Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovas S. N. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti: 1) 48 878,40 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas; 2) 51 322,32 Eur netesybų už atleidimo dieną nesumokėtą kompensaciją už nepanaudotas atostogas; 3) bylinėjimosi išlaidas – 2 994,75 Eur. Ieškovas nurodė, kad dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Planner5D“ pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Darbo sutartis). Darbo sutartis buvo nutraukta ieškovo iniciatyva be svarbių priežasčių pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 55 straipsnio 1 dalį, remiantis ieškovo (duomenys neskelbtini) prašymu. Nutraukus Darbo sutartį, darbdavys su juo tinkamai neatsiskaitė iki darbo santykių pabaigos, t. y. neišmokėjo kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Paaiškino, kad nuo darbo santykių pradžios iki naujojo DK įsigaliojimo (2017 m. liepos 1 d.) jis buvo sukaupęs 55,83 darbo dienas nepanaudotų atostogų. Remiantis DK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 8 punktu darbuotojai, iki DK įsigaliojimo turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus darbo metus, turi teisę jas išnaudoti iki 2020 m. liepos 1 d. Ieškovas atostogavo 2020 m. balandžio mėn. išnaudodamas 21 darbo dieną atostogų sukauptų pagal seną DK. Po naujojo DK įsigaliojimo ieškovas sukaupė 81,7 dienas atostogų. Ieškovas atostogavo 2020 m. rugpjūčio mėn., išnaudodamas 21 darbo dieną atostogų. Neišnaudotų atostogų, sukauptų pagal naują DK, skaičius – 60,7 dienos, bet ieškovas ieškiniu prašo kompensacijos tik už 60 nepanaudotų atostogų dienų. Ieškovas paaiškino, kad pagal pateiktus atsakovės duomenis buvo panaudotos tik 42 atostogų darbo dienos 2020 m. balandžio ir rugpjūčio mėn. Ieškovas kitais atsakovės nurodytais laikotarpiais neatostogavo, o atsakovės vadovo pasirašyti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai to nepatvirtina, nes jie sudaryti visiškai be jokio pagrindo. Atsakovė savavališkai, nesant jokio pagrindo, ieškovo darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pažymėjo ieškovo atostogų dienas, kai tuo metu ieškovas dirbo, jam tais laikotarpiais nebuvo suteiktos kasmetinės atostogos, buvo mokamas atlyginimas, o ne atostoginiai. Ieškovas nurodė, kad jis remiasi DK 127 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad teisė pasinaudoti dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas šio kodekso nustatytu atveju) atsiranda, kai darbuotojas įgauna teisę į bent vienos darbo dienos trukmės atostogas. Todėl ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos atsakovė jam turėjo sumokėti kompensaciją už nepanaudotas kasmetinių atostogų dienas (DK 127 straipsnio 6 dalis, 146 straipsnio 2 dalis), tačiau jos nesumokėjo. Atsakovė nurodė, kad ieškovo vienos darbo dienos vidutinis darbo užmokestis buvo 814,64 Eur, todėl kompensaciją už nepanaudotas atostogas sudaro 48 878,40 Eur (814,64 Eur x 60 d.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ne dėl ieškovo kaltės uždelsė atsiskaityti su ieškovu, ieškovui turėtų būti sumokėtos netesybos – ieškovo vidutinis darbo užmokestis už 6 mėn. (DK 147 straipsnio 2 dalis), kas vertinant tai, jog ieškovo vidutinis darbo užmokestis buvo 17 107,44 Eur, sudaro 102 644,64 Eur (17 107,44 Eur x 6 mėn.). Tačiau ieškovas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5 straipsnio 1 dalimi, DK 2 straipsniu, 4 straipsnio 2 dalimi), prašo priteisti netesybas – vidutinį darbo užmokestį už 3 mėn., atitinkamai netesybos sudaro 51 322,32 Eur (17 107,44 Eur x 3 mėn.).