Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) uždarosios akcinės bendrovės „Planner5D“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Planner5D“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Vytautas Mitkus, S. N. (S. N.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3.10. Nėra pagrindo tenkinti skolininkės prašymą dėl turto arešto masto sumažinimo iki 20 639,09 Eur, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-13245-1159/2022 dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo nėra įsiteisėjusi. Antstoliui pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas turi būti vykdomas įprastine tvarka.

Motyvuojamoji dalis

3.11. Visi vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje yra atlikti teisėtai ir pagrįstai, o skolininkės skundas yra teisiškai nepagrįstas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

16.2. Teismas nepagrįstai arešto galimą taikymą siejo su raginimo „priėmimu ir išsiuntimu“, kai CPK 658 straipsnio 2 dalies norma areštą taikyti leidžia tik po to, kai antstolis „įteikia ar išsiunčia raginimą“.

16.6. Teismų praktikoje ieškinio suma nėra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių (arešto) taikymui. Tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio proceso instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-550-330/2019; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-599-464/2019). Analogiškos praktikos laikomasi ir vertinant arešto pagrįstumą pagal CPK 658 straipsnio 2 dalį (Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1802-413/2018, 22–23 punktai).

16.8. Aplinkybė, kad skolininkė registruotino nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi, neįrodo pavojaus paslėpti turtą, kadangi nekilnojamasis turtas bet kuriuo atveju objektyviai neįmanomas paslėpti, o transporto priemonių turėjimas ar neturėjimas savaime nei įrodo, nei paneigia pavojaus tokį turtą paslėpti, nes net ir turint tokį turtą, jis galėtų būti paslėptas.

16.9. Tai, kad pagal metinius finansinės atskaitomybės dokumentus skolininkė veikia nuostolingai neįrodo pavojaus paslėpti turtą, juo labiau, kad skolininkė neturi pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, moka mokesčius valstybei, kuria ir išlaiko darbo vietas. Vien tai, kad skolininkė paprašė teismo leisti sprendimą įvykdyti mokėjimus išdėstant, kadangi ji neturi galimybių jį įvykdyti staiga, vienu mokėjimu, o yra pasirengusi tai padaryti per protingą laikotarpį, negali būti vertinama kaip bloga skolininkės finansinė padėtis. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-13245-1159/2022 teismo sprendimo įvykdymą išdėstė 5 mėnesių terminui dėl to, kad turi būti užtikrinamas balansas tarp ieškovo teisės atgauti visą skolą iškarto ir atsakovės galimybės tinkamai vykdyti savo ūkinę komercinei veiklą, bet ne dėl to, kad skolininkės finansinė padėtis būtų bloga.

16.10. Teismo teiginys, kad skolininkė nėra padengusi net dalies skolos, o taip pat neprašė iš sąskaitoje rezervuotų lėšų visiškai ar iš dalies atsiskaityti su išieškotoju dar nesibaigus raginimo terminui, yra nepagrįstas dėl to, kad skolininkė turi 10 kalendorinių dienų terminą atsiskaityti su išieškotoju, todėl tai gali būti padarytą ir pačią paskutinę raginimo dieną. Tai nesudaro pagrindo CPK 658 straipsnio 2 daliai taikyti.

16.11. Vykdomojoje byloje nėra jokių įrodymų, kad skolininkė gali būti nesąžininga. Nesąžiningumas nėra preziumuojamas, jis privalo būti įrodomas. Vien ta aplinkybė, kad skolininkė kreipėsi į teismą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, rodo sąmoningą aktyvų veikimą tam, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas, o ne kad ji slėpėsi nuo vykdymo veiksmų, slėpė turtą ar pan.

16.12. Objektyviai nėra įmanoma situacija, kad skolininkė galėtų paslėptų savo turtą: skolininkė veikia informacinių technologijų srityje, todėl pajamas už savo produktą gauna el. pinigų forma, t. y. bankiniais apmokėjimais. Visi mokėjimai tiek kontrahentams, tiek darbuotojams, tiek ir mokesčiai valstybei vykdomi per banko sąskaitą. Todėl neįsivaizduojama situacija, kaip skolininkė galėtų per banko sąskaitą atlikti mokėjimus, nes norėtų išsaugoti ir tęsti savo ūkinę komercinę veiklą, tačiau kartu kažkokiu būdu paslėptų turtą atsiskaitymui su išieškotoju.

16.13. Proceso teisės normos nenumato tokios galimybės, pagal kurią „antstolio teisė areštuoti skolininko turtą tais atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, yra pateisinama“. Teismas privalėjo patikrinti, ar antstolis skundžiamo patvarkymo priėmimo ir arešto taikymo metu teisėtai atliko atitinkamą procesinį veiksmą, o ne pateisinti antstolio veiksmus.

17.1. Pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad teismas, kaip ir antstolis, netinkamai taikė CPK 658 straipsnio 2 dalies nuostatas.

17.4. Skolininkė nepagrįstai teigia, kad antstolis nesilaikė CPK 658 straipsnio 2 dalies. Remiantis minėta norma, antstoliui suteikta savarankiško veikimo teisė nuspręsti dėl skolininko turto arešto momento, antstolio sprendimas dėl skolininko turto arešto priėmimo nevaržomas informacijos apie raginimo įvykdyti sprendimą skolininkui įteikimą gavimo (CPK 657, 658 straipsniai). Antstoliui, priėmus patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir sprendimą dėl raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo, jo veiksmas – areštuoti skolininkės turtą, negali būti traktuojamas kaip pareiškėjos teisių pažeidimas, sudarantis pagrindą panaikinti turto areštą.

17.6. Skolininkė painioja du skirtingus procesinius institutus – laikinųjų apsaugos priemonių taikymą byloje jos nagrinėjimo metu (CPK 144 straipsnis) ir arešto taikymą antstolio raginimo termino metu vykdomojoje byloje jau vykdant priimtą sprendimą byloje (CPK 658 straipsnio 2 dalis). Teismo taikomo turto arešto, kaip laikinųjų apsaugos priemonių, ir antstolio raginimo terminu taikomo turto arešto esmė ir tikslai skiriasi. Dėl to skolininkė nepagrįstai remiasi ir teismų praktika, suformuota taikant CPK 144 straipsnį.

17.7. Atskirajame skunde nepagrįstai remiamasi Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1802-413/2018, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl paskirtos turto ekspertizės ir buvo nustatyta, kad realaus poreikio areštuoti skolininkei priklausantį turtą iš esmės nebuvo, nes iš pataisos namuose esančios skolininkės sąskaitos buvo vykdomos išskaitos, o skolos suma buvo nedidelė – tik 134,50 Eur.

18.1. Įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 8 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. e2-13245-1159/2022 dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, pradelstas skolininkės mokėjimas, atnaujinus vykdomąją bylą sudarė iš viso 41 278,18 Eur sumą, o skolininkė raštu (2023 m. balandžio 27 d. prašymu) pareiškė antstoliui valią iš areštuotų lėšų apmokėti skolą, kurios mokėjimo terminas yra pasibaigęs, antstolis 2023 m. balandžio 28 d. nurodymu panaikino skolininkės turto areštą – skolininkės banko sąskaitų apribojimą, kuris buvo taikytas raginimo terminu. Todėl pasikeitus aplinkybėms – buvo panaikintas areštas skolininkės banko sąskaitoms, skolininkės skundas dėl antstolio veiksmų netenka prasmės, nes šiuo metu skolininkės turtui jokie antstolio apribojimai nėra taikomi.

18.3. Įtarimą, kad skolininkė gali turtą paslėpti, antstoliui sukėlė ne tik didelė skolos suma bei aplinkybė, kad per gana ilgą laikotarpį nuo skolos priteisimo skolininkė nėra sumokėjusi nei dalies priteistos skolos, bet ir duomenys apie skolininkės finansinę padėtį (pagal finansinės atskaitomybės dokumentus nuostolinga bendrovės veikla), taip pat ir faktas, kad skolininkė neturi jokio kito registruotino turto (nekilnojamojo turto, transporto priemonių).

18.4. Priešingai nei teigia skolininkė, turto slėpimu laikytinas ne tik tiesioginis lėšų paslėpimas, bet ir iššvaistymas, nebūtinų mokėjimų atlikimas ir pan., taip išvengiant savalaikio atsiskaitymo su antrosios eilės išieškotoju, kurio skola yra neginčijama (priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu).

18.5. CPK 658 straipsnio 2 dalies normos taikymas nepaneigia ir neapriboja skolininkės teisės gera valia įvykdyti sprendimą raginimo terminu. Antstolis raginimo terminu areštavo skolininkės lėšas banko sąskaitose, tačiau jų nenurašė. Skolininkė turėjo ir turi teisę prašyti leisti iš sąskaitoje rezervuotų lėšų visiškai ar iš dalies atsiskaityti su išieškotoju dar nesibaigus raginimo terminui. Skolininkę atstovauja advokatas, kuris galėjo šią teisę skolininkei išaiškinti. Nepaisant to, skolininkė ne tik nesinaudojo teise nors iš dalies atsiskaityti su išieškotoju iš areštuotų lėšų, bet priešingai – prašė sumažinti turto arešto mastą.

18.6. Tai, kad išieškotojas civilinės bylos nagrinėjimo metu nesikreipė dėl laikino skolininkės turto arešto, nepaneigia antstolio teisės taikyti turto areštą raginimo terminu.

18.7. Skolininkę atstovauja advokatas, todėl jis turėjo suprasti, kad teismui skolininkės prašymu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones – sustabdžius vykdomosios bylos Nr. 0240/23/00468 vykdymą, vykdomoji byla bus sustabdyta (t. y. nuo sustabdymo momento nebus vykdoma), taigi kartu sustos ir visi taikyti terminai (tarp jų ir taikytas 10 kalendorinių dienų raginimo terminas, kuris atnaujinus vykdymo veiksmus, atsinaujina). Vykdymo veiksmų sustabdymas atgal negalioja, o ir skolininkės atstovas, prašydamas teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neprašė teismo vykdomosios bylos sustabdymo laikotarpiu naikinti antstolio taikytą areštą.

18.8. Skolininkės argumentai apie jos gerą finansinę padėtį yra deklaratyvūs. Skolininkė šių teiginių nepagrindė objektyviais duomenimis, kurie leistų spręsti apie skolininkės realią finansinę padėtį ir galimybes ateityje padengti skolą (pvz., apie gautinas lėšas, sutartis, išrašytas sąskaitas faktūras ar pan.). Skolininkė taip pat nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų tai, kad areštas raginimo terminu galėtų esmingai neigiamai įtakoti įmonės veiklą. Kitų skolininkės kontrahentų interesas gauti atsiskaitymą už jų prekes ir paslaugas negali būti laikomas prioritetiniu prieš išieškotoją, kuriam įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra priteista su darbo santykiais susijusi skola (antra reikalavimų patenkinimo eilė pagal CPK 754 straipsnį).

18.9. Skolininkei apie skolą žinoma dar nuo civilinės bylos pradžios. Teismo nutartis, kuria priteista skola, įsiteisėjo 2023 m. vasario 14 d. Nepaisant to, kad skolininkė ne tik nepadengė nei dalies skolos, tačiau, teigdama apie neva pakankamai gerą savo finansinę padėtį, nesiėmė ir veiksmų finansiškai pasiruošti priteistos skolos apmokėjimui, sukaupti nors dalį skolai apmokėti būtinų lėšų. Tai taip pat patvirtina skolininkės siekį vengti operatyvaus priteistos skolos grąžinimo ir galimai apskritai išvengti skolos apmokėjimo. Tuo tarpu išieškotojas turi teisėtą interesą skolą atgauti kuo greičiau, o vykdymo proceso vienas pagrindinių principų yra efektyvus ir operatyvus skolos išieškojimas.

18.10. Teismo taikomo turto arešto, kaip laikinųjų apsaugos priemonių, ir antstolio raginimo terminu taikomo turto arešto esmė ir tikslai skiriasi. Teismas paprastai taiko laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą civilinėje byloje, kuri dar nėra išnagrinėta ir kurioje nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, tikslu užtikrinti būsimo sprendimo įvykdymą ateityje. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos visu civilinės bylos nagrinėjimo laikotarpiu iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas. Tokiu atveju teismui būtina įvertinti ieškinio tikėtiną pagrįstumą ir grėsmę būsimo teismo sprendimo neįvykdymui. Tuo tarpu, antstoliui atliekant turto arešto veiksmus, skola jau yra priteista ir teismo sprendimas yra įsiteisėjęs bei yra išduotas vykdomasis dokumentas, kuris pateiktas antstoliui vykdyti.

18.11. Antstoliui yra suteikta teisė pritaikyti areštą nepasibaigus raginimo terminui, kad skolininko turtas nebūtų paslėptas, iššvaistytas ar kitaip prarastas raginimo terminu. Areštuotas skolininko turtas šiuo terminu nėra realizuojamas, o areštuotos lėšos nėra nurašomos. Skolininkas šiuo terminu taip turi teisę pareikšti antstoliui valią, kad jis nori iš areštuotų lėšų raginimo terminu atsiskaityti su išieškotoju. Tik praėjus raginimo terminui ir skolininkui neatsiskaičius, antstolis pradeda priverstinio išieškojimo veiksmus (lėšų nurašymą, turto realizavimą ir kt.). Todėl šiuo atveju analogija teismo laikinosioms apsaugos priemonėms neturėtų būti taikoma. Juo labiau, kad ir pats raginimo terminas nėra toks ilgas, kad jo eigoje areštavus skolininkei priklausantį turtą, objektyviai galėtų būti sutrikdoma skolininko veikla.

18.12. Skolininkė neteisingai teigia, kad įrašas apie taikomą areštą PLAIS sistemoje fiksuotas nuo 2023 m. kovo 20 d. 00:00:00 val. Skolininkė nenurodo, iš kur paimta tiek skunde dėl antstolio veiksmų, tiek atskirajame skunde pateikiama iškarpa apie neva nuo 2023 m. kovo 20 d. 00:00:00 val. taikomą areštą. Antstolis negali spręsti, ar ši iškarpa paimta iš tikro dokumento ir kokio dokumento. Iš vykdomosios bylos matyti, kad antstolis PLAIS sistemai nurodymą dėl turto arešto pasirašė ir pateikė 2023 m. kovo 20 d. 15:40:39, taigi tik po raginimo ir skundžiamo patvarkymo pasirašymo. Taip pat ir teismas teisingai konstatavo, kad turto areštas nebuvo pritaikytas ankščiau nei buvo priimtas ir išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą.

18.13. Atskirajame skunde nepagrįstai akcentuojamas fizinis registruotos pašto siuntos gavimas pašto skyriuje, nes CPK 658 straipsnio 2 dalies kontekste svarbu yra priėmimas patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir priėmimas sprendimo dėl raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo, kas šiuo atveju ir buvo padaryta, o tik po to taikytas areštas skolininkės turtui. Juo labiau, kad Antstolių informacinėje sistemoje suformavus ir pasirašius elektroninį dokumentą – raginimą įvykdyti sprendimą, jis automatiškai pateikiamas (išviešinamas) vykdomosios bylos šalims.

18.14. Skolininkė nepagrįstai nurodo, kad antstolis skolininkės banko sąskaitas areštavo ne pagal išieškotojo procesinį prašymą, o pagal el. laišką. Teisės aktai nenumato, kad antstolis, CPK 658 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą normą galėtų taikyti tik gavęs atitinkamą išieškotojo prašymą, ją antstolis gali taikyti savo nuožiūra, nesivadovaudamas jokiais prašymais. Šiuo atveju išieškotojo advokatė į antstolio kontorą pirmiausia kreipėsi telefonu, jos buvo paprašyta pateikti turimus duomenis el. paštu. Antstolis įsitikino skambinusio asmens tapatybe. Advokatė turimus duomenis atsiuntė iš savo oficialiai skelbiamo bei pasirašytame prašyme priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą nurodyto el. pašto adreso, todėl duomenis teikiančio asmens tapatybe nebuvo pagrindo abejoti.

Apeliacinis procesas nutrauktinas.

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis Vytautas Mitkus 2023 m. kovo 17 d. patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-240-3683 priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 17 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-13245-1159/2022 dėl 103 195,47 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Planner5D“ išieškotojui S. N. Išieškotojas 2023 m kovo 20 d. elektroniniu paštu pateikė antstoliui prašymą skubiai taikyti areštą skolininkės turtui. Antstolis 2023 m. kovo 20 d. priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S23-4604, vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S23-4608 bei patvarkymą dėl arešto Nr. S23-4609. Antstolis, vadovaudamasis CPK 689 straipsnio 1 dalimi, 2023 m. kovo 20 d. taip pat surašė nurodymą nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. S-23-240-3770, kuris buvo pateiktas PLAIS, t. y. iš esmės antstolis areštavo skolininkės banko sąskaitose esančias lėšas (103 527,89 Eur sumai), uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau šių lėšų nenurašant.

20. Pareiškėja, nesutikdama su jos banko sąskaitoms taikomu areštu, pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydama panaikinti antstolio 2023 m. kovo 20 d. patvarkymą dėl arešto Nr. 0240/23/00468 ir jo pagrindu taikomą piniginių lėšų banko sąskaitose areštą, o tuo atveju, jeigu areštas nebūtų panaikintas – sumažinti arešto mastą iki 20 639,09 Eur dydžio ir pakeisti areštuojamą turtą, t. y. piniginių lėšų banko sąskaitose areštą pakeisti į skolininkei priklausančio kilnojamojo turto areštą pagal pateiktą pažymą apie įmonės turtą.

21. Antstolis Vytautas Mitkus pareiškėjos skundo 2023 m. kovo 29 d. patvarkymu Nr. 0240/23/00468 netenkino ir persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

24. Pažymėtina tai, kad antstolis atsiliepime į atskirąjį skundą, be kita ko, nurodo, kad įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 8 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. e2-13245-1159/2022 dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, pradelstas skolininkės mokėjimas, atnaujinus vykdomąją bylą sudarė iš viso 41 278,18 Eur sumą, o skolininkė raštu (2023 m. balandžio 27 d. prašymu) pareiškė antstoliui valią iš areštuotų lėšų apmokėti skolą, kurios mokėjimo terminas yra pasibaigęs, todėl antstolis 2023 m. balandžio 28 d. nurodymu panaikino skolininkės turto areštą – skolininkės banko sąskaitų apribojimą, kuris buvo taikytas raginimo terminu, ir šiuo metu skolininkės turtui jokie apribojimai nėra taikomi. Šias antstolio nurodytas aplinkybes patvirtina kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktas 2023 m. balandžio 28 d. nurodymas nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. S-23-240-6934, kuriuo vykdomojoje byloje Nr. 0240/23/00468 atšauktas nurodymas nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą skolininkės sąskaitose, t. y. iš esmės panaikintas areštas skolininkės banko sąskaitose esančioms lėšoms (103 527,89 Eur sumai).

25. Apeliacinio proceso prielaidos įtvirtintos CPK 315 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas būtinosios sąlygos pradėti apeliacinį procesą yra šios: 1) turi egzistuoti tinkamas apeliacinio apskundimo objektas (sprendimas ar nutartis, kuris pagal įstatymus gali būti skundžiamas apeliacine tvarka); 2) skundą turi paduoti tinkamas subjektas, t. y. asmuo, kuriam pagal įstatymą suteikta teisė skųsti sprendimą (nutartį) apeliacine tvarka; 3) neturi būti praleistas sprendimo (nutarties) apskundimo apeliacine tvarka terminas. Nesant šių prielaidų apeliacinį (atskirąjį) skundą turi būti atsisakyta priimti, o nurodytiems trūkumams paaiškėjus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas turi būti nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors CPK 315 straipsnio 5 dalis reglamentuoja teisines pasekmes, kylančias tais atvejais, kai apeliacinio proceso prielaidos neegzistuoja jau apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo metu, t. y. kai nustatoma, kad apeliacinis procesas buvo pradėtas neteisėtai, teismų praktikoje ši teisės norma pagal analogiją taikoma ir tada, kai konkreti apeliacinio proceso prielaida, egzistavusi apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo metu, išnyksta iki bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka pradžios, kadangi apeliacinio proceso sąlygų nebuvimas lemia bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka negalimumą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1091-781/2021; taip pat mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-355-823/2019, 21 punktas).

27. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šioje byloje pareiškėja skundu dėl antstolio veiksmų siekė, jog būtų panaikintas antstolio jos banko sąskaitoms taikomas areštas, o alternatyviuoju reikalavimu prašė sumažinti turto arešto mastą bei areštuoti konkretų kilnojamąjį turtą, įvertinęs tai, kad šios nutarties priėmimo metu faktinės aplinkybės yra iš esmės pasikeitusios – skolininkės banko sąskaitoms taikomas areštas antstolio yra panaikintas, sprendžia, kad klausimo dėl arešto taikymo (ne)pagrįstumo/panaikinimo nagrinėjimas ir vertinimas nebetenka teisinės prasmės, nes šio klausimo išsprendimas, areštui jau esant panaikintam, nesukels byloje dalyvaujantiems asmenims jokių naujų teisinių pasekmių. Tokiu būdu vertinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, taigi ir pats apeliacinis procesas dėl tokios nutarties yra betikslis ir dėl šios priežasties negalimas. Tokia situacija iš esmės prilyginama apeliacinio apskundimo objekto išnykimui CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-313/2022).

28. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje nebeliko apeliacijos objekto, nes atskiruoju skundu keliami klausimai prarado aktualumą, jų išsprendimas nebesukeltų teisinių padarinių ir pareiškėjos atskirojo skundo nagrinėjimas tapo teisiškai nereikšmingas, tokiai faktinei situacijai paaiškėjus pradėjus apeliacinį procesą, apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

29. Pareiškėja atskirajame skunde pateikė prašymą priteisti jai iš antstolio 399,30 Eur išlaidas už atskirojo skundo parengimą, taip pat pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus.

30. Išieškotojas atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė išlaidų patyrimą pagrindžiančių įrodymų.

31. Antstolis duomenų apie jo apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė (tokio prašymo nereiškė).

32. Bylos dėl notarų veiksmų apskundimo teismuose nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas). Pagal CPK 443 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal CPK taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK V dalis ir kiti įstatymai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ypatingosios teisenos byloje (CPK 442 straipsnio 6 punktas), kuri buvo nutraukta, t. y. užbaigta nepriėmus teismo sprendimo dėl joje kelto klausimo esmės, aktualios tiek CPK 443 straipsnio 6 dalies, tiek CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatos (CPK 443 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-403/2022, 23 punktas).

33. Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Pažymėtina, kad pagal šios teisės normos dispoziciją teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant skirtingam dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumui dėl bylos baigties (ar jų interesų priešingumui) ir tik esant teismo procesiniam sprendimui, priimamam (priimtam) dalyvavusio byloje asmens naudai, ir šiuo remdamasis.

34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai asmens skundas dėl antstolio veiksmų nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, yra akivaizdus antstolio ir skolininko interesų priešingumas, todėl bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antstolio, jeigu pareiškėjo skundas tenkintinas; išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteisiamos antstoliui iš skundą padavusio asmens, jeigu skundas atmestinas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad tai, ar dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, ar jų interesai yra priešingi, svarstant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, gali būti sprendžiama pagal tai, ar sutampa dalyvaujančių asmenų pozicija dėl reikalavimo dalyko. Pavyzdžiui, jeigu reikalavimo dalykas yra panaikinti asmens priimtą sprendimą, pripažinti atliktą veiksmą neteisėtu, įpareigoti asmenį atlikti tam tikrą veiksmą, kai tas asmuo nesutinka su reikalavimais, rodo, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens interesai yra skirtingi ir (ar) priešingi. Tai yra pagrindas nukrypti nuo bendrosios teismo išlaidų neatlyginimo taisyklės ir jas paskirstyti proporcingai padalijant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020, 59 punktas).

35. Šioje byloje pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydama panaikinti antstolio jos banko sąskaitoms pritaikytą areštą, alternatyviu reikalavimu prašė sumažinti turto arešto mastą ir areštą taikyti pareiškėjos turimam kilnojamajam turtui. Antstolis pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų netenkino, išieškotojas atsiliepime į atskirąjį skundą pritarė antstolio pozicijai (arešto pagrįstumui). Kadangi proceso dalyviai (vienoje pusėje – pareiškėja (skolininkė), kitoje – antstolis ir išieškotojas) skirtingai aiškino CPK nuostatas ir byloje siekė skirtingo rezultato, yra pagrindas konstatuoti, kad jų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, todėl prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų pateikusiems pareiškėjai ir išieškotojui (nors ir nepateikė konkrečių duomenų apie patirtų išlaidų dydį), pripažintina teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 443 straipsnio 6 dalies prasme.

36. Visgi, įvertinus tai, kad šiuo atveju apeliacinis procesas nutrauktas, taigi apeliacine tvarka nebuvo priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas dėl ginčo esmės, CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatos nagrinėjamoje byloje aktualios ir taikytinos tik tiek, kiek yra susijusios su dalyvaujančių byloje asmenų pozicijos dėl reikalavimo dalyko nustatymu (jų suinteresuotumo bylos baigtimi, interesų (ne)priešingumo įvertinimu) ir kartu pagrindo spręsti dėl pareiškėjos ir išieškotojo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo buvimu. Kita vertus, konstatavus, kad toks pagrindas egzistuoja, apeliacinį procesą nutraukus, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas nėra negalimas (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-403/2022 26 punktą).

37. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos ar jos dalies nutraukimas, vertinamas kaip bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2021, 57 punktas).

38. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimą paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 28 punktas).

39. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, taip pat nurodoma, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, pagal kurią, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią (lemiamą) reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-943/2021, 50 punktas; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-212-469/2021, 53 punktas). Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas).

40. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-36-313/2018; 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-687/2020; 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-469/2021).

41. Nagrinėjamu atveju, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinis procesas nutrauktas nelikus apeliacijos objekto, o tokia procesinė situacija susiklostė dėl kelių svarbių aplinkybių: 1) įsiteisėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-13245-1159/2022, kuria pareiškėjai buvo išdėstytas teismo sprendimo įvykdymas 5 mėnesių terminui, kiekvieną mėnesį išieškotojui atliekant po 20 639,09 Eur dydžio mokėjimus; 2) atnaujinus vykdomąją bylą, pradelstas skolininkės mokėjimas, sudarė iš viso 41 278,18 Eur sumą, o skolininkė 2023 m. balandžio 27 d. raštu antstoliui pareiškė valią iš areštuotų lėšų apmokėti skolą, dėl ko 3) antstolis 2023 m. balandžio 28 d. nurodymu panaikino skolininkės turto areštą.

42. Anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad tai, jog išnyko apeliacijos objektas, dėl ko apeliacinis procesas nutrauktas, iš esmės yra nulemta tiek pareiškėjos, tiek antstolio atliktų vienas kitą sąlygojančių procesinių veiksmų, todėl negalima konstatuoti išimtinai kurio nors vieno atsakomybės (kaltės) dėl tokios proceso baigties. Priešingai, tokiu atveju antstolio arešto panaikinimas, įvertinus pačios skolininkės pareikštą norą iš areštuotų lėšų apmokėti teismo sprendimu priteistą skolą išieškotojo naudai (kuris taip pat suinteresuotas kuo greičiau atgauti skolą), laikytinas racionaliu ir geriausiai visų proceso dalyvių interesus atitinkančiu procesiniu veiksmu, užtikrinančiu greitesnį ir efektyvesnį vykdymo procesą (vykdomojo dokumento įvykdymą).

43. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad apeliacinis procesas nutrauktas nagrinėjamoje byloje nebelikus apeliacijos objekto, taip pat įvertinęs dalyvaujančių byloje asmenų procesinį elgesį, kuris visų jų vienodai pripažintinas tinkamu ir atitinkančiu įstatymo nuostatas, jų sąžiningą naudojimąsi jiems įstatymo suteiktomis teisėmis (nenustatyta, kad proceso dalyviai būtų piktnaudžiavę procesinėmis teisėmis ar naudojęsi jomis ne pagal paskirtį), sprendžia, kad šioje byloje, baigtoje apeliacine tvarka nepriėmus galutinio teismo procesinio sprendimo dėl ginčo esmės, bylinėjimosi išlaidos tarp proceso dalyvių neskirstytinos, kiekvienam jų paliekant jų pačių šiame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokioje situacijoje bylinėjimosi išlaidų neskirstymas labiausiai atitinka visų proceso dalyvių interesus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis; CPK 94, 185 straipsniai).

44. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinį procesą nutraukus, dalyvaujančių byloje asmenų pateikti prašymai atlyginti jų apeliacinės instancijos teismas patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintini.

45. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Planner5D“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutarties.

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Planner5D“ ir išieškotojo S. N. (S. N.) prašymus atlyginti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas atmesti.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.