Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-1045-433/2019

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-08-23
Bylos Nr.: e2-1045-433/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-23133-2018-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Edvardas Juozėnas
Ieškovas: E. M.
Atsakovas: A. T., O. T., R. V., V. B., R. M.

Kategorijos

2.2.1.9.4Asmens garbės ir orumo gynimas
2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-1045-433/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23133-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.9.4; 2.6.10.2.4.2; 3.2.6.1. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius, Laisvės pr. 79A 2019 m. rugpjūčio 23 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas,sekretoriaujant Linai Laniauskienei,dalyvaujant ieškovui E. M.,ieškovo atstovui advokatui K. K.,atsakovams A. T., O. T., R. V., V. B.,atsakovų atstovui advokatui K. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovams V. B., R. V., O. T., R. M., A. T. dėl paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės, žeminančiais asmens garbę ir orumą, įpareigojimo tokius duomenis paneigti bei žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas nurodo, kad atsakovai, būdami Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ (toliau – ir Linava) prezidiumo nariais, 2018-04-26 pateikė Linavai pranešimą, adresuotą Linavos nariams (toliau – ir Pranešimas). Šis Pranešimas buvo paskelbtas Linavos interneto svetainėje www.linava.lt tokiu būdu jį išviešinant Linavos nariams. Pranešimu buvo paskelbti šie ieškovo garbę ir orumą žeminantys, tikrovės neatitinkantys teiginiai (toliau visi kartu teiginiai yra įvardijami kaip Teiginiai): „<...> asociacijos „Linava“ prezidentas E. M. <...> nuolat kuria dirbtines kliūtis minimoms problemoms spręsti bei trukdo kryptingam ir rezultatyviam darbui vežėjų labui“; „<...> asociacijos „Linava“ prezidentas E. M. prioritetą teikia asmeniniams, be ne vežėjų interesams.“; „Jau yra žinomi ir aiškėja nauji faktai, kurie <...> kelia nepasitikėjimą asociacijos „Linava“ prezidentu E. M. ir, kaip minėta, trukdo rezultatyviam darbui vežėjų labui.“; „asociacijos „Linava“ prezidentas E. M. <...> negeba vadovauti komandai, trukdo prezidiumo darbui, nesilaiko darbo reglamento, nevykdo įstatuose nurodytų prezidento pareigų, įskaitant pareigos tinkamai organizuoti prezidiumo darbą“; „asociacijos „Linava“ prezidentas E. M. <...> painioja savo ir asociacijos „Linava“ interesus“; „asociacijos „Linava“ prezidentas E. M. <...> manipuliuoja informacija ir <...> sąmoningai klaidina bei priešina asociacijos narius ir valdymo organus. Per suklaidintus asmenis šmeižiami asociacijos „Linava“ prezidiumo nariai ir visi kiti asmenys kurie <...> neįtinka prezidentui ir negina jo asmeninių interesų“; „asociacijos „Linava“ prezidentas E. M. <...> manipuliuoja arba klastoja prezidiumo posėdžių protokolus <...>“; „asociacijos „Linava“ prezidentas E. M. <...> daro didžiulį spaudimą sekretoriato darbuotojams, siekiant priversti vykdyti tik prezidento nurodymus ir paklusti vienintelei „teisingai“ prezidento nuomonei, ignoruojant kolektyvinio valdymo organo – prezidiumo ir vienasmenio valdymo organo generalinio sekretoriaus funkcijas ir įgaliojimus“; „asociacijos „Linava“ prezidentas E. M. <...> vilkina draudimo bendrovės kūrimo procesus, kadangi pats pasyviai dalyvaudamas darbo grupės darbe, vėliau pradeda kaltinti visą darbo grupę <...> apie neva padarytas darbo grupės klaidas ir blogą darbo grupės darbą“; „asociacijos „Linava“ prezidentas E. M. <...> ėmė šmeižti paslaugas teikiančią ir šias rizikas įvardinusią advokatų kontorą, kaip neva nekompetentingą“; „asociacijos „Linava“ prezidentas E. M. <...> vežėjams pateikia pavėluotą ar klaidingą informaciją apie lėšas gautas iš IRU ir neva darbo grupės nesugebėjimą suskaičiuoti piniginių lėšų draudimo kompanijos steigimui. Vežėjai klaidinami, jog asociacija „Linava“ neturi pakankamai lėšų draudimo bendrovei steigti <...>“; „Asociacijos „Linava“ prezidentas E. M. <...> dangsto buvusį generalinį sekretorių V. M.“. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes ieškovas pateikė atsakovams 2018-06-01 reikalavimą per 14 dienų paneigti tikrovės neatitinkančią ir asmens garbę bei orumą pažeidžiančią informaciją. Tačiau nė vienas iš atsakovų nurodytu terminu nepateikė jokio atsakymo į ieškovo pretenziją bei neįvykdė Pranešime nurodyto reikalavimo paneigti tikrovės neatitinkančius, ieškovo garbę ir orumą pažeidžiančius duomenis. Pranešimu paskelbti teiginiai akivaizdžiai formuoja neigiamą Linavos narių ir visuomenės nuomonę apie ieškovą, kas daro jam, kaip vienam iš renkamų Linavos organų – Prezidiumo prezidentui – ypač didelę žalą; teiginiai neatitinka tikrovės, pažeidžia ieškovo garbę ir orumą. Ieškovas pažymi, kad nagrinėjamu atveju, atsakovai privalo įrodyti, jog paskleisti duomenys atitinka tikrovę, o ieškovas privalo įrodyti, kad: (A) paskleisti duomenys yra apie jį: (B) duomenys buvo paskleisti viešai ir (C) kad jie yra žeminančio pobūdžio. Esamu atveju ieškovo teigimu egzistuoja visi šie nurodyti faktai. Atsakovų paskleisti faktai yra apie ieškovą. Visų pirma, faktą, kad duomenys yra paskleisti apie ieškovą, pagrindžia pats Pranešimas ir jo turinys. Iš jo yra aiškiai matyti, kad teiginiai yra suformuoti būtent apie ieškovą; tai yra aiškiai matyti iš nuorodos į ieškovo vardą ir pavardę, pvz., „<...> asociacijos „Linava“ prezidentas E. M. <...> nuolat kuria dirbtines kliūtis minimoms problemoms spręsti bei trukdo kryptingam ir rezultatyviam darbui vežėjų labui“. Antra, aptariamas faktas taip pat yra aiškiai matyti iš Pranešime naudojamos nuorodos į ieškovo pareigas Linavoje, pvz., „Asociacijos „Linava“ prezidentas E. M. <...> dangsto buvusį generalinį sekretorių V. M.“; „asociacijos „Linava“ prezidentas E. M. <...> daro didžiulį spaudimą sekretoriato darbuotojams, siekiant priversti vykdyti tik prezidento nurodymus ir paklusti vienintelei „teisingai“ prezidento nuomonei, ignoruojant kolektyvinio valdymo organo – prezidiumo ir vienasmenio valdymo organo generalinio sekretoriaus funkcijas ir įgaliojimus“. Atsakovai paskleidė žinią, o ne nuomonę. Ieškovas laikosi vienareikšmiškos pozicijos, kad teiginiais visuomenei buvo paskleistos žinios, kad ieškovas neva: - klastoja dokumentus („asociacijos „Linava“ prezidentas E. M. <...> manipuliuoja arba klastoja prezidiumo posėdžių protokolus <...>“); - atlieka veiksmus, kuriais yra slepiami V. M. neteisėti veiksmai („asociacijos „Linava“ prezidentas E. M. <...> manipuliuoja informacija ir <...> sąmoningai klaidina bei priešina asociacijos narius ir valdymo organus. Per suklaidintus asmenis šmeižiami asociacijos „Linava“ prezidiumo nariai ir visi kiti asmenys kurie <...> neįtinka prezidentui ir negina jo asmeninių interesų“; „asociacijos „Linava“ prezidentas E. M. <...> ėmė šmeižti paslaugas teikiančią ir šias rizikas įvardinusią advokatų kontorą, kaip neva nekompetentingą“); - neatstovauja Linavos ir jos narių interesų ir pažeidžia juos („<...> asociacijos „Linava“ prezidentas E. M. <...> nuolat kuria dirbtines kliūtis minimoms problemoms spręsti bei trukdo kryptingam ir rezultatyviam darbui vežėjų labui“; „Jau yra žinomi ir aiškėja nauji faktai, kurie <...> kelia nepasitikėjimą asociacijos „Linava“ prezidentu E. M. ir, kaip minėta, trukdo rezultatyviam darbui vežėjų labui.“; „asociacijos „Linava“ prezidentas E. M. <...> manipuliuoja informacija ir <...> sąmoningai klaidina bei priešina asociacijos narius ir valdymo organus <...>“; „asociacijos „Linava“ prezidentas E. M. <...> vilkina draudimo bendrovės kūrimo procesus, kadangi pats pasyviai dalyvaudamas darbo grupės darbe, vėliau pradeda kaltinti visą darbo grupę <...> apie neva padarytas darbo grupės klaidas ir blogą darbo grupės darbą“; „asociacijos „Linava“ prezidentas E. M. <...> vežėjams pateikia pavėluotą ar klaidingą informaciją apie lėšas gautas iš IRU ir neva darbo grupės nesugebėjimą suskaičiuoti piniginių lėšų draudimo kompanijos steigimui. Vežėjai klaidinami, jog asociacija „Linava“ neturi pakankamai lėšų draudimo bendrovei steigti <...>“.); - daro neteisėtą įtaką Linavos darbuotojams ir prieš jų valią verčia juos atlikti veiksmus, kurie prieštarauja Linavos įstatams („asociacijos „Linava“ prezidentas E. M. <...> daro didžiulį spaudimą sekretoriato darbuotojams, siekiant priversti vykdyti tik prezidento nurodymus ir paklusti vienintelei „teisingai“ prezidento nuomonei, ignoruojant kolektyvinio valdymo organo – prezidiumo ir vienasmenio valdymo organo generalinio sekretoriaus funkcijas ir įgaliojimus“); - painioja asmeninius ir Linavos interesus, t. y. yra interesų konflikto situacijoje („<...> asociacijos „Linava“ prezidentas E. M. prioritetą teikia asmeniniams, be ne vežėjų interesams.“; „asociacijos „Linava“ prezidentas E. M. <...> painioja savo ir asociacijos „Linava“ interesus“); - atlieka veiksmus, kurie pažeidžia Linavos įstatus bei kitus vidinius privalomai taikytinus dokumentus („asociacijos „Linava“ prezidentas E. M. <...> negeba vadovauti komandai, trukdo prezidiumo darbui, nesilaiko darbo reglamento, nevykdo įstatuose nurodytų prezidento pareigų, įskaitant pareigos tinkamai organizuoti prezidiumo darbą“; „asociacijos „Linava“ prezidentas E. M. <...> painioja savo ir asociacijos „Linava“ interesus“); - Linavos nariams teikia tikrovės neatitinkančią bei ne aktualią informaciją (asociacijos „Linava“ prezidentas E. M. <...> vežėjams pateikia pavėluotą ar klaidingą informaciją apie lėšas gautas iš IRU ir neva darbo grupės nesugebėjimą suskaičiuoti piniginių lėšų draudimo kompanijos steigimui. Vežėjai klaidinami, jog asociacija „Linava“ neturi pakankamai lėšų draudimo bendrovei steigti“); - priešina Linavos narius ir valdymo organus („asociacijos „Linava“ prezidentas E. M. <...> manipuliuoja informacija ir <...> sąmoningai klaidina bei priešina asociacijos narius ir valdymo organus“); - sąmoningai atlieka veiksmus, kuriais yra vilkinamas draudimo bendrovės steigimas („asociacijos „Linava“ prezidentas E. M. <...> vilkina draudimo bendrovės kūrimo procesus“); - skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją apie draudimo bendrovės steigimo darbo grupės narių veiklą („asociacijos „Linava“ prezidentas E. M. <...> vilkina draudimo bendrovės kūrimo procesus, kadangi pats pasyviai dalyvaudamas darbo grupės darbe, vėliau pradeda kaltinti visą darbo grupę <...> apie neva padarytas darbo grupės klaidas ir blogą darbo grupės darbą“). Paskleistos žinios žemina ieškovo garbę ir orumą. Pirma, fizinio asmens garbę ir orumą galima apibūdinti kaip visuomenės nuomonę apie asmenį, susiklosčiusią jo socialinių savybių pagrindu. Garbė ir orumas apibrėžiama kaip neturtinio pobūdžio vertybė, kurios apsaugą garantuoja teisė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas Nutarimo 6 p. nurodė, kad nustatant faktą, ar paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą, žinotina, kad žeminančiomis laikytinos tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymo, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę ir orumą. Tokia yra laikoma klaidinga ir diskredituojanti asmenį informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį buityje, šeimoje, viešajame gyvenime, nesąžiningą visuomeninę, gamybinę - ūkinę, komercinę veiklą ir pan. Be to, tame pačiame Nutarime yra nurodyta, kad paskleistų žinių žeminantis pobūdis nenustatinėjimas, kai žodis ar jų junginiai, kuriais išsakytos žinios, yra akivaizdžiai žeminančios. Minėta, kad Teiginiais ieškovui yra labai aiškiai ir nedviprasmiškai priskiriamas ypač neigiamas, neteisėtas ir net nusikalstamas elgesys, kuris visuomenėje yra vertinamas ypač neigiamai. Juolab, kad tokie veiksmai kaip dokumentų klastojimas, kitų nusikalstamų veikų dangstymas (slėpimas), yra laikytini nusikalstamais veiksmais, už kuriuos yra taikytina baudžiamoji atsakomybė (Baudžiamojo kodekso 237 str., 300 str.). Be to, kadangi ieškovas yra renkamas ir aukštas pareigas Linavoje užimantis asmuo, Teiginiais apie jį yra skelbiama žinia, kuria yra nurodoma, kad ieškovas yra interesų konflikte ir kad visais atvejais pirmenybę teikia ne Linavos, kurios prezidentu yra, o būtent savo interesams. Tokios žinios Linavos narystės kontekste ypač neigiamai įtakoja ieškovą ir požiūrį į jį – juk tokiais teiginiais yra nurodoma, kad ieškovas negina Linavos narių interesų, juos pamina ir visiškai jų nepaiso. Taigi, atsakovų paskleisti Teiginiai apie ieškovo tariamai padarytas neteisėtas ir net nusikalstamas veikas bei apie tariamą Linavos narių interesų pažeidimą itin neigiamai charakterizuoja ieškovą, dėl ko Teiginiai per se laikytini žeminančiais ir pažeidžiančiais ieškovo garbę ir orumą. Antra, tikėtina, kad atsakovai, gindamiesi bandys teigti ieškovą esant viešą asmenį ir tuo neigti jų civilinę atsakomybę. Pažymi, kad tokie atsakovų argumentai visiškai nepagrįsti ir nesuteikia atsakovams teisės žeminti ieškovo garbę ir orumą tikrovės neatitinkančiais Teiginiais. Sprendžiant dėl asmens, paskleidusio duomenis apie viešąjį asmenį ir jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, atsakomybės svarbiausia yra duomenų paskleidimo tikslas ir juos paskleidusio asmens elgesys. Jeigu duomenis paskleidęs asmuo veikė sąžiningai, t. y. pagrindinis jo tikslas buvo informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti (yra viešasis interesas), tai informacijos netikslumai arba agresyvi atakuojanti kritika nėra pagrindas tam asmeniui taikyti atsakomybę. Tokios pozicijos laikomasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje. Tačiau kaip minėta, Pranešimas ir jame išdėstyti Teiginiai nėra pateikiami kaip nuomonė apie ieškovo veiklą ar jos vertinimas, be to, Teiginiai nėra laikytini objektyviu faktinių aplinkybių išdėstymu. Priešingai, Teiginiai yra pateikti kaip realiai įvykę visuomenėje ypač neigiamai vertinami faktai, kai tuo tarpu tokie faktai neegzistuoja, t. y. paskleisti duomenys neatitinka tikrovės. Be to, atsakovai, pateikdami tokius tikrovės neatitinkančius Teiginius, neabejotinai žinojo, jog jų nurodomos aplinkybės ir duomenys faktiškai neegzistuoja, tačiau vis tiek siekė tokiu būdu sudaryti itin neigiamą Linavos narių įspūdį apie ieškovą. Toks atsakovų elgesys negali būti pripažintas esantis sąžiningu. Vadinasi, konkrečiu atveju saviraiškos laisvės įgyvendinimas tokiu būdu negalėjo būti pateisintas, nes šiuo atveju pažeidė ieškovo garbę ir orumą, paskleisti duomenys savo turiniu yra žeminantys asmens garbę ir orumą, galintys turėti įtakos asmens reputacijai, statusui visuomenėje. Analogiškos pozicijos yra laikomasi ir EŽTT praktikoje. Apibendrinant aukščiau išdėstytus motyvus, pripažintina, kad atsakovai apie ieškovą viešai paskleidė tikrovės neatitinkančias žinias, kurios pažeidžia jo garbę ir orumą. Ir negana to, šias žinias atsakovai skleidė turėdami tikslą pažeminti ieškovą visuomenės, ieškovo socialinės aplinkos ir, kas yra ypač svarbu, Linavos bendruomenės akyse. Iš atsakovų yra priteistinas 12 000 Eur dydžio neturtinis žalos atlyginimas. Konstitucijos 21 str. įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą (Konstitucijos 22 str.). CK 2.24 str. 1 d. reglamentuota, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Ieškovas paaiškina, kad šiame ieškinyje aptariamų tikrovės neatitinkančių Teiginių paskleidimas sukėlė ne tik ieškovo reputacijos pablogėjimą, bet ir didžiulį stresą bei dėl to žymiai suprastėjusią ieškovo savijautą. Ieškovas beveik aštuonerius metus dėjo visas pastangas pagerinti ne tik Linavos organizacinę struktūrą ir veiklos pelningumą bei skaidrumą, bet ir Linavos įvaizdį visuomenėje, skyrė tam ne tik darbo, bet ir asmeninį laiką. Todėl toks visiškai priešingų realiai situacijai Teiginių paviešinimas, deklaratyviai neigiantis visą ieškovo padarytą darbą ir pasiektus rezultatus, stipriai sukrėtė ieškovą ir sukėlė jam emocinius išgyvenimus. Negana to, dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo sumažėjo Linavos narių pasitikėjimas Ieškovu, kaip asociacijos prezidentu, ir pablogino jo reputaciją narių tarpe. CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ir teismų praktikos suformuluotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensuojamąją neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius, siekiant įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus. CK ar kiti įstatymai nenustato konkrečių neturtinės žalos atlyginimo dydžių atskirais neturtinės žalos atlyginimo atvejais, tačiau įtvirtina kriterijus, į kuriuos atsižvelgdamas teismas sprendžia, koks neturtinės žalos dydis galėtų geriausiai kompensuoti asmens patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimus. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą. Be kita ko, bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo neturtinės žalos dydis nustatomas pagal CK 6.250 str. 1 d. įtvirtintas taisykles, taip pat atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes: paskleistų žinių pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jų vertinimą ir svarbą visuomenėje, nukentėjusiojo požiūrį ir reakciją į paskleistas žinias, paskleidusiojo tikslus, kaltės laipsnį ir jo elgesį. Esamu atveju atsakovų paskleisti Teiginiai buvo išviešinti visiems Linavos nariams. Be to, jie buvo išdėstyti ne kieno nors kito, o būtent prezidiumo narių – atsakovų – kurie dirbo prezidiume kartu su ieškovu. Dėl tokio Teiginių paskleidimo masto, jų autorystės ir aukščiau aprašyto neigiamo jų pobūdžio ieškovas patyrė neigiamų emocinių ir dvasinių išgyvenimų, jautė pažeminimą, panieką, jautėsi diskredituotas ir sukompromituotas – juk ieškovas yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, be to, veikiantis ne Linavos narių, o asmeniniais interesais. Tokiu būdu buvo paminta, pažeminta ieškovo garbė ir orumas, pakirstas pasitikėjimas juo, neigiamai apibūdintos jo asmeninės savybės, pažemintas prestižas Linavos bendruomenės ir visuomenės akyse, viešai sukeliant neigiamą nuomonę apie ieškovą, užgauliai, paniekinančiai, žeminančiai, menkinančiai, melagingai, įžeidžiančiai ir šmeižikiškai apie Ieškovą skleidžiant informaciją. Tokios aplinkybės neabejotinai atsilieps ieškovo galimybei būti perrinktu Linavos prezidentu ar kitu organu ateityje, kadangi bet kokiu atveju Teiginiai yra paskleisti ir jie jau pasiekė Linavos narius tokiu būdu formuodami apie ieškovą neigiamą požiūrį. Tuo tarpu tokiose renkamose pareigose, kurias užima ieškovas, yra ypač svarbi gera reputacija, trečiųjų asmenų atsiliepimai ir požiūris į asmenis, kurie eina ar siekia eiti tokias pareigas. Atitinkamai, Teiginių paskleidimas, kad ir nepagrįstas objektyviais duomenimis, vis tiek įsimins Linavos bendruomenės sąmonėje ir bet kokiu atveju įtakos ne tokį palankų požiūrį į ieškovą, koks būtų buvęs nesant Teiginių paskleidimo. Įvertinus paskleistų žinių pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jų vertinimą ir svarbą visuomenėje bei Linavos bendruomenėje, atsakovų nesąžiningus tikslus paskleisti Teiginius, kaltės laipsnį ir nesąžiningą elgesį (kad ir atsiliepimo į ieškovo pretenziją nepateikimas), ieškovo neturtinė žala yra vertintina 12 000 Eur. Be to, šios žalos priteisimas įvertinus Teiginių paskleidimo kiekį ir mąstą taipogi yra protingas išlaikant saviraiškos laisvės pusiausvyrą ir neatgrasant visuomenės nuo naudojimosi saviraiškos laisve, kas yra pripažįstama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje: kasacinio teismo praktikoje yra pripažinta esant pagrįsta už teiginį, pažeidžiantį garbę ir orumą, nukentėjusiam asmeniui priteisti 1 000 Eur. Kadangi atsakovai iš viso paskleidė 12 tikrovės neatitinkančių ir ieškovo garbę ir orumą žeminančių teiginių, ieškovas prašo solidariai priteisti iš atsakovų 12 000 Eur jo neturtinės žalos atlyginimui.

Prašo pripažinti, kad atsakovų paruoštame, pasirašytame ir paskleistame 2018-04-26 Pranešime nurodyti teiginiai: 1) „<...> asociacijos „Linava“ prezidentas E. M. <...> nuolat kuria dirbtines kliūtis minimoms problemoms spręsti bei trukdo kryptingam ir rezultatyviam darbui vežėjų labui“; 2) „<...> asociacijos „Linava“ prezidentas E. M. prioritetą teikia asmeniniams, be ne vežėjų interesams.“; 3) „Jau yra žinomi ir aiškėja nauji faktai, kurie <...> kelia nepasitikėjimą asociacijos „Linava“ prezidentu E. M. ir, kaip minėta, trukdo rezultatyviam darbui vežėjų labui.“; 4) „asociacijos „Linava“ prezidentas E. M. <...> negeba vadovauti komandai, trukdo prezidiumo darbui, nesilaiko darbo reglamento, nevykdo įstatuose nurodytų prezidento pareigų, įskaitant pareigos tinkamai organizuoti prezidiumo darbą“; 5) „asociacijos „Linava“ prezidentas E. M. <...> painioja savo ir asociacijos „Linava“ interesus“; 6) „asociacijos „Linava“ prezidentas E. M. <...> manipuliuoja informacija ir <...> sąmoningai klaidina bei priešina asociacijos narius ir valdymo organus. Per suklaidintus asmenis šmeižiami asociacijos „Linava“ prezidiumo nariai ir visi kiti asmenys kurie <...> neįtinka prezidentui ir negina jo asmeninių interesų“; 7) „asociacijos „Linava“ prezidentas E. M. <...> manipuliuoja arba klastoja prezidiumo posėdžių protokolus <...>“; 8) „asociacijos „Linava“ prezidentas E. M. <...> daro didžiulį spaudimą sekretoriato darbuotojams, siekiant priversti vykdyti tik prezidento nurodymus ir paklusti vienintelei „teisingai“ prezidento nuomonei, ignoruojant kolektyvinio valdymo organo – prezidiumo ir vienasmenio valdymo organo generalinio sekretoriaus funkcijas ir įgaliojimus“; 9) „asociacijos „Linava“ prezidentas E. M. <...> vilkina draudimo bendrovės kūrimo procesus, kadangi pats pasyviai dalyvaudamas darbo grupės darbe, vėliau pradeda kaltinti visą darbo grupę <...> apie neva padarytas darbo grupės klaidas ir blogą darbo grupės darbą“; 10) „asociacijos „Linava“ prezidentas E. M. <...> ėmė šmeižti paslaugas teikiančią ir šias rizikas įvardinusią advokatų kontorą, kaip neva nekompetentingą“; 11) „asociacijos „Linava“ prezidentas E. M. <...> vežėjams pateikia pavėluotą ar klaidingą informaciją apie lėšas gautas iš IRU ir neva darbo grupės nesugebėjimą suskaičiuoti piniginių lėšų draudimo kompanijos steigimui. Vežėjai klaidinami, jog asociacija „Linava“ neturi pakankamai lėšų draudimo bendrovei steigti <...>“. 12) „Asociacijos „Linava“ prezidentas E. M. <...> dangsto buvusį generalinį sekretorių V. M.“ – neatitinka tikrovės ir žemina Ieškovo E. M. garbę ir orumą; Įpareigoti atsakovus savo sąskaita per 5 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos be komentarų paneigti tikrovės neatitinkančią, ieškovo E. M. garbę ir orumą pažeidžiančią informaciją adekvačiu 2018-04-26 pranešimui ir visų atsakovų bendrai pasirašytu pranešimu Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ nariams, jį įteikiant Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „LINAVA“ ir jame paskelbiant tokio turinio paneigimą: „PANEIGIMAS: 2018-04-26 mes, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ (toliau – Linava) prezidiumo nariai V. B., R. V., O. T., R. M. ir A. T., įteikėme 2018-04-25 datuotą pranešimą, adresuotą Linavos nariams. Šiame pranešime buvo nurodyto tokie mūsų suformuluoti ir paskleisti tikrovės neatitinkantys ir Linavos prezidento E. M. garbę ir orumą pažeidžiantys teiginiai: „<...> asociacijos „Linava“ prezidentas E. M. <...> nuolat kuria dirbtines kliūtis minimoms problemoms spręsti bei trukdo kryptingam ir rezultatyviam darbui vežėjų labui“; „<...> asociacijos „Linava“ prezidentas E. M. prioritetą teikia asmeniniams, be ne vežėjų interesams.“; „Jau yra žinomi ir aiškėja nauji faktai, kurie <...> kelia nepasitikėjimą asociacijos „Linava“ prezidentu E. M. ir, kaip minėta, trukdo rezultatyviam darbui vežėjų labui.“; „asociacijos „Linava“ prezidentas E. M. <...> negeba vadovauti komandai, trukdo prezidiumo darbui, nesilaiko darbo reglamento, nevykdo įstatuose nurodytų prezidento pareigų, įskaitant pareigos tinkamai organizuoti prezidiumo darbą“; „asociacijos „Linava“ prezidentas E. M. <...> painioja savo ir asociacijos „Linava“ interesus“; „asociacijos „Linava“ prezidentas E. M. <...> manipuliuoja informacija ir <...> sąmoningai klaidina bei priešina asociacijos narius ir valdymo organus. Per suklaidintus asmenis šmeižiami asociacijos „Linava“ prezidiumo nariai ir visi kiti asmenys kurie <...> neįtinka prezidentui ir negina jo asmeninių interesų“; „asociacijos „Linava“ prezidentas E. M. <...> manipuliuoja arba klastoja prezidiumo posėdžių protokolus <...>“; „asociacijos „Linava“ prezidentas E. M. <...> daro didžiulį spaudimą sekretoriato darbuotojams, siekiant priversti vykdyti tik prezidento nurodymus ir paklusti vienintelei „teisingai“ prezidento nuomonei, ignoruojant kolektyvinio valdymo organo – prezidiumo ir vienasmenio valdymo organo generalinio sekretoriaus funkcijas ir įgaliojimus“; „asociacijos „Linava“ prezidentas E. M. <...> vilkina draudimo bendrovės kūrimo procesus, kadangi pats pasyviai dalyvaudamas darbo grupės darbe, vėliau pradeda kaltinti visą darbo grupę <...> apie neva padarytas darbo grupės klaidas ir blogą darbo grupės darbą“; „asociacijos „Linava“ prezidentas E. M. <...> ėmė šmeižti paslaugas teikiančią ir šias rizikas įvardinusią advokatų kontorą, kaip neva nekompetentingą“ ; „asociacijos „Linava“ prezidentas E. M. <...> vežėjams pateikia pavėluotą ar klaidingą informaciją apie lėšas gautas iš IRU ir neva darbo grupės nesugebėjimą suskaičiuoti piniginių lėšų draudimo kompanijos steigimui. Vežėjai klaidinami, jog asociacija „Linava“ neturi pakankamai lėšų draudimo bendrovei steigti <...>“. „Asociacijos „Linava“ prezidentas E. M. <...> dangsto buvusį generalinį sekretorių V. M..“; Priteisti iš atsakovų solidariai ieškovo E. M. naudai 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; Priteisti iš atsakovų ieškovo E. M. naudai ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovai V. B., R. V., O. T., R. M., A. T. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad atsakovai yra Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ (toliau – Asociacija) prezidiumo nariai. Ieškovas E. M. (toliau – ieškovas) eina Asociacijos prezidento pareigas. Atsižvelgdami į tai, jog ieškovo veikla, elgesys ir (ar) reputacija galimai neatitinka tų, kurių yra pagrįstai tikimasi iš Asociacijos prezidento, atsakovai nusprendė Asociacijos nariams paskelbti savo nuomonę (poziciją) šiuo klausimu ir pareikšti savo nepasitikėjimą ieškovu. Šį savo pareiškimą (toliau – Pareiškimas) atsakovai paskelbė 2018 m. balandžio 25 d., Asociacijos XXXIII kongreso metu. Pareiškimu aiškiai nebuvo siekiama pažeminti ar įžeisti ieškovą, o tik prisidėti prie skaidresnės, efektyvesnės Asociacijos bei paties prezidiumo veiklos. Nepaisant to, 2018 m. liepos 25 d. ieškovas pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui (toliau – teismas) ieškinį (toliau – ieškinys), kuriuo prašo: (1) pripažinti, kad atitinkami Pareiškime nurodyti teiginiai neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą; (2) įpareigoti atsakovus savo sąskaita per 5 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos be komentarų paneigti tikrovės neatitinkančią, ieškovo garbę ir orumą pažeidžiančią informaciją adekvačiu Pareiškimui ir visų atsakovų bendrai pasirašytu pranešimu Asociacijos nariams paskelbiant ieškinyje nurodyto turinio paneigimą; (3) priteisti iš atsakovų solidariai ieškovo naudai 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; (4) priteisti iš atsakovų ieškovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovų nuomone ieškinys yra aiškiai nepagrįstas, priešingai nei teigia ieškovas, Pareiškimu nebuvo paskelbta jokia ieškovo garbę ir orumą pažeidžianti bei tikrovės neatitinkanti informacija. Ieškinyje nebuvo įrodyti ir šiuo atveju neegzistuoja pagrindai neva pažeistai ieškovo garbei ir orumui ginti. Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 1 dalį „asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą“. Atitinkamai nuoseklioje bei suformuotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju šių sąlygų visuma tikrai neegzistuoja ir CK 2.24 straipsnio 1 dalis negali būti taikoma, kadangi: pirma, atsakovų Pareiškime jokios žinios apie ieškovą nebuvo paskelbtos, o tik išdėstyta atsakovų nuomonė bei subjektyvus, faktų ir duomenų vertinimas; antra, ši atsakovų nuomonė pareikšta sąžiningai, sąmoningai nenuslepiant bei neiškreipiant jokių reikšmingų faktų ir duomenų; trečia, ieškovas yra viešasis asmuo (CK 2.24 straipsnio 6 dalis) ir atsakovų išsakyta konstruktyvi kritika jo veiklos atžvilgiu turi būti toleruojama; ketvirta, ieškinio reikalavimų tenkinimas neabejotinai reikštų nepagrįstą bei neteisėtą atsakovų žodžio (saviraiškos) laisvės suvaržymą (t. y. šios teisės pažeidimą). Pareiškime buvo išdėstyta tik atsakovų nuomonė – t. y. pateiktas jų subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Remiantis Lietuvos Respublikos teismų praktika, „sprendžiant reikalavimus dėl asmens garbės ir orumo gynimo, pirmiausia turi būti nustatytas žinių paskleidimo faktas, t. y. byloje turi būti nustatyta, kas buvo paskleista – žinia ar nuomonė. Dėl šio reikšmingo nuomonės ir žinių atribojimo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad: „tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai; „siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas.“; „Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma.“. Atsižvelgiant į šiuos teismų praktikos išaiškinimus bei tinkamai ir išsamiai įvertinus atsakovų Pareiškimo paskelbimo aplinkybes, tikslą bei kontekstą, taip pat jo turinį, konkrečias formuluotes bei konstrukciją neabejotina, kad jame buvo pateikta autorių subjektyvi nuomonė, faktų ir duomenų vidinis vertinimas, bet ne žinios apie ieškovą. Pareiškimas kvalifikuotinas kaip atsakovų nuomonė atsižvelgiant į jo paskelbimo tikslą bei kontekstą. Siekiant tinkamai įvertinti Pareiškimo pobūdį, pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kokiomis aplinkybėmis ir kokių tikslų siekiant jis buvo pareikštas. Kaip matyti iš paties Pareiškimo, jis buvo paskelbtas Asociacijos prezidiumo narių siekiant pareikšti nepasitikėjimą ieškovu kaip Asociacijos prezidentu. Tiksliau, šiuo Pareiškimu atsakovai išreiškė savo nuogąstavimus bei susirūpinimą, kad Asociacijos prezidentas galimai netinkamai vykdo savo pareigas. Kitaip tariant, Pareiškimu akivaizdžiai nebuvo siekiama sumenkinti ar pažeminti ieškovą kaip asmenį, bet pateikti konstruktyvią kritiką jo, kaip viešojo juridinio asmens valdymo organo nario, veiksmų atžvilgiu. Taigi, kaip nurodoma ir pačiame Pareiškime, jo paskelbimu sąžiningai buvo siekiama „svarbiausio tikslo – sudaryti sąlygas asociacijai veikti skaidriai, efektyviai ir išimtinai tik vežėjų interesams tenkinti“. Atitinkamai pastebi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra aiškiai nurodęs, kad: „Pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslą – norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti“. Aplinkybės, sąlygojusios poreikį (būtinybę) užtikrinti tinkamą ir efektyvią Asociacijos bei jos organų veiklą – t. y. Pareiškimo kontekstas – taip pat itin aiškiai buvo nurodyti ir pabrėžti pačiame Pareiškime: „2017 metai pasižymėjo dideliais iššūkiais mūsų verslui. Europos Sąjungoje ruošiami mobilumo paketo bei komandiravimo direktyvos reikalavimai, apsunkinantys Lietuvos transporto sektoriaus vystymąsi. Rytą kryptimi egzistuoja problemos, susijusios su sienos kirtimu ir didžiulėmis prastovomis pasienyje. Lietuvoje drastiškai pakilo privalomo civilinės atsakomybės draudimo kainos, dėl kurią mes visi kartu kongrese priėmėme sprendimą kurti savo draudimo kompaniją.“. Visas šias aplinkybes – tiek Pareiškimo kontekstą, tiek juo siekiamus tikslus – reikia turėti omenyje vertinant jo pobūdį: „Atribojant žinią nuo nuomonės būtina analizuoti visą straipsnio ar kalbos tekstą, pasisakymo aplinkybes, kontekstą, ryšį su kita pateikiama informacija, sakinio konstrukciją ir kt. Gali turėti reikšmės pasisakymo aplinkybės ir tikslai.“; „Tiriant ir vertinant informaciją, būtina atsižvelgti į bylos aplinkybių visetą, paskleistų teiginių kontekstą, ją formuluotes. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl paskleistą duomenų kaip žeminančią garbę ir orumą pobūdžio, turi būti analizuojamas visas straipsnio ar kalbos kontekstas, o ne atskiros (ginčijamos) pastraipos, sakiniai ar ją dalys.“. Pačiame ieškinyje taip pat akcentuojama būtinybė vertinti ir teksto kontekstą, jo paskelbimo aplinkybes. Nepaisant to, Ieškovas apsiriboja išimtinai pažodiniu bei selektyviu Pareiškimo vertinimu, nors pats pažymi: „Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, pagal kurią <...> negalima apsiriboti pažodiniu paskleisto teksto traktavimu“. Atitinkamai ir šiuo atveju, kaip matyti iš aukščiau aptartų aplinkybių, Pareiškimo paskelbimo kontekstas, sąžiningi bei pozityvūs atsakovų tikslai yra akivaizdūs, svarbūs ir negali bei neturi būti ignoruojami vertinant jo pobūdį. Taigi, apibendrinant visa tai konstatuotina, jog Pareiškimo tikslai bei kontekstas rodo jį esant atsakovų nuomone, subjektyviu faktų ir duomenų vertinimu, bet ne žinių apie ieškovą paskelbimu. Pareiškimas kvalifikuotinas kaip atsakovų nuomonė atsižvelgiant ir į jo turinį, teksto konstrukciją bei lingvistinę analizę. Pareiškimas laikytinas subjektyvia atsakovų nuomone ne tik atsižvelgiant į jo paskelbimo aplinkybes, bet ir įvertinus jį lingvistiškai. Visų pirma, tai aiškiai rodo Pareiškimo konstrukcija, struktūra. Šioje vietoje itin svarbu atkreipti dėmesį, jog jau pirmosiose (įžanginėse) teksto pastraipose autoriai expressis verbis pažymi, kad Pareiškime yra pateikiama jų nuomonė: „Tačiau, mūsų giliu įsitikinimu, asociacijos „Linava“ prezidentas E. M., ar dėl nepakankamos kompetencijos ar dėl kitų mums nežinomų priežasčių, nuolatos kuria dirbtines kliūtis minimoms problemos spręsti bei trukdo kryptingam ir rezultatyviam darbui vežėjų labui. Mūsų įsitikinimu, asociacijos „Linava“ prezidentas E. M. prioritetą teikia asmeniniams, bet ne vežėjų interesams. Jau yra žinomi ir aiškėja vis nauji faktai, kurie, mūsų įsitikinimu, kelia nepasitikėjimą asociacijos „Linava“ prezidentu E. M. ir, kaip minėta, trukdo rezultatyviam darbui vežėjų labui. Mūsų įsitikinimu, paaiškėjusios aplinkybės leidžia manyti, kad asociacijos „Linava“ prezidentas E. M. galimai: 1. <...>.“. Visi tolesni teiginiai (kuriuos ieškovas ir laiko neva pažeidžiančiais jo garbę bei orumą) yra pateikiami kaip pastarojo sakinio tęsinys – t. y. dėstomi punktais po dvitaškio ir asmeninę nuomonę, vertinimą, svarstymą, abejones akivaizdžiai rodančių žodžių „mūsų įsitikinimu“ bei „galimai“. Ieškinyje tokia Pareiškimo struktūra, konstrukcija, nuomonės ir abejonių reiškimą rodantys žodžiai yra visiškai ignoruojami, nors tai aiškiai nesuderinama su vieninga bei nuoseklia Lietuvos Respublikos teismų praktika šiuo klausimu. Antra, atskiri žodžiai, jų junginiai, sakinių konstrukcijos taip pat patvirtina, jog šiuo atveju jokios žinios apie ieškovą nebuvo paskleistos: „galimai sąmoningai klaidina bei priešina <...>.“; „Manipuliuoja arba klastoja prezidiumo posėdžių protokolus <...>.“; „tai mes traktuojame kaip norą galimai pakenkti draudimo bendrovės steigimo procesui.“; „taip pat kelia daug klausimų dėl prezidento nepriekaištingos reputacijos.“. Atitinkamai tikrai negalima sutikti su akivaizdžiai klaidinga ieškovo pozicija, esą: „Teiginių konstrukcijose nėra išreikšta jokių abejonių, svarstymų, klausimų ar kitokio svarstomojo pobūdžio literatūrinių išraiškia todėl tokie teiginiai negali būti traktuojami esantys nuomone.“. Siekiant pagrįsti tokią poziciją ieškinyje: nesąžiningai bei selektyviai vertinami tik paskiri žodžiai ar jų junginiai be jokio konteksto; kai kuriems įprastai kalboje vartojamiems žodžiams ar junginiams (savaime neturintiems jokio negatyvaus, žeminančio pobūdžio) suteikiama aiškiai pernelyg didelė reikšmė. Be to, pateikiant komentarus dėl kai kurių Pareiškimo teiginių, ieškinyje jie sąmoningai pakeičiami ir tokiu būdu jiems suteikiamas žymiai negatyvesnis turinys, nei galima būtų spręsti iš paties Pareiškimo turinio. Pavyzdžiui, teiginys „dangsto buvusį generalinį sekretorių V. M.“ pakeičiamas į „atlieka veiksmus, kuriais yra slepiami V. M. neteisėti veiksmai“ ir visiškai nepagrįstai prilyginamas kaltinimui nusikalstamos veikos padarymu (nusikaltimo slėpimu), nors pačiame Pareiškime net neužsimenama, kad ieškovas galimai slėpė V. M. ar kito asmens padarytą nusikaltimą. Lygiai taip pat ieškinio 5 puslapyje klaidingai nurodoma, esą atsakovai paskelbė žinią, kad ieškovas „daro neteisėtą įtaką Linavos darbuotojams ir prieš jų valią verčia juos atlikti veiksmus, kurie prieštarauja Linavos įstatams“, nors Pranešime tebuvo nurodyta, jog „galimai <...> E. M. <..> daro didžiulį spaudimą sekretoriato darbuotojams“. Galiausiai, pats Ieškovas visgi sutinka, kad Pareiškime „yra naudojami modalumą rodantys žodžiai „galima“, „mūsų įsitikinimu“, „ir tai mes traktuojame kaip“ ir kt. Tačiau tuo pačiu ieškinyje deklaratyviai teigiama, esą šie žodžiai tėra „fiktyvūs intarpai sąmoningai siekiant išvengti atsakomybės“. Atsižvelgiant į tai pažymėtina, jog atitinkamais įterpiniais iš tiesų buvo sąžiningai siekiama Pareiškimo adresatams – Asociacijos nariams – aiškiai bei nedviprasmiškai parodyti, kad jame tėra pateikiama asmeninė Atsakovų nuomonė, jų subjektyvus vertinimas, bet ne konstatuojami faktai. Tuo tarpu pagal ieškinyje dėstomą poziciją iš esmės bet kurį tekstą galima būtų pripažinti žinia tiesiog ignoruojant tuos žodžius, kurie rodo akivaizdų nuomonės, vertinimo išsakymą – t. y. „iš teksto pašalinus modalumą rodančius žodžius ir jų junginius“. Šioje vietoje taip pat akcentuotina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aiškiai nurodęs, jog: „Vien tai, kad ginčijami teiginiai gali būti patikrinami pagal byloje esančius duomenis, taip pat tai, kad konkrečiose ginčytinose frazėse yra daugiau teigiamojo nei svarstomojo pobūdžio informacijos, nesudaro pagrindo teigti, jog buvo pateikta žinia, o ne nuomonė“. Taigi, pripažintina, jog vien įvertinus patį Pareiškimo tekstą galima užtikrintai teigti jį buvus atsakovų nuomone, subjektyvu Asociacijos prezidento veiklos vertinimu. Įvykiai ir asmenų pasisakymai po Pareiškimo paskelbimo taip pat rodo jį buvus tik atsakovų nuomone. Atkreipia dėmesį į tai, kad tiek Pareiškimo adresatų (Asociacijos narių), tiek paties ieškovo reakcijos į šio Pareiškimo paskelbimą savarankiškai patvirtina, kad jis buvo laikomas subjektyvia atsakovų nuomone ir jau vien todėl šioje Byloje negali būti pripažintas žinių apie ieškovą paskelbimu. Visų pirma, Asociacijos nariai Pareiškimą suprato ir vertino kaip asmeninę dalies prezidiumo narių nuomonę, bet ne žinių apie prezidentą paskelbimą. Pavyzdžiui, kongreso metu išgirdę Pareiškimo tekstą: „Vieni kongreso dalyviai išreiškė jam paramą, kiti buvo kritiški jo atžvilgiu“. Antra, viešojoje erdvėje esantys komentarai, reakcijos (tiek visuomenės informavimo priemonių, tiek skaitytojų) taip pat patvirtinta, kad Pareiškime buvo išdėstyta subjektyvi, asmeninė atsakovų nuomonė, juo tebuvo siekiama paskatinti diskusijas, atkreipti dėmesį į Asociacijos valdyme galimai egzistuojančias problemas ir siekti jų sprendimo: „Na o prieš pakartotinį kongresą, kurio vieta ir data dar nėra žinomos, „Linavos“ nariai turės pakankamai laiko tam, kad įsigilintų į susiklosčiusią situaciją ir apsispręstų, kieno – E. M. ar opozicionierių – pozicija jiems yra artimesnė, kam labiau rūpi Asociacijos likimas.“. „Tam, kad suprastų, kas teisus ir kas vyksta, jam reikėtų perkalbėti vos ne kiekvienu prezidiumo nariu ir įvairiais Asociacijos darbuotojais (ypač iš sekretoriato), pamatyti ir išanalizuoti daugybę vidinių organizacijos dokumentų ir taip toliau. Be šito vienareikšmiškos išvados tiesiog neįmanomos.“. „Tačiau pozityviai nuteikia faktas, kad pastaruoju metu net pačius aštriausius ginčus Asociacijoje stengiamasi spręsti civilizuotai numatytų procedūrų rėmuose. Belieka palinkėti, kad iš šio vidinio konflikto „Linava“ išeitų dar stipresnė su visuotinį pasitikėjimą turinčiu vadovu priešakyje.“. Taip pat, pavyzdžiui: „Man atrodo, kad opozicijos pozicija jau yra pakankamai išsamiai išdėstyta jos rašte „Linavos“ prezidentas pateikė savo poziciją. Dabar jau vežėjai gali spręsti ir domėtis kieno tiesa jiems yra artimesnė.“. Trečia, ieškovo elgesys bei komentarai po Pareiškimo paskelbimo taip pat aiškiai rodo, kad jis pats šį atsakovų Pareiškimą laikė (pripažino) jų asmeniniu vertinimu, subjektyvios pozicijos išsakymu. Pavyzdžiui, balandžio mėn. duotame interviu ieškovas teigė: „tikiu, kad dalis prezidiumo narių yra suklaidinti ir ateityje situaciją vertins kitaip.“. „Prezidiume yra nuomonių nesutapimų svarbiais klausimais. Dalis prezidiumo narių mato vienokį asociacijos veiklos tęsinį, kiti kitokį, ir tokiais būdais gali būti siekiama sau palankių sprendimų.“. Taip pat ir savo 2018 m. balandžio 27 d. kreipimesi į vežėjus prezidentas labai aiškiai nurodė, jog: „Esame didelė asociacija, tad natūralu, kad yra įvairiausių nuomonių ir tarp asociacijos, ir tarp prezidiumo narių. Diskusijose gimsta tiesa <...>.“. „Tikiu, kad į tokius dalies prezidiumo narių pareiškimus <...> Lietuvos bankas ir kitos valstybinės institucijos reaguos santūriai ir supras, kai yra nuomonių skirtumo pasekmė <...>.“. „Esant tokiai situacijai, prezidiumo nariai privalo jausti atsakomybę prieš asociaciją bei jos narius ir nekelti tokių diskusijų į viešumą <...>.“. Galiausiai, tai, jog atsakovų Pareiškimas visą laiką tiek Asociacijos narių, tiek paties ieškovo buvo laikomas atsakovų nuomone, patvirtina ir 2018 m. birželio 13 d. įvykusio pakartotinio XXXIII Asociacijos kongreso metu „faktiškai vienbalsiai“ priimtos rezoliucijos (parengtos bei pasiūlytos paties prezidento, ieškovo) tekstas): „Gerbiame prezidiume esančias skirtingas nuomones, tačiau jos neturi tapti vidinių asociacijos nesutarimų, kurie kenkia vežėjams, priežastimi. Raginame asociacijos „Linava“ prezidiumą atsižvelgti į išsakytas pastabas ir kuo greičiau imtis veiksmų siekiant išspręsti susidariusią situaciją, ieškoti dialogo tarp oponuojančių prezidiumo narių ir užtikrinti pilnavertį prezidiumo darbą, kuris būtų naudingas asociacijos nariams.“. Taigi, įvertinus visas šias faktines aplinkybes akivaizdu, kad nei Asociacijos nariai, nei kiti tretieji asmenys, nei pats ieškovas Pareiškimo tikrai nevertino ir nelaikė žinių, objektyvių faktų bei duomenų apie ieškovą paskleidimu. Vien tai sudaro pakankamą ir savarankišką pagrindą Pareiškimui pripažinti nuomone ir ieškiniui atmesti. Be to, atsakovų Pareiškime išdėstyta nuomonė, samprotavimai turi objektyvų faktinį pagrindą. Lietuvos Respublikos teismų praktikoje pažymima, kad: „Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė. Taigi, komentaruose išsakytoje nuomonėje vertintinas bent minimalus nuomonės faktinis pagrindimas (pvz., komentare „didelė tikimybė, jog tai, kas sutariama zodziu pokalbio metu, nebus įforminta darbo sutartyje...“ atskleidžiamos darbo sutarčių sudarymo aplinkybės sudarytų prielaidą tikėti, kad tai asmenine patirtimi grįsta nuomonė).“. Atitinkamai šiuo atveju, kaip jau minėta, Pareiškimo tekstu etiškai bei sąžiningai ir buvo išreikšta atsakovų nuomonė – pateikta kritika ieškovo elgesio atžvilgiu, siekiant užtikrinti skaidresnį bei efektyvesnį prezidiumo darbą ir visos Asociacijos veiklą. Faktinės aplinkybės atsakovams leidžia (leido) pagrįstai bei sąžiningai manyti, kad ieškovas galimai netinkamai organizuoja prezidiumo darbą, posėdžius ir (ar) vykdo savo, kaip prezidento pareigas. Atitinkami faktai leido manyti, kad prezidiumo posėdžių protokoluose nefiksuojama dalis informacijos (t. y. ji nutylima), o garso įrašus nepagrįstai nuspręsta naikinti. Faktinės aplinkybės atsakovams leidžia (leido) pagrįstai bei sąžiningai manyti, kad ieškovas galimai painioja (painiojo) savo asmeninius bei Asociacijos interesus. Pažymėtina, jog tos pačios advokatų kontoros (konkretūs advokatai) atstovauja (atstovavo) tiek pačią Asociaciją, tiek ieškovą ar (ir) su juo susijusią bendrovę. Be to, šią aplinkybę viešai yra pripažinęs ir pats ieškovas. Taip pat įtarimų prezidiumo nariams sukėlė ir sutarčių dėl dviejų lengvųjų automobilių BMW (kuriais naudojosi ir (ar) naudojasi prezidentas) nuomos sudarymo aplinkybės. Tiksliau, sutartys dėl šių automobilių nuomos buvo sudarytos anksčiau, nei buvo gautas prezidiumo pritarimas. Galiausiai, nurodytina ir tai, jog prezidentas galimai nepagrįstai skirdavo sau papildomą atlyginimą (priedus) už darbą poilsio ir švenčių dienomis. Tokių abejonių atsakovams kilo susipažinus su ieškovo atsiskaitymo lapeliais. Faktinės aplinkybės bei viešai prieinama informacija atsakovams leidžia (leido) pagrįstai bei sąžiningai abejoti Asociacijos prezidento (ieškovo) nepriekaištinga reputacija. Remiantis viešai prieinama informacija, UAB „Vedautos autotransportas“, kurios (1) vadovu nuo 1996 m. liepos 4 d. iki 2018 m. balandžio mėn. buvo ieškovas ir (2) 90 proc. akcijų savininku yra ieškovas nuolat dalyvauja teismo procesuose, kurių daugumoje yra atsakovė. Viešojoje erdvėje galima rasti itin daug neigiamo pobūdžio pasisakymų tiek apie UAB „Vedautos autotransportas“, tiek apie jos buvusį vadovą E. M. (ieškovą). Dėl panašaus turinio komentarų Lietuvos Respublikos teismuose buvo nagrinėjamos bylos dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimo (pavyzdžiui, žiūrėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2013, Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-887-343/2014). Tačiau nė vienoje iš šių bylų iš esmės nebuvo įrodinėjamas (nustatinėjamas) taktas, kad asmenų viešojoje erdvėje paskelbti komentarai neatitinka tikrovės. Abejonių ieškovo reputacija viešojoje erdvėje buvo reiškiama ir anksčiau, tačiau teismas nenustatė E. M. bei UAB „Vedautos autotransportas“ garbės, orumo ir (ar) dalykinės reputacijos pažeidimo. Pažymėtina, jog tiek pačios Asociacijos parengti raštai, tiek iš kitų vežėjų gauti raštai leidžia pagrįstai manyti, kad ieškovo įmonė yra skolinga Asociacijai. Raštuose prašoma, kad dėl šio fakto nustatymo būtų pradėtas tyrimas bei minima, jog ieškovas, „kaip asociacijos prezidentas, nuolat stabdo šį procesą“. Prezidento veikla, jo reputacija kitiems prezidiumo nariams abejonių kėlė ir iki nagrinėjamo Pareiškimo paskelbimo. Pavyzdžiui, dar 2016 m. gegužės 12 d. prezidiumo posėdžio protokole yra užfiksuota: „R. V. atkreipė dėmesį į prezidiumo narių atsiųstą laišką, kuriame užsimenama apie nepasitikėjimą prezidentu ir pabrėžė, kad reikia elgtis atsargiai, jokiu būdu nepažeidžiant įstatų.“. Objektyviai pagrįstų abejonių dėl nepriekaištingos ieškovo reputacijos kilo ir Asociacijos draudimo bendrovės steigimo metu. Faktinės aplinkybės atsakovams leidžia (leido) pagrįstai bei sąžiningai manyti, kad galimai egzistuoja ir kiti Pareiškime nurodyti ieškovo (kaip Asociacijos prezidento) veiklos trūkumai. Nurodytina, jog prie šio atsiliepimo pridedami Asociacijos prezidiumo posėdžių protokolai, kiti rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad atsakovų Pareiškime išdėstyta nuomonė, samprotavimai turi (turėjo) objektyvų faktinį pagrindą. Atsakovų poziciją ir atitinkamas reikšmingas aplinkybes bylos nagrinėjimo metu taip pat galėtų patvirtinti ir liudytojų parodymai. Be to, esant poreikiui, Atsakovai galėtų pateikti ir daugiau rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad nagrinėjamu atveju egzistavo (ir atsakovams einant prezidiumo narių pareigas buvo pastebėta) itin daug įtartinų, susirūpinimą keliančių aplinkybių. Būtent tai ir paskatino atsakovus Pareiškime išdėstyti savo nuomonę. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nagrinėjamu atveju egzistavo (egzistuoja) itin daug faktų bei duomenų, kurie lėmė atitinkamos atsakovų nuomonės susiformavimą ir poreikį (būtinybę) išsakyti savo susirūpinimą bei kritiką dėl galimai netinkamos, įtarimus keliančios Asociacijos prezidento veiklos. Kitaip tariant, Pareiškimą paskelbę prezidiumo nariai šiuo atveju sąžiningai siekė atkreipti Asociacijos narių dėmesį į galimai esamas problemas ir užtikrinti efektyvų vežėjų interesų atstovavimą. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindų neva pažeistiems ieškovo garbei ir orumui ginti. Todėl visi ieškinio reikalavimai šioje byloje yra atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Aplinkybės, jog ieškovas laikytinas viešuoju asmeniu, o atsakovai sąžiningai naudojosi žodžio (saviraiškos) laisve, tik dar kartą patvirtina ieškinio nepagrįstumą. Ieškovas yra viešasis asmuo, todėl jo teisės į garbės ir orumo gynimą yra siauresnės. Viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo, todėl nagrinėjant šios kategorijos bylas būtina nustatyti, ar asmenys, apie kuriuos paskleista ginčijama informacija, yra viešieji. Ieškovas šiuo atveju laikytinas viešuoju asmeniu, kurio veikla yra tiesiogiai susijusi su tinkamu Asociacijos narių – vežėjų – interesų atstovavimu. Šiuo atveju visa kritika ir atsakovų pastebėjimai (išdėstyti Pareiškime) buvo išsakyti išimtinai tik dėl ieškovo, kaip Asociacijos prezidento, veiklos. Nė vienas Pareiškimo teiginys nebuvo (nėra) nukreiptas į patį ieškovo asmenį, nė vienu iš jų nebuvo siekiama patį ieškovą pažeminti ar įžeisti, be to, dauguma šių teiginių netgi apskritai nėra nei per se, nei šiomis konkrečiomis aplinkybėmis asmenį žeminančio ar įžeidžiančio pobūdžio. Taigi atsakovai savo nuomonę išreiškė sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslėpdami ir neiškraipydami jokių faktų ar duomenų. Ieškinio reikalavimų tenkinimas reikštų nepagrįstą bei neteisėtą atsakovų žodžio (saviraiškos) laisvės apribojimą. Teismo prašo ieškinį atmesti kaip visiškai nepagrįstą.

Teismo posėdžio metu ieškovas bei jo atstovas ieškinį palaikė iš esmės jame nurodytais motyvais.

Atsiliepimas

Atsakovai bei jų atstovas teismo posėdžio metu dėl ieškinio reikalavimų pareiškė, jog su jais visais nesutinka, nesutikimo motyvus nurodo, jog išdėstė atsiliepime į ieškinį.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. A. paaiškino, kad nuo 1997 metų yra UAB „Mečys“ direktorius, „Linavos“ narys. Apie 2018-04-25 pareikštą prezidiumo nepasitikėjimą dėl prezidento jam buvo žinoma. 2018 m. vasario mėn. vyko prezidiumo narių rinkimai, kurie padarė sprendimą ir išreiškė savo nuomonę dėl prezidento. Prezidentas yra vienas iš 11 narių, kuris yra prezidiumo pirmininkas. Liudytojas 2018-09-05 tapo generaliniu sekretoriumi, tačiau 2018-12-14 buvo pašalintas prezidiumo, kaip konkurentas galimoje kovoje dėl prezidento posto. Skolingas „Linavai” niekada nebuvo.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas S. P. paaiškino, kad dirba „Linavos“ dukterinėje įmonėje, atsakingas prezidiumui. Paaiškinimai dėl advokatų kontoros, E. M. veiksmai nepadėjo įsteigti draudimo bendrovę. Dėl advokatų siūlymo – asmeniškai to neminėjo. Dėl reputacijos – buvo nuslėpta prezidiumo narių informacija, dėl nusikaltusių asmenų – bankas neįvardija asmenų. Bankas pasakė: „Linava“ pagal savo finansinę padėtį negali būti vieninteliu akcininku, dalį akcijų rekomendavo išplatinti vežėjams. Dėl Lietuvos banko pozicijos, reikalavimų: verslo planas buvo tobulinamas pagal Lietuvos banko reikalavimus. 2019-01-22 buvo priduota oficiali paraiška bankui, atsakymo dėl prezidiumo narių iš banko negavo.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas T. G. paaiškino, kad dirba „Linavoje“ nuo 2016 m. sekretoriumi transporto politikoje, generalinio sekretoriaus pareigos. 2018-04-25 apie pareikštą nepasitikėjimą prezidentu yra žinoma, gaudavo pavedimą dėl darbuotojų priėmimo – atleidimo iš darbo, priimti tam tikrus darbuotojus suteikiant jiems daugiau galių, pateikti atsiliepimus teismams, kitoms institucijoms. Iš darbuotojų nusiskundimų dėl prezidento elgesio būdavo (stresas), nepagarbus elgesys, inicijuodavo rinkimus be prezidiumo valios išreiškimo. Nuo 2017-10 pabaigos iki 2018-09 dirbo generaliniu direktoriumi, iki 2017 m. – sekretorius transporto politikoje. Su prezidentu tekdavo bendrauti dažnai. Buvo organizuojamos tele-konferencijos, dėl balsavimo sutarties, prezidiumo posėdyje nedalyvavo, pasirašė sutartį remdamasis kitų nuomone. Kodėl nenutraukė sutarties su advokatų kontora Magnuson – negali atsakyti, buvo keliamas klausimas prezidiume ir sutartis buvo nutraukta, tą klausimą iškėlė R. V.. Pats liudytojas siūlymo nutraukti sutartį su advokatų kontora neteikė. Draudimo kompanijos steigimo procese dalyvavo nedaug, analizės nebuvo reikalaujama, visa finansinė informacija nariams yra prieinama, skaidri. Įsteigti draudimo kompaniją „Linava“ buvo pajėgi (apie 5 milijonai). Dėl banko atsisakymo finansuoti – negali nei paneigti, nei patvirtinti. Su darbuotojais darbo sutartis sudaro generalinis sekretorius, arba pritariant 6 nariams – prezidiumas. Dėl 15 neteisėtų sudarytų sandorių „Linavoje“ – nėra tikrai žinoma. Generaliniu sekretoriumi jau nebuvo, kai buvo pakeista buhalterinių paslaugų įmonė. Sutartį su nauja įmone sudarė generalinis sekretorius. Dėl R. Ž. – su ja dar dirbo, derino pažymas su prezidentu – sunku prisiminti, iš darbo R. Ž. išėjo savo noru. Dėl pavedimo atleisti teisininką – A. D., gautas tiesioginis nurodymas – žodinis. Už įpareigojimų nevykdymą E. M. galėjo kelti klausimus prezidiume, organizuoti konkursus. Už liudytojo atleidimą balsavo prezidiumas, todėl buvo atleistas.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Z. B. paaiškino, kad nuo 1995 iki 1997 metų buvo revizinės komisijos narys, nuo 2014 iki 2015 metų patarėjas, nuo 2018 metų iki dabar sekretorius. Nepasitikėjimas buvo pareikštas kongreso metu, balandžio mėn. Liudytojas teigia, kad E. M. būdamas prezidentu kontroliuodavo sekretoriato darbą, spausdavo rašyti kaip jis nori, o ne tą ką girdėjo, buvo išleistas įsakymas liudytojui pakelti atlyginimą, bet E. M. tai labai nepatiko, spaudimas yra daromas įvairiais klausimais. Liudytojo funkcijos buvo – kontaktas su nariais, dokumentų ruošimas, oficialus sekretoriato darbuotojas paskirtas prezidiumo, faktinis pavaldumas generaliniam sekretoriui, organizuodavo susitikimus, padėjo kitiems. Išėjimo priežastis – pasikeitė prezidiumo dauguma, atėjo naujas generalinis sekretorius, su juo nematė galimybės dirbti. Liudytojas taip pat paaiškino, kad ieškovas „Linavoje“ Jankiškių g. būdavo kiekvieną dieną; sutartys būdavo pasirašomos tarpusavyje, posėdžių protokolus ruošė sekretoriato darbuotojai, suklastotų protokolų yra matęs, 2018-11-21 neteisėtai paskelbtas E. M. žmogus, paskirtas generalinis sekretorius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovų, veikusių kaip Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ prezidiumo narių, 2018 m. balandžio 25 d. paskelbtame pranešime www.linava.lt yra paskelbti tokie teiginiai (toliau tekste – ir Teiginiai): 1) „<...> asociacijos „Linava“ prezidentas E. M. <...> nuolat kuria dirbtines kliu?tis minimoms problemoms spre?sti bei trukdo kryptingam ir rezultatyviam darbui vez?e?ju? labui“; 2) „<...> asociacijos „Linava“ prezidentas E. M. prioriteta? teikia asmeniniams, be ne vez?e?ju? interesams.“; 3) „Jau yra z?inomi ir ais?ke?ja nauji faktai, kurie <...> kelia nepasitike?jima? asociacijos „Linava“ prezidentu E. M. ir, kaip mine?ta, trukdo rezultatyviam darbui vez?e?ju? labui.“; 4) „asociacijos „Linava“ prezidentas E. M. <...> negeba vadovauti komandai, trukdo prezidiumo darbui, nesilaiko darbo reglamento, nevykdo i?statuose nurodytu? prezidento pareigu?, i?skaitant pareigos tinkamai organizuoti prezidiumo darba?“; 5) „asociacijos „Linava“ prezidentas E. M. <...> painioja savo ir asociacijos „Linava“ interesus“; 6) „asociacijos „Linava“ prezidentas E. M. <...> manipuliuoja informacija ir <...> sa?moningai klaidina bei pries?ina asociacijos narius ir valdymo organus. Per suklaidintus asmenis s?meiz?iami asociacijos „Linava“ prezidiumo nariai ir visi kiti asmenys kurie <...> nei?tinka prezidentui ir negina jo asmeniniu? interesu?“; 7) „asociacijos „Linava“ prezidentas E. M. <...> manipuliuoja arba klastoja prezidiumo pose?dz?iu? protokolus <...>“; 8) „asociacijos „Linava“ prezidentas E. M. <...> daro didz?iuli? spaudima? sekretoriato darbuotojams, siekiant priversti vykdyti tik prezidento nurodymus ir paklusti vienintelei „teisingai“ prezidento nuomonei, ignoruojant kolektyvinio valdymo organo – prezidiumo ir vienasmenio valdymo organo generalinio sekretoriaus funkcijas ir i?galiojimus“; 9) „asociacijos „Linava“ prezidentas E. M. <...> vilkina draudimo bendrove?s ku?rimo procesus, kadangi pats pasyviai dalyvaudamas darbo grupe?s darbe, ve?liau pradeda kaltinti visa? darbo grupe? <...> apie neva padarytas darbo grupe?s klaidas ir bloga? darbo grupe?s darba?“; 10) „asociacijos „Linava“ prezidentas E. M. <...> e?me? s?meiz?ti paslaugas teikianc?ia? ir s?ias rizikas i?vardinusia? advokatu? kontora?, kaip neva nekompetentinga?“; 11) „asociacijos „Linava“ prezidentas E. M. <...> vez?e?jams pateikia pave?luota? ar klaidinga? informacija? apie le?s?as gautas is? IRU ir neva darbo grupe?s nesugebe?jima? suskaic?iuoti piniginiu? le?s?u? draudimo kompanijos steigimui. Vez?e?jai klaidinami, jog asociacija „Linava“ neturi pakankamai le?s?u? draudimo bendrovei steigti <...>“. 12) „Asociacijos „Linava“ prezidentas E. M. <...> dangsto buvusi? generalini? sekretoriu? Vytauta? Mike?na?“.

Ieškovo tvirtinimu s?ie, tikrove?s neatitinkantys, teiginiai – žemina jo garbe? ir oruma?, todėl jis pateikė atsakovams 2018-06-01 reikalavimą per 14 dienų paneigti tikrovės neatitinkančią ir asmens garbę bei orumą pažeidžiančią informaciją. Tačiau nė vienas iš atsakovų nurodytu terminu nepateikė jokio atsakymo į ieškovo pretenziją bei neįvykdė Pranešime nurodyto reikalavimo paneigti tikrovės neatitinkančius, ieškovo garbę ir orumą pažeidžiančius duomenis. Ieškovas tvirtina, kad šiuo Pranešimu paskelbti teiginiai akivaizdžiai formuoja neigiamą Linavos narių ir visuomenės nuomonę apie ieškovą, kas daro jam, kaip vienam iš renkamų Linavos organų – Prezidiumo prezidentui – ypač didelę žalą; teiginiai neatitinka tikrovės, pažeidžia ieškovo garbę ir orumą.

Taigi, ieškovas, remdamasis CK 2.24 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje tvirtina, jog buvo pažeisti jo garbė ir orumas, viešai išplatinus tikrovės neatitinkančius, aukščiau paminėtus teiginius. Prašo pripažinti, kad šie teiginiai neatitinka tikrovės bei žemina ieškovo garbę ir orumą, juos paviešimus, taip pat juos paneigti bei, kad ieškovas patyrė 12 000 Eur neturtinės žalos, kurią irgi prašo solidariai priteisti iš atsakovų.

Atsakovų atstovo teigimu, ieškinys yra aiškiai nepagrįstas, priešingai nei teigia ieškovas, Pareiškimu nebuvo paskelbta jokia ieškovo garbę ir orumą pažeidžianti bei tikrovės neatitinkanti informacija. Pranešime buvo išdėstyta tik atsakovų nuomonė, t. y. pateiktas jų subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, todėl ieškinys yra pripažintinas nepagrįstu ir atmestinas.

Taigi, byloje ginčas iš esmės kilo dėl ieškovo asmens garbę ir orumą žeminančių tikrovės neatitinkančių duomenų, jų paskleidimo fakto bei ieškovo teisės reikalauti atlyginti neturtinę žalą, padarytą paskleidus šiuos duomenis bei gauti šios žalos atlyginimą.

Prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės, svarbu paminėti šalių ginčui taikytinas proceso bei materialiosios teisės normas, o taip pat nagrinėjamai bylai aktualiais klausimais pasisakiusio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus.

Dėl garbės ir orumo.

Taigi, pirmiausia pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktika dėl šių įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo yra nuosekli ir išsami. Šis teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Antra, žinia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, jog žmogaus orumą gina įstatymas. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą (Konstitucijos 22 straipsnis). CK 2.24 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad kiekvienu atveju, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006).

Be kita ko, CK 2.24 straipsnyje nustatyta ne tik, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą; bet ir preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai.

Šioje vietoje paminėtina tai, kad Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje nustatyta, jog nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais; nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Pagal minėto straipsnio 84 dalį, žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys (to paties straipsnio).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje taip pat yra aiškiai atskiriami fakto konstatavimas (angl. statements of fact) ir vertinamieji teiginiai (angl. value judgments). Faktų buvimas gali būti įrodomas, o vertinamųjų teiginių teisingumo negalima įrodyti. Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, jų reiškimo ribos, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar turima pakankamai faktų ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (EŽTT 2007 m. sausio 9 d. sprendimas, priimtas byloje Kwiecien prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 51744/99). Taigi žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje teigiama, kad duomenys yra paskleisti kreipimesi (pareiškime, skunde) į valstybės (savivaldybės) pareigūnus dėl jų kompetencijai priskirtų klausimų sprendimo, turi aiškintis, ar kreipimasis (pareiškimas, skundas) buvo paskleistas tretiesiems (nesusijusiems su skundo tyrimu) asmenims. Tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo) turinys tampa žinomas pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimu, žinojimu) asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2004; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2006).

Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą šiam ginčui aktualų teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmiau paminėto faktų viseto, kuris yra būtinas, kad apginti asmens orumą bei garbę – nėra.

Kaip ne kartą jau minėta, remiantis aukščiau paminėta teismų praktika, sprendžiant reikalavimus dėl asmens garbės ir orumo gynimo, pirmiausia turi būti nustatytas žinių paskleidimo faktas, t. y. byloje turi būti nustatyta, kas buvo paskleista – žinia ar nuomonė. Nagrinėjamu gi atveju, įvertinus atsakovų Pareiškimo paskelbimo aplinkybes, tikslą bei kontekstą, taip pat jo turinį, konkrečias formuluotes bei konstrukciją neabejotina, kad jame buvo pateikta autorių subjektyvi nuomonė, faktų ir duomenų vidinis vertinimas, bet ne žinios apie ieškovą.

Kaip matyti iš paties Pareiškimo, Asociacijos prezidiumo nariai (atsakovai) jį paskelbė www.linava.lt, siekdami pareikšti nepasitikėjimą ieškovu kaip Asociacijos prezidentu, jame išreikšdami savo nuogąstavimus bei susirūpinimą, kad Asociacijos prezidentas galimai netinkamai vykdo savo pareigas. Akivaizdu, jog Pareiškimu nebuvo siekiama sumenkinti ar pažeminti ieškovą kaip asmenį, bet pateikti kritiką jo, kaip viešojo juridinio asmens valdymo organo nario, veiksmų atžvilgiu. Taigi, sutiktina su atsakovų nurodytu, jog ir pačiame Pareiškime nurodoma, kad jo paskelbimu siekiama sudaryti sąlygas asociacijai veikti skaidriai, efektyviai ir išimtinai tik vežėjų interesams tenkinti. Šioje vietoje pažymėtina, kad ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslą – norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2006, 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006, 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2012; etc.)

Akivaizdu, kad ir aplinkybės, sąlygojusios poreikį (būtinybę) užtikrinti tinkamą ir efektyvią Asociacijos bei jos organų veiklą – t. y. Pareiškimo kontekstas – taip pat itin aiškiai buvo nurodyti ir pabrėžti pačiame Pareiškime: „2017 metai pasižymėjo dideliais iššūkiais mūsų verslui. Europos Sąjungoje ruošiami mobilumo paketo bei komandiravimo direktyvos reikalavimai, apsunkinantys Lietuvos transporto sektoriaus vystymąsi. Rytų kryptimi egzistuoja problemos, susijusios su sienos kirtimu ir didžiulėmis prastovomis pasienyje. Lietuvoje drastiškai pakilo privalomo civilinės atsakomybės draudimo kainos, dėl kurių mes visi kartu kongrese priėmėme sprendimą kurti savo draudimo kompaniją.“. Taigi, visos šios, pirmiau paminėtos, aplinkybės (t. y. tiek Pareiškimo kontekstas, tiek Pareiškimo siekiami tikslai) nagrinėjamu atveju vertintini kaip nuomonės pareiškimas.

Minėta, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl paskleistų duomenų kaip žeminančią garbę ir orumą pobūdžio, turi būti analizuojamas visas straipsnio ar kalbos kontekstas, o ne atskiros (ginčijamos) pastraipos, sakiniai ar jų dalys. Nagrinėjamu atveju gi ir pačiame ieškinyje akcentuojama būtinybė vertinti ir teksto kontekstą, jo paskelbimo aplinkybes.

Taigi, nagrinėjamu atveju, analizuojant visą straipsnį, jo tekstą, pasisakymo aplinkybes, kontekstą, sakinių konstrukcijas, jų formuluotes, t.y. atsižvelgiant į bylos aplinkybių visetą, konstatuotina, jog Pareiškimo tikslai bei kontekstas rodo jį esant atsakovų nuomone, subjektyviu faktų ir duomenų vertinimu, bet ne žinių apie ieškovą paskelbimu. Pareiškimas kvalifikuotinas kaip atsakovų subjektyvi nuomonė atsižvelgiant ne tik į jo turinį, teksto konstrukciją, bet ir į lingvistinę analizę. Tai aiškiai matyti iš pačios Pareiškimo konstrukcijos, struktūros. Įžanginėse teksto pastraipose autoriai expressis verbis pažymi, kad Pareiškime yra pateikiama jų nuomonė: „Tačiau, mūsų giliu įsitikinimu, asociacijos „Linava“ prezidentas E. M., ar dėl nepakankamos kompetencijos ar dėl kitų mums nežinomų priežasčių, nuolatos kuria dirbtines kliūtis minimoms problemos spręsti bei trukdo kryptingam ir rezultatyviam darbui vežėjų labui. Mūsų įsitikinimu, asociacijos „Linava“ prezidentas E. M. prioritetą teikia asmeniniams, bet ne vežėjų interesams. Jau yra žinomi ir aiškėja vis nauji faktai, kurie, mūsų įsitikinimu, kelia nepasitikėjimą asociacijos „Linava“ prezidentu E. M. ir, kaip minėta, trukdo rezultatyviam darbui vežėjų labui. Mūsų įsitikinimu, paaiškėjusios aplinkybės leidžia manyti, kad asociacijos „Linava“ prezidentas E. M. galimai: 1. <...>.“. Visi tolesni teiginiai (kuriuos ieškovas ir laiko neva pažeidžiančiais jo garbę bei orumą) yra pateikiami kaip pastarojo sakinio tęsinys – t. y. dėstomi punktais po dvitaškio ir asmeninę nuomonę, vertinimą, svarstymą, abejones akivaizdžiai rodančių žodžių „mūsų įsitikinimu“ bei „galimai“. Be to, atskiri žodžiai, jų junginiai, sakinių konstrukcijos taip pat patvirtina, jog nagrinėjamu atveju jokios žinios apie ieškovą nebuvo paskleistos: „galimai sąmoningai klaidina bei priešina <...>.“; „Manipuliuoja arba klastoja prezidiumo posėdžių protokolus <...>.“; „tai mes traktuojame kaip norą galimai pakenkti draudimo bendrovės steigimo procesui.“; „taip pat kelia daug klausimų dėl prezidento nepriekaištingos reputacijos.“. Todėl atmestini ieškovo argumentai bei tvirtinimai, jog atsakovų publikuotame Pareiškime Teiginių konstrukcijose nėra išreikšta jokių abejonių, svarstymų, klausimų ar kitokio svarstomojo pobūdžio literatūrinių išraiškia ir todėl tokie Teiginiai negali būti traktuojami esantys nuomone.

Šioje vietoje akcentuotina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aiškiai nurodęs, jog vien tai, kad ginčijami teiginiai gali būti patikrinami pagal byloje esančius duomenis, taip pat tai, kad konkrečiose ginčytinose frazėse yra daugiau teigiamojo nei svarstomojo pobūdžio informacijos, nesudaro pagrindo teigti, jog buvo pateikta žinia, o ne nuomonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016). Taigi, pripažintina, jog įvertinus Pareiškimo tekstą galima teigti jį buvus atsakovų nuomone, subjektyviu Asociacijos prezidento veiklos vertinimu.

Be to, ieškovo komentarai po Pareiškimo paskelbimo taip pat aiškiai rodo, kad jis pats šį atsakovų Pareiškimą laikė (pripažino) jų asmeniniu vertinimu, subjektyvios pozicijos išsakymu. Pavyzdžiui, 2018 m. balandžio mėn. www.cargonews.lt duotame interviu ieškovas į redakcijos klausimą „Kaip manote, kodėl nemaža dalis prezidiumo narių pareiškė nepasitikėjimą Jumis, kodėl tai padarė dabar ir tokiu būdu, ir koks yra galutinis jų tikslas?“ atsakė: „Prezidiume yra nuomonių nesutapimų svarbiais klausimais. Dalis prezidiumo narių mato vienokį asociacijos veiklos tęsinį, kiti kitokį, ir tokiais būdais gali būti siekiama sau palankių sprendimų. Kodėl tai įvyko būtent dabar, kuomet steigiama draudimo bendrovė, ir tokie veiksmai gali sukelti dviprasmiškų nuomonių valstybinėse institucijose, kurios prižiūri draudimo rinką ir išduoda licenciją? Galbūt, ta dalis prezidiumo narių nenori draudimo bendrovės? Toks poelgis gali vilkinti jos kūrimo procesus. Manau, oponuojančių prezidiumo narių tikslus žino tik jie patys. Įvairių minčių kelia ir tai, kad nepasitikėjimą išreiškusi grupė vienijasi su asmenimis, kurie jau buvo „Linavos“ prezidiume, kai buvo masiškai švaistomos lėšos.“; į redakcijos klausimą: „Ką pajutote, kai susiklostė dabartinė situacija: „metas trauktis“ ar „viską darau teisingai ir turiu nebaigtų darbų“?“ atsakė: „ Atsirado dar vienas iššūkis. Praėjusiais metais rinkimų metu jaučiau didelį vežėjų, ypač smulkiųjų, palaikymą. Privalau iki galo ginti jų pozicijas, kaip ir atstovauti visų „Linavos“ narių interesams, stengtis juos subalansuoti. Tačiau posto nesu įsikibęs, jei pagal įstatus numatyta dalis vežėjų išreikš nepasitikėjimą manimi, garbingai pasitrauksiu. Iki to laiko turiu įrodyti, kas yra kas ir apginti ir „Linavos“ garbę, ir savo pozicijas ir reputaciją. Kol kas sunku įsivaizduoti, kaip reikės dirbti, esant tokiai situacijai, bet tikiu, kad dalis prezidiumo narių yra suklaidinti ir ateityje situaciją vertins kitaip. Žinoma, jei tai nėra asmeninės naudos ar finansiniai klausimai.“ (http://www.cargonews.lt/aktualijos/xxxiii-linavos-kongresas-kas-tai-buvo-plius-ekskliuzyvinis -linavos-prezidento-erlando-mikeno-interviu/; e. b. T 1, b. l. 74-77). Taip pat ir savo 2018 m. balandžio 27 d. kreipimesi į vežėjus prezidentas (ieškovas) labai aiškiai nurodė, jog: „Esame didelė asociacija, tad natūralu, kad yra įvairiausių nuomonių ir tarp asociacijos, ir tarp prezidiumo narių. Diskusijose gimsta tiesa <...>.“. „Tikiu, kad į tokius dalies prezidiumo narių pareiškimus <...> Lietuvos bankas ir kitos valstybinės institucijos reaguos santūriai ir supras, kai yra nuomonių skirtumo pasekmė <...>.“. „Esant tokiai situacijai, prezidiumo nariai privalo jausti atsakomybę prieš asociaciją bei jos narius ir nekelti tokių diskusijų į viešumą <...>.“ (e. b. T 1, b. l. 82-83). Sutiktina su atsakovų nurodytu, jog aplinkybę, kad Pareiškimas tiek Asociacijos narių, tiek paties ieškovo buvo laikomas atsakovų nuomone, patvirtina ir 2018 m. birželio 13 d. įvykusio pakartotinio XXXIII Asociacijos kongreso metu priimtos rezoliucijos (parengtos bei pasiūlytos paties prezidento, ieškovo) tekstas): „Gerbiame prezidiume esančias skirtingas nuomones, tačiau jos neturi tapti vidinių asociacijos nesutarimų, kurie kenkia vežėjams, priežastimi. Raginame asociacijos „Linava“ prezidiumą atsižvelgti į išsakytas pastabas ir kuo greičiau imtis veiksmų siekiant išspręsti susidariusią situaciją, ieškoti dialogo tarp oponuojančių prezidiumo narių ir užtikrinti pilnavertį prezidiumo darbą, kuris būtų naudingas asociacijos nariams.“ (e. b. T 1, b. l. 84-88).

Taip pat pažymėtina, kad ieškovas laikytinas viešuoju asmeniu, todėl jo teisės į garbės ir orumo gynimą yra siauresnės. Žinia, kad viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo. Ieškovo veikla yra tiesiogiai susijusi su tinkamu Asociacijos narių – vežėjų – interesų atstovavimu, todėl nagrinėjamu atveju visa kritika ir atsakovų pastebėjimai (išdėstyti Pareiškime) vertintini kaip išsakyti išimtinai tik dėl ieškovo, kaip Asociacijos prezidento, veiklos. Nė vienas Pareiškimo teiginys nebuvo (nėra) nukreiptas į patį ieškovo asmenį, nė vienu iš jų nebuvo siekiama patį ieškovą pažeminti ar įžeisti, be to, dauguma šių teiginių netgi apskritai nėra nei per se, nei šiomis konkrečiomis aplinkybėmis asmenį žeminančio ar įžeidžiančio pobūdžio. Taigi atsakovai savo nuomonę išreiškė sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslėpdami ir neiškraipydami jokių faktų ar duomenų.

Taigi, įvertinus pirmiau paminėtas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad nei Asociacijos nariai, nei kiti tretieji asmenys, nei pats ieškovas Pareiškimo nevertino ir nelaikė žinių, objektyvių faktų bei duomenų apie ieškovą paskleidimu. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, o taip pat į nagrinėjamam ginčui aktualų teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, konstatuotina, jog nėra jokio pagrindo pripažinti, kad ginčo Pareiškime išdėstyti Teiginiai neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo E. M. garbę ir orumą ir nėra jokio pagrindo įpareigoti atsakovus paneigti ginčo 2018-04-26 pranešimą.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Kaip paminėta aukščiau, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, jog žmogaus orumą gina įstatymas. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą (Konstitucijos 22 straipsnis). CK 2.24 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Ieškovas šioje byloje reiškia reikalavimą atlyginti dėl garbės ir orumo pažeidimo patirtą 12 000 Eur dydžio neturtinę žalą. Atsakovai, nesutikdami su tokiu reikalavimu, teigia, jog žala nepriteistina, nes nėra tenkinama viena iš būtinųjų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovai neatliko jokių neteisėtų veiksmų (nepažeidė jokių teisės normų).

Taigi, šioje vietoje pirmiausia pažymėtina, kad CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taip pat turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys ieškinyje nurodytas aplinkybes (CPK 178 straipsnis).

Kaip žinia, deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Kaip jau minėta, atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Asmuo (šiuo atveju – ieškovas), pareiškęs ieškinį dėl padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktika, sprendžiant civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų nustatymo kriterijus, yra išplėtota ir nuosekli. Įvertinant pinigais patirtas moralines skriaudas (nustatant materialų atlyginimą), būtina vadovautis proporcingumo principu, nes materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už moralinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas negali atstoti, o juo labiau, materialus turtas.

Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ir teismų praktikos suformuluotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensuojamąją neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius, siekiant įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.2, 1.5 straipsniai, CPK 4 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013).

Įstatymas nenustato konkrečių neturtinės žalos atlyginimo dydžių atskirais neturtinės žalos atlyginimo atvejais, tačiau įtvirtina kriterijus, į kuriuos atsižvelgdamas teismas sprendžia, koks neturtinės žalos dydis galėtų geriausiai kompensuoti asmens patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimus. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010).

Pažymėtina, jog ir EŽTT praktikoje akcentuojama, kad nepakankamos kompensacijos, kaip ir pernelyg didelės, priteisimas gali sukelti pagarbos materialinėms Žmogaus teisių konvencijos teisėms (privatumo, nuosavybės, saviraiškos laisvės) problemas (EŽTT 2012 m. birželio 19 d. sprendimas, priimtas byloje Krone Verlag GmbH prieš Austriją, peticijos Nr. 27306/07, par. 58; 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimas, priimtas byloje Armonienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 36919/02, par. 45-47; 2012 m. spalio 25 d. didžiosios kolegijos sprendimas, priimtas byloje Vistiņš ir Perepjolkins prieš Latviją, peticijos Nr. 71243/01, par. 110).

Taigi, kaip minėta, bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo neturtinės žalos dydis nustatomas pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles, taip pat atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes: paskleistų žinių pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jų vertinimą ir svarbą visuomenėje, nukentėjusiojo požiūrį ir reakciją į paskleistas žinias, paskleidusiojo tikslus, kaltės laipsnį ir jo elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; 2015 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2015).

Ieškovo teiginiai, kad jis patyrė 12 000 Eur neturtinę žalą yra nepagrįsti jokiais įrodymais (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Šioje byloje nėra įrodymų, kad ieškovas nurodomą neturtinę žalą patyrė, ir, patyrė būtent dėl atsakovų neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad ieškovo garbė ir orumas nebuvo pažeisti, negalima konstatuoti, jog atsakovai atliko neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), dėl kurių ieškovas patyrė žalą (CK 6.247, 6.249 straipsniai). Taigi, kaip minėta, ieškovas neįrodė, jog patyrė kokį nors neigiamą poveikį, sukėlusį ar vienkartinius, ar trumpalaikius išgyvenimus, ar emocijas. Be to, pažymėtina, kad neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Atsižvelgiant į CK nustatytas sąlygas, kad turi būti įrodyti ne tik neteisėti, t. y. teisės aktų neatitinkantys atsakovo veiksmai ar neveikimas, bet ir su tuo susijusi asmeniui padaryta neturtinė žala, t. y. asmens dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, nepatogumai ir kita, jeigu tai gali būti teismo įvertinta pinigais, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo, žalą padariusio asmens kaltė, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovų veiksmai negali būti vertinami kaip pagrindas neturtinei žalai atsirasti. Nagrinėjamu atveju, konstatuota, jog atsakovai nepažeidė jokių teisės aktų, o kadangi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatyme nustatytais atvejais, sutiktina su atsakovų pozicija, jog ieškovo reikalavimas atlyginti ir neturtinę žalą yra atmestinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.

Taigi, teismas konstatuoja, kad ieškovo nurodytų patirtų nepatogumų ir atsakovų veiksmų (ginčo Pareiškimo publikavimo) nesieja priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Kadangi pagal CK numatytus bendrus civilinės atsakomybės taikymo principus nukentėjusi šalis, reikalaudama atlyginti žalą, privalo įrodyti, kad žala patirta dėl kitos šalies neteisėtos veikos ir kad tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, o ieškovas nepagrindė ieškinyje nurodytų aplinkybių jokiais įrodymais, nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, kad nenustačius atsakovų neteisėtos veikos, negali būti ir priežastinio ryšio su atsiradusia žala bei juo labiau negali būti nustatyta ir atsakovų kaltė.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinio jame išdėstytais argumentais ir motyvais, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas visa apimtimi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal minėto straipsnio 3 dalį, šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme.

Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam iš atsakovų nepriteisiamos.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas R. V. sumokėjo advokatui viso 1750,00 Eur. (2018-12-30 mokėjimo nurodymu Nr. 162 – 100,00 Eur.; 2019-05-07 mokėjimo nurodymu Nr. 189 – 750,00 Eur.). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, atsakovui R. V. iš ieškovo priteistina 1 750,00 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktai, 93 straipsnis, 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968)).

Valstybė patyrė 24,11 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2011 m. lapkričio 11 d.) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur, todėl atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau bei ieškinį atmetus, minėtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteisiamos valstybei iš ieškovo.

Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 750,00 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt eurų) išlaidų dalyvavusio byloje advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 24,11 Eur (dvidešimt keturis eurus 11 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas privaloma sumokėti pavedimu į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188728721) pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Edvardas Juozėnas