- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-26
- Bylos Nr.
- eB2-4425-565/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01115-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Burdulienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administratoriaus V. M. prašymą pripažinti BUAB „Dvirida“ bankrotą tyčiniu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos teismo 2015-07-15 nutartimi UAB „Dvirida“ iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirtas V. M.. Administratorius pateikė teismui prašymą pripažinti BUAB „Dvirida“ bankrotą tyčiniu. Reikalavimą grindė BUAB „Dvirida“ veiklos perkėlimu, prekės ženklo „Dviratis plius“ perleidimu kitai įmonei, turto išvaistymu ir nenaudingų sandorių sudarymu. Nurodė, kad administratoriui nebuvo perduoti įmonės turtas ir dokumentai, o A. D. ir V. S. paskyrimas įmonės vadovais buvo formalus. Buvę bendrovė darbuotojai administratoriui nurodė, kad faktiniu UAB „Dvirida“ vadovu buvo ne V. P., o bendrovėje konsultantu dirbęs D. G.. Nuo 2013 m. pabaigos įmonė jau buvo nemoki (mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės), tačiau bendrovė iki 2014 m. gruodžio mėn. vykdė veiklą. Administratoriaus teigimu, suinteresuoti asmenys V. P., R. S. ir D. G. sąmoningai blogai valdydami įmonę, nuslėpdami bendrovės turtą, nutraukdami bendrovėje veiklą ją perkeliant į kitą įmonę, apsunkino atsiskaitymą su tiekėjais ir kreditoriais, kas lėmė bendrovės nemokumą ir sutrukdė siekti pagrindinio bendrovės tikslo – pelno gavimo.
Suinteresuotas asmuo (buvusi BUAB „Dvirida“ direktorė) V. P. pateikė atsiliepimą į administratoriaus prašymą pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, prašydama atmesti prašymą. Nurodė, kad jai vadovaujant įmonės veikla buvo organizuojama tinkamai ir atsakingai. Įmonės veikla buvo sezoninė, todėl pajamų srautai žymiai kito pavasarį ir rudenį bei atsiskaitymai už einamuosius mėnesius vėluodavo, tačiau metų laikotarpyje įmonė atsiskaitydavo visiškai. VMI suteikė mokestines paskolas 2012–2014 m., kurias įmonė visiškai sumokėjo. Kiekvienais metais įmonė kreipdavosi į bankus dėl paskolų prekių pirkimui suteikimo, buvo nuolat deramasi su prekių tiekėjais dėl kainų ir atsiskaitymo sąlygų, buvo ieškoma prekių ar paslaugų žiemos sezonui, gerinami marketingo sprendimai produkto populiarinimui. Sąmoningai nuostolingų ir finansiškai nenaudingų sprendimų vadovė nesudarinėjo, apie tokius sandorius ar jų turinį jai žinoma nebuvo. Jos nuomone, įmonė iki 2014 m. spalio mėn. buvo moki. Jos vadovavimo laikotarpiu iki 2015-01-02 apskaita buvo tvarkoma tinkamai, laikantis apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, visi dokumentai buvo laikomi ir archyvuojami įmonės patalpose, metinės ataskaitos ir inventorizacijos buvo atliekamos kiekvienais metais gruodžio 31 d. Su prekių, darbuotojų ir patalpų perleidimo procesais galimai susijęs ir galimai juos organizavo D. G.. Pažymi, kad D. G. buvo pagrindinis įmonės kreditorius, su juo buvo atsiskaitoma dalimis ir pareiškime nurodyta 43 140,63 Eur suma nebuvo pervesta vienu kartu, o dalimis metų laikotarpyje. Todėl atsiskaitymas su didžiausiu įmonės kreditoriumi negali būti siejamas su tyčinio bankroto požymiais. Sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sandoris negali būti vertinamas kaip nuostolingas, nes sandėlio įsigijimo metu jo būklė buvo gera, tinkama naudoti pagal paskirtį, tačiau UAB „Turto ir verslo sprendimai“, įsigiję sandėlį, patyrė dideles išlaidas stogo ir patalpų remontui dėl įlūžusio stogo, todėl šio sandorio kaina atitiko jo tikrąją vertę pardavimo metu. Sandėlio nuomos kaina taip pat atitiko jo rinkos kainą už tvarkingą, sausą sandėlį su stelažais, todėl nėra pagrindo teigti, kad nuomos sandoris neatitiko įmonės tikslų ir buvo nuostolingas.
Suinteresuotas asmuo (buvęs BUAB „Dvirida“ konsultantas) D. G. pateikė atsiliepimą į administratoriaus prašymą pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, prašydamas sustabdyti šią bylą iki tol, kol bus išnagrinėta ir įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3587-450/2016 nagrinėjamoje Vilniaus apygardos teisme, atmesti prašymą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad įmonės BUBA „Dvirida“ bankrotas neturi tyčinio bankroto požymių. D. G. neturėjo įtakos įmonės valdyme ir negali būti laikomas faktiniu vadovu ir tyčiniais veiksmais prisidėjusiu prie įmonės bankroto. Nėra aišku, ar įmonės darbuotojai iš tiesų teikė administratoriaus nurodytus paaiškinimus ir kokiame kontekste. Pažymi, kad bendrovėje tam tikru laikotarpiu dirbo, vėliau teikė jai konsultacijas, tačiau niekuomet neveikė kaip įmonės vadovas. Prie įmonės veiklos prisidėjo išimtinai tik teikdamas konsultacijas, tačiau dirbo tik puse etato, o 2014-03-14 darbo sutartis buvo nutraukta. Aplinkybę, kad D. G. neveikė įmonės vardu, patvirtina ir visi administratoriaus su pareiškimo pateikti dokumentai, kuriuos yra pasirašiusi tik įmonės vadovė, įskaitant finansines atskaitomybes, operatyvaus patikrinimo pažymas, sutartis. D. G. nuomojo įmonei nekilnojamąjį turtą, už kurį nebuvo atsiskaityta, todėl šiuo pagrindu yra patvirtintas D. G. finansinis reikalavimas BUAB „Dvirida“ bankroto byloje. Pažymi, kad D. G. apie įmonės veiklą prieš bankroto bylos iškėlimą duomenų neturi, kadangi jis nebedirbo jau nuo 2014 m. kovo mėn., tačiau iš administratoriaus pateiktų duomenų negalima daryti išvados apie BUAB „Dvirida“ verslo perkėlimą į bendrovę UBA „Guze“. BUAB „Dvirida“ ir UAB „Turto ir verslo sprendimai“ sudarytas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoris neįrodo įmonės tyčinio bankroto, kadangi tai buvo įprastinis įmonės interesus atitikęs sandoris. Kadangi BUAB „Dvirida“ 2014 m. pradžioje būtų sunkai galėjusi savo lėšomis atsiskaityti už turtą, todėl šalių susitarimu UAB „Turto ir verslo sprendimai“ sutiko perimti turtą vietoje BUAB „Dvirida“. Todėl už turtą su bankrutuojančia UAB „Saginda“ atsiskaitė ne BUAB „Dvirida“, o UAB „Turto ir verslo sprendimai“. Tik po šio mokėjimo buvo pasirašytas perdavimo-priėmimo aktas, kurio pagrindu įmonė įgijo nuosavybės teisę į turtą. Nedelsiant, praėjus mėnesiui po turto perėmimo iš BUAB „Saginda“, UAB „Turto ir verslo sprendimai“ ir BUAB „Dvirida“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią turtą perėmė UAB „Turto ir verslo sprendimai“ įskaitant priešpriešinius reikalavimus – turto kainą ir UAB „Turto ir verslo sprendimai“ jau atliktą mokėjimą už BUAB „Dvirida“. Taigi visas turto perleidimo sandoris buvo iš esmės naudingas įmonei, kadangi jai nebeturint intereso ir galimybių įsigyti turto, tačiau turint atitinkamą įsipareigojimą pagal iš anksto sudarytą sutartį su BUAB „Saginda“, UAB „Turto ir verslo sprendimai“ sudarė galimybes atitinkamų pinigų sumų už turtą nemokėti. Šis sandoris negali būti vertintinas pagrindžiančiu įmonės privedimą prie bankroto tyčia, nes UAB „Turto ir verslo sprendimai“ įvykdė BUAB „Dvirida“ prisiimtą prievolę. Šis turto pirkimo – pardavimo sandoris administratoriaus yra ginčijamas atskiroje civilinėje byloje Nr. e2-3587-450/2016 actio pauliana pagrindu Vilniaus apygardos teisme, todėl visos aplinkybės dėl šio sandorio bus išaiškintos minėtoje byloje ir turės prejudicinę reikšmę šioje byloje. Ši aplinkybė lemia būtinybę sustabdyti šią bylą iki tol, kol bus išnagrinėta ir įsiteisės sprendimas actio pauliana byloje. Turto nuomos kainos (18 200 Lt per mėnesį) nepagrįstumui administratorius pateikia UAB „DAIK“ 2015-12-10 nekilnojamojo turto ataskaitos ištrauką, kuri neatspindi turto nuomos sutarties sudarymo metu buvusios turto nuomos vertės. Iš pateikiamos pilnos ataskaitos matyti, kad ji buvo atlikta ne siekiant nustatyti turto nuomos rinkos vertę, o paties turto rinkos vertę, todėl šioje byloje ja negalima vadovautis įrodinėjant nuomos mokesčio dydį. Be to, pačioje ataskaitoje yra pabrėžiama, kad 2014 m. buvo fiksuojamas prekybinių patalpų nuomos kainų augumas. Nors vidutinė nuomos kaina ataskaitoje nustatyta 0,54 Eur už kvadratinį metrą (kas yra ne dešimt, kaip kad teigia administratorius, o trimis kartais mažiau nei turto nuomos kaina), pažymi, kad ši nuomos kaina tėra vidutinė ir negali būti laikytina būtent turto nuomos vertę atitinkančia suma. Taigi ataskaitoje buvo ne nustatyta būtent turto nuomos vertė, tačiau vidutinė rinkos nuomos kaina parinkta vertinant paties turto rinkos vertę.
Suinteresuotas asmuo (buvusi BUAB „Dvirida“ akcininkė) R. S. pateikė atsiliepimą į administratoriaus prašymą pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, prašydama atmesti prašymą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji įmonės akcininke buvo iki 2015-01-05, tačiau uždarosios akcinės bendrovės akcininkai neatsako už įmonės skolas. R. S. kaip akcininkė veikė sąžiningai ir teisėtai ne vienerius metus, o BUAB „Divirida“ tinkamai vykdė savo prievoles ir buvo moki iki pat to momento, kol ji buvo akcininke. Administratorius savo teiginių nepagrindžia jokiais įrodymais. Nesutinka, kad įmonė buvo nemoki nuo 2013 m. pabaigos, nes teismų praktikoje yra išskiriamas teisinis ir faktinis įmonės nemokumas. Pats faktas, kad mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto nėra įmonės nemokumo rodiklis, jei įmonė vykdo įsipareigojimus, o mokėjimai nėra pradelsti. Administratorius neįrodė, kad BUAB „Dvirida” savo veiklą perkėlė į UAB „Guze”, t.y., kad visos BUAB „Dvirida” atsargos buvo perduotos UAB „Guze” su pareiškimu nėra pateikta. Taip pat nėra pateikta jokių įrodymu dėl darbuotojų perkėlimo ar perėmimo vykdyti BUAB „Dvirida” sutartis, taip pat nėra įrodymų, kad BUAB „Dvirida” vadovai ir valdymo organai veikė tyčia, siekdami įmonės nemokumo ir žalos kreditoriams. Pažymi, kad ji neturi jokių sąsajų su UAB „Guze” ir jai nėra žinoma, kad BUAB „Dvirida” turtas būtų perleistas UAB „Guze”. Administratorius nenurodė, kad 43 140,63 Eur suma UAB „Turto ir verslo sprendimai“ buvo mokama dalimis per vienerius metus. Vertindama nekilnojamojo turto sandorį tarp BUAB “Dvirida” ir UAB „Turto ir verslo sprendimai“ pažymi, kad turto įsigįjimas buvo komplikuotas, nes turtas buvo perkamas bankroto byloje ir turto perdavimas užsitęsė iki 2014-02-18. BUAB “Dvirida” verslo sezoniškumas lėmė, kad 2014 m. pradžioje įmonė būtų sunkai galėjusi savo lėšomis atsiskaityti už turtą, todėl šalių susitarimu UAB „Turto ir verslo sprendimai“ sutiko perimti turtą vietoje BUAB “Dviridos”. Taigi šis sandoris buvo iš esmės naudingas BUAB “Dvirida”, nes dėl jo UAB „Turto ir verslo sprendimai“ įvykdė BUAB “Dvirida” prisiimtą prievolę. Administratorius nurodo, kad sandėlio nuomos suma yra 5 271,08 Eur per mėnesį, tačiau nenurodo, kiek tai sudaro nuomos mokesčio už nuomojamą vieną kvadratinį metrą patalpų, nors buvo nuomojamos 3 085,85 kv.m. bendro ploto sandėlio patalpos, kas sudaro 1,70 Eur už kv.m., todėl nuomos kaina yra protinga ir atitinkanti rinkos kainą už pilnai įrengtą sandėlį su stelažais.
Administratorius V. M. pateikė teismui papildomus paaiškinimus, nurodydamas, kad D. G. perimto turto vertė buvo žymiai didesnė nei įkeitimu užtikrintos prievolės dydis; įkeitimo lakšte nurodyta, kad įkeitimu yra užtikrinami BUAB „Dvirida“ įsipareigojimai, kylantys iš 2014-11-21 paskolos sutarties Nr. 14/11/21, kurios D. G. nepateikė, taip pat duomenų, patvirtinančių šios paskolos gavimą, administratorius, patikrinęs banko išrašus, nerado, o kasos pajamų orderio kvitai su atitinkamais darbuotojų parašais taip pat nebuvo jam pateikti. Dėl aplinkybių, ar D. G. buvo suteikęs bendrovei paskolas, ar jis turėjo reikalavimo teisę į įmonę ir ar teisėtu pagrindu perėmė bendrovės atsargas, taip pat dėl kitų su D. G. siejamų bendrovių veikla šiuo metu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Panevėžio apygardos prokuratūroje. Sutartiniuose santykiuose su trečiaisiais asmenimis D. G. veikė UAB „Dvirida“ vardu, de facto dalyvavo įmonės veikloje, tvarkė jos turtą, priiminėjo svarbius, su įmonės veikla susijusius sprendimus , todėl savo vaidmens jis prilygintas įmonės vadovui, be to, bendrovės akcininkė R. S. yra jo vaikų motina. BUAB „Dvirida“ veiksmai, kai 2 sav. laikotarpyje yra atliekamas viso bendrovei priklausančio turto įkeitimas, turto perleidimas (perdavimas) ir veiklos nutraukimas bei kiti administratoriaus pareiškime nurodyti veiksmai (dėl sandėlio perleidimo, jo nuomos ir pervestų 43 140,63 Eur D. G.) patvirtina įmonės bankrotą tyčiniu.
Suinteresuotas asmuo (buvęs BUAB „Dvirida“ konsultantas) D. G. pateikė papildomus paaiškinimus. Nurodė, kad pagal paskolos sutartis gautas lėšas BUAB „Dvirida“ panaudojo dviračiams įgyti, įmonė lėšų patalpoms įgyti nebeturėjo, todėl D. G. atsiskaitė už patalpas, įvykdydamas prievolę už BUAB „Dvirida“. Be to, 2014-10-31 duomenimis įmonė turėjo debitorių už 140 478,81 Lt, todėl tokią finansinę būklę pripažinti nemokia nėra pagrindo. BUAB „Dvirida“ įplaukos 2014-04-01–2014-08-31 sudarė 244 442,84 Eur, iš jų SEPA pavedimais dalinai atsiskaityta su tiekėjais. D. G. atliktu 43 140,63 Eur pavedimu galėjo būti padengta dalis jam priklausiusios paskolos arba kaip atsiskaitymas už jo konsultacijų ar patalpų nuomos paslaugas, todėl nėra pagrindo pripažinti BUAB „Dvirida“ bankrotą tyčiniu. Jei būtų neįvykdytas pirkimo-pardavimo sandoris, BUAB „Dvirida“ būtų turėjusi ne tik sumokėti baudą už neįvykdytą sandorį, bet ir išsikraustyti iš Patalpų. Patalpos už UAB “Turto ir verslo sprendimai” suteiktą paskolą buvo įgytos. D. G. negali būti laikomas kaltu, kad BUAB “Dvirida” dėl patalpų įgijimo susitarė ir patalpas įgijo už didesnę, nei rinkos, kainą, nes D. G., suvokdamas, jog patalpų remontas kainuos apie 146 000 Lt, jas įsigijo už 555 000 Lt. Prideda ir 2014-03-27 Turto vertinimo aktą, pagal kurį turto vertė – 167 600 Eur (578 689 Lt), pagrindžiantis realią turto vertę rinkoje. Patalpų nuomos kaina, sudaranti 5 271,08 Eur per mėn., už 3 085,85 kv. m. plotą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą yra protinga ir atitinkanti rinkos kainą. Už patalpų nuomą D. G. gavo ne visas lėšas. Teismas turi atsižvelgti, kad nuomos sutartiniai santykiai susiklosto vadovaujantis ir komerciniu principu, t.y. nuomojantis turtą savininkas suinteresuotas gauti jo interesus ir poreikius atitinkantį atlygį už nuomojamą turtą. Tarp šalių BUAB “Dvirida” ir D. G. jau nuo 2009 m. formavosi nuomos santykiai, o faktai, kad BUAB „Dvirida“ neatsiskaitė su D. G. pagal įvardintas nuomos sutartis tik patvirtina, jog už nuomą su D. G. atsiskaitoma nebuvo. Pateikia 2016-08-18 UAB „Guze“ pranešimą, patvirtinantį, kad jokių dviračių iš D. G. UAB „Guze“ negavo. UAB „Guze“ – dviračių ir slidžių parduotuvių tinklas, veikiantis visoje Lietuvoje, todėl jo darbuotojai – kvalifikuoti asmenys, kurie dėl BUAB “Dvirida” bankroto galėjo būti tiesiog pakviesti dirbti į UAB „Guze“, kaip turintys patirtį ir tinkamą kvalifikaciją. Šių įmonių vadovai, savininkai nėra tie patys asmenys, todėl bankroto administratoriaus argumentai dėl veiklos perkėlimo vertintini kaip nepagrįsti. BUAB „Dvirida“ D. G., kaip UAB „Turto ir verslo sprendimai” direktoriui, nebuvo sumokėjusi nuomos mokesčio už nuomojamą, pagerintą turtą, pilnai neatsiskaičiusi už UAB „Turto ir verslo sprendimai” teiktas konsultavimo paslaugas ar D. G. nuostolį patalpas atperkant mažesne kaina, negu kad D. G. buvo sumokėjęs vykdydamas prievolę už BUAB „Dvirida”. D. G. neneigia, kad jam buvęs atliktas 148 956 Lt (43 140,63 Eur) pavedimas, kuris galėjo būti atliktas dėl jo suteiktų paslaugų BUAB „Dvirida“, t.y. nuomos, konsultavimo, ar paskolos suteikimo. D. G. žinoma, kad pagal BUAB „Dvirida“ buhalterinius duomenis jam buvo pripažintas BUAB „Dvirida“ įsiskolinimas, tačiau pagal buhalterinius dokumentus nėra galimybės tiksliai nustatyti, už kokio pobūdžio įsiskolinimą tiksliai išmokamos lėšos. Administratoriaus nurodytas teiginys, kad nėra pateiktos 2014-11-21 paskolos sutarties Nr. 14/11/21, yra klaidinantis, kadangi tokios sutarties nebuvo pasirašytos – buvo pasirašyti 2014-11-25 sutartinio įkeitimo dokumentai. Byloje pateiktos paskolos sutartys patvirtina, kad BUAB „Dvirida“ buvo skolinga D. G., o pateikti 2014-11-25 sutartinio įkeitimo dokumentai, patvirtina turto įkeitimą D. G.. D. G. nuomone, BUAB „Dvirida“ bankrotas buvo tiesioginė verslo nesėkmė dėl pardavimo, klientų nebuvimo ir veiklos sezoniškumo.
Administratoriaus prašymas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 str. 12 d. tyčinis bankrotas yra apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto tyčia. Kasacinis teismas, formuodamas nuoseklią praktiką dėl tyčinio bankroto sąvokos, yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-680/2004). Taigi tokie atvejai, kai dėl įmonės valdymo organų sprendimų yra nuostolingai perleidžiamas, sunaikinamas, sugadinamas ar iššvaistomas įmonės turtas, sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę, atsiskaitoma tik su tam tikrais kreditoriais ir pan., gali būti vertinami kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 2 d. nutartis Nr. 3K-3-252/2014).
Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodo, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t.y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto, reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių. Tam nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis Nr. 3K-3-648/2013; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis Nr. 3K-3-448/2004; kt.). Tai gali būti tokios aplinkybės, kurios yra susijusios su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitos aplinkybės, nulėmusios įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste. Tais atvejais, kai nustatomas tyčinis blogas įmonės valdymas, kuris gali atsiskleisti sąmoningai vykdoma neteisinga investicijų politika, ydinga įmonės veikla ir plėtra (investicijos į nerealius ar pasenusius projektus, neperspektyvių įmonių akcijų supirkimas, nepaklausių prekių gamyba ir pan.), blogu vadovavimu įmonės komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai, netinkamu darbo, technologinių procesų organizavimu, žinomai nenaudingų įmonei sandorių sudarymu, neatlikimas tų ekonominių veiksmų ir finansinių operacijų, kurias būtina atlikti konkrečioje situacijoje, yra pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 24 d. nutartis Nr. 3K-3-378/2014; 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis Nr. 3K-3-648/2013; kt.).
Suinteresuoto asmens D. G. prašymas sustabdyti šią bylą iki kol bus išnagrinėta ir įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3587-450/2016, nagrinėjamoje Vilniaus apygardos teisme, yra atmestinas, kadangi šiuo atveju nėra civilinės bylos sustabdymo privalomųjų ar fakultatyvių pagrindų (CPK 163-164 str.). Pažymėtina, kad teismas nustato tyčinio bankroto požymius pagal įmonės valdymo organų tyčinių veiksmų visumą, o ne vieną konkretų veiksmą, t.y. turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis Nr. 3K-3-648/2013; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis Nr. 3K-3-448/2004; kt.). Be to, civilinio proceso tikslai reikalauja, kad teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu, nesudarytų sąlygų bylą vilkinti. Ilgi bylos sustabdymo terminai sunkina ir tiesos nustatymą byloje. Todėl šiuo atveju nėra tikslinga laukti civilinės bylos Nr. e2-3587-450/2016 dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sandorio įvertinimo actio pauliana pagrindu, pabaigos, kadangi administratorius pateikė ir kitų duomenų, įrodinėdamas BUAB „Dvirida“ tyčinio bankroto požymius.
BUAB „Dvirida“ įsteigta 2009-07-15. Byloje surinktais duomenimis, nuo 2009-07-15 iki 2010-12-21 įmonei vadovavo A. K., nuo 2010-12-27 iki 2014-12-29 įmonei vadovavo V. P., nuo 2014-12-29 iki 2015-03-20 įmonei vadovavo A. D., o nuo 2015-03-20 iki 2015-08-04 įmonei vadovavo V. S.. 2009-07-15 – 2015-01-05 laikotarpiu BUAB „Dvirida“ akcininke buvo R. S.. Sutiktina su administratoriumi, kad A. D. ir V. S. paskyrimas įmonės vadovais ir akcininkais nuo 2015 m. pradžios galimai buvo formalus, kadangi į bylą pateiktais duomenimis šie asmenys neperėmė įmonės turto ir dokumentų bei nėra įrodymų, kad jie realiai įmonei vadovavo. Be to, buvusi įmonės vadovė V. P. 2015-08-04 pati patvirtino, kad naujai paskirtam vadovui A. D. įmonės turto ir dokumentų asmeniškai neperdavė, nurodydama, jog BUAB „Dvirida“ dokumentus bei turtą paliko adresu (duomenys neskelbtini). Todėl konstatuotina, kad paskutinė reali įmonės vadovė V. P. administratoriui neperdavė įmonės dokumentų bei turto, dėl ko administratorius negali nustatyti įmonei viso priklausančio (priklausiusio) turto, patikrinti įmonės sudarytų sandorių ir įsipareigojimų kreditoriams, dėl ko yra vilkinamas įmonės bankroto procesas ir mažinamos kreditorių galimybes gauti savo reikalavimų patenkinimą. BUAB „Dvirida“ dokumentų bei turto palikimas adresu (duomenys neskelbtini), nesant įrodymų apie šių dokumentų tinkamą saugojimą ir išsaugojimą, leidžia padaryti išvadą, kad BUAB „Dvirida“ dokumentai bei turtas buvo faktiškai sunaikinti. Nurodytos aplinkybės yra vienas iš tyčinio bankroto požymių, įtvirtintų Įmonės bankroto įstatymo 20 str. 2 d. 5 p.
Registro tvarkytojui BUAB „Dvirida“ paskutinį kartą teikė finansinės atskaitomybės duomenis už 2013 m. Vilniaus apygardos teismas, 2015-07-01 nutartimi iškeldamas UAB „Dvirida“ bankroto bylą (c.b. Nr. B2-357-565/2016), konstatavo, kad įmonės paskutiniame VĮ Registrų centrui pateiktame 2013-12-31 balanse nurodyta, kad įmonės turto vertė – 1 689 106 Lt (489 198,91 Eur), kurį sudaro beveik tik trumpalaikis turtas (1 668 257 Lt (483 160,62 Eur), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 675 750 Lt (485 330,75 Eur), įmonės nuostoliai sudarė 172 600 Lt (49 988,41 Eur). Pažymėtina, kad bankroto bylos iškėlimo dieną (2015-07-01) civilinėje byloje Nr. B2-357-565/2016 nustatyta, kad įmonės vardu nebuvo registruota nekilnojamojo turto. Teismas minėtoje byloje padarė išvadą, kad įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Taigi sutiktina su administratoriumi, kad jau nuo 2013 m. pabaigos įmonė buvo nemoki, ir atmestini suinteresuotų asmenų prieštaravimai, kad BUAB „Dvirida“ šiuo laikotarpiu buvo moki, nes, sudarius 2013 m. finansinę atskaitomybę, buvo aiškiai matyti, jog įmonės finansinė padėtis nėra gera, kas galimai paskatino įmonės vadovę V. P. ir akcininkę R. S. nebetęsti įmonės veiklos ir išparduoti įmonei priklausantį nuosavybės teise turtą – negyvenamąsias patalpas (sandėlį), esantį (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad tuometinė įmonės vadovė V. P., pažeisdama Įmonės bankroto įstatymo 8 str. 1 d. reikalavimus, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nustatęs aplinkybę, kad įmonė faktiškai buvo nemoki, teismas turi patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014).
Svarbios aplinkybės šiuo atveju yra tos, kad nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)) šiuo metu yra veikiančios įmonės UAB „Guze“ sandėlis ir iš BUAB „Dvirida“ ši nuomonė naudoja prekės ženklą „Dviratis plius“. Teismas sutinka su administratoriumi, kad šiuo atveju yra BUAB “Dvirida” veiklos perkėlimo į kitą įmonę požymių. Administratorius duomenimis, buvę įmonės darbuotojai nurodė, kad prieš bendrovei bankrutuojant, visos bendrovės atsargos – dviračiai ir jų dalys buvo perduotos UAB „Guze“, kuri ir toliau vykdo tą pačią veiklą kaip ir BUAB „Dvirida“ bei naudoja prekės ženklą „Dviratis plius“, kurį, vykdydama veiklą, naudojo BUAB „Dvirida“. Interneto svetainės www.dviratisplius.lt duomenys patvirtina, kad UAB „Guze“ naudojamas sandėlis Panevėžyje yra buvusi BUAB „Dvirida“ buveinė, t.y. (duomenys neskelbtini), ir įmonė UAB „Guze“ naudoja prekės ženklą „Dviratis plius“. Nekilnojamojo turto registro 2016-08-02 išrašas patvirtina, kad šios patalpos priklauso D. G. valdomai bendrovei UAB „Turto ir verslo sprendimai“ ir, administratoriaus teigimu, jos yra nuomojamos UAB „Guze“. Taip pat byloje patvirtinta aplinkybė, kad dalis buvusių BUAB “Dvirida” darbuotojų perėjo dirbti į UAB “Guze”. Taip pat išvadą apie įmonės perkėlimą į kitą įmonę patvirtina byloje esantys duomenys, kad vadovaujant direktorei V. P., už 160 739 Eur (550 000 Lt) 2014-03-27 Pirkimo – pardavimo sutartimi UAB „Turto ir verslo sprendimai“ buvo parduotas didelės vertės BUAB „Dvirida“ priklausęs nekilnojamasis turtas – negyvenamosios patalpos – sandėlys, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir gamybinis pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), o byloje duomenų, kad buvo sumokėta sutartyje nurodyta ar kita suma BUAB „Dvirida“ pagal šį sandorį, nėra, priešingas išvadas leidžiančių padaryti įrodymų suinteresuoti asmenys atsiliepimuose nepateikė, tokių įrodymų nepateikė ir D. G. kartu su papildomais paaiškinimais. Taigi teismo vertinimu, yra pakankamai duomenų daryti pagrįstą išvadą, jog BUAB „Dvirida“ valdymo organai, nuslėpdami bendrovės turtą, nutraukdami bendrovėje veiklą ir ją perkeldami į kitą įmonę (UAB „Guze“), apsunkino atsiskaitymą su BUAB „Dvirida“ tiekėjais ir kreditoriais, kas sudaro savarankišką tyčinio bankroto požymius, nurodytus Įmonių bankroto įstatymo 20 str. 2 d. 2 p., 3 d. 1 p.
Administratorius nurodė, kad minėtą nekilnojamąjį turtą BUAB „Dvirida“ įsigijo už 770 000 Lt (223 007 Eur) iš D. G. valdytos BUAB „Saginda“. Perleidus šį nekilnojamąjį turtą UAB „Turto ir verslo sprendimai“, BUAB „Dvirida“ tuo pačiu metu (2014-03-21) sudarė perleisto nekilnojamojo turto (sandėlio ir gamybinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį, pagal kurią nuomos kaina buvo 18 200 Lt (5 271,08 Eur) per mėnesį. Į bylą pateiktais duomenimis, 2014-03-21 sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 14-03/21 įmonei UAB “Turto ir verslo sprendimai” buvo išnuomotos pačios įmonės parduotos negyvenamosios patalpos (sandėlis ir gamybinės patalpos), esančios (duomenys neskelbtini). Administratoriaus nuomone, tokia nuomos kaina žymiai viršijo rinkos kainą, todėl toks sandoris visiškai neatitiko bendrovės tikslų ir buvo jai nuostolingas. Suinteresuotų asmenų teigimu, ši nuomos kaina atitiko rinkos kainą atsižvelgiant į sandėlio didelį plotą (1 571,75 kv.m.) ir gamybinių patalpų plotą (1 414,10 kv.m.), t.y. 1,70 Eur už 1 kv.m. Suinteresuotas asmuo D. G. atsiliepime patvirtino, kad ši nuomos kaina yra tris kartus didesnė už UAB „Daik“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodytą šio turto nuomos kainą (0,54 Eur už kv.m.) ir pateikė skelbimų apie negyvenamųjų patalpų nuomos kainas kopijas, teigdamas, kad tokia turto nuomos kaina (t.y. 1,70 Eur/ 1 kv.m., iš viso 18 200 Lt (5 271,08 Eur) per mėn.) buvo vidutinė, bet visiškai atitiko rinkos kainas. Tačiau teismo vertinimu, atsižvelgiant į pateiktus duomenis apie kitų panašių objektų nuomos kainas, patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos kaina buvo aukštesnė nei vidutinė, todėl nuoma minėtomis sąlygomis nėra pateisinamas sandoris įmonei sunkiu laikotarpiu, nes buvo gana nuostolingas. Juo labiau, kaip pats suinteresuotas asmuo D. G. pateikė įrodymų, kad pasiūlymų išsinuomoti negyvenamąsias patalpas Panevėžio mieste yra pakankamai, todėl nėra aišku, kodėl buvo išnuomotos patalpos už 1,70 Eur už 1 kv.m. Aplinkybė, kad D. G., būdamas UAB „Turto ir verslo sprendimai“ vadovas, kaip pats nurodė, vadovaudamasis komerciniu principu, siekė gauti jo interesus ir poreikius atitinkantį atlygį už nuomojamą turtą bendrovei UAB ‚Dvirida“, nepateisina nuostolingo (nenaudingo) nuomos sandėrio sudarymo kitos pusės, t.y. BUAB ‚Dvirida“, atžvilgiu. Ši aplinkybė taip pat patvirtinta išvadą, kad D. G., būdamas susijęs su abejomis įmonėmis, ėmė veikti neigiamai BUAB ‚Dvirida“ verslo atžvilgiu. Byloje administratorius pateikė 2014-10-31 įmonės balansą, kuriame nurodyta, kad įmonė šiai datai turėjo turto už 1 638 377 Lt (474 507 Eur), susidedančio beveik tik iš 1 621 318 Lt (469 566,15 Eur) vertės trumpalaikio turto, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 1 417 173 Lt (410 441,67 Eur), o nuostoliai – 227 205,48 Lt (65 803,25 Eur). Taigi 2014 m. įmonės nuostoliai padidėjo beveik trečdaliu, palyginus su 2013 m. Teismo vertinimu, BUAB „Dvirida“ sudaryti sandoriai (2014-03-27 pirkimo – pardavimo ir 2014-03-21 negyvenamųjų patalpų nuomos) kelia abejonių dėl jų naudingumo įmonei, nes priešingai, matyti, kad po jų sudarymo įmonės veikla tapo dar labiau nuostolinga, įsipareigojimai kreditoriams padidėjo, turto sumažėjo, o 2014 m. gruodžio mėn. įmonė nustojo vykdyti veiklą.
Taip pat administratorius, patikrinęs bendrovės sąskaitos išrašus, nustatė, kad BUAB „Dvirida“ jau būdama nemokia, D. G. vadovaujamai bendrovei UAB „Turto ir verslo sprendimai“ 2014 m. kovo – 2014 m. spalio mėn. laikotarpiu pervedė 148 956 Lt (43 140,63 Eur). Teismo vertinimu, įmonė BUAB „Dvirida“, pažeisdama kitų kreditorių interesus, suteikė prioritetą vienam susijusiam kreditoriui – UAB „Turto ir verslo sprendimai“, vadovaujamam D. G., kuris BUAB „Dvirida“ dirbo konsultantu 2011-09-28–2014-03-31, tokiu būdu pažeisdama CK 6.930¹ str. įtvirtintą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą (Įmonių bankroto įstatymo 20 str. 2 d. 4 p.). Pažymėtina, kad BUAB „Dvirida“ bankroto byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai 2016-05-19 duomenimis sudaro apie 248 943 Eur, taigi darytina pagrįsta išvada, kad 2014 m. kovo – 2014 m. spalio mėn. laikotarpiu mokėjimų atlikimo kreditoriui UAB „Turto ir verslo sprendimai“ metu įmonė jau turėjo kitų kreditorių, kurių reikalavimai galimai buvo anksčiau pradelsti negu kreditoriaus UAB „Turto ir verslo sprendimai“. Kritiškai vertintini D. G. paaiškinimai, kad jam atlikto 148 956 Lt (43 140,63 Eur) pavedimai galėjo būti atlikti už jo suteiktas paslaugas BUAB „Dvirida“ (nuomos, konsultavimo ar paskolos suteikimo), tačiau pagal buhalterinius dokumentus nėra galimybės tiksliai nustatyti, už kokio pobūdžio įsiskolinimą tiksliai išmokėtos lėšos. Pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1-2 d. nurodyta bendrąja taisykle, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, o ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais. Nagrinėjamoje byloje atsakinga už tinkamą BUAB „Dvirida“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir nurodyto pavedimų 43 140,63 Eur sumai tikslingumą yra atsakinga tuo metu buvusi įmonės vadovė V. P..
Teismui įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad nurodytais įmonės sandoriais ir atliktais veiksmais buvo sudaryti BUAB „Dvirida“ ekonomiškai nenaudingi sandoriai, (didelės vertės turto išpardavimas (kuris galimai buvo perleistas neatlygintinai) ir to paties turto nuomojimas BUAB „Dvirida“), taip pat esant įmonei nemokiai, pirmenybė atliekant mokėjimus buvo suteikta vienam kreditoriui, kas lėmė, kad įmonė po šių sandorių sudarymo ir veiksmų atlikimo sustabdė savo veiklą ir jos daugiau nebevykdė. Todėl BUAB „Dvirida“ bankrotas pripažintinas tyčiniu (ĮBĮ 20 str. 2 d. 1-5 p., 3 d.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
pripažinti BUAB „Dvirida“ (į.k. 302418574) bankrotą tyčiniu.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos teismą.