Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolio D. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-18868-548/2018 pagal pareiškėjos J. S. skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenims antstoliui D. J. ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Byloje kilo ginčas dėl antstolio procesinių veiksmų teisėtumo paskiriant byloje skolininkės turto vertės nustatymo ekspertizę ir padidinat vykdymo išlaidų sumą.

9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtintos teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires (už suteiktų teisių ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr. Lietuvos A. T. 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

10. Bylos ir vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio D. J. kontoroje 2017 m. vasario 22 d. priimtas vykdymui Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. išduotas vykdomasis raštas, kuriuo iš J. S. priteista 134,50 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Antstolis tą pačia dieną surašė skolininkei raginimą įvykdyti sprendimą ir paskaičiavo vykdymo išlaidas, kurios sudarė 39,61 Eur. Šie dokumentai skolininkei per (duomenys neskelbtini) įteikti 2017 m. balandžio 4 d. Skolininkė antstoliui 2017 m. balandžio 13 d. pateikė prašymą leisti jai skolą išmokėti dalimis, mokant kas mėnesį po 20 Eur ir pranešė, kad į antstolio nurodytą sąskaitą įmokėjo 8 Eur. Šio prašymo antstolis netenkino, nustatęs, jog skolininkė dirba, gauna per mėnesį 190 Eur, be to, turi dar kitų skolų.

11. Antstolis 2017 m. gegužės 3 d. vėl paskaičiavo vykdymo išlaidas, kurios padidėjo iki 178,40 Eur. Šioje vykdymo išlaidų apskaičiavimo pažymoje nurodyta, kad iki 2017 m. gegužės 3 d. iš skolininkės iš viso nebuvo išieškota vykdymo išlaidų, nors dar prieš tai antstolio 2017 m. balandžio 13 d. Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu iš skolininkės gauti 20 Eur buvo skirti antstolio būtinųjų vykdymo išlaidų dengimui.

12. Antstolis 2017 m. gegužės 3 d. priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkei priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo nutarė areštuoti 134,50 Eur skolos ir 178,40 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 312,90 Eur iš skolininkei priklausančių lėšų, esančių (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną antstolis surašė Turto arešto aktą Nr. S060337, kuriuo 312,90 Eur sumai areštavo skolininkei priklausančią ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sklypo vertei nustatyti nutarė kviesti ekspertus. Nustatęs, kad tas pats turtas yra areštuotas kitos antstolės, kuri taip pat vykdo skolos išieškojimą iš skolininkės J. S., 2018 m. gegužės 3 d. kreipėsi į antstolę B. Č. dėl leidimo pardavinėti skolininkės turtą. Antstolė 2018 m. gegužės 8 d. rašte nurodė, kad neprieštarauja, jog antstolis D. J. pardavinėtų areštuotą skolininkės J. S. turtą: ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

13. Antstolis 2018 m. gegužės 21 d. priėmė patvarkymą Nr. S-18-117-9842 dėl ekspertizės skyrimo areštuoto skolininkės turto vertei nustatyti – ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Paskirtą ekspertizę atliko MB „Kilna“, kuri pateikė išvadą, jog skolininkei priklausančio minėto turto vertė 2018 m. gegužės 28 d. yra 1230 Eur. Vadovaudamasis šiuo ekspertizės aktu, antstolis 2018 m. birželio 7 d. priėmė patvarkymą Nr. S-18-117-11060, kuriuo nustatė, kad minėto žemės sklypo vertė yra 1230 Eur. Dėl šios priežasties antstolis perskaičiavo vykdymo išlaidas, kurios 2018 m. birželio 18 d. siekė 404,80 Eur.

15. Antstolis 2018 m. birželio 18 d. priėmė patikslintą patvarkymą Nr. S-18-117-11673, kuriame nurodė, kad skolos likutis yra 134,50 Eur, vykdymo išlaidų suma yra 215,60 Eur, iš viso išieškoma suma – 350,10 Eur, šis patvarkymas išsiųstas skolininkės darbovietei išskaitymams iš skolininkės gaunamo darbo užmokesčio atlikti.

16. Antstolis, įvertinęs gautą skolininkės skundą, 2018 m. birželio 19 d. patvarkymu jį tenkino iš dalies ir nutarė informuoti skolininkę, kad likusią skolos dalį pagal 2018 m. birželio 18 d. patvarkymą ji gali sumokėti dalimis, atliekant mokėjimus į antstolio depozitinę sąskaitą, taip pat sustabdė areštuoto turto realizavimą šešiems mėnesiams. Taigi, vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, kad skolininkė antstoliui iš viso yra sumokėjusi 239,20 Eur (iki 2018 m. gegužės 8 d. iš skolininkės gauta 97,52 Eur; 2018 m. birželio 8 d. – 91,68 Eur, 2018 m. birželio 18 d. – 50 Eur), kuriais antstolis pasidengė būtinąsias vykdymo išlaidas ir toliau dengė vykdymo išlaidas, tačiau suinteresuotam asmeniui skola nebuvo dengiama.

18. Apeliantas antstolis D. J. su tokia teismo išvada nesutinka ir nurodo, kad tiek CPK, tiek Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatyta, jog pirmiausia yra dengiamos vykdymo išlaidos, o patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo priimtas po metų, todėl skolininkė turėjo visas galimybes padengti skolą, tačiau to nepadarė.

19. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumo principas taip pat reiškia ir būtinumą vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Taigi kiekvienas asmuo, dėl kurio teismas priima atitinkamą sprendimą, šiam įsiteisėjus, privalo jį įvykdyti. Tais atvejais, kai teismo sprendimas nevykdomas, asmuo, kurio naudai jis priimtas, gali prašyti įvykdyti sprendimą priverstinai.

20. Teismo sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstolis, t. y. valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra pavedusi atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

21. Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 p. nustatyta, jog nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Kol bus išieškota antstolio patvarkyme nurodyta skolos ir vykdymo išlaidų suma, kiekvieną kalendorinį mėnesį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitos išieškomos skolininkui priklausančios lėšos, viršijančios CPK 739 straipsnio 9 punkte nurodytą sumą. Toks patvarkymas šiuo atveju buvo priimtas ir išskaitos iš skolininkės gaunamo užmokesčio buvo daromos.

22. CPK 658 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai raginimas įvykdyti sprendimą įteiktas, antstolis gali įpareigoti skolininką šio Kodekso 645 straipsnyje nustatyta tvarka pateikti duomenis apie turimą turtą. Tais atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, antstolis turi teisę, įteikęs ar išsiuntęs raginimą, areštuoti skolininko turtą (CPK 658 str. 2 d.).

23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis, įteikęs raginimą skolininkei, iš registrų surinko informaciją apie skolininkės turtinę padėtį: iš kelių transporto priemonių registro duomenų apie jos vardu registruotas transporto priemones, iš Nekilnojamojo turto registro apie skolininkės vardu registruotą nekilnojamąjį turtą. Tačiau byloje nėra duomenų, kad skolininkė ketino paslėpti savo turtą, be to, tokios galimybės ji neturėjo. Antstolis tik nustatė, kad tą patį turtą jau yra areštavęs kitas antstolis, vykdydamas iš tos pačios skolininkės kitą vykdomąjį dokumentą. Taigi, realaus poreikio areštuoti skolininkei priklausantį turtą iš esmės nebuvo, nes iš pataisos namuose esančios skolininkės sąskaitos buvo vykdomos išskaitos.

24. Antstolis, areštuodamas skolininkei priklausantį turtą, vadovavosi CPK 663 straipsnio 1 dalimi, kurioje tuo metu galiojusioje įstatymo redakcijoje buvo nurodyta, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju išieškotojo prašymu antstolis gali areštuoti pradedamą realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, jog darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų sprendimas nebus įvykdytas.

25. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju išieškotojos VMI prašymo areštuoti skolininkės turtą, nebuvo. Antstolis, nustatęs, kad skolininkės vardu yra registruotas ne vienas nekilnojamojo turto objektas, 2017 m. gegužės 3 d. turto arešto aktu Nr. S060337 savo iniciatyva areštavo skolininkei priklausančią ½ dalį 1,3600 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1149-1499, esančio Trakų r. sav. Aukštadvario sen. Naujasodžių vs., tačiau šio turto neįkainojo.

26. Tikrindamas, ar nebuvo pažeisti teisės normų, reglamentuojančių turto įkainojimą, reikalavimai, teismas įvertina, ar tinkamai įvykdyta areštuojamo turto vertės nustatymo procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2011).

27. CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Nagrinėjamu atveju antstolis areštuoto turto neįkainojo, bet nurodė, jog vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Pažymėtina, kad iš Turto arešto akto nėra aišku, dėl kokių priežasčių antstolis neįkainojo turto pats, juo labiau duomenys apie vidutinę šio turto rinkos vertę buvo paimti iš Nekilnojamojo turto registro.

28. Pagal CPK 681 straipsnio 3 dalį, skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. Nagrinėjamu atveju, antstolis Turto arešto aktą išsiuntė skolininkei, išaiškino jai minėtą CPK 681 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, jog skolininkė turi teisę dėl turto įkainojimo reikšti prieštaravimus, tačiau, kaip minėta, antstolis areštuodamas turtą jo neįkainojo, todėl ir skolininkė neturėjo galimybės pareikšti prieštaravimus.

29. CPK 682 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. Jeigu skolininkas ar išieškotojas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti.

30. Taigi, nustatyta, kad skolininkės prieštaravimų dėl areštuoto turto vertės nustatymo nebuvo, nes turtas nebuvo iš viso įkainotas, todėl nebuvo pagrindo skolininkei sumokėti ar atsisakyti mokėti už ekspertizės atlikimą būtinas sumas. Antstolis savo iniciatyva 2018 m. gegužės 21 d. priėmė patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo ir nutarė kreiptis į ekspertinę įstaigą MB „Kilna“ dėl minėto turto vertės nustatymo.

31. Pažymėtina, kad pagal CPK 682 straipsnio 1 dalį, antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Patvarkyme turi būti nurodyta ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Patvarkymo kopijos išsiunčiamos vykdymo proceso šalims. Vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, šio Kodekso 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą.

32. Nušalinimo teisė skundžiamame 2018 m. gegužės 21 d. patvarkyme dėl ekspertizės skyrimo skolininkei nebuvo išaiškinta. Tai reiškia, kad skolininkei ne tik buvo apribota teisė pareikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo, bet ir teisė pareikšti ekspertui nušalinimą.

33. Ekspertas atliko nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę ir antstoliui pateikė apmokėjimui sąskaitą faktūrą 170 Eur sumai. Šią sumą antstolis 2018 m. birželio 18 d. įtraukė į vykdymo išlaidų apskaičiavimą, tokiu būdu vykdomojoje bylos vykdymo išlaidos išaugo dar labiau. Skolininkė savo skunde nurodo, jog atsisako mokėti bet kokias papildomas turto vertės įkainojimo nustatymo išlaidas, nes ji ir taip gera valia po truputį dengia įsiskolinimą. Teismas prieš tai nustatė, kad iki tos dienos skolininkė jau buvo sumokėjusi 239,20 Eur, tačiau visą šią sumą antstolis paskirstė vykdymo išlaidoms padengti, išieškotojui nieko nepervesdamas.

34. Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad antstolis priimdamas skundžiamus patvarkymus pažeidė turto vertės nustatymo procedūrą, kuri reglamentuota šioje nutartyje nurodytose CPK nuostatose. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo būtinybės skirti turto įkainojimo ekspertizės, dėl ko nepagrįstai buvo padidintos vykdymo išlaidos.

35. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog skundžiami patvarkymai dėl ekspertizės skyrimo ir turto vertės nustatymo prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir ekonomiškumo principams (CK 1.5 str.). Apeliacinės instancijos iš esmės sutinka su tokia teismo išvada ir sprendžia, kad skundžiami patvarkymai panaikinti pagrįstai, papildomai nurodant, kad aptariamu atveju buvo pažeistos įstatymų, reglamentuojančių areštuojamo turto įkainojimą ir ekspertizės skyrimą, nuostatos, kas sąlygojo nepagrįstą papildomų išlaidų atsiradimą.

36. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą 2018 m. liepos 16 d. teismo nutartį, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.