- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-28
- Bylos Nr.
- e2A-1626-886/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03657-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Tomas Romeika, Laima Kriaučiūnaitė
- Ieškovas
- A. U., E. U.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Roberto veterinarijos klinika“
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Tomo Romeikos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. U. ir E. U. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. U. ir E. U. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Roberto veterinarijos klinika“ dėl netinkamos kokybės paslaugų atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai A. U. ir E. U. (toliau – ieškovai) 2020 m. lapkričio 24 d. ieškiniu (CBP-7029) prašė iš atsakovės UAB „Roberto veterinarijos klinika“ (toliau – atsakovė) priteisti 1 850 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad dėl nekokybiškai teiktų klinikos paslaugų atliekant netinkamai kastracijos operaciją, po kurios šuo nukraujavo ir nugaišo, ieškovams padaryta neturtinė ir turtinė žala.
Atsiliepimas
2. Atsakovė 2020 m. gruodžio 18 d. atsiliepimu į ieškinį (DOK-43831) prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovės veiklą tyrusios institucijos, turinčios tam reikalingas specialias žinias, išsamiai ištyrusios atsakovės gydymo metodus, priemones ir šią konkrečią situaciją, jokių pažeidimų nenustatė. Vien tik tai, kad įvyko komplikacija, savaime nereiškia, kad komplikacija įvyko dėl atsakovės kaltės, kad atsakovės gydytoja kastracijos metu netinkamai atliko chirurginę intervenciją, dėl kurios buvo sužeista kraujagyslė ir įvyko vidinis nukraujavimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovų po 860 Eur atsakovei už teisines paslaugas ir po 8,11 Eur pašto išlaidų valstybei.
4. Teismas nustatė, kad 2017 m. lapkričio 21 d. ieškovai savo augintinį – Samojedų veislės šunį, gimusį 2013 m. gegužės 14 d., pradėjo gydyti atsakovės UAB „Roberto veterinarijos klinikoje“. Konkreti diagnozė nenustatyta, ligos istorijos anamnezėje pažymėta, kad augintinio kailis išretėjęs, „liūdnas“ snukutis, padidėjusi odos pigmentacija, šuo nesikaso. Ieškovas A. U. 2017 m. lapkričio 21 d. pasirašė sutikimą atsakovei gydyti jų augintinį atliekant vakcinas, tyrimus, operacijas ir kt., pagal gydytojų numatytą poreikį. Klinikoje 2019 m. gegužės 27 d. ieškovų augintiniui atlikta kastracijos operacija. Tą pačią dieną pasiimant šunį į namus pastebėta, kad jo sėklidė buvo patinusi. Klinikos gydytojai rekomendavo dėti šaldančius kompresus. Antrą dieną po operacijos šuo nugaišo. Ieškovų iniciatyva atliktas skrodimas Nacionaliniame maisto ir veterinarijos tarnybos rizikos vertinimo institute. Gaišenos pataloginio anatominio tyrimo akte Nr. 60 konstatuota, jog nugaišusio šuns pilvo ertmėje rasta 0,85 litro sukrešėjusio kraujo, šuo nugaišo dėl nukraujavimo į pilvo ertmę. Ieškovų nuomone, šuo nugaišo dėl vidinio kraujavimo po nekokybiškai atliktos kastracijos operacijos.
5. Teismas nurodė, kad ieškovai neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškovai atsakovės kaltę grindžia Gaišenos pataloginio anatominio tyrimo aktu, kitų įrodymų nepateikta.
6. Ieškovų nuomone, pagal analogiją turi būti taikomas Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas. Teismas nurodė, kad jei ieškovai ginčo teisiniams santykiams prašo taikyti šio įstatymo nuostatas, tai jie privalėjo laikytis šio įstatymo 24 straipsnyje numatyto reikalavimo ne vėliau kaip per 3 metus nuo dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie žalą, kreiptis į Komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, su rašytiniu prašymu dėl žalos atlyginimo, Vyriausybės patvirtintame Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos apraše nustatyta tvarka turi. Komisija yra privaloma ikiteisminė institucija dėl žalos atlyginimo, tačiau ieškovai nepateikė duomenų, kad į ją kreipėsi.
7. Valstybės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, 2019 m. spalio 4 d. atsakydama į ieškovų skundą nurodė, kad atlikus patikrinimą nustatė, kad UAB „Roberto veterinarijos klinikoje“ veterinarinė veikla atitiko reikalavimus veterinarijos paslaugų teikėjams ir atitiko vaistų, biocidų laikymo, naudojimo, apskaitos reikalavimus. Tikrinimą atlikę pareigūnai padarė išvadą, kad 6 metų Samojedų veislės šuo galimai nugaišo dėl širdies sustojimo po vidinio kraujavimo, kuris atsirado įvykus komplikacijai po sėklidžių pašalinimo operacijos (kastracijos). Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2020 m. kovo 17 d. atsakyme dėl ieškovų prašymo nurodė, jog 2018 m. gegužės 30 d. patologinio gaišenos tyrimo akte Nr. 60 nepakanka duomenų, kuriais remiantis būtų galima patvirtinti, kad nukraujavimą sukėlė veterinarijos gydytojo klaidos, padarytos šuns kastracijos operacijos metu.
8. Teismas, įvertinęs, kad ieškovai tik savo nuomone grindžia ieškinio reikalavimus ir komentuoja tarnybų ir specialistų dokumentus, darė išvadą, kad ieškovai nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių jų teiginius. Teismas nenustatė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, nenustatė jokių atsakovės neteisėtų veiksmų. Neteisėti atsakovės veiksmai nekonstatuoti ir nenustatyta atsakovės kaltė bei padaryta žala (CPK 178 straipsnis).
9. Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių pasisakymus, teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimas atlyginti turtinę žalą – 100 Eur už kastracijos operaciją, 1 500 Eur už nugaišintą augintinį, 20 Eur už atliktą gaišenos pataloginį tyrimą – atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis). Dėl kitų ieškinio reikalavimų teismas nepasisakė, nes neįrodžius atsakovės kaltės, nelieka teisinio pagrindo spręsti kitus ieškinio reikalavimus dėl ieškovės gydymo išlaidų bei neturtinės žalos, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
10. Ieškinį atmetus, teismas iš ieškovų lygiomis dalimis priteisė atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas ir valstybei priteisė teismo pašto išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
11. Ieškovai (toliau – apeliantai) 2021 m. liepos 19 d. apeliaciniu skundu (DOK-26141) prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, ieškovams iš atsakovės priteisti 100 Eur už kastracijos operaciją, 1 500 Eur už nugaišintą augintinį, 20 Eur už atliktą gaišenos patologinį tyrimą, 230 Eur ieškovės gydymo išlaidų, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (tik ieškovei, nes ji patyrė moralinę žalą), iš viso – 1 850 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas, arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismui esant kitokios nuomonės, nei nurodyta apeliaciniame skunde, prašo vadovautis CPK 320 straipsnio 2 dalies nuostatomis, leidžiančioms teismui peržengti apeliacinio skundo ribas ir priimti sprendimą, kuriuo ieškinys galėtų būti patenkintas ir kitokiu pagrindu, nei nurodyta apeliaciniame skunde. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas taikė netinkamas materialinės teisės normas, nes ginčo santykiui parinko netinkamą taikytiną teisę. Ginčo santykiams teismas taikė sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, jas aiškino. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų teiktų gydymo paslaugų kokybės, todėl šiam ginčui spręsti taikytinos deliktinės civilinės atsakomybės taisyklės.
11.2. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir kasacinio teismo praktiką, nes sprendimą priėmė neištyrus esminių bylos aplinkybių ir dėl jų nepasisakė. Teismas netyrė aplinkybių ir dėl to nepasisakė: 1) ar veterinarijos gydytojas esant esamai augintinio sveikatos būklei, apskritai, galėjo ryžtis operacijai, 2) ar po augintinio operacijos buvo garantuota tinkama augintinio priežiūra, vertinant augintinio sveikatos būklę prieš operaciją ir po operacijos. Išraše iš ligos istorijos nurodyta gyvūno fiziologinė būklė iki operacijos ir panaudoti medikamentai: operacijos (kastracijos) metu buvo naudotas kraujavimą stabdantis vaistas Dicynone ir vitaminas C. Veterinarijos gydytojas turėjo išsiaiškinti kraujavimo priežastį, sustabdyti kraujavimą, įvertinti anemijos laipsnį kraujo tyrimais, o ne iš akies, ir jokiu būdu neišleisti gyvūno į namus, neatlikus visų šitų veiksmų, tačiau šito veterinarijos gydytojas nepadarė, o teismas šių aplinkybių netyrė ir dėl jų nepasisakė.
11.3. Gaišenos patologinio anatominio tyrimo 2019 m. gegužės 30 d. akte Nr.40 aprašyta gyvūno sveikatos būklė: blužnies padidėjimas, kepenų fibrozė, kasoje daugybiniai mazgeliai (pankreatitas arba kasos uždegimas), anemija. Teismas netyrė ir dėl to nepasisakė, ar operacija buvo atliekama dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas, esant minėtiems sveikatos sutrikimams.
11.4. Teismas netyrė ir dėl to nepasisakė: ar šuo, turintis rimtų sveikatos sutrikimų (skydliaukės nepakankamumas ir kiti anksčiau minėti), gėręs dideles dozes medikamentų, ir kurio sveikata vis tiek blogėjo, galėjo būti operuojamas, neįvertinus jo sveikatos būklės; ar prieš operaciją turėjo būti padaryti biocheminiai kraujo tyrimai identifikuoti vidaus organų veiklą (inkstai, kepenys, kasa ir kiti), bendras kraujo tyrimas nustatyti galimus uždegimus (pvz., pankreatitą), kurį galėjo iššaukti didelės hormoninių preparatų dozės, taip pat ar neturėjo būti nustatytas kraujo krešumas ir kiti parametrai svarbūs priimant sprendimą operuoti šunį. Ar prieš operaciją šiuo atveju tokiam šuniui buvo galima paskirti tokius vaistus, kaip dicynone, deksometezonas, ketamidor bei medeson – pagal šių vaistų aprašus šuniui jų skirti nebuvo galima, bet teismas šių aplinkybių netyrė ir jų nevertino.
11.5. Išrašuose iš ligos istorijos atsakovė nurodė, kad Samojedų veislės šuns sėklidė po operacijos buvo patinusi. Tai reiškia, kad vyko kraujavimas ir jis jau buvo prasidėjęs, tačiau dėl šių aplinkybių teismas nepasisakė ir netyrė.
11.6. Teismas netyrė ir dėl to nepasisakė, ar veterinarijos gydytojas elgėsi tinkamai: ar jis, kaip profesionalas tinkamai atidus, rūpestingas, atsargus, kaip tai nustato atitinkami standartai, nes profesionalo veiksmų neteisėtumą gali lemti bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir panašiai, kaip tai nustato kasacinio teismo praktika.
Atsiliepimas
12. Atsakovė 2021 m. rugpjūčio 10 d. atsiliepimu į apeliacinį skundą (DOK-28849) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
12.1. Apeliantai iš esmės prašo apeliacinės instancijos teismo ne patikrinti byloje priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o iš naujo nagrinėti tą patį ginčą. Apeliantai jokių naujų teisinių argumentų ar netinkamai sprendimu kvalifikuotų aplinkybių, nepateikia. Apeliantai atkartoja tuos pačius argumentus, kurie jau buvo išdėstyti procesiniuose dokumentuose ir išsakyti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu bei teismo įvertinti ir atmesti kaip nepagrįsti. Apeliaciniame skunde atkartojami tie patys argumentai, remiantis teismų praktika (kuri neaišku kaip turėtų būti siejama su skundžiamu sprendimu, kuriuo nustatytos kitokios aplinkybės), ir tie patys deklaratyvūs argumentai, kuriems įrodyti apeliantai turėjo visas galimybes bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau to nepadarė. Vien tik apeliantų subjektyvus, bet kitoks tų pačių įrodymų vertinimas nesudaro pagrindo tenkinti apeliacinį skundą. Vien tik aplinkybė, kad teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje neaptarė visų apeliantų ieškinyje išdėstytų ar teismo posėdyje nurodytų teiginių, savaime nereiškia, jog procesinis sprendimas yra netinkamai motyvuotas arba kad teismas neįvertino visų byloje esančių įrodymų bei nurodytų argumentų.
12.2. Negalima sutikti su apeliantų pozicija, kad ginčo teisiniams santykiams taikytinos deliktinės civilinės atsakomybės taisyklės. Tarp apeliantų ir atsakovės susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Tarp apeliantų ir atsakovės susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinos paslaugų sutarties nuostatos, konkrečiai – veterinarijos atlygintinų paslaugų (CK 6.716 straipsnio 3 dalis). Byloje nekilo ginčo dėl to, kad būtent apeliantai pasirašė byloje esantį sutikimą, kuriame buvo pateikta įstatyme nurodyta informacija. Teikdamas paslaugas, paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus, laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų, pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus, jei kliento nurodymai neprieštarauja įstatymams, nusistovėjusioms profesinės veiklos taisyklėms, standartams, profesinės veiklos etikai ar sutarties sąlygoms. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų pažeidusi šias įstatymines pareigas, tokių duomenų apeliantai nepateikė apeliaciniame skunde.
12.3. Apeliantai kvestionuodami sprendimo teisėtumą per įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą, cituoja eilę kasacinio teismo nutarčių, tačiau neaišku, kaip jos yra susijusios su nagrinėjamu ginču. Minėtose bylose buvo sprendžiama dėl gydytojų civilinės teisinės atsakomybės (ne veterinarijos gydytojų) ir gydymo įstaigos bei gydytojo pareigų paciento atžvilgiu. Atsakovės veiksmai, nors ir negali būti tapatinami, tačiau galėtų būti vertinami per kriterijus, kurie yra suformuluoti kasacinio teismo vertinant medicinos gydytojų veiksmus. Jeigu veterinarijos gydytojas suteikė paslaugas taip, kaip tai konkrečiu atveju būtų padaręs protingas, atidus, rūpestingas ir sąžiningas gydytojas, net tuo atveju, jei rezultatas yra neigiamas (šiuo atveju - gyvūno nugaišimas), nebus laikoma, kad veterinarijos gydytojas už tai atsakingas ir kad jis atliko neteisėtus veiksmus.
12.4. Nors apeliantai nurodo, kad teismas nevertino aplinkybių, kad veterinarijos gydytojas turėjo išsiaiškinti kraujavimo priežastį, sustabdyti kraujavimą, įvertinti anemijos laipsnį kraujo tyrimais, o ne iš akies ir jokiu būdu neišleisti gyvūno į namus, neatlikus visų šitų veiksmų, tačiau neaišku, dėl kokių priežasčių teismas tokias aplinkybes turėjo vertinti. Byloje nėra nustatyta, kad vidinis kraujavimas prasidėjo operacijos metu ar dėl bet kokių veiksmų operacijos metu. Atsakovės vertinimu, byloje yra nustatytos priešingos aplinkybės. Gyvūnui atlikta kastracijos operacija buvo įprastinė, jos metu kažkokių nukrypimų nuo įprastos procedūros pastebėta nebuvo. Gyvūnui operacija buvo atlikta apie 10 valandą, gyvūnas stebėtas po operacijos ilgiau nei 3 valandas, jokių pokyčių nepastebėta. Jei gyvūnui būtų prasidėjęs vidinis kraujavimas, per 3 valandas to būtų buvę neįmanoma nepastebėti. Kiek tai yra susiję su apeliantų nurodomais kraujo tyrimais, tai net jei po operacijos tokie būtų atlikti (nors nėra atliekami tam nesant poreikio, nebent to būtų prašoma (ko šiuo atveju nebuvo)), tai vis tiek tyrimų atsakymų nei tą, nei kitą dieną nebūtų, po tokios procedūros nėra jokio pagrindo gyvūną laikyti klinikoje.
12.5. Apeliantai nepateikė įrodymų apie tai, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, kad operacija nebuvo atlikta tinkamai, nebuvo dėtos maksimalios atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangos, kad iki ar po operacijos gyvūnas nebūtų buvęs tinkamai gydytas ar panašiai. Teismas pagrįstai nenustatė jokių atsakovės neteisėtų veiksmų ar kaltės, nes tariama komplikacija, dėl kurios galimai nugaišo gyvūnas, nėra nustatyta, kaip ir nenustatyta tokios komplikacijos priežastis – šių aplinkybių apeliantai neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis), o aplinkybes, paneigiančias bet kokias prielaidas apie atsakovės neteisėtus veiksmus, kaltę, atsakovė įrodė byloje esančiais rašytiniais įrodymais, liudijusių asmenų parodymais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Šioje byloje ginčas kilo dėl to, ar atsakovė tinkamai atliko savo, kaip veterinarijos klinikos, veterinarijos gydytojų pareigas, gydant ieškovų augintinį. Apeliacijos objektas yra patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovų ieškinio dėl žalos atlyginimo.
15. Minėta, kad apeliantai prašo ieškinį patenkinti visiškai, alternatyviu reikalavimu prašo perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Be to, apeliantai prašo (tuo atveju, jei teismas būtų kitokios nuomonės, nei nurodyta apeliaciniame skunde), vadovautis CPK 320 straipsnio 2 dalies nuostatomis, leidžiančiomis teismui peržengti apeliacinio skundo ribas ir priimti sprendimą, kuriuo ieškinys būtų patenkintas ir kitokiu pagrindu, nei nurodyta apeliaciniame skunde.
16. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nenustatyta pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis), taip pat nenustatyta CPK 327 ar 329 straipsniuose numatytų pagrindų perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Dėl nagrinėjamam ginčui taikytinos teisės
17. Ieškovai apeliaciniame skunde teigia, kad teismas taikė netinkamas materialinės teisės normas. Ginčo santykiams teismas taikė sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, tačiau turėjo taikyti deliktinę atsakomybę, nes ginčas kilo dėl sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų teiktų gydymo paslaugų kokybės, todėl šiam ginčui spręsti taikytinas Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantų argumentais.
18. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 1 straipsnyje numatyta šio įstatymo taikymo sritis: šis įstatymas nustato paciento teises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus. Šio įstatymo 2 straipsnyje apibrėžiama paciento sąvoka – asmuo, kuris naudojasi sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis, nepaisant to, ar jis sveikas, ar ligonis.
19. Nagrinėjamu atveju apeliantai 2017 m. lapkričio 21 d. kreipėsi į UAB „Roberto veterinarijos klinika“ dėl Samojedų veislės šuns gydymo, pasirašė sutikimą atsakovei gydyti augintinį atliekant vakcinas, tyrimus, operacijas ir kt. – pagal gydytojų numatytą poreikį (CBP-7029 priedas). Be anksčiau teiktų paslaugų, 2019 m. gegužės 27 d. atliktos planinės procedūros: kastracija ir dantų valymas, ištrauktas 109 dantis. Atsakovei adresuotoje 2019 m. rugpjūčio 13 d. pretenzijoje be kitų reikalavimų prašoma grąžinti 100 Eur už netinkamai atliktą šuns kastracijos operaciją (CBP-7029 priedas). Apeliantai neginčija aplinkybės, kad veterinarijos klinikoje užsakė paslaugas (kastracija ir dantų valymas) ir už jas atsakovei sumokėjo. Taigi, tarp ieškovų ir atsakovės susiklostė atlygintinių paslaugų teikimo santykiai (CK 6.716 straipsnis).
20. Šalių susitarimu atsakovė teikė veterinarijos paslaugas, kurios apėmė ieškovų augintinio sveikatos priežiūrą. Gyvūnų sveikatos priežiūros paslaugų teikimas nepatenka į Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo taikymo sritį ir šis įstatymas netaikomas. Ginčo atveju taikomas Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymas ir paslaugų sutartinius teisinius santykius reglamentuojančios civilinio kodekso normos.
21. Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo 2 straipsnyje pateikiama privačios veterinarijos praktikos sąvoka – veterinarijos gydytojo veikla, apimanti gyvūnų sveikatos priežiūrą (anamnezės surinkimą, gyvūno sveikatos būklės vertinimą, ligų diagnozavimą, profilaktiką ir gydymą), gyvūno gaišimo priežasčių nustatymą ir kitas teisės aktais pavestas funkcijas. Vienas iš pagrindinių veterinarijos uždavinių – gydyti sergančius gyvūnus (3 straipsnis).
22. Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Šio skyriaus normų nustatytos taisyklės taikomos teikiant audito, konsultacinių, asmens sveikatos priežiūros, veterinarijos, informacijos, mokymo, turizmo ar kitokias atlygintinas paslaugas, išskyrus paslaugas, teikiamas pagal šios knygos XXXIII, XXXIV, XXXVI, XXXVIII, XL, XLI, XLII, XLIV, XLVI, XLVII, L skyriuose nustatytas taisykles (CPK 6.716 straipsnio 3 dalis).
23. Nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo vadovautis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatomis, todėl atmetami apeliantų argumentai dėl netinkamai taikytų materialinės teisės normų. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, įvertinus šalis siejusius teisinius santykius, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ginčo santykiams taikė sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas.
Dėl civilinės atsakomybės sąlygų
24. Įstatymo reglamentuojamose atlygintinų paslaugų normose civilinės atsakomybės už netinkamą paslaugų teikimo sutarčių vykdymą taikymas nenustatytas, todėl taikytinos bendrosios CK 6.245–6.249 straipsnių nuostatos, pagal kurias ieškovas turi įrodyti atsakovo visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos. Neįrodžius bent vienos iš šių sąlygų, atsakovui civilinė atsakomybė negali būti taikoma.
25. Apeliantai, reikalaudami žalos atlyginimo, teigė, kad jų augintinis nugaišo dėl vidinio nukraujavimo po atsakovės darbuotojų nekokybiškai atliktos kastracijos operacijos. Apeliantų teigimu, atsakovės veiksmų neteisėtumą patvirtina Gaišenos pataloginio anatominio tyrimo akte Nr. 60 nurodytos aplinkybės, kad nugaišusio šuns pilvo ertmėje rasta 0,85 litro sukrešėjusio kraujo, šuo nugaišo dėl nukraujavimo į pilvo ertmę.
26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai sutartis sudaryta dėl paslaugų teikimo, jų teikėjo įsipareigojimų ribos turi būti apibrėžtos tiek kiekybiniu, tiek kokybiniu aspektais, t. y. nagrinėjant tokį ginčą būtina nustatyti, ką teikėjas įsipareigojo daryti ir kokius reikalavimus turi atitikti suteikta paslauga. Sprendžiant dėl sutartinės atsakomybės už netinkamą atlygintinų paslaugų teikimą, turi būti įvertinta, ar paslaugų teikėjo veiksmai atitinka CK 6.717 straipsnyje nustatytas taisykles, kurios įpareigoja teikėją veikti sąžiningai, protingai, kad paslaugų teikimas labiausiai atitiktų kliento interesus, atsižvelgiant į paslaugų rūšį, laikytis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų, neteikti paslaugų, jeigu kliento nurodymai prieštarauja įstatymams, nusistovėjusioms profesinės veiklos ir etikos taisyklėms, standartams, sutarties sąlygoms ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013).
27. Paslaugų teikėjas privalo pareigas teikti tinkamai. Paslaugų teikėjo pareigą tinkamai teikti paslaugas lemia keletas kriterijų, kuriuos galima suskirstyti į tris grupes: nustatytus teisės normų ar sutarčių, kylančius iš profesinės ar verslo praktikos ir kylančius iš bendrųjų tai veiklos rūšiai keliamų protingumo, sąžiningumo reikalavimų. Kilus kliento ir paslaugų teikėjo ginčui, teismas, vadovaudamasis kliento interesų prioriteto principu, turėtų įvertinti, ar paslaugų teikėjas elgėsi taip, kaip tokiomis aplinkybėmis būtų pasielgęs patyręs, geranoriškas, protingas atitinkamų paslaugų teikėjas (savo darbą išmanantis profesionalas). Reikalavimus teikiamoms paslaugoms reglamentuoja CK 6.718 straipsnis, kuriame įtvirtintas kliento interesų prioritetas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-543/2012).
28. Iš CK nuostatų, reglamentuojančių atlygintinų paslaugų teikimą, darytina išvada, kad vienas paslaugų sutarčių ypatumų yra tas, jog paslaugos teikėjo ir kliento santykiai grindžiami pasitikėjimu. Tokia išvada kyla iš to, kad paslaugos teikėjas paprastai yra profesionalas, veikiantis srityje, kurią gerai išmano ir kurios klientas negali visiškai kontroliuoti. Toks santykių pobūdis lemia paslaugos teikėjo pareigą veikti kliento interesais. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad įstatyme įtvirtintas kliento interesų prioriteto principas. Paslaugų teikėjas, kurio interesai dėl jo turimų žinių ir patirties yra apsaugoti geriau nei kliento, visada turi teikti pirmumą kliento interesams, veikti jo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).
29. Nagrinėjamu atveju atsakovės veterinarijos klinikoje 2019 m. gegužės 27 d. apeliantų augintiniui buvo atliktos planinės procedūros: kastracija ir dantų valymas, ištrauktas 109 dantis. Šuo apeliantų namuose 2019 m. gegužės 28 d. rastas nugaišęs. Gaišenos patologinio anatominio tyrimo 2019 m. gegužės 30 d. akto anamnezėje pažymėta, kad šuo 2019 m. gegužės 28 d. nugaišo. Patologinė anatominė diagnozė – šuo nugaišo dėl nukraujavimo į pilvo ertmę (CBP-7029 priedas). Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2019 m. spalio 4 d. išvadoje nurodyta, kad išanalizavus skundo informaciją, klinikoje pateiktus gyvūno ligos istorijos įrašus, išklausius gydytojų paaiškinimus, išanalizavus patologoanatominio tyrimo rezultatais ir įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, tikrinimą atlikę pareigūnai padarė išvadą, kad 6 metų Samojedų veislės šuo, kuris 2019 m. gegužės 28 d. ryte rastas negyvas pil. A. U. namuose galimai nugaišo dėl širdies sustojimo po vidinio kraujavimo, kuris atsirado įvykus komplikacijai po sėklidžių pašalinimo operacijos (kastracijos). Šioje išvadoje taip pat nurodyta, kad atlikus patikrinimą UAB „Roberto veterinarijos klinikoje“ tikrinimą vykdę pareigūnai nustatė, kad klinikos veterinarinė veikla atitiko reikalavimus veterinarijos paslaugų teikėjams bei vaistų, biocidų laikymo, naudojimo, apskaitos reikalavimus. Šios tarnybos 2020 m. kovo 18 d. rašte nurodyta, kad tarnyba negali vienareikšmiškai patvirtinti, kad veterinarijos paslaugų teikėjas netinkamai augintiniui (šuniui) suteikė veterinarijos paslaugą, kadangi patologinio gaišenos tyrimo akte Nr. 60 nepakanka duomenų, kuriais remiantis, būtų galima patvirtinti, kad nukraujavimą sukėlė veterinarijos gydytojo klaidos, padarytos šuns kastracijos operacijos metu (pvz.: bloga operavimo technika, nepastebėta kraujagyslė operuojant ir kt.). Nukraujavimas po kastracijos operacijos nėra dažnas atvejis, jį gali sukelti ne tik aukščiau išvardytos priežastys, tačiau ir trauma dėl per didelio gyvūno aktyvumo po tokios operacijos arba kraujo krešėjimo sutrikimas (CBP-7029 priedas).
30. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pateiktuose dokumentuose nurodytos išvados yra nepakankamos spręsti, kad šuo nugaišo dėl atsakovės veterinarijos klinikoje nekokybiškai suteiktų paslaugų, atliekant kastracijos operaciją. Apeliantų teiginiai dėl netinkamai atliktos operacijos grindžiami tik jų subjektyvia nuomone. Apeliantai nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nepateikė kitų įrodymų (CPK 178 straipsnis) iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovė operacijos metu netinkamai atliko veiksmus ar atliko neteisėtus veiksmus, kurie sąlygojo šuns nugaišimą.
31. Šuns ligos istorijos anamnezėje nurodyta, kad operacijos metu kraujavimas iš paodžio saikingas. Po procedūrų gyvūnas buvo laikomas stacionare iki pilno pabudimo. Paskirta apsauginė apykaklė. Savininkai supažindinti su pooperacinio laikotarpio priežiūra ir gyvūnas išleistas į namus, paskirtas gydymas, vaistai. Tą pačią dieną iš Klinikos pasiimant šunį į namus pastebėta, kad augintinio kairė sėklidė buvo patinusi. Klinikos gydytojai rekomendavo dėti šaldančius kompresus (CBP-7029 priedas). Aptarti veiksmai patvirtina, kad atsakovė kaip savo srities profesionalė, teikdama paslaugas apeliantams, veikė kliento interesais, elgėsi sąžiningai, protingai, kad paslaugų teikimas labiausiai atitiktų apeliantų interesus. Pažymėtina ir tai, kad sutikimas atsakovei teikti gydymo paslaugas pasirašytas 2017 m. lapkričio 21 d. Nuo sutikimo pasirašymo iki 2019 m. gegužės 27 d. apeliantams nekilo abejonių dėl atsakovės darbuotojų kvalifikacijos, teikiamų paslaugų kokybės.
32. Apeliantai nurodo, kad teismas netyrė ir nepasisakė, ar veterinarijos gydytojas elgėsi tinkamai: ar jis, kaip profesionalas buvo pakankamai atidus, rūpestingas, atsargus, kaip tai nustato atitinkami standartai, nes profesionalo veiksmų neteisėtumą gali lemti bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir panašiai, kaip tai nustato kasacinio teismo praktika. Pažymėtina, kad priešingų įrodymų, kurias būtų galima pagrįsti atsakovės neatidumą, nerūpestingumą, nedėmesingumą, netinkamą profesinės pareigos atlikimą ir pan., nepateikė ir patys apeliantai (CPK 178 straipsnis). Apeliantai tik deklaratyviais teiginiais vertina atsakovės darbuotojų atliktus veiksmus operacijos metu. Tačiau šalies vienoks ar kitoks aiškinimas ir subjektyvi nuomonė savaime nereiškia, kad toks aiškinimas yra teisingas, nes bet kurios bylos aplinkybės, jei jų kita šalis nepripažįsta, turi būti pagrindžiamos įrodymais (CPK 187, 12, 178 straipsniai).
33. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, nes nėra nustatyta, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus (CPK 178 straipsnis).
Dėl įrodymų vertinimo
34. Apeliantų teigimu, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir kasacinio teismo praktiką, nes sprendimą priėmė neištyrus esminių bylos aplinkybių ir dėl jų nepasisakė. Taip pat nurodo, kad teismas nevertino ir nepasisakė dėl šuns ligos istorijoje nurodytų diagnozių, ar šuo, turintis rimtų sveikatos sutrikimų (skydliaukės nepakankamumas ir kiti anksčiau minėti), gėręs dideles dozes medikamentų, ir kurio sveikata vis tiek blogėjo, galėjo būti operuojamas, neįvertinus jo sveikatos būklės; ar prieš operaciją turėjo būti padaryti biocheminiai kraujo tyrimai identifikuoti vidaus organų veiklą. Teismas nevertino šuns naudotų medikamentų ir dėl jų vartojimo galimybės atlikti operaciją. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantų argumentais.
35. Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra suformuota ir nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.).
36. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra pamatinė ir būtinoji teisingo bylos išnagrinėjimo iš esmės, užbaigiamo teismo sprendimo priėmimu, sąlyga. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šiame straipsnyje įtvirtinta šalių ir kitų proceso dalyvių teisė laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis laikantis šio kodekso nuostatų), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 22 punktas).
37. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK, yra ta, kad, vadovaujantis rungimosi principu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai), o šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi.
38. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 2018-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018, 2018-07-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-687/2018).
39. Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino įrodymų visetą, kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos skundžiamame sprendime padarė pagrįstas išvadas. Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiškai, kad nurodė motyvus, kurie nepalankūs apeliantams, ar, kad priėmė apeliantams nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas. Skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantai teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigė. Pažymėtina ir tai, kad teismas tokio pobūdžio bylose nėra aktyvus ir savo iniciatyva negali rinkti ir vertinti įrodymus, kurių šalys nepateikė.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties
40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
41. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai), kad netinkamai taikė materialiosios ar proceso teisės normas, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
42. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
43. Atmetus ieškovų apeliacinį skundą, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos.
44. Atsakovė nepateikė įrodymų (CPK 178 straipsnis), patvirtinančių atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl tokių išlaidų atlyginimo klausimas nesvarstomas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.