- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-07-17
- Bylos Nr.
- 1-1059-1036/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25639-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Išnagrinėta priimant nuosprendį.
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas
- Kaltinamasis
- E. G.
- Advokatai
- Gediminas Bukauskas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Aurelijai Pečiukevičienei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Žvironienei, kaltinamajam E. G., jo gynėjui advokatui Gediminui Bukauskui, viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. G. 2020 m. birželio 29 d. apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VOLVO V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio ir policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo.
Kaltinamasis E. G. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad kaltinime nurodytą dieną į darbą atvažiavo anksti, nes darbas lauke reikia spėti iki pietų padaryti. Baigė darbą apie 12 val., nusipirko alaus, išgėrė ir nuo alaus, karščio bei nuovargio apgirto. Išgėręs pajuto, kad apsvaigo, todėl planavo pamiegoti ir tada grįžti, arba autobusu grįžti, taip pat galvojo, kad teks miegoti (duomenys neskelbtini). Kiekvieną dieną namo grįžta iš (duomenys neskelbtini). Tačiau tada nusprendė perstatyti automobilį. Automobilis smėlyje užklimpo, kitų automobilių nekliudė. Važiavo gatvele, šalia vyko statybos Viską atsimena, kaip įvažiavo. Aplinkiniai gyventojai iškvietė pareigūnus. Pareigūnai sakė pūsti į alkotesterį, bet nelabai susigaudė ir atsisakė pūsti, tada taip atrodė. Su pareigūnais kaip ir išgręs bendravo. Jį mėtė į šonus, buvo nugriuvęs, neturi sveikatos gerti, niekada daug nepakeldavo. Neprisimena apie teistumą Vokietijoje. Girtas Vokietijoje nevairavo, jį sustabdė policija už viršytą greitį, davė papūsti, promilių nebuvo, pasirašyti popierius ir išrašė baudą. Baudą sumokėjo. Tai buvo prieš 18 metų. Automobilis priklauso R. K., įsigytas už jos pinigus ir šiuo metu yra jos žinioje. Jei teismas nuspręs konfiskuoti automobilį, to pasekmes jaus ne tik jis, bet ir R. K.. Ji jam paskolindavo automobilį, po darbo visada ją pasiimdavo, bet ji negalėjo numatyti, kad jis sės už vairo neblaivus. Į objektus su R. K. automobiliu važinėdavo, nes labai dažnai objektai kituose miestuose būna. Dabar ieškos darbo kitoje įmonėje, arčiau Kauno. Su R. K. yra faktinėje santuokoje, kartu gyvena devynis metus, kartu veda bendrą ūkį, ji jam galėtų daryti įtaką. Apie šį įvykį R. K. sužinojo iš skambučio, nes laiku neatvažiavo pas ją į darbą ir ji pradėjo jo ieškoti. Savo veiksmus vertina neigiamai ir dėl to išvadas padarė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, gynėjas. Be kaltinamojo E. G. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.
Šalies argumentai
R. K. teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos laidavimą. Parodė, kad ji su kaltinamuoju yra sugyventiniai, veda bendrą ūkį, gerai sugyvena. Jie po nagrinėjamo įvykio daug kalbėjosi, mato, kad sugyventinis labai gailisi. Gyvenime niekada nėra buvę tokio panašaus atvejo. Supranta, kad gaus papildomų pareigų ir stengsis jas vykdyti. Šeimoje ji turi ir daro teigiamą įtaką, sugyventinis klauso jos nuomonės, yra rūpestingas, rūpinasi, viską daro kartu, tariasi, per devynis bendrus gyvenimo metus nebuvo, kad jis nedirbtų. E. G. poelgį vertina labai blogai. Nors turi vairuotojo pažymėjimą nuo 2000 m., pastaruoju metu nevairuoja. Gyvena kaime, reikia į darbą važinėti, kurį sunku pasiekti. Buvo bausta už greičio viršijimą, baudą sumokėjo. Teista niekada nebuvo. Automobilis Volvo priklauso jai, pirko gal už 2000 eurų, tiksliai nepamena. Gali būti, kad dabar automobilio vertė yra apie 1700 eurus. Jei teismas konfiskuotų automobilį ji nukentėtų. Kito automobilio dabar neturėčiau galimybių įsigyti.
Liudytojas G. A. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. birželio 29 d. apie 15:00 val., jis buvo jam priklausančio namo kieme ir pjovė žolę ant kalnelio. Tuo metu jis išgirdo automobilio variklio garsą ir trenksmą, automobilis buvo už jam priklausančio namo sklypo, už tvoros. Pakėlęs galvą, jis pastebėjo, jog automobilis VOLVOV 70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavo ir staiga pervažiavo per betoninį bortelį. Automobilis sustojo, ir vėl pradėjo važiuoti tiesia kryptimi, tačiau kadangi buvo įklimpęs į smėlį, toliau važiuoti nebegalėjo. Automobilio ratai sukosi vietoje, įklimpę smėlyje. Taip pat jis pastebėjo, kaip tuo metu iš automobilio vairuotojo vietos išlipo jam nepažįstamas vyras, aukšto ūgio, žilų plaukų, apie 50 metų, buvo apsirengęs šviesios spalvos marškinėliais. Matė kaip asmuo išlipęs iš automobilio smarkiai svirduliavo į šalis, vienu metu nukrito ant žemės. Kadangi jam sukėlė įtarimų tai, jog asmuo galimai yra neblaivus, jis pranešė policijos pareigūnams. Kol vyko policijos pareigūnai, asmuo norėjo įlipti atgal į automobilį VOLVO V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilis buvo užvestas, buvo įjungti automobilio žibintai. Tuo metu prie jo atėjo jam nepažįstamas asmuo, kuris dirba netoliese esančiame statybų objekte. Atėjęs asmuo išjungė automobilio variklį ir paėmė automobilio raktelius. Kai atvyko policijos pareigūnai, jie sulaikė galimai neblaivų automobilį vairavusį asmenį. Daugiau dėl šio įvykio jis papasakoti negali (b. l. 24–25).
Liudytojas A. Š. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirbant pagal nustatyta grafiką, 2020 m. birželio 29 d., patruliuojant kartu su vyr. patruliu A. K. apie 15 val. 08 min. iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) pranešėjas per langą matė kaip neblaivus automobilio Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sidabrinės spalvos vairuotojas, naujai statomoje gyvenvietėje "(duomenys neskelbtini)" atsitrenkė galimai į skydinę, užklimpo smėlyje, negali išvažiuoti. Atvažiuojant nuo (duomenys neskelbtini) už stotelės (duomenys neskelbtini) po kaire matysis statybos. Jei vairuotojui pavyktų išvažiuoti, perskambins. Atvykus į vietą, rado stovintį automobilį Volvo (duomenys neskelbtini), kuris buvo užvažiavęs ant krūvos smėlio, įsirėmęs į akmenį, ir matėsi šalia apgadintas gamtinių duju įvadas (skydelis). Netoli automobilio prie naujai statomo namo stovėjo visiškai neblaivus vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo E. G.. Prie jų priėjo pranešėjas G. A., kuris paaiškino kad šienaudamas žolę prie savo namų išgirdo automobilio variklio garsą atsisukęs pastebėjo, kad automobilis užvažiavęs ant smėlio krūvos gazuoja, bando išvažiuoti, bet nepavyksta. Pranešėjas paaiškino kad stebėdamas automobilį pradėjo filmuoti ir matė kaip iš minimo automobilio išlipo vyriškis, būtent tas, kuris buvo šalia ir pradėjo svirduliuoti, vos stovėjo ant kojų, pastebėjo kaip kitas pilietis buvo priėjęs ir atėmė pas vairuotoją raktelius. Vėliau prie jų priėjo dar vienas pilietis kuris prisistatė kaip J. P. (J. P. ), kuris paaiškino kad matė kaip automobilis Volvo kliudė dujų skydelį ir išlipęs vairuotojas stipriai svirduliavo. Galimas automobilio Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas, kuris akivaizdžiai atrodė neblaivus, nieko paaiškinti nesugebėjo, o tik agresyviai elgėsi ir keikėsi, pakvietus priėjo arti jų, prisistatė kaip E. G., neigė, kad vairavo automobilį Volvo, bet nurodė, kad automobilis priklauso jam. Stovintis šalia piliečiai nurodė, kad automobilį Volvo vairavo jis, net kreipėsi į vairuotoją, sakydami, tvirtindami, kad tai jis vairavo, į tai E. G. pasakė, kad jam ,,(necenzūrinis žodis), matė boba vienaakė“. Vairuotojui – E. G. keletą kartu pasiūlius pasitikrinti blaivumą, jis kategoriškai atsisakė. Įvykio vietoje buvo apie 15.30 val. nuo to laiko praktiškai buvo ir siūloma pasitikrinti blaivumą, žino tiek, kad atvykęs ir kitas policijos ekipažas, taipogi siūlė vairuotojui pasitikrinti blaivumą, ko jis kategoriškai vengė. Į įvykio vietą buvo iškviestas policijos ekipažas V-1821. Priverstiniam automobilio Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvežimui buvo iškviestas autovežimėlis. Iš minėtų priėjusių liudininkų priimti paaiškinimai. Vairuotojas – E. G. procesiniuose dokumentuose kategoriškai pasirašyti atsisakė, tai yra pagal instrukciją buvo užpildytas neblaivumo nustatymo aktas. Nuotraukos įkeltos į eismo įvykio registrą. Viskas filmuota Body cam 1723 (b. l. 36–38).
Iš J. P. paaiškinimo matyti, kad 2020 m. birželio 29 d. būdamas adresu (duomenys neskelbtini), matė kaip girtas vairuotojas važinėjo su Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apie 15.00 val., kliudė dujų skydelį, matė kaip vairuotojas išlipęs iš automobilio sunkiai stovėjo ant kojų (b. l. 20).
Iš G. A. paaiškinimo matyti, kad 2020 m. birželio 29 d. apie 15.00 val. pjaudamas žolę savo namo kieme išgirdo automobilio variklio garsą. Pakėlęs galvą pamatė kaip automobilis Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bandė įvažiuoti į statybvietę ir pervažiavęs bordiūrą sustojo. Kelias minutes vairuotojas bandė dar važiuoti į priekį, tačiau nesėkmingai. Išlipęs iš automobilio vairuotojas sunkiai stovėjo bei orientavosi. Nufilmavo kaip jis svirduliuodamas vaikščioja, iškvietė policiją. Prireikus vaizdo įrašą pateiks (b. l. 21).
Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas G. A. pateikė vaizdo įrašą (b. l. 26, 27).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas vaizdo įrašas esantis IBPS. Įrašo pavadinimas – 20200629_150608.mp4, kurio trukmė 0,52 min. Atsiranda aikštelės, tvoros, smėlio krūvos, pilkos spalvos automobilio vaizdas, asmens – vyro, galima teigti, įtariamojo – E. G. vaizdas, kuris svyruodamas-linguodamas prieina prie automobilio vairuotojo pusės priekinių durelių-stiklas pusiau pravertas, dešinę ranką pratiesia link durų, atitraukia, eina į priekį. Eina link smėlio krūvos, eisena neadekvati-svirduliuojanti, kur nugara nukrenta į smėlio krūvą, bando stotis, stojasi, apsisukęs vėl rankomis krenta, atsistoja, eina link automobilio, vėl krenta rankomis ir keliais ant smėlio (b. l. 28–30).
Iš objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti 7 garso-vaizdo įrašai, nufilmuoti Body kamera (policijos pareigūnų) perkelti į ĮBPS. Peržiūrėjus vaizdo-garso įrašą matyti, kad atvykę į įvykio vietą policijos pareigūnai nustatė 2 asmenis - vyrus, liudytojus, kurie parašė paaiškinimus, ir nurodė, kad matė, kai asmuo neblaivus važinėja su įvykio vietoje matomu stovinčiu pilkos spalvos automobiliui Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Nustatytas vairuotojas – tai E. G., kuris akivaizdžiai yra neblaivus ( kalba nerišli, nesugebėjimas orientuotis) ir agresyvus. Tiek 1 faile, tiek ypač 7 failo pradžioje E. G. pasiūlius pasitikrinti blaivumą, pastarasis kategoriškai tai atsisakė daryti, nors jam policijos pareigūnas prieš tai buvo išaiškinęs, kad atsisakymas pasitikrinti blaivumą, įstatymo nustatyta tvarka yra prilyginamas sunkiam girtumo apsvaigimui. E. G. buvo įsodintas policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, laukiama kelių policijos atstovų, tyrėjo. Vienas iš vyrų, mačiusių E. G. važinėjantį su automobiliu Volvo, galimai yra l vyras, kuris vėliau buvo apklaustas kaip liudytojas, pateikė jo darytą vaizdo-garso įrašą (įrašas apžiūrėtas) (b. l. 31–33).
Iš 2020 m. birželio 29 d, neblaivumo nustatymo akto matyti, kad E. G. buvo nustatyti neblaivumo požymiai iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, neadekvati elgsena, tačiau E. G. vengė neblaivumo patikrinimo. E. G. buvo įspėtas dėl filmavimo, taip pat pasiūlyta jam leisti jį tikrinti ir įvertinti bendrą asmens būklę (b. l. 39).
Iš VĮ Regitra duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio Volvo V 70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas–savininkas yra R. K. (b. l. 6).
Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad automobilio Volvo V70 D5, kategorija M1-AC, pasirinkti metai 2002 kaina Lietuvoje be PVM 1463 eurų, su PVM 1770 eurų (b. l. 7).
Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad apžiūros atlikimo vieta – (duomenys neskelbtini), apžiūrėta transporto priemonė – Volvo V 70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatyta, išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai-įlenkimas ant dešinės pusės galinių durelių (b. l. 8–13).
Iš transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto matyti, kad 2020 m. birželio 29 d. automobilis Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo nuvežtas į automobilio saugojimo aikštelę (b. l. 14). 2020 m. liepos 1 d. buvo išduotas leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę, gautas mokėjimo nurodymo patvirtinimas, kad apmokėta už transportavimo-saugojimo paslaugas (b. l. 16–19).
Ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pradėtas Vilniaus aps. VPK KP NVRS tyrėjo tarnybinio pranešimo pagrindu, kuriame nurodoma, kad 2020 m. birželio 29 d. apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, E. G., vairavo automobilį Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, ir policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, E. G. atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo. Šiais savo veiksmais E. G. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (b. l. 1, 2).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad E. G. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai patikrinimo metu nustačius jo neblaivumo požymius atsisakė tikrintis etilo alkoholio koncentraciją iškvėptame ore ir taip vengė neblaivumo patikrinimo. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. E. G. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai ir paaiškinimai, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama E. G. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes E. G. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl atsakomybės individualizavimo
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-132-699/2017, Nr. 2K-134-1073/2018, Nr. 2K-196-697/2018, Nr. 2K-176-303/2018). Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos, įstatyme numatytos, sąlygos atleisti kaltinamąjį E. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo sugyventinės R. K. laidavimą. E. G. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalto pirmą kartą (b. l. 78–79). Nors byloje yra duomenų, kad kaltinamasis teistas (duomenys neskelbtini), tačiau ikiteisminio tyrimo surinkti duomenys yra neinformatyvūs, neaišku už kokius konkrečius veiksmus kaltinamasis teistas. Pažymėtina ir tai, kad visi galimi įstatymo numatyti teistumo terminai yra senai suėję, teistumas išnykęs. Bylą nagrinėjant teisme kaltinamasis nurodė, kad Vokietijoje jį sustabdė policijos pareigūnai už viršytą greitį, išrašė baudą, kurią jis sumokėjo, neblaivus nevairavo. E. G. dėl nagrinėjamos nusikalstomos veiklos padarymo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino kaltu, atsakomybės nevengė, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto ir davė išsamius parodymus, dėl alkoholio vartojimo ir savo poelgio padarė atitinkamas išvadas, savo poelgį vertina kritiškai. Aukščiausiojo teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281¹ straipsnyje, ir sprendžiant klausimą, ar yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus KET pažeidimus ir jam taikytą administracinę atsakomybę. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus matyti, kad E. G. už KET pažeidimus baustas du kartus už (b. l. 80–81). Visgi pažymėtina, kad kaltinamąjį teigiamai charakterizuoja tai, kad jis yra sumokėjęs jam paskirtas baudas, kas rodo, kad jis prisiima atsakomybę už savo veiksmus, ankstesni KET pažeidimai nėra priskiriami prie itin šiurkščių pažeidimų, be to, jis nebaustas už analogiškus veiksmus, t. y. vairavimą išgėrus, taip pat nėra baustas ir už kitus administracinius nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu, todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad kaltinamasis nesilaikys įstatymų ir darys naujas nusikalstamas veikas. Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą vertintina ir tai, kad kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo ir darbe charakterizuojamas išimtinai teigiamai (b. l. 96). Neigiamai E. G. charakterizuojančių duomenų baudžiamojoje byloje nėra, taip pat nenustatyta, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo jis vėl būtų pažeidęs baudžiamuosius įstatymus. Duomenų apie sistemingai daromus nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus nebuvimas, iš esmės teigiamai E. G. asmenybę charakterizuojantys duomenys, šiuo konkrečiu atveju mažina padaryto nusikaltimo ir jį padariusiojo asmenybės pavojingumą ir sudaro pagrindą vairavimą esant neblaiviam vertinti kaip atsitiktinę nusikalstamą veiką, o ne kaip E. G. susiformavusio nusikalstamo elgesio natūralų rezultatą. Nurodytų duomenų visuma leidžia spręsti, kad jis nėra piktybinis teisės normų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis ir yra pagrindas parodyti E. G. pasitikėjimą.
Kaip jau minėta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Taigi, laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad R. K. yra tinkama būti laiduotoja. R. K. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek teismui pateiktame prašyme paskirti ją laiduotoja ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą sugyventinį E. G. aiškiai išdėstė poziciją laiduoti už kaltinamąjį bei nurodė, kad jos sugyventinis niekada anksčiau nėra taip neatsakingai pasielgęs, dėl savo veiksmų labai gailisi ir išgyvena, supranta savo elgesio neteisėtumą ir dėl to padarė atitinkamas išvadas. R. K. praeityje neteista, administracine tvarka pas penkerių metu laikotarpį bausta du kartus, tačiau visas paskirtas pinigines nuobaudas sumokėjusi, dirbanti ir darbe charakterizuojama tik teigiamai (b. l. 98), atsižvelgiant į jos teigiamas charakterio savybes buvo paaukštinta pareigose. Tiek kaltinamasis, tiek R. K. parodė, kad jie kartu veda bendrą ūkį, t. y. faktiškai gyvena santuokoje, palaiko artimus ryšius. R. K. visada pataria savo sutuoktiniui bet kokioje gyvenimo situacijoje, jos nuomonė ir patarimai jam yra svarbūs, jis įsiklauso į tai, ji yra tas asmuo, kuris teigiamai veikia kaltinamąjį. Jie pakankamai ilgai kartu veda bendra šeimos ūkį, puikiai sutaria, kasdien bendrauja, dėl visko šeimoje tariasi ir rūpesčius sprendžia kartu. Pažymėtina, kad apie padarytą sugyventinio nusikalstamą veiką R. K. su juo kalbėjosi, kadangi jį gerai pažįsta, mano, jog tai jis padarė lengvabūdiškai, gerai neįvertinęs savo netinkamo elgesio ir galimų pasekmių. Nuolatinis tarpusavio bendravimas ir santykių palaikymas laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra pakankamai stabilūs ir tamprūs, kad R. K. gebėtų įtakoti kito asmens elgesį, jį kontroliuoti. Svarbu akcentuoti ir tai, kad E. G. anksčiau nebuvo padaręs nusikalstamų veikų, ar administracinių nusižengimų būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl R. K. neturėjo jokio pagrindo įtarti galimas nusikalstamas savo sugyventinio elgesio pasekmes. Be to, šiuo atveju ne mažiau svarbu pabrėžti, kad laidavimo institutas apskritai yra taikomas tik tuomet, kai nusikalstama veika jau yra padaryta, tad laiduotojui negali būti priskirtas kriterijus – kaltininko sulaikymas nuo nusikaltimo, už kurį ir yra sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės taikymo/atleidimo klausimas, nes tokiu atveju šio kriterijaus neatitiktų nei vienas laiduotojas. Teismas akcentuoja, kad tik tapdama laiduotoja R. K. prisiima kur kas daugiau įsipareigojimų, tame tarpe ir teigiamai įtakoti bei kontroliuoti E. G. elgesį, nei tiesiog palaikydama nuolatinius santykius su juo. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad R. K. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jos, kaip laiduotojos atsakomybę ir kad ji išreiškė tvirtą sutikimą būti laiduotoja. Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, R. K. rūpi jos sugyventinio ateitis ir už jį laiduoja, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl teismas, įvertinęs tiek byloje surinktus duomenis apie R. K. asmenybę, tiek jos bei E. G. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, turi pagrindo manyti, kad R. K. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos pareigas, daryti teigiamą įtaką E. G., tai daro ir darys, ji yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkama būti laiduotoju, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus.
Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti E. G. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą pagal laiduotojos R. K. laidavimą. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, E. G. asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojos R. K. asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių terminui bus pakankama poveikio priemonė E. G.. Laiduotoja per nurodytą laidavimo terminą turės galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir toks laidavimo terminas, įvertinus ankstesnį E. G. elgesį bei jo asmenybę, yra pakankamas. Įvertinus E. G. ir R. K. šeimynines aplinkybes ir šeimos finansinę padėtį, t. y. šiuo metu kaltinamasis nedirba, taip pat atsižvelgiant į teisingumo ir proporcingumo principų esmę, E. G. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netaikant užstato. Laiduotojos ir kaltinamojo sąveikos skatinimas, įvertinus jų asmenybes bei santykių pobūdį paskiriant užstatą nėra būtinas.
Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad priimdamas sprendimą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atsižvelgia ir vadovaujasi aukštesnės instancijos teismo šiuo klausimu suformuota teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-365-209/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-434-211/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-409-209/2017; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-446-870/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-731-935/2018 ir kt., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-624-935/2019).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. Atsižvelgiant į tai, kad E. G. padarydamas nusikalstamą veiką privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas nusikaltimą, todėl jis privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo jis pats ir yra kaltas, ir kas teismui leidžia daryti išvadą, jog net ir atleidus E. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jam turi būti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės.
Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo kaltinamajam E. G. įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė naudodamasis šia teise, vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vengė neblaivumo patikrinimo. Pažymėtina, jog pavojingi kaltinamojo veiksmai išaiškinti ir užkardyti tik po to, kai jis nesuvaldęs automobilio įvažiavo į smėlį ir kliudė dujų skydelį, kas teismui leidžia daryti išvadą, jog ši aplinkybė sustabdė vairuotoją, nes priešingu atveju kaltinamasis galėjo tęsti kelionę toliau, kurios baigtis galėjo būti žymiai sunkesnė. Iš liudytojų parodymų matyti, kad kaltinamasis išlipęs iš automobilio sunkiai stovėjo ant kojų bei orientavosi. Šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra ypač pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles. Be to, padaryta nusikalstama veika, pasireiškė dideliu pavojingumu tiek pačiam vairuotojui, tiek visuomenės saugumui, kadangi kaltinamasis vairavo transporto priemonę gyvenvietėje, tokiu paros metu, kokiu paprastai eismas yra intensyvesnis. Tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo sužaloti pėstieji ar kiti eismo dalyviai, vertintina, kad tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti skaudžių pasekmių. Šios aplinkybės rodo E. G. lengvabūdišką bei visiškai neatsakingą požiūrį į visuomenėje galiojančią visiems privalomą tvarką, į savo paties bei kitų saugumą. Teismas konstatuoja, jog E. G., sėsdamas už vairo neblaivus, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, elgėsi neatsakingai, veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Kartu pažymėtina, kad šios rūšies baudžiamojo poveikio priemonės taikymas už transporto eismo saugumą pažeidžiančias nusikalstamas veikas yra viena efektyviausių prevencinių priemonių. Dėl šios priemonės taikymo galinčios kilti neigiamos pasekmės nuteistojo šeimai ar jam asmeniškai negali būti vertinamos aukščiau už visuomeninį interesą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas transporto eismo saugumas, o skirta bausmė atliktų savo prevencinę paskirtį. Tuo labiau, kad nei dirbamo darbo pobūdis, nei išlaikomi asmenys, nei jų sveikatos būklė nesulaikė nuteistojo nuo nusikaltimo įvykdymo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-326-843/2020). Teismo vertinimu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys, jo elgesys po veikos padarymo, sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam 2 (du) metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės susibadymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2020 m. birželio 30 d. (b. l. 48–50).
Kaip jau minėta, nekyla jokių abejonių, jog automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Pagal teismų praktiką nusikalstamų veikų, susijusių su transporto priemonės vairavimu, kai ją vairuoja neblaivus asmuo, prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek susijusios su apribojimu naudotis specialiąja teise, tiek turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018). BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. E. G. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamas transporto priemone Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl automobilis Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. To paties straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad automobilis Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso kaltinamojo sugyventinei R. K. (b. l. 6), kuri nežinojo, kad kaltinimasis pasinaudos jos transporto priemone būdamas neblaivus. Kaip jau minėta R. K. neturėjo jokio pagrindo įtarti galimas nusikalstamas savo sugyventinio elgesio pasekmes. R. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad automobilis Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pirktas jos lėšomis, šiuo metu neturėtų galimybės įsigyti kito automobilio, kuris jai reikalingas važinėti į darbą. Konfiskuojant automobilį nukentėtų ne tik kaltinamasis, bet ir jo šeimos nariai, t. y. sugyventinė, taip pat toks sprendimas suvaržytų atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teises daugiau, negu yra būtina. Kartu pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, kalbant apie turto konfiskavimo proporcingumą nuosavybės apsaugos kontekste (Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis), pabrėžiama, kad tokia priemonė turėtų būti pagrįsta proporcingu santykiu tarp naudojamų priemonių ir siekiamo tikslo, ir kad ši sąžininga pusiausvyra bus pažeista, jei atitinkamas asmuo turės prisiimti individualią ir pernelyg didelę naštą (2018 m. virželio 28 d. Didžiosios kolegijos sprendimas G.I.E.M. S.r.l. ir kiti prieš Italiją, peticijos Nr. 1828/06, par. 300; 2004 m. sausio 22 d. sprendimas Jahn ir kiti prieš Vokietiją, peticijų Nr. 46720/99, 72203/01, 72552/01, par. 81-94; 2011 m. gegužės 31 d. sprendimas Maggio ir kiti prieš Italiją, peticijų Nr. 46286/09, 52851/08, 53727/08, 54486/08, 56001/08, par. 57). Todėl įvertinus bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą E. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri remiantis išrašu iš VšĮ „Emprekis“ yra 1770 eurų su PVM (b. l. 7).
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, konfiskuotino turto vertė turi būti apskaičiuojama su PVM, kadangi tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM. Juolab kad įrankių (priemonių) vertės išieškojimu, be kita ko, siekiama, kad nebūtų sąmoningai panaudoti kitiems asmenims priklausantys daiktai, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Įgyvendinant šiuos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų. Kartu toks vertinimas, kaip teisingai nurodyta ir prokurorės kasaciniame skunde, leidžia užtikrinti proceso dalyvių (asmenų) lygybės prieš įstatymą principą, t. y. išvengti situacijos, kai asmuo (automobilio savininkas), kurio automobilis konfiskuotas, atsiduria blogesnėje padėtyje nei asmuo, iš kurio išieškoma tokio turto kaina be PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas (b. l. 45–53), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašais, palikti saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendė:
Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, E. G., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos R. K. laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Nustatyti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laiduotojos R. K. laidavimo terminą be užstato.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti E. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (du) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2020 m. birželio 30 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis E. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1770 (vieną tūkstantį septynis šimtus septyniasdešimt) eurų.
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašais, palikti saugoti byloje.
Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą E. G. ir laiduotojai R. K. kad:
· laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
· jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.
· jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.