjo 230072 Lt (iš jų N. J. P. už UAB (duomenys neskelbtini) sumokėta 87120 Lt, bendrovei (duomenys neskelbtini) sumokėta 20641 Lt), spalio mėn. tiekėjams sumokėjo 123632 Lt (iš jų D. G. grąžinta 52927 Lt paskolų ir UAB (duomenys neskelbtini) sumokėta 19725 Lt). Todėl UAB (duomenys neskelbtini) nesivadovavo Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje „Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas“ reglamentuota tvarka.

Pagal ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktus dokumentus nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) D. G. 757430,90 Lt skolos užtikrinimui 2014 m. lapkričio 25 d. įkeitė turėtas prekes iš viso 1361446 Lt vertės. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktos UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. sausio 20 d. bendrovėms UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kuriomis galimai buvo parduota dalis D. G. įkeistų prekių. Tyrimo metu nepateikti UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. apskaitos dokumentai ir 2013-2015 m. apskaitos registrai, todėl pagal tyrimui pateiktus dokumentus nebuvo galima nustatyti ar D. G. buvo perduotos įkeistos prekės ir jei perduotos, tai kokios vertės. Jeigu D. G. įkeistos prekės buvo perduotos natūra, tai tokiu būdu UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitė tik su D. G. ir neteko galimybės iš dalies atsiskaityti su kitais kreditoriais.

Nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) nepateikė metinių finansinių ataskaitų rinkinio už 2014 metus. Tačiau pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 58 straipsnio 3 dalį bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal minėto įstatymo 24 straipsnio 1 dalį akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Todėl UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. (bankrotas 2015 m. liepos 1 d.) finansines ataskaitas VĮ „Registrų centras“ privalėjo pateikti iki kitų metų birželio 1 d., atitinkamai iki 2015 m. birželio 1 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-575 27 straipsnyje reglamentuota, kad Už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai įstatymų nustatyta tvarka pagal įstatymų atitinkamai vadovui, valdymo ir priežiūros organams priskirtą kompetenciją. Pagal IT medžiagoje pateiktus UAB (duomenys neskelbtini) įstatus valdyba ir stebėtojų taryba nesudaryta. VĮ Registrų centre nuo 2015 m. kovo 20 d. vadovu registruotas V. S..

FNTT CIS sistemoje užregistruotais VMI bazės duomenimis UAB (duomenys neskelbtini) nepateikė Metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2014 m. Pagal 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 (nuo 2011 m. lapkričio 22 d. įstatymą Nr. XI-1716) 51 straipsnio 2 dalį, metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos kartu su finansinių ataskaitų rinkiniu pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos dienos. UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. metinė pelno mokesčio deklaracija turėjo būti pateikta iki 2015 m. birželio 1 d.

Tyrimui nepateikta dalis UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir nepateiktos detalios didžiosios knygos ar sąskaitų apyvartos, nepateiktos 2014 m. finansinės ataskaitos, pelno mokesčio deklaracija, todėl nebuvo galima patikrinti UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojimų ir gautinų sumų, negalima nustatyti kur panaudotas UAB (duomenys neskelbtini) ilgalaikis turtas (išskyrus transporto priemones), atsargos ir kaip panaudotos pinigines lėšos kasoje.

Tyrimui nepateikti UAB (duomenys neskelbtini) 2015 metų apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai, todėl nebuvo galima patikrinti kur UAB (duomenys neskelbtini) panaudojo turėtą ilgalaikį turtą (išskyrus automobilius) ir atsargas, kaip panaudojo grynuosius pinigus.

Dėl nustatytų pažeidimų visiškai negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2014-2015 metus.

Nurodytos tyrimo išvados: 1) Tyrimui nepateikta dalis UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentų, nepateiktos sutartys, nepateiktos didžiosios knygos, todėl tyrimo metu nebuvo galimybės patikrinti bendrovės įsipareigojimų. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus UAB (duomenys neskelbtini) pradelsti įsipareigojimai 2014 m. rugpjūčio 31 d. iš viso sudarė 1241574 Lt. Prie UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų pateiktas 2014 m. rugpjūčio 31 d. preliminarus balansas (pateiktas VMI atliekant patikrinimą), kuriame deklaruotas Bendrovės turtas iš viso 1952822 Lt, pusė turto būtų 976411 Lt. Įvertinus 2014 m. rugpjūčio 31 d. balanse pusę deklaruoto turto 976411 Lt ir pradelstus įsipareigojimus 1241574, nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) pradelsti įsipareigojimai 2014 m. rugpjūčio 31 d. viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės ir pagal pateiktus dokumentus UAB (duomenys neskelbtini) buvo nemoki. Tyrimo metu nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. balandžio 10 d. 45000 Lt iš kasos išmokėjo R. Ž.. Pagal pateiktus dokumentus UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo 45000 Lt pradinę įmoką R. Ž. pagal preliminariąją sutartį už dalį pastato adresu (duomenys neskelbtini) (numatyta visa kaina 500000 Lt). Tačiau pagal pateiktus dokumentus galutinis sandoris neįvyko, UAB (duomenys neskelbtini) pastato neįsigijo, sumokėto 45000 Lt avanso neatgavo ir tokiu būdu patyrė nuostolį bei neteko galimybės atsiskaityti su kreditoriais. UAB (duomenys neskelbtini) iš BUAB (duomenys neskelbtini) įsigijo nekilnojamąjį turtą iš biso 650000 Lt, kurį UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. kovo 27 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) už 555000 Lt. Todėl sudarant nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sandorį UAB (duomenys neskelbtini) patyrė 95000 Lt nuostolį: pirktas pastatas už 650000 Lt, o parduotas už 555000 Lt. UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. spalio 31 d. bandomajame balanse fiksavo 95000 Lt ilgalaikio turo perleidimo nuostolį. UAB (duomenys neskelbtini) pigiau pardavusi turtą sudarė ekonomiškai nenaudingą sandorį ir patyrė nuostolį. Minėti nuostolingi sandoriai galėjo turėti įtaką 2014 m. rugpjūčio 31 nemokumo susidarymui. 2) Tyrimo metu nustatyti sandoriai, kurie galėjo turėti įtaką UAB (duomenys neskelbtini) finansinei būklei ir atsiskaitymui su kreditoriais: a) Tyrimo metu nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. balandžio 10 d. 45000 Lt iš kasos išmokėjo R. Ž.. Pagal pateiktus dokumentus UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo 45000 Lt pradinę įmoką R. Ž. pagal preliminariąją sutartį už dalį pastato adresu (duomenys neskelbtini) (numatyta visa kaina 500000 Lt). Tačiau pagal pateiktus dokumentus galutinis sandoris neįvyko, UAB (duomenys neskelbtini) pastato neįsigijo, sumokėto 45000 Lt avanso neatgavo ir tokiu būdu patyrė nuostolį bei neteko galimybės atsiskaityti su kreditoriais. b) UAB (duomenys neskelbtini) iš BUAB (duomenys neskelbtini) įsigijo nekilnojamąjį turtą iš viso 650000 Lt, kurį UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. kovo 27 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) už 555000 Lt. Todėl sudarant nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sandorį UAB (duomenys neskelbtini) patyrė 95000 Lt nuostolį: pirktas pastatas už 650000 Lt, o parduotas už 555000 Lt. UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. spalio 31 d. bandomajame balanse fiksavo 95000 Lt ilgalaikio turo perleidimo nuostolį. UAB (duomenys neskelbtini) pigiau pardavusi turtą sudarė ekonomiškai nenaudingą sandorį ir patyrė nuostolį. c) Tyrimo metu nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. gruodžio 31 įformino prekių pardavimą bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) iš viso 281173,98 Lt (81433,61 Eur) sumai ir 2015 m. sausio 20 d. įformino prekių pardavimą bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) iš viso 44570,86 Eur sumai. Pagal tyrimui pateiktus banko sąskaitos išrašus UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) už prekes iki 2015 m. liepos 1 d. mokėjimų neatliko. Tyrimui nepateikta UAB (duomenys neskelbtini) 2015 metų kasos knyga ir dokumentai. Jeigu UAB (duomenys neskelbtini) negavo piniginių lėšų už parduotas prekes, tai bendrovė neteko prekių, negavo 126004,47 Eur (81433,61+44570,86) piniginių lėšų ir tokiu būdu patyrė nuostolį bei neteko galimybės atsiskaityti su kreditoriais. d) Pagal ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktus dokumentus nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) D. G. 757430,90 Lt skolos užtikrinimui 2014 m. lapkričio 25 įkeitė turėtas prekes iš viso 1361446 Lt vertės. Pagal tyrimui pateiktą bandomąjį balansą Bendrovė 2014 m. spalio 31 d. turėjo prekių 1101467,51 Lt ir prekių perpardavimui 340000 Lt, iš viso 1441467,51 Lt sumai, vėlesnio laikotarpio duomenys apie visas prekes nepateikti. D. G. 2014 m. gruodžio 8 d. kreipėsi į Panevėžio 5-ojo notarų biurą su prašymu atlikti vykdomąjį raštą pagal 2014 m. lapkričio 25 d. įkeitimo sandorį, notaras 2014 m. gruodžio 29 d. atliko vykdomąjį įrašą. Įsiteisėjusioje Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartyje konstatuota, kad veiklą įmonė nustojo vykdyti po to, kai 2014 m. lapkričio 25 d. UAB (duomenys neskelbtini) atsargos buvo įkeistos D. G. ir 2014 m. gruodžio 29 d. atliktas vykdomasis raštas ir prekės D. G. buvo perduotos natūra. Tačiau D. G. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2017 m. vasario 22 d. pateikė kasacinį skundą, kuriame nurodoma, kad 2014 m. lapkričio 25 d. įkeitimo sandoriu įkeistos prekės nebuvo perduotos D. G.. Pagal liudytojų parodymu prekės niekur nebuvo išvežtos. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktos UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. sausio 20 d. bendrovėms UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kuriomis galimai buvo parduota dalis D. G. įkeistų prekių. Tyrimo metu nepateikti UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai, todėl pagal tyrimui pateiktus dokumentus nebuvo galima nustatyti ar D. G. buvo perduotos įkeisto prekės ir jei perduotos, tai kokiai sumai. Jeigu D. G. įkeistos prekės buvo perduotos natūra, tai tokiu būdu UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitė tik su D. G. ir neteko galimybės iš dalies atsiskaityti su kitais kreditoriais. 3) Tyrimo metu pagal ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktus dokumentus ir pateiktus UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentus nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. gruodžio 31 d. bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) išrašė 5 PVM sąskaitas faktūras Nr. DVRD09000438, Nr. DVRD09000441, Nr. DVRD09000440, Nr. DVRD09000442, Nr. DVRD09000439 iš viso 281173,98 Lt sumai (sąskaitos išrašytos eurais). Patikrinus bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) parduotų prekių kodus ir pavadinimus su D. G. 2014 m. lapkričio 25 d. įkeistų prekių kodais ir pavadinimais nustatyta, kad tokie patys kodai bei prekių pavadinimai yra įrašyti ir sąskaitose, ir įkeistų prekių sąraše. Jei tai yra tos pačios prekės, tai dalis D. G. įkeistų prekių buvo parduota bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) iš viso 281173,98 Lt ar 81433,61 Eur sumai (tame skaičiuje 67300,51 Eur prekių vertė ir 14133,10 Eur PVM). Taip pat ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateikti dokumentai, kad UAB (duomenys neskelbtini) bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. sausio 20 d. išrašė 5 pardavimo VOM sąskaitas faktūras Nr. DVRD09000451, DVRD09000452, DVRD09000453, DVRD09000454, DVRD09000469 iš viso 44570,86 Eur sumai. Patikrinus bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) parduotų prekių kodus bei pavadinimus su D. G. 2014 m. lapkričio 25 d. įkeistų prekių kodais ir pavadinimais nustatyta, kad tokie patys kodai bei prekių pavadinimai yra įrašyti ir PVM sąskaitose faktūrose, ir įkeistų prekių sąraše. Jei tai yra tos pačios prekės, tai dalis D. G. įkeistų prekių buvo parduota bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) iš viso 44570,86 Eur sumai (tame skaičiuje 36835,29 Eur prekių vertė ir 7735,57 Eur PVM). Pagal tyrimui pateiktus dokumentus UAB (duomenys neskelbtini) D. G. 2014 m. lapkričio 25 d. įkeitus prekes, daliai prekių galimai buvo įformintas pardavimas iš viso 126004,47 Eur (iš jų prekių vertė 104135,80 Eur ir 21868,67 Eur pardavimo PVM). Tyrimo metu pagal pateiktus dokumentus nenustatyti UAB (duomenys neskelbtini) sandoriai su UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini). Tačiau pagal pateiktus ryšio bendrovių dokumentus nustatyta, kad 28 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) telefonų abonentų nuo 2015 m. vasario 1 d. buvo registruoti UAB (duomenys neskelbtini) vardu, nuo 2015 m. gegužės 1 d. UAB (duomenys neskelbtini) vardu. Nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) 6 elektroniniai kasos aparatai 2015 m. sausio-kovo mėnesiais registruoti UAB (duomenys neskelbtini) vardu, vėliau UAB (duomenys neskelbtini) vardu. UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2015 m. sausio 1 d. nutraukė aptarnavimo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) ir visos teisės bei įsipareigojimai į programos (duomenys neskelbtini) modulius perėjo UAB (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. kovo 23 d. UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitas faktūras teikė bendrovei UAB (duomenys neskelbtini). Tyrimui nepateikti UAB (duomenys neskelbtini) 2015 metų apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai, todėl nebuvo galima patikrinti kur UAB (duomenys neskelbtini) panaudojo turėtą ilgalaikį turtą (išskyrus automobilius), atsargas ir kaip panaudojo grynuosius pinigus. 4) Pagal tyrimui pateiktus dokumentus Bendrovė, 2014 m. rugpjūčio 31 d. būdama nemoki ir turėdama įsiskolinimus VMI, 2014 m. rugsėjo mėnesį įvairiems tiekėjams sumokėjo 230072 Lt (iš jų N. J. P. už UAB (duomenys neskelbtini) sumokėta 87120 Lt, bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) sumokėta 20641 Lt), spalio mėnesį tiekėjams sumokėjo 123632 Lt (iš jų D. G. grąžinta 52927 Lt paskolų ir UAB (duomenys neskelbtini) sumokėta 19725 Lt). Todėl UAB (duomenys neskelbtini) nesivadovavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje „atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas“ reglamentuota tvarka. Pagal ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktus dokumentus nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) D. G. 757430,90 Lt skolos užtikrinimui 2014 m. lapkričio 25 d. įkeitė turėtas prekes iš viso 1361446 Lt vertės. Ikiteisminio turimo medžiagoje pateiktos UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. sausio 20 d. bendrovėms UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kuriomis galimai buvo parduota dalis D. G. įkeistų prekių. Tyrimo metu nepateikti UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. apskaitos dokumentai ir 2013-2015 m. apskaitos registrai, todėl pagal tyrimui pateiktus dokumentus nebuvo galima nustatyti ar D. G. buvo perduotos įkeistos prekės ir jei parduotos, tai kokios vertės. Jeigu D. G. įkeistos prekės buvo perduotos natūra, tai tokiu būdu UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitė tik su D. G. ir neteko galimybės iš dalies atsiskaityti su kitais kreditoriais (20 t., b. l. 131-159).

Iš specialisto išvados 2017 m. vasario 20 d. Nr. 5-5/17 dėl UAB (duomenys neskelbtini) matyti, kad pagal 2013 m. balanso duomenis bendrovės turtas - 1689106 Lt (489199 Eur), iš jo ilgalaikis – 20849 Lt (6038 Eur) ir trumpalaikis – 1668257 Lt (483161 Eur). Didžioji trumpalaikio turto dalis – 1515363 Lt (438879 Eur) - atsargos. 2013 m. mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1675750 Lt (485331 Eur). Tačiau į balansą įrašyti duomenys nepatvirtinti buhalterinėmis sąskaitomis, todėl negalima palyginti į balansą įrašytų duomenų teisingumo.

Duomenys apie 2014 m. turtą ir įsipareigojimus tyrimui nepateikti. Tyrimui pateiktas 2014 m. spalio 31 d. balansas ir bandomasis balansas, tačiau jis nepatvirtintas buhalterinėmis sąskaitomis. Dokumentas nepatvirtintas įmonės vadovo nei buhalterio parašais. Pagal šio bandomojo balanso duomenis UAB (duomenys neskelbtini) turtas - 1636101 Lt (437838 Eur), iš jo 1532427 Lt (443821 Eur) atsargos ir 81916 Lt (23724 Eur) per vienerius metus gautinos sumos ir 4700 Lt (1361 Eur) pinigai. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 1852225 Lt (536441 Eur). Iš jų – 1417172 Lt (410441 Eur) per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai bei 435053 Lt (126000 Eur) po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai.

Pagal 2014 m. vasario 14 d. paskolos sutartį UAB (duomenys neskelbtini) bendrovei (duomenys neskelbtini) paskolino 630000 Lt (182461 Eur) nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimui. UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo paskolos sumą grąžinti iki 2014 m. gruodžio 31 d. Sutartyje nustatytos kiekvieną mėnesį mokėtinos 14942 Lt (28,5 procentų metinė palūkanų norma) palūkanos. UAB (duomenys neskelbtini) už bendrovę (duomenys neskelbtini) 2014 m. vasario 14 d. išankstiniu apmokėjimu iš Swedbanko sąskaitos bendrovei (duomenys neskelbtini) pervedė 630000 Lt. Mokėjimo pavedime nurodyta, kad pinigai pervedami už UAB (duomenys neskelbtini) pagal 2012 m. gruodžio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartį parduodamą turtą. UAB (duomenys neskelbtini) už pagal 2012 m. gruodžio 18 d. sutartį įsigytą nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini), su UAB (duomenys neskelbtini) iki 2014 m. vasario 14 d. nebuvo atsiskaičiusi.

UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas D. G. 2014 m. kovo 19 d. sprendimu nusprendė pirkti negyvenamąsias patalpas – sandėlį, unikalus Nr. 4400-0051-115:2599, ir gamybinį pastatą, unikalus Nr. 4400-0816-3542, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Sandėlį ir gamybinį pastatą už 770000 Lt (223007 Eur) pagal 2012 m. gruodžio 18 d. sutartį UAB (duomenys neskelbtini) buvo įsigijusi iš bankrutavusios UAB (duomenys neskelbtini), kurios vadovu iki bankroto buvo D. G..

Tyrimui pateiktame UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus D. G. 2014 m. kovo 18 d. prašyme dėl kainos sumažinimo UAB (duomenys neskelbtini) direktorei V. P. teigiama, kad perkamų pastatų kokybė prasta ir pastatų būklės pagerinimui reikalingos didžiulės piniginės lėšos, todėl prašoma kainą sumažinti iki 555000 Lt (160739 Eur).

Pagal 2014 m. kovo 20 d. paskolos mokėjimo įskaitymo sutartį UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo už nepadengtą 555000 Lt paskolos dalį parduoti jai nuosavybės teise priklausančias negyvenamąsias patalpas adresu (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo perimti minėtą turtą. Sutartis patvirtinta UAB (duomenys neskelbtini) spaudu.

UAB (duomenys neskelbtini) direktorė V. P. (Pardavėjas) ir UAB (duomenys neskelbtini) direktorius D. G. (Pirkėjas) 2014 m. kovo 27 d. pasirašė Pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) pardavė, o UAB (duomenys neskelbtini) nupirko minėtą nekilnojamą turtą, adresu (duomenys neskelbtini), už 555000 Lt (160739 Eur). Dėl šio sandorio UAB (duomenys neskelbtini) patyrė 215000 Lt (62268 Eur) nuostolį, nes negyvenamąsias patalpas pirko už 770000 Lt, o pardavė už 555000 Lt.

Pagal tiriamojoje medžiagoje pateiktą UAB (duomenys neskelbtini) kasos knygos kopiją 2014 m. balandžio 1 d. fiksuotas 536,08 Lt (155,26 Eur) pinigų likutis. VMI prie Finansų ministerijos 2014 m. spalio 24 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (23.30-08) FR1042-11936 nurodyta, kad patikrinimo metu buvo atlikta išsami banko sąskaitų analizė ir 2014 m. balandžio 1 d. nustatytas 13082,79 Lt (3789,03 Eur) pinigų likutis. Be to, šioje operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. balandžio 1 d. su darbo santykiais susiję įsipareigojimai (pirmos eilės kreditoriai) sudarė 69838,50 Lt (20226,63 Eur), įsiskolinimas antros eilės kreditoriams – 268506,68 Lt (77765 Eur) (iš jų – 231471,71 Lt valstybės (savivaldybės) biudžetui ir 37034,97 Lt – VSDF biudžetui. Iš viso skolos – 1723575,54 Lt (499182 Eur). Patirtas nuostolis sumažino UAB (duomenys neskelbtini) galimybę atsiskaityti su kitais kreditoriais.

Tiriamojoje medžiagoje pateiktos septynios paskolų sutartys pagal, kurias UAB (duomenys neskelbtini) - Paskolos gavėjas, o D. G. – Paskolos davėjas. Pagal šias paskolų sutartis Paskolos davėjas Paskolos gavėjui paskolino: 2013 m. - 383000 Lt (110924 Eur) (2013 m. vasario 28 d. paskolos sutartimi – 150000 Lt, 2013 m. kovo 22 d. paskolos sutartimi – 93000 Lt, 2013 m. gegužės 3 d. paskolos sutartimi – 100000 Lt ir 2013 m. gruodžio 11 d. paskolos sutartimi – 40000 Lt), 2014 m. balandžio 9 d. sutartimi – 45000 Lt (13033 Eur), ir 2014 m. vasario 19 d. paskolos sutartimi – 50000 Eur bei 2014 m. vasario 21 d. sutartimi – 76000 Eur.

Tiriamojoje medžiagoje pateiktos 2013 m. vasario, kovo, gegužės ir gruodžio mėn. keturios UAB (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderių kvitų kopijos, kuriose įformintas 383000 Lt (110924 Eur) paskolų, pagal keturias paskolų sutartis, iš D. G. priėmimas. Tyrimui nepateikti UAB (duomenys neskelbtini) 2013 m. vasario-gegužės mėn. laikotarpio kasos pajamų, išlaidų orderiai ir kasos knyga. Dėl to negalima nustatyti ar UAB (duomenys neskelbtini) kasos knygoje buvo įregistruoti 343000 Lt (99340 Eur), kasos pajamų orderių kvituose įformintų, D. G. bendrovei suteiktų paskolų. Iš jų: 2013 m. vasario 28 d. KPO kvite DVRD Nr. 0001197 - 150000 Lt, 2013 m. kovo 22 d. KPO kvite DVRD Nr. 0001235 - 93000 Lt, 2013 m. gegužės 3 d. KPO kvite DVRD Nr. 0001325 - 100000 Lt. Patikrinus UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitų įplaukas bankuose nustatyta, kad 2013 m. kovo 1 d. iš bendrovės kasos į AB Šiaulių banko sąskaitą 2013 m. kovo 1 d. įplaukė 150000 Lt. Jeigu tiriamojoje medžiagoje pateiktame 2013 m. vasario 28 d. kasos pajamų orderio DVRD Nr. 0001197 kvite įforminta D. G. pagal 2013 m. vasario 28 d. sutartį bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) suteikta 150000 Lt paskola, tai ji panaudota taip: 2013 m. kovo 1 d. konvertuota į eurus ir tą pačią dieną ir per SB liniją sumokėta pagal sąskaitą Nr. 11334 gavėjui (duomenys neskelbtini).

Tyrimui pateiktoje UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpio nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. centrinės kasos knygoje 2013 m. gruodžio 11 d. įregistruotas 40000 Lt (11585 Eur) paskolos, priėmimas iš D. G.. Kasos knygoje fiksuota, kad ta pačią dieną 40000 Lt buvo įnešta į AB SEB Vilniaus banko sąskaitą (priedas lapas). SEB banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) 2014 m. gruodžio 11 d. įregistruotos 40000 Lt sąskaitos įplaukos. Įplaukos panaudotos įvairiems bendrovės atsiskaitymams: 111,05 Lt - komisiniam mokesčiui už įvairius bankinius atsiskaitymus, 37558,96 Lt - tarptautiniams pervedimams (26558,96 Lt konvertuota į USD ir 11000 Lt pervesta konversijai į eurus), 2366,98 Lt atsiskaitymui UAB (duomenys neskelbtini) pagal išankstinę PVM sąskaitą faktūrą PRI Nr. 137.

Tiriamojoje medžiagoje pateiktos 2014 m. vasario, balandžio mėn. trys UAB (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderių kvitų kopijos, kuriose įformintos pagal tris paskolų sutartis D. G. suteiktos paskolos. Iš jų: 2014 m. vasario 19 d. DVR Nr. D0001907 - 50000 Eur, 2014 m. vasario 21 d. DVR Nr. D0001914 - 76000 Eur ir 2014 m. balandžio 9 d. DVRD Nr. 0001966 - 45000 Lt. Tyrimui nepateikta 2014 m. vasario mėn. kasos knyga, todėl negalima nustatyti ar minėtuose kasos pajamų orderių kvituose įforminta 126000 Eur (50000+76000) paskola įregistruota kasos knygoje. UAB (duomenys neskelbtini) bankų sąskaitose 50000 Eur ir 76000 Eur įplaukos nefiksuotos. Tiriamojoje medžiagoje pateiktoje UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpio nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 29 d. kasos knygos kopijoje 2014 m. balandžio 9 d. įregistruotas pagal KPO DVRD Nr. 0001966 45000 Lt (13033 Eur) paskolos priėmimas iš D. G.. Kasos knygos kopijoje fiksuota, kad 2014 m. balandžio 10 d. 45000 Lt iš kasos išmokėti R. Ž..

Tyrimui nepateikti UAB (duomenys neskelbtini) skolų registrai, todėl negalima nustatyti, kokia pagal suteiktas paskolas bendrovės skola D. G.. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2014 m. vasario 24 d. operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (23.30-08)-461-3 penktame lape nurodyta, kad pagal suteiktas paskolas 2014 m. rugpjūčio 31 d. skola D. G. – 811357,90 Lt (234985,49 Eur) (20 t., b. l. 24-42).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. gruodžio 8 d. atliktos specialisto išvados Nr.5-5/77 matoma, kad UAB (duomenys neskelbtini) įregistruota 2013 m. vasario 1 d. adresu (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (22 priedas). Pagal tyrimui pateiktą akcininkų sąrašą vieninteliu įmonės akcininku ir direktoriumi nuo 2013 m. vasario 4 d. buvo D. G..

Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvite Nr. 0000001, išrašytame 2014 m. rugpjūčio mėn. 29 d., įformintos 14800 Lt dviračių remonto paslaugos, kurias, pagal pridedamą verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), bendrovei (duomenys neskelbtini) suteikė D. G. (gim. (duomenys neskelbtini)). Jeigu tikėti liudytojo parodymais, tai UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. apskaitos dokumentuos įforminti tikrovės neatitinkantys duomenys. Iš jų rugpjūčio 29 d. Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvite Nr. 0000001 – 14800 Lt - dviračių remonto paslaugų pirkimas iš D. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir 2014 m. rugsėjo 11 d. Kasos išlaidų orderyje Nr. 015 D. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) 14800 Lt (16 priedas 3 lapas) išmokėjimas.

Pažeistas 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio „Apskaitos dokumentų rekvizitai“ pirmos dalies 4-as punktas-ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, nes 2014 m. rugpjūčio 29 d. Prekių ir paslaugų pirkimo-perdavimo kvite Nr. 0000001 įformintas 14800 Lt dviračių remonto paslaugų pirkimas ir 2014 m. rugsėjo 11 d. KPO Nr. 015 įformintas 14800 Lt išmokėjimas iš kasos neatitinka tikrovės.

2014 m. apskaitoje, sąskaitos 221000 apyvartoje „Išankstiniai apmokėjimai“ įregistruotas 14800 Lt išankstinis apmokėjimas, sąskaitos 272001 Kasa 14800 lt išlaidos (16 priedas 4 lapas) ir veiklos sąnaudos buvo padidintos 14800 Lt (16 priedas 5 lapas). Pažeista 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 -6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2-a dalis, kurioje reglamentuota, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu.

2014 m. dviejose PVM sąskaitose faktūrose įformintas paslaugų pirkimas iš UAB (duomenys neskelbtini). Iš jų: 2014 m. lapkričio 7 d. PVM sąskaitoje faktūroje LUD 14/11-7 (serija ir numeris įrašyti ranka) įformintos 8954 Lt paslaugos (elektros instaliacijos išvedžiojimo darbai), iš jų 1554 Lt PVM (17 priedas 1 lapas) ir 2014 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaitoje faktūroje LUD 14/12-2 - 19844 Lt paslaugos (sienų griovimo darbai, statybinių šiukšlių surinkimas, pakrovimas), iš jų 3444 Lt PVM (17 priedas 2 lapas). Į sąskaitos 251100 Pirkimo PVM apyvartą įregistruota PVM sąskaitose faktūrose išskirtas 1554 Lt ir 3444 Lt pirkimo PVM (17 priedas 3 lapas). UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje įregistruota, kad už paslaugas pagal PVM sąskaitas faktūras LUD 14/11-7 ir LUD 14/12-2 D. G., kaip atskaitingas asmuo, iš viso 28798 Lt grynais pinigais mokėjo į UAB (duomenys neskelbtini) kasą (17 priedas 4-5 lapas). Pateiktas ne tik UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. gruodžio 3 d. išrašytas kasos pajamų orderio kvitas LUD Nr. 0007, kuriame įformintas 28798 Lt (8954+19844) pinigų priėmimas iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus D. G., bet ir pats kasos pajamų orderis, kuris lieka pinigus priėmusiai įmonei, kad įmonės kasos knygoje įregistruoti pinigų priėmimą (17 priedas 4 lapas). Tai įrodo, kad bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) kasoje pinigų priėmimas neįregistruotas. PVM sąskaitose faktūrose LUD 14/11-7 ir LUD 14/12-2 D įformintas paslaugų pirkimas UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje įregistruotas 201004 sąskaitos „Nebaigta statyba“ apyvartoje.

Tyrimo metu nustatytos aplinkybės, įrodančios, kad UAB (duomenys neskelbtini) negalėjo suteikti bendrovei (duomenys neskelbtini) minėtose PVM sąskaitose faktūrose įformintas paslaugas. Iš jų: 1) SODRA „Draudėjas ir jo darbuotojas“ informacinės bazės duomenimis, nėra duomenų apie draudėjo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojus (18 priedas 1 lapas); 2) „Registrų centras“ informacinės bazės duomenimis metinių finansinių atskaitomybių UAB (duomenys neskelbtini) „Registrų centras“ neteikė (18 priedas 2 lapas); 3) „Registrų centras“ informacinės bazės duomenimis apie UAB (duomenys neskelbtini) turtą įrašų nerasta.

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, atsakydama į Panevėžio apskrities VPK KP ENTV 2016 m. lapkričio 8 d. raštą IBS-S-3925, 2016 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. (8.1E-03.1.1) K-8480 informavo, kad KAVMI duomenimis nuo 2014 m. spalio 1 d. samdomų darbuotojų nėra (19 priedas 3-4 lapas).

Bendrovėje UAB (duomenys neskelbtini) Nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. iki 2015 m. balandžio 23 d. (laikotarpis kai buvo išrašytos paslaugų teikimo sąskaitos) direktoriumi ir akcininku „Registrų centras“ duomenimis buvo A. M..

Šios aplinkybės rodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo darbininkų, todėl negalėjo suteikti PVM sąskaitose faktūrose įformintų elektros išvedžiojimo, sienų griovimo, statybinių šiukšlių surinkimo ir pakrovimo darbų paslaugų. Todėl UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje, sąskaitų apyvartose įregistruotos galimai neįvykę ūkinės operacijos. Iš jų 1554 Lt pirkimo PVM, išskirtas 2014 m. lapkričio 7 d. PVM sąskaitoje faktūroje LUD 14/11-7, 3444 Lt pirkimo PVM išskirtas 2014 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaitoje faktūroje LUD 14/12-02 (17 priedas 3 lapas), 28798 Lt atskaitingo asmens grynų pinigų mokėjimas ir 23800 Lt (16400+7400 – PVM sąskaitose faktūrose įformintų paslaugų vertė be PVM) - nebaigta statyba (17 priedas 6 lapas).

Pažeisti 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 šie straipsniai: - 13 straipsnio „Apskaitos dokumentų rekvizitai“ pirmos dalies 4-as punktas-ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; - 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2-a dalis, kurioje reglamentuota, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu.

2015 m. dviejose PVM sąskaitose faktūrose įformintas paslaugų pirkimas iš UAB (duomenys neskelbtini). Iš jų: 2015 m. kovo 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje LUD 14/12-2 įformintos 19313,54 Eur paslaugos, iš jų 3351,94 Eur PVM (21 priedas 1 lapas) ir 2015 m. balandžio 16 d. PVM sąskaitoje faktūroje LUD 15/03-3 – 9050,80 Eur paslaugos, iš jų 1570,80 Eur PVM (21 priedas 2 lapas). Atsiskaitymui už paslaugas D. G. iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos pagal 2015 m. kovo 31 d. kasos išlaidų orderį Nr.003 išmokėti 19313,54 Eur (22 priedas 1 lapas) ir 2015 m. gegužės 6 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 004 - 9050,80 Eur. (22 priedas 2 lapas) Tyrimui pateikti bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) apmokėjimą patvirtinantys dokumentai, 2015 m. kovo 31 d. išrašytas kasos pajamų orderis LUD Nr.22 - 19313,54 Eur (23 priedas 1 lapas) ir 2015 m. gegužės 6 d. išrašytas kasos pajamų orderis LUD Nr. 29 – 9050,80 Eur (23 priedas 2 lapas). Kasos pajamų orderiai lieka įmonei, kuri priėmė pinigus. Bendrovei įnešusiai pinigus išduodamas kasos pajamų orderių kvitai. Šiuo atveju Kasos pajamų orderių pateikimas įrodo, kad bendrovėje UAB (duomenys neskelbtini) pinigai nebuvo sumokėti, nes bendrovėje UAB (duomenys neskelbtini) nėra pinigų priėmimą patvirtinančio dokumento. Paslaugų pirkimo iš UAB (duomenys neskelbtini) ir atsiskaitymo už jas ūkinės operacijos UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje įregistruotos taip: 1) į sąskaitos 251100 Pirkimo PVM apyvartą įregistruota PVM sąskaitose faktūrose išskirtas 3351,94 Eur ir 1570,80 Eur pirkimo PVM (24 priedas 1 lapas); 2) į sąskaitos 272001 Kasa apyvarta įregistruotos 19313,54 Eur ir 9050,80 Eur išlaidos (24 priedas 2-3 lapas); 3) į sąskaitos 611709 Įvairios kitos sąnaudos apyvartą įregistruotos 15961,60 Eur ir 7480 Eur sąnaudos (24 priedas 4 lapas).

Kaip jau buvo minėta, tyrimo metu nustatyta keletas aplinkybių, įrodančių, kad UAB (duomenys neskelbtini) negalėjo suteikti bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) minėtose PVM sąskaitose faktūrose įformintas paslaugas. Iš jų: 1) SODRA „Draudėjas ir jo darbuotojas“ informacinės bazės duomenimis, nėra duomenų apie draudėjo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojus (18 priedas 1 lapas); 2) „Registrų centras“ informacinės bazės duomenimis metinių finansinių atskaitomybių UAB (duomenys neskelbtini) V. Į. Registrų centras neteikė (18 priedas 2 lapas); 3) „Registrų centras“ informacinės bazės duomenimis apie UAB (duomenys neskelbtini) turtą įrašų nerasta.

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, atsakydama į Panevėžio apskrities VPK KP ENTV 2016 m. lapkričio 8 d. raštą IBS-S-3925, 2016 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. (8.1E-03.1.1) K-8480 informavo, kad KAVMI duomenimis savo vardu UAB (duomenys neskelbtini) nekilnojamo turto neturi ir pranešimų apie ilgalaikio turto kūrimą (statybą), nepateikė (19 priedas (3-4 lapas).

Šios aplinkybės rodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo turto, todėl negalėjo suteikti PVM sąskaitoje faktūroje LUD Nr.14/12-2 įformintų sandėliavimo paslaugų ir PVM sąskaitoje faktūroje LUD Nr.15/03-3 konsultavimo paslaugų. Todėl UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. apskaitoje, didžiosios knygos sąskaitų apyvartose įregistruotos galimai neįvykę ūkinės operacijos. Iš jų 3351,94 Eur pirkimo PVM, išskirtas 2014 m. kovo 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje LUD 14/12-2, 1570,80 Eur pirkimo PVM išskirtas 2015 m. balandžio 16 d. PVM sąskaitoje faktūroje LUD 15/03-3 , 28364,34 Eur kasos išlaidos ir 23441,60 Eur (15961,60+7480 – PVM sąskaitose faktūrose įformintų paslaugų vertė be PVM) sąnaudos.

Pažeisti 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 šie straipsniai: -13 straipsnio „Apskaitos dokumentų rekvizitai“ pirmos dalies 4-as punktas - ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; - 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2-a dalis, kurioje reglamentuota, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu.

UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. surašė apskaitos dokumentus, kuriuose ūkinių operacijų turinys neatitinka tikrovės: 2015 m. kovo 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 003 ir 2015 m. gegužės 6 d. kasos išlaidų orderį Nr. 004. Šiuose kasos išlaidų orderiuose įforminta, kad D. G. iš kasos išmokėti 28364,34 Eur, mokėjimo pagrindą nurodant dokumentus, kuriose įformintos galimai neįvykusio ūkinės operacijos.

Pažeistas 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio „Apskaitos dokumentų rekvizitai“ pirmos dalies 4-as punktas-ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys.

Dėl visų išvardintų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. ūkinės-finansinės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (19 t., b. l. 68-91).

Vilniaus apygardos teismo nutartimi 2015 m. liepos 1 d. UAB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla. Bendrovės kreditoriai: VMI - 117192,29 Eur, VSDF - 24188,36 Eur, Audito tarnyba prie FM – 19060,24 Eur, taip pat darbuotojai ir juridiniai asmenys (2 t., b. l. 45).

Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties matyti, kad bankroto administratorius įrodinėjo tyčinį bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) bankrotą, kad bendrovės faktiniu vadovu buvo D. G. ir veiklą įmonė nustojo vykdyti po to, kai 2014 m. lapkričio 25 d. UAB (duomenys neskelbtini) atsargos buvo įkeistos D. G. ir 2014 m. gruodžio 29 d. atliktas vykdomasis raštas ir prekės D. G. buvo perduotos natūra. Be kita ko, teismas konstatavo, kad įkeistas prekes kreditorius D. G. gavo, buvo konstatuotas ir įrodytas atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo pažeidimas. Šias aplinkybes patvirtino ir Aukščiausias Teismas savo 2017 m. liepos 21 d. nutartyje (1 t., b. l. 133-155).

Iš 2019 m. balandžio 25 d. pasirašytos taikos sutarties civilinėje byloje tarp D. G. ir BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus V. M. matyti, kad pasirašyta ir pervesti 57000 Eur (2019 m. balandžio 25 d. mokėjimo pavedimu Nr. 32) į bankrutuojančios UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą atsiskaitymui su kreditoriais (26 t., b. l. 157-161).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) juridinio asmens duomenų bazės ir pridėtų dokumentų matyti akcijų perleidimas A. D. (11 t. b. l. 151-155, 163-190).

Byloje pateikta Valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. spalio 24 d. Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR1042-11936, kurioje matyti, kad buvo patikrinta UAB (duomenys neskelbtini) ir buvo rekomenduojama laikytis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Užtikrinti, kad deklaruojami mokesčiai būtų mokami įstatymų nustatyta tvarka ir terminais bei skubiai spręsti klausimą dėl skolos biudžetui sumokėjimo. Siūloma, vadovaujantis Lietuvos mokesčių administravimo įstatymo 86 straipsniu, Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 51, bei Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo procedūrų aprašu, patvirtintu Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 127, apsvarstyti galimybę bendrovės akcininkams ar kitoms įmonėms, fiziniams asmenims, kurie yra neskolingi valstybės ir savivaldybių biudžetams, perimti bendrovės mokestinę nepriemoką (20 t., b. l. 104-109).

Byloje pateikta UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. gruodžio 31 d. sąskaita faktūra Nr. DVRD09000438, kurioje pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) buvo parduotos prekės už 30885,60 Eur. Sąskaita faktūra nėra pasirašyta (22 t., b. l. 37-40).

Byloje yra pateikta 2013 m. vasario 28 d. paskolos sutartis tarp paskolos gavėjo UAB (duomenys neskelbtini) ir paskolos davėjo D. G. 150000 Lt sumai, įsipareigota paskolą grąžinti iki 2014 m. liepos 31 d., palūkanų norma 6% (22 t., b. l. 175), 2013 m. kovo 22 d. paskolos sutartis tarp paskolos gavėjo UAB (duomenys neskelbtini) ir paskolos davėjo D. G. 93000 Lt sumai, įsipareigota paskolą grąžinti iki 2014 m. liepos 31 d., palūkanų norma 6% (22 t., b. l. 176), 2013 m. gegužės 3 d. paskolos sutartis tarp paskolos gavėjo UAB (duomenys neskelbtini) ir paskolos davėjo D. G. 100000 Lt sumai, įsipareigota paskolą grąžinti iki 2014 m. liepos 31 d., palūkanų norma 6% (22 t., b. l. 177), 2013 m. gruodžio 11 d. paskolos sutartis tarp paskolos gavėjo UAB (duomenys neskelbtini) ir paskolos davėjo D. G. 40000 Lt sumai, įsipareigota paskolą grąžinti iki 2014 m. liepos 31 d., palūkanų norma 6% (22 t., b. l. 178), 2014 m. vasario 19 d. paskolos sutartis tarp paskolos gavėjo UAB (duomenys neskelbtini) ir paskolos davėjo D. G. 50000 Eur sumai, įsipareigota paskolą grąžinti iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., palūkanų norma 6% (22 t., b. l. 179), 2014 m. vasario 21 d. paskolos sutartis tarp paskolos gavėjo UAB (duomenys neskelbtini) ir paskolos davėjo D. G. 76000 Eur sumai, įsipareigota paskolą grąžinti iki 2015 m. liepos 31 d., palūkanų norma 6% (22 t., b. l. 180), 2014 m. balandžio 9 d. paskolos sutartis tarp paskolos gavėjo UAB (duomenys neskelbtini) ir paskolos davėjo D. G. 45000 Lt sumai, įsipareigota paskolą grąžinti iki 2014 m. gruodžio 31 d., palūkanų norma 6% (22 t., b. l. 181).

Byloje pateiktas 2013 m. kovo 22 d. UAB (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderis Nr. 0001235, kuriame nurodyta, kad iš D. G. buvo priimta 93000 Lt suma pagal paskolos sutartį (, 2013 m. vasario 28 d. UAB (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderis Nr. 0001197, kuriame nurodyta, kad iš D. G. buvo priimta 150000 Lt suma pagal paskolos sutartį (22 t., b. l. 182), 2013 m. gegužės 3 d. UAB (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderis Nr. 0001325, kuriame nurodyta, kad iš D. G. buvo priimta 100000 Lt suma pagal paskolos sutartį (22 t., b. l. 183), 2014 m. balandžio 9 d. UAB (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderis Nr. 0001966, kuriame nurodyta, kad iš D. G. buvo priimta 45000 Lt suma pagal paskolos sutartį, 2013 m. gruodžio 11 d. UAB (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderis Nr. 0001785, kuriame nurodyta, kad iš D. G. buvo priimta 45000 Lt suma pagal paskolos sutartį (22 t., b. l. 184), 2014 m. vasario 21 d. UAB (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderis Nr. 0001914, kuriame nurodyta, kad iš D. G. buvo priimta 76000 Eur suma pagal paskolos sutartį, 2014 m. vasario 19 d. UAB (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderis Nr. 0001907, kuriame nurodyta, kad iš D. G. buvo priimta 50000 Eur suma pagal paskolos sutartį (22 t., b. l. 185).

Byloje yra pateiktas SEB banko išrašas dėl UAB (duomenys neskelbtini) atliktų mokėjimų laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 24 d. iki 2014 m. kovo 12 d. (22 t, b. l. 193).

Iš byloje esančio 2014 m. lapkričio 21 d. UAB (duomenys neskelbtini) vienintelio akcininko sprendimo Nr. 15 matyti, kad R. S. nusprendė įkeisti prekes, kurių bendra suma 1361446 Lt už suteiktą kreditą D. G. (23 t., b. l. 6).

Byloje pateiktame K. P. 2016 m. sausio 18 d. paaiškinime nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) vyriausios buhalterės pareigose dirbo nuo 2014 m. birželio mėnesio iki 2015 m. sausio mėnesio vidurio. Šios įmonės direktorė buvo V. P.. Bendrovės akcininkė buvo R. S., su kuria bendrauti jai neteko, šios niekada nematė. Įmonės administracinės patalpos pastaruoju metu buvo įsikūrusios adresu (duomenys neskelbtini), jose dirbo apie 15 asmenų, tikslaus skaičiaus nepamena. Įsidarbinus į minėtą įmonę pastebėjo, kad įmonės finansinė padėtis yra sunki, tačiau iš darbo patirties žino, kad taip dirba daugelis įmonių. Pamena, kad 2015 m. sausio pradžioje sužinojo, kad direktorė V. P. yra atleista iš UAB (duomenys neskelbtini) direktorės pareigų. Iš kur sužinojo, nepamena. Kiek pamena, kažkas iš darbuotojų parodė iš VĮ „Registrų centras“ gautą išrašą, kuriame buvo matyti, kad pasikeitė įmonės akcininkas ir direktorius, kurio šiuo metu anketinių duomenų tikrai neprisimena. Kiek pamena, pavardė buvo rusiška. VĮ „Registrų centras“ pranešime V. P. jau buvo atleista iš direktorės pareigų, nors jie apie tai buvo informuoti vėliau, todėl buvo priversta pranešimą Sodrai dėl direktorės atleidimo išsiųsti pavėluotai. Ar direktorė V. P. rašė prašymą dėl atleidimo iš darbo, pasakyti šiuo metu negali, nes tikrai neprisimena. Pamena, kad su direktore koks mėnuo prieš tai rengė pranešimą akcininkei R. S. apie įmonės finansinę padėtį (pelną ir balansą). Kai V. P. buvo atleista iš direktorės pareigų, susitikti su naujuoju akcininku bei direktoriumi taip ir neteko, kadangi jai dirbant jis taip ir neprisistatė ir jokių dokumentų neperėmė. Išėjusi direktorė visus įmonės dokumentus ir turtą paliko adresu (duomenys neskelbtini), taip ir nepersidavusi naujajam direktoriui, nes šis neprisistatė. Visi dokumentai liko savo vietose, t. y. visi su įmone susiję dokumentai administracinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini). Kas atleido direktorę iš šios pareigų, jeigu naujasis akcininkas taip ir nepasirodė, tiksliai nepamena. Pamena, kad ji pildė direktorės darbo sutartį, t. y. darė įrašus apie jos atleidimą. Išėjus direktorei iš darbo, kadangi pastaruoju metu nebuvo mokamas darbo užmokestis, didžioji dalis darbuotojų taip pat nusprendė išeiti iš darbo. Ji taip pat dirbo iki 2015 m. sausio mėnesio vidurio, tačiau išėjo taip pat. Išėjus bendrovės dokumentus paliko darbo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Raktus nuo administracinių patalpų, kiek pamena, tačiau to konkrečiai pasakyti negali, paliko administratorei E. K., kuri, jos duomenimis buvo taip pat atleista tą pačią dieną kaip ir ji. Kadangi įmonė dirbo nuostolingai, kreditorių buvo tikrai nemažai, kurie kreipėsi dėl jų įmonės įsipareigojimų nevykdymo, todėl buvo tikėtina, kad jų įmonė gali bankrutuoti. Apie tai, kad įmonei buvo iškelta bankroto byla, ji sužinojo iš bankroto administratoriaus, kurio anketinių duomenų nežino. Pamena, kad jis pat minėjo, kad jis yra iš Kauno miesto, kuris kreipėsi į ją 2015 m. vasaros pabaigoje, rudens pradžioje, tikslios datos tikrai nepamena. Su ja jis susisiekė telefonu ir klausė, kur yra įmonės dokumentai. Ji jam nurodė, kad dokumentai liko adresu (duomenys neskelbtini). Su bankroto administratoriumi bendravo tik vieną kartą telefonu, daugiau jis su ja nesusisiekė. Ar jis buvo nuvykęs į minėtas patalpas, ar jis surado dokumentus, pasakyti negali, nes nežino, kadangi jos niekas apie tai daugiau neklausė, nieko nepranešė ir neinformavo (2 t., b. l. 75).

Iš byloje esančio BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus V. M. 2016 m. sausio 18 d. rašto dėl informacijos pateikimo Nr. 01-1580 matyti, kad įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 1 d. nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, administratorius 2015 m. liepos 23 d. pranešimu ir reikalavimu įpareigojo UAB (duomenys neskelbtini) direktorių V. S. perduoti administratoriui visą įmonės turtą pagal balansą, sudaryti nutarties iškelti įmonei bankroto įsiteisėjimo dienos duomenis, t. y. 2015 m. liepos 14 d., ir visus įmonės dokumentus per teismo nustatytus terminus. UAB (duomenys neskelbtini) vadovas iki 2016 m. sausio 18 d. neperdavė, bankrutuojančios įmonės turto pagal finansinės atskaitomybės, sudarytos nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienai, duomenis, t. y. 2015 m. liepos 14 d., bei visus įmonės dokumentus. JAR duomenimis, V. S. įmonės vadovu paskirtas 2015 m. kovo 20 d, kuris yra ne Lietuvos Respublikos pilietis. Administratorius 2015 m. rugsėjo 6 d. su prašymu kreipėsi į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl duomenų pateikimo ar UAB (duomenys neskelbtini) vadovui buvo išduotas leidimas gyventi Lietuvoje ar vizos. 2015 m. spalio 13 d. raštu Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informavo, jog nebuvo išduoti leidimai laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje. 2015 m. spalio 27 d. raštu Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė duomenis, jog V. S. Lietuvos sieną kirto tik vieną kartą, t. y. 2014 m. birželio 26 d. ir išvyko 2014 m. birželio 27 d. Kaip matyti iš pateiktos informacijos, Lietuvoje minėtas asmuo praleido tiktai vieną dieną ir tik praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo jo paskyrimo UAB (duomenys neskelbtini) vadovu. Akivaizdu, jog šis asmuo neperėmė įmonės dokumentų iš buvusio vadovo, neorganizavo įmonės veikos ir buvo tikrai fiktyvus vadovas. 2015 m. liepos 24 d. prašymais dėl informacijos pateikimo administratorius kreipėsi į kitus buvusius įmonės vadovus – A. D. ir V. P., dėl informacijos apie dokumentų ir turto perdavimą naujai išrinktam vadovui pateikimo. 2015 m. rugpjūčio 4 d. V. P. raštu nurodė, jog dokumentus ir turtą paliko adresu (duomenys neskelbtini). Bendrovės darbuotojai nurodė, jog prieš bendrovei bankrutuojant visos bendrovės atsargos – dviračiai ir jų dalys buvo perduotos UAB (duomenys neskelbtini), kuri ir toliau vykdo tą pačią veiklą kaip ir UAB (duomenys neskelbtini). Pastaroji bendrovė taipogi naudoja prekės ženklą (duomenys neskelbtini). Šį prekės ženklą, vykdydama veiklą, naudojo UAB (duomenys neskelbtini). Šią informaciją pateikė buvęs UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas A. S.. Be to, administratorius taipogi buvo informuotas apie tai, kad faktinis patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) faktinis savininkas visuomet buvo su D. G. susijusios ir jo faktiškai valdomos įmonės. Pradžioje minėtos patalpos priklausė bendrovei UAB (duomenys neskelbtini). Šios bendrovės vadovu bei vieninteliu akcininku buvo D. G.. UAB (duomenys neskelbtini) bankrutavus, šias patalpas perėmė UAB (duomenys neskelbtini) ir nedelsiant perleido kitai D. G. vadovaujamai bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) Esamu atveju pažymėtina, kad D. G. veikdamas UAB (duomenys neskelbtini) vardu sudarinėjo sutartis su trečiaisiais asmenimis dėl minėtų patalpų remonto darbų. Šią aplinkybę nurodė bei UAB (duomenys neskelbtini) įgaliojimą D. G. pateikė kreditorius UAB (duomenys neskelbtini). Už minėtus darbus prievolę atsiskaityti su darbus atliekančiais asmenimis prisiėmė UAB (duomenys neskelbtini), nors minėtos patalpos tuo metu buvo perleistos UAB (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės išaiškėjo administratoriui gavus kreditorių UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) informaciją bei prašymą patvirtinti kreditorinius reikalavimus. Minėtos aplinkybės patvirtina, tokie aukščiau nurodyti veiksmai turėjo sukčiavimo, turto pasisavinimo bei išvaistymo požymių. NTR duomenimis, UAB (duomenys neskelbtini) patalpas (duomenys neskelbtini) nuo 2015 m. balandžio 1 d. išnuomavo bendrovei UAB (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad 2015 m. rugpjūčio 6 d. raštu administratorius kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) dėl informacijos ir dokumentų pateikimo, kokiu pagrindu minėta įmonė naudojosi UAB (duomenys neskelbtini) turtu. Įmonė iki šios dienos informacijos nėra pateikusi. Apie UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus ar turtą administratoriui informacija adresu (duomenys neskelbtini) taipogi nebuvo pateikta. Administratoriui nuvykus nurodytu adresu pavyko rasti UAB (duomenys neskelbtini) priklausančias transporto priemones, kuriomis naudojosi ta pati UAB (duomenys neskelbtini). 2015 m. rugsėjo 3 d. raštu administratorius kreipėsi į VSDFV dėl informacijos pateikimo apie UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), į kurias galimai buvo įdarbinti visi ar dalis UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų. 2015 m. rugsėjo 23 d. raštu VSDFV informavo, jog neturi pagrindo pateikti informacijos apie UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojus, ir pateikė informaciją tik apie UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojus. 2015 m. spalio 7 d. administratorius kreipėsi į VMI dėl informacijos pateikimo, kokiu pagrindu susiformavo UAB (duomenys neskelbtini) 124617,29 Eur skola, bei pateikti skolos atsiradimo detalizaciją iki šios dienos atsakymas nėra gautas. Administratorius nustatė, jog laikotarpyje nuo 2014 m. kovo 3 d. iki 2014 m. spalio 21 d. UAB (duomenys neskelbtini) atliko eilę mokėjimų UAB (duomenys neskelbtini), kuriai vadovauja D. G.. 2016 m. sausio 11 d. administratorius raštu kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) dėl informacijos pateikimo, kokiu pagrindu buvo atlikti minėti mokėjimai. Atsakymas iki šios dienos negautas. Anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog administratorius atliko visus galimus veiksmus siekiant perimti BUAB (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės dokumentus bei turtą. Nepaisant teikiamų prašymų buvusiems vadovams, valstybinėms institucijoms, duomenys bei informacija administratoriui nėra teikiami. Dėl nurodytų aplinkybių, neatlikus ikiteisminio tyrimo, bankroto administratoriaus galimybė vykdyti įstatyme numatytas pareigas yra apribota ir negalima. Administratoriui neperdavus su bendrovės veikla susijusių dokumentų, nėra galimybė nustatyti koks tiksliai turtas neteisėtais veiksmai buvo perleistas UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), kokia žala bendrovei ir jos kreditoriams buvo padaryta. Tik atlikus ikiteisminį tyrimą bei nustačius tikslią BUAB (duomenys neskelbtini) padarytą žalą, administratoriui atsiras galimybė vykdyti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo numatytas funkcijas bei pareiškus civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, užtikrinant kreditorių, tame tarpe VMI bei VSDFV interesus (2 t, b. l. 78-114).

Byloje pateikta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartis (byla Nr. eB2-4425-565/2016), kurioje nutarta pripažinti BUAB (duomenys neskelbtini) bankrotą tyčiniu (8 t., b. l. 84-92).

Byloje pateikta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis (byla Nr. e3K-3-324-915/2017), kuria nutarta Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą (8 t, b. l. 145-155).

Byloje pateiktas 2014 m. lapkričio 25 d. sutartinis įkeitimas tarp skolininko UAB (duomenys neskelbtini) ir kreditoriaus D. G. dėl 1361446 Lt vertės turto (8 t., b. l. 97-104).

Iš byloje esančio VĮ „Registrų centras“ Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matoma, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovai buvo A. K. nuo 2009 m. liepos 15 d. iki 2011 m. gegužės 16 d.; V. P. nuo 2011 m. gegužės 16 d. iki 2015 m. sausio 5 d.; A. D. nuo 2015 m. sausio 5 d. iki 2015 m. balandžio 20 d., V. S. nuo 2015 m. balandžio 20 d. iki 2015 m. rugpjūčio 20 d. (11 t., b. l. 151-152).

Iš byloje esančio Sodros išrašo matyti UAB (duomenys neskelbtini) dirbę darbuotojai (11 t., b. l. 156-159).

Byloje pateiktas UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. gruodžio 8 d. sutikimas dėl juridiniam asmeniui buveinės registravimo adreso suteikimo raštas, kuriame nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) buveinės adresas registruojamas (duomenys neskelbtini) (11 t., b. l. 164).

Byloje pateiktas UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. gruodžio 29 d. vienintelio akcininko sprendimas, kuriuo A. D. nuo 2014 m. gruodžio 29 d. iš UAB (duomenys neskelbtini) direktorės pareigų atleido V. P. ir nuo 2014 m. gruodžio 29 d. naujuoju UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi pasiskyrė pats save (11 t., b. l. 167).

Byloje pateiktas UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. gruodžio 30 d. vienintelio akcininko sprendimas, kuriuo A. D. pakeitė UAB (duomenys neskelbtini) buveinės adresą iš (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) (11 t., b. l. 168).

Iš byloje esančio UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. gruodžio 30 d. įgaliojimo matoma, kad A. D. įgaliojo V. Z. pateikti dokumentus VĮ „Registrų centras“. Įgaliojimas galioja iki 2015 m. gruodžio 31 d. (11 t., b. l. 169).

Byloje pateiktas prašymas registruoti juridinių asmenų registre, kuriuo prašoma pakeisti UAB (duomenys neskelbtini) duomenis, kurį pasirašė A. D. (11 t., b. l. 170-182, 184-190).

Iš byloje esančio UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. kovo 20 d. vienintelio akcininko sprendimo, matyti, kad A. D. atleido iš vadovo pareigų J. G. nuo 2015 m. kovo 20 d. ir nauju vadovu paskyrė V. S. (11 t., b. l. 183).

Byloje pateikti dokumentai, susiję su D. G. ir UAB (duomenys neskelbtini) įkeistomis prekėmis (13 t., b. l. 1-199, 1-28).

Iš byloje esančio VĮ „Registrų centras“ Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matoma, jog UAB (duomenys neskelbtini) vadovu nuo 2013 m. vasario 7 d. buvo D. G. (13 t., b. l. 29).

Iš byloje esančio 2016 m. balandžio 21 d. kratos protokolo matyti, kad buvo atlikta krata (duomenys neskelbtini), kratos eiga ir paimti objektai nurodyti protokole (16 t, b. l. 112-125).

Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolų nustatyta, kad buvo apžiūrėti kratos, atliktos (duomenys neskelbtini) pas D. G., metu rasti ir paimti pinigai (16 t., b. l. 136-145, 149-156).

Iš byloje esančio poėmio protokolo nustatyta, jog buvo atliktas poėmis UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo paimti UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai (16 t., b. l. 167-169).

Iš byloje esančio 2016 m. balandžio 21 d. kratos protokolo matyti, kad buvo atlikta krata UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) (16 t., b. l. 180-187).

Iš byloje esančio 2016 m. balandžio 21 d. kratos protokolo nustatyta, jog buvo atlikta krata (duomenys neskelbtini) (17 t., b. l. 16-22).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėti kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini) pas R. S. rasti dokumentai (17 t., b. l. 23-30).

Iš byloje esančio poėmio protokolo matyti, jog buvo atliktas poėmis (duomenys neskelbtini), paimti dokumentai susiję su UAB (duomenys neskelbtini) (17 t., b. l. 38-44).

Iš byloje esančio 2016 m. balandžio 21 d. kratos protokolo nustatyta, jog buvo atlikta krata (duomenys neskelbtini) (17 t., b. l. 51-54).

Iš byloje pateiktos Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. gruodžio 22 d. specialisto išvados Nr. SI-11 matyti, kad pagal tyrimui pateiktus duomenis sudaryti 2004-2016m. laikotarpio D. G. pajamų ir išlaidų balansai. D. G. pajamų ir išlaidų balanso duomenimis: per laikotarpį nuo 2004 m. iki 2014 m. D. G. gavo 127232384 Lt (36849045 Eur) pajamų ir patyrė 120098819 Lt (3434783022 Eur) išlaidų; Per 2015 m. D. G. gavo 352962 Eur pajamų ir patyrė 1628674 Eur išlaidų; per 2016 m. D. G. gavo 125070 Eur pajamų ir patyrė 87660 Eur išlaidų. Įvertinus D. G. deklaruotą 550846 Lt (159536 Eur) oiniginių lėšų likutį 2003 m. gruodžio 31 datai, faktiškai nustatytą 9900 Eur pinigų banko sąskaitose likutį 2016 m. balandžio 21 d. datai bei pagal pateiktą tyrimo medžiagą įvertinus D. G. 2004 m. sausio 1 d. – 2016 m. balandžio 21 d. laikotarpiu gautas pajamas ir patirtas išlaidas, apskaičiuotas D. G. pinigų banke likutis 2016 m. balandžio 21 d. datai: 977357 Eur. D. G. turimų vertybinių popierių likutis 2016 m. balandžio 21 d.: 11962 vnt. AB (duomenys neskelbtini) vertybinių popierių (įsigyti 2010 m.); 90 vnt. (duomenys neskelbtini) vertybinių popierių (įsigyti 2007 m.); 800 vnt. (duomenys neskelbtini) vertybinių popierių (įsigyti 2007 m.); 420 vnt. (duomenys neskelbtini) vertybinių popierių (įsigyti 2007 m.); 49 vnt. (duomenys neskelbtini) vertybinių popierių (įsigyti 2007-2008 m.), iš viso 13321 vnt., bendra turimų vertybinių popierių vertė 3810,66 Eur. Pagal tyrimui pateiktus duomenis nustatyta, kad D. G. turėjo teisėtų pajamų (deklaruotų apmokestinamų ir neapmokestinamų) bei skolintų lėšų 1994 m. gruodžio 2 d.; 1996 m. birželio 18 d.; 1997 m. lapkričio 14 d.; 1999 m. sausio 2 d.; 2003 m. kovo 7 d.; 2006 m. lapkričio 3 d.; 2008 m. kovo 20 d. ir 2013 m. spalio 16 d. sudarytiems nekilnojamojo turto įsigijimo sandoriams vykdyti, automobilio BMW X5 bei vertybinių popierių įsigijimui (17 t., b. l. 60-76).

Byloje pateikta Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2018 m. gegužės 2 d. specialisto išvada Nr. 140-(6286)-IS1-2437, tirti buvo pateikti nešiojamasis kompiuteris „Samsung“ ir „Toshiba“ bei išorinis standusis diskas „Samsung“, kurie buvo paimti 2016 m. balandžio 21 d. kratos, atliktos (duomenys neskelbtini) metu pas D. G. (18 t., b. l. 54-59).

Byloje pateiktos Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. kovo 6 d. specialisto išvada Nr. 11-130(18) (18 t., b. l. 22-26), 2018 m. vasario 21 d. specialisto išvada Nr. 11-287 (18), (18 t., b. l. 30-32), 2018 m. kovo 22 d. specialisto išvada Nr. 11-427 (18) (18 t., b. l. 36-37), 2018 m. birželio 14 d. specialisto išvada Nr. 11-1048 (18), kuriose matoma duomenys susiję su rašysenomis (18 t., b. l. 38-42).

Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtos prie Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2018 m. gegužės 2 d. specialisto išvados Nr. 140-(6286)-IS1-2437 pateiktos optinių duomenų laikmenos, kur matomi D. G. elektroninio pašto duomenys (18 t., b. l. 60-179).

Iš byloje esančio D. G. 2019 m. sausio 30 d. rašytinių paaiškinimų matyti, jog jis buvo UAB (duomenys neskelbtini) įmonės akcininkas ir direktorius nuo įsteigimo iki bankroto, buvo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas, buvo UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas ir direktorius, jo niekas nesieja su UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini). Dėl UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) įmonės galimai buvo jo klientai. Tiksliai nežino, kadangi pagal darbo pobūdį bendrauja su daugelio įmonių atstovais verslo susitikimuose, nuolatinių susipažinimo su įmonių atstovais aplinkybių neprisimena, kadangi jų daug ir tam neteikia dėmesio. Įmonės UAB (duomenys neskelbtini) steigimo tikslas ir veiklos rūšys numatytos įmonės įstatuose sutinkamai su teisės aktų reikalavimais. Uždara akcinė bendrovė įprastai steigiama verslui vystyti ir yra pelno siekianti įmonė. Su UAB (duomenys neskelbtini) jį siejo darbo santykiai, buvo šios įmonės konsultantas, todėl apie steigimo aplinkybes reiktų klausti akcininkų. Galimai teikė konsultacijas dėl įmonių steigimo, nes turi patirties šioje srityje. R. S. jis pažįsta, ji yra jo vaiko mama, santykiai normalūs. Sutinkamai su teisės aktų reikalavimais direktorių skiria akcininkas. Todėl rekomenduotų kreiptis į juridinių asmenų registrą dėl akcininkų sprendimo dėl direktoriaus paskyrimo gavimo šiuo klausimu. Darbo sutartis su darbuotojais sudaro direktorius, todėl reiktų teirautis jo. Galimai teikė žodines konsultacijas dėl personalo atrankos, kadangi UAB (duomenys neskelbtini) įmonėje vykdė konsultacijas, tiksliai neprisimena. Dėl UAB (duomenys neskelbtini) ir bankrutuojančio UAB (duomenys neskelbtini) prekių ir patalpų pirkimo-pardavimo reiktų teirautis direktoriaus. Kas norėjo pirkti nežino, atrodo, buvo varžytynės, kurias organizavo AB „Swedbank“. Kas buvo kreditorių sąraše ir kas dalyvavo susirinkimuose nežino, tam reikėtų peržiūrėti protokolus. Kiek jam žinoma, pagal teismo sprendimu nustatytas aplinkybes civilinėje byloje Nr. e2-820-450/2017, UAB (duomenys neskelbtini) 2012-2014 m. buvo moki. Jis UAB (duomenys neskelbtini) teikė konsultacijas dėl marketingo ir pardavimų. Kadangi turėjo patirties prekybos srityje, kurioje veiklą vystė UAB (duomenys neskelbtini), jis teikė su šia veikla susijusias konsultavimo paslaugas. Dėl kitų paslaugų neprisimena. Dėl apmokėjimo – kiekvienas atvejis individualus, neprisimena. Prisimena, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) nuomojosi iš jo patalpas, reikia peržiūrėti sutartis. Kokiu tikslu buvo įkurtos UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) reikėtų klausti įmonių akcininkų, kurie jas steigė, jis nežino. Kodėl minėtos įmonės turėjo patalpas tame pačiame pastate kaip ir UAB (duomenys neskelbtini) nežino, daugybė įmonių yra registruota, to teisės aktai nedraudžia, ne jam reikėtų užduoti tokį klausimą. Ar jis dalyvavo UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų susirinkimuose nežino, reikia žiūrėti akcininkų susirinkimų protokolus, ten nurodyta ir darbotvarkė ir svarstyti klausimai, ir kas dalyvavo. Sprendimas dėl UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. lapkričio 25 d. prekių įkeitimo buvo priimtas abipusiu susitarimu su įmone. Kadangi įmonės veikla buvo sezoninė ir įmonės pajamų srautai svyruodavo rudenį ir pavasarį, lėšų savo veiklai vykdyti, t. y. prekėms pirkti, įmonė dažnai skolindavosi. 2013 m. vasario 28 d., 2013 m. kovo 22 d., 2013 m. gegužės 3 d., 2013 m. gruodžio 11 d., 2014 m. vasario 19 d., 2014 m. vasario 21 d. ir 2014 m. balandžio 9 d. buvo sudarytos paskolos sutartys, kurių pagrindu UAB (duomenys neskelbtini) iš jo pasiskolino iš viso 863052,90 Lt. Šias paskolas bendrovė panaudojo prekėms įsigyti. 2014 m. lapkričio 21 d. jau buvo pradelsti kai kurių paskolų grąžinimo terminai. Pradėtas skolų išieškojimas (teisminiai procesai, turto areštai ir pan.) būtų neigiamai atsiliepęs bendrovės veiklai. Be to, įmonė rizikavo apskritai nebegauti iš jo finansavimo veiklai. Įmonė buvo skolinga jam ir už patalpų nuomos paslaugas, dėl ko buvo rizika, kad nuomos sutartis bus nutraukta. Todėl jis sutiko pratęsti skolos grąžinimo terminą, o įmonė sutiko paskolą užtikrinti prekių įkeitimu kaip garantiją, kad skola tikrai bus grąžinta. 2014 m. lapkričio 21 d. su UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta paskolos sutarčių redakcija, pagal kurią apjungtos visos ankstesnės paskolų sutartys. Pagal šią sutartį bendrovė įsipareigojo 757430,90 Lt paskolą jam grąžinti iki 2014 m. gruodžio 5 d. Šiai paskolos sutarčiai užtikrinti, 2014 m. lapkričio 25 d. sudarė minimą Sutartinio įkeitimo sutartį, pagal kurią buvo įkeistos iš jo paskolintų lėšų pirktos prekių atsargos. Turto įkeitimas užtikrinant paskolų grąžinimą yra įprasta ir visuotinai žinoma verslo praktika. Atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienoje paskolos sutartyje buvo numatytos baudos ir delspinigiai už pavėluotą skolos grąžinimą, tačiau į 2014 m. lapkričio 21 d. susitarime nurodytą skolos sumą baudos nebuvo įtrauktos. Dėl šios priežasties, UAB (duomenys neskelbtini) iš šios sutarties pasirašymo gavo realią naudą, nes susimažino skolą, toliau galėjo tęsti veiklą. Pats įkeitimas įmonės veiklai niekaip nepakenkė, nes netrukdė toliau tomis prekėmis prekiauti. Su juo įmonė taip ir neatsiskaitė. Papildomai gali paaiškinti, kad jokių įmonės prekių pagal 2014 m. lapkričio 25 d. Sutartinio įkeitimo sutartį jis neperėmė. Vykdomąjį įrašą iš notaro pasiėmė, tačiau jis niekada nebuvo pateiktas priverstiniam vykdymui ir joks skolos išieškojimas iš minėtų prekių nebuvo pradėtas. Tai patvirtina asociacijos „Lietuvos antstolių rūmai“ raštas, kurį yra pateikęs. Apie UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimą-pardavimą nieko nežino. Spaudas „S. I. direktorius“ buvo pas jį namuose, nes galimai spaudas buvo pamirštas kieno nors verslo susitikimo metu ir nebuvo pasiimtas, todėl spaudą pasiėmė. Apie susirašinėjimą su UAB (duomenys neskelbtini) atstovu M. T. nieko nežino ir neprisimena. UAB (duomenys neskelbtini) už kasą yra atsakingi jis ir buhalterė. Kokias paslaugas įmonei UAB (duomenys neskelbtini) atliko įmonė UAB (duomenys neskelbtini) nepamena, reikia žiūrėti sąskaitas, kadangi įmonė dirba su daugeliu kitų įmonių. Dėl 2014 m. lapkričio 7 d. PVM sąskaitos faktūros LUD 14/11-7 įformintos 8654 Lt paslaugos ir pagal 2014 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaitos faktūros LUD 14/12-2 – 19844 apmokėjimo reikėtų žiūrėti buhalterinius dokumentus, banko išrašus ar KPO. Kaip buvo apmokama už 2015 m. kovo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą LUD 14/12-2 ir 2015 m. balandžio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą LUD 15/03-03, reikėtų žiūrėti buhalterinius dokumentus, banko išrašus ar KPO. Jis 2014 m. rugpjūčio 29 d. prekių (paslaugų) pirkimo pardavimo kvito Nr. 0000001 išmokėjimo neprisimena, tai beveik 5 metų senumo įvykis (26 t., b. l. 129-133).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad D. G. ir BUAB (duomenys neskelbtini) administratorius V. M. pasirašė taikos sutartį, sutarė dėl žalos atlyginimo ir ją atlygino (26 t., b. l. 155-162).

Byloje pateikta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartis (byla Nr. e2-920-262/2019), kurioje nutarta patvirtinti taikos sutartį tarp ieškovo BUAB (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. G. (27 t., b. l. 125-127).

Byloje pateiktas išrašas, kuriame nurodyti UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai (27 t., b. l. 158-159). Į bylą pateikta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartis (byla Nr. eB2-2352-781/2017), kurioje nutarta pripažinti BUAB (duomenys neskelbtini) bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (27 t., b. l. 160-161). Byloje pateikta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 18 d. nutartis (byla Nr. eB2-5037-781/2016), kurioje nutarta iškelti UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylą (27 t., b. l. 162-163). Iš UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. gruodžio 18 d. vienintelio akcininko sprendimo A. D. iš vadovo pareigų atleido J. G. ir nauju vadovu paskyrė V. S. (27 t., b. l. 164), 2014 m. birželio 18 d. vienintelio akcininko sprendimu A. D. atleido direktorių J. G. ir nauju direktoriumi paskyrė M. M. (27 t., b. l. 165). Byloje pateiktas prašymai registruoti juridinių asmenų registre pakeistus duomenis dėl UAB (duomenys neskelbtini), kuriuos pasirašė J. G. (27 t., b. l. 166-185).

Byloje pateiktas UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. gruodžio 29 d. vienintelio akcininko sprendimas, kuriuo A. D. buvo nutarta atleisti V. P. nuo 2015 m. sausio 2 d. (27 t., b. l. 186).

Byloje pateiktas UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. gruodžio 29 d. vienintelio akcininko sprendimas, kuriuo A. D. įmonės direktoriumi pasiskyrė savo nuo 2019 m. gruodžio 29 d. (27 t., b. l. 187).

Byloje pateikti VĮ „Registrų centras“ išrašai, kuriuose nurodytos bendrovės, kurioms vadovavo A. D. ir V. S. (28 t., b. l. 1-36).

VĮ „Registrų centras“ rašte nurodyta, kad registruojant duomenis apie akcininkų pasikeitimus UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), dokumentai patvirtinantys akcijų perleidimo faktus Registro tvarkytojui nebuvo pateikti (28 t., b. l. 51).

Byloje pateiktos nuotraukos, kuriuose matosi susirašinėjimas tarp P. P. ir UAB (duomenys neskelbtini) (28 t., b. l. 84-86).

Byloje pateikta UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. vasario 7 d. specialisto išvada Nr. 45/2828(PAN):19, kurioje nurodyta, kad 2014 m. lapkričio 25 d. įkeitimo lakštų įkeistų UAB (duomenys neskelbtini) prekių atsargų likučių rinkos vertė, nustatyta išlaidų (kaštų) metodu 2014 m. gruodžio mėnesį yra 39430 Eur.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys kaltinamojo D. G., liudytojų K. P., A. D., V. P. ir kitų, specialistės I. K. paaiškinimai, duoti teisme, specialistų išvados, apžiūrų protokolai, kiti ankščiau nurodyti rašytiniai dokumentai pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma, o kaltinamojo ir liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nors nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018). Šių įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, jog byloje įrodyta, jog kaltinamasis D. G. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 208 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas.

BK 208 straipsnyje nustatyta, jog tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino tik vieno ar keleto iš jų reikalavimus arba užtikrino vieno ar kelių kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Šios veikos būtini objektyvieji požymiai: 1) sunki įmonės ekonominė padėtis arba nemokumas, kai akivaizdžiai gresia bankrotas; 2) neturėjimas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Nusikalstamos pasekmės – turtinė žala ir (ar) negautos pajamos kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti. Be to, turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp pasirinkto kreditoriaus (kreditorių) reikalavimų patenkinimo ir atsiradusios turtinės žalos likusiems kreditoriams. Objektyviai BK 208 straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas pasireiškia vieno ar keleto kreditorių reikalavimų patenkinimu ar šių reikalavimų užtikrinimu, neturint galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal šio straipsnio 1 dalį kaip skolininko nesąžiningumą, reikia nustatyti, kad minėti veiksmai yra padaryti, kai yra atitinkama – sunki – bendrovės ar kito ūkio subjekto ekonominė padėtis ar jie yra nemokūs ir dėl to jiems akivaizdžiai gresia bankrotas. Būtinasis šio nusikaltimo požymis yra turtinės žalos, o įvertinus ir BK 205 straipsnyje, 206 straipsnio 2 dalyje, 209, 211 straipsniuose nustatytą teisinį reglamentavimą – paprastai didelės turtinės žalos, padarymas kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-181-895/2015, 2K-133-697/2019). Sprendžiant, ar skolininko nesąžiningumas laikytinas nusikaltimu ar tik civiliniu deliktu, turi būti įvertina objektyviųjų ir subjektyviųjų šios veikos požymių, nuo kurių priklauso veikos pavojingumo laipsnis ir pobūdis, visuma. Būtent žalos dydis yra vienas kriterijų, pagal kurį skolininko nesąžiningumas kaip nusikaltimas (BK 208 straipsnio 1 dalis) gali būti atribojamas nuo civilinio delikto, be to, atribojant skolininko nesąžiningumo pavojingumą, kartu ir šią veiką kaip nusikaltimą nuo civilinio delikto, itin didelę reikšmę turi subjektyvieji jos požymiai. BK 208 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – padaromas arba tiesiogine, arba netiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133-697/2019). Baudžiamajame įstatyme nėra pateiktas įmonės nemokumo, sunkios ekonominės padėties, akivaizdaus gresiančio bankroto požymių turinys, tačiau šių požymių turinys atskleidžiamas remiantis kitais įstatymais, pateikiančiais kriterijus, pagal kuriuos konstatuojama įmonės nemokumo, sunkios ekonominės padėties, akivaizdaus gresiančio bankroto būsena, nusikalstamų veikų metu galiojusiame Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje buvo konstatuota, kad įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pažymėtina, kad bankroto grėsmė suprantama kaip didelė tikimybė, kad dėl įmonės nemokumo ar sunkios finansinės padėties bus pradėtos bankroto procedūros. Šio nusikaltimo subjektas yra fizinis asmuo, turintis specialiuosius požymius: individualios įmonės savininkas, įmonės (AB, UAB ir kt.) vadovas ar asmuo, pagal einamas pareigas įmonėje turintis teisę ir galimybę disponuoti įmonės, kuriai dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo akivaizdžiai gresia bankrotas, turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-149-303/2019).

BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Įmonės vadovas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą savarankiškai gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tais atvejais, kai įmonės vadovas sąmoningai pateikinėja buhalteriui suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus tam, kad jis juos įtrauktų į apskaitą, o įmonės buhalteris apie tai neinformuojamas arba iš viso nepateikia buhalteriui dokumentų apie įmonėje įvykusias operacijas. Šiuo atveju įmonės vadovas daro nusikaltimą įmonės buhalterio rankomis, šiam nesuvokiant jo daromos veikos pavojingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2014, 2K-277-696/2017, 2K-313-696-2017). Teismų praktika plėtojama aiškinant, kad vadovas gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, esant tarpinio vykdymo situacijai (apgaulingai tvarkoma apskaita panaudojant kitus nekaltus asmenis). Jei vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-596/2012). Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas tiek veikiant tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia: kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba, nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2010, 2K-526/2011, 2K-170/2012, 2K-590/2014, 2K-437-303/2015,2K-138-139/2016, 2K-7-304-976/2016).

BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

BK 300 straipsnyje esanti teisės norma saugo valdymo tvarką, dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Apie žalą šiai baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumą, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes. Baudžiamosios atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valdymo tvarką, ar dėl tokios veikos jai padaroma žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-421-139/2015). Tikro dokumento suklastojimas yra ir tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-35/2011). Šio nusikaltimo sudėties būtinas subjektyvusis požymis – kaltė turi pasireikšti tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai pagamino netikrą dokumentą ar (ir) žinomai netikrą dokumentą panaudojo, ir nori taip veikti. Motyvas bei tikslas nėra būtini šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Pažymėtina, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas įvertinant tiek vidinius–psichinius (subjektyvius) nusikalstamos veikos požymius: paties kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimas, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, paskatas, nulėmusias nusikalstamos veikos padarymą ir šia veika siekiamus padarinius, tiek išorinius (objektyvius) jos požymius, t. y. atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-139-507/2016). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tais atvejais, kai apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą suklastojami buhalterinės apskaitos dokumentai arba apskaitos registrai, kaltininko veika kvalifikuojama tik pagal BK 222 straipsnį, o tais atvejais, kai apgaulingai tvarkant minėtą apskaitą suklastojami kiti, ne buhalterinės apskaitos dokumentai, veika kvalifikuojama pagal BK 222 straipsnį ir 300 straipsnio atitinkamą dalį kaip idealioji nusikaltimų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-23/2006, 2K-246/2011, 2K-428/2014, 2K-245-303/2017, 2K-198-689/2019, 2K-198-689/2019).

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Pagal BAĮ 12 straipsnio 1 dalį visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Vadovaujantis BAĮ 13 straipsnio 1 dalimi, privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 1) apskaitos dokumento pavadinimas; 2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas; 3) apskaitos dokumento data; 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai; 6) asmens, kuris turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas arba pirmoji vardo raidė, pavardė, parašas ir pareigos. BAĮ 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Tuo tarpu 2 dalyje numatyta, jog patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis. BAĮ 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.

1) Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo (epizodas su UAB (duomenys neskelbtini))

D. G. teismo posėdžio metu laikėsi pozicijos, kad jis pripažįsta kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje (epizodo su UAB (duomenys neskelbtini)). Kaip matytu iš kaltinamojo D. G. duotų parodymų teismo posėdžio metu, jis pripažino aplinkybę, kad buvo sudaryta melaginga sutartis 2014 m. rugpjūčio 29 d. dėl prekių (paslaugų) pirkimo pardavimo kvito Nr. 0000001, jog neva UAB (duomenys neskelbtini), kurios vadovas buvo kaltinamasis D. G., pirko už 14800 Lt iš D. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) dviračių remonto paslaugas. Kaltinamasis teismo posėdyje parodė, kad sąskaitas dėl dviračių remonto paslaugų jis prisimena, tikrovės neatitinkančius duomenis surašė jis sąskaitose. Šios sąskaitos buvo pateiktos apskaitos įmonei, jas pateikė, kadangi buvo mąstyta, kad D. G. (gim. (duomenys neskelbtini)), jo krikšto sūnus bei bendravardis, dirbs, bet nedirbo. Buvo ir kitos sąskaitos faktūros, kurios buvo pateiktos buhalterei, jis neprisimena, bet kaltinamajame akte išvardintos teisingos sąskaitos faktūros ir sumos. Šios sąskaitos faktūros buvo įtrauktos į buhalterinę apskaitą, jis pateikė tokias sąskaitas faktūras žinodamas, kad jų duomenys neatitinka tikrovės.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu D. G. patvirtino tokias aplinkybes, detaliai parodęs, jog 2014 m. rugpjūčio 29 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvite Nr. 0000001 nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB (duomenys neskelbtini) pirko remonto paslaugas iš D. G. (gim. (duomenys neskelbtini)), dirbančio pagal verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat 2014 m. rugsėjo 11 d. Kasos išlaidų orderyje Nr. 015 nurodė 14000 Lt. išmokėjimą D. G. (gim. (duomenys neskelbtini)), nors D. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) kvite nurodytų paslaugų neteikė ir pinigų negavo. Šiuos dokumentus pateikė buhalterei įtraukti į buhalterinę apskaitą (26 t, b. l. 151-152).

Aplinkybes, kad minėta sutartis dėl dviračių remonto buvo sudaryta taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju D. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) parodęs, jog jam D. G. (kaltinamasis) pasakė, kad jeigu kada nors norės pirkti nekilnojamąjį turtą, tai jam reikės pagrįsti savo pajamas, todėl jis pasiūlė variantą, kad jis išsiimtų verslo liudijimą ir paskui mėnesio gale buvo išrašyta, kad jis uždirbo 14800 Lt, nors jis negavo nei cento, nes tiesiog tokio darbo nedirbo. Tokiu būdu, tokia pat tvarka jis dirbo du kartus, tiksliau nedirbo, bet buvo išrašyti dokumentai, kad dirbo ir išrašyta suma kiek jis neva uždirbo. Nei pirmą, nei antrą kartą jis realiai nedirbo ir jokių pinigų negavo. 2014 m. rugpjūčio 29 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvite Nr. 0000001 yra jo parašas. Jis pasirašė tokiame dokumente, kurį jam atsiuntė dėdė D. G. (kaltinamasis), nes niekas kitas jam negalėjo atsiųsti (5 t., b. l. 8-9); jis močiutės E. G. namuose pasirašė tą dokumentą, būtent 2014 m. rugpjūčio 29 d. Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 0000001, kurį jam šioje apklausoje parodė teisėja. Jam parodyto kasos išlaidų orderio Nr. 015, jis anksčiau nėra matęs. Kiek pamena, jis pasirašė du dokumentus. Tvirtina, kad jis jokiais dviračių remontais nėra užsiiminėjęs ir jokių pinigų už juos nėra gavęs (5 t., b. l. 21-22). Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms yra akivaizdu, kad minėta sutartis dėl dviračių remonto, kuri buvo sudaryta tarp kaltinamojo ir D. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) buvo neatitinkanti tikrovės ir ja buvo siekiama padidinti UAB (duomenys neskelbtini) sąnaudas.

Be kita ko, byloje yra pateikti minėti suklastoti dokumentai, todėl nekyla jokių abejonių, kad sutartys buvo iš tiesų sudarytos, taip pat matyti, kad šios melagingos sutartys buvo įtrauktos į UAB (duomenys neskelbtini) finansų apskaitą, kadangi jos nurodytos įmonės Didžiojoje knygoje (19 t., b. l. 135-139).

Nors D. G. teismo posėdžio metu visų aplinkybių konkrečiai neprisiminė ir tiksliai jų nurodyti, negalėjo, tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. pateikė buhalterei į bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukti dvi suklastotas PVM sąskaitas faktūras, kuriose fiksavo neįvykusias ūkinės operacijas - elektros instaliacijos išvedžiojimo darbų paslaugos pirkimą iš UAB (duomenys neskelbtini) pagal 2014 m. lapkričio 7 d. sąskaitą faktūrą LUD 14/11-7 – 8954 Lt sumai (2593,26 Eur, iš jų 1554 Lt (450,07 Eur) PVM ir 2014 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą LUD 14/12-2 – sienų griovimo, statybinių šiukšlių surinkimo, pakrovimo darbų paslaugų pirkimą už 19844 Lt (5747,22 Eur), iš jų 3444 Lt (997,45 Eur) PVM, pagal žinomai suklastotą UAB (duomenys neskelbtini) vardu išrašytą 2014 m. gruodžio 3 d. kasos pajamų orderio kvitą LUD Nr. 0007 – 28798 Lt (8340 Eur). 2015 m. pateikė buhalterei į bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukti dvi suklastotas PVM sąskaitas faktūras, kuriose fiksuotos neįvykusios ūkinės operacijos – pagal UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. kovo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą LUD 14/12-2 įformintą sandėliavimo paslaugų pirkimą už 19313 Eur, iš jų 3351,94 Eur PVM ir 2015 m. balandžio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą LUD 15/03-3 įformintą konsultavimo paslaugų pirkimą už 9050,80 Eur (iš jų 1570,80 Eur PVM) (26 t, b. l. 151-152).

Iš šių kaltinamojo parodymų matyti, kad D. G. pateikė suklastotą 2014 m. lapkričio 7 d. PVM sąskaitas faktūrą Nr. LUD 14/11-7 ir 2014 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LUD 14/12-2 įtraukti į buhalterinę apskaitą, kurių bendra suma – 28798 Lt (8340 Eur) ir taip buvo padidintos bendrovės sąnaudos. Be to, D. G. pateikė buhalterei į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą įtraukti suklastotą 2015 m. kovo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LUD 14/12-2 bei 2015 m. balandžio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LUD 15/03-3, kurių abiejų bendra vertė 28363,80 Eur ir taip atitinkamai padidino bendrovės sąnaudas. Visų pirma, tokias aplinkybes iš esmės patvirtina byloje esanti 2014 m. lapkričio 7 d. PVM sąskaita faktūra Nr. LUD 14/11-7, kurioje nurodyta, jog UAB (duomenys neskelbtini) pirko iš UAB (duomenys neskelbtini) elektros instaliacijos išvedžiojimo darbus už 8954 Lt (2593,26 Eur) (19 t., b. l. 140). 2014 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. LUD 14/12-2 matyti, kad D. G. vadovaujama bendrovė taip pat pirko sienų griovimo darbus, statybinių šiukšlių surinkimą, pakrovimą už 19844 Lt (19 t., b. l. 141). Be to, matyti, kad pagal 2015 m. kovo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LUD 14/12-2 UAB (duomenys neskelbtini) pirko UAB (duomenys neskelbtini) paslaugas už 66685,78 Lt (19313,54 Eur) ir atitinkamai pagal 2015 m. balandžio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LUD 15/03-3 konsultavimo paslaugas už 31250,60 Lt (9050,80 Eur) (19 t., b. l. 157-158). Atitinkamai yra matyti, jog UAB (duomenys neskelbtini) Didžiojoje knygoje buvo nurodytas 2014 m. gruodžio 2 d. pirkimas 3444 Lt PVM sumai pagal dokumentą LUD14/1-2 ir pirkimas pagal dokumentą LUD14/11-7 – 1554 Lt PVM sumai (19 t., b. l. 142). UAB (duomenys neskelbtini) Didžiojoje knygoje kaip nebaigta statyba buvo užregistruoto LUD14/11-7 ir LUD14/1-2 atitinkamai 16400 Lt ir 7400 Lt sumai (19 t., b. l. 145), kas atitinka 2014 m. lapkričio 7 d. PVM sąskaitas faktūroje Nr. LUD 14/11-7 bei 2014 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. LUD 14/12-2 nurodytas sumas už perkamas paslaugas be PVM. Taip pat pagal byloje esantį UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. gruodžio 3 d. kasos pajamų orderio kvitą Nr. LUD 0007 matyti, jog iš D. G., kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus, neva buvo paimta 28798 Lt (19 t., b. l. 143), kas iš esmės atitinka 2014 m. lapkričio 7 d. PVM sąskaitas faktūros Nr. LUD 14/11-7 ir 2014 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. LUD 14/12-2 nurodytą bendrą atsiskaitymo sumą, bet kartu su šiuo kvitu kartu yra ir pats Kasos pajamų orderis (19 t., b. l. 143). Kaip yra nurodyta 2016 m. gruodžio 8 d. specialisto išvadoje Nr. 5-5/77, kasos pajamų orderis lieka pinigus priėmusiai įmonei, kad įmonės kasos knygutėje įregistruoti pinigų priėmimą. Tai įrodo, kad bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) kasoje pinigų priėmimas neįregistruotas (19 t., b. l. 73). Tai patvirtina, kad už minėtas sutartis nebuvo atsiskaityta, tačiau jos buvo įtrauktos į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, kaip tai yra aiškiai matyti į bylą pateiktoje UAB (duomenys neskelbtini) Didžiosios knygos duomenyse (19 t., b. l. 142, 145).

Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina aplinkybes, jog buvo suklastotos 2015 m. kovo 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. LUD 14/12-2 ir 2015 m. balandžio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LUD 15/03-3 ir vėliau įtrauktos į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą. Teismas pastebi, jog 2016 m. gruodžio 8 d. specialisto išvadoje Nr. 5-5/77 nurodyta, kad tyrimui pateikti bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) apmokėjimą patvirtinantys dokumentai 2015 m. kovo 31 d. išrašytas kasos pajamų orderis Nr. LUD 22 – 19313,54 Eur ir 2015 m. gegužės 6 d. išrašytas kasos pajamų orderis Nr. LUD 29 – 9050,80 Eur (19 t., b. l. 75, 161-162). Kaip buvo minėta aukščiau, kasos pajamų orderiai yra paliekami įmonėje, iš kurios yra perkamos prekės, tuo tarpu pirkėjas gauna kasos pajamų orderio kvitą. Todėl akivaizdu, kad ir pagal minėtas 2015 m. PVM sąskaitas taip pat nebuvo atlikti mokėjimai, kadangi UAB (duomenys neskelbtini) mokėjimus patvirtina ne tokios rūšies dokumentai. Vis dėlto kaip matoma UAB (duomenys neskelbtini) Didžiojoje knygoje buvo įtraukti du mokėjimai pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras – 3351,94 Eur ir 1570,80 Eur PVM sumai (19 t., b. l. 163), taip pat 19313,54 Eur ir 9050,80 Eur išlaidos (19 t., b. l. 164-165). D. G. vadovaujamos įmonės Didžiojoje knygoje prie įvairių kitų sąnaudų įtrauktos 15931,60 Eur ir 7480 Eur sumos pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. LUD 14/12-2 ir Nr. LUD 15/03-3 (19 t., b. l. 166). Taigi UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos duomenyse yra nurodyta informacija, kuri neatitinka tikrovės ir kurios pagrindu D. G. 2015 m. kovo 31 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 003 ir 2015 m. gegužės 6 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 004 buvo išmokėta atitinkamai 19313,54 Eur bei 9050,80 Eur, t. y. bendra 28364,34 Eur suma (19 t., b. l. 159-160).

Be to, faktines aplinkybes, jog UAB (duomenys neskelbtini) negalėjo suteikti paslaugų, kurias iš jos pirko UAB (duomenys neskelbtini), leidžia konstatuoti 2016 m. lapkričio 3 d. Sodros išrašas su UAB (duomenys neskelbtini) informacija (19 t., b. l. 146), kuriame matyti, kad šioje įmonėje nedirbo nei vienas darbuotojas ir tai, kad įmonė UAB (duomenys neskelbtini) VĮ „Registrų centras“ išrašo duomenimis neteikė jokių finansinių atskaitomybę patvirtinančių dokumentų (19 t., b. l. 147). Faktą, jog UAB (duomenys neskelbtini) negalėjo suteikti paslaugų D. G. vadovaujamai įmonei leidžia daryti ir 2015 m. liepos 2 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (8.2) FR 1042-6567, kurioje nurodyta, kad jos veikla nėra susijusi su statybinėmis paslaugomis, joje nuo 2014 m. spalio 1 d. nebuvo samdomų darbuotojų, 2015 m. liepos 2 d. duomenimis įmonės vardu registruotų elektroninių kasos aparatų nėra, savo vardu nekilnojamojo turto neturi, pranešimo apie ilgalaikio turto kūrimą (statybą) nepateikė, įmonės vardu registruotų transporto priemonių nėra (19 t., b. l. 150-151). Atsižvelgiant, jog UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo darbuotojų ir iš esmės net kito turto, akivaizdu, jog ši bendrovė negalėjo atlikti darbų UAB (duomenys neskelbtini), kas taip pat pagrindžia aplinkybes, jog minėtos sąskaitos buvo suklastotos ir D. G. pateiktos buhalterinius duomenis tvarkančiai įmonei UAB (duomenys neskelbtini), dėl ko jos buvo įtrauktos į kaltinamojo valdomos bendrovės apskaitą.

Taigi bylos duomenys patvirtina, kad D. G., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, įmonės buhalterinius dokumentus tvarkančiai bendrovės buhalterei pateikė 2014 m. lapkričio 7 d. PVM sąskaitas faktūrą Nr. LUD 14/11-7, 2014 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. LUD 14/12-2, 2015 m. kovo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LUD 14/12-2, 2015 m. balandžio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LUD 15/03-3 su klaidingais duomenimis, neva perkamas paslaugas, kurių realiai nebuvo atlikta ir už kurias nebuvo atsiskaityta bei tokiu būdu apgaulingai padidino UAB (duomenys neskelbtini) sąnaudas.

Byloje taip pat buvo nustatyta, kad D. G. nepateikė įtraukti iš UAB (duomenys neskelbtini) perimto ilgalaikio turto, kadangi buvo nepateikti kompiuterinės technikos ir baldų perėmimo iš UAB (duomenys neskelbtini), nors teismo posėdžio metu D. G. parodė, kad jis tiksliai neprisimena visų aplinkybių, kadangi viskas vyko ganėtinai seniai, bet apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad 2015 m. buhalterei nepateikė dokumentų, susijusių su iš UAB (duomenys neskelbtini) perimtu ilgalaikiu turtu (26 t, b. l. 151-152). Tokias aplinkybes taip pat patvirtina 2016 m. gruodžio 8 d. specialisto išvada Nr. 5-5/77, kurioje yra nurodyta UAB (duomenys neskelbtini) pagal 2014 m. kovo 27 d. pirkimo-pardavimo nekilnojamą turtą, adresu (duomenys neskelbtini), nupirko iš UAB (duomenys neskelbtini). Parduoto nekilnojamojo turto 2014 m. kovo 31 d. perdavimo aktu UAB (duomenys neskelbtini) perdavė bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) tik nekilnojamąjį turtą. Perdavimo akte nurodyta, perduodamas tik nekilnojamasis turtas (sandėlis ir gamybinis pastatas) ir nenurodyta, kad perduodamas pastatuose esantis turtas (baldai, kompiuterinė technika). Pagal liudytojų parodymus UAB (duomenys neskelbtini) naudojo iš UAB (duomenys neskelbtini) perimtą ne tik kompiuterinę programą (duomenys neskelbtini), bet ir kompiuterinę techniką ir baldus, nors tyrimui nepateikti kompiuterinės technikos ir baldų perėmimo iš UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai, paskaitos registruose neįregistruotas šio turo įsigijimas ir nusidėvėjimas. Šios aplinkybės rodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) nesurašė iš UAB (duomenys neskelbtini) perimto turto apskaitos dokumentų, perdavimo-perėmimo aktų ir apskaitoje neįregistravo šio ilgalaikio turto (19 t., b. l. 80, 96-105, 121). Teismas neturi pagrindo abejoti šioje specialisto išvadoje esančiais duomenimis, kadangi joje esančią informaciją patvirtina kiti byloje esantys įrodymai ir visuma šių duomenų leidžia teigti, jog UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita nebuvo vedama tinkamai.

Būtent visos šios aplinkybės, jog nesudaryti atitinkamai dokumentai bei pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys laikytini kaip esminė priežastis dėl ko iš dalies neįmanoma nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. ir 2015 m. ūkinės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tai atitinkamai buvo konstatuota 2016 m. gruodžio 8 d. specialisto išvadoje Nr. 5-5/77 (19 t., b. l. 86-90). Teismas pažymi, kad nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų teigti, jog ši specialisto išvada būtų neobjektyvi arba klaidinga, kadangi byloje esantys įrodymai jai neprieštarauja ir ją papildo.

Teismas įvertinęs visas šias aplinkybes sprendžia, kad nėra abejonių, jog D. G., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 29 d. iki 2015 m. rugpjūčio 25 d. klastojo jo vadovaujamos įmonės dokumentus, kadangi jis teikė bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB (duomenys neskelbtini) buhalterei, nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką, suklastotą 2014 m. rugpjūčio 29 d. prekių (paslaugų) pirkimo kvitą Nr. 0000001, pasirašytą tarp kaltinamojo D. G. ir D. G. (gim. (duomenys neskelbtini)), ir 2014 m. rugsėjo 11 d. kasos išlaidų orderį Nr. 015 apie tariamą 14800 Lt išmokėjimą bei suklastotas keturias PVM sąskaitas faktūras, sudarytas tarp pirkėjo UAB (duomenys neskelbtini) ir paslaugų pardavėjo UAB (duomenys neskelbtini), ko pasekoje visi šie suklastoti dokumentai buvo įtraukti į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą be to, D. G. nepateikė į apskaitą įtraukti dokumentų, kuriais buvo perimtas ilgalaikis turtas iš UAB (duomenys neskelbtini). Esant visumai aplinkybių, teismas sprendžia, kad D. G. siekdamas padidinti savo vadovaujamos įmonės sąnaudas pažeidė BAĮ 6 straipsnio 2 dalyje numatytą įpareigojimą į apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, to paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą, jog visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, taip pat pažeidė minėto įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, pagal kurias įpareigojama apskaitos dokumentuose nurodyti šiuos rekvizitus – ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinį, taigi byloje yra visiškai įrodyta, jog D. G. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą ir dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) finansinę apskaitą 2014-2015 m. laikotarpyje, todėl tokie jo veiksmai atitinka BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

2) Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 208 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje kvalifikavimo (epizodas su UAB (duomenys neskelbtini))

Kaltinamasis D. G., teismo posėdžio metu duodamas parodymus laikėsi pozicijos, kad jis pripažįsta kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, nurodė aplinkybes, susijusias su jam pareikštu kaltinimu, tiek, kiek prisiminė praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo veikų padarymo, vėliau vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui savo poziciją dėl kaltės padarius nusikalstamas veikas, susijusias su UAB (duomenys neskelbtini), keitė.

Kaip matyti Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartyje buvo pripažinta, jog BUAB (duomenys neskelbtini) bankrotas buvo tyčinis (8 t., b. l. 145-155). Be to, minėtame teismo sprendime buvo pripažinta, jog D. G. buvo UAB (duomenys neskelbtini) de facto vadovas, tokia išvada yra grindžiama tuo, jog jo kompetencija apėmė UAB (duomenys neskelbtini) strateginių verslo sprendimų priėmimą UAB (duomenys neskelbtini) patalpų pirkimas iš BUAB (duomenys neskelbtini), už kurias sumokėjo UAB (duomenys neskelbtini), taip pat sandoriai, kuriuos teismas pripažino nuostolingais arba pažeidžiančiais kreditorių eiliškumą, galėjo būti sudaryti tik D. G. nurodymu, nes jokios ekonominės naudos UAB (duomenys neskelbtini) jie nedavė; priešingai, jie buvo ekonomiškai nepateisinami, kadangi įmonei jau esant nemokiai šie sandoriai reiškė įmonės veiklos pabaigą ir buvo naudingi tik D. G. bei jo vadovaujamai įmonei. Šio asmens galimybės priimti strateginius įmonės veiklos sprendimus ir duoti privalomus nurodymus bendrovės valdymo organams yra pakankamos pripažinti de facto vadovo statusą.

Teismo posėdžio metu apklausta V. P., kuri nusikalstamų veikų metu buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktorė, iš esmės patvirtino tokias aplinkybes parodydama, kad kaltinamąjį D. G. pažįsta, jis pakvietė ją dirbti į vadovės pareigas, buvo kalbos nuo pradžių, kad padės, mokins kaip vadovauti įmonei; UAB (duomenys neskelbtini) veikloje ji buvo vadovė, ji rašė įsakymus susijusius su įmonės veikla, bet strateginiai sprendimai būdavo D. G.. D. G. UAB (duomenys neskelbtini) veikloje ėmėsi didesnių sprendimų nei kaip konsultantas, faktiškai sprendimai dėl didesnių sumų būdavo jo, ji pritardavo jo sprendimams; D. G. pasiūlymo kaip ir nebūtų galima nepriimti, nes atrodė, kad sprendimas tinkamas ir šiaip jos žodis būdavo nereikšmingas, kadangi vienaip ar kitaip sprendimas būtų priimtas, nepriklausant ar ji pritarė; lapkričio mėnesį pradėjo nesutapti jų nuomonės bei buvo didesni ginčai ir ji turėjo pasitraukti iš direktorės pareigų. Taigi V. P. nors ir buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktorė iki 2015 m. sausio 2 d., tačiau jos pozicija laikytina tik formali, nes kaip faktinis bendrovės vadovas buvo D. G., nuo kurio priklausydavo esminiai bendrovėje sprendžiami klausimai.

Tokias aplinkybes V. P. parodė ir apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškindama, jog strateginiai klausimais ir dokumentais, paskolomis įmonei ir panašiais dalykais rūpinosi D. G., nes ši veiklos sritis buvo priskirta būtent jam. Ji kaip direktorė visais klausimais nebuvo visiškai savarankiška, nes strateginiais ir finansiniais klausimais visada reikėjo konsultuotis su D. G.; apie tai, kad reikia imtis kažkokių veiksmų ir kažką keisti ji kalbėjosi D. G.. Faktiškai visada tiesioginis bendravimas buvo su D. G., o jau D. G. bendraudavo su UAB (duomenys neskelbtini) akcininke R. S. (7 t., b. l. 179-184). Papildomos apklausos metu ji parodė, jog D. G. buvo faktiškas UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, nes iš UAB (duomenys neskelbtini) direktorės pareigų išėjus A. K., jai laikinai eiti direktorės pareigas pasiūlė būtent D. G.; visas finansines ataskaitas, pirkinių ir pardavimų ataskaitas turėdavo pateikti D. G.. Ataskaitas ruošdavo vadybininkai ir buhalteriai, buvo ruošiamos ataskaitos ir jos persiunčiamos elektroniniu paštu D. G. ir kartai atiduodamos jau atspausdintos. Visus klausimus dėl nekilnojamojo turto įsigijimo ar pardavimo inicijavo D. G. ir šiais klausimais pasiūlymus teigdavo būtent jis (7 t., b. l. 185-187). Tai leidžia konstatuoti, kad V. P. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu buvo nuoseklūs ir jie taip pat pagrindžia, kad D. G. buvo faktinis UAB (duomenys neskelbtini) vadovas.

Svarbu ir tai, kad D. G. inicijavo UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pardavimą, jis teismo posėdžio metu parodė, jog jis negalėjo keltis ir tvarkytis į Panevėžį, nes gyveno Vilniuje, todėl buvo normalus verslo sandoris, kad kažkas kitas gali ją tvarkyti. Jam idėja buvo aiški, buvo pakalbėta su akcininkais; atsirado žmogus, kuris galėjo padėti, jie susipažino. Jis sakė, kad niekada neužsiiminėjo bendrovės pardavimu, jam paaiškino, kad reikia akcininkės sutikimo, jis nuvažiavo pas R. S., sutikimą pasirašė ir perdavė dokumentus; viskas sutapo viename, direktorė išėjo iš darbo, reikėjo ieškoti kito vadovo, ieškojo kliento. Jis neturėjo tame patirties, jis susitiko su žmogumi, jis išsikalbėjo ir jam šis padėjo sutvarkyti pardavimą, ar tai buvo gerai, tai visai kiti klausimai; jis bendrovės akcijų pirkėjo neieškojo, kitas žmogus padėjo surasti, jis paklausė ko reikia, pasakius jis nuvežė reikiamus dokumentus – akcininko sutikimą parduoti akcijas. Tai taip pat atskleidžia, jog UAB (duomenys neskelbtini) ateitis priklausė nuo D. G., kadangi būtent jis iš esmės nusprendė parduoti bendrovės akcijas kitam asmeniui ir jis ieškojo būdų kaip tai padaryti. Pastebėtina ir tai, jog apie įmonės akcijų pardavimą apklausti liudytojai negalėjo nieko paaiškinti, todėl tai taip pat patvirtina, kad tik kaltinamasis rūpinosi strateginiais įmonės klausimais.

Nors byloje yra pateikta darbo sutartis, kuri buvo sudaryta tarp UAB (duomenys neskelbtini) direktorės V. P. ir D. G., pagal kurią kaltinamasis buvo konsultantas iki 2014 m. kovo 31 d. (20 t., b. l. 185-187), tačiau aukščiau nurodytos aplinkybės neleidžia abejoti, kad D. G. buvo faktinis UAB (duomenys neskelbtini) vadovas ir visi esminiai įmonės klausimai buvo sprendžiami būtent jo.

Taigi šių duomenų visuma patvirtina, kad nors D. G. pagal sudarytą darbo sutartį buvo tik UAB (duomenys neskelbtini) konsultantas, tačiau jis faktiškai veikė kaip šio įmonės vadovas, kadangi nuo jo priklausė UAB (duomenys neskelbtini) pagrindiniai sprendimai ir įmonės ateitis, todėl atitinkamai dėl bendrovės veiklos jis yra atsakingas. D. G. iš esmės neneigė tokių aplinkybių teisiamojo posėdžio metu ir akcentavo aplinkybę, jog jis buvo teismo sprendimu pripažintas vadovu ir atsakomybę dėl to jis prisiima.

D. G. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 208 straipsnio 1 dalyje, padarymu, kad jis žinodamas, jog UAB (duomenys neskelbtini) yra nemoki bei sunkios ekonominės padėtis, atsiskaitė su savimi kaip kreditoriumi, įkeisdamas UAB (duomenys neskelbtini) prekes, kurių bendra suma – 1361446 Lt ir taip neužtikrino kitų UAB (duomenys neskelbtini) kreditorių interesų, kadangi UAB (duomenys neskelbtini) neteko galimybės su jais atsiskaityti.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė I. K. parodė, jog buvo nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo nemoki 2014 m. rugpjūčio 31 d. Tokios aplinkybės yra patvirtintos ir 2018 m. gruodžio 14 d. specialisto išvadoje Nr. 04/14-2-3/13726, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo nemoki 2014 m. rugpjūčio 31 d. Nors tai buvo nustatyta, tačiau bylos duomenys pagrindžia, jog atitinkami UAB (duomenys neskelbtini) sandoriai su turtu buvo sudaromi ir po šio laikotarpio.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama V. P., ir D. G. sudarė 2014 m. lapkričio 25 d. sutartinį įkeitimą, pagal kurį buvo įkeistos prekės už 1361446 Lt, tuo tarpu užtikrintos prievolės dydis buvo – 757430,90 Lt (20 t., b. l. 194-196), taigi UAB (duomenys neskelbtini) iš esmės įkeitė 604015,10 Lt didesnį turtą, nei buvo skolinga D. G. už jo suteiktas paskolas. Aplinkybes, jog D. G. buvo suteikęs 757430,90 Lt vertės paskolas UAB (duomenys neskelbtini) matyti 2014 m. lapkričio 21 d. Paskolos sutarčių redakcijoje Nr. 14/11/21 ir UAB (duomenys neskelbtini) Bandomajame balanse nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d. (22 t., b. l. 186-192).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnis reglamentuoja atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir šio straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė I. K. parodė, jog Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio nustatytos tvarkos, nors visiems yra žinoma ši nuostata, normos nesilaikymas fiksuojamas kaip pažeidimas. Ar sandorių eiliškumas turėjo įtakos įmonės veiklai, ji negali atsakyti, jie turėjo įtakos vertinant visos įmonės turtą, įsipareigojimus, pažeistos mokėjimo eiliškumo nuostatos, iš esmės nukentėjo kiti kreditoriai. Buvo pažeisti Valstybinės mokesčių inspekcijos interesai, nes ji turėjo pirmumo teisę, buvo pažeisti ir kitų kreditorių interesai. Dėl kitų negali pasakyti, kadangi yra ir kiti kreditoriai, jeigu būtų atsiskaityta tik su vienu kreditoriumi ir kitiems ne, tai pažeistų kitų interesus, šiuos atveju nebuvo mokama tik vienai įmonei. Teismas pritaria specialistės išsakytai nuomonei, jog šiuo atveju suprasdamas, jog UAB (duomenys neskelbtini) neturi pakankamai lėšų atsiskaityti už visus įsipareigojimus, nusprendė patenkinti savo paties, kaip kreditoriaus interesus, t. y. siekdamas užtikrinti savo 757430,90 Lt dydžio suteiktos paskolos grąžinimą, jis veikdamas kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovas įkeitė įmonei priklausančias 1361446 Lt vertės prekes, atitinkamai jis tokiu būdu pažeidė įstatyme įtvirtintą atsiskaitymų pinigais nustatyta tvarką, kadangi minėta įmonė privalėjo pirmiausiai atsiskaityti su kitais kreditoriais, o ne su pačiu D. G.. Teismas taip pat pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartimi buvo patvirtintas UAB (duomenys neskelbtini) kreditorių reikalavimų sąrašas (20 t., b. l. 119). Tuo tarpu D. G. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartimi buvo įtrauktas į trečios eilės kreditorių sąrašą (23 t., b. l. 158-159). Todėl akivaizdu, kad prieš atsiskaitant su D. G., buvo privaloma atsiskaityti su kitais UAB (duomenys neskelbtini) kreditoriais, kurie buvo nurodyti bendrovės kreditorių sąraše bei turėjo pirmumą prieš kaltinamąjį.

Svarbu ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. liepos 21 d. nutartyje konstatavo, kad vienas iš tyčinio UAB (duomenys neskelbtini) požymių buvo 2014 m. lapkričio 25 d. prekių įkeitimas D. G., taip pat atitinkamai buvo pripažinta, jog šis sandoris pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatytų kreditorių eiliškumo tvarką, kadangi prekių perėmimas lėmė atsiskaitymą tik su vienu kreditoriumi ir vėlesnį įmonės veiklos nutraukimą (8 t., b. l. 150-151). Nagrinėjamu atveju, teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiomis faktinėmis aplinkybėmis, jog D. G. patenkindamas iš esmės tik savo kreditorinius reikalavimus, padarė žalą kitiems UAB (duomenys neskelbtini) kreditoriams.

Kadangi D. G. atliko faktinio UAB (duomenys neskelbtini) vadovo pareigas ir priimdavo sprendimus visais svarbiausiais klausimais, kurie buvo susiję su UAB (duomenys neskelbtini), jis suprato, kad įkeitus prekes, kurių vertė buvo ženkliai didesnė, nei jo suteiktų paskolų dydis, bei žinodamas įmonės finansinę padėtį laikotarpiu, kai buvo sudaryta prekių įkeitimo sutartis (2014 m. lapkričio 25 d.), t. y. suprasdamas, jog nebus galimybės atsiskaityti su kitais kreditoriais, jis vienareikšmiškai elgėsi nesąžiningai kitų kreditorių atžvilgiu ir taip jiems padarė atitinkamo dydžio žalą patenkindamas tik savo paties, kaip kreditoriaus, reikalavimus. Tokios faktinės aplinkybės neleidžia abejoti, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia ir jo veiksmai sąlygojo tai, jog įmonė negalėjo atsiskaityti su kitais kreditoriais.

Vertinant padarytą kreditoriams žalą yra svarbu atsižvelgti į ikiteisminio tyrimo metu duotus D. G. parodymus dėl žalos UAB (duomenys neskelbtini) kreditoriams padarymo, t. y. kad kreditoriams padarytos žalos dydis yra 78872,50 Eur, ką kreditoriai patys patvirtino kreditorių susirinkime (26 t., b. l. 142-143). Taigi D. G. sutiko su kaltinime nurodyta padaryta žala kitiems UAB (duomenys neskelbtini) kreditoriams, t. y. jog padarė ne mažiau kaip 78872,50 Eur turtinę žalą. Be to, jis atitinkamai buvo sutaręs dėl padarytos žalos atlyginimo su BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriumi ir ją yra atlyginęs.

Taigi esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad D. G., esantis kaip de facto UAB (duomenys neskelbtini) vadovu ir žinodamas, kad šios įmonės finansinė padėtis yra sunki bei nesant galimybės atlyginti kitiems kreditoriams visų įsiskolinimų, įkeitė UAB (duomenys neskelbtini) priklausančias 1361446 Lt vertės prekes sau kaip kreditoriui dėl suteiktos 757430,90 Lt skolos užtikrinimo, nors UAB (duomenys neskelbtini) privalėjo atsiskaityti su kitais kreditoriais ir tokiu būdu pažeidė šių kreditorių interesus padarydamas jiems didelė – ne mažiau kaip 78872,50 Eur žalą. Tokia tyčinė D. G. veika atitinka BK 208 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Be kita ko D. G. kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, kadangi jis būdamas atsakingas už UAB (duomenys neskelbtini) veiklą, neišsaugojo šios bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų ir dėl to negalima nustatyti bendrovės finansinių įsipareigojimų.

Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. liepos 21 d. nutartyje, kuria pripažino BUAB (duomenys neskelbtini) bankrotą tyčiniu be kita ko konstatavo, kad D. G. buvo faktinis bendrovės vadovas (8 t., b. l. 145-155). Atsižvelgiant į tai, D. G. buvo atsakingas už UAB (duomenys neskelbtini) nustatomą apskaitos dokumentų saugojimo tvarką. Aplinkybes, jog UAB (duomenys neskelbtini) finansinės apskaitos dokumentai buvo saugomi netinkamu būdu, pagrindžia 2018 m. gruodžio 14 d. specialisto išvadoje Nr. 04/14-2-3-13726 nurodytos aplinkybės, jog dalis tyrimui pateiktų UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų labai prastos būklės, supeliję, sulieti. Patikrinus tyrimui pateiktus dokumentus buvo nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) tyrimui nepateikė: 2013 m. pardavimo ir pirkimo PVM sąskaitų faktūrų bei pirkimo/pardavimo registrų, 2013 m. – 2015 m. kasos pajamų ir kasos išlaidų orderių, nepateikė 2013 m. sausio-birželio mėnesių, 2014 m. vasario-gruodžio mėnesių ir 2015 m. sausio-liepos mėnesių kasos knygų (litais), nepateikė 2013 m. – 2015 m. kasos knygų (eurais), taip pat nepateikti 2014 m. spalio-gruodžio mėnesių pirkimų dokumentai (deklaruotas pirkimo PVM), nepateikti 2015 m. sausio-liepos mėnesių pirkimo/pardavimo dokumentai su registrais. Nepateikti tiriamojo laikotarpio apskaitos registrai – sąskaitų aktyvumo ataskaitos ar apyvartų žiniaraščiai, didžiosios knygos, pajamų/sąnaudų suvestinės, mokėtinų ir gautinų sumų registrai metų pabaigai, ilgalaikio turto apskaitos registrai nuo 2014 m. gegužės mėnesio iki 2015 m. liepos mėnesio (20 t., b. l. 136).

Tai, kad keičiantis UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams nebuvo įforminami atitinkami aktai dėl dokumentų perdavimo ir nebuvo tinkamos dokumentų saugojimo tvarkos taip pat leidžia teigti, jog kaltinamasis nors ir būdamas atsakingas už įmonę, bet nesiėmė būtinų veiksmų. Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja K. P. parodė, jog išeinant iš darbo buhalterinius dokumentus nebuvo kam perduoti, direktorė pirma išėjo iš darbo. Tiesiog viskas taip ir liko, direktorė išėjo, po kelių dienų ji pabaigė apskaityti likusius darbuotojus ir paskaičiavo išeitines, ji tai darė, nes jos niekas neatleido, o prašymus dėl atleidimo teikė visi; tuo metu buvo sumaištis, visi darbuotojai buvo nepatenkinti dėl nemokamo užmokesčio, buvo visiškas chaosas, visi buvo pasimetę ir nieko nežinojo; išeidama iš darbo kabineto raktus paliko, kas užrakino nežino ir nesidomėjo, nebuvo kam perduoti buhalterinius dokumentus, tiesiog paliko viską kaip yra savo vietose, kabinete, su savimi ji nieko neėmė; jai atėjus dirbti į įmonę nebuvo jokio dokumentų priėmimo akto, išeinant tiesiog nebuvo kam atiduoti dokumentų, tokia situacija jai išėjus iš darbo dauguma buvo atleisti, kažkas dar vaikštinėjo, taip viskas ir buvo, tiesiog išeini ir kitą dieną neateini, buhalteriniai dokumentai buvo laikomi segtuvuose, paprastai, nebuvo seifų; archyvas galimai buvo nerakinamas, tai buvo kaip ir atskira patalpa, kabinetas.

Taip pat apklausta teismo posėdžio metu V. P. paaiškino, jog atleidus ją iš pareigų, niekam įmonės veiklą neperdavė, niekas to neprašė bei nesusisiekė, niekas niekada neprisistatė, galimybės perduoti dokumentų nebuvo, o iš D. G. buvo pasakymas, kad įmonė parduota ir kažkas susisieks, bet to kažko taip ir nebuvo; ji išeidama nerašė daiktų, dokumentų perdavimo aktą, nes nebuvo laiko tokiomis sąlygomis, buvo pasimetusi.

Tuo tarpu S. S. teismo posėdžio metu patvirtino, jog vidinių įsakymų dėl buhalterinių dokumentų saugojimo ji nematė, tiesiog saugojo ir tiek.

Taigi kaip matyti iš liudytojų parodymų, UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentai nebūdavo niekam perduoti, jie tiesiog būdavo paliekami bendrovės ofise, jie nebūdavo saugomi specialiose saugojimo vietose, kuriose būtų užtikrintas jų išsaugojimas. Atsižvelgiant, jog bendrovėje nebuvo nustatyta aiški dokumento saugojimo tvarka ir taisyklės, būtent tai ir sudarė sąlygas, jog UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentai buvo neišsaugoti.

Nors D. G. teigė, kad buvo sudaryta įmonės akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau byloje esantys įrodymai tam prieštarauja, kadangi kaip matyti pagal A. D. duotus parodymus teismo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu, nors jis ir buvo paskirtas naujuoju UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir akcininku (11 t., b. l. 151-152, 27 t., b. l. 186-187), tačiau toks paskyrimas buvo fiktyvus ir jis nevadovavo įmonei. Teismas pastebi, kad nei vienas liudytojas nenurodė jokių aplinkybių, jog jie būtų matę A. D. atvykusį į UAB (duomenys neskelbtini) patalpas arba jį pažinotų, nėra duomenų, kurie leistų konstatuoti, kad jis vadovavo UAB (duomenys neskelbtini). Todėl laikytina, kad D. G. ir toliau buvo faktinis UAB (duomenys neskelbtini) vadovas bei atsakingas už šią bendrovę, nes kitų UAB (duomenys neskelbtini) vadovų paskyrimai buvo fiktyvūs.

Kaltinamasis teismo posėdžio metu parodė, kad apie UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus, kad jis nenustatė saugojimo tvarkos, gali pasakyti, jog visą laiką tuos dalykus tvarkydavo buhalterija, kuri žinojo visą tvarką, kas konkrečiai tai tvarkė neprisimena, bet pats vadovas buvo jis. Turėjo visi dokumentai būti sutvarkyti tinkamai, bet kodėl taip nebuvo nežino. Kur yra arba galėtų būti UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai nežino, dalį kažkur lyg ir buvo radę. Tokia išsakyto kaltinamojo pozicija taip pat patvirtina, jog dokumentų saugojimo tvarka nebuvo nustatyta, tačiau kaip buvo minėta, D. G. buvo faktinis UAB (duomenys neskelbtini) vadovas ir jis privalėjo užtikrinti, jog bendrovėje būtų užtikrinta tinkama dokumentų saugojimo tvarka.

Be kita ko, kaip yra nurodyta 2018 m. gruodžio 14 d. specialisto išvadoje Nr. 04/14-2-3-13726 – UAB (duomenys neskelbtini) neišsaugojo dalies buhalterinės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų, todėl iš dalies negalima nustatyti tiriamojo laikotarpio UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. UAB (duomenys neskelbtini) neišsaugojo 2013 m. pardavimo ir pirkimo PVM sąskaitų faktūrų ir jų registrų, 2014 m. spalio-gruodžio mėnesių pirkimo dokumentų, 2013-2015 m. sąskaitų apyvartų žiniaraščių, didžiųjų knygų, todėl negalima nustatyti ar bendrovė išrašė teisingus duomenis į tikrinamojo laikotarpio PVM deklaracijas ir 2013 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją. Neišsaugojus apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų UAB (duomenys neskelbtini) 2013-2015 m. nesivadovauta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalimis (20 t., b. l. 136). Atitinkamai 2017 m. vasario 20 d. specialisto išvadoje Nr. 5-5/17 buvo pateiktos išvados, jog dėl to, kad UAB (duomenys neskelbtini) neišsaugojo 2013 m. sausio-birželio mėnesių, 2014 m. sausio-gruodžio mėnesių, 2015 m. sausio-birželio mėnesių kasos pajamų ir išlaidų orderių ir jų registrų (kasos knygos), 2013 m. pardavimo ir pirkimo PVM sąskaitų faktūrų ir jų registrų, 2014 m. iš užsienio pirktų prekių dokumentų ir jų registrų, 2013-2015 m. sausio birželio mėnesių ilgalaikio turto apskaitos žiniaraščių, juridinių asmenų tvarkytojui 2014 m., 2015 m. metinių finansinių ataskaitų iš dalies negalia nustatyti tiriamojo laikotarpio UAB (duomenys neskelbtini) veiklos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros; tyrimui nepateikti UAB (duomenys neskelbtini) skolų registrai, todėl negalima nustatyti, kokia pagal suteiktas paskolas bendrovės skola D. G.. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2014 m. vasario 24 d. operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (23.30-08)-461-3 penktame lape nurodyta, kad pagal suteiktas paskolas 2014 m. rugpjūčio 31 d. D. G. – 811357,90 Lt (234985,49 Eur) (20 t., b. l. 37, 39). Tokios aplinkybės pagrindžia, kad UAB (duomenys neskelbtini) neišsaugojus minėtų dokumentų buvo netinkamai nustatyta dokumentų saugojimo tvarka, už kurią buvo atsakingas kaltinamasis, nes jis buvo įmonės faktinis vadovas.

Taigi darytina išvada, kad D. G., būdamas įmonės de facto vadovu, nesilaikė BAĮ 19 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų, kad apskaitos dokumentai ir registrai privalo būti saugomi pagal ūkio subjekto nustatyta tvarką, kuri privalo numatyti tinkamas priemones, kurios užtikrintų dokumentų išsaugojimą, kadangi jis neužtikrino įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų tinkamos saugojimo tvarkos, dėl ko dalis anksčiau minėtų dokumentų neišliko ir nebuvo įmanoma iš bendrovės dokumentų nustatyti visų UAB (duomenys neskelbtini) finansinių įsipareigojimų ir jos turto bei atitinkamai skolą pačiam D. G..

Dėl UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitų faktūrų

Kaltinimo duomenimis, kaltinamojo D. G. iniciatyva buvo registruotos 10 vnt. bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) išrašytų UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitų faktūrų, tačiau buvo nustatytos tik 2014 m. gruodžio 8 d. 5 vnt. išrašytų PVM sąskaitų faktūrų: Nr. DVRD09000416, DVRD09000417, DVRD09000418, DVRD09000419, DVRD09000420, pagal kurias buvo perduoti 6684 vnt. prekių neįrašant bendros pardavimo sumos ir PVM, dėl to negalima nustatyti ūkinių operacijų tikrumo. D. G. kaltinamas suklastojęs UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras Nr. DVRD09000438, Nr. DVRD09000441, Nr. DVRD09000440, Nr. DVRD09000442, Nr. DVRD09000439 dėl prekių pardavimo UAB (duomenys neskelbtini) viso 281173,98 Lt sumai (81433,61 Eur, iš jų 14133,10 Eur PVM,), kurių nepardavė, bet registravo bendrovės pardavimo registre ir PVM deklaracijoje už 2014 m. gruodžio mėn. pardavimus deklaravo, bet nemokėjo, taip išvengdamas bendrovės vardu 14133 Eur sumokėjimo valstybei. Byloje yra pateiktos PVM sąskaitos faktūros Nr. DVRD09000416, DVRD09000417, DVRD09000418, DVRD09000419, DVRD09000420, pagal kurias UAB (duomenys neskelbtini) iš UAB (duomenys neskelbtini) pirko įvairias prekes, matyti, kad nurodyta suma mokėjimui – 0 Lt, PVM suma taip pat 0 Eur (21 t., b. l. 162-200, 22 t., b. l. 1-31). Pastebėtina, jog PVM sąskaitoje faktūroje Nr. DVRD09000416 yra nurodyta konsignacija UAB (duomenys neskelbtini) (21 t., b. l. 166), tačiau kaip nurodyta 2018 m. gruodžio 14 d. specialisto išvadoje 04/14-2-3-13-13726 konsignacijos sutartis tyrimui nebuvo pateikta (20 t., b. l. 143). Atitinkamai UAB (duomenys neskelbtini) pardavimų operacijų žurnale matyti, jog 2014 m. gruodžio 8 d. buvo užregistruoti penki pardavimai UAB (duomenys neskelbtini), kurių bendra suma – 0 Eur ir 2014 m. gruodžio 31 d. buvo užregistruoti dar penki pardavimai UAB (duomenys neskelbtini), kurių bendra suma 281173,98 Lt (21 t., b. l. 162). Nors tyrimui nebuvo pateiktos 2014 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitos faktūros patvirtinančios prekių paradavimą UAB (duomenys neskelbtini), t. y. PVM sąskaitos faktūros Nr. DVRD09000438, Nr. DVRD09000441, Nr. DVRD09000440, Nr. DVRD09000442, Nr. DVRD09000439, tačiau iš 2018 m. gruodžio 14 d. specialisto išvados 04/14-2-3-13-13726 matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) pateiktame pardavimo žurnale fiksuota, kad UAB (duomenys neskelbtini) pagal 5 PVM sąskaitas faktūras bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) pardavė prekes iš viso 281173,98 Lt sumai (tame skaičiuje PVM 48798,79 Lt), tačiau pačios sąskaitos prie apskaitos dokumentų nepateiktos. Tyrimui buvo iš adresato (duomenys neskelbtini) pateiktos UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. gruodžio 31 d. bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) išrašytos 5 PVM sąskaitos faktūros Nr. DVRD09000438, Nr. DVRD09000441, Nr. DVRD09000440, Nr. DVRD09000442, Nr. DVRD09000439 iš viso 281173,98 Lt sumai (sąskaitos išrašytos eurais), kurios registruotos UAB (duomenys neskelbtini) registre (22 t., b. l. 36-105). Nustatyta, kad advokatų kontoros pateiktose 5 PVM sąskaitose faktūrose fiksuotas 2014 m. gruodžio 8 d. konsignacijos pagrindais parduotų prekių pardavimas. UAB (duomenys neskelbtini) pardavimo PVM deklaruotas 2014 m. gruodžio mėnesio PVM deklaracijoje. Pagal tyrimui pateiktus banko sąskaitų išrašus po 2014 m. gruodžio 31 d. UAB (duomenys neskelbtini) iš UAB (duomenys neskelbtini) jokių mokėjimų negavo. Tyrimo metu pagal ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktus bankų sąskaitų išrašus nenustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) būtų sumokėjusi ir atsiskaičiusi su bendrove UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) nepateikti kasos dokumentai ir apskaitos registrai (20 t., b. l. 143-144). Be kita ko, 2018 m. gruodžio 14 d. specialisto išvadoje Nr. 04/14-2-3-13726 buvo nurodyta, kad nors UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. gruodžio 31 d. įformino prekių pardavimą bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) iš viso 271173,98 Lt (81433,61 Eur) sumai, bet UAB (duomenys neskelbtini) iki 2015 m. liepos 1 d. mokėjimų neatliko (20 t., b. l. 157). Tai, kad pinigai nebuvo pervesti į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą iki 2015 m. liepos 1 d. yra matoma ir byloje esančiose bankų išrašuose (14 t., b. l. 114, 116, 118-126, 128-131, 133-137, 139-148, 150, Vokas Nr. 1, 2, 3). Tai leidžia teigti, jog buvo pateiktos suklastotos PVM sąskaitos faktūros, jog buvo parduotos 281173,98 Lt (48798,79 Lt PVM) arba 81433,61 Eur (14133,10 Eur PVM) vertės prekės, kadangi nors šie sandoriai ir buvo nurodyti UAB (duomenys neskelbtini) 2014 m. gruodžio mėnesio PVM deklaracijoje (21 t., b. l. 162), tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų pinigų transakcijas, t. y. kad pirkėjas UAB (duomenys neskelbtini) būtų sumokėjęs sutartą kainą pardavėjui UAB (duomenys neskelbtini), todėl konstatuotina, kad buvo nesumokėtos 48797,79 Lt (18508,10 Lt, 9213,78 Lt, 3528,35 Lt, 11329,46 Lt, 6219,10) arba 14133,10 Eur (5360,35 Eur, 3281,25 Eur, 1021,88 Eur, 1801,19 Eur, 2668,43 Eur) sumos PVM. Taigi teismas daro išvadą, kad buvo padaryta minėto dydžio žala valstybės biudžetui.

Svarbu ir tai, jog bylos duomenis, UAB (duomenys neskelbtini) direktorius nuo 2014 m. sausio 14 d. buvo S. I. (20 t., b. l. 128). Tuo tarpu 2016 m. balandžio 21 d. kratos protokole nurodyta, jog atlikus kratą pas D. G. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), buvo rastas atspaudas „S. I. direktorius“ (16 t., b. l. 112-125), kadangi D. G. turėjo minėtos bendrovės vadovo atspaudą tokios aplinkybės netiesiogiai patvirtina, kad D. G. galėjo naudotis minėtu atspaudu ir atitinkamai suklastoti UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus, kurie buvo pateikti įtraukti į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą. Nors D. G. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad antspaudas buvo pamirštas kieno nors verslo susitikimo metu ir nebuvo pasiimtas, todėl jį pasiėmė (26 t., b. l. 132), tačiau tokias aplinkybes teismas vertina kritiškai, kadangi kaltinamasis privalėjo suprasti, kad jis pasiėmė svetimą atspaudą, kuris jam negalėjo priklausyti ir kuriuo jis iš esmės neturėjo įgaliojimų naudotis.

Be kita ko, iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtos prie Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2018 m. gegužės 2 d. specialisto išvados Nr. 140-(6286)-IS1-2437 pateiktos optines duomenų laikmenos ir matyti, kad D. G., į jo asmeninį elektroninį paštą iš elektroninio pašto – (duomenys neskelbtini) 2014 m. gruodžio 9 d. buvo atsiųsti elektroniniai laiškai, kuriose yra nurodyti S. I. duomenys, t. y. asmens kodas ir asmens tapatybės kortelės numeris (18 t., b. l. 64, 119). Kas netiesiogiai patvirtina, jog D. G. suklastojo minėtas sąskaitas faktūras, nes jam buvo žinoma asmeninė informacija apie įmonės vadovą ir jis pats turėjo atitinkamus išskirtinius daiktus susijusius su šia įmone, kuri atliko pirkimus iš UAB (duomenys neskelbtini).

Taigi nors UAB (duomenys neskelbtini) registre buvo užregistruota dešimt pardavimų bendrovei UAB (duomenys neskelbtini), tačiau kaip buvo konstatuota minėtoje specialisto išvadoje, UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitų išrašuose nėra jokių piniginių transakcijų susijusių su šiais pardavimais ar konsignacinę sutartį, todėl tai reiškia, jog į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą buvo įtrauktos tikrovę neatitinkančios PVM sąskaitos faktūros, ko pasekoje iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) ūkinių operacijų tikrumo bei buvo padaryta valstybės biudžetui žala nesumokant PVM. Kadangi penkiose 2014 m. gruodžio 8 d. PVM sąskaitose faktūrose nurodyta bendra pardavimų suma buvo – 0 Eur ir nors vienoje iš sąskaitų buvo nurodyta konsignacija UAB (duomenys neskelbtini), bet kaip minėta, jokių duomenų apie konsignacinę sutartį tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) tyrimui nebuvo pateikta ir byloje nėra. Tuo tarpu pagal 2014 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitas faktūras buvo įformintas 281173,98 Lt (48798,79 Lt PVM) arba 81433,61 Eur (14133,10 Eur PVM) vertės prekių pirkimas, jog UAB (duomenys neskelbtini) iš UAB (duomenys neskelbtini) pirko prekes, tačiau nors prekės nebuvo parduotos šie pardavimai buvo įtraukti į 2014 m. gruodžio mėnesio PVM deklaraciją ir atitinkamai buvo nesumokėtas 48798,79 Lt arba 14133,10 Eur PVM valstybei.

Dėl UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitų faktūrų

Kaltinime grindžiama, jog D. G. iniciatyva 2015 m. sausio 20 d. buvo išrašytos 5 suklastotos PVM sąskaitos-faktūros Nr. DVRD09000451, DVRD09000452, DVRD09000453, DVRD09000454, DVRD09000469 dėl prekių pardavimo UAB (duomenys neskelbtini) 44570,86 Eur sumai (iš jų 7735,57 Eur PVM), kurių nepardavė, jų neregistravo registruose ir PVM deklaracijoje už 2015 m. sausio mėn. pardavimų nedeklaravo, taip nesumokant 7736 Eur mokesčių valstybei.

Byloje nustatyta, kad buvo suklastotos PVM sąskaitos-faktūros Nr. DVRD09000451, DVRD09000452, DVRD09000453, DVRD09000454, DVRD09000469, kurios buvo sudarytos tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini). Kaip buvo minėta anksčiau, UAB (duomenys neskelbtini) iš esmės minimu laikotarpiu nevykdė ūkinės-finansinės veiklos (19 t., b. l. 150-151). Tokios aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad PVM sąskaitos-faktūros Nr. DVRD09000451, DVRD09000452, DVRD09000453, DVRD09000454, DVRD09000469 tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) realiai negalėjo būti sudarytos, kadangi šių sandorių dydis buvo ganėtinai didelis – 44570,86 Eur (20 t., b. l. 144, 22 t., b. l. 112-172). Todėl akivaizdu, kad minėti dokumentai buvo netikri, kadangi atsižvelgiant į UAB (duomenys neskelbtini) padėtį minėtu laikotarpiu, kuri jau buvo aptarta anksčiau, įmonė negalėjo įsigyti prekių už minėtą sumą. Vis dėlto į bylą pateiktoje UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. sausio mėnesio PVM deklaracijoje, buvo deklaruota 11202 Eur sumos pirkimo PVM (22 t., b. l. 173), tuo tarpu to paties laikotarpio UAB (duomenys neskelbtini) PVM deklaracijoje nurodyta pardavimo PVM sumos nėra (22 t., b. l. 174). Pažymėtina ir tai, jog šioje byloje buvo nustatyta, kad D. G. naudojo UAB (duomenys neskelbtini) netikrus dokumentus, pateikdamas juos įtraukti į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinius apskaitos dokumentus, kas netiesiogiai patvirtina, jog kaltinamojo iniciatyva buvo išrašytos UAB (duomenys neskelbtini) minėtos suklastotos PVM sąskaitos faktūros. Taigi atsižvelgiant, jog minėtų PVM sąskaitų-faktūrų duomenimis, jog neva buvo sutarta parduoti 44570,86 Eur (atitinkamai 4293,85 Eur, 684,28 Eur, 966,66 Eur, 1741,70 Eur, 49,08 Eur PVM) sumos prekes, neregistruojant minėtų pardavimų, buvo nesumokėtas 7735,57 Eur PVM ir tokiu būdu valstybės biudžetas patyrė šio dydžio nuostolį.

Taigi visuma šių aplinkybių sudaro pagrindą konstatuoti, jog minėti dokumentai buvo netikri ir suklastoti kaltinamojo, kadangi objektyvių duomenų nebuvo nustatyta nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu, kurie patvirtintų sudarytus sandorius tarp skirtingų subjektų bei atitinkamus pinigų pervedimus, priešingai, byloje esanti informacija sudaro pagrindą spręsti, kad UAB (duomenys neskelbtini), kurios faktiniu vadovu būdamas D. G., pažeidė BAĮ 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies ir 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus, nes neužtikrino, kad į įmonės buhalterinę apskaitą būtų įtrauktos visos ūkinės operacijos, kurios būtų pagrįstos atitinkamais tikrais buhalteriniais apskaitos dokumentais ir dėl tokių priežasčių yra iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) ūkinių operacijų realumo bei taip pat tokiu būdu buvo nesumokėti 14133,10 Eur ir 7735,57 Eur PVM į Lietuvos Respublikos biudžetą sukeliant bendrą 21868,67 Eur vertės žalą.

Nors apklausta teismo posėdžio metu V. P. parodė, kad esant reikalui, D. G. paskambindavo buhalterėms pasiteirauti, sunku pasakyti ar duodavo kažkokius nurodymus, nebūdavo taip, kad prieštaraudavo jo sprendimams. D. G. galėjo pateikti buhalterėms finansinius dokumentus, jis su buhalterėmis galėjo bendrauti bet kokiais klausimais, tai galėdavo vykti tiek per ją, tiek tiesiogiai su buhalterėmis; D. G. įmonei UAB (duomenys neskelbtini) galėjo teikti sąskaitas faktūras su jos žinia, kiek žino, buvo finansiniai santykiai su UAB (duomenys neskelbtini).

Tuo tarpu apklausta teismo posėdžio metu S. S. parodė, jog ką D. G. darė įmonėje nežino, labai mažai jį matydavo, pagal buhalterinius dokumentus, kas jis buvo, nežino. D. G. daugiau su direktore bendraudavo, o su ja tiesiog pasisveikindavo. Jai D. G. neduodavo nurodymų dėl buhalterijos. Jis neliepdavo įtraukti arba neįtraukti tam tikrų finansinių operacijų. Daugiausiai su V. P. ji bendravo, kokius pavedimus daryti nurodydavo V. P.. D. G. retai atvažiuodavo, ji dirbdavo iki pietų ir kas vykdavo toliau, ji nežino. Kokiu tikslu atvykdavo D. G. nurodyti negali, žinodavo, kad toks asmuo yra, bet kas jį sieja su įmone nežino. Dėl buhalterijos tvarkymo, D. G. jai tiesioginių nurodymų neduodavo. Jai nebūdavo pateikiamos D. G. sąskaitos; ar D. G. turėjo priėmimą prie buhalterinės apskaitos nežino, ji nemano, jog D. G. galėtų naudotis (duomenys neskelbtini) programa; jos nebuvo prašoma įvedinėti D. G. sąskaitų. Ji dirbo su komunalinėmis paslaugomis, nuomos sąskaitomis faktūromis, darbo užmokesčiu. Su prekėmis kita buhalterė suvedinėdavo į programą; iš D. G. nieko negaudavo ir jis nedalyvaudavo jos pokalbiuose su direktore.

Teismo posėdžio metu K. P. teigė, jog su kaltinamuoju ji bendravo labai mažai, jis kažkada buvo atvykęs į įmonę, tiesiog kažką persimetė žodžiais; kaltinamąjį D. G. ji pažįsta, ji matė jį, kai buvo atvažiavęs į įmonę, bet asmeniškai bendrauti neteko. Jis buvo atvykęs į įmonę, nes jis, kiek ji žino, konsultuodavo įmonės vadybininkus; Ji iš D. G. nurodymų negaudavo. D. G. su ja santykių neturėjo, ji su pardavimais būdavo nesusijusi. Jai D. G. neteikė buhalterinių dokumentų; tiesiog paprašius padaryti pavedimą, tai ir atlikdavo gavusi reikiamas priemones, instrumentus. Ar D. G. turėjo prisijungimus, ji negali pasakyti; kiek matė, D. G. konsultuodavo vadybininkus, bet tiksliai pasakyti negali, konkrečiai pasakyti negali, nes nedalyvaudavo.

D. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu taip pat teigė, kad asmeniškai su D. G. neteko darbinių reikalų turėti. Ji tiesiog dirbo savo darbą ir tiek (5 t., b. l. 42-44).

Taigi nors UAB (duomenys neskelbtini) buhalterės teigė, kad D. G. joms nepateikinėjo sąskaitų faktūrų ir iš jo nurodymų negaudavo, tačiau svarbu atsižvelgti į suklastotų sąskaitų faktūrų datas ir tuo laikotarpiu buvusią UAB (duomenys neskelbtini) situaciją, t. y. 2014 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. sausio 20 d. Teismo posėdžio metu K. P. parodė, kad iš darbo išėjo, nes įmonė buvo ant bankroto ribos, nemokami darbo užmokesčiai, jau nebevyko įmonės veikla. Ji su kai kuriais darbuotojais laukė du mėnesius po nemokamų atlyginimų ir tada vyko atleidinėjimai bei ji pati išėjo. Jau matėsi visa įmonės situacija, kad parduotuvės nebeveikia, skolos visur, tai buvo viskas aišku; turėjo rašyti pareiškimą atleisti, porą mėnesių buvo nemokami darbo užmokesčiai, tai atleisti buvo pagal kažkokį straipsnį. Buvo teikimas prašymas dėl atleidimo, kam konkrečiai nepamena. Išeinant iš darbo buhalterinius dokumentus nebuvo kam perduoti, direktorė pirma išėjo iš darbo. Tiesiog viskas taip ir liko, direktorė išėjo, po kelių dienų ji pabaigė apskaityti likusius darbuotojus ir paskaičiavo išeitines, ji tai darė, nes jos niekas neatleido, o prašymus dėl atleidimo teikė visi; išėjus direktorei ji pati apskaitinėjo išeitines, nes galimai buvo kažkoks įsakymas, ji pati tokio dalyko daryti negalėjo, todėl kažkoks nurodymas turėjo būti; tuo metu buvo sumaištis, visi darbuotojai buvo nepatenkinti dėl nemokamo užmokesčio, buvo visiškas chaosas, visi buvo pasimetę ir nieko nežinojo; jai išeinant iš darbo, įmonės veikla buvo labai bloga, skolos, pinigų kasoje nebuvo. Išeidama iš darbo kabineto raktus paliko, kas užrakino nežino ir nesidomėjo; kodėl direktorė pirma išėjo, ji nežino, gal tai buvo keista, bet tuomet buvo chaosas, metų pabaiga, reikėjo pateikti deklaracijas, visi buvo nepatenkinti, sumaištis. Ji matė įmonės finansinę būklę, kad buvo skolos, grasinimai atjungti elektrą, todėl ir jos išėjo iš darbo; Ji nelabai domėjosi, nes dirbo nepilnu etatu ir per kelias įmones.

S. S. teismo posėdžio metu parodė, kad ji iš darbo išėjo 2014 m., nes sirgo. Tuo tarpu apklausta ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2014 m. kovą ar balandį grįžo po sanatorinio gydymo ir paskui iš UAB (duomenys neskelbtini) išėjo gal 2014 m. birželį, nors tiksliai neprisimena; kadangi ji dirbdavo puse etato, tai jai atėjus į darbą jau būdavo paruošti darbai, kuriuos ji privalėdavo greitai padaryti ir ji tos pačios įmonės virtuvės ir nelabai pajautė (5 t., b. l. 55-57).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu D. S. parodė, kad jai išeinant iš darbo nebuvo jokio atsakingo asmens kam būtų galima perduoti buhalterinės apskaitos dokumentus; ji prieš tas permainas turėjo nedarbingumo pažymėjimą ir net nežino kas nutiko įmonėje, bet kai grįžo į darbą tai jau nebedirbto direktorė V. P.. Tuo metu dar dirbo vyr. buhalterė K. P., jokio naujo direktoriaus ji nematė. Ji su K. P. kalbėjo, bet ši irgi nežinojo kas vyksta. Kadangi jau gal tris mėnesius iki 2015 m. sausio UAB (duomenys neskelbtini) nemokėjo darbo užmokesčio, tai ji nutarė išeiti iš darbo (5 t., b. l. 42-44). Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklausta D. S. patikslino, kad 2014 m. gruodžio pabaigoje ji sirgo ir turėjo biuletenį. Jai atrodo, kad tuo metu dirbo vyr. buhalterė K. P.. Po ligos ji grįžo 2015 m. sausio mėnesį, nes grįžusi po ligos, ji gal už dviejų dienų išėjo iš darbo. Grįžusi po ligos ji jokių UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų rodos netvarkė, gal kažką žiūrėjo, bet dabar tikrai nepasakys ką; Apie UAB (duomenys neskelbtini) didelio prekių kiekio pardavimą 2014 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais ji nieko nežino. Tokių PVM sąskaitų faktūrų, kurių kopijas jai parodė tyrėja apklausos metu, jai neteko matyti. Dar dirbant UAB (duomenys neskelbtini), ji buvo įsidarbinusi į UAB (duomenys neskelbtini) ir dirbo ten buhaltere puse etato (5 t., b. l. 47-49).

Aplinkybes, jog minėtos liudytojos dirbo UAB (duomenys neskelbtini), patvirtina Sodros išrašo duomenys, jog S. S. dirbo iki 2014 m. birželio 30 d., K. P. iki 2015 m. sausio 15 d., D. S. iki 2015 m. sausio 15 d., o V. P. iki 2015 m. sausio 2 d. (11 t., b. l. 156-159).

Taigi kaip matyti, laikotarpiu, kai buvo sudarytos UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitos faktūros (2015 m. sausio 20 d.) oficialiai UAB (duomenys neskelbtini) nedirbo nei viena iš šių minėtų liudytojų, tuo tarpu UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitų-faktūrų sudarymo laikotarpiu (2014 m. gruodžio 31 d.) nebedirbo tik S. S.. Svarbu ir tai, jog liudytojos taip pat patvirtino, kad minėtais laikotarpiais UAB (duomenys neskelbtini) būklė buvo labai prasta, darbuotojai, kuriems vėluodavo atlyginimai, išeidavo iš darbo arba būdavo atleisti ir viskas tiesiog būdavo paliekama darbo vietoje, būtent UAB (duomenys neskelbtini) prasta finansine būkle ir tai, kad faktiškai darbuotojai nebūdavo visą darbo dieną pasinaudojo D. G., kadangi jis anksčiau minėtais laikotarpiais suklastojo sąskaitas faktūras, kurios būtent ir buvo įtrauktos į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą.

Esant tokių aplinkybių visumai, jog D. G., būdamas de facto UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, neužtikrino šios bendrovės ūkinės-finansinės veiklos buhalterinių dokumentų saugojimo tvarkos, dėl ko buvo negalima nustatyti kokia jam, kaip kreditoriui skola buvo, be to, pateiktų suklastotų PVM sąskaitų faktūrų, pagal kurias UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) atliko pirkimus, įtraukimas į UAB (duomenys neskelbtini) finansų apskaitą sąlygojo tai, jog iš dalies neįmanoma nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) finansinių operacijų tikrumo ir taip pat dėl to buvo padaryta žala valstybės biudžetui nesumokant atitinkamai 14133 Eur ir 7736 Eur dydžio PVM, taigi tokia tyčinė kaltinamojo veika atitinka BK 222 straipsnio 1 dalies sudėtį.

Be kita ko, D. G. kaltinamas, jog jis veikdamas per UAB (duomenys neskelbtini) akcininkę R. S. paruošė 2014 m. gruodžio 29 d. akcijų pardavimo sutartį, pagal kurią įmonės akcijos buvo parduotos A. D. ir pastarojo 2015 m. sausio 5 d. fiktyvų paskyrimą direktoriumi bei vėlesnį 2015 m. kovo 20 d. akcijų pardavimą V. S. ir šio 2015 m. balandžio 20 d. fiktyvų paskyrimą direktoriumi, t. y. jis suklastojo 2014 m. gruodžio 29 d. Vienintelio akcininko sprendimo, 2014 m. gruodžio 30 d. Vienintelio akcininko sprendimo, 2014 m. gruodžio 30 d. įgaliojimo Nr. I-14/12/30 bei 2015 m. kovo 20 d. Vienintelio akcininko sprendimo surašymą ir šių suklastotų dokumentų panaudojimą, t. y. D. G. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Kaip matyti pagal kaltinamojo parodymus duotus teismo posėdžio metu, jis negalėjo keltis ir tvarkytis į Panevėžį, nes gyveno Vilniuje, todėl buvo normalus verslo sandoris, kad kažkas kitas gali ją tvarkyti. Jam idėja buvo aiški, buvo pakalbėta su akcininkais. Tada, galimai forume, atsirado žmogus, kuris galėjo padėti, jie susipažino. Jis sakė, kad niekada neužsiiminėjo bendrovės pardavimu, jam paaiškino, kad reikia akcininkės sutikimo, jis nuvažiavo pas R. S., sutikimą pasirašė ir perdavė dokumentus, daugiau nieko nedarė. Jo nuomone, bendrovės akcijų pardavimas buvo realus; jis dokumentų neperdavinėjo, kiek jis supranta įmonėje buvo likę dokumentai ir jie perėjo, negali pasakyti ar buhalterė perdavė ar kažkas kitas. Kas bus naujas direktorius jis nežinojo. Viskas sutapo viename, direktorė išėjo iš darbo, reikėjo ieškoti kito vadovo, ieškojo kliento. Jis neturėjo tame patirties, jis susitiko su žmogumi, jis išsikalbėjo ir jam šis padėjo sutvarkyti pardavimą, ar tai buvo gerai, tai visai kiti klausimai. Kiek supranta, buvo paskirtas naujas direktorius ir šiam buvo perduoti dokumentai. Kaip vyko procesas, jis nežino, jame nedalyvavo; Jis bendrovės akcijų pirkėjo neieškojo, kitas žmogus padėjo surasti, jis paklausė ko reikia, pasakius jis nuvežė reikiamus dokumentus – akcininko sutikimą parduoti akcijas; asmenį, kuris tarpininkavo padedant parduoti bendrovės akcijas negalėtų įvardinti, nes praėjo daug laiko, prisimena tik kontaktą, vardą – M., o daugiau nieko. Šį tarpininką rado forume, buvo verslo susitikimai įvairiausi, kontaktas buvo naujas, tiesiog gal energetiškai prisitraukė vienas kitą ir gavosi, kad asmuo pasakė, jog gali padėti.

Šios aplinkybės patvirtina, kad D. G. inicijavo UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pardavimą kitam asmeniui, tačiau būdamas kaip faktinis bendrovės vadovas, jis turėjo elgtis atsakingai, rūpintis UAB (duomenys neskelbtini) turto ir dokumentų perdavimu naujajam bendrovės akcininkui bei vadovui, tačiau jis to nedarė, jis įmonės akcijų pardavimą leido organizuoti nepažįstamam asmeniui, kuriam perdavė UAB (duomenys neskelbtini) akcininkės R. S. pasirašytą sutikimą parduoti įmonės akcijas. Pažymėtina ir tai, kad D. G. yra sukaupęs ganėtinai didelę patirtį versle, todėl jis turėjo suvokti, kad taip įmonės vadovas negali elgtis ir jis pilnai atsako už tokius savo veiksmus.

Aplinkybes, jog D. G. galėjo suklastoti UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pardavimo sutartį, kai UAB (duomenys neskelbtini) akcijos buvo parduotos A. D., patvirtina kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame matomi susirašinėjimai tarp D. G. ir kito asmens, kuris naudojasi elektroniniu paštu – (duomenys neskelbtini), kadangi iš šio elektroninio pašto, D. G. buvo atsiųsti A. D. visi asmens duomenys, kadangi nors 2015 m. sausio 6 d. laiške pagal kitų objektų apžiūros protokolą tekstas yra raidžių ir simbolių kratinys, bet prie laiško yra prijungta nuotrauka, kurioje yra nufotografuota A. D. asmens tapatybės kortelė (18 t., b. l. 65, 137-138). Todėl akivaizdu, jog D. G. buvo žinomos visi A. D. asmens duomenys ir parašas, todėl būtent A. D. vardu buvo įforminta UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo sutartis ir vėliau priimti kiti UAB (duomenys neskelbtini) vienintelio akcininko sprendimai susiję su A. D..

Nors J. G. niekada nėra buvęs UAB (duomenys neskelbtini) vadovu arba akcininku, bet iš byloje esančio UAB (duomenys neskelbtini) 2015 m. kovo 20 d. vienintelio akcininko sprendimo, matyti, kad A. D. atleido iš vadovo pareigų J. G. nuo 2015 m. kovo 20 d. ir nauju vadovu paskyrė V. S. (11 t., b. l. 183), tai vertintina kaip galima klaida nurodant ne tą fiktyvų vadovą netikruose dokumentuose. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog D. G. į elektroninį paštą, iš to paties (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto, buvo atsiųsti laiškas su duomenimis apie UAB (duomenys neskelbtini) ir jos vadovą J. G. (18 t., b. l. 64, 120), pažymėtina, jog UAB (duomenys neskelbtini) vadovais arba akcininkais yra buvę J. G., V. S. ir A. D. (28 t., b. l. 11-12), t. y. asmenys kurie buvo paskirti UAB (duomenys neskelbtini) fiktyviais vadovais arba akcininkais. Kaip buvo paminėta anksčiau, iš minėto elektroninio pašto D. G. taip pat buvo gavęs S. I. asmens duomenis, t. y. asmens kodą ir asmens tapatybės kortelės numerį (18 t., b. l. 64, 119, 122), t. y. asmens, kuris susijęs su UAB (duomenys neskelbtini) ir D. G. suklastotomis PVM sąskaitomis faktūromis, kurios buvo įtrauktos į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą.

Šios aplinkybės leidžia teigti, jog D. G. būdavo suteikti atitinkamų asmenų duomenys, kuriais vėliau būdavo atitinkamai klastojami dokumentai, susiję su UAB (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant, jog D. G. turėjo A. D. asmeninius duomenis, jis galėjo suklastoti UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus, kurie buvo susiję su A. D. ir po to atitinkamai su V. S.. Svarbu ir tai, jog minėtu laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini) būklė buvo ganėtinai prasta, kaip tai buvo aptarta anksčiau, kas taip pat leidžia daryti išvadą, jog D. G., naudodamasis prasta įmonės būkle, suklastojo dokumentus, kuriais buvo parduotos įmonės akcijos ir paskirti fiktyviais vadovais atitinkami asmenys.

Pažymėtina ir tai, jog A. D. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis jokioms įmonėms nėra vadovavęs ir jis nėra buvęs akcininku, o apklaustas ikiteisminio tyrimo metu V. S. parodė tokias pačias aplinkybes, todėl darytina išvada, kad jie buvo paskirti kaip fiktyvūs UAB (duomenys neskelbtini) vadovai ir akcininkai, kai tuo tarpu realiai vadovu buvo kaltinamasis. Todėl akivaizdu, kad minėti UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai, kuriuose buvo nurodyti A. D. ir V. S. buvo suklastoti, kas taip pat nulėmė, jog UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai nebuvo surasti.

Tai, kad suklastoti dokumentai buvo panaudoti, aiškiai matoma pagal bylos medžiagą, kadangi jie buvo pateikti VĮ „Registrų centrui“, ko pasekoje VĮ „Registrų centras“ darbuotojai užregistravo fiktyvių akcininkų ir direktorių paskyrimą įmonėje UAB (duomenys neskelbtini). Tai, kad šie dokumentai buvo užregistruoti ir nuodugniai jie galėjo būti nepatikrinti patvirtino teismo posėdžio metu apklausta D. J. parodydama, jog naujų tvarkų įvedimą Registrų centre sąlygojo tai, kad tiesiog padažnėjo atvejų, kai į Registrų centrą atnešdavo prašymus ir užregistruodavo vadovus ir akcininkus, kurie nebuvo vadovai ir akcininkai; Registrų centre 2014-2015 m. neprašydavo akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių ir jokių kitų dokumentų dėl akcijų perregistravimo. Tokios aplinkybės taip pat parodo, kad nagrinėjamu atveju buvo pasinaudota atitinkamomis spragomis VĮ „Registrų centras“.

Esant tokioms faktinėms aplinkybėms konstatuotina, kad D. G. pasinaudodamas prasta UAB (duomenys neskelbtini) būkle suklastojo 2014 m. gruodžio 29 d., 2014 m. gruodžio 30 d. ir 2015 m. kovo 20 d. UAB (duomenys neskelbtini) vienintelio akcininko sprendimus, 2014 m. gruodžio 30 d. įgaliojimą Nr. I-14/12/30 ir panaudojo šiuos suklastotus dokumentus, juos pateikdamas VĮ „Registrų Centras“, todėl tokia jo tyčinė veika atitinka BK 300 straipsnio 1 dalies sudėtį.

Dėl laidavimo instituto taikymo

Byloje buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį D. G. nuo baudžiamosios atsakomybės taikant laidavimo institutą, perduodant jį motinos E. R. G. atsakomybei.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu E. R. G. prašė perduoti D. G. jos atsakomybei pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu apklausta galima laiduotoja E. R. G. parodė, kad ji palaiko prašymą dėl laidavimo, ji nėra teista ir nėra bausta administracine tvarka. Ji yra pensininkė. Jos nuomone, kaltinamajam galėtų daryti teigiamą įtaką, kadangi ji su savo sūnumi kaltinamuoju D. G. daug kalbėsis ir tai kaltinamajam padės priimti teigiamas išvadas, jog yra būtina laikytis įstatymų. Su D. G. ji gerai sutaria ir bendrauja, jie kalbasi dažnai. Ji pati gyvena Panevėžyje ir visada laukia atvykstančio D. G.. Ji kaltinamajam D. G. nusikalstamų veikų padarymo metu neturėjo įtakos, kodėl jis padarė nusikalstamas veikas nežino, galimai kažko nesužiūrėjo savo įmonėje ir taip įvyko. Jos pajamos yra pensija, kurios dydis yra 366 Eur. Kaltinamasis jos nuomone yra geras, sąžiningas, padeda kitiems, yra tvarkingas bei atsakingas. D. G. daro išvadas ir klauso, jis turi įmonę – UAB (duomenys neskelbtini), verčiasi nekilnojamuoju turtu ir verslo konsultacijomis.

Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog E. R. G. yra kaltinamojo D. G. motina (26 t., b. l. 181), ji yra teigiamai charakterizuojama (26 t., b. l. 183), yra pensininkė (26 t., b. l. 184), ji yra neteista (28 t., b. l. 75).

Nors bylos nagrinėjimo teisme metu duodamas parodymus dėl jam preikšto kaltinimo kaltinamasis savo kaltę pripažino dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų ir gailėjosi dėl jų padarymo, vėliau jis poziciją pakeitė, teismui buvo pateiktas prašymas taikyti laidavimo institutą ir buvo pateikta laiduotoją charakterizuojanti medžiaga. Visgi teismas nagrinėjamu atveju nenustatė, kad D. G. atitiktų visas būtinas BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, jog jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealią sutaptį. Tai reiškia, kad kelių nusikalstamų veikų padarymas eliminuoja galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą, kartu atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, išskyrus tuos atvejus, kai pakartotinės nusikalstamos veikos tarpusavyje sudaro idealią sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-319/2008, 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-52-648/2017). Tokia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nėra pasikeitusi, ji atsispindi ir naujausiuose kasacinio teismo sprendimuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gegužės 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018). Esant tokioms aplinkybėms teismas neturi pagrindo nesivadovauti minėta teismų praktika ir taip pat laikosi pozicijos, kad konstatavus realiąją nusikalstamų veikų sutaptį, BK 40 straipsnio nuostatos nebegali būti taikomos.

Sprendžiant kokios rūšies sutaptį – realiąją ar idealiąją – sudaro D. G. padaryti nusikaltimai, pažymėtina, jog realioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tuomet, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtingose BK specialiosios dalies straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011, 2A-7-4-699/2015); tuo tarpu idealioji sutaptis yra pripažįstama, jei padarytos kelios veikos, jos buvo padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009, 2A-7-4-699/2015). Tokiais atvejais atskirus kaltininko nusikalstamus veiksmus jungia vieningas kaltininko sumanymas, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau jie kvalifikuojami pagal skirtingus specialiosios dalies BK straipsnius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012). Tai reiškia, kad išsamus vieningą veiką sudarančių faktų visumos teisinis įvertinimas neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t. y. dvi ar daugiau nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėčių, iš kurių kiekviena turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste.

Nors D. G. padarytos nusikalstamos veikos laiko atžvilgiu sekė viena po kitos, t. y. laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 29 d. iki 2015 m. rugpjūčio 25 d. ir 2014 m. kovo 27 d. iki 2015 m. liepos 1 d., ir jos yra susijusios, kadangi tam tikros klastojamos PVM sąskaitos faktūros buvo surašytos tų pačių bendrovių vardu ir nusikalstamų veikų pobūdis buvo panašus veikiant tame pačiame laikotarpyje. Pirmajame epizode dėl kaltinamojo D. G. veiksmų buvo apgaulingai tvarkoma UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita, tuo tarpu antrajame epizode, susijusiame su UAB (duomenys neskelbtini), buvo apgaulingai tvarkomi įmonės buhalterinės apskaitos duomenys, klastojami dokumentai bei kaltinamasis būdamas skolininku nesąžiningai elgėsi dėl ko buvo pažeisti kitų kreditorių interesai ir jiems padaryta žala, tačiau šių visų veikų nejungia viena bendra tyčia, tiek epizode su UAB (duomenys neskelbtini), tiek epizode su UAB (duomenys neskelbtini), veiksmai nebuvo susiję, atitinkamai kaltinamasis veikė dėl skirtingų motyvų ir siekė nevienodų tikslų savo veikomis. Epizode su UAB (duomenys neskelbtini) veikos sekė kuomet įmonės finansinė padėtis buvo prasta ir naudojantis sąmyšiu šioje įmonėje buvo klastojami atitinkami dokumentai, į buhalterinę apskaitą pateikiamos suklastotos PVM sąskaitos faktūros, kaltinamasis siekė užtikrinti savo skolą, atsižvelgiant, jog iki tol, kol UAB (duomenys neskelbtini) buvo pajėgi vykdyti ūkinę-finansinę veiklą D. G. nedarė minėtų nusikalstamų veikų būdamas UAB (duomenys neskelbtini) faktiniu vadovu, tikėtina, jog tokius jo veiksmus būtent sąlygojo prasta įmonės finansinė padėtis. Atitinkamai UAB (duomenys neskelbtini) atveju, buvo siekiama didinti šios įmonės sąnaudas ir nepateikti ilgalaikio turto perėmimo dokumentų ir tokiais veiksmais buvo apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita. Pažymėtina ir tai, jog D. G. veiksmai truko ganėtinai ilgą laikotarpį, be to, byloje buvo nustatyta, jog kaltinamasis atliko ne pavienius, o keletą pasikartojančio pobūdžio veiksmų, kuriais buvo klastojami dokumentai ir juos panaudojant buvo apgaulingai tvarkoma buhalterinė apskaita. Esant tokioms aplinkybėms matyti, kad vieningų veiksmų darant nusikalstamas veikas nėra, jų nejungė vieninga tyčia, todėl jam inkriminuoti nusikaltimai nesudaro idealiosios nusikalstamų veikų sutapties ir nėra pagrindo pripažinti, kad jis yra teisiamas pirmą kartą, o tai savaime sudaro kliūtį taikyti jo atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Be kita ko, kaltinamasis D. G. teisminio bylos nagrinėjimo eigoje pakeitė savo poziciją dėl kaltės padarius visas nusikalstamas veikas.

Dėl bausmės skyrimo

Kaip minėta už BK 208 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama bauda arba laisvės atėmimas iki dvejų metų; už BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos atlikimą – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų; BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam D. G., atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį ir kaltės formą, nusikaltimų įvykdymo aplinkybes, į tai, kad nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (vienas epizodas) (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.) (mokėjimo pavedimais 2019 m. balandžio 1 d. ir balandžio 5 d. D. G. į valstybės biudžetą pervesti – 7 990 Eur ir 21869 Eur – iš viso 29859 Eur dėl mokesčių sumokėjimo bei 2019 m. balandžio 24 d. pervedė 57000 Eur į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą pagal sudarytą taikos sutartį su įmonės bankroto administratoriumi (4 t., b. l. 24, 32-33, 35-39, 26 t., b. l. 155-162), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, teismas taip pat įvertina kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – brandaus amžiaus, išsituokęs, dirbantis (25 t., b. l. 59-60), neteistas (25 t., b. l. 67-68), baustas administracine tvarka ir jam paskirtas baudas moka (25 t., b. l. 62-66), duomenų apie gydymąsi nuo psichikos ar priklausomybės ligų nėra. Įvertinus paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam D. G. skiriant bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant atsižvelgiant į veikų padarymų metų galiojusius baudų dydžius. Teismas sprendžia, kad už nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje (epizodas su UAB (duomenys neskelbtini)), padarymą skirtina 55 MGL, t. y. 2071,30 Eur, bauda, už BK 222 straipsnio 1 dalyje (epizodas su UAB (duomenys neskelbtini)) numatytos veikos padarymą skirtina 70 MGL, t. y. 2636,20 Eur, bauda, už BK 208 straipsnio 1 dalyje (epizodas su UAB (duomenys neskelbtini)) numatytos veikos padarymą skirtina 50 MGL, t. y. 1883 Eur bauda, už BK 300 straipsnio 1 dalyje (epizodas su UAB (duomenys neskelbtini)) numatytos veikos padarymą skirtina 50 (penkiasdešimties) MGL, t. y. 1883 Eur bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos jas iš dalies sudedant ir D. G. paskirtina 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda. Teismas pažymi, kad veikų padarymo metu, nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis buvo 37,66 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui.

Dėl kitų klausimų

D. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (26 t., b. l. 165-167), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – prie bylos esantis paketas su bylos priedais (vokais Nr. 1-14) – paliktinas saugoti prie bylos medžiagos.

Byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pripažinti D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje (epizodas su UAB (duomenys neskelbtini)), ir skirti jam 55 (penkiasdešimt penkių) MGL, t. y. 2071,30 Eur (dviejų tūkstančių septyniasdešimt vieno euto trisdešimties centų), baudą.

Pripažinti D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje (epizodas su UAB (duomenys neskelbtini)), ir skirti jam 70 (septyniasdešimties) MGL, t. y. 2636,20 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų trisdešimt šešių eurų dvidešimties centų), baudą.

Pripažinti D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 208 straipsnio 1 dalyje (epizodas su UAB (duomenys neskelbtini)), ir skirti jam 50 (penkiasdešimties) MGL, t. y. 1883 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų), baudą.

Pripažinti D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (epizodas su UAB (duomenys neskelbtini)), ir skirti jam 50 (penkiasdešimties) MGL, t. y. 1883 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų), baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti D. G. 150 (vieno šimto penkiasdešimties) MGL, t. y. 5649 Eur (penkių tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt devynių eurų), baudą.

D. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – prie bylos esantį paketą su vokais Nr. 1-14) – palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), mokėjimo pavedime nurodant baudžiamosios bylos numerį, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.