- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-16
- Bylos Nr.
- e2-420-374/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03657-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Gustienė
- Ieškovas
- A. U., E. U.
- Atsakovas
- UAB „Roberto veterinarijos klinika“
- Kategorijos
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje nuotolinio vaizdo ir garso ryšio perdavimo priemonėmis ZOOM programoje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. U. ir E. U. ieškinį atsakovui UAB „Roberto veterinarijos klinika“ dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos kokybės paslaugų, atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovai A. U. ir E. U. teismo prašo: priteisti iš atsakovo UAB „Roberto veterinarijos klinika“, a. k. 30300418, 100,00 Eur už kastracijos operaciją; 1500,00 Eur už nugaišintą augintinį; 20,00 Eur už atliktą gaišenos pataloginį tyrimą; 230,00 Eur ieškovės gydymo išlaidas; 500,00 Eur neturtinės žalos (tik ieškovei, kadangi ji patyrė moralinę žalą); Viso - 1850,00 Eur turtinės ir 500,00 Eur neturtinės žalos, bendra žala 2350,00 Eur. Priteisti 6,00 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo. Priteisti iš atsakovo visas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas: žyminį mokestį ir mokestį už teisines paslaugas.
2. Ieškovai nurodė, kad 2017-11-21 sutuoktinių A. U. ir E. U. (toliau - ir „Ieškovai") augintinis - 2013-05-14 gimęs Samojedų veislės šuo, ženklinimo Nr. 972270000215005, buvo pradėtas gydyti UAB Roberto veterinarijos klinika (toliau - ir „Atsakovas" ir/ar „Klinika"), konkreti diagnozė nenustatyta, ligos istorijos anamnazėje pažymėta, kad augintinio išretėjęs kailis, „liūdnas" snukutis, padidėjusi odos pigmentacija, šuo nesikaso. 2017-11-21, t. y. tą pačią dieną, ieškovas A. U. pasirašė Sutikimą, kuriuo duotas sutikimas atsakovui gydyti aktualų augintinį atliekant vakcinas, tyrimus, operacijas ir t.t. – pagal gydytojų numatytą poreikį.
3. Klinikoje 2019-05-27 atlikta ieškovui priklausančio augintinio kastracijos operacija. Tą pačią dieną iš Klinikos pasiimant šunį į namus pastebėta, kad augintinio kairė sėklidė buvo patinusi. Klinikos gydytojai rekomendavo dėti šaldančius kompresus. Ieškovai teigia, kad tai pažymėta ir Klinikos išduotame 2019-05-27 Išraše iš ligos istorijos, tačiau šiuo atveju, ieškovų nuomone, tai nebuvo tinkama ir pakankama priemonė.
Šalies argumentai
4. Ieškovai nurodo, kad sekančios dienos – 2019-05-28, po atliktos operacijos ryte, šuo buvo rastas nugaišęs, po šuniui Klinikos atliktos kastracijos operacijos buvo praėjusios keliolika valandų (mažiau nei viena para), kai šuo nugaišo. Ieškovų įsitikinimu, Klinika netinkamai atliko chirurginę intervenciją, dėl kurios buvo sužeista kraujagyslė ir įvyko vidinis nukraujavimas. Apie tai Klinika buvo informuota, tačiau 2017-11-21 Sutikimo, kuriame nurodoma, kad gyvūno gaišimo atveju atliekamas skrodimas, pagrindu Klinika skrodimo neatliko, jos personalas elgėsi nemandagiai, grubiai ir įžeidžiančiai.
5. Ieškovų iniciatyva atliktas skrodimas Nacionaliniame maisto ir veterinarijos tarnybos rizikos vertinimo institute. Ieškovai nurodo, kad pateiktame Gaišenos pataloginio anatominio tyrimo akte Nr. 60 konstatuota, jog nugaišusio šuns pilvo ertmėje rasta 0,85 litro sukrešėjusio kraujo, šuo nugaišo dėl nukraujavimo į pilvo ertmę. Ieškovų nuomone, akivaizdu, kad augintinis nugaišo dėl vidinio nukraujavimo po Klinikos nekokybiškai atliktos kastracijos operacijos.
Šalies argumentai
6. Ieškovai nurodo, kad anatominio tyrimo metu nustatyta, jog šuniui buvo anemija, širdis išsiplėtusi, blužnis padidėjusi, pankreatitas. Ieškovų nuomone, klinika privalėjo prieš operacijos atlikimą pastebėti šiuos šuns būklės pakitimus. Be to, ieškovų teigimu, Klinika visiškai neįspėjo apie galimą šuns nugaišimą, kurio tikimybei esant ir ieškovams apie tai žinant, jie nebūtų sutikę atlikti nebūtinos ir planinės operacijos savo augintiniui. Ieškovai nurodo, kad apie galimas rizikas Ieškovai (nei vienas iš sutuoktinių) nebuvo informuoti apskritai ir jokių dokumentų dėl aktualios operacijos nepasirašė, Ieškovai liko neinformuoti.
7. Ieškovai į Kliniką kreipėsi su Pretenzija reikalaujant turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo, pateikti šuns ligos istoriją, kastracijos operacijos atlikimo tvarką, medikamentų skyrimo pagrįstumą, Klinikos civilinės atsakomybės draudimo polisą. 2019-09-13, t.y. praėjus mėnesiui po pretenzijos pateikimo, gautas Klinikos atsakymas, kad pretenzijoje pateiktus reikalavimus atsisako tenkinti, nurodo, kad Klinikos gydytojai dėjo maksimalias pastangas, prie atsakymo nebuvo pateikti jokie dokumentai.
8. Marijampolės Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, išnagrinėjusi ieškovų skundą, 2019-10-04 pateikė išvadą, kurioje nurodoma, kad išanalizavus skundo informaciją, klinikoje pateiktus gyvūno ligos įrašus, išklausius gydytojų paaiškinimus ir išanalizavus patologoanatominio tyrimo rezultatus bei įvertinus toje išvadoje išdėstytas aplinkybes tikrinimą atlikę pareigūnai padarė išvadą, kad 6 metų ieškovų Samojedų veislės šuo „nugaišo dėl širdies sustojimo po vidinio kraujavimo, kuris atsirado įvykus komplikacijai po sėklidžių pašalinimo operacijos (kastracijos)''. 2020-03-17 VMVT netikėtai ieškovams pateikė antrąją išvadą dėl to paties klausimo. Ieškovai atkreipia dėmesį, kad joje sutinkama su tuo, kad Samojedų veislės šuo nugaišo dėl nukraujavimo, dvejojama tik dėl įvykusio nukraujavimo priežasties: nurodyta, kad nukraujavimą gali suponuoti ne tik veterinarijos gydytojo klaidos, padarytos operacijos metu, tokios kaip bloga operavimo technika, nepastebėta kraujagyslė operuojant, bet ir trauma dėl per didelio gyvūno aktyvumo po operacijos arba kraujo krešėjimo sutrikimas.
Motyvuojamoji dalis
9. Ieškovai įsitikinę, kad dėl jų augintinio nugaišimo kaltas atsakovas. Jų nuomone, Klinikos kaltę įrodo ir ta faktinė aplinkybė, kad įprastai po laikomos nesudėtinga kastracijos operacijos šuo nugaišo dėl vidinio nukraujavimo. Ši aplinkybė rodo, kad Klinikos gydytojų (konkrečiai I. Z.) atlikta neatidžiai, neapdairiai ir klaidingai, dedant mažesnes nei būtinas pastangas gydytojo profesijoje. Iš esamų situacijos aplinkybių, akivaizdu, kad gydytoja kastracijos metu netinkamai atliko chirurginę intervenciją, dėl kurios buvo sužeista kraujagyslė ir įvyko vidinis nukraujavimas.
10. Ieškovai, atsižvelgdami į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad šuns sėklidė jau po operacijos buvo ištinusi, ieškovų teigimu, rūpestingam ir sąžiningam gydytojui būtų norma patikrinti, kodėl sėklidė tinsta, ar kraujuoja, sustabdyti tą kraujavimą, tačiau to padaryta nebuvo. Klinikos gydytojai yra/turėtų būti savo srities profesionalai, kurių kvalifikacija sukuria pagrįstą ieškovų, pasitikėjusių šiais specialistais, lūkestį, kad šuns sveikatos priežiūros paslaugos bus suteiktos ne tik atitinkant minimalaus kokybės standartus, bet atidžiai, atsargiai bei rūpestingai pagal poreikį būtent ieškovų augintiniui, šuniui Boltui, ko padaryta nebuvo ir toks Klinikos gydytojų elgesys suponavo ne tik šuns nugaišinimą, bet ir žalą ieškovams.
11. Ieškinyje nurodoma, kad dėl nekokybiškai teiktų Klinikos paslaugų atliekant netinkamai kastracijos operaciją, po kurios šuo nukraujavo ir nugaišo, ieškovams padaryta neturtinė ir turtinė žala. Ieškovai pažymi, kad šis augintinis buvo tarsi tikras šeimos narys, labai mylėtas ir prižiūrėtas, augintas kartu su Ieškovų pirmagimiu, ko pasekoje ieškovė E. U. buvo ypatingai prisirišusi prie Bolto, o dabartinė esama situacija - augintinio gyvybės atėmimas dėl nekokybiškų veterinarijos paslaugų, nemandagus ir šiurkštus atsakovo ir jo darbuotojų elgesys, rūpestis dėl skrodimo, nesutarimai su atsakovu, bei situacija, kai reikia ieškoti teisininkų, kreiptis į institucijas bei pakartotinis aplinkybių apgalvojimas sukėlė nerimą, stresą, depresinę būseną, dėl ko ieškovė negalėjo dirbti įprastu ritmu, o turėjo gydytis, vykti į klinikas, vartoti raminamuosius vaistus. Ieškovės patirta moralinė žala vertinama 500,00 Eur.
12. Apibendrinant nurodytas aplinkybes, ieškovai prašo atlyginti Klinikos padarytą turtinę žalą ieškovams: nugaišinto šuns vertę 1500,00 Eur, kuri nustatyta atsižvelgiant į tai, kad šuo yra su kilmės dokumentais, čipuotas, bei į tokios pačios veislės šunų kainas veislynuose, už Klinikos teiktų nekokybiškų paslaugų ieškovų sumokėtas pinigų sumas: už kastracijos operaciją 100,00 Eur (čekio pateikti Ieškovai neturi galimybės, kadangi nesitikėdamas tokios situacijos jo tiesiog nesaugojo), 20,00 Eur už skrodimą, už teisines paslaugas, 230,00 Eur gydymo išlaidas, 500,00 Eur moralinės žalos.
13. Atsakovas UAB „Roberto veterinarijos klinika“ su ieškiniu nesutinka. Atsakovas nurodė, kad į atsakovo įmonę kreipėsi ieškovai, nurodydami, kad jų samojedų veislės šuo yra neramus, liūdnas, jam slenka plaukai. Teikiant paslaugas buvo atlikti tyrimai, paskirtas gydymas, kuriam nedavus pageidautinų rezultatų, buvo pasiūlyta atlikti kastracijos operaciją. Atsakovas pažymėjo, kad A. U. 2017-11-21 pasirašė sutikimą, kuriame, be kitų aplinkybių, A. U. raštu patvirtino, jog jam buvo išaiškinta rizika, susijusi su chirurgine intervencija ir kad „tai ne visuomet duoda laukiamus rezultatus bei gali būti pavojinga gyvūno gyvybei“ bei patvirtino suprantantis, jog „galimos įvairios susirgimų komplikacijos <...> todėl klinika negali iš anksto garantuoti gyvūno pasveikimo“. Ieškovams su tuo sutikus, operacija buvo atlikta sėkmingai, šuo perduotas ieškovams. Kitą dieną po operacijos šuo buvo rastas nugaišęs, dėl ko ieškovai apkaltino atsakovą.
14. Atsakovas nurodo, kad ginčo nagrinėjimo Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos Tarnyboje metu buvo atliktas atsakovo veiklos patikrinimas, kurio metu buvo nustatyta, kad šuns gydymui buvo naudoti tinkami vaistai, jų dozės neviršijo leistinų normų, veterinarinių procedūrų atlikimui naudotos tinkamos priemonės, o atsakovo veikla atitiko reikalavimus veterinarijos paslaugų teikėjams, bei vaistų, biocidų laikymo, naudojimo apskaitos reikalavimus. Atsakovas nurodo, kad Tarnyba, atsižvelgdama į tai, kad „kiekvienas organizmas yra individualus ir jo reakcijos į veterinarines procedūras yra skirtingos bei individualios, nėra galimybės objektyviai įvertinti, kas būtent nagrinėjamu atveju, sąlygojo Augintinio nugaišimą, ar netinkamas Paslaugų teikėjo gydymas, ar nepriežiūra, ar trauma dėl per didelio gyvūno aktyvumo po tokios operacijos, ar kiti veiksniai“ 2020-11-16 nutarė nutraukti vartojimo ginčo nagrinėjimą. Duomenų apie šio nutarimo apskundimą byloje nėra.
15. Atsakovas nuomone, vertinant Gaišenos pataloginio anatominio tyrimo aktą Nr. 60 negalima nei akivaizdžiai daryti išvados, nei neakivaizdžiai daryti prielaidos, kad „augintinis nugaišo dėl vidinio nukraujavimo po Klinikos nekokybiškai atliktos kastracijos operacijos. Atsakovas su tokia Ieškovų išvada nesutinka ir Gaišenos pataloginio anatominio tyrimo akto Nr. 60 turinys tokiai išvadai padaryti pagrindo nesuteikia. Atsakovo teigimu, neaišku, kokių duomenų ir kokių konkrečiai „esamų situacijos aplinkybių“ pagrindu Ieškovai ieškinyje daro išvadą, neva tai „gydytoja kastracijos metu netinkamai atliko chirurginę intervenciją, dėl kurios buvo sužeista kraujagyslė ir įvyko vidinis nukraujavimas“. 2019-05-30 gaišenos patologinio anatominio tyrimo akte Nr. 60 nėra jokių duomenų apie „sužeistą kraujagyslę“ ar priežastis, dėl kurių įvyko vidinis nukraujavimas. Apskritai, atsakovo nuomone, neaišku apie kokį ir kokio pobūdžio kraujagyslės „sužeidimą“ Ieškovai turi omenyje.
16. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Ieškovai klaidingai ieškinyje bando įrodyti Atsakovo kaltę, kurią neva tai patvirtina „2019-10-04 Marijampolės Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba dėl pateikė išvadą, kurioje nurodoma, kad išanalizavus skundo informaciją, klinikoje pateiktus gyvūno ligos įrašus, išklausius gydytojų paaiškinimus ir išanalizavus patologoanatominio tyrimo rezultatus bei įvertinus toje išvadoje išdėstytas aplinkybes tikrinimą atlikę pareigūnai padarė išvadą, kad 6 metų Ieškovų Samojedų veislės šuo ,,nugaišo dėl širdies sustojimo po vidinio kraujavimo, kuris atsirado įvykus komplikacijai po sėklidžių pašalinimo operacijos (kastracijos)“. Šioje išvadoje (bent jau Ieškovų pacituotoje jos dalyje) yra tik pateikiami faktai: Šuo nugaišo dėl širdies sustojimo po vidinio kraujavimo; Vidinis kraujavimas atsirado įvykus komplikacijai; Komplikacija įvyko po sėklidžių pašalinimo operacijos.
17. Atsakovo nuomone, vien tik tai, kad įvyko komplikacija, savaime nereiškia, kad komplikacija įvyko dėl Atsakovo kaltės, juo labiau, nereiškia, kad Atsakovo gydytoja kastracijos metu netinkamai atliko chirurginę intervenciją, dėl kurios buvo sužeista kraujagyslė ir įvyko vidinis nukraujavimas. svarbu tai, kad Marijampolės Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nenustatinėjo ir nenustatė jokių Atsakovo neteisėtų veiksmų ar kaltės, kadangi tariama komplikacija, dėl kurios galimai nugaišo gyvūnas, nėra nustatyta, kaip ir nenustatyta tokios komplikacijos priežastis. Todėl Atsakovas įsitikinęs, kad Atsakovo veiklą tyrusios institucijos, turinčios tam reikalingas specialias žinias, išsamiai ištyrusios Atsakovo gydymo metodus, priemones ir šią konkrečią situaciją, jokių pažeidimų nenustatė.
Žemesnės instancijos teismas
18. Teismo posėdžio metu išklausytas ekspertas J. G. nurodė, kad jis dalyvavo apžiūrint samojedų veislės šuns gaišeną bei surašant ekspertizės aktą. Ekspertas patvirtino, jog Gaišenos pataloginio anatominio tyrimo akte Nr. 60 konstatuota, jog nugaišusio šuns pilvo ertmėje rasta 0,85 litro sukrešėjusio kraujo, šuo nugaišo dėl nukraujavimo į pilvo ertmę. Tačiau atliekant anatominį tyrimą ir apžiūrėjus gaišeną nustatyta, kad jog šuniui buvo anemija, širdis išsiplėtusi, blužnis padidėjusi, pankreatitas. Visos šios ligos taip pat galėjo tapti šuns nugaišimo priežastimi. Ekspertas nenurodė tikslios nugaišimo priežasties, nes, jo nuomone, to nebuvo galima tiksliai nustatyti.
19. Liudytoja I. Z., dirbanti atsakovo veterinarinėje klinikoje vet,gydytoja ir operavusi (kastracija) Ieškovų šunį, nurodė, jog operacija buvo vykdoma laikantis visų reikalavimų, šuns šeimininkai buvo informuoti apie galimas pasekmes, operacija pavyko gerai, atsigavęs po operacijos šuo buvo perduotas šeimininkams, kuriems buvo paaiškinta, kaip elgtis su šuniu, kokios vaistus ir priemones naudoti. Liudytoja nenurodė tikslios šuns nugaišimo priežasties, teigė, kad kastracijos operacija negalėjo tapti šia priežastimis, nes vidinis kraujavimas, kai buvo rasta 0,85 ltr kraujo pilvo ertmėje, nuo kastracijos negalėjo įvykti.
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
20. Nustatyta, kad 2017-11-21 ieškovų A. U. ir E. U. augintinis 2013-05-14 gimęs Samojedų veislės šuo, buvo pradėtas gydyti UAB „Roberto veterinarijos klinika“, konkreti diagnozė nenustatyta, ligos istorijos anamnezėje pažymėta, kad augintinio išretėjęs kailis, „liūdnas" snukutis, padidėjusi odos pigmentacija, šuo nesikaso. 2017-11-21 ieškovas A. U. pasirašė Sutikimą, kuriuo duotas sutikimas atsakovui gydyti aktualų augintinį atliekant vakcinas, tyrimus, operacijas ir t.t. – pagal gydytojų numatytą poreikį. Klinikoje 2019-05-27 atlikta ieškovui priklausančio augintinio kastracijos operacija. Tą pačią dieną iš Klinikos pasiimant šunį į namus pastebėta, kad augintinio kairė sėklidė buvo patinusi. Klinikos gydytojai rekomendavo dėti šaldančius kompresus. Sekančią dieną, 2019-05-28, po atliktos operacijos ryte, šuo buvo rastas nugaišęs.
21. Ieškovų iniciatyva atliktas skrodimas Nacionaliniame maisto ir veterinarijos tarnybos rizikos vertinimo institute. Ieškovai nurodo, kad pateiktame Gaišenos pataloginio anatominio tyrimo akte Nr. 60 konstatuota, jog nugaišusio šuns pilvo ertmėje rasta 0,85 litro sukrešėjusio kraujo, šuo nugaišo dėl nukraujavimo į pilvo ertmę. Ieškovų nuomone, augintinis nugaišo dėl vidinio nukraujavimo po Klinikos nekokybiškai atliktos kastracijos operacijos.
22. Atsakovas su ieškiniu nesutinka.
23. Nagrinėjamuoju atveju tarp šalių ginčas kilo dėl atsakovo kaltės padarytos ieškovams žalos: 100,00 Eur už kastracijos operaciją; 1500,00 Eur už nugaišintą augintinį; 20,00 Eur už atliktą gaišenos pataloginį tyrimą; 230,00 Eur ieškovės gydymo išlaidas; 500,00 Eur neturtinės žalos (tik ieškovei, kadangi ji patyrė moralinę žalą); Viso - 1850,00 Eur turtinės ir 500,00 Eur neturtinės žalos, bendra žala 2350,00 Eur.
24. Civilinė atsakomybė - tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.246-6.249 str.). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė civilinė atsakomybė ir deliktinė civilinė atsakomybė. Nagrinėjant civilinę bylą dėl asmens sveikatai padarytos žalos atlyginimo, privaloma nustatyti bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, teisės pažeidėjo kaltė, teisės pažeidimu padaryta žala. Ieškovai teigia, kad dėl atsakovo darbuotojos neteisingų veiksmų nugaišo ieškovų Samojedų veislės šuo. Šiuos savo motyvus ieškovai grindžia tuo, kad Gaišenos pataloginio anatominio tyrimo akte Nr. 60 konstatuota, jog nugaišusio šuns pilvo ertmėje rasta 0,85 litro sukrešėjusio kraujo, šuo nugaišo dėl nukraujavimo į pilvo ertmę. Ieškovų nuomone, akivaizdu, kad augintinis nugaišo dėl vidinio nukraujavimo po Klinikos nekokybiškai atliktos kastracijos operacijos. Kitų įrodymų ieškovai nepateikė.
25. Teismai, vertindami gydytojo veiksmus ir spręsdami jo kaltės klausimą, taiko atidaus, dėmesingo rūpestingo, kvalifikuoto gydytojo elgesio standartą. Sprendžiant gydytojo kaltės klausimą taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kokios prievolės susiklosto teikiant medicinos paslaugas. Vertinant pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) siejančias prievoles, reikia turėti omenyje civilinės teisės doktrinoje priimtą prievolių skirstymą į tris rūšis priklausomai nuo siekiamo rezultato ir skolininko pareigos pobūdžio. Pagal šį kriterijų prievolės skirstomos į prievoles pasiekti tam tikrą rezultatą, prievoles užtikrinti, kad pareiga būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, ir prievoles garantuoti tam tikrus faktus ar rezultatą.
26. Nagrinėjamu atveju Ieškovai nurodo, kad, jų nuomone, šiuo atveju pagal analogiją taikant Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą turėtų būti vadovaujamasi dėl žalos atlyginimą, paciento informavimą ir sutikimą reglamentuojančios minėto įstatymo normos. Vertinant nagrinėjamąjį atvejį, remiantis šio įstatymo reikalavimais, spręstina, jog paprastai gydytojas negali garantuoti, kad bus pasiektas konkretus rezultatas, pavyzdžiui, kad ligonis bus išgydytas. Darytina išvada, kad pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t.y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Taigi, sprendžiant dėl gydytojų kaltės, būtina atsakyti į klausimą, ar tikrai medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas. Šiuo tikslu turi būti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicinos paslaugų teikimą, bet ir gydytojų profesinės etikos nuostatomis. Kompleksiška jų analizė patvirtina, kad atidumo, dėmesingumo, rūpestingumo, atsargumo, kvalifikuotumo stoka, profesinės etikos taisyklių pažeidimas profesinės atsakomybės atveju yra tolygu profesionalo kaltei. Medicinos paslaugas teikiantys asmenys turi veikti kaip savo srities profesionalai ir vadovautis maksimalių pastangų principu. Teismai, nustatydami žalos dydį, analizuoja už žalą atsakingo asmens veiksmų atitikimą keliamiems jų elgesio standarto reikalavimams.
27. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas, kaip sutartinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017, 38 punktas; 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017, 44 punktas). Teismo praktikoje konstatuota, kad siekiant taikyti sutartinę atsakomybę nepakanka remtis bendro pobūdžio teiginiais, neva pažeista sutartis. Neteisėti veiksmai turi būti įrodyti CPK nustatytų įrodinėjimo taisyklių pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).
28. Atlygintinų paslaugų sutarties atveju kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl sutartinės atsakomybės už netinkamą atlygintinų paslaugų teikimą, turi būti įvertinta, ar paslaugų teikėjo veiksmai atitinka CK 6.717 straipsnio taisykles, kurios įpareigoja teikėją veikti sąžiningai, protingai, kad paslaugų teikimas labiausiai atitiktų kliento interesus, atsižvelgiant į paslaugų rūšį, laikytis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų, neteikti paslaugų, jeigu kliento nurodymai prieštarauja įstatymams, nusistovėjusioms profesinės veiklos ir etikos taisyklėms, standartams, sutarties sąlygoms ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2012).
29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017, 42 punktas). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513-916/2015; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-706/2016, 17 punktas).
30. CK 6.256 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kuri nustato, kad jeigu sutarties vykdymas vienai iš šalių tuo pačiu yra ir profesinė veikla, ši šalis privalo vykdyti sutartį ir pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus. Ši norma sistemiškai aiškintina su CK 6.38 straipsnio 2 dalimi ir yra svarbi konstatuojant neteisėtus skolininko, kuris yra savo srities profesionalas, veiksmus sutartinės atsakomybės atveju. Abi normos nustato aukštesnį profesionalo teisėto elgesio standartą. Teisės doktrinoje nurodoma, kad tinkamą sutartinės prievolės vykdymą apibrėžia ne tik sutartis, bet ir tam tikrą profesinę veiklą reglamentuojančios normos ir taisyklės, jeigu skolininkas veikia kaip profesionalas. Pavyzdžiui, gydytojo, advokato, notaro ir pan. veiklai keliami tam tikri etikos reikalavimai. Todėl netinkamas prievolės vykdymas gali pasireikšti ir jiems keliamų etikos ar veiklos vykdymo standartų pažeidimu (Mikelėnas, V. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga. Prievolių teisė (I). Vilnius: Justitia, 2003, p. 70, 357–358).
31. Teismas nesutinka su ieškovų nuomone. CPK 178 straipsnis nurodo, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 dalis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išvadas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2017; kt.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).
32. Ieškovai ieškinio reikalavimus grindžia Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu, kurio 17 straipsnis nurodo, kad jeigu yra galimybė konkrečioje sveikatos priežiūros įstaigoje rinktis taikomus diagnostikos ir gydymo metodus, pacientas turi būti apie tai informuojamas ir jo pasirinkimas patvirtinamas paciento parašu. Nagrinėjamuoju atveju Ieškovai neginčija aplinkybės, kad 2017-11-21 ieškovas A. U. pasirašė Sutikimą, kuriuo duotas sutikimas atsakovui gydyti aktualų augintinį atliekant vakcinas, tyrimus, operacijas ir t.t. – pagal gydytojų numatytą poreikį.
33. Teismas sutinka su atsakovo šiuo klausimu nurodyta nuomone: jei Ieškovai iš tiesų susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytų Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatas, tokiu atveju minėto įstatymo 24 straipsnis numato, kad „pacientas ar kitas šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytas asmuo (toliau kartu — kitas asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą), norėdamas gauti žalos atlyginimą, ne vėliau kaip per 3 metus nuo dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie žalą, Vyriausybės patvirtintame Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos apraše nustatyta tvarka turi kreiptis į Komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, su rašytiniu prašymu dėl žalos atlyginimo. Komisija yra privaloma ikiteisminė institucija dėl žalos atlyginimo. Ieškovai nepateikė duomenų, kad pasinaudojo šia galimybe ir sprendė iškilusią problemą kreipdamiesi į Komisiją.
34. Ieškovai kreipėsi į Valstybės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Tarnyba 2019-10-04 pateikė atsakymą, kuriuo nurodė, kad atliko patikrinimą UAB „Roberto veterinarijos klinikoje“ ir nustatė, kad klinikos veterinarinė veikla atitiko reikalavimus veterinarijos paslaugų teikėjams, bei vaistų, biocidų laikymo, naudojimo, apskaitos reikalavimus. Tikrinimą atlikę pareigūnai padarė išvadą, kad 6 metų Samojedų veislės šuo galimai nugaišo dėl širdies sustojimo po vidinio kraujavimo, kuris atsirado įvykus komplikacijai po sėklidžių pašalinimo operacijos (kastracijos).
35. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2020-03-17 pateikė ieškovams atsakymą dėl A. U. ir E. U. prašymo, kur nurodė, jog 2018-05-30 patologinio gaišenos tyrimo akte Nr. 60 nepakanka duomenų, kuriais remiantis būtų galima patvirtinti, kad nukraujavimą sukėlė veterinarijos gydytojo klaidos, padarytos šuns kastracijos operacijos metu.
36. Teismų praktikoje pripažįstama, kad viena iš prievolių klasifikacijų yra pagal jų intensyvumo lygmenį į: 1) prievoles užtikrinti rezultatą; 2) prievoles dėti maksimalias pastangas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-687/2016, 21 punktas).
37. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, šią klasifikaciją suponuoja CK normos: CK 6.200 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta sąlyga, kad jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Remiantis šia norma, darytina išvada, kad CK įtvirtina prievolių skirstymą į prievoles pasiekti tam tikrą rezultatą ir prievoles užtikrinti tam tikrą atidumo, rūpestingumo laipsnį. Kasacinio teismo praktikoje laikoma, kad gydytojo teikiamos paslaugos pagal savo pobūdį nustato prievolę dėti maksimalias pastangas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą; pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai. Asmens veiksmų neteisėtumą gali lemti bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016, 24 punktas).
38. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, ištyrusi ieškovų prašymą dėl UAB „Roberto veterinarijos klinika“ veiksmų, įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus bei ginčo šalių nurodytus argumentus, nurodė, kad iš esmės neturi objektyvios galimybės įvertinti, ar augintinio kastracijos operacija, atlikta atsakovo klinikoje, buvo atlikta tinkamai.
39. Ieškovai ieškinio reikalavimus iš esmės grindžia tik savo nuomone, jie įsitikinę, kad tik atsakovo gydytoja yra kalta dėl netinkamai atliktos kastracijos operacijos, dėl ko nugaišo ieškovų šuo. Visus prie ieškinio pateiktus tarnybų ir specialistų dokumentus ieškovai komentuoja, nurodydami savo nuomonę, nors specialistai konstatuoja, kad negalima nustatyti tikslių šuns nugaišimo priežasčių, atsakovo specialistai operaciją atliko kvalifikuotai, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nenustatė jokių Atsakovo neteisėtų veiksmų ar kaltės, kadangi tariama komplikacija, dėl kurios galimai nugaišo gyvūnas, nėra nustatyta, kaip ir nenustatyta tokios komplikacijos priežastis. Rašytinių įrodymų, patvirtinančių ieškovų teiginius, nepateikta.
40. Teismas nenustatė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, nenustatyta jokių atsakovo neteisėtų veiksmų. Tokiu būdu, iš pirmosios sąlygos seka antroji, jog priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos nėra. Neteisėti atsakovo veiksmai nekonstatuoti ir nenustatyta atsakovo kaltė bei padaryta žala (CPK 178 str.).
41. Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus bei šalių pasisakymus, spręstina, kad ieškinio reikalavimas - priteisti iš atsakovo UAB „Roberto veterinarijos klinika“ 100,00 Eur už kastracijos operaciją; 1500,00 Eur už nugaišintą augintinį; 20,00 Eur už atliktą gaišenos pataloginį tyrimą - atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 str.). Dėl kitų ieškinio reikalavimų teismas nepasisako, kadangi, neįrodžius atsakovo kaltės, nelieka teisinio pagrindo spręsti kitus keliamus reikalavimus – dėl ieškovės gydymo išlaidų bei neturtinės žalos, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
42. Ieškinį atmetus, iš ieškovų lygiomis dalimis priteistinos atsakovo naudai jo patirtos bylinėjimosi išlaidos – po 860 Eur (viso 1720 Eur) už advokato padėjėjo paslaugas; bei valstybės naudai po 8,11 Eur (viso 16,22 Eur) teismo pašto išlaidų (CPK 93, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 178, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovų A. U., a/k (duomenys neskelbtini) ir E. U., a/k (duomenys neskelbtini) atsakovo UAB „Roberto veterinarijos klinika“, į/k 304300418, naudai po 860 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt eurų) už advokato padėjėjo paslaugas.
Priteisti iš ieškovų A. U., a/k (duomenys neskelbtini) ir E. U., a/k (duomenys neskelbtini) valstybės naudai po 8,11 eur (aštuonis eurus 11 ct) teismo pašto išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.