Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamo Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, ieškinį atsakovei L. L. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, biudžetinė įstaiga Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas neterminuotai apriboti motinos L. L. tėvų valdžią nepilnamečio sūnaus N. L., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; priteisti iš atsakovės L. L. išlaikymą nepilnamečiui vaikui N. L. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; patenkinus ieškinį dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, N. L. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatyti biudžetinėje įstaigoje (toliau ir – BĮ) Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre, adresu (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdyje atsakovės atstovė paaiškino, jog atsakovė turi negalią, mano, jog ji ne dėl savo kaltės negali tinkamai pasirūpinti nepilnamečiu vaiku, o dėl esamų sveikatos sutrikimų. Mano, jog šiuo atveju tikslinga taikyti atsakovės atskyrimą nuo vaiko, ne motinos valdžios ribojimą. Prašo procesinį sprendimą priimti įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, nors mano, jog nėra pagrindo taikyti neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti, teismo posėdyje nedalyvavo apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta, prašymu negauta. Byla nagrinėjama trečiajam asmeniui (jo atstovams) nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso 247 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei (duomenys neskelbtini) gimė sūnus N. L.. Duomenų apie vaiko tėvą nėra. Iš 2020 m. birželio 19 d. vaiko medicinos dokumentų išrašo matyti, jog vaikui nustatytas baltymų ir energetinių medžiagų trūkumas.

Iš 2020 m. birželio 22 d. vaiko situacijos vertinimo anketos duomenų matyti, jog vertinimas pradėtas reaguojant į gydymo įstaigos, kurioje gydomas vaikas, gydytojo pranešimą, 2020 m. birželio 8 d. atvykus į vaiko motinos namus, vizualiai apžiūrėjus vaiką, vaikas atrodė labai liesas, vangus, nustatytas vaiko apsaugos poreikis, nurodoma, jog motina į BĮ Klaipėdos šeimos ir vaiko gerovės centrą vykti atsisakė; motina dokumente pasirašyti atsisakė.

2020 m. rugpjūčio 12 d. Skyriaus raštu atsakovės prašymas dėl vaiko auginimo netenkintas, įvertinus nustatytas aplinkybes, jog atsakovė neieško būdų pasimatyti su vaiku, atsakovei savarankiškai auginant ir besirūpinant vaiku, kilo realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai, atsakovė nesigydo, negeba tinkamai rūpintis kūdikiu, į organizuojamus atvejo vadybos posėdžius neatvyksta, nebendradarbiauja su specialistais.

2020 m. rugsėjo 2 d., 2021 m. sausio 27 d. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktuose nustatyta, jog priežastys, dėl kurių nustatyta laikinoji globa, neišnyko.

2020 m. gruodžio 14 d. BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro rašte nurodoma, jog atvejo vadybos posėdžių metu teiktos rekomendacijos ir prisiimti įsipareigojimai vykdomi tik iš dalies, stebima situacija iš esmės nesikeičia; L. L. šeimoje esminių pokyčių ir galimybių savarankiškai auginti vaiką nefiksuojama; teikiant socialines paslaugas bendravimas su paslaugų gavėja yra itin nenuoseklus, pagalbos procesą apsunkina tai, jog atsakovė į skambučius neatsako, bendrauja tik trumposiomis žinutėmis, o kartai nėra linkusi į jas atsakyti; L. L. nesudarė galimybės socialiniams darbuotojams įvertinti buities ir gyvenimo sąlygų; moteris pagalbos šeimai procese yra pasyvi, nesinaudoja paslaugomis, kurios orientuotos į sveikatos priežiūros užtikrinimą, psichologinės būklės stiprinimą, finansinės padėties gerinimą, tėvystės įgūdžių tobulinimą.

Iš Skyriaus 2021 m. sausio 19 d. specialistės tarnybinio pranešimo nustatyta, jog atsakovė vaiko N. L. nuo 2020 m. birželio 22 d. neaugina, vaikui nuo 2020 m. liepos 8 d. nustatyta laikinoji globa BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro budinčio globotojo šeimoje.

2021 m. vasario 2 d. BĮ Klaipėdos šeimos ir vaiko gerovės centro rašte nurodoma, jog bendraujant su paslaugų gavėja išsiaiškinta, jog moteris yra patyrusi fizinį bei seksualinį smurtą ir vaikystėje; neigiamos vaikystės patirtys galimai turi įtakos moters dabartiniam gyvenimui: paslaugų gavėja yra lengvai pažeidžiama, praradusi savivertės bei pasitikėjimo savimi jausmą, kyla sunkumų kuriant šeimyninius ir visuomeninius santykius; moters emocinę, psichologinę ir psichinę savijautą lemia nustatyti sveikatos sutrikimai; L. L. požiūris į savo sveikatos priežiūrą yra atsainus, moteris nepripažįsta, jog dėl turimų sveikatos sutrikimų yra reikalinga specialistų pagalba, atsisako socialinių darbuotojų siūlomos pagalbos registruojantis pas specialistą ar lydint į gydymo įstaigą; 2021 m. sausio 13 d. nuotoliniu būdu buvo organizuojamas atvejo vadybos posėdis, nuo socialinių paslaugų teikimo pradžios pirmą kartą pavyko patekti į paslaugų gavėjos butą ir įvertintos buities bei gyvenimo sąlygos (buities ir gyvenimo sąlygos nėra tvarkingos, trūksta švaros ir tvarkos, kambaryje ant baldų matomi sumesti rūbai, ant daiktų pastebimi nešvarumai, išdaužti virtuvės ir kambario langai, pastarasis suklijuotas lipnia juosta, pastebima, jog trūksta buitinės technikos: skalbimo mašinos, šaldytuvo; maistas laikomas ant palangės virtuvėje, kurioje langas pravertas, kad maistas nesugestų. 2021 m. sausio 26 d. apsilankymo metu pastebėta, jog buitis ir toliau yra neprižiūrima, moteris neturi įgūdžių rūpintis buitimi, nededa pastangų gerinant buto sąlygas, pastebėta, jog moteris nesirūpina savo asmenine higiena, retai skalbia rūbus, dauguma nešiojamų drabužių yra praradę estetinę išvaizdą. Socialinių paslaugų teikimo laikotarpiu moteriai buvo suteikta informacija apie psichologinės pagalbos galimybes, užregistruota konsultacijoms, iš trijų suplanuotų konsultacijų moteris dalyvavo vienoje, į papildomą konsultaciją neatvyko.

Iš VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro rašto matyti, jog šioje gydymo įstaigoje duomenų apie atsakovę nėra.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog 2015 m. balandžio 15 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu (c. b. Nr. (duomenys neskelbtini)) nepilnametis vaikas A. L. atskirtas nuo motinos L. L.. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. sprendimu (c. b. Nr. (duomenys neskelbtini)) atsakovei L. L. neterminuotai apribota motinos valdžia į sūnų R. L..

Dėl motinos valdžios apribojimo

Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.180 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog tuo atveju, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali keistis. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią (CK 3.180 straipsnio 1, 3 dalys). Teismų praktikoje pabrėžiama, jog sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Pažymima, jog kiekvienu iš CK 3.180 straipsnyje nurodytų priešingų teisei veiksmų ar neveikimo tėvai daro ypatingą žalą vaikui. Žala neturi būti suprantama vien kaip tam tikras tiesioginis smurtinis elgesys ar vaiko žalojimas.

Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Švedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas,, p. 33-34 §72). EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (žr. Johansen v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09). Tačiau pabrėžiama, jog šeimos ryšiai turi būti gyvi, puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, nustatyta, jog vaikas N. L. buvo paimtas iš nesaugios jam aplinkos vaiko teisių apsaugos institucijai nustačius vaiko apsaugos poreikį, teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartimi tenkinus ieškovės prašymą leista vaiką N. L. paimti iš motinos L. L., vaikui nustatyta laikinoji globa. Pažymėtina, jog byloje pateikti įrodymai, jog vaikas iš motinos paimtas dėl nepriežiūros (prastos mitybos, iššutimo). Vaiko laikinoji globa yra tęsiama iki šiol. Visuma byloje pateiktų duomenų patvirtina, jog atsakovė pagalbos priemonių nevykdo, atsainiai vertina savo sveikatos būklę, nesigydo. Nors jai buvo siūloma pagalba kreipiantis į specialistus, nuvykstant į gydymo įstaigą, atsakovė pagalbos atsisakė. Atsakovė socialinių darbuotojų rekomendacijų nevykdo, aktyvių veiksmų pakeisti esamas gyvenimo sąlygas nesiima, įgūdžių tinkamai rūpintis vaiku neįgijo, nors informacija jai buvo suteikta. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog atsakovė savo vaiku nesidomi, juo nesirūpina, pastangų atkurti ar sukurti emocinį vaiko ir motinos ryšį nededa, o paskutinio sutikimo su vaiku metu savo sūnaus nepripažino. Visuma byloje nustatytų aplinkybių sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovė motinos pareigų nevykdo, yra nusišalinusi nuo motinos pareigų vykdymo ir byloje nėra duomenų, jog situacija gali pasikeisti (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Teismo posėdyje atsakovės atstovė nurodė, jog atsakovė negeba tinkamai rūpintis vaiku ne dėl savo kaltės, o dėl turimų sveikatos sutrikimų, tačiau pažymėtina, jog byloje duomenų, pagrindžiančių tokias aplinkybes nėra pateikta (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo spręsti, jog atsakovei nustatytos diagnozės objektyviai kliudo atsakovei rūpintis vaiku, kas sudarytų pagrindą spręsti apie galimą atsakovės atskyrimą nuo vaiko (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis, CK 3.179 straipsnis). Priešingai, byloje pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovė susiklosčiusią situaciją vertina atsainiai (nesigydo, specialistų pagalbos atsisako, neigia turinti sveikatos sutrikimų, realių pastangų susigrąžinti vaiką į šeimą nededa). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pasisakyta, jog esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013. Teismų praktika. 2013, 39, p. 32-61).

Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė savo motinos valdžios nepilnamečio vaiko atžvilgiu neįgyvendina, savo gyvenimo būdo nekeičia ir pastangų išspręsti šeimos problemas nededa, pažangos probleminėse šeimos srityse nepadarė, yra abejinga savo šeimos problemoms, savo ruožtu aplaidumas ar abejingumas savo tėviškoms pareigoms laikytinas kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014; 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015), kas sudaro pakankamą pagrindą apriboti atsakovės motinos valdžią į nepilnametį vaiką.

Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių apsaugos ir gynimo principą, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, ieškovo ieškinys tenkintinas, atsakovei neterminuotai apribotina motinos valdžią į sūnų N. L., kadangi tai labiausiai atitiktų vaiko interesus susiklosčiusioje situacijoje (CK 3.180 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis, 406 straipsnis).

Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis.) Tėvų valdžios apribojimas taikomas tik dėl tų vaikų ir tik tam iš tėvų, dėl kurio priimtas teismo sprendimas (CK 3.180 straipsnio 5 dalis).

Laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 3 dalis, 6 dalis).

Dėl globos nustatymo, globėjo paskyrimo, gyvenamosios vietos nustatymo

Civilinio proceso kodekso 406 straipsnio 2 dalis numato, jog tenkinus ieškinio reikalavimą dėl tėvų valdžios ribojimo, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (Civilinio proceso kodekso 407 straipsnis, CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą bei ieškinyje nurodytus duomenis apie laikiną nepilnamečio vaiko apgyvendinimą, iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nepilnamečio vaiko N. L. gyvenamoji vieta nustatytina BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir gerovės centre.

Civilinio proceso kodekso 496¹ straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, galiojantį teisinį reglamentavimą, inicijuotina civilinė byla dėl globos nepilnamečiui vaikui N. L. nustatymo ir globėjo paskyrimo.

Dėl išlaikymo priteisimo

Apribojus tėvų valdžią, atsakovės pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką išlieka (CK 3.195 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė yra iš dalies darbinga, jai nustatytas 45 proc. darbingumo lygis. LITEKO duomenimis, 2015 m. balandžio 15 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu iš atsakovės sūnaus A. L. išlaikymui priteista po 29 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės. 2016 m. birželio 1 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu iš atsakovės nepilnamečio sūnaus R. L. išlaikymui priteista po 10 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės. Iš 2022 m. vasario 11 d. BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro rašto (pažymos) matyti, jog atsakovė nedirba, jos pajamas sudaro netekto darbingumo pensija ir išmoka vaikui.

Atsakovė yra darbingo amžiaus, iš dalies darbinga, privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo (CK 3.192 straipsnis). Nors atsakovės galimybes dirbti riboja nustatytas darbingumo lygis, tai nesudaro pagrindo neteikti išlaikymo nepilnamečiui sūnui. Pažymėtina, jog vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, t. y. pripažinti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Atsakovė turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį sūnų, teikti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti bent minimalūs nepilnamečio vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką, jog orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Ieškovė byloje prašo priteisti iš atsakovės vaiko išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį mokamų išmokų, atsakovė duomenų, patvirtinančių, jog negali ir/ar negalės vaikui teikti tokio dydžio išlaikymo, nepateikė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Aplinkybė, jog atsakovė nedirba, negali paneigti nepilnamečio vaiko teisės į išlaikymą. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad kitiems atsakovės nepilnamečiams vaikams išlaikymas buvo priteistas prieš daugiau nei šešerius metus, šiuo metu ekonominė šalies padėtis yra pakitusi, mažesnio, nei ieškovė prašo priteisti išlaikymo, priteisimas, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnis), pažeistų nepilnamečio vaiko interesus. Atsižvelgiant į nurodytą, iš atsakovės L. L. nepilnamečio sūnaus N. L. išlaikymui priteistina po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 15 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja skirtina laikinoji globėja BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalis).

Pagal Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 14 punktą, bylose, kurias nagrinėja teismai, dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo, šalys nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos.

Pagal Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 7 dalį, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktą, už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo byloje mokėtinas 27 Eur žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovas atleistas (Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 2 punktas).

Bylos duomenimis, atsakovei buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, dėl teisinės pagalbos teikimo yra patirtos 188,75 Eur išlaidos.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, civilinės bylos dalyką ir pagrindą, įvertinus aplinkybę, jog atsakovei buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsakovė nuo bylinėjimosi išlaidų atleista (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis, 20 straipsnis), ieškinį tenkinus, iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270, 279, 400-406, 496¹ straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovei L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią į nepilnametį vaiką N. L., gimusį (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės L. L. išlaikymą nepilnamečiui vaikui N. L., gim. (duomenys neskelbtini), po 100 Eur (vienas šimtas eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 15 d.) iki vaiko pilnametystės, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Skirti laikiną globėją biudžetinę įstaigą Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras nepilnamečio vaiko N. L. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Iki teismo procesinio sprendimo dėl vaiko globos nustatymo ir globėjo paskyrimo įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečio vaiko N. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą biudžetinėje įstaigoje Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre, adresas (duomenys neskelbtini).

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės globos nepilnamečiui vaikui N. L. nustatymo ir globėjo paskyrimo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.