Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei L. L. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, išlaikymo vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo, trečiasis asmuo BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė pateiktą ieškinį ir paaiškino, kad ir papildomai teismui teikti duomenys nekeičia ieškovės pozicijos dėl reikalavimo neterminuotai apriboti L. L. motinos valdžią į E. L. ir nekeičia reikalavimo dėl prašomo priteisti išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio.

3. Atsakovė L. L. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį informuota tiek teismo šaukimu, tiek per atstovą, todėl byla išnagrinėta jai nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso, toliau – CPK - 234 straipsnis).

4. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino, kad jo nuomone nagrinėjamu atveju neturėtų būti taikoma griežčiausia tėvų valdžios ribojimo priemonė, siūlo teismui terminuotai apriboti jo atstovaujamosios motinos valdžią į nepilnametį sūnų, bei mano, kad ieškovė neįrodė jog atsakovė gali teikti prašomo priteisti išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstat uoja:

6. tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje. Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad vaikai iki pilnametystės yra prižiūrimi tėvų, o 2 dalyje nurodytos tėvų teisės ir pareigos, numatant, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

7. Tėvams nesilaikant įstatymuose nustatytų pareigų bendraujant su vaikais ir dalyvaujant jų auklėjime, įstatymas numato atitinkamus vaikų teisių ir interesų gynimo būdus, vienas iš jų – tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas.

8. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2008 m. gegužės 30 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008 išaiškino, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010). Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį ginčą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.

9. Atsakovė L. L., gim. (duomenys neskelbtini) yra E. L., gim. (duomenys neskelbtini) motina. Duomenų apie vaiko tėvą gimimo įraše nėra nurodyta.

10. Iš dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų, procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių nustatyta, kad BĮ Klaipėdos šeimos ir vaiko gerovės centras 2022 m. gruodžio 9 d. pateikė vaiko teisių apsaugos institucijai siūlymą kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo, nurodant, kad BĮ Klaipėdos šeimos ir vaiko gerovės centro žinioje yra L. L. šeima, nuo 2022-06-23 paslaugų gavėjai yra taikomas atvejo vadybos procesas, teikiama socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir atkūrimo paslauga. Laikotarpyje nuo 2021-09-24 iki 2022-09-23 E. L. buvo skirta laikinoji priežiūra kartu su mama L. L. Centre. 2022-09-23 vykusio atvejo vadybos posėdžio metu, kuriame L. L. nedalyvavo, buvo priimtas sprendimas E. L. nutraukti laikinąją priežiūrą ir vaiką apgyvendinti budinčio globėjo šeimoje. L. L. išsikėlusi iš Centro apsigyveno pas draugą, kuris anksčiau buvo teistas už sąvadavimą ir vaikų pornografijos turinio laikymą, L. L. buvo šio asmens auka, įtraukta į prostituciją. 2022-09-26 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio būsto skyrius L. L. pateikė siūlymą išsinuomoti laikiną būstą, tačiau moteris delsia susitvarkyti dokumentus, socialinio darbuotojo suteiktomis paslaugomis nesinaudoja, neatvyksta, nenurodydama konkrečių priežasčių. Susitikimų su sūnumi metu L. L. neįdeda pastangų bendrauti su vaiku, jo nekalbina, neturi susiformavusių įgūdžių vaiko lavinimui. Išreiškiant L. L. pastabas, moteris reaguoja išreikšdama pyktį, tuomet atsisako susitikti su vaiku. Į telefoninius skambučius neatsako, neperskambina, rašo tik SMS žinutes, kuriose dažniausiai išreiškiami priekaištai, keliami klausimai, kurių ji nesugebėjo užduoti susitikimų metu.

11. 2022-09-28 nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas leido paimti E. L. iš motinos L. L..

12. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. spalio 11 d. įsakymu likusiam be tėvų globos vaikui E. L. nuo 2022 m. spalio 13 d. nustatyta laikinoji globa, vaiko globėju paskirtas BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras. 2022-09-23 sudarytas vaiko laikino apgyvendinimo aktas budinčio globėjo šeimoje.

13. Vaiko teisių apsaugos institucija 2023 m. sausio 6 d. sudarė laikinai globojamo vaiko aplankymo aktą. Nors laikinuoju globėju yra paskirtas BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras, tačiau akte dėstoma budinčio globėjo nuomonė ir sąlygos jo gyvenamojoje vietoje.

14. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo, taip pat tėvų teisių, nustatytų CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, įgyvendinimo ribojimo, turi būti analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Tėvų pareigų atlikimo veiksmai vertintini atsižvelgiant į CK 3.155 straipsnyje nustatytą tėvų valdžios turinį ir tada spręstina dėl atitinkamos įstatyme nustatytos vaiko teisių apsaugos priemonės taikymo. Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama prieš vaiko interesus. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus bei pažeidimų pobūdį, ir, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti vieną iš tėvų valdžios ribojimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021).

15. Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Be to, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, turi būti vertinamos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. lapkričio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

16. Nagrinėjamoje byloje ieškovė kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad atsakovė nevykdo savo pareigų visapusiškai rūpintis vaiku.

17. Kasacinis teismas aiškindamas tėvų ir vaikų tarpusavio ryšį yra nurodęs, jog vaiko teisė žinoti savo tėvus, kurti su jais ryšį ir jį išsaugoti yra pamatinė vaiko asmenybės vystymuisi, tačiau ryšys yra dviejų asmenų sąveika, o kalbant apie vaiko ir tėvų ryšį, iniciatyva kurti ir palaikyti ryšį pirmiausia tenka tėvui, motinai, o ne vaikui. Tik su amžiumi, vaikui augant išsilygina šių dviejų asmenų – vaiko ir tėvo, motinos jėgų pusiausvyra, t. y. jie abu (vaikas ir tėvas, motina) tampa vienodai atsakingi už šio ryšio puoselėjimą. Tačiau tais atvejais, kai vaikas neturi galimybės augti prižiūrimas savo tėvų, kiekvienas iš jų turi imtis tinkamų priemonių šeimos ryšiui su vaiku išsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020).

18. Nagrinėjamoje byloje ištirti su ieškiniu pateikti įrodymai (pagalbos planai, situacijos vertinimai), teismo posėdžio metu liudytojos socialinės darbuotojos L. I. parodymai patvirtina ieškovės nurodytą aplinkybę, kad atsakovė pagalbos priemonių nevykdo, atsainiai vertina savo sveikatos būklę, nesigydo. Nors jai buvo siūloma pagalba kreipiantis į specialistus, nuvykstant į gydymo įstaigą, atsakovė pagalbos atsisakė. Atsakovė socialinių darbuotojų rekomendacijų nevykdo, aktyvių veiksmų pakeisti esamas gyvenimo sąlygas nesiima, įgūdžių tinkamai rūpintis vaiku neįgijo, nors informacija jai buvo suteikta. Byloje pateikti duomenys (susitikimų su vaiku protokolai) patvirtina, jog atsakovė savo vaiku domisi tik tuomet kai Centro darbuotojai organizuoja susitikimą. Tačiau susitikimų metu įvyksta tik fizinis kontaktas su vaiku, moteris nesidomi vaiko jausmais, susitikimų metu yra pasyvi, jai trūksta pozityvumo, jausmingumo, nelavina vaiko sugebėjimų žaidimų metu, moters veiksmai kiekvieną kartą yra tokie patys, socialinių darbuotojų neklausia jokios informacijos apie sūnų, pastangų atkurti ar sukurti emocinį vaiko ir motinos ryšį nededa. Taip pat ieškovės atstovė patvirtino, kad atsakovė nebendrauja ir su sūnumi A., kurio atžvilgiu taikytas atskyrimas.

19. Teismas sutinka su atsakovės atstovo nuomone, kad sprendžiant kurią tėvų valdžios ribojimo formą taikyti, reikia įvertinti pasekmes ateičiai. Tačiau atsakovės atstovo argumentas, kad galima būtų taikyti laikiną motinos teisų apribojimą, nagrinėjamu atveju nėra pagrįstas. Jokie bylos duomenys nepatvirtina, kad padėtis po tam tikro laiko galėtų pasikeisti. Nagrinėjamu atveju svarstytinas klausimas ne dėl laikino motinos valdžios apribojimo, o vertintina ar yra galimybė taikyti vaiko atskyrimo nuo motinos institutą, nes bylos duomenys patvirtina aplinkybę, kad atsakovė turi sveikatos sutrikimų. Iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo spręsti, jog atsakovei nustatyta diagnozė objektyviai kliudo atsakovei rūpintis vaiku, kas sudarytų pagrindą spręsti apie galimą atsakovės atskyrimą nuo vaiko (CPK 185 straipsnis, CK 3.179 straipsnis). Byloje ieškovės papildomai pateikta informacija patvirtina, kad L. L. UAB „N.“ klinikoje pas gydytoją psichiatrą ambulatoriškai gydosi nuo 2012-05-30, diagnozė: lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (F70.1), tačiau joks medikamentinis gydymas jai nėra skirtas, nors lankymosi pas psichiatrą laikotarpis ilgas – daugiau kaip dešimt metų. Ieškovės atstovė patvirtino, kad po vaiko gimimo L. L. 2021-10-15 į kliniką nuvyko socialinės darbuotojos iniciatyva, atsakovė nusiskundimų neturėjo, medikamentinis gydymas nebuvo skirtas. Atsakovė susiklosčiusią situaciją vertina atsainiai (nesigydo, specialistų pagalbos atsisako, neigia turinti sveikatos sutrikimų).

20. Įstatymas įpareigoja teismą nagrinėjant prašymą dėl tėvų valdžios ribojimo išklausyti vaiko, galinčio suformuluoti savo pažiūras, nuomonę (CK 3.183 straipsnio 3 dalis). Vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis), taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

21. Bylos nagrinėjimo metu E. L. yra beveik du metukai, taigi tokio amžiaus vaikas nuomonės suformuluoti negali. Byloje esantys duomenys apie vaiko institucijos apsilankymus budinčio globėjo šeimoje leidžia teismui daryti išvadą, kad formuojasi vaiko ryšys su asmenimis, kurie dabar juo rūpinasi. Kaip jau nurodyta tiek paminėtoje kasacinio teismo praktikoje, tiek Europos Žmogaus Teisių teismo jurisprudencijoje, spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas atsižvelgia ne į motinos/tėvo interesus, o į vaiko interesus. Nagrinėjamu atveju teismas negali neatsižvelgti į ieškovės atstovės nurodytą informaciją, kad berniukas yra tokio amžiaus, kad gali būti įvaikintas ir byloje esantys duomenys, bei priimti teismų sprendimai (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog 2015 m. balandžio 15 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu (c. b. Nr. 2-117-904/2015) nepilnametis vaikas A. L. atskirtas nuo motinos L. L.. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. sprendimu (c. b. Nr. 2-4974-512/2016) atsakovei L. L. neterminuotai apribota motinos valdžia į sūnų R. L.), atsakovei Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. sprendimu neterminuotai apribota motinos valdžią į nepilnametį vaiką N. L. (c.b. Nr. e2-169-328/2022), vis tik duoda teismui pagrindą manyti, kad atsakovė jau ne kartą turėjusi galimybę įrodyti jog jai svarbi jos vaikų ateitis, keisti savo elgesį, požiūrį. Net ir teismui nagrinėjant šią bylą atsakovė nei karto neatvyko į teismo posėdį, nedavė paaiškinimų, nors tiek ieškovės atstovė, tiek valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paskirtas advokatas patvirtino, kad L. L. žino apie teismo posėdį, tačiau jos nuomone viskas išsispręs ir be jos dalyvavimo.

22. Remdamasis bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad atsakovė tinkamai nevykdo konstitucinių CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.165 straipsnio 1 dalyje, 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų neturtinių pareigų savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu: rūpintis vaiku, jo sveikata, ugdymu, su juo bendrauti, auklėti ir prižiūrėti, tuo darydama žalą vaiko vystymuisi.

23. Kaip jau nurodyta aukščiau, tam, kad konstatuoti esant pagrindą apriboti tėvų valdžią užtenka nustatyti bent vieną CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatytą sąlygą. Tačiau tam, kad konstatuoti pagrindą neterminuotai apriboti tėvo valdžią, teismas turi padaryti išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

24. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė savo motinos valdžios nepilnamečio vaiko atžvilgiu neįgyvendina, savo gyvenimo būdo nekeičia ir pastangų išspręsti šeimos problemas nededa, pažangos probleminėse šeimos srityse nepadarė, yra abejinga savo šeimos problemoms, savo ruožtu aplaidumas ar abejingumas savo tėviškoms pareigoms laikytinas kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014; 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015), kas sudaro pakankamą pagrindą apriboti atsakovės motinos valdžią į nepilnametį vaiką. Byloje nėra jokių duomenų, kad situacija gali pasikeisti.

25. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių apsaugos ir gynimo principą, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, ieškovės ieškinys tenkintinas, atsakovei neterminuotai apribotina motinos valdžią į sūnų E. L., kadangi tai labiausiai atitiktų vaiko interesus susiklosčiusioje situacijoje (CK 3.180 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis, 406 straipsnis).

26. Apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

27. Pažymėtina, kad laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 3 dalis, 6 dalis).

28. Pagal CPK 496¹ straipsnio 1 dalį, teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tą pačią dieną nutartimi paveda valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai per dešimt dienų pateikti teismui šio Kodekso 498 ir 499 straipsniuose nurodytus duomenis, būtinus bylai išnagrinėti, taip pat išvadą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo reikalingumo. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, esamą teisinį reglamentavimą, inicijuotina civilinė byla dėl globos nepilnamečiam vaikui E. L. nustatymo ir globėjo paskyrimo.

29. Priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (CK 3.183 straipsnis 4 dalis, CPK 407 straipsnis). CPK 406 straipsnio 2 dalis numato, jog tenkinus ieškinio reikalavimą dėl tėvų valdžios ribojimo, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. Nepilnamečio vaiko E. L. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo dienos nustatytina BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir gerovės centre.

30. Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Įstatymas numato pareigą abiem tėvams išlaikyti savo vaiką (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Tai yra turtinės asmeninės prievolės, jų negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jų vykdyti. Teismas, priteisdamas išlaikymą vaikams, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius (CK 3.198 straipsnio 1 dalis). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Įstatyme nėra nustatyta išlaikymo dydžio minimali riba, todėl teismas gali kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo bei tėvų galimybių pusiausvyrą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 išaiškino, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 pažymėjo, kad išlaikymo dydis nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina teismų praktika bei akcentavo, kad išlaikymo dydis turi būti nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Be to, aktualioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020).

32. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą vaikui 100 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų.

33. Pagal ieškovės pateiktus duomenis atsakovė registruota užimtumo tarnyboje bedarbio statusu nuo 2021-01-22 iki 2022-10-17, nuo 2022-10-18 jai suteiktas besirengiančio darbo rinkai asmens statusas. 2021-03-18 pasiūlytos trys darbo vietos, tačiau darbdaviai pasirinko kitus kandidatus. 2021-07-19 L. L. aptarnaujantį specialistą SMS žinute informavo, kad yra 8 mėn. nėščia, todėl darbo neieškos, 2021-11-25 nurodė, kad dirbti negali, nes augina 2 mėn. kūdikį, nustatytas ribotas 45 proc. darbingumo lygis. 2022-09-09 L. L. užpildė įsidarbinimo galimybių vertinimo anketą, atliktas giluminio interviu vertinimas, nustatyta, kad asmens registravimosi tikslas – socialinė parama, išmokų gavimas. 2022-10-18 pradėtas atvejo vadybos taikymas, siekiant padėti pašalinti įsidarbinimą ribojančias aplinkybes.

34. Pagal ieškovės pateiktus SODRA duomenis atsakovė gauna vienišo asmens išmoką, nuo 2023-01-31 ši suma 34,89 Eur. Taip pat atsakovė yra iš dalies darbinga, jai nustatytas 45 proc. darbingumo lygis, gauna netekto darbingumo pensiją 182,95 Eur. Atsakovė nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė pateikė papildomą informaciją, kad atsakovei suteiktas socialinis būstas.

35. LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2015 m. balandžio 15 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu iš atsakovės sūnaus A. L. išlaikymui priteista po 29 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės. 2016 m. birželio 1 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu iš atsakovės nepilnamečio sūnaus R. L. išlaikymui priteista po 10 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės. 2022 m. kovo 16 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu iš atsakovės nepilnamečio sūnaus N. L. išlaikymui priteista po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės.

36. Atsakovė yra jauna, iš dalies darbinga, todėl privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo (CK 3.192 straipsnis). Nors atsakovės galimybes dirbti riboja nustatytas darbingumo lygis, tai nesudaro pagrindo neteikti išlaikymo nepilnamečiui sūnui. Pažymėtina, jog vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, t. y. pripažinti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

37. Pagal teismo įpareigojimą ieškovė pateikė informaciją iš Antstolių informacinės sistemos, iš kurios nustatyta, kad priverstine tvarka išlaikymas išieškomas tik A. L. ir net teismui priteisus kas mėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 29 eurus, jau susidariusi skola.

38. Ieškovė neįrodė, kad atsakovės turtinė padėtis, įsidarbinimo galimybės sudaro galimybę atsakovei teikti 100 Eur per mėnesį išlaikymą. Ieškovės atstovė taip pat nepagrindė aplinkybės kodėl atsakovė keturių vaikų išlaikymui turi skirti skirtingą sumą. Taip pat pažymėtina, kad į teismo klausimą ieškovės atstovė nurodė, kad vaiko teisių institucija nesikreipė į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nustatymo, todėl atsakovei nepagrįstai vienai perkeliama pareiga išlaikyti savo nepilnametį sūnų.

39. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad 50 Eur dydžio išlaikymo priteisimas nepilnamečiam vaikui iš atsakovės yra tinkamas ir atitinkantis vaiko amžių, interesus bei atsakovės galimybes jį išlaikyti. Pažymėtina, kad įstatymas numato, jog priteisto išlaikymo dydis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, teismo sprendimu gali būti pakeistas (CK 3.201 straipsnis).

40. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, išlaikymas E. L. iš atsakovės priteistinas nuo ieškinio teisme pateikimo.

41. Išlaikymo dydis indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas laikinasis globėjas BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras (CK 3.190 straipsnio 1 dalis, 3.185 straipsnio 1 dalis).

42. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo ir tėvo valdžios apribojimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43. Bylose dėl tėvų valdžios ribojimo šalys atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Pagrindinis reikalavimas byloje yra tėvo valdžios apribojimas, o kiti reikalavimai yra išvestiniai, nes įstatymas numato kokie klausimai privalomai turi būti išspręsti teismui nagrinėjant tokio pobūdžio bylas. Todėl bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos) iš atsakovės nepriteistinos (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 16 punktas, 14 straipsnio 12 punktas, CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 269, 270, 400-406 straipsniais, 496 straipsniu,

Teismas nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei L. L., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) į vaiką E. L., gim. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. L., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo dienos su laikinuoju globėju BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras, Debreceno g. 48, Klaipėda. Priteisti iš atsakovės L. L., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. L., gim. (duomenys neskelbtini) po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2023 m. sausio 26 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko E. L., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti laikinąjį globėją BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras, Debreceno g. 48, Klaipėda.

Teismo sprendimą dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.